SkaistybAi??s kermoA?ius moralinio nuopuolio fone

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: BendrakultAi??riniai tekstai
AUTORIUS:Ai??EglAi?? Wittig-MarcinkeviA?iAi??tAi??

DATA: 2013-03

SkaistybAi??s kermoA?ius moralinio nuopuolio fone

EglAi?? Wittig-MarcinkeviA?iAi??tAi??

Virtualus paA?nekesys su Algimantu Gurecku

Nemo esse judex in sua causa potest.*

Publilijus

KultAi??ros barA? nr. 2 Algimantas Gureckas, Ai??viesos sambAi??rio pradininkas, paskelbAi?? tekstAi?? ai??zAudiA?tur et A?ltera parsai???, atsiliepdamas A? mano straipsniA? ciklAi?? ai??zNacionalinAi??s etikos griuvAi??siai, arba Kaip nuA?udyti valstybAi?? jos intelektualA? rankomisai???. Jis daro tokiAi?? iA?vadAi??: ai??zLietuva yra laisva ir nepriklausoma valstybAi??. Niekas iA? A?ono jai neprimetAi?? nei santvarkos, nei valdA?ios, ji turi tokiAi?? santvarkAi?? ir tokiAi?? valdA?iAi??, kokiAi?? pasirinko ir iA?sirinko Lietuvos pilieA?iai. Neteisinga dAi??l to kaltinti fucidin cream for cold sores. SantarAi??-Ai??viesAi?? ar apskritai visus uA?sienio lietuvius. Argi jie siAi??lAi?? Lietuvoje palikti sovietinAi?? biurokratinAi?? valdymo sistemAi??? Be to, nesvarbu, kAi?? jie siAi??lAi?? ar bAi??tA? siAi??lAi??, Lietuvos A?monAi??s vis vien jA? neklausAi??, A? patarimus nekreipAi?? dAi??mesio, tad iA?eiviai negali bAi??ti laikomi atsakingais uA? klaidingus A?alies pilieA?iA? pasirinkimus.ai???

Taigi oponentas mano, kad aA? pernelyg sureikA?minau tiek santarininkA?, tiek apskritai intelektualA? A?takAi?? valstybAi??s raidai po dainuojanA?ios revoliucijos: ai??zWittig-MarcinkeviA?iAi??tAi?? teigia, esAi?? ai??z…valstybAi?? atiduoti A? sovietinio elito rankas apsisprendAi?? intelektualai [...]. Tai pagrindinAi?? jos straipsnio klaida. IntelektualA?, ypaA? grA?A?usiA? iA? VakarA? ar kalbanA?iA? iA? ten, A?taka buvo menka. Lietuvos visuomenAi?? nepasitikAi??jo iA? uA?sienio grA?A?usiais lietuviais, laikAi?? juos susvetimAi??jusiais, nepaA?A?stanA?iais kraA?to gyvenimo. Lietuvon persikAi??lusi Santaros-Ai??viesos A?aka, tiesa, sulaukAi?? akademiniA? sluoksniA? susidomAi??jimo ir pritarimo, bet anapus universitetA? sienA? jos A?taka nebuvo jauA?iama. Ji tikrai nAi?? kiek nepaveikAi?? 1992 m. Seimo ir 1993 m. prezidento rinkimA? rezultatA?.ai???

Kita vertus, autorius sutinka: ai??zWittig-MarcinkeviA?iAi??tAi?? teisi ai??i?? lietuviA? liberalA? pastangos trukdyti stiprios valstybAi??s kAi??rimui buvo kenksmingos, nes sudarAi?? sAi??lygas A?sigalAi??ti nekontroliuojamoms klikoms, kurios naudojasi valstybAi??s silpnumu savais tikslais.ai???

NorAi??A?iau pabrAi??A?ti, kad savo tekstuose aA? apskritai nesirAi??miau kokia nors bendrine ai??ziA?eiviA?ai??? kategorija ir niekur niekuo nekaltinau ai??zvisA? uA?sienio lietuviA?ai???. Ai??iltai paminAi??jau, pavyzdA?iui, fondAi?? ai??zAi?? laisvAi??ai???, A?viesaus atminimo StasA? LozoraitA?, JonAi?? MekAi?? ir RAi??tAi?? Ai??epetys. Be to, neaptarinAi??jau Santaros-Ai??viesos visais jos egzistavimo etapais. Man daugiausia (iA?skyrus du ar tris nukrypimus A? tolimesnAi?? praeitA?) rAi??pAi??jo A?io sambAi??rio vaidmuo po nepriklausomybAi??s atkAi??rimo. Aptartu laikotarpiu Santara-Ai??viesa reiA?kAi??si ne vien kaip iA?eivijos organizacija. PrieA?ingai, prie jos A?liejosi vis daugiau sovietijos viduje gimusiA? ir augusiA?, jos subrandintA? akademikA? (Darius Kuolys, Leonidas Donskis, Tomas Venclova, Egidijus AleksandraviA?ius, Alfredas Bumblauskas, Gintautas MaA?eikis, Arvydas Ai??liogeris ir kiti), kuriuos, beje, arA?iausiai ir kritikavau. Be to, kalbAi??jau apie santarininkA? lyderius, t. y. tuos, kurie mano kritikuotas ideologijas ir elgsenos formas kAi??rAi?? ar propagavo, o ne apie geranoriA?kus klausytojus, kurie A? A?ios federacijos renginius atklysdavo, vedami smalsumo ar noro aktyviau dalyvauti kultAi??rinAi??je veikloje. Toji kritika skirta ne tik santarininkms, bet ir tai intelektualinio elito daliai, kuri, uA?imdama A?takingus postus (kalbu apie akademiniA?, kultAi??riniA?, politiniA? institucijA? vadovus ar administratorius), darydama A?takAi?? televizijai, radijui ir spaudai, iA? dalies lAi??mAi?? moralinA? A?alies klimatAi??. Akivaizdu, kad A?iai grupei priklausAi?? daug nuolatiniA? Santaros-Ai??viesos lektoriA? ar garbAi??s sveA?iA?. Be to, anaiptol ne visus savo priekaiA?tus nukreipiau tik liberaliosios inteligentijos pusAi??n, labai kritiA?kai vertinau skeptiA?kus ir net nihilistiA?kus pasisakymus apie liberalizmAi?? apskritai, nesvarbu, lietuviA?kAi?? ar vakarietiA?kAi??.

