SkaptorystAi??

A?URNALAS: METAI
TEMA: VertybAi??s
AUTORIUS:Ai??Liudvikas JakimaviA?ius
DATA: 2014-01

IA?manus karvedys prieA? eidamas A? karAi?? ar prieA? stodamas A? mAi??A?A? visados patikrina savo iA?teklius: kiek turi pulkA?, kariA?, raiteliA?, pAi??stininkA?, ginklA? ir kitko, A?vertina dvasiAi??, kaip kariauna pasirengusi ir ar parakas parakinAi??se nesudrAi??kAi??s. Ai??iandien gal dar viliamAi??s, kad ai??znelekia gulbiA? pulkelisai???, o gal jau ir lekia, tik mes A?iopli ai??i?? nematome. Ai??iandien pasiutusiu greiA?iu A? gana ramA? mAi??sA? tapatybAi??s peizaA?Ai?? A?sirioglina groteskiA?ki svetimkAi??niai ir naujadarai, agresyviai reikalaudami sau vietos, tradicines gyvenimo sanklodas stumdydami A? paA?ales. Rizikingas ir nieko gera nelemiantis yra eksperimentas iA? A?imtmeA?iais rAi??sto statinio pamatA? iA?versti ir nuritinti A?onan kertinius akmenis, ant kuriA? statinys iA?silaikAi?? didA?iausiA? istoriniA? negandA? metu. TAi?? mAi??sA? buveinAi??s tvarumAi?? ir gyvybAi?? lAi??mAi?? kalba, tradicinAi?? A?eimos sankloda, tikAi??jimas Dievo ir pasitikAi??jimas savo artimu, be abejo, ir maitinanti A?emAi??. Koks nors eurosimpatikas nepraleis progos A?gelti ir pasiA?aipyti iA? tokio ai??zdaukA?iA?kaiai??? senamadiA?ko vertybiA? sudAi??liojimo, sendaikA?iA?, atsiduodanA?iA? pelAi??siu iA? sutreA?usiA? baudA?iavos laikA? A?Ai??pA? ir kantiA?kA?, kvietusiA? pro vartus ai??zing vieA?nostA?ai???. Ai??iandien nuo prievarta perA?amos vertybinAi??s eklektikos armotomis neapsiginsi, jei tradicija ir kultAi??ra nebepajAi??gs apginti mAi??sA? tapatybAi??s. Taigi, gyveni ir ieA?kai A?enklA?, kurie guodA?ia, kuriuos ir kitam gali ne tik parodyti, bet ir patarti godoti bei puoselAi??ti, galA? gale ai??i?? lengva ranka neiA?siA?adAi??ti.

