Ai??is tas apie Gruzijos muzikAi??

A?URNALAS: KRANTAI
TEMA: Muzika
AUTORIUS:Ai??Ketevan A?itadze
DATA: 2012-06

Ai??is tas apie Gruzijos muzikAi??

Ketevan A?itadze

PradAi??dama rengti straipsnA? apie gruzinA? muzikAi??, daug mAi??sA?iau, kAi?? pasirinkti savo dAi??mesio objektu. IA? pradA?iA? mintys mane nuvesdavo tai viena, tai kita linkme, labai ilgai nesisekAi?? iA?skirti svarbiausiAi?? sritA?, todAi??l nusprendA?iau apie gruzinA? muzikAi?? pasakoti taip, kaip apie jAi?? pasakoju savo biA?iuliams iA? uA?sienio per trumpus susitikimus su jais Gruzijoje ar uA? jos ribA?.

Ai??Ai?? Folkloras

Ai??Gruzijos muzikinAi??s A?aknys siekia A?ilAi?? senovAi??. Pasigilinus A? gruzinA? liaudies dainas galima pamatyti, kokA? raidos keliAi?? nuo seniausiA? iki dabartiniA? laikA? nuAi??jo daugiabalsiA?kumo formos. Gruzija ai??i?? viena tA? A?aliA?, kur muzikinis folkloras iA?siskiria neA?prasta A?vairove. Paplitusios vienbalsAi??s, dvibalsAi??s, tribalsAi??s ir keturbalsAi??s dainos, daA?niausios iA? jA? ai??i?? tribalsAi??s. Didele A?vairove pasiA?ymi ir tonacijA? sistema bei daugiabalsiA?kumo formos, pasitaiko tiek dviejA? balsA? kompleksinis improvizacinis judAi??jimas esant burdoniniam pritarimui (daA?niausiai RytA? Gruzijoje, pavyzdA?iui, tokios Kartlijos ir Kachetijos dainos kaip ai??zA?akruloai???, ai??zA?iemaai??? ir kitos), tiek ir kontrastinAi?? polifonija (VakarA? Gruzijai, ypaA? Gurijos regionui, bAi??dingos ai??zA?ven mA?vidobaai???, ai??zChasanbeguraai??? ir kitos). Ai??domiausias dalykas, mano manymu, yra ta A?vairovAi??, pasireiA?kianti Gruzijos kaimyniniams dialektams bAi??dingu originalumu, tarp jA? ir muzikiniA? dAi??sningumA? kitoniA?kumu (tonacija, daugiabalsiA?kumo tipas), o muzikiniame Gruzijos folklore dialektA? skaiA?ius virA?ija deA?imt.

Gruzinai nuo senA? laikA? dainuodavo visur ir visomis progomis, kiekvienam bAi??ties ir buities momentui pritaikydami tam tikras dainas. Visiems A?inoma folkloro ypatybAi?? ai??i?? jo perdavimas iA? kartos A? kartAi??, iA? tAi??vA? vaikams. Nuo XX a. pradA?ios muzikinis gruzinA? folkloras prarado ryA?A? su buitimi, ir A?ios srities A?inovA? tai siejama su civilizacijos raida.

DidA?iausias nuopelnas, kad mes, gruzinai, iA?laikAi??me senAi??sias dainas, priklauso XX a. pradA?ioje prasidAi??jusioms ekspedicijoms ir seniausiems A?raA?ams bei tiems A?monAi??ms (tarp jA? nemaA?ai ir gruzinA? folklorAi?? A?simylAi??jusiA? tyrinAi??tojA? uA?sienieA?iA?), kuriA? visA? A?ia neA?manoma iA?vardyti.

