Siurrealizmo kvapas

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: BendrakultAi??riniai tekstai
AUTORIUS:Ai??Stasys EidrigeviA?ius

DATA: 2012-04

Siurrealizmo kvapas

Stasys EidrigeviA?ius

Ai??Kai keliauju iA? vieno Europos miesto A? kitAi??, beveik visada perku Franfurter Allgemeine Zeitung. MAi??gstu ant to laikraA?A?io tapyti, palikdamas kai kuriuos jo fragmentus. Be to, randu jame daugybAi?? A?iniA? iA? meno pasaulio. PavyzdA?iui, sausio 27 d. buvo iA?spausdinta plati informacija apie parodas, kurios vasario mAi??nesA? vyks 230 miestA? ai??i?? Europoje ir JAV. Tame sAi??raA?e nebuvo Vilniaus, Rygos, Talinoai??i?? PerA?asi iA?vada, kad vasario mAi??nesA? A?ia nieko svarbaus neplanuota arba kad niekas nesurinko A?iniA? iA? Pabaltijo. IA? vadinamA?jA? rytiniA? kraA?tA? sostiniA? paminAi??ta tik Praha, BudapeA?tas, na ir, A?inoma, Maskva. TeatriniA? ir muzikiniA? premjerA? atranka kuklesnAi?? ai??i?? praneA?ama daugiausia apie premjeras Vokietijoje. Studijuodamas menA? meniu keliauju vaizduotAi??je, nes realiai to aprAi??pti vis tiek neA?manoma. Bet kas A?ino, gal kelias nuves A? vienAi?? kitAi?? iA? tA? 230 miestA?? Mano dirbtuvAi?? prie pat traukiniA? stoties Warszawa ai??i?? Wschodnia, kartais juokauju, jei nebeturAi??siu minA?iA? kAi?? kurti, galAi??siu dirbti traukiniA? palydovu. Net mano juodas krepA?ys, su kuriuo niekada nesiskiriu, panaA?us A? konduktoriausai??i??

Ai??Klaus Ensikat

Berlynas, Potsdamer Strasse 33. Miesto bibliotekos parodA? salAi??. Esu pakviestas A? A?ymaus iliustratoriaus Klauso Ensikato 75-meA?io ceremonijAi??. Stenduose sudAi??tos jo iliustruotos knygos, skirtos daugiausia vaikams. Nuo seno gerbiu A?A? dailininkAi??, taiklia plunksnelAi??s linija pieA?iantA? raganas, pilis, augmenijAi??. Jo iliustracijose gausu, sakyA?iau, juvelyrinio tikslumo detaliA?. Gerbiu jo stiliA?, bet pats to vengiu. Tai ir A?domu, kad esame skirtingi.

A?ia galima A?sigyti Ensikato iliustruotA? knygA?. VienAi?? imu A? rankas ai??i?? Biblija. Ai??domu, kaip jis iliustravo tokiAi?? rimtAi?? temAi??? A?iAi??riu ai??i?? JAi??zusai??i?? riestanosis. Sunku patikAi??ti. Na ir nukrito mano nuotaika. Tie pieA?iniai ne Biblijai ai??i?? nAi??ra juose dieviA?kos dvasios.

VokieA?iai ir miA?kas

Berlyno Istorijos muziejus ai??i?? tikras milA?inas. Ai??Ai??jau A? jA? atsitiktinai pro kitas duris, pro naujAi?? priestatAi??, kuris man priminAi?? naujAi??jA? A?Ai??jimAi?? A? LuvrAi??. A?ia aibAi?? parodA?, iA? kuriA? iA?sirinkau ai??zPo medA?iaisai??? (Unter Baumen). Viskas apie miA?kAi??. Paveiksluose miA?kas romantiA?kas, su briedA?iais, fotografijose miA?kas po karo ai??i?? sulAi??A?Ai??, sudegAi?? medA?iai. Filme rodoma, kaip medkirA?iai ai??zA?ienaujaai??? medA?ius. MiA?kas pasakoje ai??i?? RaudonkepuraitAi?? ir vilkas. Gaminiai iA? medA?io Ai??ai??i?? pavyzdA?iui, medinAi??s knygos, muzikos instrumentai. Net medinis natAi??ralus nepapuoA?tas karstas. Pasigedau medinio Pinokio. Bet jo gimtinAi?? ai??i?? Italija, o A?ios parodos antrasis pavadinimas ai??zVokieA?iai ir miA?kasai???.

