A?iuolaikinAi??s armAi??nA? architektAi??ros mokyklos pradininkas

A?URNALAS: KRANTAI
TEMA: ArchitektAi??ra
AUTORIUS:Ai??AnuA? Ter Minasian
DATA: 2013-12

Apie architektAi?? AleksandrAi?? TamanianAi??

Architekto Aleksandro TAMANIANO (1878ai??i??1936) veikla padarAi?? stipriAi?? A?takAi?? XX amA?iaus ArmAi??nijos architektAi??rai. BaigAi??s ArchitektAi??ros fakultetAi?? Sankt Peterburgo ImperatoriA?kojoje dailAi??s akademijoje, jis du deA?imtmeA?ius vaisingai dirbo Sankt Peterburge, iA?garsAi??jo kaip vienas A?ymiausiA? neoklasicizmo atstovA?.
Nuo XX a. antrojo deA?imtmeA?io pabaigos dirbo ArmAi??nijoje: vadovavo Jerevano generalinio plano sukAi??rimui, projektavo svarbiausius miesto objektus, atsiA?velgdamas A? paA?angiausias architektAi??ros idAi??jas, jungdamas neoklasicizmo bruoA?us, nacionalinA? mAi??stymAi??, viduramA?iais A?alyje naudotas menines iA?raiA?kos priemones. Tarp jo suprojektuotA? pastatA? ai??i?? Operos ir baleto teatras, VyriausybAi??s rAi??mai, NacionalinAi?? biblioteka Jerevane ir daugelis kitA?. Ai??io reikA?mingo menininko biografijos ir kAi??rybos bruoA?ai ai??i?? architektAi??ros mokslA? kandidatAi??s AnuA? TER MINASIAN straipsnyje.Ai??

XX amA?iaus architektAi??ra ai??i?? sudAi??tingas, daugiasluoksnis, turtingas A?vairiA? krypA?iA?, stiliA? ir tendencijA? reiA?kinys, davAi??s pasauliui gal netgi daugiau vertingA? statiniA? nei bet kuris kitas A?imtmetis. IA? pirmo A?vilgsnio ji kiek santAi??ri, net sausa ai??i?? funkcionalumas joje daA?nai svarbesnis uA? estetikAi??, o meninAi??s iA?raiA?kos priemonAi??s tarsi suvienodintos. Ir vis dAi??lto A?iame sudAi??tingame amA?iuje buvo sukurta daugybAi?? architektAi??ros A?edevrA?. O tai, pirmiausia, yra nuopelnas tA? architektA?, kurie atA?iauriomis savo gyvenamojo meto sAi??lygomis sugebAi??jo kurti vadovaudamiesi ne vien logikos ir funkcionalumo, bet ir meniniais principais, kiekvienai situacijai rasdami individualA? sprendimAi??. Jie sukAi??rAi?? naujAi?? architektAi??rinAi?? kalbAi??, leidA?ianA?iAi?? vienu mostu savitai suplanuoti ypatingos atmosferos miestAi??, lyg jame A?alia originaliai interpretuotA? paA?angiausiA? epochos tendencijA? aplink genialiA? protAi??viA? kAi??rinius ore pleventA? senovAi??s civilizacijA? aidas. Sunku sukurti kAi?? nors visiA?kai nauja labai senA? ir turtingA? tradicijA? A?alyje, kuri yra beveik visiA?kai apleista. SudAi??tinga ne tik planuoti miestAi??, bet ir kurti funkcionalumu ir konstruktyvumu A?iuolaikiA?kas architektAi??ros formas, pasiA?yminA?ias nacionalinei A?alies architektAi??rai bAi??dinga plastika, taA?iau tai ir yra meniniai principai, leidA?iantys kalbAi??ti apie savitAi?? architektAi??ros mokyklAi??.

Toks buvo architektas Aleksandras Tamanianas ai??i?? dviejA? kultAi??rA?, rusA? ir armAi??nA?, atstovas, kurio veikla padarAi?? stipriAi?? A?takAi?? XX amA?iaus ArmAi??nijos architektAi??rai. RusA? kultAi??roje jis buvo iA?ugdytas, su ja stipriai suaugAi??s didelAi?? dalA? savo sAi??moningo gyvenimo, o ArmAi??nija buvo jo kraujyje, suteikAi?? jo kAi??rybinei krypA?iai visiA?kai naujAi?? atspalvA?, iA?ryA?kAi??jusA? jo veiklos A?ioje A?alyje metu.