EilinA? niAi??rA? lapkriA?io vakarAi??, nusivarAi??s nuo kojA?, kAi??blinau sau namo Vilniaus senamiesA?iu. A?iAi??, Ai??vento Jono gatvAi??s galerijoje dega A?viesos, uA? lango grupelAi?? matytA?, paA?A?stamA? veidA? A?urmuliuoja. Jau kai kurie, regis, ir gerokai apA?ilAi??, A?raudAi??. Skelbimo lange nAi??ra, bet aiA?ku ai??i?? kaA?kokios parodos atidarymas. IA? smalsumo praveriu duris kyA?telti nosA?. Tikrai atidarymas ai??i?? respublikinAi??s medA?io droA?Ai??jA? kAi??riniA? parodos-konkurso ai??zAi??ventieji ir piligrimaiai???. Turiu silpnybAi??: mAi??gstu medA?, staliavimAi??, o ypaA? medA?io droA?ybAi?? ir droA?inius, nors pats nedroA?inAi??ju. KryA?dirbystAi?? ir dievdirbystAi?? man mielesnis ir daugiau reiA?kiantis menas uA? avangardAi??. A?iAi??rinAi??ju dabartiniA? liaudies menininkA? iA?droA?tas A?ventA?jA? skulptAi??rAi??les: A?ventas Rokas su A?unim, A?ventas Petras su dangaus karalystAi??s raktais, A?ventoji Agota su kepalAi??liu duonos, A?ventas Florijonas su kibirAi??liu mAi??lyno vandens. Dieve, kaip paprasta, naivu ir graA?u. Jokio maivymosi ir iA?sidirbinAi??jimo. Ai??sivaizduoju, kaip turAi??jo nustebti ParyA?iaus menininkai modernistai ir meno gerbAi??jA? bendruomenAi??, XX a. pradA?ioje pamaA?iusi naivius religinio turinio droA?inius, atveA?tus iA? neA?inomos Europos A?alies Lietuvos. NAi??ra tad ko stebAi??tis ir Viktoro PetraviA?iaus sAi??kme 1937 metais ParyA?iaus pasaulinAi??je parodoje, kai uA? iliustracijas lietuviA? liaudies pasakai ai??zGulbAi?? karaliaus patiai??? buvo apdovanotas DidA?iuoju prizu. V. PetraviA?iaus grafika ant medA?io lentos ai??i?? ta pati dievdroA?yba, kaip ir skaptoriaus Vinco Svirskio kryA?iai. Nestebina ir tai, kad pasaulyje kaip mAi??sA? dvasinAi??s kultAi??ros tapatybAi??s A?enklas yra pripaA?inta medA?io droA?ybos tradicija, o kryA?dirbystAi?? A?raA?yta A? UNESCO A?monijos nematerialaus ir A?odinio paveldo A?edevrA? sAi??raA?Ai??. MedA?io skulptAi??rAi??lAi??je juk kertasi ir neatsiejamai susieina kultAi??ra ir religija, tradicija ir atsargus jos interpretavimas, perkAi??rimas, permanymas, o ir daugybAi?? kitA? trajektorijA?. Ai??tai kur versmAi?? ir atsakymas A? visus A?iandienos verkA?lenimus ir bambAi??jimus apie kultAi??ros nususimAi??, neA?galumAi??, beprasmybAi?? ir pabaigAi??. Tikriausiai anuomet tarpukario Lietuvoje tAi?? paA?iAi?? amA?inAi?? tradicijos ir atsinaujinimo dilemAi?? sprendAi?? Justinas VienoA?inskis, A?kAi??rAi??s Kauno meno mokyklAi??, paA?iAi?? tikriausiAi?? ir gyvybingiausiAi?? Lietuvos menA? kalvAi??. Taip pat ir jaunoji arsininkA? karta, savo manifestais kritikavusi ai??znudAi??vAi??tas meno formasai???, skelbusi kAi??rybos laisvAi?? ir tautiA?kumAi??, kAi??rybiA?kai interpretavusi lietuviA? liaudies menAi??, radusi sAi??sajA? su VakarA? modernizmu.

ai??i?? Sakykit, praA?om, ai??i?? girdA?iu moteriA?kAi??s balsAi??, nutraukusA? beA?sibAi??gAi??jantA? mano minA?iA? ir iA? atminties iA?nyranA?iA? citatA? punktyrAi??. AtsigrAi??A?iu. Pagyvenusi moteriA?kAi?? klausia ne manAi??s, o jaunos galerijos budAi??tojos. ai??i?? Sakykit, praA?om, o kodAi??l nAi??ra nieko paraA?yta po eksponatais apie autorius? Tos pavardAi??s, kurios paraA?ytos po darbais, man nieko nesako, nei iA? kur jie, nei kas tokie…

Akimirksniu suvokiu, kad tai esminis klausimas mums visiems, save laikantiems A?iek tiek kultAi??ros A?monAi??mis ir A?iokiais tokiais kAi??rAi??jais. Ai?? A?A? klausimAi?? puikiai atsako menotyrininkAi?? AlAi?? PoA?iulpaitAi??, interviu Bernardinai.lt A?urnale ai??zKelionAi??ai??? kalbAi??dama apie kryA?dirbystAi??s tradicijAi??: ai??zPaprastAi?? be dekoro ar minimaliai dekoruotAi?? kryA?iA? gebAi??jo padaryti beveik kiekvienas kaimo vyras. Tam tereikAi??jo staliaus A?rankiA? ir medA?io apdirbimo A?gAi??dA?iA?. Jei A?mogus norAi??jo A?mantresnio kryA?iaus ar koplytstulpio, be abejo, kviesdavosi A?inomAi?? kryA?dirbA?. KryA?iaus statymo iniciatorius su kryA?dirbiu aptardavo formAi??, skulptAi??rAi??liA? skaiA?iA? ir turinA?, puoA?ybAi??, be abejo, ir atlygA?.

