Silpnas mokinys

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: Ai??vietimas
AUTORIUS:Ai??Zecharia Plavin

DATA: 2012-09

Silpnas mokinys

Zecharia Plavin

NorAi??A?iau pasidalyti mintimis apie tuos, kurie vadinami silpnais mokiniais, remdamasis savo patirtimi, sukaupta per pirmAi??jA? akademinio dAi??stymo deA?imtmetA? (1989ai??i??1999).

Nors mano draugai puikiai A?ino, kur aA? dirbu, A?io teksto labui vadinsiu savo darbovietAi?? apibendrintai ai??i?? tiesiog Akademija, nes noriu pakeisti kai kuriA? A?moniA? vardus ir leisti sau laisviau kalbAi??ti apie kolegas ir virA?ininkus. Tokiu bAi??du tikiuosi paryA?kinti situacijAi?? ir pabrAi??A?ti universalius profesionalaus klasikinio fortepijono dAi??stymo aspektus, ypaA? nelabai sAi??kmingais atvejais.

Niekada neskirsA?iau savo studentA? A? kategorijas ai??i?? ai??zgabAi??s, stiprAi??s, vidutiniokai, silpniai???, todAi??l uA?sitraukdavau rAi??sA?iAi?? kai kuriA? kolegA? kritikAi??, atseit nesu tikras pedagogas profesionalas. Mano manymu, jeigu A?mogus pateko A? akademinAi?? A?staigAi?? ir nedrasko akiA? dAi??stytojui, A?is privalo su kiekvienu studentu dirbti pagal optimaliai jam pritaikytAi?? programAi??, kad kiekvienam atskleistA? meniA?kai kAi??rybingo pianizmo paslaptA?. Suprantama, mano nusistatymas su kiekvienu studentu siekti meniA?kumo virA?Ai??niA? daA?nai baigdavosi konfAi??zais ai??i?? studentai manAi??s nesuprasdavo (o aA? nesuprasdavau jA?) ir tik subjaurodavo kAi??rinius, grodami su begale klaidA? ir nekeisdami pedalo. Scenoje tada dAi??davosi tikras koA?maras, o aA? pelniau pedagogo nevykAi??lio reputacijAi??.

Patikslinsiu: mAi??sA? akademija yra tipiA?kas vietinAi??s reikA?mAi??sAi?? akademinio muzikinio lavinimo centras, kuris surambAi??jusios vyriausybAi??s nurodymu priima vis daugiau labai A?emo lygio studentA?, bet tikisi, kad absolventai pelnys tarptautinA? pripaA?inimAi??, nes nuo to priklauso finansinAi?? parama, gaunama iA? privaA?iA? rAi??mAi??jA?. Tokie prieA?taravimai neiA?vengiamai sukelia labai didelAi?? A?tampAi?? mokymo procese, o ypaA? skaudA?iai pasireiA?kia per egzaminus, kai yra vertinamas koncertinis studentA? grojimas. DAi??stytojai rungtyniauja tarpusavyje, kieno klasAi?? ai??zstipresnAi??ai???, siekdami pelnyti ai??zaukA?to lygio vadovoai??? vardAi?? ir pritraukti daugiau ai??zstipriA?ai??? studentA?. Vienas iA? geriausiA? bAi??dA? atsikratyti silpnA? mokiniA? yra A?eminti juos, kol patys papraA?ys, kad juos perkeltA? pas kitAi?? mokytojAi??. Vyresnieji dAi??stytojai gali taip elgtis, nes jA? atlyginimas nebepriklauso nuo mokiniA? skaiA?iaus. JaunesniA?jA? dAi??stytojA? algos dydA? lemia tai, kiek jie turi studentA?, todAi??l jA? klasAi?? daA?nai tampa silpnA? mokiniA?, pabAi??gusiA? nuo ai??zstipriA?jA? pedagogA?ai???, prieglauda, o jie patys ai??i?? A?kaitais, nes uA?sitarnauja ai??zprastA? specialistA?ai??? etiketAi??, o tai automatiA?kai sumaA?ina gerA? mokiniA? norAi?? pas juos mokytis.

ai??i?? Tai kaipgi iA?sivaduoti iA? A?iA? spAi??stA?? ai??i?? paklausite.

PadAi??tis iA? tikrA?jA? sudAi??tinga. Geriausias ir plaA?iausiai taikomas sprendimas ai??i?? atsivesti savo mokinius iA? vaikA? muzikos mokyklA?, kur reikia A?sidarbinti lygia greta su Akademija ir elgtis taip, kaip vyresnieji dAi??stytojai elgiasi pagrindinAi??je A?staigoje.

KurA? laikAi?? ir aA? svajojau atsikratyti ai??znetikAi??liA?ai???, kad pritraukA?iau daugiau ai??zstipriA? studentA?ai??? ir geriau sutarA?iau su Akademijos valdA?ia.

Bet A?sitikinau, kad ai??zaukA?to lygioai??? klasAi??s nebAi??tinai ugdo meniA?kai kAi??rybingus ir pajAi??gius studentus. Visai ne. PaaiA?kAi??jo, kad yra nemaA?ai studentA?, sugebanA?iA? greitai, be klaidA?, su palyginti ai??zA?variu pedaluai??? ir minimalia dinamika sugroti 5ai??i??7 minuA?iA? kompozicijAi?? (egzaminA? komisija nenori klausytis ilgesniA? muzikos epizodA? dAi??l laiko stokos). Jie ir vadinami ai??zstipriaisai???. JA? pranaA?umas tas, kad yra tikrai darbA?tAi??s ir iA?siugdo iA?tvermAi?? groti per jAi??gAi??. Pamatinis jA? grojimo bAi??das yra linearinis ai??i?? muzikinAi??s frazAi??s iA?gaunamos spaudant klaviA?us pirA?tA? grupAi??mis.