1878 metais gimAi??s Jekaterinodare (Krasnodare), Tamanianas A?ia gavo pradinA? iA?silavinimAi??, 1896 metais pabaigAi?? KubanAi??s Aleksandrovo realinAi?? mokyklAi?? ir po metA? tAi??sti mokslA? iA?vyko A? Sankt PeterburgAi??. 1898-aisiais A?ia A?stojo A? ImperatoriA?kosios dailAi??s akademijos ArchitektAi??ros fakultetAi??. Neatsitiktinai didelAi?? dalis paA?angiausiA? XX amA?iaus treA?iajameai??i??ketvirtajame deA?imtmeA?iais kAi??rusiA? naujosios armAi??nA? architektAi??ros mokyklos atstovA? buvo jauni architektai, gavAi?? iA?silavinimAi?? Sankt Peterburge: be Aleksandro Tamaniano ai??i?? ir Nikolajus Buniatianas, Gavriilas Ter Mikelovas, Grigorijus Sarkisianas, Vasilijus Mirzojevas, Davidas A?islijevas ir kiti. Spindintis miestas su savo aikA?tAi??mis, rAi??mais, parkais, upAi??mis, kanalais ir nepakartojama dvasine XIXai??i??XX amA?iA? Sankt Peterburgo atmoAi??sfera, kurioje brendo ir mokAi??si ArmAi??nijos architektai, negalAi??jo nepalikti pAi??dsako jA? kAi??ryboje. Tai, kartu su paA?angiomis jaunA?jA? architektA? idAi??jomis, noru galvoti ir kurti naujai, atgaivinant nacionalines armAi??niA?kos architektAi??ros tradicijas, suteikAi?? jiems galimybAi?? A?gyvendinti savo idAi??jas istorinAi??je gimtinAi??je, dabar tapusias A?iuolaikinAi??s armAi??nA? architektAi??ros klasika.

1904 metais baigAi??s Sankt Peterburgo dailAi??s akademijAi??, vadovaujamas garsaus architekto, profesoriaus Aleksandro Pomerancevo, Tamanianas beveik du deA?imtmeA?ius vaisingai dirbo Sankt Peterburge ir iA?garsAi??jo kaip vienas A?ymiausiA? neoklasicizmo atstovA?. 1914 metais Peterburgo dailAi??s akademijoje jis gavo architektAi??ros akademiko vardAi?? ir tais paA?iais metais Maskvoje laimAi??jo konkursAi??, buvo apdovanotas aukso medaliu. 1917 metais tapo DailAi??s akademijos tarybos pirmininku ir jos viceprezidentu.

Nuo pirmA?jA? savo profesinAi??s veiklos A?ingsniA? Tamanianas atsiskleidAi?? ne tik kaip ryA?ki asmenybAi??, gyvenanti naujA?jA? laikA? dvasia, bet ir kaip menininkas, iA?tikimas klasikinAi??s architektAi??ros paveldui bei tautos kAi??rybai. SusidomAi??jimas architektAi??riniu paveldu prabudo dar studijA? metais. Kartu su draugais ai??i?? Vladimiru Ai??A?iuko, Nikolajumi ir Jevgenijumi Lansere, Nikolajumi Sokolovu, Georgijumi Gincemu, Jevgenijumi Ai??reteriu jis organizavo architektAi??ros sambAi??rA?, tyrinAi??jo, matavo Peterburgo pastatus, pieA?Ai?? jA? eskizus. VAi??liau, jau ArmAi??nijoje, jis taip pat dAi??mesingai studijavo savo tautos palikimAi??. A?ia svarbA? vaidmenA? suvaidino architektAi??rologijos klasikas armAi??nas Torosas Toramanianas, kartu su juo darbavAi??sis petys A? petA? istoriniA? paminklA? apsaugos komitete, kuriam Tamanianas Ai??mAi??si vadovauti iA?kart po atvykimo A? A?alA?.

