SILUETAI

A?URNALAS: KRANTAI
TEMA: Vilnius
AUTORIUS:Ai??Dalia MatulaitAi??, Edmundas Gedgaudas
DATA: 2014-03

Ai??

Vieni VilniA? kAi??rAi??, o kiti griovAi??. Ir taip be atvangos. PraAi??A?us negandoms, ketinusioms A?A? miestAi?? neatpaA?A?stamai pakeisti arba iA?vis nuA?luoti, jis viskAi?? iA?tvAi??rAi??s toliau puoselAi??ja unikalA?jA? vilnietiA?kumAi??. Kaip jA? suvokiame mes, nAi??dienos A?monAi??s? Tokia mintis slypi ir A?ia pateikiamo raA?inio eilutAi??se, ir ai??ztarp jA?ai???. PanAi??dusiems plAi??toti A?iAi?? temAi?? mAi??sA? leidinio puslapiuose ai??zKrantaiai??? bus nuoA?irdA?iai dAi??kingi.

Dalia MatulaitAi??. Mintis lyg A?aibas. Taip ir buvo, kai sykA? nuo HalAi??s pasukau A? tAi?? apleistAi?? laukymAi??. MedA?iai, krAi??mai, krAi??mokA?niai… PietinAi?? tos teritorijos pusAi?? anuomet vadinosi LazdynA? PelAi??dos gatve (dabar ji vAi??l ai??i?? VisA? Ai??ventA?jA?). Tuo metu aA? kAi??riau paminklAi?? Ievai Simonaitytei ir staiga, dar ano darbo nebaigusi, iA?vydau erdvAi?? kitam. NuAi??jau iki to A?abakA?tyno, kur dabar stovi skulptAi??ros, A?sidAi??mAi??jau vietAi??. GrA?A?usi namo, iA?syk Ai??miau pieA?ti, ir dvi figAi??ros tarsi savaime susAi??do panaA?iai, kaip jos sAi??di dabar. PieA?iant toliau iA? kaA?kur atsirado renesansinis krAi??slas, tik bemat supratau, jog seserims tokio nereikia, ir netrukus jA? pakeitAi?? kraiA?io skrynia.

Mane magiA?kai veikAi?? ir Sofijos IvanauskaitAi??s-PA?ibiliauskienAi??s slapyvardis, priglaudAi??s ir vAi??liau pradAi??jusiAi?? raA?yti jos seserA? MarijAi?? IvanauskaitAi??-LastauskienAi??. SudAi??tingi ir skirtingi buvo jA? likimai. Bet kaA?kuo panaA?Ai??s. Gal skaudA?iais sukrAi??timais?

LazdynA? PelAi??da… Tas paukA?tis siejasi su mano vaikyste: naktimis Ai??baudavo mAi??nuliui A?vieA?iant, o rytAi?? regAi??davau sode tupinA?ius pelAi??dA?iukus. NematanA?ius, tik girdinA?ius, A? mane galvas pakreipianA?ius.

Paminkle seserys susAi??do taip, tarsi kAi?? tik bAi??tA? atskridusios. Ai??gijusios A?mogaus pavidalAi??, jos pereina A? ramybAi??s bAi??vA?, A? susiklausymAi??.

Edmundas Gedgaudas. Tamsiais vakarais eidamas palei jas A? FilharmonijAi?? kartais pagalvodavau apie, regis, kaip tik A?ia buvusA? basA?jA? karmeliA?iA? vienuolyno sodelA?, prigludusA? prie 1877 metais nugriautos Ai??v. Juozapo baA?nyA?ios presbiterijos. Paminklo figAi??ros tamsoje dar paslaptingesnAi??s negu dienAi??, o jA? susiklausymas darosi panaA?us A? beA?odA? pasakojimAi??. Tarkim, apie A?ia nuo pasaulietiA?ko gyvenimo atsiskyrusias kitas seseris ai??i?? basAi??sias karmelites, nors daug kas jas minAi??dami anuomet sakydavo tiesiog: bosaczki, lietuviA?kai ai??i?? ai??zbasokAi??sai???. Tad ir skveras, jei ne LazdynA? PelAi??dos, tai BasokiA? (ne BasokA?). O basA?jA? karmelitA? regulos (itin grieA?tos) vyrai buvo A?sikAi??rAi?? vienuolyne A?alia Stepono Paco jiems pastatydintos Ai??v. TeresAi??s baA?nyA?ios. BasokiA? kaimynystAi??je ai??i?? ne tokie asketiA?ki, batA? neiA?siA?adAi??jAi?? karmelitai ir VisA? Ai??ventA?jA? baA?nyA?ia.