Pastatytas kryA?ius tapdavo uA?sakovo, fundatoriaus nuosavybe, jis galAi??jo daryti su kryA?iumi kAi?? nori: remontuoti, keisti puoA?ybAi??, perdaA?yti ir kt. Meistras, kaip autorius, iA?skyrus itin retus atvejus, niekaip neA?siamA?indavo. GreiA?iausiai todAi??l, kad kryA?dirbys buvo laikomas tokiu pat amatininku kaip, sakykim, kalvis, raA?ius ir pan. Ai??i kryA?iaus savininko prioriteto tradicija tebAi??ra iA?likusi iki A?iol. Kaimo A?moniA? paklausus, kas statAi?? kryA?iA?, paprastai sulauki atsakymo: dAi??jome pinigus, statAi??me mes, suprask, kaimo bendruomenAi??. Paklausus ai??i?? ai??zO kas jA? padarAi??, padirbo?ai???, retai iA?girsi meistro, ypaA? kviestinio iA? toliau, pavardAi??.ai???

Dievo ar A?ventojo droA?Ai??jas, kaip matome, yra tobulai iA?sprendAi??s modernaus meno kAi??rAi??jo puikybAi??s problemAi??. Jo tarytum nAi??ra, kaip nAi??ra ir visos dainuojamosios ar pasakojamosios tautosakos autoriaus pavardAi??s, gyvenimo datA? ar biografijA?, o galingas kultAi??ros masyvas yra.

DievdirbystAi?? yra raiA?ki ir kalbanti metonimija, kuri galAi??tA? bAi??ti mAi??sA? visos kultAi??rinAi??s rezistencijos vAi??trunge. DievdirbiA? mes turAi??jome ir tebeturime bene visose meno srityse ir A?anruose. Ar ne patys tikriausi dievdirbiai muzikoje yra Bronius KutaviA?ius ir Algirdas Martinaitis, dA?iazuojantis Petras VyA?niauskas ir Vytautas Labutis, Veronika PovilionienAi??, etnografiniai ansambliai, chorai, meno kolektyvai ir kokios nors MarcinkoniA? kaimo moterAi??lAi??s, kurios pamelA?usios karves vakarais dzAi??kiA?kai uA?dainuoja.

Bene A?domiausios ir lengviausiai perskaitomos bei atpaA?A?stamos slinktys ir pervartos vyksta A?iandieninAi??je mAi??sA? literatAi??roje. TradiciA?kai nuo pat Kristijono DonelaiA?io mes turAi??jome labai aiA?kiAi?? ir giliAi?? dievdirbystAi??s vagAi?? ir galingAi?? srovAi??, maitinamAi?? gyvosios kalbos A?altiniA?. AA?iAi?? Dievui, iA?sileidome daugiatomA? ai??zDidA?jA? lietuviA? kalbos A?odynAi??ai??? ir turime teisAi?? Biblijos A?odA?iu reziumuoti ai??i?? ai??zatliktaai???. TAi?? daugiatomA? kiekvienas pretenduojantis A? raA?ytojo vardAi?? turAi??tA? skaityti kaip Ai??ventraA?tA? ir kalbos materijAi?? minkyti kaip puodA?ius molA?. Pamenu labai tiksliAi?? ir A?maikA?A?iAi?? Grigorijaus KanoviA?iaus epigramAi?? Vytautui BloA?ei:

Visai neaiA?ku,

kas kAi?? iA?droA?Ai??,

ar BloA?Ai?? DievAi??,

ar Dievas BloA?Ai??.