Sankt Peterburge ir jo apylinkAi??se Tamanianas suprojektavo daugelA? pastatA?, kaip, pavyzdA?iui, ai??zCafe de Franceai??? (kartu su V. Ai??A?iuko), KoA?ubAi??jaus vilAi?? Carskoje Selo ir kitA?, kuriuose organiA?kai dera epochos reikalavimus atitinkanti planinAi?? struktAi??ra ir klasikinAi??s architektAi??ros kAi??rimo principai bei priemonAi??s. 1904ai??i??1906 metais Peterburge Tamanianas A?gyvendino dar vienAi?? reikA?mingAi?? sumanymAi?? ai??i?? Jurijaus Felteno XVIII amA?iuje pastatytos armAi??niA?kos Ai??v. Jekaterinos baA?nyA?ios rekonstrukcijAi?? Nevos prospekte. Nors stilistiA?kai A?is pastatas niekaip nesisieja su klasikine armAi??nA? architektAi??ra (yra A?inoma, kad A?is kupolinis statinys, Felteno statytas atsiribojant nuo konfesinAi??ms A?ventovAi??ms keliamA? reikalavimA?), kai kuriA? nacionaliniA? bruoA?A? jis A?gavo bAi??tent Tamaniano rekonstrukcijos metu. Ir greiA?iausiai, kad darbas su A?iuo pastatu priartino TamanianAi?? prie jo iA?takA?. Ai??i baA?nyA?ia suvaidino svarbA? vaidmenA? ir asmeniniame Tamaniano gyvenime: kaip tik joje 1908 metais jis susituokAi?? su anglA? pramonininko dukra Camilla Edwards ai??i?? A?ymaus rusA? architekto Nikolajaus Benua anAi??ke, broliA? Benua dukterAi??A?ia ir broliA? Lansere pussesere.

Pagal Tamaniano projektus pastatyti namai ne tik Peterburge, bet ir Maskvoje, Jaroslavlyje, kituose Rusijos miestuose. Maskvoje galima bAi??tA? iA?skirti kunigaikA?A?io Sergejaus Ai??A?erbatovo namAi?? Navino bulvare ai??i?? naujo tipo didelA? rentabilA? pastatAi?? pagal Maskvos sodybinAi??s architektAi??ros stilistikAi??, uA? kurA? Maskvos miesto valdyba 1914 metais konkurse ai??zuA? graA?iausius fasadusai??? Tamanianui paskyrAi?? pirmAi?? vietAi?? ir aukso medalA?; OchotnikovA? sodybos rekonstrukcijAi??; ligoninAi??s komplekso ir personalui skirtos gyvenvietAi??s A?alia Kratovo stoties ties Maskvosai??i??KazanAi??s geleA?inkelio linija projektavimAi?? ir statybA? prieA?iAi??rAi??, kuriA? metu uA?simezgAi?? Tamaniano ir bAi??simojo vyriausiojo Jerevano architekto, su kuriuo jie vAi??liau kartu darbavosi daugelA? metA? ai??i?? Nikolajaus Buniatiano draugystAi??. Jaroslavlyje minAi??tinas Tamanianui didelAi?? A?lovAi?? pelnAi??s A?emAi??s Ai??kio parodA? kompleksas. RusA? tradicinAi??s medinAi??s architektAi??ros stiliaus parodA? paviljonuose atsiskleidA?ia susiformavAi?? architekto meniniai principai: jokiu bAi??du tiesmukai nekopijuoti tradicinAi??s architektAi??ros formA?, o jas interpretuoti atsiA?velgiant A? gyvenamAi??jA? metAi??, funkcijAi??, tarsi perleidA?iant per savo meninio suvokimo prizmAi??, savo vidinA? pasaulA?. Toks jautrus poA?iAi??ris A? tradicinAi?? architektAi??rAi?? matomas Ani ai??i?? sunykusios viduramA?iA? ArmAi??nijos sostinAi??s muziejaus eskizuose, nubraiA?ytuose pagal archeologiniams kasinAi??jimams Ani vietovAi??je vadovavusio archeologo Nikolajaus Marro uA?sakymAi?? 1908 metais. Nors ir nebuvo A?gyvendintas, A?is projektas uA?Ai??mAi?? ypatingAi?? vietAi?? Tamaniano kAi??ryboje, kaip pirma jo paA?intis su daugiaamA?e protAi??viA? kultAi??ra.

