Ai??iuolaikinis menas abipus baltos uA?uolaidos

A?URNALAS: NAUJASIS A?IDINYS – AIDAI
TEMA: Ai??iuolaikinis menas
AUTORIUS: Elona LubytAi??
DATA: 2011-12

Ai??iuolaikinis menas abipus baltos uA?uolaidos

54-Ai??jai Venecijos bienalei pasibaigus

Elona LubytAi??

Dalyvavimas ir apsilankymas seniausioje pasaulio A?iuolaikinio meno olimpiadoje, nuo 1895 m. kas antri metai vykstanA?ioje Venecijoje, A?iais metais veikusioje birA?elio 4Ai??d. ai??i?? lapkriA?io 27 d., kas kartAi?? suteikia galimybAi?? paA?velgti A? save iA? A?alies, sugretinti vietos1 ir tarptautinio meno pasauliA? savitumus. Juk su valstybAi??s pilieA?iA? estetiniu lavinimu sietinas, kaip Ai??kio subjektas turintis ekonominAi?? vertAi?? A?iuolaikinis menas yra svarbus XXI a. kintanA?iA? visuomenAi??s vertybiA? liudytojas. O pokolonijinA? pasaulA? kreA?ianA?iA? politiniA? ir ekonominiA? kriziA?, ai??zdviejA? greiA?iA?ai??? ES modelio, naujo A?altojo karo grAi??smAi??s akivaizdoje A?domu apA?iuopti ideologines A?iuolaikinio meno ir geoAi??politiniA? aktualijA? sAi??sajas. Matyt, todAi??l renginys, kurA? sudaro tarptautinAi?? kuruojama paroda Arsenale ir miesto sodA? Centriniame paviljone (Padilglione Centrale, Giardini), nacionaliniA? paviljonA? ekspozicijos ir jas lydintys projektai, dalyviA? skaiA?ius ir uA?imamA? erdviA? plotai kas kartAi?? auga, pleA?iasi (Arsenalo Novo). Ai??iemet nacionalinius paviljonus Venecijos bienalAi??je pristatAi?? rekordinis dalyviA? skaiA?ius ai??i?? 89 A?alys (2009 m. ai??i?? 77); 4 dalyvauja pirmAi?? kartAi?? (Andora, BangladeA?as, Haitis, Saudo Arabija), 7 sugrA?A?ta po pertraukos (Indija, Irakas, Kongas, Kosta Rika, Kuba, PietA? Afrikos Respublika, ZimbabvAi??). TarptautinAi??je parodoje savo kAi??rybAi?? pristatAi?? 83 menininkai, iA? jA? 32 moterys, 62 renginyje dalyvavo pirmAi?? kartAi??, 32 jaunieji kAi??rAi??jai yra gimAi?? po 1975 m., tarp jA? ir lietuviA? menininkas Gintaras DidA?iapetris (g. 1985).

Venecijos bienalei pasibaigus organizatoriai praneA?Ai??, kad renginA? aplankAi?? rekordinis skaiA?ius lankytojA?Ai??ai??i?? 440Ai??000, iA?duotos 4500 akreditacijos A?urnalistams, paskutinA? spalio savaitgalA? sulaukta 12 420 lankytojA?. Jei paskutiniais metais kasdien VenecijAi?? aplankydavo apie 33 000 turistA?, tai A?iais metais jA? skaiA?ius A?oktelAi??jo beveik dvigubai ai??i?? iki 60 0002. Viena to prieA?asA?iA? ai??i?? pigiA? skrydA?iA? kompanijA? A?sitvirtinimas Europos rinkoje. O tai reiA?kia, kad kas antras miesto sveA?ias aplankAi?? Venecijos bienalAi??!

IA?kilmingame renginio atidaryme birA?elio 4 d. bienalAi??s A?iuri3 paskelbAi?? A?eA?ias nominacijas: keturi apdovanojimai menininkams ir du nacionaliniams paviljonams. UA? gyvenimo nuopelnus ai??zauksiniai liAi??taiai??? buvo skirti austrA? menininkui Franzui Westui ir amerikieA?iA? naujA?jA? medijA? menininkei Sturtevant. AmerikieA?iA? menininkui Christianui Marclay ai??zAuksinis liAi??tasai??? atiteko uA? jo A?ymA?jA? 24 valandA? filmAi?? Laikrodis (The Clock). Daug A?adanA?io jaunojo menininko ai??zSidabrinio liAi??toai??? nominacija buvo skirta Haronui Mirza, o menininkAi?? Klara Liden A?vertinta specialiu paminAi??jimu. IA? bienalAi??je dalyvavusiA? nacionaliniA? parodA? buvo iA?skirti du paviljonai. Vokietijos paviljono (ai??zSvetimojo manyje baimAi??s baA?nyA?ia. Fluxus-oratorijaai???), kinematografininko, teatro reA?isieriaus, performansA? kAi??rAi??jo, menininko ir dramaturgo ChristoAi??pho Schlingensiefo (1960ai??i??2010) instaliacija buvo apdovanota ai??zAukso liAi??tuai??? uA? ai??zintensyviAi??, angaA?uotAi?? ir stipriai asmeniA?kAi?? vizijAi??ai???. Lietuvos paviljonas ir Dariaus MikA?io projektas ai??zUA? baltos uA?uolaidosai??? A?iuri buvo iA?skirtas uA? ai??zkonceptualiai elegantiA?kAi?? ir produktyviai daugiaprasmA? nacionalinAi??s meno istorijos pateikimAi??ai???4.

MikA?io projektas ai??zUA? baltos uA?uolaidosai??? (komisaras KAi??stutis Kuizinas, asistentAi?? A?la Tornau, Ai??iuolaikinio meno centras) ai??i?? ai??ztai bandymas parodyti simbolinAi?? A?iuolaikinAi??s valstybAi??s kuruojamAi?? parodAi??, jAi?? paverA?iant tikAi??ra ekspozicija, nacionaliniu archyvu. Tai kolekcija, kuriAi?? sudaro menininkA?, 1992ai??i??2010 m. gavusiA? Lietuvos Respublikos kultAi??ros ministerijos valstybinAi?? stipendijAi??, vaizduojamojo meno kAi??riniai. IA? visA? stipendijAi?? gavusiA? vaizduojamojo meno atstovA? projekte dalyvauja 173 menininkai, A? kolekcijAi?? pasiAi??lAi?? po vienAi?? savo kAi??rinA?. [...] ai??zUA? baltos uA?uolaidosai??? ai??i?? tai instaliacija ir performansas, vykstantis abiejose baltos uA?uolaidos pusAi??se. Vienoje pusAi??je saugomi visi kolekcijos kAi??riniai, o kitoje veikia kintanti ekspozicija, pagal lankytojA? pasirinkimAi?? formuojama iA? kolekcijoje esanA?iA? darbA?ai???.

TaA?iau dar prieA? pasirodymAi?? Venecijoje, namuose5 pristatytas MikA?io projektas sulaukAi?? ne tik bienalAi??je panorusiA? dalyvauti ValstybAi??s stipendininkA?-menininkA? susidomAi??jimo, bet ir vieA?A? bei privaA?iA? diskusijA? metu iA?sakytA? kritiniA? vertinimA?. O tai natAi??raliai kelia norAi?? pasiaiA?kinti A?iapus (namai) ir anapus (tarptautinAi?? meno scena) baltos uA?uolaidos pasireiA?kusiA? skirtingA? poA?iAi??riA? prieA?astis.

ai??zILLUMInationsai???, kaip ai??zvalstybiA? NUAi??VI(E)TIMAIai???