Toks grojimas laikomas profesionaliu, A?i studentA? ugdymo kryptis remiasi ir ai??zteksto skaitymo kultAi??raai???, ir A?vairiA? stiliA? suvokimo lavinimu.

Problema ta, kad ai??zstiprAi??s studentaiai???, baigAi?? studijas, daA?nai patiria sunkiAi?? krizAi??, nes atsiduria situacijoje, kurios visada bijojo ai??i?? be A?lovAi??s ir be kvietimA? koncertuoti, kuriuos uA?tikrina A?lovAi??. O juk jA? mokslai, tiksliau tariant, skausmingas iA?tvermAi??s grAi??dinimas, grojant paA?Ai??lusiai virtuoziA?kAi?? RachmaninovAi?? arba paA?Ai??lusiai sudAi??tingas Bacho tokatas, buvo nukreiptas bAi??tent A? A?lovAi??s spindesA?. TodAi??l jie nuolankiai priimdavo bet kokiAi?? savo mokytojA? kritikAi??, daA?niau primenanA?iAi?? piktus paA?eminimus negu dalykiA?kus patarimus. NebegalAi??dami vaikA?A?ioti savo maA?os A?alies gatvAi??mis, nes paA?A?stami nuolatos klausinAi??ja, kurgi iA?svajotieji koncertai ir iA?skirtinAi?? A?lovAi??, jie iA?vaA?iuoja A? uA?sienA?, daA?niausiai A? Jungtines Amerikos Valstijas, mokosi ten dar keletAi?? metA?, bet ir vAi??l atsiduria prie suskilusios geldos ai??i?? nAi??ra nei A?lovAi??s, nei koncertA?. TaA?iau gelbsti Amerikos dydis ai??i?? galima ai??zpasislAi??ptiai??? kur nors Nebraskoje ir tyliai dAi??styti, nesigrauA?iant dAi??l to, ko neA?manoma pakeistiai??i??

Taip jau susiklostAi??, kad ai??zstipriejiai??? daugiausia emigruoja iA? Izraelio, A?ia pasilieka silpnieji, ir bAi??tent jie vAi??liau dAi??sto muzikAi?? vaikams, taigi A?io meno raidos perspektyva priklauso nuo jA?.

Silpnas mokinys yra, mano manymu, tas, kuriam nerAi??pi prieA?astinis studijuojamA? dalykA? ryA?ys, kuris nesuvokia detaliA? santykio, ai??zvaA?iuoja pro A?alA?ai???, nepastebAi??damas reikA?mingA? detaliA?ai??i??

Taip atsitinka arba iA? susijaudinimo, stengiantis bet kokia kaina A?rodyti savo pajAi??gumAi??, ir tos pastangos negailestingai nuvaro A?mogA? (pro A?alA?), arba iA? susijaudinimo, siekiant tikslo, kuris yra ai??zaiA?kiai matomasai???. Beje, A?is ai??ztikslo matymasai??? primena aukA?to kalno virA?Ai??nAi??, matomAi?? iA? tolo (!). Juk priartAi??jAi?? prie virA?Ai??nAi??s, jos daA?nai nebematome, nes uA?stoja artimesnAi??s uolos. Silpnieji mokiniai daA?niausiai labai nenoromis mokosi naujA? tekstA?, sunkiai skaito partitAi??ras, vargsta mokydamiesi kAi??rinius, nes atmintyje neatsispaudA?ia jA? vaizdas, pernelyg pasikliauja motorine rankA? ir pirA?tA? inercija.

AA? pats sau labai daA?nai atrodau silpnas mokinys, pastangos A?iAi?? silnybAi?? A?veikti atima daug jAi??gA? ir daA?nai ai??i?? prisipaA?insiu ai??i?? tai nepavyksta (bet kartais pavyksta).

Mano manymu, silpni mokiniai skiriasi nuo stipriA?jA? savo pasyvumu, tingAi??jimu, be to, jie kur kas prasA?iau perima akimis suvokiamAi?? informacijAi??. TaA?iau grojimAi?? abi grupAi??s iA? esmAi??s suvokia panaA?iai ai??i?? nei vieni, nei kiti nenori A?siklausyti, kad pajustA? erdvAi??s, pulsuojanA?ios tarp pirA?tA? (tarp garsA?), fizines ir akustines reikA?mes. TodAi??l nei vieni, nei kiti A? savo grojamus kAi??rinius nAi??ra linkAi?? A?pAi??sti tikrai asmeninio A?kvAi??pimo.

ErdvAi??, pulsuojanA?iAi?? tarp garsA?, praturtinti asmeniniu A?kvAi??pimu yra linkAi?? bAi??tent A?kvAi??ptieji, kuriA? grojimo prigimtis A?iuo atA?vilgiu labai skiriasi nuo ai??zstipriA? ir silpnA?ai??? muzikantA?. Apie tokius A?mones savo tekstuose esu jau kalbAi??jAi??s, gal dar kalbAi??siu ir ateityje.

O dabar noriu grA?A?ti prie silpnA?jA?. Mane ypaA? domina jA? A?mogiA?koji esmAi??, nes silpnieji, aiA?kiai skirdamiesi nuo stipriA?jA?, nAi??ra uA?sisklendAi??, nepasitenkina vien fortepijono technikos tobulinimu, daA?nai (nors ne visada) bent pasyviai dalyvauja nemuzikiniame ai??i?? platesniame ai??i?? gyvenime. Tai mane visada traukAi?? prie silpnA?jA?.

Deja, per savo pirmAi??jA? akademinio dAi??stymo deA?imtmetA? A?sitikinau, kad silpnumAi?? labai daA?nai lemia ne tik gebAi??jimA? stoka, neatidumas detalAi??ms, bet ir asmeniniai nukrypimai ar paklydimai. O susidurti su tuo buvau visiA?kai nepasirengAi??s. Man tada atrodAi??, kad aA?, pats kilAi??s iA? ai??zsilpnA?jA?ai??? (po to, kai atsisakiau bAi??ti ai??zstiprusai???), ai??i?? padarysiu stebuklAi?? ir silpnuosius paversiu pilnakraujais menininkais. Deja, nepavyko.