Dar gyvenant Peterburge TamanianAi?? domino jo tautos architektAi??rinis palikimas. Pasak jo sesers MagdalinosAi?? Tamanian-Ai??ausen, kartAi??, vartydamas ArmAi??nijos architektAi??riniA? paminkAi??lA? albumAi?? su planais ir fotografijomis, jis savo drauguiAi?? ai??i??
A?inomam architektui Ai??reteriui pasakAi??: ai??zPamatysi, aA? gyvensiu ir kursiu ArmAi??nijojeai???.

A?moniA? gyvenimo istorijose ir likimuose nebAi??na atsitiktinumA?. Taip ir Tamanianui: persikraustAi?? A? ArmAi??nijAi?? kartu su grupe kitA? kultAi??ros veikAi??jA?, pakviestas jaunos sovietinAi??s respublikos liaudies komisarA? tarybos, dailininkas susiejo savo likimAi?? su ArmAi??nija kaip tik tuo metu, kai A?alyje, turinA?ioje ilgaamA?es statybos tradicijas ir spindinA?ius architektAi??ros paminklus, A?ios meno A?akos atA?vilgiu situacija nebuvo gera. ArmAi??nA? architektAi??ros raidos pakilimai ir nuopuoliai visada priklausAi?? nuo istoriniA? ir politiniA? aplinkybiA?: invazijos, karai, svetimA?aliA? grobikA? okupacija, antpuoliai ir apiplAi??A?imai, suprantama, nepadAi??jo architektAi??ros plAi??totei, o palyginti taikiais laikotarpiais nedelsiant prasidAi??davo statybos, kildavo A?ventyklos ir civiliniai pastatai, suklestAi??davo nauji architektAi??ros stiliai ir tobulAi??davo senieji. 1923 metais, per antrAi??jA? Tamaniano vizitAi?? A? ArmAi??nijAi?? (pirmAi?? kartAi?? jis atvyko A?ia 1919-aisiais, pakviestas Pirmosios ArmAi??nijos Respublikos vadovybAi??s, o 1921ai??i??1923 metais buvoAi?? iA?vykAi??s A? IranAi??, kur projektavo vienos pagrindiniA? Tabrizo gatviA? uA?statymAi??), padAi??tis buvo sunki. Skurdi A?alis su turtingomis A?imtametAi??mis statybA? tradicijomis turAi??jo daugiau nei keturiA? amA?iA? pertraukAi?? architektAi??ros raidoje. Tik nuo 1827-A?jA? ai??i?? metA?, kai VakarA? ArmAi??nija buvo prijungta prie Rusijos, A?vyko A?ioks toks posAi??kis A? gera. Ir paA?intis su rusA? miestA? statybos mokykla suvaidino svarbA? vaidmenA? planuojant ArmAi??nijos miestus A?iuo laikotarpiu, nes generalino plano neturAi??jo netgi sostinAi?? Jerevanas. Taigi praktiA?kai iA?kart po atvykimo, 1924 metais, Tamanianas Ai??mAi??si vadovauti Jerevano generalinio plano sukAi??rimui ir A?iAi?? uA?duotA? sprendAi?? kompleksiA?kai. Projektavo svarbiausius miesto objektus, atsiA?velgdamas A? paA?angiausias architektAi??ros idAi??jas ir A? nacionalines tradicijas, ir taip brAi??A?Ai?? ArmAi??nijos architektAi??ros raidos keliAi?? daugeliui deA?imtmeA?iA?. PasirinkAi??s daliAi?? darbuotis istorinAi??je tAi??vynAi??je, Tamanianas tapo A?iuolaikinAi??s ArmAi??nijos architektAi??ros pradininku ir didingoje A?alies architektAi??ros istorijoje A?raA?Ai?? naujAi?? puslapA?.

Savo kAi??ryboje jungdamas neoklasicizmo bruoA?us, nacionalinA? mAi??stymAi??, viduramA?iais A?alyje naudotas menines raiA?kos priemones, Tamanianas sukAi??rAi?? naujAi?? architektAi??rinAi?? kalbAi?? ir padAi??jo A?iuolaikinAi??s savitos nacionalinAi??s armAi??nA? architektAi??ros pamatus. Jo kAi??riniuose akivaizdus architektAi??rinis dialogas tarp istorinio palikimo ir naujos tAi??rio erdvAi??je traktuotAi??s tapo cheap estrace credo daugeliui ateities ArmAi??nijos architektA? kartA?.