PirmAi?? kartAi?? bienalAi??s istorijoje tarptautinAi??s parodos meno direktorAi??s pareigos buvo patikAi??tos moteriai, A?veicarA? menotyrininkei Bice Curiger, Ciuricho ParodA? salAi??s (KunsthalAi??s) kuratorei, A?iuolaikinio meno A?urnalo Parkett steigAi??jai ir redaktorei. Ji, kaip dera ne kariAi??nui, o viso pasaulio negandas apglAi??bianA?iai globAi??jai, bienalAi??s moto pasirinko talpiAi?? metaforAi?? ai??i?? ai??zILLUMInationsai??? (liet.: nuA?vi(e)timai). Ai??viesa ir jos atspindA?iai klaidA?iA?jA? Venecijos kanalA? vandenyje, senovAi??s prabangAi?? menanA?iA?, slAi??piningai grimztanA?iA? A? praeitA? palaco languose, kiek apdulkAi??jusiuose puoA?niuose Murano stiklo A?viestuvuose, parAi??dijusiuose venecijietiA?kuose veidrodA?iuose, senA?jA? gyventojA? akyse ai??i?? visa tai, kas tapo atpaA?A?stamais vietos specifikos (site specific) savitumo poA?ymiais.

KultAi??ros istorijos poA?iAi??riu kuratorAi??s pasirinkta metafora ai??i?? nuoroda A? meno pasaulio tAi??stinumAi??, A? nAi??dienos kAi??rAi??jA? sAi??sajas su modernizmo, senA?jA? meistrA? palikimu, A? modernizmo sAi??jAi??dA?io iA?takas ai??i?? A?viesAi?? Arturo Rimboud poezijoje, Walterio Benjamino NuA?vitimus, A? siurrealistinA? pasaulio matymAi??, senA?jA? meistrA?, ViduramA?iA? rankraA?A?iA? miniatiAi??ristus, ir, aiA?ku, A? garsiojo venecijieA?io tapytojo Jacopo Tintoretto (1518ai??i??1594) kAi??rybAi??. Trys pastarojo darbai, tarsi tAi??stinio laiko ir kintanA?ios erdvAi??s nuoroda, A?ymAi??jo Centrinio paviljono parodos pradA?iAi??. Pasak kuratorAi??s, Tintoretto jai svarbus dAi??l ypatingo dAi??mesio A?viesai (A?vytAi??jimui) ir netipiA?kos (alternatyvios) to meto kontekste tapymo manieros bei kompozicinAi??s sAi??rangos, kaip maiA?tingas, nusistovAi??jusias taisykles drAi??siai lauA?Ai??s ir keitAi??s meistras.

Geopolitiniu poA?iAi??riu parodos moto liudija norAi?? nuA?viesti ir A? visumAi?? susieti lokalius (vietos) nacionaliniA? patirA?iA? ir vertybiA? lygmenis (vienas renginyje pristatytA? Tintoretto paveikslA? iliustruoja biblinA? pasaulio sutvAi??rimAi?? ai??i?? ne tik vandens, sausumos, padangiA? gyvAi??nA? rAi??A?iA? A?vairovAi?? bet ir jA? galiA? hierarchijAi??. PanaA?u, kad mAi??sA? herbAi?? puoA?iantis eiklusis A?irgas tAi??ra romantinAi?? vizija, o tikrovAi??je tesame lyg maA?as eA?iukas, susigAi??A?Ai??, gynybiniais spygliais apsiginklavAi??, nepatikliai A?velgiantys A? atsivAi??rusiAi?? pasaulio A?vairovAi??, naujas bendradarbiavimo ir partnerystAi??s galimybes). Tai atveria savAi??s (greta kitA?, kitaip matanA?iA? ir mAi??stanA?iA?) paA?inimo galimybAi??, kuri atsiranda pleA?iant vertybiniA? nuostatA? ir patirA?iA? kontekstAi??. Juk, kitaip negu objektyvioji geopolitika, slAi??pininga, kintanti, skirtingais raiA?kos bAi??dais tikrovAi??s iA?A?Ai??kius liudijanti A?iuolaikinio meno kalba operuoja universaliomis sAi??vokomis, o tai Venecijos bienalAi??je padeda apA?iuopti ne tik menininkA? sukurtA? kAi??riniA?, bet ir jA? atstovaujamA? valstybiA? vertybines nuostatas, tiksliau, jA? siekA? A?iuolaikinio meno kalba vieA?inti ir nugalAi??ti praeities bei nAi??dienos nerimo prieA?astis. Tai itin svarbu permainA?6 sAi??kuryje atsidAi??rusiems, A? uA?darumAi?? ir susireikA?minimAi?? linkusiems maA?A? A?aliA? pilieA?iams. Nes tai ne tik pleA?ia akiratA?, bet ir ugdo pakantumAi?? kitaip mAi??stantiems ir matantiems. Tiesa, tokie stebAi??jimo ir vertinimo A?gAi??dA?iai atsiranda ne iA? karto, reikalauja nuoseklaus estetinio lavinimo. TodAi??l neatsitiktinai organizatoriai daug dAi??mesio skyrAi?? specialioms edukacinAi??ms programoms ai??i?? jauniesiems renginio lankytojams, moksleiviams, studentams, kurie A?iemet sudarAi?? 31% bienalAi??s lankytojA?.

Renginyje dalyvavusiems menininkams Curiger uA?davAi?? penkis iA?A?vietimo klausimus: Kur tu jautiesi kaip namie? Ar ateitis kalbAi??s angliA?kai, ar kita kalba? Ar menininkA? bendruomenAi?? yra nacija? Kiek nacijA? (tautA?) yra tavyje? Jei menas bAi??tA? nacija, tai kokia bAi??tA? jos konstitucija?

IeA?kodami atsakymA? susiduriame su patirA?iA? ir poA?iAi??riA? skirtybAi??mis.

Viena vertus, klausimas apie tarptautinAi?? ateities kalbAi?? tampa ne tik modernizacijos ir globalizacijos nuoroda. Kartu jis primena giliAi?? skirtA? tarp sparA?iai auganA?ios didA?iausios pasaulio valstybAi??s Kinijos ekonomikos ir grieA?tai reglamentuoto ideologinio valdanA?iosios komunistA? partijos diktato. BienalAi??s atidarymo iA?vakarAi??se pasaulio meno bendruomenAi?? reiA?kAi?? vieA?us protestus prieA? garsaus A?iuolaikinio kinA? menininko Ai Weiwei A?kalinimAi??. Ai??is klausimas verA?ia susimAi??styti, koks bus pasaulis, jei visi jo gyventojai kalbAi??s kiniA?kai? O kaip A?iandien A? anglakalbius A?velgia iranieA?iai, atakuojantys DidA?iosios Britanijos ambasadAi?? Teherane? Visa tai liudija, kad geopolitinAi??je realybAi??je ir galios, ir pavojaus vektoriai yra kintantys dydA?iai. Jei mums (Lietuvos gyventojams) iA?orinA? pavojA? kelia kasdien stiprAi??janA?ios Rusijos galios, tai visai kas kita neramina Artimuosiuose Rytuose ai??i?? auganti A?tampa tarp Izraelio ir Palestinos, permainoms sukilusi Ai??iaurAi??s Afrika.