GinA?ai tarp liberaliosios ir konservatyviosios lietuviA? inteligentijos daA?niausiai vyko ir vyksta visai dAi??l kitA? dalykA? ai??i?? tai seksualiniA? maA?umA? statusas, A?eimos koncepcija, religijos vaidmuo, kosmopolitizmas, multikultAi??ralizmas, visuomenAi??s atvirumo laipsnis ir t. t., taigi nesutariama visai ne dAi??l to, kAi?? aA? stengiausi problematizuoti. Jeigu lietuviA? neliberaliosios/konservatyviosios inteligentijos pilietinAi?? laikysena bAi??tA? labiau iA?siskyrusi, rimA?iau atsiribodama nuo kai kuriA? ideologijA?, visuomenAi?? A?iandien gal nejaustA? tokio gilaus moralinio nuosmukio. O liberalioji inteligentija vis dAi??lto iA?siskyrAi??, deja, blogAi??ja prasme, todAi??l A? jAi?? ir sutelkiau dAi??mesA?. Bet ir vAi??l turiu priminti, kad kalbAi??jau ne apie visAi?? liberaliAi?? lietuviA? inteligentijAi??. Kaip jau esu pabrAi??A?usi ciklo pabaigoje, Lietuvoje esama liberaliai mAi??stanA?iA? asmenA?, kurie negAi??rAi?? ai??zbruderA?aftoai??? su struktAi??romis, atsakingomis uA? nusikaltimus prieA? Lietuvos valstybAi??. Toks elgesys bAi??tA? prieA?taravAi??s ne tik jA? principams, bet ir pagrindinei liberalizmo nuostatai, kad A?mogaus laisvAi?? yra aukA?A?iau uA? viskAi??, todAi??l itin grieA?tai vertintini visi, kurie tAi?? laisvAi?? varA?Ai??, pavyzdA?iui, sovietai. Ai??i man brangi liberalizmo samprata fundamentaliai skiriasi nuo ai??zsantarinAi??sai???, A?velninanA?ios sovietiniA? nusikaltimA? mastAi??, atsisakanA?ios tuos nusikaltimus deramai pasmerkti. TaA?iau minAi??ta liberalizmo samprata nepadarAi?? A?takos lietuviA?kajam liberalizmo A?vaizdA?iui, todAi??l vartodama sAi??vokAi?? ai??zlietuviA?kasis liberalizmasai??? aA? paprastai turAi??jau omeny santarinA? jo variantAi??.

Turiu pataisyti ir tokA? Gurecko komentarAi??: ai??zNetikiu, kad Algirdas Julius Greimas, neigiamai kalbAi??damas apie ai??zatsteigimusai???, norAi??jo pasisakyti prieA? Lietuvos nepriklausomybAi??s atkAi??rimAi??. [ai??i??] Nesu sutikAi??s ir neA?inau nAi?? vieno, kuris bAi??tA? buvAi??s prieA?ingas Lietuvos iA?sivadavimui ir nepriklausomos Lietuvos valstybAi??s atkAi??rimui.ai??? AA? irgi nemanau ir niekur nesakiau, kad Greimas ar kiti iA?eivijos santarininkai bAi??tA? prieA?inAi??si nepriklausomybAi??s atkAi??rimui. Remdamasi Greimo teksto iA?trauka, padariau iA?vadAi??, kad jis pasisakAi?? prieA? nepriklausomybAi??s atkAi??rimo aktAi??, o ne prieA? patA? nepriklausomybAi??s atkAi??rimAi??. Jo tekste galima rasti vos ne visus segmentus tos ideologijos, kuriAi?? tuomet varinAi??jo sovietinis elitas. Jos esmAi?? paprasta: eikime A? nepriklausomybAi?? pamaA?u, venkime staigiA? A?ingsniA?, kurie galAi??tA? vesti A? pavojingAi?? konfrontacijAi?? su Maskva, nes tada, kaip gAi??sdino Brazauskas, ai??zgyvenimo nebusai???. DaugybAi?? dorA? A?moniA? nematAi??, kas slypi uA? A?iA? raginimA?. Savo komentarais visai nenorAi??jau parodyti, koks neva blogas ar nepatriotiA?kas buvo Greimas, kalbAi??jau apie tai, kad sovietA? demagogija buvo ai??zpraplovusi smegenisai??? net ir tokioms A?viesioms galvoms kaip garsusis semiotikas. A?ia nenoriu vAi??l iA? naujo aiA?kinti VakarA? poA?iAi??rio, kad ai??ztie karA?takoA?iai lietuviaiai??? sumaiA?ys GorbaA?iovui visas kortas. NemaA?ai iA?eivijos intelektualA?, deja, nuoA?irdA?iai pasitikAi??jo savo kairiaisiais ar liberaliais draugais Lietuvoje, net iki A?iol jie silpnai suvokia, kokia didelAi?? A?taka buvo ir yra jiems daroma. O sovietiniai intelektualai, nors dAi??davosi ir iki A?iol dedasi ai??zdisidentaisai???, mAi??stAi?? panaA?iai kaip sovietA? funkcionieriai. NorAi??jau skaitytojams pateikti pavyzdA?iA?, bylojanA?iA? apie neblAi??stantA? ideologinA? intymumAi?? tarp sovietA? elito ir lietuviA? inteligentijos. KAi??liau sau tikslAi?? ne tik apraA?yti patA? fenomenAi??, t. y. moralinAi?? inteligentijos atrofijAi??, bet ir paskatinti skaitytojus, kad susimAi??stytA? apie gilumines istorines A?io dramatiA?ko reiA?kinio prieA?astis, suvoktA?, kaip toli jis paA?engAi??, apimdamas net ir didA?iuosius iA?eivijos eruditus.

Suprantu, Gureckui, vienam iA? Santaros-Ai??viesos pradininkA?, skaudu skaityti mano iA?vedA?iojimus, kad A?i federacija reiA?kAi??si tarsi patikimas intelektualinis sovietA? valdA?ios ramstis. TaA?iau ar mano oponentas tikrai A?A?velgia, kaip labai pasikeitAi?? A?io sambAi??rio pobAi??dis? Ai??tai Gureckas raA?o: ai??zApskritai sunku pasakyti, kas galAi??tA? kalbAi??ti uA? tokiAi?? neorganizuotAi??, palaidAi?? organizacijAi??.ai??? Neorganizuota, palaida, bohemiA?ka, marga, atvira visiems, gal kiek lengvabAi??diA?ka, bet geranoriA?ka ai??i?? A?ie apibAi??dinimai gal ir taikytini ankstesniam jos stiliui. Atrodo, A?iandien kur kas labiau tiktA? visai kiti epitetai: organizuota, su beveik visada tA? paA?iA? lektoriA? A?iedu, prie kurio dera artintis tik mAi??vint ai??zaksomines pirA?tinesai???. Juk apie tokius ir kitokius pasikeitimus kalba net patys santarininkai arba tie, kurie A?iAi?? federacijAi?? labai vertina, ja A?avisi. Antai Maksimas Ivanovas, grupAi??s Riff Lections lyderis, A?urnalo PaA?vaistAi?? bendraautoris, superlatyvais A?erdamas savo susiA?avAi??jimAi?? ir kalbAi??damas apie savo ai??znepaaiA?kinamAi?? norAi?? A?silieti A? Santaros veiklAi??ai???, raA?o: ai??zDAi??l savo A?takingumo Santara-Ai??viesa man asocijuojasi su Yale universiteto slapta draugija Skull and Bones, kurios visi nariai buvo ir yra svarbAi??s A?monAi??s JAV visuomeniniame ir politiniame gyvenime. Dauguma Amerikos prezidentA? buvo A?ios organizacijos nariai, o 2004 m. rinkimai buvo pirmieji, kai A?i savybAi?? buvo bAi??dinga abiem kandidatams, DA?. BuA?ui ir DA?. Keriui. Ai??ioje vietoje derAi??tA? prisiminti, kad S. Lozoraitis ir V. Adamkus yra buvAi?? Santaros aktyvistai. Skull and Bones, galima sakyti, suformavo JAV intelektualiAi??jAi?? klasAi??. Tokia yra ir mano Santaros vizija.ai???1