Tamaniano 1924 metais sukurtas ir dar jo 1929 bei 1932 metais pakoreguotas Jerevano generalinis planas visiA?kai pakeitAi?? senojo miesto struktAi??rAi?? ir ilgam nustatAi?? miesto raidos perspektyvas, apibrAi??A?damas tAi?? ypatingAi?? stiliA?, kuris JerevanAi?? iA?skyrAi?? iA? daugelio kitA? buvusios SSRS respublikA? sostiniA?.

Kurdamas generalinA? planAi??, Tamanianas iA?studijavo visas naujausias pasaulines to meto miestA? statybos tendencijas: ir anglA? sociologo Ebenezero Howardo miesto ai??i?? sodo idAi??jAi??, ir prancAi??zA? architekto Tony Garnier maA?o (industrinio ai??i??
methotrexate on line. Vert. past.) miesto koncepcijAi??, ir Eero Saarineno pateiktAi?? didelio miesto decentralizacijos idAi??jAi??. Tamanianas visus A?iuos projektus sugebAi??jo kAi??rybiA?kai perdirbti. Jis perAi??mAi?? tik tuos elementus, kurie galAi??jo padAi??ti A?gyvendinti pagrindinAi?? jo vizijAi?? ai??i?? sukurti didelA? miestAi??, apraizgytAi?? A?eldiniA? tinklu ir padalytAi?? zonomis pagal funkcijas (sAi??lygiA?kai zonas galima vadinti ai??zadministracineai???, ai??zmokymoai???, ai??zkultAi??rineai???, ai??zpramonineai???, ai??zmuziejA?ai??? ir t. t.). Pagal Tamaniano planAi?? kiekviena zona turAi??jo savarankiA?kAi?? architektAi??rinAi?? planinAi?? struktAi??rAi?? su savo kompoziciniu centru ir buvo sujungta su kitomis zonomis ir jA? centrais greiA?iausiAi?? susisiekimAi?? laiduojanA?iomis magistralAi??mis. Tokiu bAi??du Tamanianas iA? atskirA? fragmentA? sukAi??rAi?? vieningAi?? miesto planAi??. Atsirinkdamas tik geriausias ai??zmiesto ai??i?? sodoai??? projekto idAi??jas, Tamanianas jA? visiA?kai pakeitAi??: atsisakAi??s miesto teritorijAi?? ribojanA?io A?iedinio bulvaro, pritaikAi?? A?A? elementAi?? tik susisiekimui. Miesto zonavimas, senojoje jo dalyje iA?saugant staA?iakampA? gatviA? tinklAi?? ir sujungiant jA? su naujomis magistralAi??mis, palengvino ir transporto klausimo sprendimAi??: taip nuo transporto koncentracijos turAi??jo bAi??ti iA?laisvintas sostinAi??s centras ir kartu uA?tikrintas tarprajoninis susisiekimas. SprAi??sdamas A?ias svarbiausias uA?duotis, Tamanianas, kaip urbanistas, pirmiausia iA?liko menininku, atsiA?velgianA?iu A? natAi??ralias gamtines miesto iA?sidAi??stymo galimybes, kad sukurtA? tapybiA?kAi?? miestovaizdA?. Architekto Tamaniano kAi??rybiniais laimAi??jimais planuojant JerevanAi?? galima A?vardyti bulvarAi?? Pagrindinio prospekto, jungianA?io Razdano (Zangos) upAi??s krantus, viduryje, valstybinio ArmAi??nijos muziejaus ant Kondo kalvagAi??brio sumanymAi??, kalvAi?? juosianA?ius aA?tuonis paviljonus su plaA?iais laiptais A? PagrindinA? prospektAi??, gatviA? perspektyvas su bibAi??liniu Ararato kalnu, stebinanA?ias net ir nuolatinius miesto gyventojus, bei raiA?kius miesto vaizdus. Pastarieji atsirado architektui mieste tinkamai iA?dAi??sA?ius bulvarus, sodus, parkus, fontanus, baseinus, sukAi??rus miesto daubAi?? supantA? dirbtinA? miA?kAi?? ir eA?erAi??. Toli graA?u ne visi Tamaniano sumanymai buvo A?vykdyti, bet jo idAi??jos iki A?iol neprarado savo aktualumo ir patrauklumo. TodAi??l dar ir A?iandien ArmAi??nijos architektai tAi??sia Tamaniano darbAi?? stengdamiesi A?gyvendinti tokius jo kAi??rinius kaip, pavyzdA?iui, svarbiausias miesto aikA?tes jungianA?iAi?? arterijAi?? ai??i?? Ai??iaurAi??s prospektAi??. Tamaniano sukurtas Jerevano planas buvo paskaiA?iuotas 150 000 gyventojA?. Tai buvo genialus, netgi pranaA?iA?kas architekto darbas, nes jis tapo pagrindu visoms vAi??lesnAi??ms intensyviai auganA?io ir besipleA?ianA?io miesto plano korekcijoms.