Muziejaus parduotuvAi??je perku du sAi??siuvinius eskizams ir sidabrinio briedA?io skulptAi??rAi??lAi??, kuri primena jau istorinA? mano spektaklA? ai??zBaltas briedisai???.

Pas poetAi??

Arminas Senseris ai??i?? A?veicarA? poetas, gyvenantis Berlyne. LaiA?ke paraA?Ai??, kad kvieA?ia pietA?, pasidA?iaugAi?? kAi?? tik iA?leidAi??s naujAi?? poezijos knygAi?? ai??zAi??ekspyrasai???. AA? jam paraA?iau, kad atvykAi??s A? Vilniaus dailAi??s akademijos Doktor Honoris Causa teikimo ceremonijAi?? buvau apgyvendintas vieA?butyje ai??zAi??ekspyrasai???. Arminas turi humoro jausmAi??.

Duoda man knygAi??, iA?verstAi?? A? lenkA? kalbAi?? ai??zWielkie przebudzenieai??? (Grosses Erwachen). VaiA?ina A?ampanu. Po to einam A? italA? restoranAi??. SAi??dAi??dami prie stalo prisimename metA? vieA?nagAi?? ParyA?iuje, CitAi?? des Arts Internationale (1998ai??i??1999). Tada mAi??sA? linksmajai trijulei priklausAi?? ir australA? dramaturgas Justinas Flemingas. Kiek linksmA? paryA?ietiA?kA? vakarA?! Po to mAi??sA? keliai iA?siskyrAi?? ir susitinkam nebent atsitiktinai.

AteljAi?? traukinyje

Pastaruoju metu pamAi??gau keliauti traukiniu. Jei nAi??ra kamA?aties ir patogiai sAi??dA?iu, jauA?iuosi tarsi savo dirbtuvAi??je. PerA?iAi??riu laikraA?tA? ai??i?? praneA?ama apie artAi??jantA? Gustavo Klimto 150 metA? jubiliejA?. Nuotraukoje Klimtas laiko rankose katinAi??, labai panaA?A? A? mano. Net A?irdA? nuveria. Kadangi daA?nai keliauju, savo murklA? palikau priA?iAi??rAi??ti sAi??nui. Katinas apdraskAi?? (gal iA? ilgesio, gal iA? A?nirA?io) baldus. Kad atsikratytA? nenaudAi??lio, sAi??nus padovanojo jA? savo merginai. Jos tAi??vams katinas taip patiko, kad nutarAi?? pasilikti jA? visam laikui. AtsiverA?iu naujAi??jA? eskizA? sAi??siuvinA?, nes jau A?inau, kAi?? pieA?iu ai??i?? KlimtAi?? su manuoju katinAi??liu.

