Ai??iaudA? sodai

A?URNALAS: TAUTODAILAi??SMETRAAi??TIS
TEMA: KultAi??rinis paveldas
AUTORIUS:Ai??Jovita SakalauskaitAi??

DATA: 2012-12

Ai??iaudA? sodai

Jovita SakalauskaitAi??

Lietuvos tautodailAi??je maA?Ai??, taA?iau svarbiAi?? vietAi?? uA?ima A?iaudinukai – meno kAi??riniai sukurti riA?ant, pinant ar tam tikra tvarka suneriant sausus A?iaudus. Ai??iame straipsnyje analizuojama viena tokiA? kAi??riniA? grupAi?? – A?iaudA? sodai, kurie yra labai svarbus kultAi??rinis paveldas tiek savo ritualine, tiek ir menine prasme. Naudojant, iA? paA?iAi??ros, paprastas medA?iagas sukuriamas nuostabus trimatis, galima sakyti architektAi??rinis, meno kAi??rinys, reikalaujantis didelio susikaupimo, kantrybAi??s ir patirties. GalbAi??t dAi??l A?iA? prieA?asA?iA? A?iaudA? sodA? pynimo tradicija, tarsi kraitis, perduodama iA?kartos A? kartAi??.

Ai??iaudinio sodo kilmAi?? yra menotyrininkA? ir istorikA? diskusijA? objektas. Pasak kai kuriA? moksliniA? A?altiniA?, sodas yra slavA? kultAi??ros palikimas, kiti teigia, kad sodA? pynimo tradicija priklauso baltams ir, kaip toliau parodyta, soduose atsispindi svarbiausi senosios Lietuvos kultAi??ros motyvai, kurie savo prasme susipina su pagonybe ir krikA?A?ionybe.

Klaidingai sodA? pynimas kildinimas arba sugretinamas su krepA?iA? pynimo sritimi. Skirtumas tarp jA? yra labai svarbus. Nepaisant to, kad tiek vienai, tiek kitai tautodailAi??s sriA?iai yra priskiriamas techninis pavadinimas ai??zpynimasai???, A?ios dvi technikos yra labai skirtingos, nors kartais, norint suteikti sodo konstrukcijai tvirtumo, buvo panaudojama ir krepA?io pynimo technika.

Ai??iame straipsnyje nagrinAi??jama A?iaudA? sodA? reikA?mAi?? istorinAi??je ir kultAi??rinAi??je plotmAi??je.

Nors Lietuvoje dar gyva sodA? pynimo tradicija, taA?iau, kaip bebAi??tA? gaila, A?ia tautodailAi??s A?aka uA?siimanA?iA? meistrA? likAi?? labai nedaug. Nors, kaip jau minAi??ta anksA?iau, amatai, susijAi?? su vyteliA?, A?iaudA?, A?oliA? ar net gyvuliA? plaukA? pynimu, turi labai gilias istorines A?aknis tiek pasauliniu, tiek Lietuvos mastu. Vienas seniausiA? pynimo pavyzdA?iA? (krepA?ys) yra datuojamas 10-12 tAi??kst. m. pr. m. e., rastas Faiyum vietovAi??je, AukA?tutiniame Egipte. TodAi??l yra A?domu ir svarbu panagrinAi??ti ir sodo atsiradimAi??, ir jo meninA? augimAi??.

Lietuvoje, Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje ir kt. A?iaudA? sodai kaip simboliniai objektai buvo naudojami tam tikrA? tradiciniA? A?venA?iA? metu (vardynA?-krikA?tynA?, vestuviA?, KAi??A?iA?, KalAi??dA? metu), dabar sodus galima pamatyti kaip interjero detalAi??, o dar daA?niau, kaip tautodailAi??s parodA? objektAi??.

Ai??iaudA? sodas – kas tai?