Tamanianas yra ir kitA? ArmAi??nijos miestA? generaliniA? planA? autorius: Leninakano (Giumri), EA?miadzino, Razdano, Stepanakerto, Gavaro ir daugelio kitA? gyvenvieA?iA?. Ne visi A?ie planai buvo A?gyvendinti.

cialis black market price

IA? esmAi??s Tamanianas buvo urbanistas netgi projektuodamas pavienius pastatus, kuriA? apgalvodavo kiekvienAi?? detalAi??. StatiniA? dAi??stymas miesto aplinkoje atskleidA?ia jo mAi??stymo laisvumAi??. Kiekvienas jo pastatas tampa konkretaus uA?statymo centru, urbanistiniu akcentu, kur, atrodo, yra apgalvoti visi A?manomi ateities raidos scenarijai. IA?dAi??stAi??s akcentus po miestAi??, jis kiekvienAi?? jA? detalizuodavo atskirai.

Tamanianas giliai persiAi??mAi?? pagrindiniais nacionalinAi??s armAi??nA? architektAi??ros principais ai??i?? jos monumentalumu ir santAi??rumu, grieA?ta estetika, pasiekiama teisingai pasirenkant proporcijas, organiA?ku visumos ir detaliA? ryA?iu, taip pat itin harmoningu ryA?iu su supanA?ia aplinka ai??i?? atA?iauria, bet nuostabia gamta.

Tamanianui didA?iulAi?? A?takAi?? padarAi?? viduramA?iA? architektA? darbA? tyrinAi??jimas ir restauravimas. ViduramA?iA? meistrA? A?gAi??dA?iai, statybos technika, drAi??sAi??s konstruktyviniai sprendimai, architektAi??rinAi??s iA?raiA?kos priemonAi??s ir tradicinAi?? ArmAi??nijos statybinAi?? medA?iaga ai??i?? akmuo vAi??l pritaikomi statybose A?iA? laikA? ArmAi??nijoje, tik A?gavAi?? laiko dvasiAi?? atinkantA? estetinA? apipavidalinimAi??. AtsigrAi??A?Ai??s A? tautiA?kumAi??, kaip dvasinAi?? tautos bAi??ties formAi??, Tamanianas sugebAi??jo iA?saugoti tai, kas architektAi??roje svarbiausia ai??i?? jos savitumAi?? ir nacionalinius bruoA?us, kurie atspindi tautos pasaulAi??jautAi??, meninA? suvokimAi?? ir nAi??ra pavaldAi??s laiko tAi??kmei.

ArmAi??nijoje daug pastatyta pagal Tamaniano projektus, taA?iau daugiausia A?alies sostinAi??je ai??i?? Jerevane. NeA?manoma dabar A?sivaizduoti Jerevano be A?io architekto palikimo: Operos ir baleto teatro, pagal architekto sumanymAi?? tapusio miesto kultAi??rinAi??s zonos centru, VyriausybAi??s rAi??mA? Lenino (dabar ai??i?? Respublikos) aikA?tAi??je, irgi suprojektuotoje Tamaniano administracinAi??s zonos centre, NacionalinAi??s bibliotekos, Zooveterinarijos ir Politechnikos institutA?, mokslo zonoje pastatytos universiteto Observatorijos ir daugelio kitA? pastatA?. Visuose juose, be labai apgalvoto savito iA?planavimo bei tAi??rinio erdvinio sprendimo, jauA?iamas ir aiA?kiai iA?reikA?tas architekto urbanisto mAi??stymas: A?ie pastatai kaip traukos centrai formuoja erdvAi?? aplink save ir tarsi apibrAi??A?ia sAi??lygas tolesnei raidai ir statyboms.