Ai??tai kelios istorijos.

Mano pirmoji fortepijono studentAi?? Akademijoje buvo V. PirmAi??jAi?? savo darbo dienAi?? atAi??jau A? man paskirtAi?? 207 klasAi??, o po keleto minuA?iA? atAi??jo jauna baltaplaukAi?? moteris ir A?ia pat apsiverkAi??. Laimei, aA? neiA?sigandau ir Ai??miau laukti, kol ji nusiramins. Paverkusi gal deA?imt minuA?iA?, ji, vis dar A?raudusi, Ai??mAi?? pasakoti, kad visi iA? jos vieA?ai tyA?iojasi, ypaA? MK (Modernusis Kompozitorius), vadovavAi??s pedagoginiam skyriui, kuriame ji mokAi??si. AA? paA?inojau MK, geraA?irdA?, A?iek tiek lengvabAi??diA?kAi?? A?mogA?, ir man sunku buvo A?sivaizduoti, kad jis iA? ko nors vieA?ai tyA?iotA?si. PamaA?u iA?siaiA?kinau, kad jis ai??znevertino jos talentoai???.

V. neA?stengAi?? sugroti iA?tisai nAi?? vieno muzikos takto, jau nekalbant apie grojimAi?? iA? atminties. Tada dar neA?inojau, kad kitomis aplinkybAi??mis ji akordais gerai akompanuoja hebrajiA?koms dainoms (nesuprasdama akordA? reikA?mAi??s) ir puikiai, tiesiog virtuoziA?kai A?oka.

IlgAi?? laikAi?? maA?iau tik jos aA?aras, iA? pykA?io paraudusA? A?siA?eidusio A?mogaus veidAi?? ir visiA?kAi?? nesugebAi??jimAi?? pagroti bent keletAi?? gaidA? iA? eilAi??s. Ji absoliuA?iai neA?stengAi?? skaiA?iuoti ritmo.

PradAi??jau jAi?? mokyti kiekvienAi?? gaidAi?? groti atskirai (man paA?iam tai didA?iausias malonumas). Labai greitai tai davAi?? puikius rezultatus. AtAi??jusi A? pamokAi??, V. iA? pradA?iA? verkdavo ir pyko, vAi??liau bandAi?? tragiA?kai groti iA? natA?, jausdama didA?iulAi?? A?tampAi?? ir sukandusi dantis, atrodAi??, net akys tuoj iA?A?oks ant kaktos. Tada imdavome groti kiekvienAi?? gaidAi?? atskirai ir po penkiolikos minuA?iA? pusAi?? natA? lapo buvo A?veikta iA? esmAi??s be klaidA?. V. iA?eidavo iA? pamokos laiminga ir besiA?ypsanti.

KitAi?? dienAi?? viskas prasidAi??davo iA? pradA?iA?, ir aA? niekaip negalAi??jau suprasti to prieA?asties. V. tvirtino, kad ir namie viskAi?? daro taip, kaip jai patariu, viskas gerai iA?eina, o per pamokAi?? kaA?kaip iA?siderina.

NusprendA?iau nesiklausyti to, kAi?? ji iA?moksta namie, pradAi??davau pamokAi?? nuo pavieniA? gaidA?. Su didA?iausiomis pastangomis ai??zmesai??? iA?mokome keturis kAi??rinius atmintinai, ir V., drebAi??dama tarsi prieA? pasaulio pabaigAi??, sugrojo savo baigiamAi??jA? pedagoginio skyriaus egzaminAi??. Gavo neaukA?tAi??, bet teigiamAi?? paA?ymA?. Mano nelaimei, egzaminA? komisijoje dalyvavo MK, ir iA?kart po V. grojimo paskelbAi??, kad aA? esAi??s stebukladarys, ir A?iAi?? naujAi?? mano reputacijAi?? Ai??mAi?? skleisti Akademijos koridoriuose. Labai greitai pas mane atAi??jo daug A? V. panaA?iA? mokiniA?, ir tai sukAi??lAi?? rimtAi?? pavojA? mano karjerai Akademijoje (juk dAi??stytojA? ir vadovybAi??s akimis aA? buvau nevykAi??lis, kurio mokiniai tragiA?kai groja fortepijonu).

V. buvo laiminga, ateidavo A? AkademijAi?? tiesiog A?vytAi??dama, daug ir su dideliu aplombu kalbAi??davo, reikA?dama savo nuomonAi?? apie dAi??stymAi?? ir muzikinA? iA?silavinimAi??. IA?tekAi??jusi uA? kilimA? audAi??jA? A?eimos A?pAi??dinio, pagimdAi?? dvi dukteris ir dabar verA?te verA?Ai??si griebtis muzikinAi??s veiklos. PraA?Ai?? mano rekomendacijA? A? visokias A?staigas, bet aA? rekomenduoti atsisakiau. V. suprato tai kaip iA?davystAi??. MAi??sA? keliai iA?siskyrAi??.

Dabar papasakosiu apie dvi merginas iA? buvusios SSRS.