IA? sausA? A?iaudeliA?, tam tikra tvarka suvertA? ant siAi??lo, sudaromi maA?i geometriniai elementai, kurie vAi??liau sujungiami A? trimatA? meno objektAi??. PaprasA?iausia tradicinAi?? forma ai??i?? dvi piramidAi??s sujungtos pagrindais, nuo piramidA?iA? kraA?tA? nuleistos maA?esnes tokios paA?ios struktAi??ros geometrinAi??s figAi??ros. Norint sukurti iA?raiA?kingesnAi?? formAi??, sodA? vidus uA?pildomas maA?esnAi??mis geometrinAi??mis figAi??romis. Kartais (priklausomai nuo regiono) sodai gali bAi??ti puoA?iami sausomis gAi??lAi??mis, spalvotais popierAi??liais, arba iA? popieriaus padarytais paukA?teliais, A?vaigA?dutAi??mis ar gAi??lAi??mis.

PavyzdA?iui, PalaukiA? kaime (PanevAi??A?io r.) norint sodui suteikti tiksliAi?? ir tvirtAi?? kAi??gio formAi??, naudojo kadagius, lazdynA?, medA?iA? A?akelAi??s, sodo viduryje, maA?oje dAi??A?utAi??je, paguldydavo iA? A?iaudA? supintAi?? kAi??dikAi??lA?. Apvalios formos sodus pindavo naudojant tiek sausus A?iaudus, tiek gAi??les, kubo forma buvo iA?gaunama kiaulAi??s A?erius sulipinant vaA?ku (VaiA?kAi??nas 1992 26-27).

Kai kuriuose Lietuvos regionuose sodA? viduje kabindavo obuoliukus, saldainius, sausainius, rieA?utus, kankorAi??A?ius, kartais morkas, A?esnakus ar svogAi??nus. Tokio sodo viduje bAi??tinai ai??zpasodindavoai??? iA? A?iaudA? supintAi?? senelA?-sodininkAi?? (ten pat 27-28).

Sodo puoA?yba priklausAi?? ir nuo regiono, ir nuo metA? laiko. Labiausiai paplitAi?? puoA?ybos elementai ai??i?? A?vaigA?dutAi??s ir paukA?A?iukai. Taip pat Lietuvos kultAi??rai svarbAi??s augalai kaip rAi??ta (darnos, doros, taurumo ir skaistumo simbolis) (AmbraziejienAi?? 2003 15), mirta ar kadagys (visA?alumas ai??i?? amA?inybAi??s, atsinaujinimo simbolis) (ZabulytAi??).

Ai??iaudA? sodA? pynimo technika

Kaip jau minAi??ta, bAi??tina atskirti sodo pynimo technikAi?? nuo krepA?io pynimo technikos. Svarbu pabrAi??A?ti A?iA? dviejA? tautodailAi??s objektA? funkcijA? skirtumus, kuriais ir remiasi pagrindinAi??s techninAi??s savybAi??s. KrepA?io funkcija ai??i?? saugoti, laikyti ir t. t.; sodas atlieka simbolinAi??, interjero puoA?ybos funkcijAi??. Taigi, jei vienu atveju yra reikalingos tvirtos, ilgalaikAi??s medA?iagos, tai kitu atveju, medA?iagos pasirenkamos atsiA?velgiant A? jA? dekoratyvines savybes.

