SimfoninAi?? muzikos sezono pradA?ia NacionalinAi??je filharmonijoje

A?URNALAS: Muzikos Barai
TEMA: SimfoninAi?? muzika
AUTORIUS:Ai??Remigijus Vitkauskas
DATA: 2012-10

SimfoninAi?? muzikos sezono pradA?ia NacionalinAi??je filharmonijoje

Ai??Remigijus Vitkauskas

Ai??

Ai??A? sezonAi?? Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro koncertai prasidAi??jo neA?prastai anksti. Ai?? pirmAi??sias repeticijas orkestras rinkosi dar neA?pusAi??jus rugpjAi??A?iui. PaA?aislio festivalis, koncertas Druskininkuose, lietuviA?kos muzikos konkursas, skirtas J. Pakalnio 100-osioms gimimo metinAi??ms, Tarptautinis PlungAi??s festivalis ir Nacionalinio simfoninio orkestro 72-ojo sezono atidarymo koncertas ai??i?? tai gausios ir sudAi??tingos programos, kuriose skambAi??jo skirtingA? epochA? ir stiliA? muzikos opusai. Orkestro vadovAi?? ir vyriausiAi??jA? dirigentAi?? prof. JuozAi?? DomarkAi?? papraA?Ai??me pratAi??sti ai??zDialogus orkestro temaai??? ir apibAi??dinti intensyviAi?? naujojo sezono pradA?iAi??.

Ai??

ai??i?? Taip, orkestras po vasaros susirinko gerai paatostogavAi??s. Kliuvo intonacija, ansambliA?kumas, reagavimas A? dinamikos pokyA?ius… ReikAi??jo keleto intensyviA? repeticijA?, kol A?ie esminiai simfoninAi??s muzikos komponentai A?gavo nacionalinio orkestro vertAi?? kokybAi??. Bet mums tai ne naujiena. Kasmet laukia panaA?i procedAi??ra, tik A?iais metais ji gal kiek ankstAi??lesnAi??. IA? orkestrantA? veidA? buvo matyti, kad ir prie jAi??ros pabAi??ta, ir grybA? parinkta, bet daugelio muzikinAi?? forma nAi??ra prasta, todAi??l repeticijos nebuvo varginanA?ios nei dirigentui, nei, manau, orkestrui.

MAi??sA? darbas prasidAi??jo nuo tarptautinio PaA?aislio festivalio programos. Orkestrui ji nebuvo nauja, grojome tAi??vo ir sAi??naus StraussA? kAi??rinius, tad repeticijose dideliA? atradimA? nevyko. TaA?iau kalbant apie A?iuos koncertus negalime nepaminAi??ti iA?skirtinAi??s aplinkos, kurioje skambAi??jo mAi??sA? atliekama muzika. Orkestro pasirodymai vyksta gamtoje, greta supasi burlaiviai, ramiai sruvena Nemunas. A?inoma, HAi??ndelis yra paraA?Ai??s ai??zVandens muzikAi??ai???, bet PaA?aislio festivalio koncertams Strausso muzika tinkamesnAi??… Publika nusiteikusi vasariA?kai, jos daA?niausiai bAi??na nepaprastai daug. Gaila, kad Vilnius neturi tokios koncertinAi??s erdvAi??s. VasarAi?? sostinAi??je gausu turistA? iA? viso pasaulio, tad bAi??tA? puiki proga reprezentuoti nacionalinAi?? kultAi??rAi??.