L. augo viename iA? senA?jA? Sibiro miestA?. Motina mirAi??, kai ji buvo vos ketveriA?, o tAi??vas, ilgai muA?Ai??s dukrAi??, pagaliau atidavAi?? jAi?? A? naA?laiA?iA? namus. L. augo tai pas tetas, tai naA?laiA?iA? namuose, ir mokAi??si muzikos mokykloje. Svajojo tapti garsia pianiste (kaip Marija Grinberg) ir groti Beethoveno sonatas. KaA?kur Moldovoje atsirado L. moA?iutAi??, nAi?? neA?inojusi, kad turi anAi??kAi??. Abi apsidA?iaugAi??, suradusios viena kitAi??, ir apsigyveno kartu VakarA? Sibire. SovietA? SAi??jungai irstant, L. su moA?iute nutarAi?? iA?vaA?iuoti A? IzraelA?, savo istorinAi?? tAi??vynAi??. L. sutvarkAi?? dokumentus ir sAi??do su moA?iute A? traukinA? Maskvon, iA? kur ketino skristi A? IzraelA?. Traukinyje moA?iutAi?? mirAi??. L. liko visiA?kai viena. Jos meilAi?? tolimajam Izraeliui dar labiau sustiprAi??jo.

Po kiek laiko L. buvo priimta A? AkademijAi?? (aA? stojamA?jA? egzaminA? komisijoje nedalyvavau) ir atsidAi??rAi?? mano klasAi??je. Buvo plona kaip degtukas, su daugybe randA? ant maA?o negraA?aus veido. DidelAi??mis mAi??lynomis ir labai iA?raiA?kingomis akimis A? visus A?velgAi?? su priekaiA?tu.

Nors L. grojo abiem rankomis, kairAi?? jos ranka beveik neveikAi??. TaA?iau L. atsisakAi?? taisyti A?A? trAi??kumAi??, sakydama, kad groja ir taip gerai. IA? tikrA?jA?, jei palygintume su V., ji buvo ai??zMarija Grinbergai???, bet taip manyti galima tik prisiminus tos V. grojimAi??. L. labai pavirA?utiniA?kai iA?mokdavo muzikos kAi??rinius, ir grodavo juos ai??zpro A?alA?ai???, nenorAi??dama taisyti klaidA?, nes ai??zir taip tinkaai???. Ji praA?Ai??, kad iA?mokyA?iau jAi?? tiktai ai??ztechnikosai???. TAi?? ir padariau, pasiAi??lAi??s jai iA?keltA? rieA?A? pozicijAi??, nes jos rankos buvo labai silpnos, o grojimas nelygus.

L. Ai??mAi?? groti mokiniA? koncertuose, bet nuolat klysdavo, todAi??l pedagogai rAi??sA?iai kritikavo jos ai??zlygA?ai???. L. mokAi??si fortepijono atlikAi??jA? skyriuje, nes pedagoginis skyrius reikalavo mokAi??ti hebrajA? kalbAi?? ir bAi??ti susipaA?inus su vietinAi??mis dainomis. Per egzaminus L. gaudavo A?emus balus, jai grojant kai kurie dAi??stytojai garsiai juokdavosi. AA? labai tuo piktinausi, bet mano paties kebli padAi??tis neleido man atvirai ir vieA?ai konfliktuoti su kolegomis.

TreA?iame kurse A?kalbAi??jau L., kad iA?moktA? Skriabino Ai??eA?tAi?? sonatAi??, nes jAi?? grojo garsusis Sofronickis, ir A?A? kAi??rinA? ji atliko be klaidA?. RAi??stieji pedagogai kaA?kodAi??l neatkreipAi?? dAi??mesio A? A?itAi?? pasiekimAi??, bet profesorius TG (aA? savo uA?raA?uose jA? pagarbiai vadinu ai??zTitan Guigantoffai???), senas fortepijono specialistas, garsiai (rusiA?kai) pareiA?kAi??, kad L. padarAi?? labai A?spAi??dingAi?? paA?angAi??. Nuo to laiko jis Ai??mAi?? su manim A?nekuA?iuotis.

Kuo toliau, tuo labiau L. gilinosi A? rusA? literatAi??rAi?? ir poezijAi??, skaitAi?? daug knygA? rusA? kalba ir iA?didA?iai atsisakAi?? mokytis hebrajA? kalbos. Susidraugavo su JeruzalAi??s rusA? poetais, kuriuos dievino, nepaisydama jA? polinkio A? bohemAi?? ir alkoholizmAi?? (A? kitas detales bijojau gilintis). Tuo pat metu L. pasidarAi?? arA?i Izraelio patriotAi??, A?sitikinusi, kad bet kokia Izraelio politikos kritika yra prieA?o iA?puolis, o prieA?us reikia naikinti.

BandA?iau su ja ginA?ytis, taA?iau bergA?dA?iai. Ji A?iAi??rAi??jo A? mane kaip A? nebrandA? tipAi??, nors didA?iadvasiA?kai mokAi??si mano klasAi??je toliau, kol vidutiniA?kai baigAi?? bakalauro studijas.

L. norAi??jo gauti magistro laipsnA?, bet jos paA?ymiai buvo per prasti, todAi??l papraA?Ai??, kad tolesnAi??ms studijoms parengA?iau jAi?? privaA?iai. AA? sutikau. Bet L. primygtinai atsisakAi?? taisyti kairAi??s rankos grojimAi?? ir ritmAi??. Ji manAi??, kad groja gerai, o A? magistrantAi??rAi?? jos nepriima todAi??l, kad komisijos nariai prieA? jAi?? nusiteikAi??. Kadangi nesimokAi?? ir hebrajA? kalbos, tai jos perspektyva toliau studijuoti Akademijoje buvo aiA?ki ai??i?? jokiA? A?ansA?.

ArtAi??jant stojamiesiems egzaminams, L. pagrojo man savo programAi??. Labai atsargiai pasakiau, kad neverta nAi?? bandyti. Ji dAi??l visko apkaltino mane, taip ir iA?siskyrAi??me.

VAi??liau suA?inojau, kad L. pagimdAi?? vaikAi?? su Downo sindromu, ir pasiaukojamai jA? myli, o buvusi Akademijos sekretorAi??, mano A?eimos biA?iulAi??, juos abu globoja. Kartais duoda man paskaityti L. eilAi??raA?A?iA? (tai nebloga poezija rusA? kalba). Pasak sekretorAi??s, L. atsimena mane kaip gerAi?? pedagogAi??. O aA? darbAi?? su ja laikau savo ai??i?? kaip A?mogaus ir kaip pedagogo ai??i?? apgailAi??tina nesAi??kme.