Sodo pynimui naudojami sausi rugiA?, aviA?A? arba kvieA?iA? A?iaudai, kurie yra veriami ant siAi??lo, sudarant A?vairias geometrines formas. Savo struktAi??ra patys tvirA?iausi, patvariausi ir todAi??l daA?niausiai naudojami ai??i?? rugiA? A?iaudai. AviA?A? A?iaudai, nors ir pasiA?ymi graA?ia gelsva spalva bei blizgesiu, dAi??l savo nepatvarumo yra naudojami tik sodo dekoravimui. Labai daA?nai sodo kAi??rybai naudojami dviejA? rAi??A?iA?/formA? A?iaudai ai??i?? tiek natAi??raliai apvalAi??s, tiek ir specialiai iA?lyginti. Spalvos taip pat skirtingos, priklausomai nuo metA? laiko, kada jie buvo renkami: pirmieji A?iaudai bAi??na A?alsvos spalvos, vAi??liau nuimto derliaus ai??i?? geltoni, o vAi??lyvo rudens ai??i?? rudi. Ai??iaudai gali bAi??ti daA?omi, pavyzdA?iui, naudojant citrinA? sultis galima iA?balinti, o kalio permanganato tirpalu iA?gauti rudAi?? spalvAi?? (Ai??ileikienAi?? 2005 24). Nuimant derliA? sodui skirti A?iaudai atidA?iai nupjaunami naudojant aA?trA? peilA? ar dalgA?. Tada atrenkami patys tiesiausi, nesulauA?yti ir nesulankstyti stiebai ir paliekami 2-6 savaitAi??ms dA?iAi??ti. Kad iA?laikytA? graA?iAi?? sodo geometrinAi?? formAi??, gerai iA?dA?iovinti A?iaudai yra pjaustomi aA?triu peiliuku arba tiesiog sukarpomi A?irklAi??mis atitinkamais ilgiais. Kai A?iaudai yra reikiamo ilgio, kiekvieno A?iaudelio galiukas yra patepamas klijais, taip dar labiau sutvirtinant A?iaudAi??. VisiA?kai A?iaudams iA?dA?iAi??vus imamas (daA?niausiai naudojamas) lininis arba tvirtas medvilninis siAi??las ir pradedama tam tikra eile verti A?iaudelius.

Yra daug skirtingA? A?iaudA? suvAi??rimo variantA?, bet daA?niausias ir pats paprasA?iausias prasideda nuo keturkampio ir ant jo briaunA? veriamA? trikampiukA?. Tokiu bAi??du supynus keletAi?? figAi??rA? jos gali bAi??ti jungiamos viena prie kitos sukuriant sudAi??tingAi?? geometrinA? vaizdAi?? (schema Nr.1). Kartais visas sodo vidus yra uA?pildomas trikampAi??liais, kvadratAi??liais, o kartais paliekamos tuA?A?ios erdvAi??s, A? kurias vAi??liau bus ai??zpatupdomi paukA?teliaiai???. TaA?iau A?i kAi??rybinio proceso dalis jau priklauso nuo dailininko fantazijos.

Ai??iaudA? sodo terminologija ir prasmAi??

LiteratAi??roje galima rasti informacijos, kad sodA? pynimo tradicija atkeliavusi iA? SlavA? A?aliA?. TaA?iau prieA? sutinkant arba nesutinkant su A?iuo teiginiu, reikAi??tA? panagrinAi??ti Lietuvos kultAi??ros ir religijos kilmAi??. Kiekviena kultAi??ra turi kaA?kAi?? savito ir nepakartojimo, taA?iau pagrindas ant kurio ji kuriama yra daugialypis. Gintaro BeresneviA?iaus straipsnyje ai??zSenojo religingumo bAi??dasai??? (Ai??iaurAi??s AtAi??nai, 2004-07-17, 709) labai tiksliai apibAi??dinama lietuviA? kultAi??ros ir religijos kilmAi??.

ai??zLietuviA? religija ir kultAi??ra A?takomis mainAi??si su iranAi??nais, slavais, trakais, skitais, getais, gotais, langobardais, skandinavais; vis dAi??lto, jos pobAi??dis yra visiA?kai savarankiA?kasai??i??ai??? (BeresneviA?ius 2004)

SuA?inoti keliose kultAi??rose bepasikartojanA?io reiA?kinio tikrAi??jAi?? kilmAi?? gali bAi??ti itin sunku. Galima remtis tik idAi??ja, kad skirtingAi?? pasaulAi??A?iAi??rAi?? turAi??jAi?? A?monAi??s, bet gyvenAi?? tame paA?iame regione, perAi??mAi?? vieni iA? kitA? tam tikrus kultAi??rinius ypatumus. (ai??zDar XIV a. pagoniA?kosios Lietuvos valdovas Gediminas skelbAi??, jog kiekviena tauta turi teisAi?? A? savitAi?? pasaulio suvokimAi?? ir jo gerbimAi??. Vilnius buvo A?vairiA? religijA? miestas, o Lietuva ai??i?? daugiatautAi??, ir visi gyveno santarvAi??je.ai???) (TrinkAi??nas 2000 8).