Ai??iek tiek utopiA?kai skamba kuratorAi??s kvietimas A?velgti A? kAi??rybiniA? siekiA? ir konkurencijos suskaidytAi??, savo prigimtimi individualistinAi?? menininkA? bendruomenAi?? kaip A? vieningAi?? nacijAi??. TaA?iau tai atkreipia dAi??mesA? A? kitAi?? svarbA?, jau Tintoretto kAi??ryboje pastebAi??tAi??, romantizmo, ankstyvojo modernizmo laikais A?teisintAi?? ir A?iandien iA?liekantA? poA?iAi??rA? A? menininkAi?? kaip A? naujA?, alternatyviA? galimybiA? tyrinAi??tojAi??, permainA? (atsinaujinimo) lyderA?. A?ia galime prisiminti, kad Lietuvos Atgimimo SAi??jAi??dA?io daigai sudygo (radosi) kAi??rAi??jA? bendruomenAi??je. Arba Kinijoje kilusA? Ai Weiwei palaikymo sAi??jAi??dA?, kai uA? mokesA?iA? vengimAi?? namuose A?kalintAi?? menininkAi?? palaikantys tautieA?iai, mesdami smulkias kupiAi??ras per sargybiniA? saugomAi?? tvorAi??, jau surinko ketvirtA? (0,5 mln. doleriA?) valstybAi??s valdininkA? skirtos baudos, taip ne tik gindami kAi??rAi??jAi??, bet ir iA?reikA?dami kritinA? poA?iAi??rA? A? jA? nubaudusiAi?? valstybAi??. Tiesa, panaA?iems protesto ar permainA? procesams A?sibAi??gAi??jant, bAi??tinas visA? bendruomenAi??s nariA? sutarimas, kAi??, kodAi??l ir kaip jie norAi??tA? keisti.

A?velgdami A? A?iuolaikinA? menAi?? kaip A? ekonominA? ilgalaikAi??s investicijos objektAi??, turime sutikti, kad A?iandien utopinAi??s meno nacijos galiAi?? lemia ne konstitucija, o meno rinka, institucinAi?? jos sandarAi?? kuriantys menininkai, darbus A?sigyjantys muziejai, vertinanti A?iniasklaida, prekiaujanA?ios galerijos, perparduodantys aukcionai, nepriklausomi tarpininkai, taip pat ir kolekcionavimo poreikA? iA?siugdAi?? A?iuolaikinio meno pirkAi??jai. Viso to atsiradimAi?? lemia valstybAi??s kultAi??ros politika, tiksliau, jos gebAi??jimas A? A?iuolaikinA? menAi?? A?velgti ne tik kaip A? tarnaujantA? sistemai (jAi?? reprezentuojantA?), bet ir kaip A? potencialA? A?iuolaikinio Ai??kio segmentAi??. Tiesa, meno rinka, kaip ir geopolitika, yra kintamas dydis, tad tiksliau yra kalbAi??ti apie rinkas: senojo, modernaus, A?iuolaikinio meno, simbolines, pilkas, juodas, stabilias, auganA?ias, maA?as, beatsirandanA?ias (Lietuvos ir kitA? posovietiniA? A?aliA? atvejis). Ai??iA? galimybiA? akivaizdoje Venecijos bienalAi??, kaip seniausia ir didA?iausia pasaulio A?iuolaikinio meno paroda, A?teisina simbolinAi?? pripaA?intA?, pastebAi??tA?, A?vertintA? kAi??rAi??jA?, jA? atstovaujamA? valstybiA? rinkos vertAi??. O ji, netrukus po atidarymo, kaimyninAi??je Ai??veicarijoje prasidAi??jusioje Bazelio meno mugAi??je konkreA?iA? pirkimo-pardavimo sandoriA? metu pavirto realia ekonomine verte.

Ai??iuolaikinis menas anapus baltos uA?uolaidos

Tarptautiniu poA?iAi??riu pokolonijinAi?? balta uA?uolaida metaforiA?kai keiA?ia prieA? kelis deA?imtmeA?ius mums griuvusiAi?? (atsivAi??rusiAi??) geleA?inAi?? uA?dangAi??. Tai nuoroda A? jaunystAi??, nekaltybAi?? (ar jos praradimAi??), nepatyrimAi??, drovumAi??, iA?liekanA?ias senA?jA? ir naujA?jA? Venecijos bienalAi??s dalyviA?, buvusiA? metropolijA? ir jA? kolonijA? atskirtis. Juk kai Venecijos miesto soduose XIX a. pabaigojeAi??ai??i?? XX a. pradA?ioje buvo statomi pirmieji JAV, DidA?iosios Britanijos, Vokietijos ir kitA? A?aliA? nacionaliniai paviljonai, Lietuva Europos A?emAi??lapyje dar neegzistavo! Ir ne vien tai. Prisiminus, kad kitaip negu Europoje, Rytuose balta spalva yra gedulo spalva, privalu nepamirA?ti, jog net jei dauguma bienalAi??je dalyvaujanA?iA? RytA? ir ArtimA?jA? RytA?, Ai??iaurAi??s Afrikos valstybiA? siekia integracijos su A?iuolaikinAi??s VakarA? kultAi??ros meno pasauliu, tai sociokultAi??rinAi??s A?iA? A?aliA? atskirtys smarkiai lenkia ai??zdviejA? greiA?iA?ai??? ES vizijAi??. Kita vertus, politiniuose debatuose, vieA?ose diskusijose apie pasaulio ateitA? daug kalbama apie bendradarbiavimAi?? (tarpvalstybinis, tarpA?akinis, bendruomeninis, virtualus (socialiniai tinklai) ir kt.), kuris poindustrinAi??je XXI a. A?iniA? visuomenAi??je A?gauna vis naujA? galiA?7. TaA?iau A?ia, kaip ir realiojoje geopolitikoje, tarp menamos (utopinAi??s) meno valstybAi??s pilieA?iA?, kAi??rAi??jA? bendradarbiavimo bAi??dA? esama A?vairovAi??s, svyravimo nuo A?tikinamA? (motyvuotA?) iki formaliA? (dekoratyviA?) sprendimA?.

Ai??iA? vertybiniA? nuostatA? aplinkoje Curiger savo kaip kuratorAi??s pozicijAi?? taipogi siejo su partneryste, bendradarbiavimu, politiA?kai korektiA?ku geopolitinAi??s hierarchijos nepaisymu (lauA?ymu). Tai patvirtina pirmAi?? kartAi?? A? tarptautinAi?? parodAi?? A?traukti keturiA? skirtingA? valstybiA? menininkA? kuruoti para-paviljonai: amerikieA?io Oscaro Tuazono skulptAi??rinAi?? betono plokA?A?iA? struktAi??ra su kviestiniA? menininkA? garso ir A?viesos instaliacija, kuriAi?? pristatAi?? baskA? menininkas Asieras Mendizabalas ir Ida Ekblad iA? Norvegijos, stovi sumontuota Giardini, A?alia nacionaliniA? paviljonA?. ai??zAukso liAi??toai??? nominantas, austrA? menininkas Franzas Westas A? Arsenale atkurtAi?? savo buto Vienoje virtuvAi?? pakvietAi?? su kAi??riniais apsilankyti kolegas Tamuna Sirbiladze iA? Gruzijos ir Dyanita Singh iA? Indijos. KinA? menininkas Song Dong A? tradicinio A?eimos namo iA? daugybAi??s mediniA? durA? ir pertvarA? atstatymo akcijAi?? Arsenale pakvietAi?? Maroke gyvenanA?ius prancAi??zA? menininkus CyprienAi?? Gaillards ir Yto Barrada, Frances Stark iA? Kalifornijos ir MendizabalAi??. O lenkA? menininkAi?? Monika Sasnowska, bienalAi??s paviljone senuosiuose soduose atkurdama privaA?ios erdvAi??s intymumAi??, privataus bAi??sto erdvAi?? pavertusi negatyviAi??ja penkiakampAi??s A?vaigA?dAi??s struktAi??ra, A? komandAi?? pasikvietAi?? anglA? menininkAi?? HaroonAi?? Mirza ir PietA? Afrikos Respublikos fotografAi?? DavidAi?? GoldblattAi??.