IA? Filharmonijos troleibuso link A?pratau eiti ArkliA? gatve ai??i?? A?iaurine to paties skvero puse. Nesunku A?sivaizduoti deA?inAi??je tebedunksant Ai??v. Juozapo baA?nyA?iAi??, kurios fasadAi?? iA?saugojo tiksli JA?zefo Czechowicziaus nuotrauka. Jo ir Ai??v. TeresAi??s A?ventovAi??s giminystAi?? akivaizdi. Constantas Tencalla, architektAi??ros formomis muzikavAi??s kAi??rAi??jas, gal panoro, kad A?ios dvi baA?nyA?ios bAi??tA? tarsi brolis ir sesuo.

Dalia MatulaitAi??. Man ypaA? svarbi erdvAi?? tarp seserA? figAi??rA?. Viena A? kitAi?? neA?iAi??rAi??damos, abiAi?? A?alia sAi??dinA?iAi??jAi?? girdi, jauA?ia. Kompozicija simetriA?ka, ir nors viena jA? pasisukusi korpusu A? kitAi??, veidu jau sugrA?A?usi ir vAi??l panirusi A? save.

PieA?iniais vis brandinau kompozicijAi?? (tose studijose daug savamokslystAi??s). StipriA? A?spAi??dA?iA? patyriau pieA?dama liaudies skulptAi??ras. Buvo laikas, kai labai domAi??jausi afrikieA?iA? skulptAi??ra. Dar studijA? metais aptikau Matviejaus Markovo knygelAi??, latviA? kilmAi??s teoretiko, iA?vaA?iavusio A? ParyA?iA? maA?daug 1913ai??i??1914 metais. Buvo artimas ai??zMir iskusstvaai??? idAi??joms, Glebo StruvAi??s remiamas. ParyA?iuje anuometAi?? A?avAi??tasi Afrikos skulptAi??romis. Markovas jas fotografavo, labai A?domiai apraA?ydamas, analizuodamas. Samprotavo apie erdvAi??, apie tAi??riA? kondensacijAi??, optinA? pulsavimAi??, tankAi??jimAi?? ir retAi??jimAi??. Apie optinA? svorA?, sAi??skambius ir su jais susijusius kintanA?ius dinaminius laukus.

Kita paralelAi?? ai??i?? frontali skulptAi??ra. Koplytstulpiuose nugaros tvirtinamos prie architektAi??ros vertikaliA?. Per atostogas vaA?iuodavom A? MaskvAi?? arba LeningradAi??, kur nemaA?ai Egipto skulptAi??rA?, irgi frontaliA?. SimetrinAi??s afrikieA?iA? skulptAi??ros ai??zgroja siluetaisai??? ai??i?? lygiai iA? priekio arba iA? nugaros.

NemaA?ai kAi?? apA?iuopiau kurdama ai??zAuA?rAi??ai???. Jos siluetai, A?velgiant iA? keturiA? pusiA?, labai skirtingi. DinamiA?kai aktyvus, iA?plAi??totas tAi??ris pereina A? visiA?kAi?? nedidelAi??s galvos ramybAi??. Vienoj rankoj nubudimo bAi??sena. Blyksnio, minties momentas. ai??zAuA?raai??? man A?davAi?? raktAi?? siekiant prasmingos siluetA? raiA?kos.