Salvadoro Dali adata

Dabar A?sijauskime A? tokiAi?? scenAi??: 1971-ieji, Vilniaus dailAi??s institutas. Studentai rengiasi darbA? perA?iAi??rai, kabina pieA?inius, tapybAi??. DAi??stytojA? komisija eina iA? vienos salAi??s A? kitAi??. Kaip tik tada vyko A?ioks toks remontas. PalubAi??je pamaA?iau skylAi??. Su keliais kursiokais nubAi??gom A? palAi??pAi?? ir A?iAi??rim per plyA?A? A? mAi??sA? parodAi??lAi??. Ateina komisija. GirdA?iu, kaip pieA?imo dAi??stytojas, A?iAi??rAi??damas A? mano darbus, sako: A?ia kvepia siurrealizmu. Dabar baigta, galvoju. Bet paA?ymiai vis tiek nebuvo blogi. Tada mane tikrai traukAi?? siurrealizmas. IA? rankA? A? rankas Ai??jo Salvadoro Dali albumas, kaA?kieno atsiveA?tas iA? uA?sienio. AA? net vakaro A?viesoje fotografavau jo reprodukcijas ai??i?? toks neA?prastas mums buvo tasai meno reiA?kinys. KAi??riniai atrodAi?? tiesiog genialAi??s. Ir A?tai dabar esu Bazelyje, apA?iAi??rinAi??ju gatvAi??je kabantA? parodos ai??zSurrealismus in Parisai??? plakatAi??. Jame ai??i?? Dali paveikslas ai??zNuoga Galaai???, nutapytas 1944 m. Pirmame plane nuogalAi??. Dangaus fone ai??i?? A?uolyje josAi??link sustingAi?? du tigrai aA?triais nagais ir dantimis. Jos pusAi??n lekia ir A?autuvas, o paA?iame priekyje matome aA?triAi?? adatAi??, kuri, rodos, uA? akimirkos A?smigs A? Galos kAi??nAi??. GrAi??smAi??? Taip. Bet A?ia dar ne viskas. Dangaus fone ant plonyA?iA? kojA? tarsi voras A?engia dramblys, ramiai neA?damas ant peA?iA? kaA?kokA? lyg ir paminklAi??. Vienas tigras iA?A?oka iA? A?uvies viduriA?, o gal ta A?uvis vejasi tigrAi??, norAi??dama jA? praryti? Tame paveiksle ai??i?? keletas paveikslA?, tiek daug siuA?etA?, kad nustoju juos analizavAi??s, tik A?iAi??riu iA?siA?iojAi??s, gAi??rAi??damasis, kaip puikiai nutapyti tigrai. Jie pritvinkAi?? energijos, galAi??tA? akimirksniu bet kAi?? sudraskyti. Dali paveikslas plakate smarkiai padidintas, todAi??l galiu iA? arti tyrinAi??ti smulkiausias detales, kuriA? A?iaip knygoje net neA?A?iAi??rAi??tum.

Kitas genialus siurrealizmo atstovas ai??i?? Magritteai??i??as. Jis yra poetas. Ramus burtininkas arba magas. Jo spalvA? kultAi??ra daug subtilesnAi?? negu Dali. O fantazija man daug artimesnAi??. PavyzdA?iui, vyras su skrybAi??le. Veido nematyti, vietoj jo ai??i?? A?alias obuolys su A?aliais lapais. A?ia nAi??ra stingdanA?io siaubo, tik kaA?kokia vylinga paslaptis. RAi??bai, obuolys, dangus nutapyti labai stropiai. Magritteai??i??as padarAi?? didA?iulAi?? A?takAi?? A?iuolaikiniam plakatui, iliustracijai, tapybai. Akmeniniai paukA?A?iai, suduA?Ai??s dangus, pypkAi??, kuri, pasak dailininko, visai ne pypkAi??, ir taip toliau.

VaikA?tau po parodAi??. Daug kAi??riniA? pasiskolinta iA? privaA?iA? kolekcijA? ai??i?? tuos matau pirmAi?? kartAi??.

Kelio skausmas

IA? kraA?to A? kraA?tAi??, iA? muziejaus A? muziejA?. Einu ir einu. Kol pristabdo kelio sAi??nario skausmas. PrieA? pusmetA? kasdien lankydavausi Konstancino miestelio ligoninAi??je, klusniai vykdA?iau gydytojA? nurodymus, kad tik tas skausmas praeitA?. Buvau vadinamasis dienos ligonis. Pratimai ant matraco, vandenyje, kelio A?ildymas, A?aldymas ir taip toliau. Tarp tA? procedAi??rA? kartais bAi??davo valandos ar dviejA? pertrauka. Tada pieA?davau, kAi?? matau koridoriuose. Scenos kaip iA? Bruegelio paveikslA? ai??i?? A?monAi??s be rankA?, be kojA?, sugipsuoti, sAi??dintys veA?imAi??liuose, A?kalinti kaA?kokiuose rAi??muose, matyt, po avarijA?, paralyA?iuoti. Koks tas gyvenimas keistas. Tarsi nepaisytA? kanA?ios, tA? A?moniA? veidai giedri, besiA?ypsantys, o gydytojA?, sesuA?iA? ai??i?? rimti, net niAi??roki.