NagrinAi??jant pasirinktas kviestiniA? menininkA? bendradarbiavimo praktikas, A?domu pastebAi??ti, kad iA? keturiA? para-paviljonA? kuratoriA? menininkA? pastabiausiai partAi??nerystAi??s etikAi?? paA?eidAi?? (ignoravo) Sosnowska, iA?skirdama savo kAi??rinA? ai??i?? asociatyviAi??, iA?tapetuotAi?? penkiakampAi??s A?vaigA?dAi??s formos kambario erdvAi?? ai??i?? ir A? paraA?tes (nugarinAi?? pusAi??) nukeldama Goldblatto unifikuotAi??, kazarminAi?? pokolonijinAi??s PAR pilieA?iA? gyvenimo kasdienybAi?? demaskuojantA? nuotraukA? ciklAi??.

GrA?A?tant prie nacionaliniA? paviljonA?, pastebAi??tina, kad VakarA? pasaulio kAi??rAi??jai raiA?kiau nei naujosios pokolonijinAi??s A?alys artikuliuoja savo santykA? su probleminAi??mis aktualijomis (A?ia daug kAi?? lemia jau susiformavusi, konkurencinga senA?jA? VakarA? valstybiA? A?iuolaikinio meno rinka ir institucinAi?? bei skirtingA? A?altiniA?, valstybAi??s ir privaA?iA? rAi??mAi??jA? kultAi??ros finansavimo sistema). RaiA?kiausi to pavyzdA?iai ai??i?? savo meniniA? sprendiniA? prigimtimi prieA?ingi, taA?iau turininiu ir plastiniu A?taigumu iA?siskiriantys JAV, PrancAi??zijos, DidA?iosios Britanijos, Vokietijos (aptartas teksto pradA?ioje) paviljonai.

Apsilankymas JAV paviljone niekada nenuvilia, gebAi??jimas su elegantiA?ka ironija vieA?inti paA?eidA?iamas valstybAi??s zonas ai??i?? stipriA?jA? poA?ymis. Atliepdami bienalAi??s kaip pasaulio meno olimpiados pergalAi??s ai??zGloriaai??? A?vaizdA?, Jennifer Allora ir Guillermo Calzadilla, bendradarbiaudami su ilgA? distancijA? bAi??gimo ir gimnastikos A?empionais, perkAi??rAi?? kovinA? tankAi?? A? bAi??gimo takelA?, o avialinijA? kAi??des ai??i?? A? gimnastikos batutAi?? ir pristatAi?? sudAi??tingus pratimus ant nekonvencinAi??s sportinAi??s A?rangos atliekanA?ius (besitreniruojanA?ius) atletus. KariniA? valstybAi??s galiA? ir siekiA? iA?vieA?inimAi?? papildAi?? vartotojiA?kos visuomenAi??s poreikius kritikavAi?? skulptAi??riniai objektai ai??i?? soliariume besigraA?inanti Ai??vA?. MergelAi?? Marija ir A? bankomatAi?? perkurti baA?nytiniai vargonai.

VisAi?? PrancAi??zA? nacionalinio paviljono erdvAi?? uA?Ai??mAi?? Christiano Boltanskio ai??zGalimybAi??ai??? (Chance) instaliuotos kruopA?A?iai dAi??zgianA?ios, A? mirties maA?inAi?? perkurtos audimo staklAi??s, vietoj ataudA? ir metmenA? peraudA?ianA?ios portretinius bevardA?iA? (anoniminiA?) holokausto aukA? ir iA?sigelbAi??jusiA?jA? atvaizdus. PaminAi??tina, kad A?ia istorinAi??s atminties A?meninimo strategija yra susidomAi??jAi??s lietuviA? menininkas KAi??stutis GrigaliAi??nas, kurio ieA?kojimai buvo A?vertinti A?iA? metA? nacionaline kultAi??ros ir meno premija ai??zuA? istorinio laiko atspaudus A?iuolaikiniame mene, uA? skaudA?ios atminties erdvinA? A?vaizdinimAi??ai???.

IA?skirtinAi?? DidA?iosios Britanijos paviljono tapatybAi??, prasminAi?? ir plastinAi?? neoklasikinAi??s iA?orinAi??s ir vidinAi??s erdvAi??s, uA?pildytos Mikeai???o Nelsono atkurta, 2003 m. metA? Stambulo bienalAi??je pristatyta instaliacija ai??i?? neatitikimas (kontrastas). Ai?? iA?orinAi?? tvarkAi?? ir stabilumAi?? reprezentuojanA?io pastato vidA? A?keldintas (instaliuotas) senas Stambulo namas, kuriame veikAi?? nelegalus tekstilAi??s fabrikAi??lis. JA? primena A?ia likusios apdulkAi??jusios siAi??lA?, audiniA? atplaiA?os, siuvimo maA?inos ir kiti rakandai. O palAi??pAi??je A?sikAi??rusi raudonai apA?viesta fotolaboratorija tampa asociatyvia buvusiA? metropolijA? ir kolonijA? sAi??sajA? (santykiA?) liudytoja.