Kadangi baltA? regione gyveno indoeuropieA?iA? tautos, teisingiausia bAi??tA? sodo pynimo tradicijAi?? priskirti indoeuropietiA?kA? A?aliA? paveldui.

Ai??domus faktas, kad daugelyje kalbA? A?iam tautodailAi??s kAi??riniui apibAi??dinti naudojamo A?odA?io prasmAi?? ai??i?? ai??zsodasai??? arba ai??zmedisai???. Kaip pavyzdA?iui, latviA?kai ai??i?? puzurs, kist; baltarusiA?kai ai??i?? elca, sady, velce, vince; ukrainietiA?kai ai??i?? jelce, vilce; slovakiA?kai ai??i?? strom, stromek; slovAi??niA?kai ai??i?? krowal; rusiA?kai ai??i?? elka, sady, kurnik, derevja krasota, bulgariA?kai ai??i?? iliya, elcha, veika; rumuniA?kai ai??i?? lemnut; italiA?kai ai??i?? palmeta (VaiA?kAi??nas 1992 27).

LietuviA? kalboje A?odis ai??zsodasai??? reiA?kia:

1. A?emAi??s plotas, kuriame auga vaismedA?iai ir vaiskrAi??miai; patys tie vaismedA?iai ir vaiskrAi??miai.

2. MedA?iais apsodintas plotas, parkas.

3. Etnogr. ryt. , dz. vestuvinis A?iaudA? papuoA?alas, kabinamas ties stalu (DLKA?).

Tiek lietuviA?, tiek rusA? ar kitose kalbose A?odA?iai ai??zsodasai???, ai??zsadai??? ar ai??zsadyai??? reiA?kia vaismedA?iais ar vaiskrAi??miais apsodintAi?? A?emAi??s plotAi??. Taigi, tai vieta, duodanti derliA?, kitaip sakant, aprAi??pinanti A?mogA? visokiomis gAi??rybAi??mis ai??i?? gausa, turtas ai??i?? tai jau simbolinAi?? ai??zsodoai??? prasmAi??.

Ai??iaudA? sodo prasmAi?? ir reikA?mAi?? baltA? mitologijoje ir religijoje

Ai??

Senoji lietuviA? mitologija ir religija pradAi??jo formuotis su indoeuropieA?iA? atsikraustymu A? PabaltijA? apie 3000ai??i??2300 m. pr. m. e. Naujai A?sikAi??rusiA? indoeuropieA?iA? mitologija sumiA?o su vietiniA? europidA? ir finougrA? mitologijomis. DAi??l to baltA? mitologija artima daugeliui Europos ir Azijos giminingA? tautA?. Tautosakos tyrinAi??tojai civilizacijos nepaliestoje kaimo gilumoje iki A?iol atranda A?vairiA? mitologiniA? elementA?, nubyrAi??jusiA? A? sakmes, pasakas, dainas. Tie elementai artimi suomiA?kiems, indiA?kiems, slaviA?kiems ir kitokiems.

ai??zLietuviA? religijos ai??zA?eimyniniusai??? santykius su kitomis transalpinAi??mis religijomis galima nusakyti kaip seseriA?kus. Galija, Germanija, Lietuva, matyt, yra tos paA?ios virvelinAi??s keramikos kultAi??ros religijos palikuonAi??s ir A?ia iA?likAi?? daugybAi?? indoeuropietiA?kA? motyvA?, A?inomA? nuo Indijos iki Atlanto.ai??? (BeresneviA?ius 2004)