MuzikA? rAi??mimo fondo festivalyje ai??zDruskininkA? vasaraai??? vyrauja kamerinAi?? muzika. Koncertavome maA?a sudAi??timi ai??i?? 32 A?monAi??s, ir tai dAi??l to, kad sveikatingumo komplekso ai??zGrand SPA Lietuvaai??? scenoje daugiau atlikAi??jA? tiesiog netelpa. AtsiA?velgdami A? tai orkestro repertuarAi?? komponavome iA? kamerinAi??s, ankstyvosios simfoninAi??s muzikos opusA? ir akompanimentA?. 400 vietA? salAi?? buvo pilnutAi??lAi??.

ai??i?? Orkestras su dideliu susidomAi??jimu repetavo A?iuolaikiniA? Lietuvos kompozitoriA? kAi??rinius, kurie buvo patekti KompozitoriA? sAi??jungos organizuotam J.Ai??Pakalnio konkursui. Daugelio orkestro dalyviA? nuomone, beveik visi kAi??riniai iA?siskyrAi?? orkestrui patogiomis partitAi??romis. PanaA?u, jog praAi??jo laikai, kai siekiant originalumo buvo stengiamasi komponuoti kiek galima A?mantriau, sudAi??tingiau, nepaisant instrumento galimybiA? ir atlikimo specifikos.

ai??i?? Taip, A?is A?ymaus lietuviA? muziko Juozo Pakalnio 100-osioms gimimo metinAi??ms skirtas konkursas priminAi?? renginius, kai kompozitoriai bAi??davo skatinami komponuoti populiarius kAi??rinius orkestrui, tinkamus reprezentuoti profesionaliAi??jAi?? tautinAi?? muzikinAi?? kultAi??rAi?? mAi??sA? A?alyje ir uA?sienyje. Ai??A? kartAi?? repetavome ir A?raA?Ai??me septynis kAi??rinius. Tai nAi??ra daug. Ankstesniais metais pateikdavome dvylika trylika modernios lietuviA?kos muzikos kAi??riniA?. Pradiniame A?iA? metA? renginio organizavimo etape ketinta vertinti gyvai atliekamAi?? muzikAi??, taA?iau vAi??liau, kartu pasitarus, priimtas sprendimas klausytis A?raA?A? (aiA?ku, ne kompaktiniA? diskA?). Tai suteikia platesnes analizAi??s, lyginimo ir vertinimo galimybes.

Pirmoji vieta nebuvo paskirta, antroji atiteko kompozitoriaus G.Ai??KupreviA?iaus ai??zPaskutiniA? baltA? A?okiamsai???, treA?ioji ai??i?? Vytauto Barkausko jaunesniojo opusui ai??zPrisilietimasai???. VietA? skirstymo procese A?A? kartAi?? nedalyvavau, nes visus konkursui pristatytus kAi??rinius analizavau, repetavome juos su orkestru, A?raA?Ai??me, tad prisiAi??miau tarsi tAi??vo vaidmenA?, kai kiekvienas vaikas vienodai graA?us ir geras…

ai??i?? Ai??iais metais galimybAi?? vertinti kAi??rinius buvo suteikta ir orkestrui. Ai??domu, kad muzikantA? nuomonAi?? beveik sutapo su komisijos sprendimais.

ai??i?? Mano asmeniniai siAi??lymai gal bAi??tA? buvAi?? ir kitokie, bet sprendimai jau priimti. Matome, kad yra nemaA?ai A?moniA?, valdanA?iA? kompozitoriaus plunksnAi??, iA?mananA?iA? instrumentuotAi??, generuojanA?iA? naujas muzikines idAi??jas. Ai??ia prasme iA?skirA?iau ArvydAi?? MalcA?, ir ne dAi??l to, kad jis mAi??sA? orkestro narys, tiesiog jo partitAi??ros iA?siskiria profesionalumu. Gal lemia tai, kad A?is muzikas daug metA? praleido simfoninAi??s muzikos apsuptyje, turAi??jo puikiAi?? galimybAi?? jAi?? studijuoti, analizuoti ne tik girdAi??damas ir matydamas, bet ir jAi?? atlikdamas. Be abejo, yra ir daugiau talentingA? kompozitoriA?. Koks likimas laukia komisijos atrinktA? kAi??riniA?, parodys ateitis. Neabejoju, kad jie skambAi??s mAi??sA? orkestro repertuare, o gal juos atliks ir kiti pasaulio orkestrai.