Taigi Ivanovo ai??znoras A?silietiai??? ne toks jau ir ai??znepaaiA?kinamasai???! Jam pavyko perprasti federacijos esmAi??, nors bAi??tA? galAi??jAi??s ir pasitikslinti, kad Stasys Lozoraitis jai nepriklausAi??. IA? tikrA?jA? po nepriklausomybAi??s atkAi??rimo Santara-Ai??viesa, galima sakyti, formavo lietuviA? ai??zintelektualiAi??jAi?? klasAi??ai???. Ir ne tik jAi??, bet ir politinA? elitAi??, tiksliau, tAi?? jo dalA?, kuriAi?? A?vairAi??s A?inomi santarininkai rAi??mAi??, ai??i?? socdemus ir liberalus. Jaunasis apA?valgininkas teisingai suprato, kad dalyvaudamas A?ios organizacijos veikloje jis kada nors, jei ir netaps lietuviA?ku Bushu, vis tiek A?gis A?takAi?? ir gaus nemaA?ai valdA?ios. Intelektualams, kurie teikia ideologines paslaugas valdA?iai, A?i paprastai nelieka skolinga ai??i?? apdovanoja premijomis, ordinais, skiria A?takingus ir pelningus postus, apipila liaupsAi??mis. Kuo geriau tam tikra ideologija padeda iA?silaikyti valdA?ioje (arba nuversti prieA?ininkus), tuo didesnis apdovanojimas uA? tai laukia. Manus manam lavat.

Dabar pereikime prie Gurecko teiginiA? ir neiginiA?. Ar tikrai iA?eivijos intelektualai po nepriklausomybAi??s atkAi??rimo neturAi??jo nei A?takos, nei pasitikAi??jimo? IA?kart ai??zpo dainuojanA?ios revoliucijosai??? A?inomas santarininkas Algirdas AviA?ienis tapo Kauno Vytauto DidA?iojo universiteto rektoriumi. Ar galAi??jo vienas A?takingiausiA? akademiniA? administraciniA? postA? (o vAi??liau ir vieta Kauno savivaldybAi??s taryboje) tekti asmeniui, neturAi??jusiam pasitikAi??jimo? Tuo metu, kai SAi??jAi??dA?io banga dar nebuvo visai nuslopinta, taigi kAi??lAi?? grAi??smAi?? sovietiniam valdA?ios elitui, A? tokA? svarbA? postAi?? buvo galima patekti dviem bAi??dais ai??i?? palaikAi?? arba A?monAi??s, arba sovietinAi?? administracija. Jeigu Gureckas mano, kad A?monAi??s iA?eiviais nepasitikAi??jo, tada lieka tik antroji galimybAi??. Ir tikrai ai??i?? sovietinis elitas, naudodamasis ai??zTAi??viA?kAi??s draugijosai??? surinkta informacija apie iA?eivius, buvo puikiai iA?studijavAi??s ideologines santarininkA? nuostatas, todAi??l laikAi?? juos itin tinkamais kandidatais uA?imti A?takingus intelektualinAi??s administracinAi??s valdA?ios postus. AviA?ienio kandidatAi??ra irgi idealiai tiko sovietiniam istebliA?mentui.

TaA?iau tiesa bAi??tA? ir tai, kad didelAi?? dalis A?moniA? (nors, aiA?ku, ne visi) tuo metu labai geranoriA?kai ir su pasitikAi??jimu A?iAi??rAi??jo A? iA?eivius, naiviai tikAi??damiesi, kad A?ie padAi??s A?veikti sovietinA? marazmAi??. IA? skaudA?iA? pamokA? nepasimokyta, nepaisant net Valdo Adamkaus prezidentavimo patirties. Niekas nesugebAi??jo iA?sklaidyti iA?eivio-sugrA?A?Ai??lio-gelbAi??tojo mito, kurA? lietuviai ir A?iandien su meile puoselAi??ja. Nebuvo suvokta, kad, neatlikus esminiA? reformA? (administraciniA? ir dvasiniA?), A? LietuvAi?? sugrA?A? tik tam tikros pakraipos lietuviai ai??i?? tolerantiA?ki sovietiniam paveldui.

Gureckas tvirtai A?sitikinAi??s, kad santarininkai neprisidAi??jo prie ai??zsovietinAi??s biurokratinAi??s valdymo sistemosai??? iA?saugojimo, juk ir pats apie save jis raA?o: ai??zPrisipaA?A?stu: buvau ir esu A?sitikinAi??s, kad smerkti lietuviA?kAi??jAi?? sovietinAi?? nomenklatAi??rAi?? ir neatlaidA?iai su ja kovoti, tarsi visi, kas jai priklausAi??, laikytini tautos ir valstybAi??s iA?davikais, buvo netikslinga (nors kai kuriais atvejais bAi??tA? buvAi?? teisinga). Mano manymu, verA?iau derAi??jo stengtis padaryti jAi?? nepriklausomos Lietuvos valstybAi??s atkAi??rimo dalyve. Juk aukA?A?iausia pergalAi?? yra ne tada, kai prieA?as ar oponentas sunaikinamas, bet tada, kai pavyksta A?tikinti jA? savo idAi??jA? ir nusistatymA? teisingumu, kad prieA?ininkas taptA? A?alininku.ai??? Bet juk bAi??tent skatinimai nesmerkti sovietA? elito, su juo nekovoti ir lAi??mAi??, kad buvo iA?saugota ai??zsovietinAi?? biurokratinAi?? valdymo sistemaai???. Galima ginA?ytis dAi??l to, ar tokie skatinimai buvo, o gal ir tebAi??ra, pateisinami, turAi??jAi?? ar net tebeturintys kokiA? nors privalumA?, bet kaA?in ar A?manoma nuneigti tai, kas akivaizdu.

Ar iA?kilAi??s Santaros-Ai??viesos intelektualai ai??ztikrai nAi?? kiek nepaveikAi??ai??? 1992 m. Seimo rinkimA? rezultatA?? IA? Gurecko teksto susidaro A?spAi??dis, kad, autoriaus manymu, autoritetai, pareikA?dami savo nuomonAi?? vienu ar kitu svarbiu klausimu, nedaro jokios A?takos visuomenei. NeA?inau, ar teisingai supratau, bet jeigu taip, tai Gureckas smarkiai klysta. Neseniai autoritetingAi?? A?urnalistAi?? AlgimantAi?? A?ekuolA?, vaizdA?iai tariant, tiesiog nuskalpavo anti-VAE lobistai po to, kai jis iA?reiA?kAi?? pozityvA? poA?iAi??rA? A? Hitachi projektAi??. Negi kiltA? tokia audringa reakcija, jeigu autoritetai savo pareiA?kimais vis tiek nedaro A?takos? O jeigu tiesa, kad autoritetai daro didA?iulAi?? A?takAi?? visuomenAi??s nuomonei, tai negi reliatyvistiniai Vytauto Kavolio pasisakymai 1992 m. rinkimA? prieA?auA?ryje, ai??znAi?? kiekai??? nepaveikAi?? tA? rinkimA? rezultatA??