Baigiasi mAi??nesinis mano gydymas, siunA?ia A? apA?iAi??rAi??, ar yra rezultatas. Gydytojas skaito mano pavardAi??. LietuviA?ka. Apima skaudamAi?? keliAi??, spaudo ir staiga klausia: ai??zGal man paaiA?kintumAi??te, kodAi??l Lenkijos ir Lietuvos santykiai taip pablogAi??jAi???ai??? Guliu, apstulbintas tokio klausimo. Bet turiu kaA?kAi?? sakyti: ai??zUA?augau kaime tarp barniA?. Mano tAi??vas turAi??jo lenkA? kraujo, o mama ai??i?? lietuvAi??. VisAi?? gyvenimAi?? jiedu barAi??si, bet kai tAi??vas mirAi??, mama prie jo karsto nepaguodA?iamai raudojoai??i??ai??? Daktaras A?dAi??miai klausosi, patylAi??jAi??s sako: ai??zMan dabar aiA?kiau.ai???

Burliokai ir metalinAi?? saulAi??

Ai??A? kartAi?? marA?rutas veda A? MaskvAi??. VarA?uvos oro uoste nusiperku Frankfurter Allgemeine. Ai??dAi??ta didelAi?? Iljos Repino paveikslo ai??zBurliokai prie Volgosai??? (1873) reprodukcija, nes Chemnice rodomi peredviA?nikai ai??i?? rusA? tapytojai realistai. A?iAi??rAi??damas A? tAi?? paveikslAi?? pamaniau, kad tai savotiA?ka mano kelionAi??s A? RusijAi?? metafora. Apie 30 metA? nesu ten buvAi??s. SovietmeA?iu A?odA? Maskva lydAi??jo baimAi?? ir nerimas. Tai buvo sostiniA? sostinAi??, visagalis centras, iA? kurio ir Lietuvai atveA?ta metalinAi?? saulAi??. Sovietijoje viskas buvo iA? metalo, net Feliksas geleA?inisai??i?? Maskva tardavo lemtingAi?? nuosprendA? ir mums, dailininkams, Ai??ai??i?? ar to autoriaus kAi??rinius bus leista parodyti pasauliui, ar ne, ar tam autoriui galima vykti A? turistinAi?? kelionAi?? po Vakarus, ar ne. Net knygos, siunA?iamos iA? VakarA?, bAi??davo perA?iAi??rimos ai??i?? jei Maskvai nepatikdavo, adresato jos nepasiekdavo. Bet ir knygas, kurios labai patikdavo, Maskva konfiskuodavo Ai??ai??i?? pasilikdavo sau. GraA?ina DidelytAi?? kadaise mane mokAi??: papraA?yk, kad siuntAi??jai iA? uA?sienio ant knygA? nugarAi??liA? uA?raA?ytA? ai??i?? For Stasys, fA?r Stasys, pour Stasys, Stasiui. Atseit apraA?ytos knygos nedingsta… Dabar A?velgdamas A? Repino nutapytus apiplyA?usius varguolius, tempianA?ius laivAi?? per VolgAi??, suprantu, kad kiekvienas personaA?as ai??i?? tai individualus vergo simbolis. Kadaise buvau vienas iA? jA?, nes vergystAi?? bAi??na ne tik fizinAi??, bet ir dvasinAi??.

Ilgai svarstau, vaA?iuoti ar nevaA?iuoti? Viena vertus, smalsu ai??i?? girdAi??jau, Maskva smarkiai pasikeitusi, bet kaA?kodAi??l netraukia tas miestasai??i?? DovilAi?? TomkutAi?? iA? Arkos galerijos A?kalba mane, kad skrisA?iau, esAi?? tarptautinis menA? salonas negali bAi??ti be autoriA?, jei organizatoriai kvieA?ia juos individualiai.

Ai??eremetjevo oro uoste be didelio vargo susitvarkAi??s kontrolAi??s formalumus, pamaA?iau vairuotojAi??, kuris laikAi?? kartoninA? lapAi?? su mano vardu. PAi??ga. VaA?iuojame lAi??tai per spAi??stA?. TylAi??damas svarstau: gal jis koks ai??zangelas sargasai???, kas A?ia A?ino? Gal ko paklausus neutraliai? PavyzdA?iui, kiek kainuoja tokia kelionAi?? iA? Ai??eremetjevo oro uosto iki Maskvos centro? Atsako: pradedant nuo 1500 rubliA? ir daugiau, tai priklauso nuo taksi kompanijos. ApstulbAi??s svarstau: VarA?uvoje iA?sikeiA?iau 100 zlotA? ai??i?? gavau apie 750 rubliA?. Vadinasi, tA? pinigA? uA?tektA? vos pusei kelio. O kadaise mano seserys PanevAi??A?yje uA?dirbdavo po 70 ar 80 rubliA? per mAi??nesA?ai??i?? Tiesa, man Vagos leidykla uA? iliustruotAi?? knygAi?? kartais sumokAi??davo apie 1500 rubliA?. Vadinasi, uA? tAi?? honorarAi?? pigiausiu taksi gal patekA?iau iA? oro uosto A? miesto centrAi??.