Tamaniano kAi??ryboje ypatingAi?? vietAi?? uA?ima VyriausybAi??s rAi??mai ir Operos ir baleto teatras, tapAi?? Jerevano simboliais. FunkciA?kai teisingai ir logiA?kai suplanuoti VyriausybAi??s rAi??mai iA?siskiria dekoratyviniA? detaliA? gausa. Ai??is pastatas ai??i??
ryA?kus pavyzdys, kaip pasiremta iA? naujo atrastais nacionalinei architektAi??rai bAi??dingais meninAi??s raiA?kos principais. Tamanianas labai profesionaliai senAi??jAi?? estetikAi?? iA?vertAi?? A? A?iA? dienA? architektAi??rinAi?? kalbAi??. Ai??sidAi??mAi??tina, kad A? vieningAi?? kompozicijAi?? apjungti fasadai iA?sprAi??sti kiekvienas savaip: santAi??riausias yra gatvAi??s fasadas, o fasadai iA? prospektA? pusAi??s papuoA?ti aukA?tesniais ir A?vairesniais reljefais. Kur kas turtingiau dekoruotas pusapvalis fasadas, apimantis dalA? RespubAi??likos aikA?tAi??s perimetro, kurio puoA?yboje A?gyvendintas vidurAi??amA?iA? armAi??nA? architektAi??ros A?vairovAi??s jungimo A? vieningAi?? visumAi?? principas. Ai??iAi?? didelAi?? plokA?tumAi?? puoA?ia monumentali arkada, kuriAi?? virA?utiniame aukA?te vainikuoja kolonada. Vis dAi??lto VyriausybAi??s rAi??mA? fasadA? iA?kilmingumas nepaverA?ia jA? funkcionaliai A?altais: teisingas mastelis, apgalvotos proporcijos, tektoniA?kumas, linijA? A?vara ir su meile iA?braiA?ytos detalAi??s kartu su tiesiog ai??zspinduliuojanA?iuai??? roA?inAi??s spalvos akmeniu suteikia A?iam monumentaliam statiniui nepaprastos A?ilumos ir dvasingumo.

Gaila, taip ir nebuvo realizuotas visus pastato sparnus apjungiantis apvalus holas ai??i?? bokA?tas, kurio cilindro formos tAi??ris, pagal Tamaniano sumanymAi??, turAi??jo iA?kilti virA? pastato. Kadangi A?io pastato tAi??rinAi?? erdvinAi?? kompozicijAi?? lAi??mAi?? ne vien meninAi?? idAi??ja, bet ir urbanistinAi?? situacija, A?is statinys turAi??jo tapti aikA?tAi??s dominante ir suteikti aikA?tAi??s uA?statymui iA?baigtumo. Deja, Tamaniano vizija dabar yra visiA?kai iA?kreipta ne tik PaveikslA? galerijos pastato, bet ir kai kuriA? kitA? aikA?tAi?? supanA?iA? pastatA?, agresyviai A?sibrovusiA? A? jos kompozicijAi??. Vis dAi??lto norisi tikAi??ti, kad nAi??ra nieko nepataisomo netgi tokioje pastovioje meno A?akoje kaip architektAi??ra ir kad kada nors pas mus, kaip kituose pasaulio miestuose (pavyzdA?iui, buvusiame RytA? Berlyne, kur vyksta esminAi?? esamos situacijos rekonstrukcija), bus galimybAi?? sugrA?A?ti prie genialiA? savo harmoningumu ir architektoniA?kumu Tamaniano idAi??jA?.