TreA?ia mokinAi??, apie kuriAi?? norAi??A?iau papasakoti, yra ypatingo groA?io geltonplaukAi?? mAi??lynakAi?? mergina, nepaprastai nuoA?irdi ir A?velni. Kartu su tAi??vais ji, pavadinkime jAi?? F., atvaA?iavo iA? Magadano ir apsigyveno Izraelio pakraA?tyje (turbAi??t tai A?gytas kultAi??rinis instinktas ai??i?? gyventi pakraA?tyje, toliau nuo valdA?ios akiA?). F. svajojo patekti A? garsiojo profesoriaus TG (ai??zTitan Guigantoffai???, kurA? jau minAi??jau) klasAi??, o jos gyvenimo tikslas buvo groti savo mylimo Chopino fortepijoninius kAi??rinius, kad per juos iA?reikA?tA? intymiausius jausmus.

F. svajonAi?? iA?sipildAi?? ai??i?? ji buvo priimta A? Titano Guigantoffo klasAi??.

ReikAi??tA? keliais A?odA?iais apibAi??dinti A?A? ypatingAi?? profesoriA?. Puikus pianistas, labai gerai iA?manantis ne tik pagrindinA? fortepijono kAi??riniA? repertuarAi??, bet ir A?mogaus anatomijAi??, TG ilgus metus dirbo SSRS konservatorijose, buvo ten plaA?iai A?inomas ir gerbiamas, turAi??jo daug mokiniA?, bet daA?nai principingai konfliktuodavo su maA?iau gabiais virA?ininkais, todAi??l, artAi??jant senatvei, taip ir negavo profesoriaus etato. AtvykAi??s A? IzraelA?, jis buvo priimtas A? AkademijAi?? profesoriumi valandininku, todAi??l privalAi??jo mokyti visus, kuriuos jam paskirdavo.

Stiprus, A?emo Ai??gio TG buvo iA?tikimas menui. Anksti rytAi?? sunkiais A?ingsniais atAi??jAi??s A? AkademijAi?? dvi valandas pats grodavo BachAi?? savo klasAi??je, kartais pereidamas prie Chopino etiudA?. TG A?inojo ai??zviskAi??ai??? ai??i?? kaip iA?gaunamas garsas, kokia raumenA? sudAi??tis ir funkcijos, iA?manAi?? pianistA? psichologijAi??, galAi??jo nuodugniai aptarti Beethoveno ai??i?? ir visA? kitA? ai??i?? interpretacijas, iA?vardyti visus kada nors vykusius pianistA? konkursus su jA? finalininkais ir komisijA? nariaisai??i??

F. virpAi??jo iA? laimAi??s ir susijaudinimo, giliAi?? padAi??kAi?? TG norAi??jo iA?reikA?ti ypaA? iA?raiA?kingai grodama ChopinAi??. Ji taip spaudAi?? pirA?tais klaviA?us, kad efektas buvo pasibaisAi??tinas. TG Ai??mAi?? grieA?tai kritikuoti savo mokinAi?? ir po keleto pamokA? F. jau nebeiA?dA?iAi??davo nuo aA?arA? ai??i?? ji nuvylAi?? savo dievinamAi?? profesoriA?.

O TG pradAi??jo piktintis, kad F. ai??znuvarys jA? A? kapusai???. Kaip tyA?ia jo sveikata iA? tikrA?jA? suA?lubavo (turAi??jo nesveikAi?? A?irdA?), todAi??l gelbAi??dama savo profesoriA? F. nutarAi?? palikti jo klasAi?? ir, suprantama, atsidAi??rAi?? tarp mano mokiniA?.

Kaip ir V. prieA? keletAi?? metA?, atAi??jusi A? klasAi?? ji apsiverkAi??. VerkAi?? ilgai, gal kokA? pusvalandA?. Verkdama vis atsipraA?inAi??jo, kad neA?stengia susivaldyti. Rauda jAi?? smaugte smaugAi??.

Tik per antrAi?? pamokAi?? suvokiau, kad ji grauA?iasi beveik ai??znuvariusi A? kapusai??? neprilygstamAi??jA? profesoriA?. F. iA? pradA?iA? visiA?kai nepaisAi?? mano patarimA?, grojo pagal ai??zprofesoriaus principusai??? (TG buvo juos suformulavAi??s). Pirmieji metai mums abiem nieko gero neatneA?Ai??. PrieA? vasaros egzaminus F. privalomai turAi??jo groti atvirame koncerte ir uA?sispyrusi reikalavo Chopino Pirmosios baladAi??s, A? kuriAi?? giliai A?sijautAi??. Klausydamasis, kaip skamba jos A?vAi??riA?kai spaudomi klaviA?ai, supratau, kad mane ji nuvarys A? kapus anksA?iau uA? TG. Mano praA?ymai, net reikalavimai keisti grojimo stiliA?, jokio A?spAi??dA?io nedarAi?? ai??i?? ji tik gAi??A?A?iojo peA?iais, ir ai??zgrojoai??? toliau, klydinAi??dama kas treA?iAi?? taktAi??. PrieA? koncertAi?? ji du kartus sugrojo baladAi?? daugmaA? patenkinamai, jau tikAi??jausi, kad viskas vyks sklandA?iai.

