Ai??IAURAi??S KAUKAZAS Ai??IANDIEN: KASDIENYBAi?? IR KARAS MOTERS AKIMIS

A?URNALAS: KNYGA? AIDAI
TEMA: LITERATA?RA
AUTORIUS:Ai??Kristina SakalaviA?iAi??tAi??
DATA: 2012-09

Marina Achmedova, MirtininkAi??s dienoraA?tis. ChadiA?a: Romanas, iA? rusA? kalbos vertAi?? Irena PotaA?enko,

Vilnius: Metodika, 2012, 368 p., [1500] egz.

DailininkAi?? SignAi?? Ai??einiAi??tAi??

Kaukazo1 tema rusA? literatAi??roje turi ilgAi?? ir spalvingAi?? istorijAi??. Kaukazo motyvas rusiA?kuose tekstuose atsirado jau XVI a., ir nuo to laiko buvo nuosekliai plAi??tojamas. YpaA? reikA?mingi groA?iniai kAi??riniai apie KaukazAi?? buvo paraA?yti XIX a., kai A?ios temos Ai??mAi??si Aleksandras PuA?kinas, Michailas Lermontovas, Levas Tolstojus, Fiodoras Dostojevskis ir kiti garsAi??s jA? amA?ininkai. XX a. pirmos pusAi??s rusA? literatAi??rai Kaukazas irgi buvo A?kvAi??pimo A?altinis ai??i?? A?ia paminAi??tini Maksimas Gorkis, Ivanas Buninas, Aleksandras Blokas, Borisas Pasternakas ir kt. Kaukazo tema buvo apmirusi tik sovietmeA?iu ai??i?? nei socrealizmo estetika, nei reikalavimas parodyti A?tampAi?? tarp ai??zgeroai??? ir ai??zgeresnioai??? neatliepAi?? jos specifikos. TaA?iau perestrojkos laikotarpiu, Ai??mus klibAi??ti SovietA? SAi??jungos pamatams ir jos teritorijoje A?siplieskus konfliktams nacionaliniu pagrindu, Kaukazas vAi??l pateko A? rusA? raA?ytojA? akiratA?. Kitaip negu Pabaltijo A?aliA? atveju, ginkluoti susirAi??mimai su Rusija A?iame regione tebesitAi??sia ir A?lugus sovietinei imperijai. Kadangi neramumai Ai??iaurAi??s Kaukaze ir UA?kaukazAi??je neslAi??gsta, A?gydami vis naujas formas, A?i tema rusA? literatAi??rai iA?lieka aktuali. Ai??iandien Kaukazo klausimais Rusijoje raA?oma daug, nekalbant apie tai, kad perleidA?iami su A?iuo regionu susijAi?? klasikA? kAi??riniai. Ai??domu tai, kad meninius tekstus apie KaukazAi?? rusA? kritikai laiko bene vienintele literatAi??ros sritimi, kuri savo populiarumu ir informatyvumu nenusileidA?ia A?iandienei A?iniasklaidai, o neretai uA? pastarAi??jAi?? yra netgi paveikesnAi??2.

Jaunai prozininkei Marinai Achmedovai, vaizduojanA?iai Ai??iaurAi??s Kaukazo skaudulius, teko nelengva uA?duotis konkuruoti su A?imtais A?ia tema raA?iusiA? ir teberaA?anA?iA? autoriA?. Ji susidorojo su iA?A?Ai??kiu, romanuose MoteriA?kasis A?eA?Ai??nijos dienoraA?tis (?i???i????N??????? Ni???i??Ni???i????N??????? ?????i??????????, 2010), AklA?jA? namai (?i?????? N??i???i????Ni??Ni??, 2011), MirtininkAi??s dienoraA?tis. ChadiA?a (?i?????i?????????? N????i??Ni??Ni??????Ni??Ni??. ???i???????i???i??, 2011) kalbAi??dama apie tuos, kurie paprastai lieka karo paraA?tAi??se ai??i?? moteris, vaikus, senukus, neA?galius A?mones. Skaitytojai ir kritikai pripaA?ino raA?ytojos talentAi??: gerai vertinamos visos jos knygos, o MirtininkAi??s dienoraA?tis. ChadiA?a pernai Rusijoje atsidAi??rAi?? tarp nominantA? renkant nacionalinA? bestselerA? (tarp kitko, tai rodo, kad autorAi?? pateisino auditorijos lAi??kesA?ius, todAi??l skaitant tekstAi?? nevalia pamirA?ti propagandos momento). Romanas jau sulaukAi?? dAi??mesio uA?sienyje (Italijoje, PrancAi??zijoje); A?iA? metA? pradA?ioje Irena PotaA?enko iA?vertAi?? jA? ir A? lietuviA? kalbAi??.

Gali kilti pagrA?stas klausimas: ar mums aktuali Achmedovos kAi??ryba? Juk MirtininkAi??s dienoraA?tis. ChadiA?a ai??i?? puslapis iA? A?imtametAi??s Rusijos ir Ai??iaurAi??s Kaukazo (konkreA?iai ai??i?? Dagestano) istorijos, kuri, atrodytA?, maA?ai kAi?? bendra turi su A?iuolaikinAi??s Lietuvos problemomis. Rusijos Federacijoje gyvena beveik 200 tautA? ir tauteliA?, ir su kiekviena iA? jA? oficialioji Maskva turi vis kitokA? santykA?. Rusijos valstybAi?? sudaro deA?imtys autonominiA? respublikA?, sriA?iA? ir kraA?tA?, jos teritorija suskirstyta A? daugiau negu 1800 rajonA?, vienas nuo kito nutolusiA? per 9 laiko juostas. Ai??iuo poA?iAi??riu Dagestanas ai??i?? tik viena iA? Rusijos provincijA? (tiesa, ne itin trokA?tanti tokio statuso). Kuo A?is regionas ypatingesnis uA? kitus? Ar Lietuvai svarbAi??s tenykA?A?iai A?vykiai ir moters vaidmuo juose? PlaA?iai nuskambAi??jAi??s EglAi??s KusaitAi??s atvejis byloja, kad A?iame globalizacijos amA?iuje Ai??iaurAi??s Kaukaze vykstantys procesai negali bAi??ti ignoruojami, nes terorizmas nepripaA?A?sta nei sienA?, nei kilometrA?. PastarA?jA? metA? tendencijos rodo, kad XXIAi??a. karui A?gaunant vis rafinuotesnes formas, A? mAi??A?io laukAi?? kur kas daA?niau siunA?iamos moterys. Achmedova A? romanAi?? A?audA?ia ne tik karo, bet ir meilAi??s, religinio fanatizmo, paprotinAi??s teisAi??s gijas. Atrodo, A?ia knyga ji nesiekia nei pateisinti, nei pasmerkti siaubingai ir beprasmei aukai pasiryA?usiA? mirtininkiA? ai??i?? autorei svarbiau parodyti, kaip politinAi??s ir/ar religinAi??s grupuotAi??s, siekdamos savanaudiA?kA? tikslA?, manipuliuoja paprastais A?monAi??mis. Taigi, jei perskaiA?ius A?A? romanAi?? rasis maA?iau egliA?, kariaujanA?iA? ne savo karus, iA?sikeltAi?? tikslAi?? autorAi?? bus pasiekusi.