IstoriniA? patirA?iA? ir nAi??dienos aktualijA? A?meninimo galimybiA? paieA?kos poA?iAi??riu A?domAi??s ne tik didA?iA?jA? A?aliA? paviljonai. Jeigu A?ilAi??, pasitelkusi A?iuolaikinio meno raiA?kAi??, pergyvena dAi??l globalinio atA?ilimo, tai Danija nacionaliniame paviljone nagrinAi??ja ai??zKalbos reikalusai??? (Speech Matters), kvieA?ia menininkus iA?sakyti savo poA?iAi??rA? A? A?odA?io laisvAi??s svarbAi??. Ai??veicarijos chuliganas Tomas Hirschhornas instaliacijoje ai??zKalnA? kriA?tolo pasiprieA?inimasai??? (Chrystal of Resistance), sukryA?mindamas AlpiA? kalnA? kriA?tolAi?? su vartotojiA?kos visuomenAi??s pamAi??gtais daiktais (nuo mobiliA?jA? telefonA?, pornografiniA? A?urnalA?, musulmonA? maldos kilimAi??liA? iki televizoriA? ir A?aldytuvA?), bando iA?gelbAi??ti mus nuo jA? priklausomybAi??s. Lenkija pristato Izraelio menininkAi?? YaelAi?? BartanAi??, kurios trijA? daliA? kino pasakojimas ai??z… ir Europa bus priblokA?taai??? pasakoja apie A?ydA? grA?A?imAi?? A? LenkijAi??, naujai statomAi?? kibucAi??, grAi??smingai virstantA? A? koncentracijos stovyklAi??. Tuo pat metu Izraelio paviljone menininkAi?? Sigalit Landau pristato asociatyvA? poetinA? pasakojimAi?? ai??zVieno A?mogaus pagrindas yra kito A?mogaus jausmaiai??? (One manai??i??s floor is another manai??i??s feelings) apie vandenA?, vandentiekio vamzdA?, NegyvAi??jAi?? jAi??rAi??, druskA? kristalus ir Jordanijos bei Izraelio santykius. Ai??A?met kaip reta neagresyviame Rusijos paviljone kuratorius Borisas Groysas pristato rusA? undergraundai???o menininko Andrejaus Monastyrskio kAi??rybos retrospektyvAi?? ai??zTuA?A?ios zonosai??? (Empty Zones). TaA?iau neapsigaukime, iA?skirtinAi?? RytA? kaimynA? vietAi?? ne tik didA?iojoje politikoje, bet ir A?iuolaikinio meno rinkoje liudijo bienalAi?? lydintys renginiai: Nacionalinio ErmitaA?o muziejaus pristatyta personalinAi?? Dmitrijaus Prigovo paroda, Olego Kuliko ankstyvosios Claudio Monteverdi videooperos pastatymas Scola di san Rocco, garsioje Tintoretto tapybos darbais, nuolatinAi?? jaunojo rusA? meno ekspozicija ai??zModernikon ai??i?? A?iuolaikinis menas iA? Rusijosai??? viename iA? renovuotA? Venecijos palaco.

BAi??ta ir kameriA?kA?, privaA?iomis patirtimis ir iA?gyvenimais pagristA? pasakojimA?. A?ia iA?siskyrAi?? A?ekijos paviljonas, kuriame menininkas Dominikas Langas sukAi??rAi?? instaliacijAi?? iA? savo tAi??vo skulptAi??rA?, kuris kAi??rybinAi?? karjerAi?? baigAi?? Dominikui gimus. Vengrijos paviljone pristatytas pasyvusis operinis interviu, garsinis ir videopasakojimas ai??zAvarijaai??? (Crash. Passive Interview); Kroatijos nacionaliniame paviljone ai??zKuo maA?iau vaizdA?, tuo labiau norisi A?iAi??rAi??tiai??? (One Needs to Live Self-Confidently… Watching) kuratoriA? grupAi?? WHW pristatAi?? Antonio G. Lauerio a.k.a. Tomislavo Gotovaco ir BADco darbus kaip XX a. aA?tunto deA?imtmeA?io performansA? archyvAi??. AustrA? kuratorAi?? Eva Schlegel plAi??toja subtilA? metafizinA? pasakojimAi?? apie A?mogaus kAi??no ir sielos paslaptis, pasitelkdama istorinAi??s tapybos simuliakrus, skulptAi??rinius objektus ir videopasakojimus, instaliuotus A? labirintAi?? perkurtoje nacionalinio paviljono erdvAi??je.

Vieno A?spAi??dingiausiA? parodos kAi??riniA?, filmo Laikrodis autorius Christianas Marclay, sujungAi??s realA? ir istorinA? kino laikus, vainikavo menininkA? kAi??rybinio bendradarbiavimo galimybes ai??i?? jis su pagalbininkais daugiau nei du metus rinko ir montavo 4000 filmA? epizodus.

Ai??iuolaikinis menas A?iapus baltos uA?uolaidos

Lietuvos nacionalinio paviljono MikA?io instaliacijaAi??ai??i?? performansas ai??zUA? baltos uA?uolaidosai??? ai??i?? buvo pristatomas Scuola di San Pascquale Baylon bendruomenAi??s namuose, pastatytuose 1674ai??i??1675 m. Baltoji uA?uolaida, atskirianti minAi??tA? LR valstybAi??s stipendininkA?, 173 menininkA? kAi??rinius ir paviljono lankytojus, kabo antAi??rame aukA?te, A? kurA? vedAi?? platus laiptA? marA?as. Ai??A?engAi??s A? patalpAi?? lankytojas ai??ziA?vysta ekspozicinA? stalAi??, uA? kurio sAi??dintis paviljono darbuotojas supaA?indina kiekvienAi?? lankytojAi?? su katalogu. AtsivertAi??s knygAi?? lankytojas gali iA?sirinkti ir papraA?yti apA?iAi??rAi??ti bet kurA? kAi??rinA?. Tuomet kAi??riniai iA?neA?ami anapus baltos uA?uolaidos esanA?ios saugyklosai??? (masyvaus 423 p. katalogo, kuriA? bienalAi??s lankytojams buvo iA?dalinta 400 egz., dailininkas Jurgis GriA?keviA?ius, parodos architektAi??ros ir baldA? dizaineris Mantas Sauja).

ElegantiA?ka ekspozicija, interaktyvus, fluxus aktyvizmAi?? primenantis kAi??riniA? iA?sirinkimo ir apA?iAi??rAi??jimo bAi??das giluminiA? kolekcijos atsiradimo kontekstA? neA?inanA?iam paviljono lankytojui kuria A?aismingo patrauklumo A?spAi??dA?. TaA?iau realybAi??je ji nei prasminiu, nei asociatyviu poA?iAi??riu nepadeda atsakyti A? sumanytojA? keltAi??, bet bienalAi??s publikAi?? vargiai dominusA? klausimAi??: ai??zKaip atrodytA? pirmoji nacionalinAi?? paroda, A?vykusi 1907 metais, jei ji bAi??tA? surengta A?iandien? 1907-aisiais lietuviA? menininkai kAi??rAi?? skirtinguose geografiniuose kontekstuose, taA?iau juos vienijo vienas bendras tikslas padAi??ti naujos nacionalinAi??s kultAi??ros pamatus. [...] Ar galAi??tA? toje paA?ioje geografinAi??je teritorijoje gyvenantys, bet skirtingiems kultAi??riniams kontekstams priklausantys menininkai A?iandien susivienyti vedini panaA?aus tikslo?ai???

TodAi??l neatsitiktinai lietuviA? kritikai atkreipia dAi??mesA?, jog ai??zkolektyviA?kumas, bendruomeniA?kumas, santykiA? estetika daA?niausiai iA?ryA?kina socialinAi?? ir politinAi?? dimensijas. Ai??iuo poA?iAi??riu Lietuvos paviljonas pasirodAi?? hermetiA?kas, susitelkAi??s A? modernistinio meno kanono refleksijas, kurias atgaivina tik darbA? neA?iojimo performansasai???8. Antrindama turiu pastebAi??ti, kad MikA?ys, kaip menininkas, ciniA?kai pasisavino (aproprijavo) renginyje sutikusiA? dalyvauti, net ir mirusiA?jA?, autoriA? teises. Be jau minAi??to katalogo nAi?? vienoje Venecijoje ir Vilniuje matytoje nacionalinio paviljono pristatymo afiA?oje pilno renginio dalyviA? sAi??raA?o nAi??ra, didA?iajame kataloge puikuojasi MikA?io, kaip valstybAi??s stipendininko kAi??rinys ai??zMano Jeff Koons, skulptAi??rA? serijaai??? (2009). Siekdami sAi??sajA? su 1907 m. pirmAi??ja lietuviA? dailAi??s paroda, vykusia privaA?iuose filantropo ir mecenato Petro VileiA?io namuose, paviljono kAi??rAi??jai pamirA?o, kad jAi?? iniciavo ne tuo metu neegzistavusi Lietuvos valstybAi??, o bendAi??ro tikslo suvienyta, skirtingas vertybines nuostatas iA?paA?A?stanti kAi??rAi??jA? bei jA? kAi??ryba besidominA?iA? rAi??mAi??jA? bendruomenAi??!