Tarptautiniame menA? salone ai??zKeliai ai??i?? keleliaiai??? mane pasitinka besiA?ypsanA?ios, nuoA?irdA?ios kuratorAi??s Margarita Karlova ir Jekaterina Kijanickaja: Sadisj, Stasys, kofe ili A?aj popjom. AtveA?amos dAi??A?Ai??s su mano darbais, ieA?koma meistro, kuris turi specialA? raktAi?? varA?teliams atsukinAi??ti. Su Margarita svarstome, kaip geriau eksponuoti. Sutariame, kad ant vienos sienos kabAi??s dvi didelAi??s pastelAi??s ai??i?? ai??zKiA?kisai??? ir ai??zKlounasai???, ant kitos ai??i?? fotografijA? ciklas su dviem aliejinAi??s tapybos paveikslais, ant treA?ios ai??i?? pasteliA? ciklas ai??zVeidaiai??? ir du plakatA? originalai su kelio motyvu… ErdvAi??s centre ai??i?? stalas, prie kurio sAi??dAi??siu deA?imt dienA?, kartais kaip autorius, kartais kaip Arkos galerijos ai??zdirektoriusai???, mat DovilAi?? prieA? pat kelionAi?? susirgo ir neatvaA?iavo. Taigi Lietuvai Maskvoje atstovauju vienas aA?.

Ai??Trys realistai

Ai??alia manAi??s ai??i?? Estijos erdvAi??. Pamenu, studentas bAi??damas nuvaA?iavau A? TalinAi??, neA?inau, kodAi??l susiradau grafikAi??s Viveai??i??s Tolli adresAi?? ir pasibeldA?iau A? jos namA? duris. Ji mielai priAi??mAi?? nepaA?A?stamAi??jA?, paneigdama gandus apie tariamAi?? estA? A?altumAi??. Paskambino keletui dailininkA?, taip susipaA?inau su Malle Leis, Toniu Vintu ir kitais. Estijos menas tais laikais man darAi?? didelA? A?spAi??dA?. Bet dabar A?ia, salone, kaA?kodAi??l viskas atrodAi?? pilka. Tapyba, apie kuriAi?? sunku kAi?? nors pasakyti. SimpatiA?kam estA? dailininkA? sAi??jungos pirmininkui Jaanui Elkenui to, A?inoma, nesakau. KvieA?ia atvaA?iuoti A? TalinAi??. Gal kada norsai??i??

VaikA?tau po salonAi?? skersai iA?ilgai, ieA?kau meno, bet jo A?ia maA?oka. Vienos rankos pirA?tA? per daug, kad iA?vardyA?iau tai, kas patiko. Aleksandras Petrovas 1972 m. tarnavo kariuomenAi??je ir ant atvirukA? dydA?io kartonAi??liA? tapAi?? likimo draugA? portretus, aplinkAi??, apA?nerkA?tas kazarmas. Viskas tikra, paprasta, nuoA?irdu. VAi??lesni jo darbai tAi?? jau praradAi??. Dabar jis gyvena Ispanijoje. Po parodAi?? sukiojosi ir jo gyvenimo draugAi??, suknelAi?? papuoA?usi dirbtinAi??mis roA?Ai??mis. Lankytojai A?siminAi?? jAi?? kaip keistuolAi??. Antras vertas dAi??mesio dailininkas ai??i?? Viktoras Popkovas, kurio realistinis paveikslas ai??zBobutAi?? su pieno bidonAi??liuai??? puikus, bet tik tas vienas. Kiti ne. Sako, mAi??gAi??s paA?Ai??lti. Girtas norAi??jo pajuokauti su pinigA? inkasatoriais, o tie jA? nuA?ovAi??. Ai??i jo ekspozicija ai??i?? pomirtinAi??. TreA?iasis mane suA?avAi??jAi??s autorius ai??i?? Andrejus Jakovlevas, 12 realistiniA? paveikslA? ai??zMetA? laikaiai??? nutapAi??s taip, kad A?iAi??rAi??damas A? juos pajunti ore tvyranA?iAi?? ramybAi??, net laimAi??s nuojautAi??. Autorius buvo atvykAi??s pats, susipaA?inom, lengvai pasiautAi??jom. KvieA?ia atvaA?iuoti A? PeterburgAi??, kur jis dabar gyvena…

Ai??Kiek kainuoja ai??zA?iguliai???