Neseniai prisiminiau BudapeA?te patirtAi?? A?spAi??dA?, irgi padAi??jusA? brandinti LazdynA? PelAi??dos paminklo idAi??jAi??. Buvo 1985-ieji, tame mieste keletai dienA? stabtelAi??jau grA?A?dama iA? simpoziumo PietA? Vengrijoje. Turtingoje ispanA? tapybos kolekcijoje aptikau KristA? ir A?ventAi??jA? AntanAi??. Kristus nuimtas nuo kryA?iaus, A?aizdotas, o greta Antanas, tarsi A?kvepiantis A?iAi?? kanA?iAi?? A? save, jAi?? priimantis. Buvau nepaprastai paveikta,Ai?? ir vAi??liau, apmAi??stydama Sofijos ir Marijos gyvenimus, vis tAi?? paveikslAi?? prisimindavau.

Kai po sudAi??tingA? konkurso ir vietos patvirtinimo peripetijA? reikAi??jo sudaryti sutartA?, aukA?tieji ideologai pareiA?kAi??, jog LazdynA? PelAi??dai paminklo statyti negalima, nes jos buvo nederamai paraA?iusios apie kaA?kurA? 1905 metA? revoliucionieriA?. Laimei, tarp anuomet sprendimo galiAi?? turAi??jusiA? asmenA? buvo Vladislovas MikuA?iauskas. Jis patarAi?? darbAi?? laikinai pavadinti neutraliu vardu. Tada aA? jA? pavadinau ai??zSeserysai???, taip, beje, pasijutau laisvesnAi?? plAi??sdama jo simbolines reikA?mes. GalAi??jau apibendrinti mAi??sA? moterA? tipaA?uose uA?koduotus dvasios slAi??pinius, tad ir vAi??l galvojau apie atjautAi??, vienas kito girdAi??jimAi??…

PjedestalAi?? architektai Rimantas Buivydas ir JAi??ras BalkeviA?ius sumanAi?? lyg kadaise stovAi??jusio namo pamatus, apjuosianA?ius tarp jA? iA?augusias liepas. LaipteliA? A?ymAi??s, langA? A?ymAi??s. KraiA?io skrynia ant buvusio namo pamatA?. Daugiaprasmis kultAi??ros nykimo ir atsinaujinimo simbolis, susijAi??s ir su lietuvybAi??s likimu Vilniuje.

Edmundas Gedgaudas. Ai??v. Juozapo baA?nyA?iAi?? ir basA?jA? karmeliA?iA? vienuolynAi?? griaunant Sofija IvanauskaitAi?? buvo deA?imties, o jos sesuo Marija ai??i?? penkeriA? metA?. To barbariA?ko veiksmo neregAi??jusios, Vilniuje gerokai vAi??liau pagyvenusios, neA?inia, kiek apie A?A? faktAi?? jos beiA?girdo. O Juozapui Montvilai 1877-aisiais sukako dvideA?imt sepyneri, tad jis galAi??jo stebAi??ti, kaip buvo naikinama jo globAi??jo vardu pavadinta graA?ioji baA?nyA?ia, arba pamatyti rezultatAi?? ai??i?? vienuolyno ir A?ventovAi??s vietoj atsiradusiAi?? plynAi??. Ilgainiui Ai??mAi??sis intensyvios veiklos puoselAi??jant VilniA? ir jo kultAi??rAi??, jis tAi??sAi?? didA?iA?jA? praeities mecenatA? gestus.

SeserA? IvanauskaiA?iA? ir Juozapo Montvilos pasauliai vienas nuo kito smarkiai nutolAi??. Bet A?iandien tamsA? vakarAi?? apA?viestos PranciA?konA? baA?nyA?ios fone siluetu tapusi Boleslavo BalzukeviA?iaus sukurta A?io Vilniaus geradario skulptAi??ra skleidA?ia mintis, artimas ir naktinAi??ms kito paminklo meditacijoms. SeserA? iA? ParagiA? dvaro, seserA? basA?jA? karmeliA?iA?…