DrA?sA?iau tarti, kad teigiamA? bonusA? (tiek tarptautinei A?iuri, tiek publikai) steriliam mAi??sA? nacionalinio paviljono pasakojimui suteikAi?? ekscentriA?kai chaotiA?ka, neskoninga, perkrauta nacionalinio Italijos paviljono ekspozicija, skirta Italijos valstybAi??s sukAi??rimo 150 metA? paminAi??jimui. Kuratorius Vittorio Sgarbi pakvietAi?? italA? intelektualus, nesusijusius su meno kritika, pasiAi??lyti sau A?domius, prasmingus kAi??rinius, kuriA? bendras skaiA?ius siekAi?? 2000, o tematika aprAi??pAi?? istorinAi??s tapatybAi??s, religijos, A?iniasklaidos poveikA? A?iuolaikinei visuomenei, na ir, aiA?ku, italA? mafijos, kuriai buvo skirta atskira ai??zMafijos muziejausai??? ekspozicija, klausimus. Ai??itokio kiekio nelygiaverA?iA? meno kAi??riniA? akivaizdoje instinktyviai imi ilgAi??tis baltos uA?uolaidos.

Kas, kodAi??l ir nuo ko slepiasi?

Bet sugrA?A?kime prie 54-ojoje Venecijos bienalAi??je dominavusiA? bendradarbiavimo praktikA? ir Lietuvos nacionalinio paviljono koncepcijos bei jau teksto pradA?ioje minAi??tos jos kritikos. Jau po 2011 m. sausio 25 d. vykusio projekto pristatymo, pirmuose spaudoje pasirodA?iusiuose atsiliepimuose sumanymas sulaukAi?? kritikos ne dAi??l vertybiniA? (meno kokybAi??s), o hierarchiniA? kAi??rAi??jA? ir jA? kAi??riniA? atrankos principA? paA?eidimo, A? kAi?? dAi??mesA? atkreipAi?? Laima KreivytAi??:

Skaitant projekto apraA?ymAi?? nustebino ne uA?mojis ai??zsurinkti ir parodyti simbolinAi?? A?iuolaikinAi??s valstybAi??s kuruojamAi?? parodAi??, jAi?? paverA?iant tikra paroda, realia kolekcija, nacionaliniu archyvuai???, bet tai, kad A? menamAi?? archyvAi?? nepateks nAi?? vienas ai??ztaikomojo menoai??? atstovo darbas. BAi??sima kolekcija apibrAi??A?iama kaip ai??zvaizduojamojo menoai???, motyvuojant, kad Venecijos bienalAi?? yra vaizduojamojo meno paroda. DeA?imt metA? lankausi Venecijos bienalAi??je ir tik dabar iA?girdau, kad tai vaizduojamojo, o ne A?iuolaikinio meno paroda. Ai??iuolaikinis menas naudojasi visomis medijomis. UA? medA?iagAi?? daug svarbesnAi?? idAi??ja ai??i?? kitaip tarptautinAi??se parodose nematytume 1999 m. Venecijos bienalAi??je apdovanotA? Ghados Amer siuvinAi??jimA? arba Francesco Vezzoli siuvinAi??jimo performanso su Verushka 2001 m. Venecijos bienalAi??je. [...]

Deja, tai ne tik A?io projekto, bet ir visos Lietuvos dailAi??s A?sisenAi??jusi problema. Jei jau tau (ne)pasisekAi?? baigti tekstilAi??s ar keramikos mokslus (daA?nai A?ia galima pridurti ir grafikAi??), tai visAi?? gyvenimAi?? ir bAi??si ai??ztaikomasisai???, net jei darysi nepritaikomus ir konceptualius darbus. Ai??itAi?? diskriminacinAi?? A?iuolaikinio Lietuvos meno tendencijAi?? norisi A?vardyti kaip tam tikrAi?? arachnofobijAi?? ai??i?? A?iuo atveju ne voragyviA?, o siAi??lA? ir bet kokiA? rankdarbiA? baimAi??. Rokas DovydAi??nas, EglAi?? BogdanienAi??, Lina JonikAi?? ir nemaA?ai kitA? yra sukAi??rAi?? A?simintinA? kAi??riniA?, kurie galAi??tA? bAi??ti bet kokioje rimtoje A?iuolaikinA? Lietuvos menAi?? reprezentuojanA?ioje kolekcijoje.9

Ne tik kritikAi??, bet ir meno aktyvistAi?? Laima KreivytAi?? nepasitenkino A?odiniais priekaiA?tais. Lietuvos paviljono pirmame aukA?te grupAi?? ai??zCooltAi??ristAi??sai??? A?steigAi?? Marijos parapaviljonAi?? ir surengAi?? akcijAi?? ai??zPapAi??skai???.

Apie valstybAi??s, kaip pagrindinAi??s A?iuolaikinio meno sklaidos rAi??mAi??jos (finansuotojos) neapsisprendimAi??, kaip uA?tikrinti ne formaliAi??, o realiAi?? kultAi??ros subsidijA? grAi??A?Ai??, apie reikalAi?? A?velgti A? kultAi??rAi?? kaip A? ir visiems pilieA?iams prieinamAi??, ugdanA?iAi?? estetinA? skonA?, tolerancijAi?? A?vairovei, projekto kontekste svarstAi?? Skaidra TrilupaitytAi??, taikliai pastebAi??jusi, kad:

Lietuvos paviljono 54-oje Venecijos bienalAi??je pristatymas Ai??MC pasirodAi?? pakankamai ironiA?kas bent vienu poA?iAi??riu. Nenuostabu, kad A?is poA?iAi??ris greiA?iausiai nedomins menininkA? ai??i?? tiek tA?, kurie nuoA?irdA?iai siekia tapti garsaus pasaulinio renginio ai??zdalyviaisai???, tiek ir tA?, kurie atsisako bAi??ti ai??zA?rankiaisai??? Ai??MC kuratoriA? ai??zA?aidimuoseai???. Vis dAi??lto A?is klausimas yra svarbus galvojant apie projektAi?? platesniame valstybAi??s kultAi??ros politikos kontekste. Kyla klausimas, kodAi??l per visAi?? nepriklausomybAi??s laikotarpA? valstybAi?? taip ir nesugebAi??jo/nenorAi??jo atlikti nepriklausomA? tyrimA? apie valstybAi??s stipendijA? rezultatus [...]. NAi??ra svertA?, kurie leistA? A?vertinti stipendijA? reikA?mAi?? [...], nAi??ra ir galimybiA? suprasti valstybAi??s kultAi??ros tendencijas, numatyti kryptis, vienus finansavimo bAi??dus lyginti su kitais, pavyzdA?iui, nevalstybine parama ir t. t. NeturAi??dami beveik jokios patikimesnAi??s informacijos ar elementarias finansines apskaitas pranokstanA?iA? duomenA?, pasikliaudami nebent ai??zintuityviomisai??? A?A?valgomis, A?alies kultAi??ros politikos strategai toliau formuoja ir minAi??tus prioritetus, ir naujas politines misijas. Tai leidA?ia pamAi??styti apie postmoderniAi?? simuliakrinAi?? politikAi??, bet vargu ar galima kalbAi??ti apie atsakingAi?? kultAi??ros lauko administravimAi??. MikA?io projekto pristatymas visuomenei kaip ai??ztyrimasai??? A?iuo atveju taip pat rizikuoja tapti simuliuojamos politikos apraiA?ka. Teiginiai, kad ai??zvalstybAi?? arba visuomenAi?? atrenka menininkus simbolinei parodaiai???, ai??zvalstybAi?? veikia kaip kuratorAi??ai???, taip pat tikAi??jimas, jog menininko surinkta ai??zmeno kAi??riniA? kolekcija leistA? paA?velgti A? Lietuvos dailAi?? kaip A? Lietuvos visuomenAi??s suplanuotAi?? reiA?kinA?, jo procesAi?? ir jo rezultatAi??ai???, gali bAi??ti puikus antropologinis ai??zmenininko-tyrAi??joai??? pastangA? pavyzdys.10