Gaila, bet, nepaisant aiA?kiA? A?rodymA?, Gureckas atmeta mano teiginA?, kad atiduoti valstybAi?? A? sovietinio elito rankas 1992 m. apsisprendAi?? bAi??tent intelektualai. Vyliausi, gal atsiras koks sAi??A?iningas santarininkas (o tokiA? tikrai yra, tiesa, ne tarp lyderiA?), kuris nuoA?irdA?iai ai??ziA?sikalbAi??sai??? su savo biA?iuliais, uA?uot bandAi??s gelbAi??ti ai??zkarAi??nAi??ai???. Juk kritikAi?? visada lengviau priimti, jeigu jAi?? dAi??sto savi, o ne paA?aliniai, tokie kaip aA?. Jeigu pilietinAi??s ydos nAi??ra A?A?velgiamos, beatodairiA?kai atmetant bet kokiAi?? kritikAi??, tada neA?manoma jA? ir iA?taisyti. Kaip rodo naujausioji mAi??sA? A?alies istorija, iki A?iol praktikuojama santarininkA? ai??zpilietinAi??ai??? laikysena yra bAi??tent tokia, kokiAi?? Kavolis pademonstravo 1992 m. Seimo rinkimA? iA?vakarAi??se: svaidytis reliatyvistinAi??mis frazAi??mis (Ai?? la ai??znereikia skirstyti A? gerus ir blogusai???), kai sprendA?iama ilgalaikAi?? valstybAi??s perspektyva. Antai neseniai viename interviu santarininkas Darius Kuolys pareiA?kAi??: ai??zIstorija su Darbo partija primena gaujA? karus. A?ia nAi??ra teisiojo, nAi??ra gerojo ir blogojo. Blogas ir blogesnis. Neteisus ir neteisesnis. Taip galAi??tume mes lyginti.ai??? Toliau jis aiA?kina: ai??zDarbo partijos lyderio prieA?ininkA? pusAi??je rytietiA?kos politikos bruoA?A? yra labai daug. Vienas tokiA? ai??i?? uA?sidarymas nuo visuomenAi??s, atkaklios pastangos slAi??pti tiesAi??.ai???2

ApibAi??dinti Darbo partijos ai??zprieA?ininkusai??? kaip panaA?ios moralinAi??s pakraipos ai??zgaujasai??? reiA?kia pirmiausia sakyti, kad Lietuvos Respublika, kuri, per jai atstovaujanA?iAi?? GeneralinAi?? prokuratAi??rAi??, surinko 155 tomus A?rodymA? apie A?ios partijos lyderiA? finansinius nusikaltimus, yra tik dar viena ai??zgaujaai??? ai??i?? ne kAi?? geresnAi?? ar teisesnAi?? uA? tAi??, kuri yra teisiama. Net ir tuo atveju, jeigu Darbo partijos ai??zprieA?ininkaiai??? (nesvarbu, ar turimos omenyje Lietuvos politinAi??s partijos, ar valstybAi??s institucijose veikianA?ios tam tikros grupuotAi??s, o gal uA?sienio valstybiA? tarnybos) bAi??tA? pagrA?stai uA?sitarnavAi?? tokiA? priekaiA?tA? ar netgi teismo, tokius reliatyvistinius iA?vedA?iojimus laikyti tinkama pilietine laikysena yra tikras nonsensas. Nors minAi??tAi?? teismo procesAi?? teisiamieji su savo advokatais gudriai vilkina, nors aiA?kiai matomi itin stambiA? ir sistemingA? finansiniA? machinacijA? kontAi??rai, o nusikalstama Darbo partijos veika buvo nukreipta ne prieA? pavienius pilieA?ius, bet prieA? visAi?? valstybAi??, kAi?? tik atlaikiusiAi?? sunkmetA?, mAi??sA? pilietinAi??s visuomenAi??s ai??zdidieji ugdytojaiai??? vis tiek mano, esAi?? nieko A?ia blogo (vsio zakonno?)ai??i??

Reliatyvistinis poA?iAi??ris, be abejo, gali bAi??ti tinkama pilietinAi?? laikysena, kai kalbama apie kokA? nors smulkA? kasdieniA?kAi?? politikavimAi??, bet tikrai ne tada, kai aptariami procesai, svarbAi??s bendruomenAi??s ateiA?iai. Na, gal nesuprato Kavolis 1992-aisiais, kad artAi??jantys rinkimai nulems, ar subyrAi??s, ar A?sitvirtins sovietinis valdymo aparatas, o Kuolys A?iandien gal nesupranta, kokA? didelA? poveikA? lietuviA? politinAi??s ir teisinAi??s sistemos raidai, jos skaidrumui padarys Darbo partijos bylos atomazga. TaA?iau kaip galima ugdyti pilietinAi?? visuomenAi??, jeigu ugdytojai net neA?stengia atskirti, kurie A?vykiai jos paA?angai turi didelAi?? reikA?mAi??, o kurie neturi?

Na, bet grA?A?kime prie aptariamojo teksto ir apsvarstykime argumentus, kuriais Gureckas gina raginimA? ai??znekovotiai??? su sovietA? struktAi??romis tikslingumAi??.

Komentuodamas A?temptAi?? situacijAi?? prieA? Kovo 11-Ai??jAi?? ir po jos, oponentas raA?o: ai??zTomis lemtingomis ir pavojingomis dienomis man atrodAi?? itin svarbu iA?vengti susiprieA?inimo tarp laisvAi??s reikalaujanA?io SAi??jAi??dA?io ir savo galiAi?? siekianA?io iA?laikyti Lietuvos sovietinAi??s nomenklatAi??ros elito. [...] Tokia santarvAi??s su nomenklatAi??ra politika reikalavo buvusiems kolaborantams, pereinantiems A? nepriklausomos Lietuvos valstybAi??s A?alininkA? pusAi??, taikyti nors ir nedeklaruotAi??, tyliAi?? amnestijAi?? uA? okupacijos metais padarytus nusiA?engimus, gal net uA? kai kuriuos nusikaltimus, elgtis su jais taip, kaip su niekuo nenusidAi??jusiais pilieA?iais.ai???

Argumentas svarus, aA? jam visiA?kai pritariu. Jeigu sovietiniam elitui bAi??tA? buvAi?? parodyta, kad naujai atkurtoje Lietuvoje jam nebus vietos, jis bAi??tA? daug aktyviau prieA?inAi??sis nepriklausomybei ai??i?? ne vien agitacija ir/ar sAi??mokslais. Gureckas pripaA?A?sta, kad susiprieA?inimo iA?vengta dAi??l Vytauto Landsbergio iA?minties ir A?A?valgumo. NesakyA?iau, kad toks poA?iAi??ris bAi??dingas vietinio sukirpimo santarininkams. Kai kurie iA? jA?, visai kaip Arvydas Juozaitis (KB, 2012/11), savo neiA?senkamAi?? iA?tikimybAi?? kompartijos virA?Ai??nAi??ms teisina A?vairiais kliedesiais, neva tai buvusi kaA?kokia prevencinAi?? priemonAi??, kaip uA?kirsti keliAi?? Landsbergio ai??zdiktatAi??raiai???, kirA?inanA?iai veiklai. Taip samprotauja, pavyzdA?iui, Arvydas Ai??liogeris, kuris nAi?? nemirkteldamas pravardA?iuoja LandsbergA? ai??zLietuvos LukaA?enkaai???.3