Iki A?iA? dienA? Gruzijos regionuose iA?likusios kai kurios tradicijos, nors folkloras persikAi??lAi?? A? miestus, koncertA? estradas (A?A? reiA?kinA? tyrinAi??tojai A?vardija kaip folklorizmAi??). Pastaruoju laiku, ypaA? paskutiniuosius 10ai??i??15 metA?, Tbilisyje itin iA?augo folkloriniA? ansambliA? skaiA?ius, ir dAi??l to iA?kilo atlikimo manieros autentiA?kumo (pirmapradiA?kumo) problema, kAi??, mano manymu, lAi??mAi?? tokie pastarojo meto reiA?kiniai kaip 2001 metais tradicinAi??s gruzinA? muzikos paskelbimas UNESCO ai??zpasaulio nematerialiosios kultAi??ros paveldo A?edevruai??? ir Tbilisyje A?vykAi?? daugiabalsiA?kumui skirti keli tarptautiniai simpoziumai. Visa tai pasaulio akyse iA?kAi??lAi?? gruzinA? liaudies dainA? vertAi?? ir reikA?mAi??. PaA?ymAi??tina, be to, kad gruzinA? liaudies dainos dainuojamos daugelyje pasaulio A?aliA? ( per pastarAi??jA? deA?imtmetA? uA?sienyje susikAi??rAi?? ne vienas ansamblis, atliekantis gruzinA? liaudies dainas) ir tyrinAi??jamos A?vairiA? sriA?iA? mokslininkA?.

InstrumentinAi?? liaudies muzika, palyginti su dainomis, Gruzijoje plAi??tojama menkiau. PaplitAi?? styginiai ai??i?? A?onguri (rankomis grojamas instrumentas, bAi??dingas VakarA? Gruzijai, turi keturias stygas, juo groja tiek vyrai, tiek moterys)*, panduri (bAi??dingas RytA? Gruzijai, turi tris stygas), A?angi (A? arfAi?? panaA?us instrumentas su 6ai??i??9 stygomis, juo groja tik moterys), A?uniri (instrumentAi?? sudaro apvalus korpusas ir ilgas kaklelis, turi tris stygas, grojama braukiant stryku), puA?iamieji ai??i?? salamuri (dAi??delAi??, gali bAi??ti su lieA?uvAi??liu ir be lieA?uvAi??lio, skirtis skyluA?iA? skaiA?iumi ), larA?em soinari (instrumentAi?? sudaro A?eA?ios dAi??delAi??s, tarpusavyje sutvirtintos karna arba kanapAi??s siAi??lu, iA? kuriA? dvi viduriniosios paA?ios ilgiausios, groja tik vyrai), gudastviri (dAi??dmaiA?is), A?iboni (dAi??dmaiA?is) ir muA?amieji ai??i?? daira (bAi??gnelis ai??i?? siauras medinis lankas, iA? vienos pusAi??s aptrauktas oda), doli (bAi??gnas ai??i?? medinis cilindras, kurio virA?us ir dugnas aptraukti oda), diplipito (instrumentas susideda iA? dviejA? vienodo aukA?A?io, bet skirtingo skersmens moliniA? indA?, sutvirtintA? tarpusavyje juostelAi??mis ir aptrauktA? oda). DaA?niausiai jais pritariama dainuojant, nors pasitaiko ir savarankiA?kA? instrumentiniA? kAi??riniA?, daugiausia rytinAi??je Gruzijoje.

*Ai??ioje pastraipoje skliaustuose pateikti muzikos instrumentA? apibAi??dinimai yra VertAi??jos pastabos.

Ai??GiesmAi??s

Ai??KalbAi??dama apie giesmes, visuomet prisimenu XIai??i??XII amA?iA? gruzinA? filosofAi?? Ioane Petrici, gruziniA?kA? giesmiA? tribalsAi?? harmonijAi?? lyginusA? su Ai??ventAi??ja Trejybe. Man A?ie A?odA?iai pasako viskAi??: jie byloja apie tokiAi?? muzikinAi?? visumAi??, kur vieA?patauja vientisumas, nedalumas ir Trejybei prilygstanti harmonija.