DailAi??s kritikas ir parodA? kuratorius KAi??stutis Ai??apoka, aptardamas ne tik MikA?io kaip institucijos (Ai??MC) ir jos kuratoriA?, institucinio bendradarbiavimo iA?persto menininko kAi??rybinAi??s prigimties fenomenAi??, analizuodamas su MikA?iu sutikusiA? bendradarbiauti valstybAi??s stipendininkA? motyvus, pastebi:

Pastaruoju metu mAi??sA? (A?iuolaikinA?) menAi?? administruojanA?iA? institucijA? sistema, jos veikimo bAi??dai ir jAi?? (savi)A?teisinanti ir pateisinanti retorika (kaip ir A?io projekto atveju) vis labiau ir sparA?iau, netgi to neslepiant, atvirai grAi??A?iasi A? senus gerus laikus, sakykime, breA?nevinA? simuliakrinA? ai??znormalybAi??sai??? rojA? [...]. Matyt, todAi??l A? A?A? projektAi?? taip gyvai ir pozityviai, tarsi A? atgimusiAi?? visasAi??junginiA? apA?valginiA? parodA? tradicijAi??, sureagavo vyresnioji mAi??sA? dailinink(i)A? karta. Per projekto aptarimAi?? pastaroji reiA?kAi??si aktyviausiai ir didA?iAi??jAi?? laiko dalA? buvo ai??zkariaujamaai??? dAi??l rAi??mA? dydA?io, A?edevrA? saugumo perveA?ant, kAi??riniA? draudimo, puslapiA? vienam autoriui skaiA?iaus kataloge, bandoma iA?siderAi??ti vietos ciklams (nes tik, pavyzdA?iui, dvylikos grafikos atspaudA? ciklas gali iki galo iA?reikA?ti vienAi?? ar kitAi?? DidA?iAi?? idAi??jAi??). Buvo kolektyviai sprendA?iama, kiek A?moniA? turAi??tA? iA?neA?ti kAi??rinA? iA? uA? baltos uA?uolaidos. [...] Jei iA? pradA?iA? visa tai linksmino, tai vAi??liau A?ovAi?? mintis, kad juoktis nederAi??tA?. Juk A?i karta ai??i?? tarsi maA?i vaikai, gyvenantys savo susikurtose smAi??lio pilyse ir ai??zVenecijaai??? ar ai??zParyA?iusai??? juos veikia lyg burtaA?odA?iai. Ai??itA? A?moniA? nuoA?irdA?iai pagailo [...]. [P]ati dailininkA? bendAi??ruomenAi?? turi rimtA? tapatumo problemA? ir iA?gyvena moralinAi?? krizAi??. [...] Atrodo, kad tada, kai dailinink(i)A? ir meninink(i)A? bendruomenAi?? gauna A?ansAi?? tapti pilietiA?ka ir gali bandyti savo veiksmais A?takoti institucinA? meninA? laukAi?? (apie kAi?? taip mAi??gstama postringauti), ji tesivadovauja vieninteliu principu ai??i?? ai??zo gal, vis dAi??lto, kas nors nupirks?11

MikA?io pasiAi??lyta kAi??rybinio bendradarbiavimo galimybAi?? sulaukAi?? ir radikaliomis A?A?valgomis A?inomA? ai??znaujosios kairAi??sai??? atstovA? dAi??mesio:

Dariaus MikA?io projektas paremtas iA?imtinai faA?istine ideologija (lot. Fascio ai??i?? ryA?ulys), kuri netikAi??tai sulaukAi?? plataus pritarimo iA? profaA?istiniA? paA?iAi??rA? ir struktAi??ros (ypatingai tautos ir hierarchijos, estetikos ir valstybAi??s sampratose) ai??i?? DailininkA? ir FotomenininkA? sAi??jungA?. [...] Mes teigiame, kad Dariaus MikA?io projekto dalis, skirta nacionalinAi??s kolekcijos mechanizmo pristatymui Lietuvoje (kaip ir visi bandymai susitikti su menininkA? bendruomene), yra labai sveikintina, nes demonstruoja kolektyviA?kumo uA?uomazgas. Siekiant jas vystyti, jau dabar siAi??lome pritaikyti mAi??sA? iA?bandytAi?? rimtosios kultAi??ros (savi)naikinimo mechanizmAi??, kurA? A?rengtume prie A?Ai??jimo A? patalpAi?? su balta uA?uolaida.12

Matyt, taip ir nesulauksime MikA?io atsakymo A? vieA?Ai?? menininkAi??s Paulinos PukytAi??s klausimAi??, kodAi??l A? nacionalinAi?? kolekcijAi?? nebuvo atrinktas (juk A?adAi??ta priimti visA? stipendininkA? pasiAi??lymus; MikA?ys dalA? stipendininkA? asmeniA?kai kvietAi?? dalyvauti projekte) jos pasiAi??lytas meno kAi??rinys ai??i?? ai??z2011 m. Venecijos bienalAi??s Lietuvos paviljone rodyti tik baltarusio Maximo Tyminko darbAi?? ai??zPenkios lyrinAi??s dainos apie fizikAi??ai???, gyvaiai???. Pasak menininkAi??s,

Tai apropriacija-intervencija, kritiA?kai tirianti atstovavimAi??, reprezentavimAi??, menininkA? bendruomenAi??s idAi??jAi??, valstybAi??s ir tautybAi??s, kaip meno ekspozicijos pagrindo, idAi??jAi??, taip pat istorijos (meno ir ne meno) kAi??rimAi?? ir interpretavimAi??. [...] Ai??iame kAi??rinyje atsigrAi??A?iama ir A? pirmuosius praAi??jusio amA?iaus deA?imtmeA?ius, kai ne tik vyko pirmoji tautinAi?? lietuviA? dailAi??s paroda bei buvo sukurta tautinAi?? lietuviA? valstybAi??, bet ir buvo bandymA? (kurie ai??zneturAi??jo jokios perspektyvosai???) sukurti bendrAi?? valstybAi?? su baltarusiais arba atkurti LDK kaip bendrAi?? lietuviA?, lenkA?, baltarusiA? ir A?ydA? valstybAi??.13