ai??zTylioji amnestijaai??? buvo reikalinga, taA?iau tik pereinamuoju laikotarpiu. 1991 m. pabaigojeai??i??1992 m. pradA?ioje, kai tarptautinAi?? politinAi?? situacija stabilizavosi Lietuvos labui, nebuvo ko vengti desovietizacijos. KalbAi??dama apie desovietizacijAi??, nekalbu apie kaA?kokA? ai??zsunaikinimAi??ai???. BAi??tA? pakakAi?? A?statymu suvarA?yti sovietA? elito teises uA?imti A?takingus postus, kaip tAi?? sAi??kmingai padarAi?? kai kurios kitos postkomunistinAi??s valstybAi??s. Net ir atsisakius tokiA? desovietizacijos formA?, buvo galima kitais bAi??dais neleisti sovietiniam elitui brautis A? valdA?iAi??. ReikAi??jo tik aktyviai ir vieA?ai remti opozicijAi??, t.Ai??y. konservatorius su artimais jA? sAi??jungininkais (pavyzdA?iui, sovietA? smurto aukA? organizacijas ir pan.). Jokia kita partija per visAi?? nepriklausomybAi??s laikotarpA? nesireiA?kAi?? kaip aiA?ki socialdemokratA? opozija. Tai dar kartAi?? atsiskleidAi?? per Algirdo ButkeviA?iaus vyriausybAi??s formavimAi??. Socialdemokratai buvo nusiteikAi?? sudaryti vyriausybAi?? su bet kuo, iA?skyrus TS-LKD (kurios esmine struktAi??rine dalimi tapo buvAi?? konservatoriai kartu su tremtiniais ir politiniais kaliniais), nepaisant to, kad pagal programines nuostatas (ne tik A?velgiant per vakarietiA?kos socialdemokratijos prizmAi??, bet ir lyginant su LSDP programinAi??mis deklaracijomis) kairiesiems turAi??tA? bAi??ti visiA?kai svetimos tos jAi??gos, su kuriomis jie taip mielai (ne iA? bAi??tinybAi??s, o jau gerokai prieA? rinkimus) susidAi??jo. EsminAi?? prieA?prieA?a tarp TS-LKD ir LSDP yra susijusi ne su ekonominAi??mis, socialinAi??mis, bendros pasaulAi??A?iAi??ros ar kitomis nuostatomis, o bAi??tent su istoriniu palikimu. IA?skyrus kai kurias, labai jau maA?as iA?imtis, A?ymAi??s santarininkai ir A?iaip autoritetingi liberalAi??s intelektualai per visAi?? nepriklausomybAi??s laikotarpA? rAi??mAi?? A?vairias partijas, iA?skyrus vienAi?? ai??i?? TS-LKD.

SantarininkA? nusiteikimAi?? vertinti sovietinAi?? nomenklatAi??rAi?? kaip normalA? ir visateisA? politinA? darinA?, nei su juo ai??zkovojantai???, nei ribojant jo veiklAi??, nei kitaip reikalaujant, kad stotA? A? akistatAi?? su praeitimi, Gureckas teisina ne tik A?velgdamas iA? 1990ai??i??1992 m. perspektyvos, bet ir vertindamas tokios laikysenos pasekmes: ai??zAr pasiteisino politika, kompromisinAi?? nomenklatAi??ros atA?vilgiu? NemaA?a dalis buvusiA? komunistA? tikrai atsisakAi?? komunistinAi??s ideologijos, pasitraukAi?? iA? kompartijos, A?stojo A? kuriAi?? nors iA? demokratiniA? partijA? arba, nusiA?alinAi?? nuo politikos, Ai??mAi??si verslo ar kultAi??rinAi??s veiklos. Daugelis ir dabar teigiamai reiA?kiasi tiek valstybAi??s, tiek visuomenAi??s gyvenime. Tarp jA? ai??i?? ir dabartinAi?? Respublikos PrezidentAi??.ai??? Tiesa, autorius sutinka, kad kompromisinAi?? politika tikslAi?? pasiekAi?? tik iA? dalies: ai??zDeja, ne visi atsivertimo lAi??kesA?iai iA?sipildAi??. DidelAi?? dalis nomenklatAi??ros A?sitaisAi?? Brazausko vyriausybAi??je. [...] NomenklatAi??rinAi?? LDDP 1992 m. laimAi??jo Seimo rinkimus, o 1993 m. pradA?ioje jos vadovas Brazauskas iA?rinktas Respublikos Prezidentu. [...] LDDP laimAi??jimas per rinkimus ai??i?? lemiamas posAi??kis, graA?inAi??s A? valdA?iAi?? komunistus, kurie per ketverius metus A?tvirtino senosios nomenklatAi??ros dominuojamAi?? biurokratinA? reA?imAi??.ai???

Ar ai??ztylioji amnestijaai??? padAi??jo (ir kiek) integruoti komunistus A? nepriklausomos Lietuvos kAi??rimo procesAi??, bus lengviau pasverti, jeigu liausimAi??s vartojAi?? tokias maA?ai apibrAi??A?tas, mAi??gAi??jiA?kas sAi??vokas kaip ai??zviena dalis komunistA?ai???, ai??zkita dalis nomenklatAi??rosai??? ir pereisime prie kategorizavimo teisiniu ir moraliniu atA?vilgiu. Jei norime vaisingai diskutuoti apie kolektyvinAi?? desovietizacijAi??, pirmiausia derAi??tA? iA?skirti dvi kategorijas: tuos asmenis, kuriA? eitos pareigos ar statusas pagal apraA?ymAi?? atitinka kokiAi?? nors teisiA?kai pripaA?intAi?? nusikalstamAi?? veikAi??, ir tuos, kuriA? eitos pareigos nieko panaA?aus neatitinka. Kadangi desovietizacija apriboja tam tikras A?mogiA?kosios raiA?kos sritis, nusikalstamos veikos pobAi??dis, kurA? atspindi eitos pareigos, turAi??tA? bAi??ti atitinkamai sunkus. Tokie sunkAi??s yra tik pripaA?inti tarptautiniai nusikaltimai ir fundamentaliA? A?mogaus teisiA? paA?eidimai.

PirmAi??jAi?? kategorijAi?? galima vadinti sovietinAi??s kolaborantinAi??s valdA?ios virA?Ai??ne arba sovietiniu elitu. (Ai??iuos terminus savo tekstuose vartojau bAi??tent A?ia aptariama prasme. A?odis ai??zkompartijaai??? apima daugiau, bet jA? kartais irgi pavartodavau ai??zsovietiniam elituiai??? A?vardyti, turAi??dama omenyje ne visus jos narius, o tik tuos, kurie buvo A?galioti A?iAi?? struktAi??rAi?? reprezentuoti, formuoti jos kryptA?.)

Antrajai kategorijai galima duoti konformistA? pavadinimAi??, nors terminAi?? ai??zkonformistasai??? lietuviA? autoriai vartoja skirtingai. PavyzdA?iui, kai kas A?odA? ai??zkonformistasai??? pasitelkia tam, kad ai??zneidAi??jinA? kolaborantAi??ai??? arba kolaborantAi?? karjeristAi?? atskirtA? nuo ai??zidAi??jinio kolaborantoai???, veikianA?io iA? prosovietiniA? A?sitikinimA?. Teisiniu poA?iAi??riu A?is skirtumas nAi??ra labai reikA?mingas.

Ta ai??znomenklatAi??ros dalisai???, kuri turAi??jo sprendA?iamAi??jAi?? galiAi??, tokia kaip LKP CK, LSSR AukA?A?iausioji Taryba ir t. t., tiesiogiai gaudavusi nurodymus iA? Maskvos, sankcionavusi ir uA?tikrinusi jA? vykdymAi??, yra atsakinga uA? okupacinAi??s valdA?ios veiksmus. Kolaborantai, eidami pareigas, turinA?ias A?ia apraA?ytAi?? funkcijAi?? ir galias, vien tuo, kad A?iA? pareigA? imdavosi, rodAi?? savo pasirengimAi?? vykdyti okupantA? valiAi??. Lietuvos A?moniA? persekiojimai, jA? teisiA?, tiek individualiA?, tiek bendruomeniniA?, suvarA?ymai, nebuvo vykdomi be kolaborantA? ai??zpalaiminimoai???. TodAi??l jA? pareigybAi??s atitinka sunkios nusikalstamos veikos apraA?ymAi??. Pati narystAi?? kompartijoje dar neA?rodo pasirengimo vykdyti nusikalstamAi?? veikAi??, toks asmuo neturi ir reikiamos galios, todAi??l eiliniai LKP nariai laikytini konformistais.