PraalkAi??s uA?einu A? salono bufetAi??. Pasirinkimas kuklus ai??i?? imu pablyA?kusios laA?iA?os gabaliukAi??, ryA?iA?, salotA? ir alaus ai??zA?iguliai???. KasininkAi?? atidA?iai apA?iAi??ri valgius, spaudo klaviA?us, tik pokA?t pokA?t, ir sako: 550 rubliA?. Valgis jau A?altas. Tik alus skanus, tikras. KitAi?? dienAi?? dailininkams buvo iA?dalytos kortelAi??s, kuriA? turAi??tojus bufetas aptarnavo uA? pusAi?? kainos. IA?skyrus tAi?? ai??zA?iguliai???ai??i??

Ai??Trys draugai

Prieina Sergejus Serovas ir sako: atsimeni, buvome susitikAi?? PietA? KorAi??joje, Seule, grafinio projektavimo simpoziume. VizitinAi??je jo kortelAi??je paraA?yta: Art director. Neblogai A?ino mano kAi??rybAi??. Nori, kad susitikA?iau su jo studentais. Sakau, gerai, tegu ateina. AtsidAi??kodamas Sergejus sodina mane A? maA?inAi?? ir veA?a A? PuA?kino muziejA?. Paveikslai, matyti A?vairiuose albumuose, A?ia paslAi??pti uA? stiklo, todAi??l irgi atrodo kaip reprodukcijos. Sergejus man sako: PuA?kino muziejuje buvo lenkA? plakato paroda, bet be Stasio darbA?. A?ia man ne naujiena.

PlakatistAi?? VladimirAi?? ChajkAi?? irgi susitikau Seule. Dabar jis A?teikAi?? man dovanAi?? ai??i?? tai knyga ai??zIz klasikiai???. Ai??iuolaikinAi?? menininkAi?? Irina Zatulovskaja A?A?ymiA? raA?ytojA? portretus tapo ant daiktA?, rastA? A?iukA?lyne. Tapo lengvai, vos keliais potAi??piais. Rengia tA? darbA? parodas ne muziejuose, o apleistose vietose. PuA?kinas ant suduA?usio veidrodA?io, Pasternakas ant faneros gabalo, Platonovas ant metalinAi??s skalbimo lentos, MandelA?tamas ant akmensai??i??

Vladimiras ai??i?? tikras humoristas, jis sako: mano buvusi A?mona A?venA?ia gimtadienA?, vaA?iuojam? KodAi??l ne! ValandAi?? praleidA?iame Maskvos metro. Stebiu ai??zpogrindA?ioai??? A?mones. Ar jie pasikeitAi?? per tuos 30 metA?? Sunku pasakytiai??i??

Antonas Fiodorovas ai??i?? A?urnalo Vokrug sveta grafinis redaktorius. PrieA? keletAi?? metA? jis paraA?Ai?? man laiA?kAi??. O susitinkame pirmAi?? kartAi??. AtsineA?a knygelAi?? su mano darbais, pirktAi?? GGG galerijoje Tokijyje. PraA?o autografo. NupieA?iu jam tokA? profilA? ai??i?? stasys. KvieA?ia vakarienAi??s. Einame A? suA?i restoranAi??. Skanu.