Taip pat reikAi??tA? paminAi??ti, kad maA?daug tuo pat laikotarpiu, kartu su daugeliu slavA? tautA? ir baltai priAi??mAi?? krikA?A?ionybAi??. Abejose kultAi??rose egzistavAi?? sodai taip pat perA?engAi?? pagonybAi??s ir krikA?A?ionybAi??s takoskyrAi?? ir, galima tvirtinti, kad juose atsispindi abiejA? pasaulAi??A?iAi??rA? esminiai simboliai ir jA? istorinAi??s prasmAi??s. Kai kurie simboliai, naudojami sodo puoA?yboje, laikui bAi??gant buvo sukrikA?A?ioninti (pritaikyti prie krikA?A?ioniA? religijos).

BaltA? pagonizmAi?? trumpai galima bAi??tA? apibAi??dinti kaip trijA? pakopA? struktAi??rAi?? (Wilkinson, Philip 2010 132-135):

Dangaus Dievas, PerkAi??nas (Dangus ai??i?? virA?us)
A?mogus (A?emAi?? ai??i?? centras)
Blogio Dvasia ai??i?? Velnias/Ai??Ai??tonas (PoA?emis ai??i?? apaA?ia)

BaltA? tikAi??jime svarbus asmuo ai??i?? Krivis, tai iA?mintingas, visA? gerbiamas senolis. BaltA? tikAi??jimo pagrindas ai??i?? kosmiA?kumas, A?mogaus neatskirimas nuo gamtos. Baltai turAi??jo A?ventA? giriA? (ypatingas medis buvo Ai??A?uolas ai??i?? PerkAi??no buveinAi??), laukA?, upiA? ar eA?erA?; tokios vietos buvo skirtos religinAi??ms apeigoms, jose nebuvo galima nei kirsti medA?iA?, nei medA?ioti, nei A?vejoti ar dirbti A?emAi??s. Religines apeigas atlikdavo vyriausias A?ynys vadinamas KriviA? KrivaiA?iu.

1326 m. KryA?iuoA?iA? ordino brolis, kunigas Petras Dusburgietis baigAi?? savo ai??zPrAi??sijos A?emAi??s kronikAi??ai??? ir A?teikAi?? magistrui. Joje jis A?raA?Ai?? ir tokius A?odA?ius: ai??zJie (prAi??sai), nepaA?indami (krikA?A?ioniA?) Dievo, sudievino visAi?? pasaulA?: saulAi??, mAi??nulA? ir A?vaigA?des, perkAi??nAi??, paukA?A?ius ir keturkojus gyvAi??nus, netgi rupAi??A?es. Jie taip pat turAi??jo A?ventus miA?kus, laukus ir vandenis, kur niekas nedrA?so nei medA?io kirsti, nei A?emAi??s dirbti, nei A?uvautiai??? (Kairaitis 2010).

Baltai meldAi??si, atlikinAi??jo religines apeigas ne tik lauke (alkuose), bet ir namuose, tam buvo sukuriamos vadinamosios A?eimos A?ventyklAi??lAi??s. DaA?niausiai jos A?rengiamos namA? kampe-kertAi??je – buvo tikima, kad kertAi??je gyvena protAi??viA? vAi??lAi??s ir namA? dievai. KertAi??je patalpinami protAi??viA? atminimo dalykai, nuotraukos, smilkalai, vainikai, apeiginiai indai ir reikmenys, bei VestuviA? sodas (TrinkAi??nas).

BaltA? kultAi??roje sodui skirta labai svarbi ir pagarbi vieta, jo struktAi??ra ir simboliai tiesiogiai atspindi senAi??jAi?? baltA? religinAi?? pasaulAi??A?iAi??rAi??. Naudojant ai??zDangusai??i??A?emAi??ai??i??poA?emisai??? modelA? kuriamas sodas. DaA?niausiai tai pagrindais sujungtos dvi piramidAi??s, vienas piramidAi??s smaigalys nukreiptas A? virA?A? (dangA?), kitas A? apaA?iAi?? (poA?emA?), piramidA?iA? centre (A?emAi??je) ai??zpasodinamaai??? A?mogaus figAi??rAi??lAi??.