A?ia tik bendrais bruoA?ais aptariau, kokias kategorijas derAi??tA? vartoti, kalbant apie kolektyvinAi?? desovietizacijAi??, diskutuojant, kodAi??l jos nebuvo imtasi ir kokios to pasekmAi??s. Ai??ie siAi??lymai nAi??ra nauji, panaA?ias kategorijas desovietizacijai taikAi?? nemaA?ai postkomunistiniA? valstybiA?. Kategorijos gali bAi??ti tikslinamos, grupuojamos, diferencijuojamos ar hierarchizuojamos, pritaikomos lietuviA?kam kontekstui, atsiA?velgiant A? informacijAi??, kuriAi?? kaupia ir vertina ekspertai. Be abejo, esama ir vadinamA?jA? ai??zpilkA?jA? zonA?ai???, pavyzdA?iui, veikla sovietA? kontroliuojamose politinAi??s ar administracinAi??s valdA?ios struktAi??rose pagal savo pobAi??dA? turi abiejA? kategorijA? bruoA?A?. TaA?iau, kad egzistuoja ai??zpilkosios zonosai???, yra gerai A?inoma problema, nuolatinAi?? juristA? darbo palydovAi??, o kad esama atvejA?, kuriuos sunku klasifikuoti, anaiptol nereiA?kia, esAi?? pats kategorizavimas praranda prasmAi??.

Kadangi konformistA? veikla neturi aiA?kaus nusikalstamos veikos pobAi??dA?io, nAi??ra pagrindo A?statymiA?kai jos riboti. TaA?iau tai nereiA?kia, kad jA? kandidatAi??ros A? A?takingus postus neturAi??tA? bAi??ti svarstomas iA? A?io taA?ko. Galima sprAi??sti problemAi?? ir politinio pasitikAi??jimo lygmeniu. LemiamAi?? A?odA? tokiais atvejais turAi??tA? tarti sovietA? smurto aukA? organizacijos, turinA?ios daug gilesnA? supratimAi?? apie nusikalstamA? struktAi??rA? veiklos metodus ir intuicijAi??, paremtAi?? tuo supratimu. Kartu tai bAi??tA? nacionalinio solidarumo ir pagarbos smurto aukoms iA?raiA?ka. Vokietijoje tokiais atvejais atsiA?velgiama A? tai, kAi?? sako A?ydA? bendruomenAi??s atstovai.

Beje, uA?uot skirsA?ius sovietiniA? struktAi??rA? narius A? teisiA?kai svarbias grupes, buvo galima atlikti desovietizacijAi??, traktuojant jAi?? kaip grynai politinio pasitikAi??jimo klausimAi??, kai kiekvieno ai??zneaiA?kausai??? pretendento A? svarbius postus kandidatAi??rAi?? apsvarsto smurto aukA? organizacijos. TaA?iau net ai??zpalengvintoai??? varianto inteligentija nepalaikAi??. Ne (tik) kokie nors buvAi?? partorgai, bet pats intelektualinis elitas per visAi?? nepriklausomybAi??s laikotarpA? nesilaikAi?? A?io svarbaus moralinAi??s ir pilietinAi??s laikysenos principo, nesistengAi?? A?diegti jo A? savAi??sias ai??zpilietinAi??s edukacijosai??? programas, o daA?nai netgi tyA?iodavosi iA? protestA? ir nuogAi??stavimA?, kuriuos dAi??l vienos ar kitos kandidatAi??ros pareikA?davo sovietA? smurto aukA? organizacijos. Su tokiais protestais visai nebuvo skaitomasi, jA? reiA?kAi??jai A?eminami (kAi?? jau kalbAi??ti apie nuoA?irdA?iAi?? pagarbAi??), vadinami ai??zsovietofobaisai???, kaltinami kerA?tingumu, traumA? prasimanymu, siaurakaktiA?kumu ir t.Ai??t. Ar yra koks tinkamas epitetas, kokiu galAi??A?iau apibAi??dinti tokiAi?? lietuviA? inteligentijos laikysenAi??, nesutrikdydama kultAi??ringo diskusijos tono?

AptarAi?? kategorizavimAi??, grA?A?kime prie klausimo, ar tiesa, kad ai??ztylioji amnestijaai??? turAi??jo ir privalumA?, pavyzdA?iui, tokiA?, kuriais remiasi Gureckas, primindamas, kad ai??zdalis komunistA? partijosai??? nariA? A?siliejo A? nepriklausomos valstybAi??s kAi??rimAi??, pasklido po ai??zkitas demokratines partijasai???? Su jo pateiktu PrezidentAi??s Dalios GrybauskaitAi??s pavyzdA?iu galima sutikti. TaA?iau dAi??stytojos darbas partinAi??je mokykloje, mano galva, aiA?kiai leidA?ia priskirti jAi?? konformistA? kategorijai. BAi??tA? visai kas kita, jeigu ji bAi??tA? buvusi tos mokyklos direktorAi??. Grynai ideologinAi?? veikla tik labai retais atvejais A?traukiama A? kokiA? nors sunkiA? nusikaltimA? apraA?ymAi??. ReikA?minga ir tai, kad PrezidentAi?? buvo iA?rinkta, o ne paskirta. Kitaip tariant, vienAi?? svarbA? pasitikAi??jimo egzaminAi?? ji ir taip iA?laikAi??. Be to, ir sovietA? smurto aukA? organizacijos nepasisakAi?? prieA? jAi??. TodAi??l dabar kilAi??s toks arA?us vajus kAi?? nors trAi??ks plyA? iA?kapstyti iA? Dalios GrybauskaitAi??s praeities, rodo tik ankstyvus bandymus pasimatuoti Prezidento kAi??dAi??.

Sutinku su oponento teiginiais, kad buvo tikrai daug konformistA?, kuriA? veikla po Kovo 11-osios iA?ties vertintina teigiamai. Tai manAi??s nAi?? kiek nestebina. Konformizmas nAi??ra nusikaltimas. Tik A?vykdyta nusikalstama veika korumpuoja A?mogA? iA? vidaus, daA?nai paversdama jA? blogio recidyvistu. TaA?iau reikAi??tA? akcentuoti tai, kad konformistA? A?siliejimas A? A?alies gyvenimAi?? visai nelaikytinas ai??ztyliosios amnestijosai??? nuopelnu, kaip A?rodinAi??ja Gureckas. Juk eiliniA? komunistA? veiklos jokia protinga desovietizacija ir taip nebAi??tA? siekusi apriboti. Taigi konformistams nebuvo jokios naudos iA? ai??ztyliosios amnestijosai???. UA?tat ji labai pravertAi?? sovietA? kolaborantams, t.Ai??y. tiems, kurie priskirtini nusikaltAi??liA? kategorijai.