Ai??i epigrama, raA?ytojAi?? gretinanti su dievdroA?iu, labai tinka apA?nekamai temai. Tokie dar A?ia pat kAi??rAi?? A?odA?io skaptoriai buvo poetai Albinas A?ukauskas, Antanas KalanaviA?ius, Kazys BradAi??nas, Henrikas Nagys, Marcelijus Martinaitis, Jonas StrielkAi??nas, Sigitas Geda, Stasys StaceviA?ius ir dar tebesantys gyvi Vytautas BloA?Ai??, Henrikas Algis A?igriejus, Vladas BraziAi??nas, Gintaras Bleizgys ir kai kurie kiti (prozininkA? iA?vardyA?iau dar daugiau), kuriems kalba buvo ir yra ne vien komunikacijos ar kAi??rybos priemonAi?? ir susiA?nekAi??jimo laidas. A?odis jA? kAi??rinyje ai??i?? panaA?iai kaip spalva tapytojui koloristui: ai??zNesugebi suvaldyti spalvA? ai??i?? nesi joks tapytojas.ai??? Ai??alia A?iA? beveik neiA?verA?iamA? A? uA?sienio kalbas ai??zkalbadroA?iA?ai??? A? mAi??sA? literatAi??ros peizaA?Ai?? pastaruoju metu A?siverA?Ai?? gana plati lengvai iA?verA?iamos literatAi??ros srovAi??, mokanti literatAi??rAi?? ai??zpagamintiai??? kaip pritaikytAi?? greitam vartojimui prekAi??. Euroromane ir euroeilAi??raA?tyje (taip tAi?? kAi??rybAi?? vadinu) siuA?etas kur kas svarbesnis uA? kalbAi??, tad daA?niausiai vartojamas skurdus, bendrinis ir patogus iA?versti jos masyvas. Tas greitas skaitalas A?iandien turi paklausAi??, ir nereikia dAi??l to pykti ar nagA? grauA?tis. VartotojA? visuomenAi??s Dievas yra pats vartojimas.

VasarAi?? vieA?Ai??jau viename Ai??iaurAi??s Lietuvos miestelyje, sodyboje pas savo krikA?to sAi??nA?. Ai?? kiemAi?? A?vaA?iuoja gana prabangus automobilis, iA?lipa stilingai apsirengAi??s su ilgu A?aliku ir berete vyriA?kis ir moteriA?kAi?? (matyt, A?mona ar sugyventinAi??). NuA?iAi??rinAi??jam vieni kitus, pasisveikinam. Tasai mums prisistato: ai??zMenininkas, skulptoriusai???, ai??zdievdirbysai???. Rodo savo darbA? nuotraukas. Klausia, ar nenorAi??tume pasigraA?inti savo sodybos. A?iAi??rinAi??jam. Labai A?domu, sakom, tikriausiai brangiai kainuos. Tasai nusiA?ypso ir mums kvailiems paaiA?kina: ai??zMenas turi savo vertAi??.ai??? Sakom ai??i?? tai gerai, pasvarstysim, palikit savo vizitinAi??. Tasai supranta, kad esame mulkiai, jo meno nepirksim, tai ir atsisveikinam graA?iuoju.

Ai??A? raA?inAi??lA? A?pusAi??jAi??s supratau, kad dar sykA? turiu nueiti A? Jono gatvAi??s galerijAi?? pasiA?iAi??rAi??ti tA? droA?iniA?. Ir beA?iAi??rint A? rAi??pintojAi??lio skulptAi??rAi?? kilo tokia A?ventvagiA?kai bravAi??riA?ka mintis. RAi??pintojAi??lis sAi??di ne tiek deA?ine ranka parAi??mAi??s savo pavargusiAi?? nuo rAi??pesA?iA? galvAi??, o laiko jAi?? priglaudAi??s prie ausies. Kokia nors mobiliojo ryA?io bendrovAi?? ai??i?? ai??zBitAi??ai??? ar ai??zOmnitelai??? ai??i?? galAi??tA? A?A? rAi??pintojAi??lA? ai??ziA?suktiai??? kaip reklaminA? savo simbolA?, jei A? RAi??pintojAi??lio deA?inAi?? A?spraustA? mobilA?jA? telefonAi??. ai??zKristau, iA?girsk mus, Kristau, iA?klausyk musai???, ai??i?? juk tokA? dauguma skiriame jam vaidmenA?. Kristus geriau A?ino mAi??sA? buvimo vietAi?? nei operatorius 112 ir geriau iA?girsta mAi??sA? paskutinAi??s pagalbos A?auksmAi??. MAi??sA? laikA? modernusis Kristus juk privalAi??tA? turAi??ti mobilA?jA? telefonAi?? ir nuolatos bAi??ti ryA?io zonoje ai??i?? pats tobuliausias bevielio ryA?io operatorius. Na tai kas, kad kiA?as, bet uA?tat tobulai veikiantis sAi??monAi??.