TAi?? patA? galima pasakyti ir apie kitAi?? stambaus mastelio Tamaniano pastatAi?? ai??i?? Operos ir baleto teatrAi??, kuris nebuvo iki galo A?gyvendintas pagal autoriaus projektAi??. Scenografija buvo dar viena Tamaniano aistra, gimusi iA? susiA?avAi??jimo teatru dar 1916ai??i??1918 metais, kai architektas dirbo kartu su tokiais iA?kiliais teatro veikAi??jais kaip reA?isieriai Jurijus Jurjevas, Aleksejus Aleksejevas-Jakovlevas, dailininkai Mstislavas DobuA?inskis ir Orestas Allegri. Veikiausiai kaip tik A?iuo laikotarpiu architektui ir gimAi?? didelio mastelio teatro pastato idAi??ja, kuriAi?? jis A?gyvendino suprojektavAi??s Operos ir baleto teatrAi?? Jerevane. Pagal Tamaniano sumanymAi?? tai turAi??jo bAi??ti visiA?kai naujo tipo teatras ai??i?? tautos teatras, sudarytas iA? dviejA? tarpusavyje sujungtA? tAi??riA?, kuriuose iA?dAi??stytos A?iemos ir vasaros salAi??s. Ai??is sumanymas buvo A?gyvendintas labai originaliu, teatro pastatams neA?prastu bAi??du: du pusapskritimiai plane, primenantys klasikines graikA?-romAi??nA? amfiteatrA? arenas, sujungti taip, kad sudarytA? ovalAi??, kurio centre bAi??tA? bendras scenos tAi??ris. Pastarasis bendroje erdvinAi??je kompozicijoje turAi??jo bAi??ti iA?kilAi??s virA? kitA? pastato daliA?. Masiniam renginiui salAi??s galAi??jo bAi??ti sujungtos. Vasaros salAi?? buvo be iA?oriniA? sienA? ir turAi??jo sietis su skveru, besiA?liejanA?iu prie teatro pastato. Tais laikais labai novatoriA?kai buvo iA?sprAi??sta ir vienos iA? saliA? scena: atsiverianti A? salAi?? trimis angomis ai??i??
didA?iAi??ja pagrindine ir dviem maA?esnAi??mis A?onuose, kas leidA?ia perkelti veiksmAi?? A? A?onines scenas ir A?vesti specialiuosius efektus. Projekte gausu skulptAi??rA? ir dekoratyvinAi??s sienA? tapybos, nes, pasak Tamaniano, ai??zteigiama monumentaliA? statiniA? savybAi?? yra ta, kad A? jA? architektAi??rAi?? lengva A?jungti skulptAi??rAi?? ir dekoratyvinAi?? tapybAi??. O trijA? menA? (architektAi??ros, skulptAi??ros ir tapybos) sintezAi?? leis architektAi??rai suklestAi??tiai???.

Brand Viagra order

Operos ir baleto teatro projekto savitumas ir novatoriA?kumas buvo A?vertinti tarptautiniu mastu: A?is darbas buvo apdovanotas DidA?iuoju prizu ir didA?iuoju aukso medaliu PasaulinAi??je parodoje ParyA?iuje 1936 metais.

Deja, ir A?is didA?io architekto sumanymas dAi??l autoriaus mirties nebuvo iki galo A?gyvendintas. Tik Tamaniano sAi??naus ai??i?? Gevorgo Tamaniano dAi??ka A?iek tiek pakeisto teatro statybos buvo baigtos, o 1939 metais teatras pradAi??jo veikti. Jo galingas vientisas tAi??ris visiems laikams tapo neatsiejama Jerevano panoramos dalimi. Pastatas vaidina svarbA? vaidAi??menA? mieste kaip traukos centras, o priAi??jus arA?iau stebina detalAi??mis ir subtiliai iA?pieA?tais reljefais taip, kaip VyriausybAi??s rAi??mai.

Ai??lovingos ir kartu tragiA?kos asmenybAi??s ai??i?? Aleksandro Tamaniano, iA?Ai??jusio iA? gyvenimo su daugybe nebaigtA? sumanymA?, neiA?sipildA?iusiA? svajoniA? ir neA?gyvendintA? projektA?, reikA?mAi?? bAi??gant laikui ne mAi??A?ta, o auga. Jo kAi??rybinis palikimas dar laukia iA?samiA? studijA?, prie daug ko reikia grA?A?ti, daug kAi?? pabaigti.

IA? rusA? kalbos vertAi?? AgnAi?? GABRAi??NIENAi?? generic cialis by cipla.