Skaudieji klausimai Ai??atrijos Raganos akivaizdoje

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: LietuviA? raA?ytojai
AUTORIUS: Viktorija DaujotytAi??
DATA: 2012-10

Skaudieji klausimai Ai??atrijos Raganos akivaizdoje

Viktorija DaujotytAi??

A�

KodAi??l skaudieji? Ir kodAi??l Ai??atrijos Raganos akivaizdoje? DAi??l to, kad tie klausimai iA?kilo primirA?tA? ar ir visai uA?mirA?tA? Ai??atrijos Raganos tekstA? akivaizdoje. IA?Ai??jo du Ai??atrijos Raganos ai??zRaA?tA?ai??? tomai ai??i?? jau ketvirtas ir penktas1. Jie apima didA?iuosius raA?ytojos vertimus, A?A?ymiojo humanistikos pedagogo Fridricho Wilhelmo FAi??rsterio (1869ai??i??1966) mokymAi??. Moralinio ugdymo, neatskiriamo nuo krikA?A?ionybAi??s postulatA?, politinAi??s etikos principA? kAi??rAi??jas ir skelbAi??jas, vienas ryA?kiA?jA? pacifistinio, antiautoritarinio judAi??jimo lyderiA? praAi??jusio amA?iaus Europoje.
Ai??atrijos Ragana su FAi??rsteriu susitiko ZA?richo universitete, kur tris semestrus klausAi?? paskaitA? iA? literatAi??ros, filosofijos pedagogikos. FAi??rsteris skaitAi?? ir moralinAi??s etikos kursAi??, jaunai klausytojai palikusA? giliausiAi?? ir niekad neiA?blAi??susA? A?spAi??dA?. Ne tik artimu krikA?A?ioniA?kuoju pasaulAi??vaizdA?iu, bet ir paA?ia asmenybe, kuriAi??, kaip vAi??liau raA?Ai??, A?enklino ai??ztikras, gilus tiesos troA?kimasai???. PradAi??jusi savo pedagoginAi?? veiklAi??, raA?ytoja buvo pasiryA?usi platinti mokslAi??, ai??zsavo buvusioAi??mistrzai??i??oai??? (t. y. mokytojo). Tikrai jautAi??si susitikusi su mokytoju, kuriuo galAi??jo pasikliauti; Pranui AugustaiA?iui, artimam biA?iuliui, kunigui ir literatui, raA?Ai?? 1910 m. pradA?ioje: ai??zKadangi svajodama apie amA?inumAi??, pati esu labai tvirta savo jausmuose (stala), tai ir prie Tamstos visados tAi?? pat jauA?iu, visados trokA?tu Tamstai kuo geriausio. Ai??tai dabar skaitau naujAi?? Fersterio veikalAi??, kuriame yra klausimas ai??i?? ar galima yra prietelystAi?? tarp vyro ir moters? Fiorster atsako, kad apskritai ai??i?? ne. Ta prietelystAi?? pereinanti kurioj nors pusAi??je A? meilAi??. TokiAi?? prietelystAi?? galima esAi?? sutikti, bet tik tarp iA?imtiniA? asmenA?. Gal bAi??ti. Bet iA? to aA? turiu sprAi??sti, kad priguliu prie tA? ai??ziA?imtiniA? asmenA?ai???. Nes aA? tikrai jauA?iu prietelio meilAi?? prie kai kuriA? vyrA?.ai???2Ai??Gyvenusi tik iA? savo darbo, rAi??musi artimuosius ir A?iaip pagalbos reikalingus, FAi??rsterio ai??zJaunuomenAi??s auklAi??jimAi??ai??? (knygAi?? tAi??vams, mokytojams, dvasiA?kiams) Ai??atrijos Ragana 1912 metais iA?leido savo lAi??A?omis. Antras leidimas ai??i??Ai?? 1919 metais. Po sunkiA? iA?gyvenimA?, netekusi