Ai?? atvirAi?? koncertAi?? iA?klausyti savo mokiniA? susirinkAi?? RAi??stieji pedagogai susAi??do pirmoje eilAi??je. IA?balusi A? scenAi?? iA?Ai??jo F., paspaudAi?? pirmAi??jAi?? oktavAi?? DO ir uA?strigo tarsi sugedusi plokA?telAi??. TAi?? DO ji spaudAi?? gal penkis, gal aA?tuonis kartus (vis stipriau), kol prisiminAi??, kAi?? groti. Pagrojo pirmAi??jAi?? muzikinAi?? idAi??jAi?? ai??i?? nuo bosA? iki aukA?tA? gaidA?, unisonu. Toliau vAi??l pamirA?o ir, bandydama kaA?kAi?? atkurti iA? atminties, neryA?tingai vedA?iojo rankomis per klaviatAi??rAi??.

RAi??stieji pedagogai griebAi??si uA? galvA?, apimti teisuoliA?ko pykA?io. F. kaA?kaip susigriebAi??, prisiminusi visame pasaulyje A?inomAi?? melodinAi?? Chopino BaladAi??s figAi??racijAi?? deA?ine ranka. BaladAi?? ji ai??zgrojoai??? apie keturiasdeA?imt minuA?iA?. IA?raiA?kingiausios vietos buvo negailestingai (ai??ziA? visos A?irdiesai???) bombarduojamos ir nuskAi??sdavo klaidA? liAi??ne. RAi??stieji pedagogai, netekAi?? kantrybAi??s, Ai??mAi?? jAi?? koneveikti tiesiog iA? savo kAi??dA?iA? (aA? sAi??dAi??jau paskutinAi??se eilAi??se).

Kai F. iA?Ai??jo A? koridoriA?, prasidAi??jo pandemoniumas. RAi??stieji pedagogai uA?sipuolAi?? mane, aiA?kindami, kad esu Akademijos ai??i?? ir Izraelio valstybAi??s ai??i?? gAi??da, todAi??l privalau nusiA?auti ar bent nusiskandinti. Aplinkui stovAi??jAi?? A?monAi??s pritariamai lingavo galvomis. Vienas iA? RAi??sA?iA?jA? pedagogA? pagrasino, kad praneA? vadovybei apie skandalingAi?? mano neprofesionalumAi?? (paA?adAi?? jis tesAi??jo).

GrA?A?au namo visiA?kai sutriuA?kintas ir keletAi?? naktA? negalAi??jau uA?migti. ApsiraminAi??s pasikvieA?iau F. ir pasakiau, kad toks jos ai??zkoncertavimasai??? visiA?kai nepriimtinas. ReikAi??s viskAi?? keisti. Patariau, kad pasiimtA? akademines atostogas, o aA? dirbsiu su ja privaA?iai, nes grA?A?ti A? AkademijAi?? galima tik pasiekus visai kitAi?? lygA?.

Ai??A? kartAi?? aA? pats papraA?iau F. groti Chopino BaladAi??. Vis laukdavau tA? iA?raiA?kingA? vietA?, kai ji pradAi??s patologiA?kai trankyti per klaviA?us, o tada liepdavau kartoti ir kartoti (trankant). AiA?kinau, kad jos elgesys prie fortepijono ir akustinis grojimo rezultatas yra nepriimtini, bet ji buvo A?ventai A?sitikinusi, kad iA?tikimai tarnauja didA?iajam Chopinui, nuoA?irdA?iai iA?liedama savo emocijas. NepakeitAi?? nuomonAi??s net po to, kai pasiklausAi?? savo grojimo A?raA?o (!). Bet vos pradAi??jusi pragariA?kai trankyti per fortepijonAi??, ji sustodavo, nes pirA?tai tuoj suklupdavo. VienAi?? kartAi?? pati nustojo grojusi ir pasakAi??, kad jai neuA?tenka technikos, todAi??l negalAi??sianti A?iA? jausmingA? epizodA? atlikti tinkamai.

AA? pasakiau, kad kitaip ir negali bAi??ti, nes ji prievartauja ir save, ir fortepijonAi??. PamAi??gdA?iojau jAi?? (suA?velnindamas trankymAi??). Ji nusijuokAi?? ir pasakAi?? netikinti, kad taip siaubingai grotA?. KiekvienAi?? kartAi??, kai A?sisiautAi??davo, aA? jAi?? sustabdydavau ir pamAi??gdA?iodavau (tik tyliau). GalA? gale ji pripaA?ino, kad kaA?kas jos grojime ai??zne taipai???.

Mudu pradAi??jome analizuoti muzikos esmAi?? ir A?spAi??dA?ius, kuriuos sukelia muzika. PrasidAi??jo kelionAi?? A? sielAi??. VAi??liau Ai??mAi??me iA? naujo mokytis iA?gauti garsAi??, stengAi??mAi??s A?prasminti ryA?A? tarp savo norA? ir rezultatA?. IA? pradA?iA? F. A?iAi??rAi??jo A? mane nepatikliai, uA?duotis pildAi?? nenoriai. Kartais sakydavo: ai??zTG taip nedAi??sto.ai??? VAi??liau jai paA?iai nusibodo tos reminiscencijos. PerAi??jome prie paprastesniA? ir trumpesniA? Chopino kAi??riniA?, prie ai??zneprestiA?inioai??? Haydno (ai??zAr manAi??s iA? Akademijos neiA?varys?ai??? ai??i?? ai??zManykite, kad jus jau iA?varAi??!ai???), imdavomAi??s paprastesniA? etiudA?. F. susidomAi??jo solfedA?io dAi??stymu vaikams (jai patinka akordA? iA?dainavimas), Ai??mAi?? daug skaityti hebrajiA?kai.