Ai?? KrikA?A?ionybAi?? Gruzijoje A?sitvirtino IV amA?iuje, 337 mAi??sA? eros metais. Iki tol, kaip ir kituose kraA?tuose, buvo A?vairios religinAi??s sistemos. TyrinAi??tojai gruzinA? profesionaliosios muzikos kilmAi?? sieja su krikA?A?ionybe, bAi??tent su profesionaliA? muzikA? sukurtomis giesmAi??mis, kurios itin aukA?tAi?? raidos lygA? pasiekAi?? Xai??i??XI amA?iais. BaA?nytinAi?? muzika laikoma profesionalia, nes ji buvo kuriama iA?simokslinusiA?, profesionaliA? muzikA?, nors taip pat susijusi ir su folkloru, kadangi iA? kartos A? kartAi?? perduodama A?odiniu bAi??du ir pasiA?ymi variantiA?kumu. Iki mAi??sA? dienA? iA?likAi??s gruzinA? himnografo Mikaelio Modrekili X amA?iuje sudarytas giesmynas, kuriame giesmAi??s uA?raA?ytos neumomis (ankstyvoji muzikinAi??s notacijos forma). Deja, giesmyne pateiktA? neumA? iA?A?ifruoti nepavyksta iki A?iA? dienA?, kadangi dAi??l A?vairiA? istoriniA? prieA?asA?iA? nutrAi??ko A?ios tradicijos perdavimo procesas…

Ai??iandien gruzinA? baA?nytinio giedojimo tradicija skirstoma A? dvi A?akas ai??i?? rytietiA?kAi??jAi?? ir vakarietiA?kAi??jAi??. BAi??tent vakarietiA?koji A?aka labiau susijusi su Atgimimo laikA? europietiA?kuoju daugiabalsiA?kumu. GruzinA? giesmAi??s savo tonacija, harmonija ir atlikimo maniera ryA?kiai skiriasi nuo bizantiA?kojo ar rusiA?kojo giedojimo stiliaus.

PaA?ymAi??tina, kad gruziniA?kojo giedojimo praktikoje, panaA?iai kaip ir kitose modalinio giedojimo praktikose, egzistuoja giesmAi??ms bAi??dinga aA?tuoniabalsAi?? sistema. Tai yra tonacijA? ir intonacijA? sistema, kur kiekvienas ai??zbalsasai??? turi savo bAi??dingus bruoA?us ir susijAi??s su tam tikru ritualu, pamaldA? tipu, vienokia ar kitokia A?vente.

GruziniA?kAi??jA? giedojimAi??, palyginti su folkloru, iA?tiko daug liAi??dnesnis likimas. 1811 metais Rusijai panaikinus Gruzijos BaA?nyA?ios autokefalijAi??, pradAi??ta gruziniA?kAi??jA? giedojimAi?? persekioti (baA?nyA?iose gruziniA?kAi??jA? pakeitAi?? vadinamasis partesinis giedojimas. Buvo niokojamos baA?nyA?ios, perdaA?omos freskos. Kaip tik tuo metu giesmAi??s buvo perraA?inAi??jamos iA? neumA? A? A?iuolaikinAi?? notacijos sistemAi??, taigi A?iam procesui, savaime aiA?ku, iA?kilo didelAi?? grAi??smAi??. Ir jeigu tuo metu A?ituo nebAi??tA? pasirAi??pinAi?? broliai KarbelaA?vili, RaA?denas Chundadze, Filimonas Koridze, Ekvtime Kereselidze (kaip tik pastarasis paslAi??pAi?? giesmynus taip iA?gelbAi??damas juos nuo pradanginimo), gruzinA? tauta A?A? neA?kainojamAi?? lobA? bAi??tA? praradusi.

Pastaruoju metu (nuo 1996-A?jA?) Gruzijoje atsirado A?moniA?, propaguojanA?iA? bizantiA?kAi??jA? giedojimAi??. Jie vienareikA?miA?kai teigia, kad giedojimas turi bAi??ti vienbalsis, kad A?lovinti DievAi?? reikia tik vienu balsu. JA? nuomone, iA? amA?iA? glAi??dumos atAi??jAi??s gruziniA?kasis giedojimas nesAi??s ai??zteisingasai???, jie nuolat polemizuoja su Ai??v. Sinodo atstovais. JA? ideologijos formavimosi ir raidos prieA?astys kol kas visiA?kai neA?inomos nei tyrAi??jams, nei Sinodo atstovams. Nepaisant to, A?iuo metu A?i kryptis vis stiprAi??ja. Taip pat daug diskutuojama dabar dAi??l giesmiA? atlikimo bAi??do, kadangi atsiranda A?vairiausiA? chorA? su skirtingomis giedojimo manieromis, o tai byloja apie A?ios srities raidAi?? ir gyvybingumAi??.