Ar tiesa, kad ai??zdalis komunistA?ai??? pasklido po ai??zkitas demokratiA?kas partijasai???? Taikant anksA?iau siAi??lytAi?? kategorizavimAi??, dabar galima A? A?A? klausimAi?? atsakyti daug konkreA?iau. Ai?? opozicinAi??, t.Ai??y. konservatoriA?, partijAi??, vAi??liau TS-LKD, nepateko niekas iA? kolaborantA?, tik konformistai. Beje, tai vienintelAi?? partija, kuri rimtai reaguodavo, gavusi kokiAi?? nors pagrA?stAi?? ar nepagrA?stAi?? informacijAi??, metanA?iAi?? ant jos nariA? praeities A?eA?Ai??lA?. Kitos partijos tokiAi?? informacijAi?? laikAi?? apskritai nesvarbia. DidA?ioji dalis kolaborantA? perbAi??go A? LDDP, vAi??liau A? LSDP. Kai kuriA? kolaborantA? gal rasime ir kitose partijose, bet TS-LKD jA? nAi??ra. Taigi visiA?kai aiA?ku, kuri partija perAi??mAi?? nusikalstamAi?? sovietA? paveldAi??, o kuri tam labiausiai prieA?inosi. NatAi??ralu, kad LDDP, atAi??jusi A? valdA?iAi??, veikAi?? kaip to paveldo saugotoja ai??i?? tAi?? pripaA?ino ir Gureckas. TaA?iau jo teiginys, kad LDDP veiklos rezultatas buvo ai??zsenosios nomenklatAi??ros dominuojamo biurokratinio reA?imo A?tvirtinimasai???, skamba kaip eufemizmas. LDDP ne tik ai??zA?tvirtinoai??? tAi?? ai??zbiurokratinti reA?imAi??ai??? (iA? esmAi??s jis net nebuvo ai??ziA?klibintasai???: beveik visi A?staigA?, mokyklA?, gamyklA? ir administraciniA? institucijA? vadovai niekada nebuvo nuversti), ji pasisavino didA?iAi??jAi?? A?alies turto dalA?, todAi??l galAi??jo netrukdoma kontroliuoti daugelA? gyvenimo sferA?. KontrolAi?? ypaA? jautAi?? ir jauA?ia A?iniasklaida, iki A?iol akivaizdi jos simbiozAi?? su kairiosiomis jAi??gomis (tokios pakraipos rajoniniai laikraA?A?iai buvo svarbus veiksnys, kad per 2012 m. Seimo rinkimus TS-LKD laimAi??jo tik didmiesA?iuose). Lygia greta buvo trukdomas liustracijos procesas, nuo visuomenAi??s slepiami svarbAi??s archyvai ir t.Ai??t. Ai??iandien socialdemokratai ai??zragais ir nagaisai??? kliudo siekti energetinAi??s nepriklausomybAi??s.

Taigi niekaip negaliu pritarti savo oponentui: pozityviA? dalykA?, kuriuos bAi??tA? galima laikyti ai??ztyliosios amnestijosai??? vaisiais, nematyti jokiA?, uA?tat destruktyvusis jos poveikis didA?iulis.

Nors savo straipsniA? cikle kalbAi??jau ir apie neatliktAi?? teisinAi?? desovietizacijAi??, vis dAi??lto pagrindinAi?? mano tema buvo dvasinAi??, moralinAi??, politinAi??/pilietinAi?? desovietizacija. TodAi??l ypaA? daug dAi??mesio skyriau dalykams, susijusiems su bendru istoriniu sovietA? nusikaltimA? A?vertinimu, svarsA?iau, kaip ir kodAi??l reikAi??tA? sukurti naujAi?? lietuviA?kAi?? politinAi??s kultAi??ros doktrinAi??, kuri nustatytA? tam tikras gaires, kad galAi??tume politiA?kai korektiA?kai kalbAi??ti apie praeitA?. Ai??iame kontekste paminAi??tinas ir nenoras komunistinius nusikaltimus prilyginti nacistiniams, ir A?sigalAi??jAi??s reliatyvistinis diskursas, vertinant sovietA? okupacijAi??. Toks diskursas nepateisinamas netgi tuo atveju, jeigu sovietA? nusikaltimai bAi??tA? maA?iau sunkAi??s negu naciA?. Jie buvo pakankamai sunkAi??s, kad nebAi??tA? pamirA?ti. TodAi??l atmestini visi naratyvo tipai, tiesiogiai arba pagal savo logikAi?? vedantys prie A?velninanA?iA? vertinimA?. Apstu pavyzdA?iA?, kad santarininkai A?iapus ir anapus Lietuvos sienA? labai prisidAi??jo tiek prie reliatyvistinio diskurso kAi??rimo, tiek pasisakydami prieA? sovietA? smurto prilyginimAi?? naciA? nusikaltimams. VakarA? liberaliuosius intelektualus A?iuo atA?vilgiu tikrai suprantu: nei jie gerai iA?mano (nors tariasi iA?manantys) sovietA? nusikaltimus, nei jA? bendruomenAi?? nuo to nukentAi??jo. TaA?iau kaip vertinti panaA?ias iA?eivijos liberaliA?jA? intelektualA? kalbas? Ar vyresnioji jA? karta jau pamirA?o, kodAi??l pabAi??go iA? kankinamos ir kraujuojanA?ios tAi??vynAi??s?

SantarAi??-Ai??viesAi?? stojAi??s ginti oponentas A? A?iAi?? problemAi?? kaA?kodAi??l visai nereagavo. NepasirodAi?? verta dAi??mesio? Jo tekste irgi A?A?velgiu A?iokA? tokA? polinkA? A? reliatyvizmAi??, vertinant kolaborantus. Ai??tai jis primena, kad ir tarp buvusiA? KGB darbuotojA? buvo tokiA?, kurie bendradarbiavo su atkurtos Lietuvos teisAi??saugos struktAi??romis, suteikAi?? joms daug vertingos informacijos. PanaA?iai ir Arvydas Juozaitis neseniai liejo apmaudAi??, kodAi??l gi aA? taip uA?sispyrAi??liA?kai vadinu sovietinAi??s valdA?ios elitAi?? kriminaline grupuote ir visai nepaisau, kad po jos ai??zsparneliuai??? darbavosi daug puikiA? profesionalA?, kaip antai ai??zpasaulinio garso matematikasai??? Jonas Kubilius, ai??zkalnus nuvertAi??s, kad turAi??tume aukA?to lygio Vilniaus universitetAi??ai??? (KB 2012/11).

A?ia ir vAi??l grA?A?tame prie reliatyvistinio argumento schemos, neva tam tikros organizacijos pobAi??dis tampa tuo maA?iau kriminalinis, kuo daugiau gerA? darbA? jos nariai padaro. Bet iA? kur tokia schema atsirado ir kas A?rodAi?? moralinA? jos pagrA?stumAi??? Tarp nacionalsocialistA? irgi buvo tokiA?, kurie vAi??liau bendradarbiavo su teisAi??saugos struktAi??romis, teikAi?? informacijAi?? apie naciA? veiklAi??, bet dAi??l to niekas nepradAi??jo aiA?kinti, atseit geras jA? elgesys verA?ia susilaikyti nuo pernelyg grieA?to naciA? pasmerkimo ai??zneabsoliutintiai???, Kavolio A?odA?iais tariant, moraliniA? vertinimA?. Man visiA?kai neaiA?ku, kodAi??l reikAi??tA? A?velninti LKP vadovybAi??s kaip kriminalinio darinio vertinimus, argumentuojant tuo, kad jos gretose darbavosi nemaA?ai puikiA? profesionalA?. Heideggeris buvo garantuotai nAi?? kiek ne maA?esnAi?? pasaulinAi?? garsenybAi?? uA? JonAi?? KubiliA?, taA?iau faktas, kad Freiburgo universiteto rektorius priklausAi?? nacionalsocialistams, ai??ztrynAi??siai??? jA? ai??zvakarAi??liuoseai???, yra vertinamas kaip tamsi dAi??mAi?? A?io A?ymaus A?mogaus biografijoje, o ne kaip A?ansas pagerinti naciA? reputacijAi??.