Romano siuA?etas neA?mantrus: anksti netekusi abiejA? tAi??vA?, pagrindinAi?? knygos herojAi?? ChadiA?a didA?iAi??jAi?? vaikystAi??s dalA? praleidA?ia atokiame kaime pas senelius iA? motinos pusAi??s. Detalus vaikystAi??s metA? apraA?ymas sutampa su pirmAi??ja romano dalimi. Antroji dalis skirta ChadiA?os studijA? metams ir gyvenimui Dagestano sostinAi??je MachaA?kaloje ai??i?? vykdydama prieA?mirtinA? ChadiA?os motinos praA?ymAi??, merginAi?? A? miestAi?? iA?siveA?a tetos A?eima. GiminaiA?iai ne tik ai??zA?taisoai??? ChadiA?Ai?? A? universitetAi??, bet ir, vietos paproA?iu, suranda jai vyrAi??. TaA?iau ChadiA?a pasiprieA?ina vedyboms ir pabAi??ga su generolo sAi??numi MachaA?iumi, kurA? buvo A?simylAi??jusi nuo vaikystAi??s. Jie susituokia, taA?iau A?eimyninis gyvenimas tetrunka porAi?? mAi??nesiA?. Greitai paaiA?kAi??ja, kad ChadiA?os mylimasis ai??i?? kovotojas; jis A?Ai??va per eilinA? milicijos reidAi??. NaA?le likusi nAi??A?A?ia ChadiA?a neA?ino kur eiti: nepaklususi giminaiA?iA? valiai, ji nebegali sugrA?A?ti nei A? seneliA?, nei A? tetos namus, o MachaA?iaus A?eima jos nepripaA?A?sta. Gyventi paA?iai vienai jai net neA?auna A? galvAi??, nes Dagestane toks moters sprendimas, atrodo, prilygtA? beprotybei. ChadiA?a prisiglaudA?ia pas buvusius vyro bendraA?ygius. Beje, pastarieji jAi?? priima ne tik iA? geros A?irdies, bet ir iA? iA?skaiA?iavimo, mat ChadiA?a paveldAi??jo iA? sutuoktinio solidA?iAi?? pinigA? sumAi??. TreA?ioji, pati trumpiausia romano dalis atskleidA?ia, kaip meistriA?kai kovotojA? grupuotAi??s pasinaudoja silpnais, naiviais, gyvenimo negandA? iA?kankintais A?monAi??mis. Per trumpAi?? laikAi?? ChadiA?a A?tikinama, kad vienintelis logiA?kas jai likAi??s kelias ai??i?? nusiA?udyti. EsAi?? taip bus atkerA?yta vyro A?udikams, o ji pati, mirusi uA? AlachAi??, kartu su vaikeliu beregint susitiks su MachaA?iumi pomirtiniame pasaulyje. PalauA?ta sielvarto, tarytum sapne gyvenanti ChadiA?a iki paskutinAi??s akimirkos dvejoja. Regis, pati nesuprasdama kaip (yra uA?uominA?, kad ji svaiginama narkotikais, nes nuolat nori miego ir nesugeba aiA?kiai mAi??styti), yra atveA?ama A? MaskvAi??, kur susisprogdina metro stotyje.

VieA?Ai??dama Lietuvoje, Achmedova teigAi??, kad Dagestano merginos mirtininkAi??mis daA?niausiai tampa dAi??l nelaimingos meilAi??s ir/ar religinio fanatizmo3. TaA?iau bAi??tA? netikslu knygAi?? MirtininkAi??s dienoraA?tis. ChadiA?a laikyti paprastu, sentimentaliu meilAi??s romanu. DidA?iausiAi?? dramAi?? ChadiA?a iA?gyvena ne todAi??l, kad praranda sutuoktinA?, o todAi??l, kad visAi?? gyvenimAi?? jauA?iasi nemylima ir sunkiausiais gyvenimo momentais neturi A? kAi?? atsiremti. Tie, iA? kuriA? ChadiA?a laukAi?? meilAi??s ir pagalbos, arba mirAi?? (tAi??vai, MachaA?ius), arba nemokAi??jo jos parodyti (seneliai, ypaA? moA?iutAi??), arba turAi??jo per daug savA? rAi??pesA?iA?, kad rastA? laiko jAi?? iA?klausyti, pajAi??gtA? suprasti ir kaip nors paremti (dAi??dAi??s A?mona Nadira, teta Zuchra, universiteto draugAi?? Sabrina). Netgi knygos autorAi?? prisipaA?ino, kad nemAi??gsta ChadiA?os personaA?o: ai??zIA? tiesA? labai nemAi??gau A?ios veikAi??jos, kai uA?baigiau knygAi??, apsidA?iaugiau, kad nebeturiu su ja reikalA?ai???4. Achmedova laiko ChadiA?Ai?? silpna ir dAi??l to apgailAi??tina moterimi, o kaip jos prieA?ingybAi?? sukuria proprosenelAi??s, kuri sugebAi??jo stoiA?kai iA?tverti visas netektis, paveikslAi??. Tuo tarpu ChadiA?a, prislAi??gta sielvarto dAi??l A?uvusio vyro, trokA?ta nors laA?o aplinkiniA? meilAi??s. Jai teikia dA?iaugsmAi?? maA?iausi pagarbos A?enklai ai??i?? antai jau patekusi A? paskutiniajai misijai ruoA?iamA? mirtininkiA? gretas, ji su neapsimestine nuostaba kalba apie efendA? ArifAi??:

Jis labai geras. Vadina mus seserimis ir niekada nepamirA?ta pasidomAi??ti, kaip mums sekasi, kaip nuotaika. [...] Jei jis nori iA?skirti arba palaikyti kuriAi?? nors iA? seserA?, jis netgi kilsteli iA? savo vietos A?iai A?Ai??jus A? kambarA?. Pagal mAi??sA? paproA?ius nebAi??tina atsistoti A?Ai??jus moteriai. [...] KartAi?? jis kilstelAi??jo man A?einant A? kambarA?. Net apsiverkiau iA? laimAi??s ir tAi?? akimirkAi?? galutinai supratau, kad atradau A?ia namus, savo tikruosius namus, savo brolius ir seseris, kuriA? niekada neturAi??jau. (p. 335ai??i??337)

VAi??liau, kai efendis Arifas paklausia ChadiA?os, ar ji pasirengusi tapti ai??zkerA?to A?rankiuai???, jos apsisprendimui lemiamos A?takos turi ne tragiA?kai pasibaigusi meilAi?? MachaA?iui, ne kerA?tas ir ne fanatiA?kas tikAi??jimas, o paprasA?iausias dAi??kingumas (A?r. p. 348). Jeigu ChadiA?a bAi??tA? sulaukusi atjautos ir paramos iA? savo artimA?jA?, jos gyvenimas greiA?iausiai bAi??tA? pasisukAi??s visai kita linkme. TaA?iau dAi??l karo ir ai??i?? bent jau iA? krikA?A?ionybAi??s pozicijA? A?velgiant ai??i?? negailestingA? paproA?iA? daA?na Ai??iaurAi??s Kaukazo moteris atsiduria beviltiA?koje padAi??tyje. Neatsitiktinai ChadiA?os likimo draugAi??s ai??i?? tokios pat visuomenAi??s ir savA? A?eimA? atstumtosios, netekusios savo vyrA?, tAi??vA?, broliA?, sAi??nA?.

KnygAi?? MirtininkAi??s dienoraA?tis. ChadiA?a galima skaityti ir kaip meilAi??s, ir kaip psichologinA? romanAi??, o literatAi??rologai neapsiriktA? analizuodami jA? psichoanalitiniu aspektu. TaA?iau ChadiA?os charakterio raida ai??i?? tik vienas kAi??rinio sluoksnis, gulantis ant platesniA? kultAi??riniA? kontekstA?. IA? tikrA?jA? AchmedovAi?? labiau domina ne herojAi??s iA?skirtinumas ir jos individualus likimas, o situacijos, kurioje ji atsidAi??rAi??, ir sprendimA?, kuriuos ji priAi??mAi??, tipiA?kumas. Antraip tariant, raA?ytoja klausia: kodAi??l ne taip jau maA?ai Ai??iaurAi??s Kaukazo moterA? ryA?tasi prisidAi??ti prie teroristiniA? iA?puoliA?? Ai??gimti charakterio bruoA?ai, kaip ir nenumatytai susiklosA?iusios aplinkybAi??s, A?ia vaidina svarbA? vaidmenA?, taA?iau dalA? atsakomybAi??s turAi??tA? prisiimti ir kultAi??ra, iA?tisus A?imtmeA?ius iki smulkAi??menA? reglamentavusi moterA? kasdienybAi??, ribojusi jA? iA?silavinimAi?? ir iki A?iol suteikianti joms gana menkas galimybes oriai ir savarankiA?kai gyventi.