Tad ir A?iapus, ir anapus baltos uA?uolaidos bendradarbiavimo galimybAi??s suvokiamos ir vertinamos skirtingai. To akivaizdoje baigdama noriu iA?sakyti prielaidAi??. Jei MikA?io projekto prasmine aA?imi bAi??tA? tapusi nuoroda A? valstybAi?? kaip A? antikuratorAi?? (nes nAi?? vienas valstybAi??s stipendininko ar uA? valstybAi??s lAi??A?as nuo 1999 m. Venecijos bienalAi??je dalyvavusio lietuviA? menininko kAi??rinys per minAi??tus metus taip ir nepateko A? Lietuvos dailAi??s muziejA? lentynas), tai kritinis sumanymo uA?taisas galbAi??t bAi??tA? A?gavAi??s prasminA? patrauklumAi??. Deja, kol kas nei menininkA? bendruomenAi??, nei valstybAi?? nAi??ra linkusios bendradarbiauti, siekiant raiA?kiau artikuliuoti ne tik reprezentacinAi??, bet ir ekonominAi?? A?iuolaikinio menoAi??vertAi??.

Ir senojo meno parodA?, ir A?iuolaikinio meno renginiA?, kAi?? patvirtina ir A?iemetinAi?? bienalAi??, lankytojA? skaiA?ius auga. A?ia svarbu nepamirA?ti, kad kultAi??ros ekonomikos pridedamAi??jAi?? vertAi?? lemia ne naujoji kAi??rybiniA? industrijA? ideologija (ypaA? patraukianti stojanA?iuosius A? aukA?tAi??sias), ES struktAi??riniA? fondA? remiami kAi??rybiniA? industAi??rijA? fabrikA? (Tabako fabrikas KlaipAi??doje, Ai??iauliA? odos fabriko), slAi??niA? (VGTU SaulAi??tekio slAi??nis), inkubatoriA? (UA?upio inkubatorius) projektai, o inovatyviA? grynojo meno sprendimA? industrializacija, t. y. nekomercinio, eksperimentinio ir taikomojo meno sriA?iA? bendradarbiavimas. Be A?ios sinergijos, net ir su ES struktAi??riniA? fondA? parama tebAi??sime pigAi??s uA?sienio autoriA? sukurtA? IKEA baldA? ar MARKS & SPENCER tekstilAi??s projektA? vykdytojai (gamintojai).

Deja, kol kas paskutinAi??s LR meno kAi??rAi??jA? ir jA? organizacijA? A?statymo pataisos liudija, kad prisiimdama finansinius A?sipareigojimus rAi??pintis meno kAi??rAi??jA? socialine apsauga, valstybAi?? ir toliau neskatina meno kAi??rAi??jA? ir jA? organizacijA? persiorientuoti A? profsAi??junginio pobAi??dA?io veiklAi?? ir ginti nariA? profesines teises, tiek siekiant A?statymA? tobulinimo, tiek liberalizuojant kAi??rAi??jA? ir valstybAi??s santykius bei aktyvinant lAi??tai besiformuojanA?iAi?? A?iuolaikinio meno rinkAi??. Kol kas nugalAi??tojai ir jA? kritikai tenkinasi tarptautinio pripaA?inimo ir kAi??rybinAi??s saviraiA?kos galimybAi??mis. KAi??rybingo bendradarbiavimo dAi??l bendro tikslo laikas dar neatAi??jo!

Elona LubytAi?? (g. 1964) ai??i?? profesorAi??, socialiniA? mokslA? daktarAi??, dailAi??tyrininkAi??, parodA? kuratorAi??, daugybAi??s A?spAi??dingA? A?iuolaikinio meno projektA? bendraautorAi??, dirba Lietuvos dailAi??s muziejuje, dAi??sto Vilniaus dailAi??s akademijos UNESCO kultAi??ros vadybos ir kultAi??ros politikos katedroje. Svarbesni publikuoti darbai ai??i?? Tylusis modernizmas Lietuvoje, 1962ai??i??1982 (sud., 1997), PermainA? svoris: dailAi??s vadyba Lietuvoje, 1988ai??i??2006 (2008), Vieno projekto apkalta: VEKS 2009 vieA?A?jA? erdviA? humanizavimo programos Neries krantinAi??s skulptAi??rA? istorija (sud., 2011).

Ai??_________________________

1 Lietuvos nacionalinis paviljonas Venecijos bienalAi??je pristatomas nuo 1999 m.
2
http://www.dailymail.co.uk/travel/article-2011361/Venice-tourism-Cap-visitor-numbers-face-environmental-disaster.html#ixzz1fJwy6tJF, (2011-11-29).
3
Ai??iA? metA? Venecijos bienalAi??s A?iuri buvo sudaryta iA? penkiA? nariA? ai??i?? komisijos pirmininko menininko Hassano Khano, meno kritikiA? Carol Yingua Lu ir Christines Macel, parodA? kuratorAi??s Letizias Ragaglia ir menininko Johno Waterso.
4
Nacionalinis Lietuvos paviljonas Venecijos bienalAi??je pagerbiamas jau treA?iAi?? kartAi??: 2007 m. Nomedos ir Gedimino UrbonA? projektas ai??zVilla Lituaniaai???, o 2005 m. Jono Meko ekspozicija paA?ymAi??tos specialiu bienalAi??s A?iuri paminAi??jimu.
5
Ai??MC A?. m. sausio 25 d. skaitykloje A?vyko vieA?as projekto pristatymas A?urnalistams ir meninei bendruomenei, balandA?io 15 d. ai??i?? geguA?Ai??s 1 d. vyko generalinAi?? repeticija ai??i?? projekto paroda, kuriAi?? vainikavo balandA?io 29 d. vakaras su kolekcijos autoriais.
6
Lietuvai atgavus nepriklausomybAi??, kultAi??roje, kitaip negu Ai??kio A?akose, ypaA? lAi??tai tebevyksta perAi??jimas nuo planinAi??s A? rinkos ekonomikAi??, nuo ideologiA?kai reglamentuotos (cenzAi??ruojamos) link toleruojanA?ios kAi??rybos laisvAi?? ir A?vairovAi?? meninAi??s raiA?kos.
7
Ai??iAi?? vasarAi?? Londone vykusiA? riauA?iA? dalyviai vienijosi, pasitelkAi?? A? pagalbAi?? socialinius tinklus (facebook etc.).
8
Laima KreivytAi??, Skaidra TrilupaitytAi??, ai??zKas slepiasi uA? baltos uA?uolaidos?ai???, in: 7 meno dienos, 2011-01-28.
9
Ibid.
10
Ibid.
11
KAi??stutis Ai??apoka, ai??zSubjektyvAi??s pastebAi??jimai apie projektAi?? ai??zUA? baltos uA?uolaidosai???ai???, in: www.artnews.lt, (2011-01-31).
12
ai??zKreipimasis dAi??l Lietuvos dalyvavimo 54-ojoje Venecijos bienalAi??jeai???, in:Ai?? http://www.anarchija.lt/menas/31556-kreipimasis-del-lietuvos-dalyvavimo-54-venecijos-bienaleje.html, (2011-12-09).
13
Paulina PukytAi??, ai??zMano kAi??rinio nepriAi??mAi?? A? Venecijos bienalAi??ai???, in: 7Ai??meno dienos, 2011-03-11.