Po metA? ji tinkamai parengAi?? programAi?? ir grA?A?o atgal A? AkademijAi??. Baigiamaisiais metais dirbo ypaA? stropiai, bet papraA?Ai??, kad dAi??styA?iau jai tomis dienomis, kai TG neturAi??davo paskaitA?. F. Ai??mAi?? groti savo draugams. VienAi?? kartAi?? iA?girdau, kaip ji vAi??l tranko fortepijonAi??, skambindama Chopino mazurkAi??. Tuoj pat suklydo, iA?raudo, jAi?? Ai??mAi?? smaugti aA?aros. AA? A?Ai??jau A? auditorijAi?? (durys buvo atidarytos) ir papraA?iau, kad tAi?? mazurkAi?? savo draugams pagrotA? dar kartAi??, bet jau be imperiniA? emocijA?. Ji pakluso, iA? pradA?iA? grojo pabrAi??A?tinai mechaniA?kai, bet netrukus jau skambino plastiA?kai, su skoniu, tiesiog gerai. Draugai nuoA?irdA?iai plojo. F. A?ypsojosi (ji buvo ir yra pasakiA?kai graA?i, kai neverkia). VAi??liau, jau per paskaitas, mes diskutavome apie estetikAi??, ir meno prasmAi??: ai??zKAi?? iA?reiA?kia muzikos kompozicija? Ar pagrindinis jos turinys yra mAi??sA? emocijos? O jeigu mAi??sA? emocijos atbuko dAi??l kokiA? nors kompleksA?, tai kas tada? IA?prievartausime ChopinAi??? O gal vertAi??tA? A?siklausyti A? paties autoriaus muzikinA? ai??zA?odA?ai???? Gal mes grojame idAi??jas arba istorijas? O kodAi??l muzikos kAi??riniai mums GRAA?A?S? Gal groA?is yra kaA?kokia atskira savybAi??, kuriAi?? turime suvokti? Gal groA?io savybes galima suvokti visai atsietai nuo pirminiA? A?mogaus emocijA??ai??? F. sutiko visa tai nagrinAi??ti ir Ai??mAi?? skaityti knygas jau ne tik hebrajiA?kai, bet ir angliA?kai.

Ji ilgai rengAi??si baigiamajam egzaminui, grojo bandomuosius reA?italius, klydo, bet be jokiA? isteriA?kA? aistrA?.

AtAi??jusi A? egzaminAi?? sugrojo visAi?? programAi??, ir gavo gana gerAi?? paA?ymA? (aiA?ku, A? magistrantAi??rAi?? jos nepriAi??mAi??).

Kai baigAi?? groti, salAi??n A?Ai??jAi??s TG pabuA?iavo F. A? kaktAi??. SakAi?? iA?klausAi??s visAi?? programAi?? uA? durA?. Matyt, nenorAi??jo trikdytiai??i?? VAi??liau F. su tAi??vu atvaA?iavo pas mane A? namus ir padovanojo sidabrinA? kibirAi??. Mes gerai pabendravome. F. iA?tekAi??jo uA? kompiuteriA? inA?inieriaus, pagimdAi?? sAi??nA? ir gyvena gerai. DAi??sto solfedA? keliose vaikA? muzikos mokyklose. Baigusi mokslus, ji pradAi??jo lankytis mano koncertuose. Ateina A? uA?kulisius prieA? koncertAi??, palinki geros kloties, o po koncerto grA?A?ta pastovAi??ti A?alia. Man atrodo, ji mane supranta.

Esu uA? daug kAi?? dAi??kingas F., ai??i?? dirbdamas su ja suvokiau, kad silpnumo prieA?astis daA?nai bAi??na studento dvasinis nusistatymas grojimo atA?vilgiu. Ai??itAi?? savo A?A?valgAi?? bandA?iau pritaikyti mokydamas E. ai??i?? inteligentiA?kiausiAi?? A?mogA?, kuriam kaA?kodAi??l paA?Ai??lusiai nesisekAi?? gerai groti. Grodamas jis manieringai judindavo rankas, jo pirA?tai nuolat drebAi??davo, jis negalAi??jo ilgesniA? epizodA? pagroti be klaidA? ir labai sunkiai mokAi??si tekstAi??. Be to, suvokdamas savo silpnumAi??, ir norAi??damas bAi??ti sAi??A?iningas, uA?uot veidmainiA?kai apsimetinAi??jAi??s puikiu studentu, ateidavo nesiskutAi??s, nesiprausAi??s (negalAi??davau A?alia jo sAi??dAi??ti). A?odA?iu, ir atrodAi??, ir jautAi??si apgailAi??tinai.

Bet netrukus suA?inojau, kad jis yra vienas geriausiA? jaunosios kartos arabA? kalbos A?inovA? ir puikus matematikas. Mokydamasis skambinti fortepijonu, kartu studijavo ekonomikAi??, ir jam puikiai sekAi??si. Bet Akademijoje jis buvo laikomas vos ne ai??zlavonuai???, kiekviena egzaminA? sesija ir jam, ir man buvo koA?maras. PusAi?? dAi??stytojA? atkakliai raA?Ai?? jam neigiamus paA?ymius, todAi??l E. mokslai Akademijoje kybojo ant plauko. Jo draugAi??, su kuria jA? matydavau keletAi?? metA? iA? eilAi??s, nuAi??jo gyventi pas savo mokytojAi??Ai?? ir labai sparA?iai tobulino grojimo technikAi??. E. liko ai??zneA?galusai???. Dabar jo pirA?tai drebAi??jo jau be paliovos.

AA? vis klausdavau, kodAi??l E. negali groti lAi??tai. Jo atsakymas bAi??davo toks pats: ai??zKaip aA? galiu leisti sau groti lAi??tai, jeigu man reikAi??s groti greitai!?ai??? BaimAi??, kad lAi??tai grodamas neA?stengs groti gerai, jA? tiesiog suparalyA?iavo. Kad grotA? iA? atminties, negalAi??jo bAi??ti nAi?? kalbos. E. bijojo groti ir ai??zneprestiA?inA?ai??? repertuarAi??, todAi??l pasmerkdavo save vieA?oms nesAi??kmAi??ms.