ai??i?? Ai??iais metais su nerimu laukAi??me tarptautinio Mykolo Oginskio festivalio ai??i?? pereitAi?? rudenA? mus paliko jo mecenatas Bronislovas Lubys. Ai??Ai??

ai??i?? Septintasis Tarptautinis Mykolo Oginskio festivalis buvo skirtas Lietuvos pramonininkA? konfederacijos prezidento, PlungAi??s miesto garbAi??s pilieA?io, PlungiA?kiA? draugijos prezidento, pagrindinio PlungAi??s festivalio mecenato dr. Bronislovo Lubio atminimui. Ai??is iA?kilus asmuo PlungAi?? pasirinko amA?inojo poilsio vieta, A?ia jis palaidotas 2011 m. spalio 26 dienAi??. Netekus pagrindinio rAi??mAi??jo, festivalio organizatorius ilgAi?? laikAi?? kamavo netikrumo jausmas ai??i?? ar renginys galAi??s toliau gyvuoti, ar pavyks iA?laikyti tarptautinio festivalio prestiA?Ai???

Esminis festivalio reikalavimas ai??i?? solidi akademinAi??s muzikos programa, populiarieji A?anrai A?ia netoleruojami. Ai??eA?iuose festivalio koncertuose dalyvavo A?ymiausi Lietuvos simfoninio ir kamerinio A?anro kolektyvai, kai kurie iA? jA? pirmAi?? kartAi?? ai??i?? Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas Gintaro RinkeviA?iaus, KlaipAi??dos kamerinis orkestras (vadovas Mindaugas BaA?kus).

PlungAi??s festivalA? atidarAi?? KlaipAi??dos valstybinio muzikinio teatro orkestras (vyr. dirigentas Dainius Pavilionis), to paties teatro choras (vadovas Vladimiras Konstantinovas) ir A?vejA? rAi??mA? miA?rusis choras ai??zCantareai??? (vadovas ArtAi??ras Dambrauskas). Koncerte skambAi??jo A?spAi??dingas dA?iazo atlikAi??jo ir kompozitoriaus Karlo Jenkinso kAi??rinys ai??zStabat Materai???, paraA?ytas 2008 metais. Opuse harmoningai susipynAi?? klasikinAi??, artima miuziklui, forma ir A?iuolaikiA?kas dA?iazinis stilius. ReliginAi?? tematika ir pakili muzikinAi?? nuotaika pateisino kAi??rinio A?traukimAi?? A?, kaip minAi??jau, atsakingai sudaromAi?? festivalio repertuarAi??. Ai??A?, galima sakyti, eksperimentinA? Plungei kAi??rinA? publika priAi??mAi?? itin A?iltai.

Tarptautinio festivalio metu vyksta renginiai, kuriuose dalyvauja sveA?iai iA? A?aliA?, turinA?iA? sAi??sajA? su OginskiA? A?eima. Stefanas Wierzbickis ai??i?? skulptorius, gimAi??s Vilniuje, bet daugiau nei penkiasdeA?imt metA? gyvenantis VarA?uvoje. Menininkas yra sukAi??rAi??s apie 300 skulptAi??rA?, jo darbai eksponuojami daugelyje pasaulio A?aliA?. Keletas darbA?, skirtA? M.Ai??K.Ai??A?iurlionio atminimui, yra padovanoti Nacionalinei filharmonijai. Festivalio metu Mykolo Oginskio rAi??muose turAi??jome galimybAi?? gAi??rAi??tis A?io iA?kilaus skulptoriaus darbais.