Achmedova yra gimusi Tomske, A?iuo metu gyvena Maskvoje ir dirba A?urnaliste. Jos motina rusAi??, o tAi??vas kilAi??s iA? Dagestano. Taigi nuo vaikystAi??s romano autorAi?? lankydavosi pas giminaiA?ius Ai??iaurAi??s Kaukaze, kur turAi??jo galimybAi?? paA?inti jA? kultAi??rAi??. Nenuostabu, kad MirtininkAi??s dienoraA?tis. ChadiA?a taip A?taigiai ir dokumentiA?kai tiksliai vaizduoja dagestanieA?iA? buitA?. AutorAi?? kuria gyvus charakterius, bet visuomet pabrAi??A?ia, kad jos herojai, ypaA? gyvenantys kaime, daA?nai elgiasi prieA? savo asmeninAi?? valiAi??, paklusdami geleA?inAi??ms benduomenAi??s taisyklAi??ms. Viena vertus, paproA?iai ir tradicijos apsaugo A?mones nuo netikAi??tumA? ir iA?orinio pasaulio pavojA?, antra vertus, A?mogaus gyvenimAi?? jie neretai paverA?ia kalAi??jimu ir pragaru, ypaA? jeigu tas A?mogus ai??i?? moteris. Achmedova vaizduoja A?vairaus amA?iaus ir statuso moteris, bet visA? jA? gyvenimai nelaimingi. Dagestane, kaip ir daugelyje RytA?5 A?aliA?, mergaitAi??s gimimas pradA?iugina retAi?? A?eimAi??, mat tikraisiais A?pAi??diniais laikomi tik berniukai. Nuo gimimo mergaitAi??s turi maA?iau teisiA? ir daugiau pareigA? negu berniukai, o vos paAi??gAi??jusias dukteris skubama iA?tekinti, savaime suprantama, uA? tAi??vA? iA?rinkto vyro. Ankstyvos sutartinAi??s santuokos ai??i?? toli graA?u ne istorinAi?? atgyvena. Nors XXIAi??a. Ai??iaurAi??s Kaukaze, atrodo, kur kas reA?iau prieinama iki tokiA? kraA?tutinumA? kaip Indijoje, Afganistane ar Jemene6, taA?iau ir A?ia laikoma normaliu dalyku merginAi?? iA?tekinti prievarta. Romane ne kartAi?? pabrAi??A?iama, kad dvideA?imtmetA? perkopusi moteris jau sena, nekalbant apie trisdeA?imtAi??metes. ChadiA?os moA?iutAi??, iA?tekinta kai jai buvo keturiolika, romane vaizduojama kaip keturiasdeA?imtmetA? perA?engusi senutAi??. Ai??iuo poA?iAi??riu A?simintina scena, kai ChadiA?a matuojasi tetos atveA?tus drabuA?ius ir ruoA?iasi iA?vaA?iuoti A? miestAi??, o tai matydama dAi??dAi??s A?mona Nadira negali nuslAi??pti pavydo. ChadiA?a stebisi: ai??zkodAi??l jinai man pavydi? AA? jauna. Man gyvenimas prieA? akis, mAi??sA?iau, o jos gyvenimas jau baigAi??si ai??i?? jai dvideA?imt septyneriai??? (p. 109). Taip ChadiA?a galvoja apie NadirAi??, su kuria, pasislAi??pusios nuo moA?iutAi??s, dar visai neseniai skaitAi?? HarA? PoterA? (p. 125) ir aptarinAi??jo jA? su vienodu vaikiA?ku naivumu. Nadiros personaA?as kuriamas kaip tipiA?kos Dagestano kaimo moters portretas. BAi??dama dvideA?imt septyneriA?, ji augina tris sAi??nus, be to, yra palaidojusi dukrelAi??. Gimdymai bei nesibaigiantys Ai??kio darbai jAi?? susendino, sugniuA?dAi?? visus sielos polAi??kius. ChadiA?os paklausta, ar ji kada nors svajojusi gyventi mieste, Nadira atsako, kad neprisimenanti:

Kol nebuvau iA?tekAi??jusi, tikriausiai svajojau. Bet ne taip svajojau, kad iA? tikrA?jA? vaA?iuoA?iau ir mokyA?iausi. A?inojau, kad nevaA?iuosiu, paprasA?iausiai svajojau. NorAi??jau vaA?iuoti A? rajono centrAi?? mokytis siuvAi??ja, aA? mAi??gau siAi??ti. [...] TAi??vas neleido. SakAi??, tekAi??ti reikia. O tai laikas praeis, bus per vAi??lu. Tik verkiau, dvi savaites verkiau, maldavau jo. O jis kaip kirviu nukirto. PasakAi??: niekur tu nevaA?iuosi, arba uA?muA?iu, ir nevaA?iavau. [...] AnksA?iau gailAi??jausi, paskui pamirA?au. NAi??ra laiko gailAi??tis. Va, pasensiu, apvesdinsiu sAi??nus, tada ir gailAi??siuosi to, kas neA?vyko. (p. 120)

Skaitant knygAi?? susidaro A?spAi??dis, kad Ai??iaurAi??s Kaukaze nAi??ra nAi?? vienos srities, kur moteris nebAi??tA? diskriminuojama, nesvarbu, ar tai bAi??tA? visuomeninis gyvenimas, ar profesijos pasirinkimas, ar kasdienAi?? buitis. Moteris negali sAi??sti prie vieno stalo su vyru, nuotakos giminAi??s negali dalyvauti jos vestuvAi??se (p. 81), gimdyvAi?? negali garsiai dejuoti, kad kaimynA? akyse neuA?trauktA? gAi??dos savo vyrui (p. 94, 113), moterims neleidA?iama dalyvauti net A?eimos nariA? laidotuvAi??se (p.Ai??10, 94, 116) ir t. t. Bet koks nepaklusnumas skaudA?iai baudA?iamas ai??i?? fizinis smurtas laikomas normaliu ir net bAi??tinu A?eimyninio gyvenimo atributu.

Beje, smurtAi?? A?eimoje ne visada lemia vyrA? A?iaurumas. Romane parodoma, kad dagestanieA?iA? tradicijos ne tik moteris, bet ir vyrus A?pareigoja pasielgti prieA? savo valiAi??. Viename knygos epizode ChadiA?os dAi??dAi?? primuA?Ai?? nAi??A?A?iAi?? A?monAi?? dAi??l to, kad A?ioji segAi??jo anytai nepatikusA? sijonAi??; po konflikto Nadira neteko kAi??dikio (p. 113ai??i??116). Vis dAi??lto smurtautojas A?ia panaA?Ai??ja A? pasirinkimo neturintA? A?kaitAi??: jis nenori skriausti savo geraA?irdAi??s, meilios ir darbA?A?ios A?monos, jam jos akivaizdA?iai gaila (ai??zneduok Alache, dar pravirks, kokia gAi??da jam bus!ai???), bet namiA?kiai A?iAi??ri ir laukia, kad jis pasielgtA?, kaip reikalauja paproA?iai. Po barnio dAi??dAi?? bAi??ga iA? namA? ir iki iA?naktA? geria, tuo tarpu motina jA? giria (ai??zbent kartAi?? pasielgAi?? kaip vyrasai???).

AukA?A?iau aptartame epizode ryA?kiai atsiskleidA?ia dar viena Achmedovos gvildenama tema: vyresniA? moterA? neapykanta jaunesnAi??ms. Rytuose moterA? kankinimus daA?nai palaiko ar net inicijuoja A?eimos narAi??s. Neatsitiktinai A?urnalistiniuose reportaA?uose apie smurtAi?? patyrusias RytA? A?aliA? moteris paprastai minima anyta, vyro seserys, vyresniosios A?monos ir pan. ChadiA?os moA?iutAi??, kursA?iusi sAi??nA? pakelti rankAi?? prieA? NadirAi??, paaiA?kina, kad jAi?? vyras irgi muA?davo dAi??l anytos kaltAi??s (p. 115). NuoA?mus vyresniA? moterA? elgesys su jaunesnAi??mis ai??i?? tradicijos dalis. MoA?iutAi?? vaizduojama kaip kietaA?irdAi?? moteris, kuri su savo dukterimi ir dukraite elgiasi ne kAi?? geriau negu su marA?ia. ChadiA?os motinAi?? ji verA?ia antrAi??kart tekAi??ti, nors toji gedi mirusio vyro ir sunkiai serga; dukteriai gulint mirties patale, moA?iutAi?? A? jAi?? nekreipia dAi??mesio, nes turi ai??zsvarbesniA? reikalA?ai??? ai??i?? iA?kelti vestuves sAi??nui. ChadiA?ai ji irgi nAi??ra A?velni. Antai pastebAi??jusi dukraitAi?? imant cukrA?, ji taip nutvatija mergaitAi?? lazda, kad A?ioji visAi?? savaitAi?? negali atsigulti ant nugaros (p. 51ai??i??53). Atrodo, kad paA?ios niekada nepatyrusios meilAi??s, A?io regiono moterys turi psichologiniA?, o kartais ir psichiniA? problemA?. Nuo kAi??dikystAi??s ujamos, vAi??liau jos stengiasi atkerA?yti uA? savo nenusisekusius gyvenimus ir susikaupusA? apmaudAi?? iA?lieja ant silpnesniA? uA? save. ChadiA?os personaA?as padeda suprasti, kaip linksma, guvi megaitAi?? virsta pikta moterimi.