abiejA? mylimA? broliA?. Dedikacija: ai??zMylimiem Broleliam, Steponui ir Vincentui savo gyvenimo pavasarA? iA? to simboliA? pasaulio paimtiem, Brangiai TAi??vynei tarnauti troA?kusiem, savo darbAi??, bevilkdama A?A? graA?A? veikalAi?? mAi??sA? gimtosios kalbos rAi??bu, aukoja vertAi??jaai???. ai??zVertAi??jos A?odyjeai???, pristatydama FAi??rsterA? kaip vienAi?? garsiausiA? dorovAi??s pedagogA?, iA?sakAi?? ir esmines savo nuostatas: akcentavo bAi??do (charakterio) lavinimAi??. ai??zNAi??dien aiA?kiau, nekaip kitados, matome, kad mokslas, neparemtas dorove, yra namai, pastatyti smiltyse. TodAi??l kiekvienas mokytojas ir auklAi??tojas, kiekvienas tAi??vas ir motina turi stengtis, kad proto A?vietimas eitA? drauge su bAi??do lavinimuai??? (ai??zVertAi??jos A?odisai???). RaA?ytoja kalba lyg girdAi??dama pamatinAi?? FAi??rsterio mintA?, kad A?mogus turi A?gyti vis daugiau moraliniA? charakterio atramA?; lavindamas savo jAi??gas, A?mogus esAi??s linksmas, moralinis tvirtAi??jimas teikia dA?iaugsmo, o duodamas sau valiAi?? A?mogus darosi menkas ir nepatenkintas. A?mogus turi A?gyti valiAi?? savo prigimA?iai, gebAi??tiAi??tvardytis. Mintis iA? FAi??rsterio ai??zJaunuomenAi??s auklAi??jimoai???: ai??zTik reikia mums suprasti, kad tenai, kur rAi??pinimasis sielos gyvenimu nestovi pirmoje vietoje, yra negalima jokia kultAi??ra ai??i?? net ir technikos kultAi??ra negali ilgai gyvuoti.ai??? Ne kartAi?? per XX amA?iA? A?i mintis varijuota, taip pat ir mAi??sA? VydAi??no, deja, tikrovAi??je ji neA?leido A?aknA?, o A?iandien nuo jos esame toliau negu bet kada anksA?iau.
Ai??atrijos Ragana sekAi?? visa, kas FAi??rsterio pasirodydavo. DA?iaugAi??si, gavusi iA? mokytojo laiA?kAi?? ar fotografijAi??. StengAi??si artimAi?? mokymAi?? plAi??sti, vertAi??, raA?Ai??, vertino. 1929 metais Ai??atrijos Ragana buvo kvieA?iama A? KaunAi??, A? Vytauto DidA?iojo universitetAi??, skaityti paskaitA? apie FAi??rsterA?. VisuomenAi??, gal pirmiausia Pranas Dovydaitis, suvokAi??, kad toks susitikimas, toks persiAi??mimas pedagoginAi??mis ir plaA?iau ai??i?? moralinAi??mis ai??i?? idAi??jomis retas dalykas, kad jA? bAi??tina A?tvirtinti ir sutvirtinti. Parodyti vieA?uomenei, kad jis yra. TreA?iuoju ir ketvirtuoju praAi??jusio amA?iaus deA?imtmeA?iu lietuviA? dorovinAi?? pedagogika buvo gana aktyvi: ypaA? krikA?A?ioniA?kojo sparno, glaudusio ir jaunuomenAi??. Ir ai??zAi??atrijosai??? bendrijos humanitarai universitete, ir jaunoji ateitininkija, kad ir varA?oma, rodAi?? dorovinAi??s kultAi??ros ir ja paremtA? pedagoginiA? idAi??jA? gajumAi??. RaA?ytoja paskaitA? apie FAi??rsterA? atsisakAi??: ai??zbet aA? niekaip neiA?drA?siu skaityti universitete.ai???