PlungAi??je rugsAi??jo pirmosios koncerte dalyvavo mAi??sA? Nacionalinis simfoninis orkestras ir jauna smuikininkAi?? RAi??ta MaA?uolytAi??. Programa buvo sudaryta iA? L.Ai??van Beethoveno opusA?. SolistAi?? galimybAi?? pasirodyti su orkestru pelnAi?? A?iais metais laimAi??jusi IX tarptautinA? B.Ai??Dvariono konkursAi??.

M. Oginskis buvo ne tik iA?kilus politikos veikAi??jas, mecenatas, jis be galo A?avAi??josi A?irgais. Tad nieko nuostabaus, kad kitAi?? dienAi?? po mAi??sA? koncerto vyko A?irgA? konkAi??ras Tarptautinio Mykolo Oginskio festivalio taurei laimAi??ti. Ai??is nuotaikingas renginys labai pagyvino festivalio nuotaikAi??, A?liejo A?iuolaikiA?kumo, kartu priminAi?? taurius OginskiA? giminAi??s pomAi??gius.

KlaipAi??dos kamerinio orkestro koncerte, kuriam dirigavo prof. S. Sondeckis, dalyvavo NacionalinAi??s premijos laureatAi?? dainininkAi?? Asta KrikA?A?iAi??naitAi?? ir jauna smuikininkAi??, Graco aukA?tosios muzikos mokyklos studentAi?? Lina DomarkaitAi?? (beje, mAi??sA? giminystAi??s ryA?iai dar neiA?siaiA?kinti). Koncertas turAi??jo didelA? pasisekimAi??.

Ko gero ryA?kiausias festivalio akcentas buvo PlungAi??s Mykolo Oginskio muzikos mokyklos atkAi??rimo 50-meA?iui ir M.Ai??K.Ai??A?iurlionio 137-osioms gimimo metinAi??ms skirtas koncertas ai??zVainikas A?iurlioniuiai???. Jame dalyvavo apie 160 atlikAi??jA? ai??i?? buvAi?? ir dabartiniai mokyklos mokiniai, mokytojai. KlausAi??mAi??s NacionalinAi??s premijos laureato P.Ai??VyA?niausko, kompozitoriaus ir atlikAi??jo A.Ai??Kulikausko, D.Ai??Praspaliausko ir kitA? A?ymiA? Lietuvos atlikAi??jA?, A?ios mokyklos auklAi??tiniA?.

ai??i?? Ai??ie atlikAi??jai neretai matomi ir girdimi populiariojo A?anro renginiuose. Ar tai nesikerta su festivalio programos sudarymo principais?

ai??i?? P. VyA?niauskas ir kiti, galima sakyti, dA?iazmenai, dalyvavo neatsitiktinai. Visi jie yra PlungAi??s Mykolo Oginskio meno mokyklos auklAi??tiniai, o jA? atliekamAi?? muzikAi?? jau seniai galime vadinti klasikiniu dA?iazu, nutolusiu nuo primityvaus popso. Tai iA?kilios Lietuvos muzikos pasaulio asmenybes, tad jA? dalyvavimas tikrai nemenkina renginio autoriteto, greiA?iau atvirkA?A?iai.

Labai didelA? pasisekimAi?? turAi??jo puikaus smuikininko ir ryA?kios asmenybAi??s Sergejaus Krylovo vadovaujamo Lietuvos kamerinio orkestro pasirodymas. PlungiA?kiai labai norAi??jo iA?girsti A?io solisto ir orkestro atliekamus Vivaldi ai??zMetA? laikusai??? , tad A?A? kAi??rinA? teko A?traukti A? programAi??. Koncerte greta M.Ai??K.Ai??A?iurlionio opusA? skambAi??jo ir daugiau populiarios klasikinAi??s muzikos smuikui ir orkestrui.