Prispaustas prie sienos, aA? jam pasakiau ai??i?? arba jis sutiks groti ai??zneprestiA?iniusai??? kAi??rinius, arba aA? nustosiu su juo dirbAi??s (nors neteksiu dalies algos). E. vargais negalais A?kopAi?? A? paskutinius mokslo metus. Mudu sutarAi??m, kad per diplominA? egzaminAi?? jis gros nelabai sudAi??tingus Griego ir Haydno kAi??rinius, jie sudarAi?? 70 proc. jo programos.

AA? jau A?inojau ai??i?? mano gebAi??jimas ai??ziA?mokyti groti net akmenA?ai??? A?A?kart nepadAi??s, kaip ir graA?iosios F. atveju teks skverbtis A? studento sielAi?? ir statyti naujAi?? sAi??vokA? architektAi??rAi??. PradAi??jome nuo ai??zsAi??kmAi??sai??? sAi??vokos, aptarAi??me blogos reputacijos baimAi?? ir tuos, kuriems A?domu plepAi??ti apie kitA? nesAi??kmes. IA? esmAi??s sukAi??rAi??me gana aiA?kiAi?? pasaulAi??A?iAi??rAi??, leidA?ianA?iAi?? A?mogui rodyti kuklius rezultatus ir jais grA?sti savo keliAi?? tobulAi??jimo link.

E. pradAi??jo groti ramiau. Jo jau niekas negAi??dydavo, nes nebeturAi??jo draugAi??s. Trumpos Griego pjesAi??s nuramino E. nervus, o pasikartojanA?ios jA? dalys sustiprino pasitikAi??jimAi?? savimi, nes krAi??vis nebuvo per didelis. MokAi??mAi??s kaip visada ai??i?? ai??zA?pAi??sdami gyvybAi?? A? kiekvienAi?? pirA?tAi??ai???. Dabar, prieA? pradAi??damas groti, E. jau A?inojo, kaip tAi?? darys.

Jis dalyvaudavo atviruose koncertuose RAi??sA?iA?jA? pedagogA? akivaizdoje, bet dabar jie visiA?kai jo nepastebAi??davo (nes grojo sklandA?iai). E. ateidavo A? A?iuos koncertus su akinamai baltais marA?kiniais, su nepriekaiA?tingai iA?lygintomis konservatyvaus stiliaus kelnAi??mis ir kaip veidrodis blizganA?iais batais, tvarkingai susiA?ukavAi??s ir nusiskutAi??s. Jis grojo NORMALIAI.

Ai?? baigiamAi??jA? egzaminAi?? E. atAi??jo rimtai nusiteikAi??s. Vienas iA? RAi??sA?iA?jA? pedagogA? prisiminAi?? jo ankstesnius fiasko ir pareikalavo, kad E. pagrotA? visAi?? programAi??, iki pat paskutinAi??s gaidos. E. ilgiau kaip valandAi?? metodiA?kai grojo viskAi??, kAi?? mokAi??jo, nepakAi??lAi??s nAi?? antakio. Po to ramiai iA?Ai??jo.

PaA?ymys buvo vidutinis, durys A? magistro studijas neatsivAi??rAi??. Mano manymu, A?vertinimas buvo teisingas. Bet E. supykAi??s Ai??mAi?? klausinAi??ti RAi??sA?iA?jA? pedagogA?, kodAi??l jam neleista pereiti A? antrAi??jA? lygA?. RAi??stieji pedagogai jam paaiA?kino, kad visai nesvarbu, kaip gerai jis grotA? dabar, jie niekada nepamirA? gAi??dingA? jo pasirodymA? praeityje.

IA?girdAi??s tokA? paaiA?kinimAi??, norAi??jau kelti skandalAi??.

Bet E. gavo pasiAi??lymAi?? dirbti Izraelio Centrinio banko valdyboje ir prasidAi??jo naujas ai??i?? fenomenalus ai??i?? jo gyvenimo etapas.

VAi??liau jis man paraA?Ai??, kad susituokAi?? su savo draugu, abu iA?vaA?iavo A? A?ikagAi??, ten jis dirba ekonomikos analitiku ir puikiai verA?iasi. Jo pirA?tai liovAi??si drebAi??jAi??, nes jam nebereikia slAi??pti savo prigimties. Vakarais savo malonumui groja Mahlerio simfonijA? perdirbimus fortepijonui.

Ar kas nors pasikeitAi?? mano darbe su silpnais mokiniais?

Taip. Dabar aA? aiA?kiau ir tiksliau galiu jiems pasakyti, kokie yra jA? trAi??kumai, kokios kliAi??tys trukdo tobulAi??ti. Jeigu jauA?iu, kad turiu pakeisti jA? poA?iAi??rA? A? grojimo menAi??, darau tai gerokai ankstesniame etape. Ir neleidA?iu silpniesiems eiti A? scenAi?? tol, kol jie nepavirto ai??zvidutiniokaisai???, nors ir lietA? kruvinas aA?aras ar grasintA? man pragaro bausmAi??mis. Kartais per pamokas pasiekiame gyvo grojimo efektAi??. Kartais ai??i?? ne.

Bet svarbiausias mano tikslas ai??i?? nesuA?aloti sielos tA?, kuriuos mokau. Juk jiems dar visas gyvenimas prieA? akis, be to, nemaA?a jA? dalis dAi??stys muzikAi?? vaikams. TodAi??l pamatA? nekeiA?iu ai??i?? bandau mokyti be prievartos, nelauA?ydamas sielos prigimties. Mano kolegos, RAi??stieji pedagogai, dabar ir patys daA?nai bAi??na priversti dAi??styti ai??zsilpniesiemsai???. Metams bAi??gant, kai kuriA? rAi??stumas suA?velnAi??jo, o kitiai??i?? Kitiems linkAi??A?iau to paties, ai??i?? verA?iau vAi??liau negu niekadai??i??,