Po A?imto metA? nuo pirmojo ai??zJaunuomenAi??s auklAi??jimoai??? (1912) Ai??atrijos Raganos versti FAi??rsterio veikalai pasirodo jau sudAi??ti A? ai??zRaA?tA?ai??? tomus, pritraukti jos paA?ios kAi??rybos dorovinio centro. Bet ar atsiversime tuos RaA?tus, ar ieA?kosime juose atsvaros dabarA?iai, dorovinio asmenybAi??s centro vis labiau atsisakanA?iai? Nuo paA?iA? bendriausiA? krikA?A?ioniA?kojo, katalikiA?kojo jaunuomenAi??s auklAi??jimo FAi??rsteris Ai??jo prie jautriausiA? ir sudAi??tingiausiA? klausimA? ai??i??Ai??Ai?? prie seksualinAi??s pedagogikos (ai??zSexualAi??ethik und SexualpAi??dagogikai???). ai??zSeksualAi?? etika ir seksualAi?? pedagogikaai??? ai??i?? taip vertAi?? Ai??atrijos Ragana; atrodo, kad kaip tik A?is veikalas A?iandien galAi??tA? sulaukti gyviausios reakcijos, o galbAi??t dar kAi?? ir pakeisti dabartinAi??se tendencijose, juk paantraA?tAi?? nurodo A? amA?inAi?? kitimAi?? ir kartu ai??i?? A? grA?A?imAi??:Ai??naujas senA? tiesA? pamatavimas. Pirmuoju A?io veikalo leidimu (1907) FAi??rsteris pateko A? amA?iaus pradA?ios modernizmAi??, radikaliai keitusA? ir krikA?A?ioniA?kosios moralAi??s pamatus. Antrajai laidai (1913) pedagogas paraA?Ai?? A?domiAi?? ai??zAi??A?angAi??ai???: ai??zAi??io veikalo pirmoji laida buvo protestas prieA? pavirA?inA? moderno judAi??jimo aiA?kinti jaunimui seksualius dalykus diletantizmAi??.ai??? A?monijos seksualinis nesivaldymas ir suA?vAi??rAi??jimas esantys giliau glAi??dinA?io dorinio pasileidimo simptomai.AiA?kinimo manijaAi??iA? pedagogA? iA?plAi??A?usi jausmus, supratimAi??, koks svarbus auklAi??jimui yraAi??gAi??dos jausmas. SugebAi??jimas valdyti lytA? labiau priklausAi??s nuo moralinAi??s galios negu nuo A?inojimo. Tvardymosi, askezAi??s klausimai doros kelyje neapeinami. Ar A?iandien mes negyvename subtiliausiA?, jautriausiA? ir trapiausiA? A?mogaus klausimA? tikAi??aiA?kinimo manijoje? Ar nepatiriame baugiA? suA?vAi??rAi??jimo atvejA?? Ar nesame paneigAi?? A?gimtAi?? A?mogui gAi??dos jausmAi??? Jau ir darA?eliai A?sukti A?Ai??aiA?kinimo manijosAi??ratAi??. Ar lyties niveliavimas tikrai yra tai, A? kAi?? turime eiti? KAi?? pasiekAi??me? Ko pasieksime?
Ai??atrijos Ragana neabejotinai priklauso lietuviA? tautos mokytojA?, A?viesintojA?, dorintojA? elitui. GalAi??jo bAi??ti mokytoja, nes jautAi??si turinti mokytojA?. NeA?manoma tapti geru mokytoju be mokytojo, be patirtyje A?raA?yto jo poveikio. FAi??rsteris buvo Ai??atrijos Raganos pamatinis autoritetas. Dabar iA? naujo iA?leidA?iami vertimai galAi??tA? paskatinti daug kAi?? naujai apmAi??styti ir naujai atsigrAi??A?ti A? pedagogikos ir ypaA? A? moralinAi??s etikos dalykus. Ir FAi??rsterio, ir Ai??atrijos Raganos moralinAi?? etika yra grindA?iami krikA?A?ionybe, katalikybe. Turime A? tai A?velgti rimtai, atidA?iai, net jei mAi??sA? pasaulAi??A?iAi??ros pamatai yra ir kiti. KrikA?A?ionybAi??s mAi??stytojai, asketai yra sutelkAi?? dorinio mokymo sistemAi??, pateikAi?? dorinAi??s A?mogaus orientacijos pavyzdA?iA?.