Komplikuoti moterA? tarpusavio santykiai vargiai leidA?ia tikAi??tis jA? solidarumo ir vieningA? pastangA? kovojant uA? savo teises. IA? dalies tai paaiA?kina ir palyginti maA?Ai?? tarptautiniA? programA? bei iniciatyvA?, nukreiptA? A? moters padAi??ties gerinimAi?? RytA? A?alyse, efektyvumAi??. Antra vertus, maA?i pasiekimai ai??i?? vis geriau negu nieko. Tai ypaA? pasakytina apie moterA? A?vietimo skatinimAi??. DidA?ioji dauguma romano moterA? ai??i?? neiA?silavinusios ir prietaringos, neA?sivaizduojanA?ios, kad jA? dukros ar dukAi??raitAi??s galAi??tA? gyventi kitaip. Jos A?sitikinusios, kad iA?silavinimas moteriai tik kenkia (plg. moA?iutAi??s pozicijAi??: ai??zAr kam nors kAi?? gera davAi?? tie mokslai? [...] Niekas nenori gyventi su iA?silavinusia. IA?silavinusi per daug visokiA? norA? turiai??? (p. 100)). ChadiA?a nuo vaikystAi??s buvo pratinama prie minties, kad mokytis jai neteks. Romano herojAi?? jauA?iasi lyg A?ventvagiautA?, pagavusi save galvojant, kad moteris ne maA?iau protinga uA? vyrus (p. 145). MoA?iutAi?? sutinka iA?leisti ChadiA?Ai?? A? universitetAi?? tik tetos Zuchros A?tikinta, kad A?iais laikais diplomas prilygsta kraiA?iui, todAi??l merginoms atsiranda daugiau perspektyvA? nutekAi??ti A? pasiturinA?iAi?? A?eimAi??. Teta taip nuA?vieA?ia situacijAi??: ai??zIA?silavinimas ai??i?? tai viena, o diplomas ai??i?? tai kita. [...] Mieste dabar, tu A?ito neA?inai, visi tik ir nori, kad nuotaka diplomAi?? turAi??tA?. IA?tekAi??s, vis tiek nedirbs, o iA?silavinusi marti ai??i?? prestiA?asai??? (p. 101).

ChadiA?os moA?iutAi??s ir tetos pozicija ai??i?? ne raA?ytojos pramanas ar pavienis atvejis. AtvirkA?A?iai, istorikai, politologai ir sociologai, tyrinAi??jantys Ai??iaurAi??s Kaukazo visuomenAi??, pastebi tendencijAi??, kad daug merginA?, paklusdamos A?eimos valiai, ai??zstudijuojaai??? fiktyviai, o gavusios diplomus yra tuojau pat iA?tekinamos ir priverA?iamos pamirA?ti bet kokias profesines ambicijas. Pastaraisiais metais Ai??iaurAi??s Kaukaze atidaromos specialios musulmoniA?kos mokyklos merginoms (pavyzdA?iui, 1992 m. MachaA?kaloje ai??i?? IslamiA?koji medicinos mokykla), kuriA? oficialus tikslas ai??i?? suteikti joms profesinA? iA?silavinimAi?? ir paversti islamo misionierAi??mis. Tuo tarpu neoficialiai visiems A?inoma, kad svarbiausia tokiA? A?staigA? paskirtis ai??i?? ruoA?ti ai??zA?monas musulmonesai???7 Viagra Jelly without prescription . Antra vertus, valstybinis universitetas iA?silavinimo irgi negarantuoja. Knygoje parodoma, kad Dagestane studentA? A?inios ir diplomas maA?ai kuo susijAi??. Kadangi aukA?tasis mokslas laikomas prestiA?o dalyku, o ai??zDagestano valstybiniame universitete ima visiai??? (p. 214), tai diplomAi?? gauna tik turtingA? A?moniA? vaikai. Ai?? vienAi?? kitAi?? nelaimAi??lA?, A?stojusA? savo jAi??gomis ir negalintA? susimokAi??ti uA? egzaminus, tiek studentai, tiek dAi??stytojai A?iAi??ri su gailesA?iu ir panieka. UA? ChadiA?os mokslus filologijos fakultete (jis dar vadinamas ai??znuotakA? fakultetuai???) moka dAi??dAi?? Vagabas. Po sesijos grA?A?usi aplankyti namiA?kiA? ji prisipaA?A?sta: ai??zaA? nepasikeiA?iau, neiA?mokau kalbA?, savarankiA?kai neiA?laikiau nAi?? vieno egzaminoai??? (p. 248). Beje, lietuviA?kas MirtininkAi??s dienoraA?tis. ChadiA?a leidimas atrodo kitaip negu rusiA?kas: A? Lietuvos skaitytojus iA? virA?elio A?velgia egzotiA?kos iA?vaizdos Dagestano Teologijos koledA?o studentAi??s. DailininkAi??s SignAi??s Ai??einiAi??tAi??s sprendimas panaudoti A?iAi?? 2008 m. MachaA?kaloje darytAi?? garsaus fotografo Sergejaus MaksimiA?ino nuotAi??raukAi?? neabejotinai pasiteisino, nes virA?elis tapo A?taigia iliustracine knygos medA?iaga.

Nelengvas gyvenimas RytA? moteris daA?niau negu vakarietes priverA?ia prieA? save pakelti rankAi??. Ai??iuo poA?iAi??riu moterys mirtininkAi??s nAi??ra naujas reiA?kinys; bAi??tA? tiksliau sakyti, kad tai tik nauja savidestrukcijos forma. PavyzdA?iui, Afganistane moterys nuo seno nuodydavosi ir skandindavosi, o A?iais laikais paplitAi?? susideginimai. Tarp saviA?udybiA? prieA?asA?iA? nAi??ra nei religijos, nei A?simylAi??jimA? be atsako: A?ia lemiamAi?? vaidmenA? suvaidina ankstyvos priverstinAi??s santuokos, fizinis ir psichologinis smurtas, karo baisumai, skurdas8 cialis black difference . Nusprendus atsisveikinti su gyvenimu, tiesAi?? sakant, nAi??ra didelio skirtumo kaip tai padaryti, o mirti uA? AlachAi?? musulmonAi??ms moterims tikrai ne pats blogiausias variantas. Taip pelnoma A?iokia tokia garbAi??, o saviA?udybAi?? iA? silpAi??numo uA?traukia vien gAi??dAi?? (jeigu prieA? save pakAi??lusi rankAi?? moteris lieka gyva ai??i?? dar ir bausmAi??). GAi??da ai??i?? itin daA?nai romane sutinkamas A?odis. Knygos herojams, ypaA? gyvenantiems kaime, nuolat dAi??l ko nors gAi??da: A?eimai gAi??da gyventi namuose, kurie atrodo prasA?iau negu kaimynA?, moteriai gAi??da ilsAi??tis, ragauti alkoholA?, neA?ioti kelnes ir t. t. Analizuodama Antano Vienuolio PaskenduolAi??, Violeta KelertienAi?? pastebAi??jo, kad ai??zgAi??da yra socialinAi?? ai??znuodAi??mAi??ai??? ai??i?? socialiniA? suvarA?ymA? A?sisavinimasai???9. Anot jos, kuo visuomenAi?? primityvesnAi?? ir skurdesnAi??, tuo didesnAi?? reikA?mAi?? turi garbAi??, jos iA?saugojimas ir netektis (nes daA?nai be garbAi??s A?ie A?monAi??s nieko kito ir neturi). GarbAi?? praradusi ir gAi??dAi?? uA?sitraukusi Veronika dabar mums atrodo kaip be galo tolima praeitis. AtvirkA?A?iai, XXI a. krikA?A?ioniA?kame pasaulyje artimA?jA? netekusiam A?mogui kAi??dikis yra vilties A?enklas, prieA?astis nepalAi??A?ti ir gyventi toliau. TaA?iau ChadiA?os pasaulis maA?ai kuo skiriasi nuo Veronikos laikA? Lietuvos, o jeigu ir skiriasi, tai ne A? gerAi??jAi?? pusAi??. Nepaklususi A?eimos valiai ir likusi vieniA?a naA?le su vaiku, ChadiA?a A?ino, kad jA? abiejA? laukia ne gyvenimas, o pragaras, nes ai??znusikaltimai moraleiai??? musulmoniA?kose A?alyse laikomi ypaA? didele nuodAi??me10. HerojAi?? nuolat kartoja, kad savo A?sA?iose neA?ioja negyvAi?? kAi??dikA?Ai??ai??i?? Dagestano visuomenAi??s akyse ir jis, ir bAi??simoji vieniA?a motina iA? tiesA? yra mirAi??. SukreA?ia, kad ChadiA?a ryA?tasi saviA?udybei prieA? pat kAi??dikio gimimAi??. TaA?iau herojAi??s sprendimas rodo, kad ji iA?gyvena tAi?? paA?iAi?? desperacijAi??, kuriAi?? kadaise patyrAi?? Veronika. Nenuostabu, kad vertAi??ja Irena PotaA?enko apibAi??dino romane vaizduojamAi?? kaimAi?? kaip archaiA?kAi??, A?strigusA? ir sustingusA? laike, nepaisant to, kad knygoje apraA?omos A?iuolaikinio Dagestano realijos11.