Ai??Pavargau kariauti

ApsistojAi??s Lietuvos ambasados sveA?iA? namuose, vakarinAi?? vienatvAi?? paA?vairinu A?sijungAi??s televizoriA?. Ala PugaA?iova dainuoja: A?iznj nevozmoA?no povernutj nazad… Tokia uA? A?irdies griebianti daina. KitAi?? vakarAi?? pamatau parodos iA? ErmitaA?o grafikos rinkiniA? atidarymAi?? Vilniuje, DailAi??s muziejaus direktorius Budrys ekrane kaip gyvas rAi??A?ia sveikinimus. Po to kalba ErmitaA?o direktorius Piotrovskis. Tai kovo 8-osios minAi??jimas ir parodos atidarymas. KitAi?? naktA? trys meno kritikAi??s diskutuoja, kada A?iukA?lAi??s yra menas, o kada ne. Viena iA? jA? ai??i?? garsioji Olga Sviblova. Tos laidos A?domybAi?? ta, kad pradA?ioje parodo animacinA? filmukAi?? su A?mogeliu, kuris A?tartinai panaA?us A? tuos, kokius pieA?iu aA?. Bet A?ia ne mano kAi??rinys. KultAi??ros barA? vyriausiojo redaktoriaus A?viesaus atminimo Bronio Savukyno sAi??nus Aistis prieA? keletAi?? metA? internete buvo aptikAi??s A?A? apsukrA? mano darbA? padirbinAi??tojAi??. Pasirodo, tas veikAi??jas visapusiA?kai reiA?kiasi ir dabar. Bet aA? pavargau kariautiai??i??

Nekrasivo!

Kasdien vaA?iuodamas A? Meno salonAi?? stebiu A?mones, situacijas, architektAi??rAi??. Pirma scena: rytas, aplAi??A?usi troleibusA? stotelAi??. SAi??di stora suvargusi gatvAi??s A?lavAi??ja su mobiliuoju telefonu rankoje, tartum A?inutes skaitytA?. Netrukus uA?snAi??sta. StAi??kso kaip skulptAi??ra. Jei bAi??A?iau tapytojas realistas, ji man taptA? puikiu dabartinAi??s Maskvos simboliu.

AtvaA?iuoja troleibusas. Ai??lipu, sAi??duosi ant A? apiplyA?usios kAi??dAi??s. A?iAi??riu pro purvu aptaA?kytAi?? langAi??. Matau aukA?tAi?? pastatAi?? su smailiu bokA?tu. Pamenu, kaA?kas pasakojo tokiAi?? istorijAi??: anais laikais architektAi??ros projektus ir statinius tvirtindavo Stalinas. Kai buvo pastatytas A?is namas, atvaA?iavo priAi??mimo komisija su vadu prieA?akyje. A?iAi??ri generalisimas A? namAi?? ir nieko nesako. Visi dreba: jei kas ne taip ai??i?? tiesus kelias A? SibirAi??. O Stalinas vis tyli, rAi??ko pypkAi??. Pagaliau A?vertina: Nekrasivo! Pasirodo, namui trAi??ksta smailAi??s. Po trijA? mAi??nesiA? ji kaip raketa A?sirAi??mAi?? A? dangA?…

Staiga troleibusas sustoja ir stovi visa amA?inybAi??, nes jam keliAi?? uA?tvAi??rusi inomarka ai??i?? prabangus automobilis, kurio vairuotojas laukia savo A?eimininko. Tokius A?ia vadina oligarchais. Troleibuso vairuotoja negailAi??dama riebiA? A?odA?iA? rAi??kia, kad maA?ina trauktA?si iA? kelio, keleiviai A?pykAi??, bet kAi?? gi gali troleibusas ai??i?? juk jis prijungtas prie laidA?, todAi??l kliAi??ties neaplenks. Sakoma, toks reginys A?ia daA?nas. Kas turtingas, tas teisus. TodAi??l A?moniA? nepasitenkinimas auga, auga ir auga.

Ai??edevras gigantas

Jeigu kas nors manAi??s paklaustA?, kokA? didA?iausiAi?? A?spAi??dA? patyriau Maskvoje, atsakyA?iau, kad pribloA?kAi?? Aleksandro Ivanovo paveikslas Tretjakovo galerijoje ai??zKristaus pasirodymas liaudA?iaiai??? (Javlenije Christa narodu, 1837ai??i??1857). BAi??tina atkreipti dAi??mesA? A? formatAi?? ai??i?? daugiau kaip penki metrai aukA?A?io ir septyni su puse ploA?io. Dydis dydA?iu, taA?iau neAi??jis lemia A?ito paveikslo galiAi??, jAi??gAi??, A?taigumAi??. Esu matAi??s A?vairaus meno daugybAi??je pasaulio muziejA?, bet A?is yra iA?skirtinis. Kiek kAi??rybinAi??s jAi??gos turAi??jo dailininkas! Jei kitAi?? sykA? vaA?iuoA?iau A? MaskvAi??, bAi??tinai ateisiu pasiA?iAi??rAi??ti A? staA?iatikiA? KristA?ai??i??