1918ai??i??1940 metA? Lietuvos respublikoje buvo susiformavAi??s gana stiprus, A? tautos lavinimAi??, dorovinA? ugdymAi?? susitelkusiA? autoritetA? potencialas. Jei toms pastangoms, kurios buvo dedamos A? visuomenAi??s, ypaA? jaunuomenAi??s, ugdymAi?? bAi??tA? buvAi?? lemta ilgiau tAi??stis, rezultatA? gal bAi??tume sulaukAi??. Deja, viskas liko tik uA?uomazgos. Ai??atrijos Raganos mirties metai (1930) A?eina A? takoskyrAi??, nuo kurios Europoje prasideda lyg kokie tektoniniai lAi??A?iai. PagrA?stai kalbame apie katastrofA? laikAi??. Prarandami vertybiniai orientyrai ai??i?? ir kAi??rybinAi?? inteligentija blaA?kosi tarp rudojo ir raudonojo maro. StiprAi??jant nacizmui, nepagrA?stai imama simpatizuoti bolA?evizmui ir kaip nacizmo atsvarai. Klaidos, klystkeliai, bet juos matome tik iA? A?ios dienos, kai bandome to laiko situacijas suvokti. Esame ir vis dar bAi??sime grAi??A?inami prie A?ydA? tautybAi??s A?moniA? likimo Lietuvoje klausimA?. Nepakankamai intensyviai grA?A?tame patys, laisva savo valia. Gal ir dAi??l to, kad esame tarsi kontroliuojami, priA?iAi??rimi. Siekdama neprarasti vietos istorijoje tauta su visomis savo problemomis turi susitvarkyti pati. Taip, turime daug A?ydus slAi??pusiA?, gynusiA?, rizikavusiA?, tarp jA? daug kunigA?, procentiA?kai daugiau negu kitA? luomA?, profesijA?. Bet nuo skaudA?iA?jA? klausimA? teisuoliai neatleidA?ia, nors ir sustiprina pasitikAi??jimAi?? savosiomis galiomis.
Ai?? kAi?? reikAi??jo okupuotoms tautoms atsiremti, jei nacizmas (jo ankstyvoji auka buvo ir FAi??rsteris, atleistas iA? universiteto) leido A?udyti A?ydA? tautybAi??s A?mones, teikAi?? A?vairiopas sankcijas? GalybAi??, pergalingai klupdanti EuropAi??,Ai??leidA?iaAi??ir net skatina nusikalsti prieA? A?mogaus gyvybAi??, perA?engti vienAi?? didA?iausiA? draudimA?, pamatinA? Dekalogo A?sakymAi??: ai??zNeA?udyk.ai??? IA?A?udomi tAi??kstanA?iai. Ir lietuviA? pokario kovose pralieta daug nekalto kraujo ai??i?? ir iA? kerA?to, iA? ginklo galios jutimo.
Greta didA?iA?jA? A?mogaus vertybiA? turAi??tA? bAi??ti raA?omos ir didA?iosios kaltAi??s, ir didA?iosios atsakomybAi??s. DidA?iausia atsakomybAi?? ai??i??Ai?? uA? gyvybAi??. Baugiausia kaltAi?? ai??i??Ai?? gyvybAi??s atAi??mimas. IA? didA?iosios atsakomybAi??s prieA? viskAi??, kas gyva, ir didA?iojo humanisto Alberto SchweitzerioAi??gyvybAi??s etikosAi??pamatai; bAi??tina ne tik A?inoti apie A?mogaus pasaulA?, bet ir justi jA? kaip gyvAi??, skaidrinti A?mogaus prigimtA?. Ta pati karta, kaip ir FAi??rsterio, Ai??atrijos Raganos, VydAi??no; Schweitzeris gimAi??s 1875-aisiais. Ai??A?engdama A?Ai??katastrofA?Ai??laikAi??, Europa turAi??jo dvasiniA? mokytojA?. Bet ir didieji draudimai, ir didA?iosios atsakomybAi??s katastrofA? laiku lyg nustoja galios, jAi?? uA?slopina neregAi??tos, nepatirtos imperinAi??s jAi??gos, ginkluotos praA?Ai??tinga rasine ideologija. ValstybinAi??s ideologijos A?veikia dvasinius mokymus, jei A?monAi??s nAi??ra pasiekAi?? asmeninio dorovinio imperatyvo pakopos. Jei A?mogus nesusikuria asmeninio dorovinio laiko, jis neturi atsparos. Ai?? Europos katastrofA? laikAi?? Lietuva pateko nepakankamai moraliai pasiruoA?usi. Ai??iA? dienA? krizAi??, kaip sako politikai, sutikome be ekonominiA? santaupA?. Bet bAi??tina turAi??ti ir moraliniA? santaupA?. JA? visada gali prireikti.