Festivalio pabaigAi?? vainikavo grandiozinis kAi??rinys ai??i?? Gustavo Mahlerio ai??zDaina apie A?emAi??ai???. Ai??iAi?? didingAi?? austrA? vAi??lyvojo romantizmo atstovo simfonijAi?? atliko Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas Gintaro RinkeviA?iaus. Gaila, koncerte negalAi??jau dalyvauti, nes mAi??sA? orkestras tuo metu atdarAi?? simfoninAi??s muzikos sezonAi?? Filharmonijoje. GirdAi??jau, kad klausytojai priAi??mAi?? labai A?iltai.

Kalbant apie festivalio publikAi??, reikia pabrAi??A?ti jos unikalumAi??. Nors buvusiame A?irgyne A?rengtoje salAi??je pastatoma 1000 kAi??dA?iA?, A?moniA? bAi??na kone dvigubai daugiau. Jie stovi balkonuose, salAi??je, kai kas klausosi muzikos lauke. TAi??siant taurias OginskiA? tradicijas, koncertai yra ir bus nemokami. TaA?iau, manau, kad ne dAi??l A?ios prieA?asties A?monAi??s plAi??sta iA? KlaipAi??dos, Ai??iauliA?, TelA?iA?, jau nekalbant apie artimesnes gyvenvietes. PublikAi?? traukia muzikinAi?? A?ios vietovAi??s istorija bei atliekama aukA?A?iausios prabos muzika.

ai??i?? Gerbiamas maestro, graA?iai ir sklandA?iai praAi??jo septintasis PlungAi??s festivalis, nors daugeliui organizatoriA? ir atlikAi??jA? po A?viesaus atminimo Bronislovo Lubio mirties buvo neramu dAi??l unikalaus renginio ateities. JAi??s esate festivalio meno vadovas. Tai atsakinga, A?pareigojanti veikla, apimanti programos sudarymAi??, Lietuvos, uA?sienio kolektyvA? ir solistA? atrankAi?? ir daugybAi?? organizaciniA? klausimA?. Kaip planuojate kitus A?io prasmingo kultAi??rinio ir edukacinio renginio metus?

ai??i?? PrieA? septynerius metus mano brolis Stasys sumAi??stAi??, kad A?emaitijoje gali vykti toks renginys ir po ilgA? ieA?kojimA? rado akustine, kultAi??rine ir demografine prasme tinkamAi?? erdvAi??. Tuomet buvau tik pagalbininkas ir patarAi??jas. VAi??liau, festivaliui A?gaunant tarptautinA? mastAi??, labai pravertAi?? ryA?iai su Lietuvos bei uA?sienio A?aliA? atlikAi??jais.

ai??i?? Savo mastu, aplinka, programa PlungAi??s festivalis primena Ai??lAi??zvigoai??i??HolA?teino festivalius Vokietijoje, kuriose mAi??sA? orkestras koncertavo vadovaujamas JAi??sA?, J.Ai??Frantzo, M.Ai??RostropoviA?iaus bei kitA? A?ymiA? pasaulio dirigentA?. Ten irgi buvo arklidAi??s, net ir su tikrais A?irgais A?ia pat uA? sienos. Publika prabangiais automobiliais suvaA?iuodavo iA? atokiausiA? kampeliA?. PrieA? ir po koncertA? aplink improvizuotAi?? salAi??, A?alia eA?ero, vykdavo piknikai su tradicinAi??mis vokiA?komis deA?relAi??mis. TeisybAi??, PlungAi??s tai laukia ateityje, nors A?A?met jau kai kas A?ildAi??si saulutAi??je ant dailiai priA?iAi??rAi??tos pievelAi??s…