Ai??Profesionalioji Gruzijos muzika (opus)

Ai??Vardas, kuriuo pasauliui paA?A?stama gruzinA? opus muzika, yra Gija KanA?eli. Ai??is gruzinA? kompozitorius nuo XX a. A?eA?tojo deA?imtmeA?io produktyviai darbuojasi simfoninAi??s, operinAi??s ir kino muzikos srityse. Savaime suprantama, kad Gijos KanA?eli kAi??ryba iA?augusi iA? gruziniA?kosios tradicijos ir kad jis tiek tautiniu, tiek istoriniu poA?iAi??riu turAi??jo pirmtakA?, padAi??jusiA? pagrindus jo muzikai.

EuropietiA?ko stiliaus profesionalizmas Gruzijoje susiformavo XIX a. antrojoje pusAi??je. YpaA? intensyvia raida iA? pradA?iA? pasiA?ymAi??jo romansA? ir operinAi?? muzika. GruzinA? opus muzika XX amA?iuje praAi??jo intensyvA? evoliucijos procesAi??, daugelis kompozitoriA? plAi??tojo vienAi?? ar kitAi?? kryptA? bei A?anrAi??. JA? visA? iA?vardyti A?ia neA?manoma. Svarbu paminAi??ti tai, kad per vienAi?? A?imtmetA? gruzinA? muzika ai??zpagreitintaiai??? praAi??jo keliAi??, apimantA? klasikiniA? tradicijA? perAi??mimAi??, praturtinimAi?? tautiniais bruoA?ais, o vAi??liau ir naujA? A?iuolaikiniA? krypA?iA? A?savinimAi?? bei A?tvirtinimAi??.

Savaime suprantama ir tai, kad Gija KanA?eli nebuvo vienintelis, sugebAi??jAi??s suderinti naujoves ir tradicijas. Ai??alia jo kAi??rAi?? ir originalius kAi??rinius tebekuria kompozitoriai, kuriA? vardai, nors ne maA?iau svarbAi??s, bet A?inomi tik siauram ratui. Tokios A?iuolaikinAi??s Gruzijos muzikos asmenybAi??s kaip Nodaras MamisaA?vili, Micheilas Ai??uhliaA?vili, Teimurazas Bakuradze (iA? dalies ai??i?? Sulchanas Nasidze) ai??i?? tai kompozitoriai, kurie dar tarybiniais laikais, kai visa, kas buvo ai??znaujaai???, siejosi su tam tikra rizika, drAi??siai A?engAi?? naujoviA? link, kurdami vadinamAi??jA? gruzinA? avangardAi??. JA? naujoviA?kas mAi??stymas darAi?? didA?iulA? poveikA? A?iuolaikinAi??s gruzinA? muzikos plAi??trai. Ai??ie kompozitoriai dar tarybiniais metais sugebAi??jo griauti senuosius standartus ir kurti pagrindus A?iuolaikinAi??s gruzinA? muzikos raidai.

Ai??iandien tarp jaunosios kartos kompozitoriA? nemaA?ai kurianA?iA? kitokiu stiliumi ir technika. Kai kurie jA? atviri naujovAi??ms, kiti orientuojasi A? senuosius standartus, ai??i?? A?iaip ar taip, yra pagrindo tikAi??tis, kad netrukus Gruzijos kompozitoriA? mokykla uA?ims reikA?mingAi?? vietAi?? pasaulinAi??s muzikos erdvAi??je.

IA? gruzinA? kalbos vertAi?? Virginija TiminskaitAi??