Paprastai dAi??l A?iauraus elgesio su moterimis RytA? A?alyse vakarieA?iai kaltina islamAi??. Achmedovos romanas atskleidA?ia, kad Ai??iaurAi??s Kaukaze moterA? diskriminacija turi gilesnes A?aknis, nes yra uA?koduota senesnAi??je uA? islamAi?? paprotinAi??je teisAi??je (adatuose). XIX a. Rusijos imperijoje iA?leisti adatA? sAi??vadai A?iurpina detalAi??mis, susijusiomis su moters padAi??timi. Caro valdininkai raportuoja, kad pagal vietinius paproA?ius moteris A?ia neturi jokiA? teisiA? ir nuo seniausiA? laikA? yra traktuojama tik kaip brangi prekAi??, darbinis gyvulys ir vyro nuosavybAi??. VestuviA? ceremonija apraA?oma taip: ai??zNepaisant nei aA?arA?, nei maldavimA?, nei pasiprieA?inimo, jAi?? parduodavo kaip avinAi??, A?mesdavo A? veA?imAi?? ir iA?veA?davo A? jaunikio namusai???12. Kadangi vyras nuotakAi?? nusipirkdavo lyg daiktAi??, tai galAi??jo elgtis su ja kaip tinkamas: kada panorAi??jAi??s kankinti, muA?ti ar luoA?inti, ir niekas iA? aplinkiniA? neturAi??jo teisAi??s jos uA?stoti. Moters dalia buvo vergauti vyro namuose, nudirbti visus Ai??kio darbus, priA?iAi??rAi??ti jo A?irgAi??, gimdyti jam vaikus, nuolankiai iA?tverti visus paA?eminimus; paA?ymima, kad neiA?kentusios tokio gyvenimo moterys daA?nai bAi??gdavo iA? namA? ir A?udydavosi. Pagal adatus, moterys jokiomis aplinkybAi??mis negalAi??jo paveldAi??ti turto ai??i?? mirus A?eimos galvai, viskas, A?skaitant paA?ias naA?les ir velionio dukteris, atitekdavo vyro giminaiA?iams.

Knygoje MirtininkAi??s dienoraA?tis. ChadiA?a atskira siuA?etine linija pasakojama ChadiA?os proprosenelAi??s istorija: kai ji liko naA?le, vyro giminAi??s, pasinaudojAi?? adatA? jiems suteikta teise, atAi??mAi?? iA? jos vaikus, gyvulius, kilimus ir kitAi?? turtAi??, o jAi?? paA?iAi?? grAi??A?ino tAi??vams; ChadiA?a uA?simena, kad A?is paprotys Dagestane vis dar gyvas (p. 20). Nors A?ariatas (islamo teisAi??) daA?nai prieA?tarauja adatams, moterA? klausimu jie ai??zlaimingaiai??? sutapo ir dar labiau pablogino pastarA?jA? padAi??tA?, pirmiausia todAi??l, kad A?tvirtino niekinantA? poA?iAi??rA? A? moteriA?kAi?? giminAi??. Moteris laikoma ne A?mogiA?ka, o gyvuliA?ka bAi??tybe, todAi??l vyrams svarbu tik jos groA?is ir fizinAi?? sveikata, leidA?ianti sunkiai dirbti ir gimdyti sveikus vaikus: ai??zKalnieA?iui uA?tenka vienAi?? kartAi?? pamatyti merginAi??, kad ji kristA? jam A? akA?, mat jie, kaip ir visi musulmonai, remiasi Koranu, kuriame pasakyta, kad ai??zmoteris sielos neturiai???, tad dAi??l jos dvasiniA? dorybiA? niekas per daug nesuka galvos. Dar maA?iau jiems rAi??pi A?monA? protas, o ir kam tas protas, jeigu uA?darytos tarp keturiA? sienA?, jos neturi nAi?? menkiausios progos jA? parodytiai???13. Ai?? vergiA?kAi?? Dagestano moterA? padAi??tA? dAi??mesA? atkreipAi?? ir kai kurie XIX a. rusA? raA?ytojai (pavyzdA?iui, AleksandAi??ras BestuA?evas-Marlinskis), bet dauguma buvo linkAi?? kaukazietes romantizuoti, vaizduoti kaip iA?didA?ias, savimi pasitikinA?ias, aistringas moteris. Ai??is grynai literatAi??rinis mitas buvo mAi??ginamas griauti jau sovietmeA?iu14, o Achmedovos romanas jA? visiA?kai dekonstruoja, vaizduodamas nelengvAi?? moterA? gyvenimAi?? tiek senovAi??je, tiek A?iais laikais. Tarp kitko, sovietmetis, anot Achmedovos, ai??i?? vienintelis laikotarpis, kai Dagestano moteris galAi??jo lengviau atsikvAi??pti (ChadiA?os tAi??vA? A?eima vaizduojama kaip A?iuolaikiA?ka, netgi idiliA?ka), nors A?iaip autorAi?? aniems laikams nostalgijos nejauA?ia.

AtsilaikAi?? prieA? islamiA?kAi?? ideologijAi??, caro administracijAi??, sovietmeA?io represijas, dabartinAi??s Rusijos A?statymus ir VakarA? pagundas, adatai Ai??iaurAi??s Kaukaze tebeturi didA?iulAi?? galiAi??. Tiesa, A?ariatas su adatais sAi??kAi??mingai konkuruoja, o teologijos srityje paprastai visuomet juos nurungia, taA?iau kasdienAi??se situacijose adatA? reikA?mAi?? neginA?ijama. Romane ne kartAi?? vaizduojamos situacijos, liudijanA?ios A?tampAi?? tarp adatA? ir A?ariato. Antai pavogusi cukrA? ChadiA?a bijo, kad nesugrA?A?tA? adatai, nes pagal juos vagilei bAi??tA? nukirsta ranka (p. 49). NereikAi??tA? stebAi??tis, kad neva ai??ziA?Ai??jusiusai??? adatus gerai A?ino net maA?i vaikai ai??i?? dauguma senA?jA? paproA?iA? dar sAi??kmingai gyvuoja. Viename knygos epizode pasakojama, kad pavAi??lavAi?? A? paskaitas vaikinai uA?uot atsipraA?Ai??, pirmiausia eina sveikintis su savo bendramoksliais. Kai dAi??stytojas papriekaiA?tauja dAi??l trukdomos paskaitos, jam atrAi??A?iama: ai??zKAi?? jAi??s kalbat, aA? A?iandien pirmAi?? kartAi?? brolius matau, kaip galiu jiems salam netarti?ai??? Skaitytojams A?ia pat paaiA?kinama: ai??zVisi iA? karto suprato uA?uominAi??: jeigu KoA?A?Ai??jus [dAi??stytojas] negerbia adato, kas tada gerbs patA? KoA?A?Ai??jA??ai??? (p. 202). Gali atrodyti, kad tokios romano detalAi??s ai??i?? ekskursas A? A?alA? nuo svarbiausios ChadiA?os istorijos. TaA?iau A?velgiant A?dAi??miau, adatA? gajumas ir A?ariato pretenzijos juos iA?stumti ai??i?? vienas svarbiausiA? momentA?, kurie lemia dabartinAi?? Ai??iaurAi??s Kaukazo situacijAi??, kartu ir tragiA?kAi?? ChadiA?os likimAi??.