ai??i?? Taip, apie tai po festivalio koncerto kalbAi??jo Saulius Sondeckis, pasakojo, kad kai kuriuose koncertuose Vokietijoje arkliai, stovAi??dami aptvaruose visai netoli itin garbios publikos, kinkuodavo galvomis A? taktAi??… TytuvAi??nA? architektAi??rinis ansamblis, PaA?aislio vienuolynas, PlungAi??s dvaras ai??i?? tai erdvAi??s, turinA?ios tam tikrAi?? aurAi??, A?monAi??s jas mAi??gsta. Tai pastebi ne tik menininkai, bet ir vietiniai stambaus verslo atstovai. JA? vadovaujamA? firmA? pavadinimai ai??i?? festivalio rAi??mAi??jA? sAi??raA?uose. TurAi??dami mecenatA? festivalio ateitA? galime drAi??siai planuoti ne tik menine, bet ir organizacine prasme. NuoA?irdA?ios padAi??kos A?odA?ius tariame renginio organizatoriams PlungiA?kiA? draugijos viceprezidentei, PlungAi??s Mykolo Oginskio meno mokyklos direktorei Genovaitei A?iobakienei ir A?emaiA?iA? dailAi??s muziejaus direktoriui Alvydui Bakanauskui. Ai??iems A?monAi??ms tenka pagrindinis organizavimo krAi??vis, tik jA? pasiaukojamo darbo dAi??ka festivaliA? lygis nepriekaiA?tingas. Kitais metais planuojame kviesti atlikAi??jA? iA? artimojo uA?sienio, kur driekiasi OginskiA? A?eimos gijos. Pirmiausia tai Baltarusijos, Lenkijos, Kaliningrado, galbAi??t Latvijos kolektyvai. MAi??sA? orkestras lyg ir A?sipareigojAi??s dalyvauti A?iuose renginiuose, nes NacionalinAi?? filharmonija yra viena svarbiausiA? rAi??mAi??jA?.

Apie naujAi??jA? sezonAi?? ir jo atidarymAi?? daug kalbAi??ti neverta, nes tam buvo skirta spaudos konferencija, kurioje Filharmonijos vadovybAi?? plaA?iai nuA?vietAi?? ateinanA?iA? metA? koncertinAi??s veiklos gaires ir ypatumus.

Pirmajame simfoninAi??s muzikos sezono koncerte skambAi??jo naujas Anatolijaus Ai??enderovo Koncertas violonA?elei ir orkestrui Nr. 3 (pasaulinAi?? premjera) bei A. Brucknerio RomantiA?koji simfonija. ViolonA?ele solo grojo prof. Rimantas Armonas, jo sukakA?iai ir buvo skirtas A?is koncertas. A.Ai??Ai??enderovas ai??i?? A?inomas A?iuolaikinis Lietuvos kompozitorius, pelnAi??s tarptautinA? pripaA?inimAi??, A?vertintas aukA?A?iausiais Lietuvos valstybAi??s apdovanojimais. Tai visapusiA?kai A?domus kompozitorius, jo kAi??ryba iA?siskiria originalia tematika, aiA?kia muzikinAi??s minties plAi??tote, puikiu instrumentuotAi??s iA?manymu. Naujajame kAi??rinyje muzikiniais simboliais originaliai uA?koduota kone visa ArmonA? giminAi??s istorija. ViolonA?elininko tAi??vas Augustinas Armonas buvo vienas stipriausiA? vyresnAi??s kartos orkestro fleitininkA?, na, o A.Ai??Ai??enderovo tAi??vas kurA? laikAi?? buvo mAi??sA? orkestro violonA?eliA? grupAi??s koncertmeisteris.

ai??i?? A.Ai??Ai??enderovo kAi??rinA? lydAi??jo staigmena. Ilgametis orkestro koncertmeisteris uA?leido vietAi?? jaunam smuikininkui ir pats toliau grieA?Ai?? sAi??dAi??damas greta…