Taip pat labai A?domiAi?? idAi??jAi?? pateikia Rasa AmbraziejienAi?? savo knygoje ai??zA?enklai. Ai??vaizdiniai. Simboliaiai???, sugretindama sodAi?? su biA?iA? koriu. Teigdama, kad mAi??sA? protAi??viams tai buvo tarsi Dievo buvimo A?enklas, korA? ir jo kAi??rAi??jAi?? – bitAi?? jie tapatinAi?? su tobula bAi??tim. Kaip teigia autorAi??, sodas yra sunertas iA? maA?iausiA? A?iaudiniA? daleliA? tarsi korys, kurio struktAi??ra suponuoja ir aplink mus supanA?io pasaulio struktAi??rAi?? (AmbraziejienAi?? 2003, 80).

Svarbiausi ir daA?niausiai pasitaikantys sodo simboliai ai??i?? paukA?tis, A?vaigA?dAi??, senelis ar lAi??liukas (A?iaudinAi?? lAi??lytAi??), norint suprasti jA? prasmAi??, juos reikAi??tA? analizuoti tiek pagal senA?jA? baltA? pasaulAi??A?iAi??rAi??, tiek krikA?A?ioniA?ku aspektu.

PaukA?tis ai??i?? baltA? mitologijoje tai jungtis tarp A?emAi??s ir dangaus. Taip pat tai amA?ino vyksmo simbolis. GulbAi??, gaidys ir kai kurie kiti paukA?A?iai ai??i?? tai vaisingumo, produktyvumo simboliai, tuo tarpu balandis, lakA?tingala ar sakalas ai??i?? tai dvasiA? buveinAi??s (juose apsigyvendavo dvasios).[1] Taip pat labai svarbu paminAi??ti, kad balandis kaip simbolis labai svarbus ir krikA?A?ionybAi??je: baltas balandis tapatinamas su A?ventAi??ja dvasia.

A?vaigA?dAi?? ai??i?? A?is simbolis lietuviA? kultAi??roje labai svarbus, reiA?kiantis saulAi??, A?viesAi??, perkAi??nAi??. SegmentinAi??s A?vaigA?dAi??s apskritimuose paprastai yra vadinamos perkAi??no ratais (VAi??lius 1983 38). KrikA?A?ionybAi??je A?vaigA?dAi??s (penkiakampAi??s) motyvas simbolizuoja penkias JAi??zaus A?aizdas.

Senelis/sodininkas ai??i?? sodo viduryje A?tvirtinta figAi??rAi??lAi?? pagonybAi??s laikais galAi??jo simbolizuoti KriviA? KrivA? ai??i?? svarbiausiAi?? A?ynA?, tarsi jungtA? tarp dangaus ir poA?emiA?. Ai?? LietuvAi?? atAi??jus krikA?A?ionybei senelio/sodininko simbolis taip pat pakito. Senelio simbolA? A?kAi??nijo Lenkijos ir ypaA? Lietuvos regionuose paplitAi??s RAi??pintojAi??lio (prisikAi??lusio JAi??zaus ikona) motyvas (apsaugai nuo nelaimiA? daA?nai statomas keliA? koplytAi??lAi??se, namA? kiemuose ar A?kurdinamas paA?iuose namuose) (GalaunAi?? 1930 155-201).

LAi??liukas ai??i?? kartais vietoje Senelio sode bAi??davo A?kurdinamas lopA?ys su lAi??lyte, daA?niausiai tokie bAi??davo VestuviA? sodai, kabinami virA? jaunavedA?iA? stalo. Tai tarsi naujo gyvenimo, naujos gyvybAi??s simbolis. PagonybAi??je tai naA?umo, vaisingumo simbolis. VAi??lgi nereikAi??tA? pamirA?ti, kad tas pats sodas pasitaiko ir vAi??lesniais laikais, taA?iau dabar jis naudojamas kaip vienas iA? KalAi??dA? atributA?, t. y. lopA?yje besisupanti lAi??lytAi?? ai??i?? simbolis naujai uA?gimusio kAi??dikAi??lio JAi??zaus.