TradiciA?kai Ai??iaurAi??s Kaukaze iA?paA?A?stamas islamas yra sinkretinio pobAi??dA?io, nes jame persipina paprotinAi?? ir islamiA?ka vertybinAi??s sistemos. DAi??l to arabai kaukazieA?ius laiko ai??znegrynaisai??? musulmonais, padAi??A?iai iA?taisyti siunA?ia A? A?A? regionAi?? savo misionierius (daA?niausiai salafitus, propaguojanA?ius fundamentalA?jA? islamAi??), o mokslininkai kalba apie A?ia tebevykstantA? islamizacijos procesAi??15. IA? pradA?iA? arabA? misionieriai iA? vietos gyventojA? nesulaukAi?? didesnio palaikymo, nes pastaruosius tenkino A?ariato kompromisai su adatais, be to, labiau viliojo vakarietiA?kas gyvenimo bAi??das, o ne sugrA?A?imas A? viduramA?iA?kAi?? ai??zaukso amA?iA?ai???. Vis dAi??lto su laiku salafitA? A?alininkA? Ai??mAi?? daugAi??ti. Yra ne viena prieA?astis, kodAi??l Kaukazo regiono gyventojai pereina A? fundamentalistA? pusAi??: pavyzdA?iui, dalis jaunimo taip protestuoja prieA? adatA? A?teisintAi?? besAi??lygiA?kAi?? paklusnumAi?? vyresniesiems, kiti pabrAi??A?tiniu religingumu demonstruoja atsiribojimAi?? nuo sovietinAi??s patirties, nepasitenkinimAi?? prorusiA?ka politika ir pan. Vis dAi??lto didA?iausiAi?? atsakomybAi?? uA? salafitA? pergales Dagestane turAi??tA? prisiimti korumpuota vietos valdA?ia, vieA?ai deklaruojanti, kad svarbiausias jos tikslas kaip tik ir yra kova prieA? islamo fundamentalistus. Kadangi A?iai kovai Maskva skiria milA?iniA?kas lAi??A?as, vietinAi?? valdA?ia nAi??ra suinteresuota, kad religiniai ekstremistai bAi??tA? likviduoti ai??i?? juk tada nutrAi??ktA? svarbiausias jA? pajamA? A?altinis. AtvirkA?A?iai, kadangi salafitA? gretos palyginti negausios, vietos politikams tenka ieA?koti ai??znusikaltAi??liA?ai??? tarp niekuo dAi??tA? A?moniA? ir A?tikinAi??ti MaskvAi??, kad vyksta mAi??A?iai su gausiu prieA?u16. Nuoskaudos, kurias patiria tariamA? teroristA? A?eimos, visuomenAi??je tvyranti baimAi??, nuolatinis nesaugumo jausmas, bloga ekonominAi?? situacija ir visiA?kas nusivylimas pasaulietine valdA?ia stumia A?mones A? salafitA? glAi??bA?, nes pastarieji A?ada tvarkAi?? ir stabilumAi??. Taigi Ai??iaurAi??s Kaukazo salafitA? gretose iA? tikrA?jA? ne tiek jau daug tikAi??rA? islamo fanatikA? ai??i?? prie jA? A?liejasi dAi??l valdA?ios kaltAi??s A?eimas praradAi?? ir kraujo kerA?to trokA?tantys A?monAi??s, separatistines viltis puoselAi??jantys idealistai, visuomenAi??s atstumti kriminalinio pasaulio atstovai ir pan. Antra vertus, ne vien Koranu, bet ir arabA? naftininkA? pinigais ginkluoti salafitA? ideologai meistriA?kai manipuliuoja A?ia marga oficialiosios valdA?ios opozicija, siekdami sukurti islamistinAi?? Kaukazo valstybAi??. Tiesa, pakeliui A? grandiozinA? tikslAi?? net dvasininkams ne paskutinAi??je vietoje yra paprasA?iausias pasipelnymas, todAi??l salafitai linkAi?? A? sandorius su korumpuota vietos valdA?ia. ImitacinAi?? kovAi?? su terorizmu savo krauju daA?niausiai tenka paliudyti paprastiems A?monAi??ms, kuriA? naivumu ir/ar bejAi??giA?kumu nevengia naudotis tiek politikai, tiek religiniai lyderiai.

Nors tai labai supaprastintas Dagestano politinio gyvenimo kontekstas, bet jis absoliuA?iai bAi??tinas, norint suprasti romano MirtininkAi??s dienoraA?tis. ChadiA?a siuA?etAi?? ir siunA?iamAi?? praneA?imAi??. Knygos pradA?ioje siekiama sudaryti A?spAi??dA?, kad politinAi??s peripetijos niekaip neA?takoja Dagestano gyventojA? kasdienybAi??s, kovos, kuriA? metu urusai (t. y. rusai) A?udo vietos A?mones, vyksta kaA?kur labai toli. TaA?iau atvaA?iavusi A? miestAi?? ChadiA?a suvokia, kad viskas yra A?ia pat: jos dAi??dAi?? Vagabas tarnauja milicijoje ir vaA?inAi??ja A? reidus drauge su rusA? omonininkais, kurie patys nelabai nutuokia, su kuo ir prieA? kAi?? kovoja (plg. dAi??dAi??s Vagabo pasakojimAi?? p. 237), MachaA?iaus tAi??vas generolas priklauso korumpuotos valdA?ios virA?Ai??nAi??lAi??ms, o pats MachaA?ius A?sitraukAi??s A? kovotojA? gretas. Be to, yra visa galerija antraeiliA? personaA?A?, kuriA? likimus lemia politinAi??s kovos: A?uvAi??s Sabrinos mylimasis, nukautas kaimynAi??s sAi??nus, ChadiA?os bendramoksliai ir t. t. YpaA? A?iauriai vaizduojamas generolo Kazibekovo ir MachaA?iaus konfliktas: protestuodamas prieA? valdA?ios vykdomAi?? politikAi??, pastarasis atsiduria kitoje barikadA? pusAi??je ir ryA?tasi tAi??vaA?udystei. Savo poelgA? ChadiA?ai jis pirmiausia aiA?kina politinAi??mis, o tik paskui ai??i?? religinAi??mis prieA?astimis:

Tu net A?sivaizduoti negali, kas slegia jo sAi??A?inAi??. Tu negali net A?sivaizduoti, kokie dokumentai eidavo per jo rankas ir kiek gyvybiA? jis atimdavo, juos pasiraA?ydamas. Kokiai daugybei tAi??vA?, A?monA? ir vaikA? jis suteikAi?? skausmo. [...] Manai, jis neA?inojo, kad nekalti? A?inojo. Jis ir kiti panaA?Ai??s A? jA? vagys pumpuoja pinigus iA? Maskvos, tarpusavyje dalijasi. [...] patekAi??s pas AukA?A?iausA?jA?, turAi??siu jam atsakyti: kAi?? tu, MachaA?iau, veikei, kai A?udAi?? tavo brolius? Matei, kad tavo tAi??vas daro nusikaltimus, ir kAi?? tu darei? UA?uot kovojAi??s, gAi??rei arbatAi?? su meduoliais! (p. 317)

TiesAi?? sakant, ChadiA?a nelabai kAi?? supranta apie politikAi?? ir savo mylimojo tikslus. Ji tik nori gyventi ai??zkaip visiai??? ir dA?iaugtis A?eimynine laime. DAi??l to ne kAi?? prasmingesnAi?? jai atrodo ir MachaA?iaus apeliacija A? AukA?A?iausA?jA?: ant Alacho aukuro paaukotas mylimas vyras ChadiA?ai reiA?kia tAi?? paA?iAi?? tragedijAi??, kaip vaikystAi??je ai??i?? senelio paskerstas A?ydraakis avinAi??lis Tamerlanas, mylimiausias vaikystAi??s A?aidimA? draugas (p. 39ai??i??41). Kaip jau buvo minAi??ta, pati ChadiA?a mirtininkiA? gretose irgi atsidAi??rAi?? dAi??l to, kad buvo atstumta A?eimos, pasimetusi, nesugebAi??jo kritiA?kai ir blaiviai mAi??styti, aklai pasitikAi??jo mylimu vyru ir buvusiais jo sAi??jungininkais. Achmedova savo kAi??riniu klausia: ar A?manoma iA?vengti tokiA? beprasmiA? aukA? kaip ChadiA?os atveju? KAi?? reikAi??tA? daryti, kad gyvenimas Dagestane grA?A?tA? A? normalias vAi??A?es? Deja, atsakymo A? A?iuos klausimus kol kas niekas neranda. Pati raA?ytoja prisipaA?A?sta, kad ji gali tik konstatuoti dramatiA?kAi?? Ai??iaurAi??s Kaukazo situacijAi??, bet neA?sivaizduoja jokio racionalaus sprendimo susidariusiai padAi??A?iai pakeisti17.