ai??i?? Orkestrantai, o ir didesnAi?? publikos dalis A?ino, kad tai Dainius Peseckas ai??i?? koncertmeisterio Algimanto Pesecko sAi??nus. Galima sakyti, tai buvo tik giminystAi??s ryA?iais grA?stas eksperimentas. Jei ne A?ie ryA?iai, nieko panaA?aus nebAi??tA? A?vykAi??, nei iA? A?io, nei iA? to pakeisti koncertmeisterA? ai??i?? o taip galAi??jo kam nors pasirodyti ai??i?? nevalia. Smuikininkas, ne vienus metus grieA?iantis G.Ai??Kremerio vadovaujamame orkestre ai??zCremerata Balticaai???, pateisino mano ir tAi??vo parodytAi?? pasitikAi??jimAi?? ir puikiai pasirodAi?? ne tik grodamas grupAi??je, bet ir atlikdamas tikrai nelengvAi?? solinAi?? smuiko partijAi??. Jau vien tai, kad solo reikia pradAi??ti sezono atidarymo koncertAi??, labai rimtai A?pareigoja jaunAi?? A?mogA?. Ai??iltas tonas, puiki intonacija, aiA?kus logiA?kas frazavimas atskleidAi?? smuikininko galimybes. Tai buvo graA?i proga pasirodyti jaunam talentingam atlikAi??jui.

Antono Brucknerio RomantiA?koji simfonija ai??i?? bene pati populiariausia. JAi?? grojame kas treji ketveri metai, ir kaskart ji sulaukia didelio pasisekimo. Ne iA?imtis ir praAi??jAi??s koncertas, publika plojo atsistojusi.

ai??i?? Repetuodami A?iAi?? simfonijAi?? orkestre prisiminAi??me linksmAi?? pasakojimAi?? apie valtornininkAi?? ir A?ventikAi?? prie dangaus vartA?, kai uA? atlikAi??jo solo meldAi??si visas orkestras… Visoje antrojoje koncerto dalyje kone be pertraukos skambAi??jo valtornos solo. Tai buvo labai rimtas iA?bandymas koncertmeisteriui Mindaugui GeceviA?iui ir jo vadovaujami grupei. Vyrai tai suvokAi?? kaip profesinAi?? atestacijAi??…

ai??i?? Bruckneris mAi??go valtornos tembrAi??. Ai??is instrumentas gali skambAi??ti iA?kilmingai, pakiliai, didingai. Itin daA?nai jo skambesys iA?ryA?kina medA?ioklAi??s ar tiesiog miA?ko muzikinius vaizdinius. TaA?iau groti valtorna nAi??ra paprasta. Reikalingas individualus meistriA?kumas, sistemingas kasdienis darbas ir grieA?ta disciplina. Mindaugas puikiai atliko A?io koncerto programAi?? ir dar kartAi?? A?rodAi??, kad Lietuvoje galime dA?iaugtis aukA?A?iausios klasAi??s atlikAi??jais. Ai??ioje Brucknerio simfonijoje visiems pAi??tikams nelengva. KAi??rinyje gausu chromatizmA?, moduliacijA?, akordA?, kur svarbus tikslus kiekvienos natos intonavimas, nepriekaiA?tingas susiklausymas. SprendA?iant iA? publikos reakcijos, koncertas pavyko.

SeptyniasdeA?imt antrasis simfoninAi??s muzikos sezonas prasidAi??jo intensyviai, produktyviai ir, galima sakyti, sAi??kmingai. Jame numatyta spalvingA? programA?, jaunA?jA? Lietuvos kompozitoriA? A?raA?A?, bus kvieA?iami mums A?inomi ir dar nematyti negirdAi??ti dirigentai bei solistai. Visada malonu salAi??je stebAi??ti mAi??sA? orkestro fanus, iA?tikimai lankanA?ius koncertus, ne maA?iau miela vis daA?niau pastebAi??ti jaunus, maA?iau matytus veidus, studentijAi??, o tai rodo, kad mAi??sA? menas reikalingas, kad atgimsta dAi??mesys tikrosioms vertybAi??ms, kad Lietuvos kultAi??ra, tarsi PlungAi??s OginskiA? dvaro obelis, leidA?ia naujas vaisingas atA?alas.