Kur link einu? KodAi??l pradAi??jau nuo FAi??rsterio, Ai??atrijos Raganos, seksualinAi??s pedagogikos, kodAi??l primenukatastrofA?Ai??laikAi??? TodAi??l, kad Lietuvai tai buvo ne tik okupacijA?, praradimA?, bet ir moraliniA? iA?bandymA? laikas. Nesame iA? jo baugiA? patirA?iA? iA?Ai??jAi??, dar greit ir neiA?eisime ai??i?? lyg iA? kokiA? nelaisvAi??s namA?. KaA?ko dar neiA?kAi??lAi??me A? virA?A?, kaA?ko dar nepasakAi??me, neiA?paA?inome. Kalbame apie tiesioginius A?ydA? A?udymus, apieAi??duobes, A?vyrduobes. Bet dar slypi ir gilesniA?, neatskleistA?, nematomA? ar nepamatytA? kalA?iA?. Mano teta, baigdama devyniasdeA?imt metA?, tyliai kuA?dAi??jo:Ai??tos mergaitAi??s, dar paauglAi??s, keturiolikos ar penkiolikos metA?, jos buvo iA?prievartautos, kraujavo… kai jas slapta, naktA? parsivedAi??me…Ai??Tada tik iA?klausiau, A?iurpdama nuo to A?vAi??riA?kumo, dabar lyg suvokiu, kad to ji gal dar niekam nebuvo sakiusi, bet nenorAi??jo, kad liktA? neA?inoma, nenorAi??jo tos kaltAi??s iA?sineA?ti. IA?prievartautos A?ydA? tautybAi??s mergaitAi??s, dar vaikai, kiek jA? buvo, kiek moterA? buvo baugiai, kraupiai paA?emintos. LenkA? raA?ytojo Jerzio Andrzejewskio apysakoje ai??zDidA?ioji savaitAi??ai???, paraA?ytoje 1943 metais, VarA?uvos geto sukilimo laiku, keliamas ir A?is klausimas ai??i?? kAi?? pasirenka A?mogus, kai nusikalsti leista. Kai duodamas A?enklas A?udyti, visur ir visada atsiras tuo pasinaudojanA?iA?. Naciai davAi?? progAi?? iA?kilti ne tik okupuotA? tautA? padugnAi??ms, bet ir moraliniA? atramA? neturintiems. Normaliomis aplinkybAi??mis jie nebAi??tA? nusikaltAi??, jei nebAi??tA? buvAi??Ai??leista. Jerzio Andrzejewskio ai??zDidA?iojoje savaitAi??jeai??? A?ydAi?? Irena, inteligentAi??, jau viskAi?? praradusi, klausia: ai??zNegi tu manai, kad padorAi??s A?monAi??s panaikina nusikaltusiA?jA? atsakomybAi???ai??? Kalbama apie A?udA?iusius ir gelbAi??jusius. PaA?eminta kaip moteris, A?vAi??riA?kai uA?pulta, palikdama savo paskutinA? prieglobstA?, Irena iA?taria: teguAi??taikrenta ant jAi??sA? ir jAi??sA? vaikA? galvA?.
Tai neiA?nyksta, tai grA?A? ir grA?A?, iA? naujo turAi??sime apie tai mAi??styti. Ne, ne tik mAi??styti, iA?gyventi A?A? kraupumAi?? kalte, atsakomybe. Kad A?Ai??jome A?Ai??katastrofA?Ai??laikAi?? su per dideliu A?emos moralAi??s A?moniA? skaiA?iumi. Kad mAi??sA? tautoje buvo (ir yra) palyginti daug neiA?lavintA? A?moniA?, nepasiekusiA? atskirosios moralinAi??s atsakomybAi??s slenksA?io. NaciA? leidimu A?udyti, tad ir prievartauti, buvo pasinaudota. NejautAi??me moralinio A?statymo (ar dAi??snio) savyje, lyg mums Kantas nebAi??tA? kalbAi??jAi??s. Turime A?iAi?? situacijAi?? iA?gyventi ir Ai??atrijos Raganos akivaizdoje. RaA?ytojos, sukAi??rusiosAi??A?ydo A?emaiA?io, sA?vo savame kraA?te, tarp savA?jA? vaizdinA?, raA?ytojos, kurios pagrindinis gyvenimo A?statymas neatskiriamas nuo doroviniA? A?sipareigojimA? kitiems. Kartais tyliai pagalvoju: jei Marija bAi??tA? gyvenusi, jei bAi??tA? sulaukusi katastrofA? laiko, gal bAi??tA? galAi??jusi kAi?? pasakyti savo A?monAi??ms, ir tiems, neapA?viestA? sielA?, tamsiems, gal bAi??tA? juos suturAi??jusi nuo jA? paA?iA?Ai??A?vAi??riA?kumo. Ji tikrai bAi??tA? kaA?kAi?? dariusi, ne tik slAi??pusi (paskutinis jos gydytojas A?idikuose, nuA?udytas naciA? ai??i?? A?ydA? tautybAi??s), ji bAi??tA? kalbAi??jusi. KalbAi??jusi ir po to.