Turint omenyje sudAi??tingAi?? kultAi??rinA?, politinA? ir religinA? romano MirtininkAi??s dienoraA?tis. ChadiA?a kontekstAi??, reikia pripaA?inti, kad vertAi??jai teko sunki uA?duotis lietuviA?kai perteikti painias Dagestano realijas. Dera pasidA?iaugti, kad jos rAi??pesA?iu knygos vertime A? lietuviA? kalbAi?? atsirado net 82 informatyvAi??s paaiA?kinimai. Tiesa, kai kuriuos jA? reikAi??tA? patikslinti. PavyzdA?iui, vahabitai 68-ame paaiA?kinime apibAi??dinami kaip musulmonA? sunitA? sekta (p. 298), nors sektos etiketAi?? jiems priklijavo reakcinga Rusijos A?iniasklaida, o musulmoniA?kame pasaulyje vahabizmas laikomas viena iA? teisAi??tA? salafizmo pakraipA? (dAi??l tos paA?ios prieA?asties nekorektiA?ka visus salafitams prijauA?ianA?ius islamo radikalistus laikyti vahabitais, nors Rusijos politikai ir A?urnalistai daA?nai elgiasi bAi??tent taip). DagestanieA?iA? buitA? atspindinA?iuose paaiA?kinimuose irgi pasitaiko netikslumA?. Antai romane daA?nai vaizduojamos moterys, gaminanA?ios kasdienA? dagestanieA?iA? valgA? ai??i?? chinkalAi??, nuolat pabrAi??A?iant, kaip sunku jA? plonai iA?koA?ioti. A?ia kalbama apie lezginA? chinkalAi??, lietuviA?kA? skryliA?, gaminamA? tik iA? miltA? ir vandens, atitikmenA?. TaA?iau 5-ajame knygos paaiA?kinime kaA?kodAi??l nurodoma A? avarA? chikalAi?? ai??i?? putlius, bandeles primenanA?ius paplotAi??lius (p. 14). Ai??iuo atveju susipainioti nesunku, nes Ai??iaurAi??s Kaukaze egzistuoja daugybAi?? chinkalo rAi??A?iA?, kaip antai avarA?, darginA?, lakA?, lezginA? ir t. t. AtrodytA?, kad tai tAi??ra smulkmenos, taA?iau Dagestane, kur gyvena beveik 30 skirtingA? etniniA? grupiA?, maistas yra svarbi kultAi??rinio identiteto dalis, o chinkalo rAi??A?is nusako, ar A?mogus ai??zsavasai???, ar ai??zsvetimasai??? (plg. p. 22: ai??zTik urusai nemoka lipdyti kurzAi?? [kaukazietiA?kA? virtinukA?], ai??i?? kartojo moA?iutAi??, ai??i?? jie daro koldAi??nus. [...] Bijojau: jei neiA?moksiu lipdyti kurzAi??, tapsiu urusuai???). Tradicinis valgis ir svetingumas A?iame regione yra daug svarbesni negu Vakaruose. Ne veltui, pavyzdA?iui, Abchazijos (ir abazinA?) vAi??liavoje yra vaizduojamas iA?tiestas delnasAi??ai??i?? svetingumo simbolis.

Achmedova ai??i?? A?urnalistAi??, ir nesunku pastebAi??ti, kad profesinAi?? patirtis palieka A?ymAi?? jos romanA? stilistikoje. PotaA?enko nurodAi??, kad romanAi?? vertAi?? kaip gonzo stiliaus kAi??rinA?, siekdama perduoti iA?ankstinA? raA?ytojos sumanymAi?? ai??i?? savotiA?kAi?? herojAi??s pasakojimo skurdumAi??18. VertAi??ja iA?sikeltAi?? tikslAi?? A?vykdAi??, asketiA?kAi?? kalbAi??jimo bAi??dAi?? derindama su pakankamai tiksliu reikA?miA? perdavimu. Kai kur norAi??tA?si nebent priekabesnio redaktorAi??s A?vilgsnio. PavyzdA?iui, knygoje vartojami graA?Ai??s specifiniai palyginimai (tarkime, kelis kartus pakartojama, kad herojA? A?vilgsnis ir balsas saldus kaip chalva), taA?iau kartais nebAi??tina atsisakyti lietuviA?kA? idiomA? (plg. p. 57: ai??zMums dAi??l to nei A?alta, nei karA?taai???, vietoj A?prastesnio nei A?ilta, nei A?alta). Pasitaiko vienas kitas atvejis, kai be aiA?kesnAi??s motyvacijos (mAi??ginant perteikti vaikiA?kAi?? A?argonAi???) literatAi??rinAi?? kalba keiA?iama A?nekamAi??ja (plg. ai??z??N? ????Ni???i????N? ?????i?? Ni???i?????i??N? ?i???i???????i??N?ai???19Ai??ai??i?? ai??zIr kodAi??l jinai tokia gailikAi???ai??? (p. 31); ai??z???i?? Ni????Ni??N? ?i??Ni??Ni??N? ???i?? ???i???i?? ????Ni?????i???i??, ?????i?? N?Ni??Ni???i??N????i??N?!ai???20Ai??ai??i?? ai??zNenoriu bAi??ti panaA?i A? jAi??, jinai baisuoklAi??!ai??? (p. 77)). Kartais, nepaisant gonzo stiliaus nulemtA? iA?lygA?, norAi??tA?si kiek didesnio A?odingumo, plg. p. 8ai??i??9: ai??zMoterys iA? eilAi??s pakiA?davo ilgus siaurus Ai??soA?iA? kaklus po plaA?ia putojanA?ia srove, pripildydavo juos, mikAi??liai pakeldavo ir uA?sikeldavo ant peA?iA?ai??? (ai??z?i???i????Ni??????Ni?? ???? ??Ni???i??Ni???i?????? ??????N?Ni???i?????i??N??i???? N??i???????i?? ??Ni??N????????i?? ????Ni???i???i?? ??N???N????????? ?????? N???Ni??????N?NZ ???i????N?Ni??N?NZN?N? N?Ni??Ni??N?NZ, ???i???????i????N??i???? ??Ni??, ?i?????????? ?????????????i???i???? ?? ???i??N??i???i???? ???i?? ???i???i??Ni????ai???21.) Vis dAi??lto panaA?iA? atvejA?, kaip aukA?A?iau iA?vardintieji, knygoje nAi??ra daug, skaitymo malonumo jie negadina, tad galima tik pasidA?iaugti gera vertimo kokybe, kas A?iais laikais nAi??ra toks jau daA?nas atvejis.

LietuviA? literatAi??ra turi savAi?? Kaukazo temos tradicijAi??. Deja, ji maA?ai kAi?? gali pasakyti apie XXI a. DagestanAi??, nes svarbiausi lietuviA? autoriA? (Antano Vienuolio, Vinco KrAi??vAi??s, Mikalojaus Konstantino A?iurlionio) tekstai kaukazietiA?kais motyvais sukurti XX a. pradA?ioje. Be to, lietuvius labiau domino UA?kaukazAi??s kultAi??ra, pirmiausia todAi??l, kad Gruzija ir ArmAi??nija priklauso krikA?A?ioniA?kai tradicijai22, o iA? Dagestane gyvenanA?iA? tautA? krikA?A?ionybAi?? iA?paA?A?sta bene vieninteliai osetinai. SovietmeA?iu apie Ai??iaurAi??s KaukazAi?? Lietuvoje buvo paraA?yta tik viena kita kelioniA? apybraiA?a, o atsivAi??rus sienoms ir atsiradus galimybei iA?vykti A? TibetAi??, KinijAi??, IndijAi?? ir kitus egzotiA?kesnius kraA?tus, Kaukazas galutinai atsidAi??rAi?? originaliosios lietuviA? literatAi??ros uA?ribyje ir vertAi??jA? valioje. Pastarieji, tAi??sdami susiklosA?iusiAi?? tradicijAi??, irgi daugiau dAi??mesio skiria UA?kaukazei, todAi??l Lietuvoje pasirodanA?ius su Ai??iaurAi??s Kaukazu susijusius kAi??rinius galima A?vardyti kaip retus A?vykius23. Ai??iuo poA?iAi??riu MirtininkAi??s dienoraA?tis. ChadiA?a yra iA?skirtinAi?? knyga verstinAi??s literatAi??ros sraute. Be skaitymo malonumo, ji suteikia apie DagestanAi?? daug faktiniA? A?iniA? ir padeda sukurti kitokA? emocinA? santykA? su A?iuo pasaulio kampeliu. Deja, romano keliamos emocijos maA?ai kAi?? turi bendra su (neo)romantine ar tiesiog romantiA?ka dvasia. AtvirkA?A?iai ai??i?? antropologinAi?? nuostata, kad kiekAi??viena kultAi??ra vertinga ir turi teisAi?? gyvuoti, skaitant Achmedovos knygAi??, atrodo kaip niekada teoriA?ka, nes raA?ytojos kuriama sloguA?io atmosfera ir jos uA?fiksuoti negailestingi, viduramA?iA?ki paproA?iai, lauA?antys A?moniA? likimus, ne kartAi?? priverA?ia baisAi??tis. Atrodo, kai kurios knygos, kaip ir kai kurie kelioniA? marA?rutai, skiriamos tik drAi??siems A?monAi??ms. Reikia tikAi??tis, kad Lietuvoje MirtininkAi??s dienoraA?tis. ChadiA?a ras savo skaitytojAi??, norintA? matyti ne tik mAi??sA? gyvenimo groA?A?, bet ir jo skaudulius, mAi??ginantA? susiorientuoti sudAi??tinguose nAi??dienos politiniuose procesuose, siekiantA? savarankiA?kai mAi??styti, uA?uot liAi??liavus ant roA?iniA? propagandos ar melodramos vandenA?. i?i??

Ai??

1 Ai?? Kai kurie tyrinAi??tojai teigia, kad terminas ai??zKaukazasai??? nevartotinas, nes realybAi??je esAi?? toks regionas neegzistuoja: geografiniu, o pirmiausia kultAi??riniu poA?iAi??riu yra tik Ai??iaurAi??s Kaukazas ir UA?kaukazAi?? (PietA? Kaukazas). Vis dAi??lto literatAi??rologijoje tradiciA?kai vartojamas bAi??tent ai??zKaukazoai??? terminas, kuris yra pakankamai platus ir gali nurodyti tiek A? Ai??iaurAi??s KaukazAi??, tiek A? UA?kaukazAi??.