Nusikaltimai, kuriuos padaro politinAi??s struktAi??ros, nesumaA?Ai??ja dAi??l to, kad jose esama gerA? profesionalA?, ir netgi tada, kai A? jas patenka nuo tA? nusikaltimA? nukentAi??jAi?? asmenys. Jeigu nusikaltimai sunkAi??s, nei moralinis A?vertinimas, nei apsivalymo galimybAi?? nepriklauso nuo to, ar padaroma kokiA? nors gerA? darbA?. Lietuvos intelektualinis A?iedas amoraliAi?? vertinimA? schemAi?? iA?rado tik dAi??l vienos prieA?asties ai??i?? kad pateisintA? reakcionieriA?kus savo sprendimus.

ReliatyvistiA?kai vertinti sunkius nusikaltimus yra nepateisinama pilietinAi?? ir moralinAi?? pozicija, ardanti paA?ius A?venA?iausius bendruomenAi??s ryA?ius. Tai visai nesunku pailiustruoti. Ai??sivaizduokime kokiAi?? nors kaimo bendruomenAi??, kurios narys padaro sunkA? nusikaltimAi??, pavyzdA?iui, nuA?udo kaimynA? vaikAi??, ir bendruomenAi?? atiduoda jA? savo seniAi??nijos teismui. Argi bAi??tA? normalu, jeigu seniAi??nai, uA?uot pareiA?kAi?? uA?uojautAi?? nusikaltimo aukoms, uA?uot nubaudAi?? nusikaltAi??lA?, imtA? priekaiA?tauti nelaimingiems tAi??vams, esAi?? A?ie pernelyg kerA?tingi, be reikalo viskAi?? ai??zabsoliutinaai???, net pamirA?ta, kad kadaise A?udikas sukasAi?? jA? darA?Ai?? ir tobulai vargonavo baA?nyA?ioje? Nemanau, kad tokA? elgesA? Gureckas laikytA? deramu.

Net neA?inau, kaip A?ia taip apskritai galAi??jo atsitikti, kad man, jaunesnei uA? daugumAi?? mano oponentA?, tenka aiA?kinti tokius elementarius ir fundamentalius socialinio normatyvumo dalykus…

Apgailestauju, aiA?ku, kad bent kai kurios esminAi??s mano abejonAi??s dAi??l Santaros-Ai??viesos laikysenos nebuvo suprastos. TaA?iau tuo nesistebiu. Lietuvoje suvokti, o ypaA? prisiimti kaltAi?? visiA?kai nemadinga. Nesuvokiama ir tai, kokiAi?? didelAi?? reikA?mAi?? tokie gestai turi dvasiniam visuomenAi??s apsivalymui. SovietinAi??s valdA?ios kolaborantai niekada neatgailavo dAi??l to, kad niekino A?mogaus teises. Tik teisinosi ir iA?sisukinAi??jo, jausdami nemaA?os dalies akademikA? ir menininkA? palaikymAi??. Lietuvos kairAi??, tiek politinAi??, tiek intelektualinAi??, dar neA?engAi?? nAi?? vieno A?ingsnelio, rodanA?io, kad ji suvokia istorinAi?? savo kaltAi?? dAi??l sunkiA? nusikaltimA? prieA? valstybAi?? ir tautAi??, nesuprato, kad dAi??l istorinAi??s kaltAi??s jiems tenka iA?skirtinai didelAi?? atsakomybAi?? uA? Lietuvos valstybAi??s ateitA?. Inteligentai nemato jokio reikalo pripaA?inti, kad jA? laikysena po nepriklausomybAi??s atkAi??rimo A?lugdAi?? ir stabdAi?? pilietinAi??s visuomenAi??s raidAi??. A?odA?iu, vyksta tikras ai??zskaistybAi??sai??? kermoA?ius!

Nustebino mane tik vienas Gurecko teiginys: ai??zBet atrodo, kad Wittig-MarcinkeviA?iAi??tAi?? nelabai tiki Sauliaus atsivertimu A? PauliA? (Apd. 9.1-30). Ji gal greiA?iau patikAi??s Vladimiro Putino iA?tarme, kad buvusiA? A?ekistA? nebAi??na, atseit, kartAi?? juo tapAi??s, toks bAi??si visada.ai???

KaA?in ar nusipelniau replikos, esAi?? netikiu ai??zatsivertimaisai???, po to, kai KultAi??ros baruose (2012/12) paskelbiau netrumpAi?? straipsnA?, kuriame detaliai apraA?iau vienAi?? iA? galimA? dvasinio apsivalymo schemA?, suteikianA?iA? galimybAi?? nusikaltAi??liams, individualiems ar kolektyviniams, grA?A?ti A? moraliA?kA? bAi??tybiA? klubAi??, bandA?iau A?rodyti tokio proceso svarbAi?? Lietuvai, kad lengviau uA?gytA? kraujuojanti istorinAi?? A?aizda. AA? neteigiau: kartAi?? tapAi??s A?ekistu, visada toks bAi??si. AA? teigiu: kartAi?? tapAi??s A?ekistu ai??i?? ir neatlikAi??s atgailos ai??i?? visada toks bAi??si. Abejoju, ar mudu su Putinu A?ia sutartume. Kiek A?inau, sovietijos ai??zsostoai??? A?pAi??dinis jokios bAi??tinybAi??s atgailauti nemato ai??i?? nei dAi??l Rusijos nusikaltimA? kitoms tautoms, nei dAi??l savo paties kaip etatinio kagAi??bisto praeities. Kad Lietuvos kairiesiems, tiek politikams tiek intelektualams, derAi??tA? nuoA?irdA?iai atgailauti, sAi??A?iningai suvokiant istorinAi?? savo kaltAi?? Lietuvai, deja, niekada nemanAi?? ir nemano nei dabartinAi??, nei ankstesnAi??, nei iA?eivijos, nei ai??ztarybinAi??ai??? Santara-Ai??viesa, net ir didA?ioji dauguma jos gerbAi??jA?, o juo labiau jos lyderiai. Na, bet svarstymus apie tai, kieno pozicija atrodo labiau ai??zputiniA?kaai???, paliksiu tiems, kurie neA?aliA?kai stebi A?iAi?? diskusijAi??.

1Ai?? http://www.akiraciai.lt/Akiraciai/Polemika/Santaros-Sviesos-konrerencijai-pasibaigus.

2Ai?? Tomas Dapkus, Kuolys: kodAi??l bAi??tent dabar Rusija nusigrAi??A?Ai?? nuo Uspaskicho? www.alfa.lt, 2013-01-03.

3Ai?? SAi??jAi??dA?io riteris, Dialogas, 2006, nr. 15.

adderall without a prescription.



* Niekas negali bAi??ti savo bylos teisAi??jas.

A