BaltA? mene svarbu ne tik spalva ar simbolis, bet reikA?mAi?? gali turAi??ti objekto forma. PavyzdA?iui, sodo struktAi??roje naudojamas trikampis, reiA?kiantis ugnies ir vandens, vyro ir moters prieA?prieA?Ai??. Labai svarbi pati tradicinAi?? sodo forma ai??i?? rombas ai??i?? tai vyksmo, A?emAi??s, ugnies simbolis.

Galime daryti iA?vadAi??, kad sodas yra tam tikras baltA? pasaulAi??A?iAi??ros simbolikos lobynas. Tie patys simboliai kartojasi ir tradiciniuose lietuviA? liaudies dirbiniuose ai??i?? tekstilAi??je, medA?io droA?yboje ir pan., vadinasi, sodA? tradicija tokia pat sena ir reikA?minga. Ai??iame straipsnyje apA?velgta tik trumpa simbolinAi?? sodA? prasmAi??, taA?iau ateityje bAi??tA? pravartu atkreipti dAi??mesA? ir A? folklorAi?? ai??i?? pasakas, dainas, mA?sles, kur sodo motyvas gana daA?nas.

Apibendrinimas

Ai??iaudA? sodai ai??i?? viena iA? seniausiA? tradicinio meno A?akA?. Tai ne tik Lietuvos tautodailAi??s paveldas, bet ir labai svarbi BaltA? kultAi??ros dalis, atspindinti senAi??ja pasaulAi??A?iAi??rAi??, tradicijas. Tai tarsi dviejA? erA? (iki ir po krikA?A?ionybAi??s) jungtis, tai tarsi koks uA?burtas simbolis, sukurtas iA? trapiA? medA?iagA?, savo tradicija perduodamas iA? kartos A? kartAi??, atAi??jAi??s iki mAi??sA? dienA?.

Deja, kaA?kodAi??l daA?nai A?i tautodailAi??s A?aka ai??znuraA?omaai??? kaip vyresnio amA?iaus A?moniA? savotiA?kas hobis ilgais A?iemos vakarais. Nors tiek pati A?iaudA? sodA? pynimo technika, tiek ir pati medA?iaga nAi??ra taip lengvai A?valdoma kiekvieno A?sigeidA?ianA?io. Tai kAi??rybos procesas, reikalaujantis kruopA?tumo, atsidavimo ir kantrybAi??s.

Nedaug liko tautodailininkA? uA?siimanA?iA? ai??zAi??iaudA? SodA?ai??? pynimu. Ai??iame straipsnyje labai norAi??jau paminAi??ti dailininkes, kurios uA?siima A?ia tautodailAi??s A?aka, tegul tai bus padAi??ka uA? mAi??sA? tradiciniA? menA? puoselAi??jimAi??.

Mokslo institucijos pamirA?o tradiciniA? menA? svarbAi??, jau nekalbant ai???Ai??iaudA? SodA?ai??? pynimo tradicija ar kitas ai??zmaA?Ai??siasai??? tautodailAi??s A?akas. Parodos, seminarai ar meno dirbtuvAi??s[2] irgi, daA?niausiai, yra paA?iA? autoriA? bAi??da.

Ai??