2 Ai?? ?i??N?Ni???i??N??i???i???? ??N??i??N??i???i????????, ?s?i???????i???i?? ?? Ni??N?N?N??????? ??Ni?????i???i?? ??Ni????Ni?????? ?????i??????????Ni?? XX ???i?????i??: ??Ni?????i???i???i?????i??Ni???????i??, Ni?????????i????????N? ???i??Ni??N??????i???i???i???? ?? Ni??N??????i???i??N?Ni?????i???????i??N? ???i??Ni???i???i??????N?Ni??N?, ?i????N?N??i??Ni??Ni???i??Ni????N?, ????N??????i??: ????N???????N??????? ????N?N????i??Ni??N?Ni?????i??????Ni???? N????????i??Ni??N???Ni???i??Ni?? ????. ??. ?i??. ?i????Ai??????????N??????i??, 2001; A?r. A?ios disertacijos santraukAi??:

http://www.dissercat.com/content/kavkazai??i??vai??i??russkoiai??i??prozeai??i??vtoroiai??i??polovinyai??i??xxai??i??vekaai??i??problematikaai??i??tipologiyaai??i??personazheiai??i??khudozhes.

cheap doxycycline 3 Ai?? Olegas Jerofejevas, ai??zMarina Achmedova: mergaitAi??s neAi??gimsta mirtininkAi??misai???, in: http://www.delfi.lt/news/daily/
world/marinaai??i??achmedovaai??i??mergaitesai??i??negimstaai??i??mirtininkemis.d?id=56018511.

4 Ai?? Ibid.

5 Ai?? ai??zRytA?ai??? terminas A?ia vartojamas neatsitiktinai: Kaukazo motyvas rusA? literatAi??roje sutampa su RytA? tema VakarA? Europos literatAi??roje ir, plaA?iau A?iAi??rint, yra europinAi??s literatAi??ros orientalistinAi??s tematikos dalis; plg. ?i???i??N????? ?i??N?N?Ni??????, ?i???i?????i??N?Ni???i???? ?? Ni??N?N?N????i??N? ?i????Ni???i??Ni???i??Ni??N?Ni???i?? ??????Ni???i?? XVIII ?? ???i??Ni???????? ?????i??????????Ni?? XIX ??., ????N??????i??: ???i??N????i??, 1964, p. 122ai??i??123.

6 Ai?? Plg. Cynthia Gorney, ai??zPer jaunos tekAi??ti: Slaptas maA?A?jA? nuotakA? pasaulisai???, in: National Geographic Lietuva, 2011, Nr.Ai??6, p.Ai??76ai??i??98.

buy alli refill.

7 Ai?? ???i???i????N??i???? ???i???i???i??N??i????????, ??N??i???i????N??????i?? ??Ni?????i????Ni????Ni??Ni?? ???i?????i??Ni?????????? ?s?i???????i???i???i??, ????N??????i??: ?i???i???????i???i??N?Ni??, 2001, p. 66. Nors rusiA?kA? studijA? apie padAi??tA? Ai??iaurAi??s Kaukaze apstu, dauguma jA? akivaizdA?iai tendencingos. Aleksejus MalaA?enko dirba Maskvos Karnegio centre, kurio veiklAi?? finansuoja JAV, tad jo studija rusiA?kos literatAi??ros kontekste iA?siskiria didesniu objektyvumu.

generic feldene. 8 Ai?? Elizabeth Rubin, ai??zMaiA?tas po A?yduai???, in: National Geographic Lietuva, 2010, Nr. 12, p. 42, 47. Taip pat A?r. Stephanie Sinclair, ai??zLiepsnos palytAi??tosai???, in: National Geographic Lietuva, 2011, Nr. 6, p. 141.

9 Ai?? Violeta KelertienAi??, Kita vertus…: Straipsniai apie lietuviA? literatAi??rAi??, Vilnius: Baltos lankos, 2006, p. 53.

10 GAi??dos ir nuodAi??mAi??s sampratos glaudA?iai susijusios: kas pagal paprotinAi?? teisAi?? yra gAi??da, tas pagal islamiA?kAi??jAi?? ai??i?? nuodAi??mAi??.

11 Irena PotaA?enko, ai??zMirtininkAi??s dienoraA?tisai???, in: Ai??iaurAi??s AtAi??nai, 2012-03-02, Nr. 9, p. 8.

12 ?i???i??????Ni?? ?i???i??????Ni????????Ni??, ?????i??Ni??Ni?? ???i???????i???i??N?????Ni?? ????Ni??Ni???i????, t. 2, ?z???i??N?N??i??: Ni??????. ?Y. ??. ?i???i???i???i?????i??????, 1883, p. 174.

13 Ibid., p. 255.

14 A?r. ?i???i?????i??N?Ni???i???? ?? Ni??N?N?N??????? ?i????Ni???i??Ni???i??Ni??N?Ni???i??, N???N?Ni???i?????i???i???????i??, ??N?Ni??N?Ai??????Ni???i???i??N????i??N? N?Ni???i??Ni??N?N? ?? ?????????i????Ni???i??Ni?????? ???i???????i??Ni?? ?i???i???i?????i??Ni?? ?? ?i????Ni????N??i?? ?s????Ni???i?????i??, ???i??Ni???i??Ni?????i???i???i??: ?i???i?????i??N?Ni???i????N??????i?? ???????i???????i?? ???i?????i??Ni???i???i??N?N?Ni??????, 1960, p. 33.

15 PlaA?iau A?r. ???i???i????N??i???? ???i???i???i??N??i????????, op. cit.

16 Lietuvos spaudoje retkarA?iais pasirodo straipsniA?, kuriuose mAi??ginama plaA?iau aptarti neramumA? prieA?astis, palieA?iant nusikalstamus vietinAi??s valdA?ios metodus situacijai paaA?trinti; plg. ai??zAi??iaurAi??s Kaukazas neiA?trunka iA? uA?burto ratoai???, parengAi?? Julijanas GaliA?anskis, in: Kauno diena, 2011-01-29, Nr. 24, p.Ai??9ai??i??10. Deja, Lietuvos A?iniasklaidoje A?inios apie Ai??iaurAi??s KaukazAi?? A?ykA?A?ios, neiA?samios ir retai kada objektyvios, A?r. Mindaugas Savickas, KariniA? konfliktA? vaizdavimas Lietuvos interneto A?iniasklaidoje (Ai??iaurAi??s Kaukazas, 1996ai??i??2008), Magistro darbas, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2009; prieiga per internetAi??:

http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~
2009~D_20101125_190723-78154/DS.005.1.01.ETD.

17 SnieguolAi?? DovidaviA?ienAi??, ai??zMirtininkAi??s renkasi mirtA? dAi??l beviltiA?kos meilAi??sai???, in: http://www.alfa.lt/straipsnis/13892690/Mirtininkes.renkasi.mirti.del.beviltiskos.meiles=2012ai??i??02ai??i??26_17ai??i??21, (2012-02-26).

18 Irena PotaA?enko, op. cit., p. 8. Gonzo stiliaus tekstu laikomas faktais paremto A?urnalistinio reportaA?o ir pramanyto literatAi??rinio pasakojimo hibridas; terminas imtas vartoti 1970 m. ir siejamas su JAV A?urnalisto Hunterio S. Tompsono vardu.

19 ???i??Ni???????i?? ??Ni?????i?????????i??, ?i?????i?????????? N????i??Ni??Ni??????Ni??Ni??. ???i???????i???i??, ????N??????i??: ??N?Ni??Ni???i???i??N?, 2011, p. 29.

20 Ibid., p. 74.

21 Ibid., p. 9.

22 A?r. Odeta A?ukauskienAi??, ai??zKaukazo kraA?tai XX amA?iaus lietuviA? kultAi??ros akiraA?iuose ir Sigito Gedos kAi??rybojeai???, in: Rytaiai??i??Vakarai: KomparatyvistinAi??s studijos, kn. X: Sigitas Geda: pasaulinAi??s kultAi??ros lietuvinimas, Vilnius: Lietuvos kultAi??ros tyrimA? institutas, 2010, p. 245ai??i??257.

23 Vis dAi??lto tokiA? tekstA? esama; A?r. avarA?, balkarA? ir osetinA? poezijos pavyzdA?ius knygoje Tavo vardAi?? tariu pakuA?dom: Kaukazo tautA? meilAi??s lyrika, sudarAi?? Julius Jasaitis, KlaipAi??da: EglAi??s leidykla, 2005.