A?mogus turi jausti, kad jis yra pasiruoA?Ai??s iA?bandymams, kurie juk nAi??ra atA?aukti. Niekas neA?vyksta visiems laikams. A?mogus pats vienas negali tam pasiruoA?ti. Seni klausimai kyla iA? naujo, tad skaitykime F. W. FAi??rsterA? ir Ai??atrijos RaganAi??, bandydami suvokti, iA? ko randasi viena ar kita bAi??tinybAi?? ar jos nepaneigianti atsitiktinybAi??. MAi??sA? mokyklinAi??s programos, sutelktos ir A? skaudA?iuosius klausimus, nepakankamai efektyvios ir todAi??l, kad jas sudarome pernelyg atsiA?velgdami A? kitA? programas. Reikia, kad tai, kas svarbu, kas skaudu, iA?kiltA? iA? mAi??sA? paA?iA? sAi??monAi??s, iA? suvokto pasiryA?imo bAi??ti jA? akivaizdoje. Taip, kaip jA? akivaizdoje buvo tie, kuriuos laikome autoritetais.
A?ydA? veikAi??jai (man nAi??ra natAi??ralu atsisakyti A?odA?io ai??zA?ydasai???, nes nuo vaikystAi??s girdAi??jau A?A? A?odA? ir jis neturAi??jo menkinamosios reikA?mAi??s) turAi??tA? bAi??ti lietuviA? atA?vilgiu ne tokie A?tarAi??s: triukA?mas, sukeltas dAi??l grafiko Antano Ai??akalio darbA?, dAi??l parodos universitete, mano manymu, neadekvatus. Jei imsime bijoti net uA?siminti apie A?ydus, kad tik kuo nors mAi??sA? neapkaltintA?, kas iA? to bus. Kas ir kada iA? lietuviA? raA?ytojA? beparaA?ys tokiA? pilnA? malonAi??s sakiniA?, kokiA? yra paraA?iusi Ai??atrijos Ragana: ai??zSausas ir blankus jo veidas su A?ila barzda ir nudribusiais ant skruostA? A?ilais garbanotais peisais yra be galo liAi??dnas, tartum amA?inai nuvargAi??s. Tokie veidai turAi??jo bAi??ti tA? A?ydA?, kurie giedojo: ai??zPas Babilono upes sAi??dAi??jome ir verkAi??me…ai??? Senas, pavargAi??s A?ydas, kurio namai yra A?emaitijoje; kitur, net Londone, jis negali gyventi. ai??zKaip aA? A?ia sugrA?A?a /…/, aA? tuojau atgija /…/. Eidams su savo kromeliu, paveizAi??su A? dangA? ai??i?? mAi??lyns, graA?us; paveizAi??su A? pijvas ai??i?? A?alias ir margas; niekur dAi??mA?, visur graA?u ir linksma.ai???

1Ai??Ai??atrijos Ragana, RaA?tai, 1V, Pedagogika, parengAi?? Gediminas Mikelaitis. ai??i?? Vilnius: LLTI, 2010, p. 703; Ai??atrijos Ragana, RaA?tai, V, Fridricho Vilhelmo Fersterio religija ir pedagogika, parengAi?? Gediminas Mikelaitis. ai??i??Ai?? Vilnius: LLTI, 2011, p. 750.
2Ai??Ai??atrijos Ragana, LaiA?kai. ai??i?? Vilnius: Vaga, 1986, p. 284.