Bibliografija:

  1. Ai??ileikienAi?? AuA?ra, 2005, Ai??iaudinukai, PanevAi??A?ys.
  2. VagrienAi?? BirutAi??, 2008, Vilniaus memorialiniA? muziejA? direkcija Ai??(http://www.vilniausmuziejai.lt/Marijos_sodai/index.htm).
  3. MaA?elytAi?? Edita, Ant gigantiA?ko sodo nutAi??pAi?? 1001 paukA?telis, KultAi??ros naujienos, Respublika, 2010-12-20, Vilnius.Ai?? (http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/ant_gigantisko_sodo_nutupe_1001_paukstelis/ ).
  1. LeonovienAi??. EglAi??, Ai??iaudA? sodas ai??i?? LietuviA?ka mandala, Lietuvos rytas, A?kininko patarAi??jas, 2010-04-16, Vilnius.

(http://www.lrytas.lt/-12714297451270753619-p2-A?iaudA?-sodas-lietuviA?ka-mandala.htm).

  1. BeresneviA?ius Gintaras, Senojo religingumo bAi??das, Ai??iaurAi??s AtAi??nai nr. 709, 2004-07-17. (http://ct.svs.lt/satenai/?leid_id=709&kas=straipsnis&st_id=2784).
  2. ZabulytAi?? Jolanta, MedA?io, augalo vaizdiniai pasaulAi??A?iAi??roje, (http://www.tradicija.lt/Tyrinejimai/Medzio.htm).
  3. TrinkAi??nas Jonas, 2000, BaltA? tikAi??jimas. LietuviA? pasaulAi??jauta, paproA?iai, apeigos, A?enklai, Vilnius.
  4. VaiA?kAi??nas Jonas, 1992, Ai??Sodas ir Visata, Ai??Liaudies kultAi??ra nr. 4, Vilnius.
  5. VAi??lius Norbertas, 1983, SenovAi??s baltA? pasaulAi??A?iAi??ra, Vilnius.
  6. AmbraziejienAi?? Rasa, 2003, A?enklai. Ai??vaizdiniai. Simboliai, Kaunas.
  7. GalaunAi?? Paulius, 1930, LietuviA? liaudies menas. Jo meniniA? formA?Ai??plAi??tojimosiAi??pagrindai, Kaunas.
  8. Wilkinson Philip, Philip Neil, 2010, Mitologija, Turkija.
  9. Trusovas Vasilijus, Audimo raA?tuose ir soduose gyva liaudies dvasia, KultAi??ros aktualijos nr. 65, 2008-06.
  10. LukA?as Vytautas, PagoniA?kasis anarchizmas, anarchija.lt, 2010-05-31 (http://www.anarchija.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=25021&Itemid=2)
  11. http://www.tautodailininko.puslapiai.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=19&Itemid=42, A?iAi??rAi??ta 2008-07-17.
  12. MolAi??tA? kraA?to muziejus (http://muziejus.moletai.lt/index.html. A?iAi??rAi??ta 2006-04-05).
  13. ZarasA? rajono turizmo informacijos centrasAi?? (http://www.zarasai.lt/tic/index.php?kas=519 A?iAi??rAi??ta 2006 m.)
  14. Virtuali Renatos Tamo paveikslA? ir meniniA? sprendimA? galerija (http://www.reni-artdeco.ten.lt/).
  15. TautodailininkAi?? MarijAi?? LiugienAi?? suviliojo auksinis A?iaudas, 2010-03-24, elta.lt.Ai?? (http://www.elta.lt/zinute_pr.php?inf_id=1173803).
  16. Kairaitis R., SenovAi??s lietuviA? tikAi??jimas, baltai.lt, 2010-12
  1. A?draitAi?? Irena, Paprotinis liaudies menas, TautodailAi??s metraA?tis nr. 13, 2007, Vilnius. (http://new.lietuvostautodaile.manosvetaine.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=122&Itemid=70;).
  1. DLKA? – DabartinAi??s lietuviA? kalbos A?odynas (http://www.lki.lt/dlkz/).

(http://www.baltai.lt/?p=1472).

  1. TrinkAi??nas Jonas, LietuviA? religija, romuva.lt, (http://www.romuva.lt/pirmoji.html).

[1]http://www.tautodailininko.puslapiai.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=19&Itemid=, A?iAi??rAi??ta 2008- 07-17

[2] angl. workshop.