Legendos demonai

Per vieA?nagAi?? Maskvoje tikAi??jausi pamatyti ir vienAi?? kitAi?? spektaklA?. Lyg bAi??tA? atspAi??jAi??s mano mintis, Lietuvos ambasados kultAi??ros ataA?Ai?? Faustas LatAi??nas pasiAi??lAi?? nueiti A? generalinAi?? repeticijAi?? Vachtangovo teatre. Garsusis Jurijus Liubimovas, nors jam jau 94 metai, bet vis dar kupinas jAi??gA?, pastatAi?? spektaklA? pagal Dostojevskio romanAi?? ai??zDemonaiai??? (Besy). PirmAi??sias 2 valandas praleidau salAi??je stebAi??damas, kaip reA?isierius duoda nurodymus aktoriams, o A?ie bando viskAi?? paversti scenos vaizdais. Per antrAi?? spektaklio dalA? teatro direktoriaus Rimo Tumino kabinete gurkA?nojau A?ampanAi??, vis uA?mesdamas akA? A? ekranAi??, transliuojantA? tAi?? repeticijAi??. Spektaklis nepadarAi?? man A?spAi??dA?io, atrodAi?? tarsi studentiA?kos pratybos. Tik aktoriA? A?sijautimas kAi??lAi?? pasigAi??rAi??jimAi??. Sako, iA? pradA?iA? jie protestavo, nenorAi??jo klausyti Liubimovo, Tuminui teko juos taikyti… IA?kart matyti, kad A?ia jis ai??i?? tikras A?eimininkas. Man tai buvo pirmas paA?nekesys su Tuminu.

Ar verta?

Salone, mano ekspozicijoje, A?monAi??s daA?nai fotografavosi prie didelAi??s pastelAi??s ai??zKiA?kisai???. Tarsi prie kokio paminklo. Viena A?iAi??rovAi??, suA?inojusi, kad autorius esu aA?, paklausAi??: kAi?? reiA?kia tas kiA?kis? Matote, tai toks mano kiA?kis, ai??i?? paaiA?kinau. Bet ji bAi??tinai norAi??jo konkretaus atsakymo, nors prisipaA?ino, kad menu nelabai domisi, tiesiog mano paveikslai, jos manymu, smarkiai skiriasi nuo kitA? salono dalyviA? kAi??rybos. Prieina kita moteris, kailiais iA?sipuoA?usi. Klausia, kodAi??l iA? Lietuvos tik vienas autorius. Ai??sijauA?iu A? galeristo vaidmenA? ir sakau: vienas, bet geras. Ji pakraipAi?? galvAi??, pasisukiojo ir pasigyrAi?? apie lietuviA? menAi?? raA?iusi A?urnale Dekorativnoje iskusstvo. NorAi??jau pasakyti jai komplimentAi??, kad graA?iai pasipuoA?usi, bet kol svarsA?iau, ar verta, ji lAi??tai nuA?ingsniavo Estijos pusAi??n…

Truputis garbAi??s

IA?girdau kalbas, esAi?? kovo 27 d. man bus suteiktas Rusijos menA? akademijos GarbAi??s nario vardas. Malonus sutapimas, kad viza galiojo kaip tik iki kovo 27-osios. Ai??simintinas antradienis: 11 valandAi?? stoviu prie A?Ai??jimo A? MenA? akademijAi??. IA?kilmingai renkasi iA?sipustAi?? akademikai. Mane pasodina pirmoje eilAi??je. Pirmiausia kvieA?iami naujieji Akademijos nariai, po to nariai-korespondentai. JA? visas pulkas. Matau keletAi?? paA?A?stamA? veidA? ai??i?? rusA? mados guru JudaA?kinas, ai??zMetA? laikA?ai??? tapytojas Andrejus Jakovlevas, ekrane matytoji menotyrininkAi?? Olga Sviblovaai??i?? NaujA?jA? GarbAi??s nariA? tik keturi. Tarp jA? ir aA?. Ai??tai tokia staigmena baigAi??si mano kelionAi?? A? MaskvAi??.