Skausmingos skyrybos: litwiny ai??i?? lenkai ir ietuviai

A?URNALAS: NAUJASIS A?IDINYS-AIDAI
TEMA: KultAi??ros Istorija
AUTORIUS:Ai??Virginijus Savukynas
DATA: 2012-11

Skausmingos skyrybos:Ai??litwinyAi??ai??i?? lenkai ir ietuviai

Virginijus Savukynas

I

PradAi??siu nuo dviejA? skirtingo tipo citatA?.

Ai??Argi Lietuva dAi??l to, kad bAi??tA? drauge su Lenkija, turi nustoti bAi??ti Lietuva? Ne. Esu lietuvis, ir tas jausmas manyje niekada neiA?nyks. Savo tAi??vynAi?? myliu visu jaunuolio A?karA?A?iu, visu vyro pasiA?ventimu. LenkijAi?? irgi myliu ir jauA?iu jai simpatijAi?? tiek, kiek mus riA?a bendras likimas. AA?, gink Dieve, ir negalvoju apie atsiskyrimAi??, bet kvieA?iu drauge pamAi??styti, kaip iA?bristi iA? dvasios skurdo ir moralinio nuosmukio.1

Ai??Gerb. P. Redaktoriau,

Suspausta A?irdA?ia imu plunksnAi?? A? rankAi??, kad pasiskA?sti iA? susopAi??jusios vAi??lAi??s gelmiA?, nes blogai dedasi mA?sA? gimtinAi??je Lietuvoje. Tamstos, per blogai suprastAi?? patriotizmAi??, padarAi??te LietuvAi?? maA?ute iA? ko dA?iaugiasi mA?sA? prieA?ininkai ir lenkai; prieA?ininkai dAi??l to dA?iaugiasi, kad maA?a A?alelAi??, susidedanti tik iA? trijA?, ir tai nepilnA?, gubernijA?, jiems nebaugi; Lenkai dA?iaugiasi, kad jiems netikAi??tai tiek pribuvo; dAi??l to tai jie apAi??mAi?? lenkA? laikraA?A?iA? redakcijas Vilniuje lig prikAi??lumo skambina, kad Lietuvoje kas tik lenkiA?kai kalba, tas yra lenkas; Suprantamas dalykas, kad ir mA?sA? genijus poetus ir mokslo vyrus skaito savais, nes lietuviai lietuviA?kai kalbantieji maloniai juos jiems pasiAi??lAi??, vien tik dAi??l to, kad jie priAi??mAi?? lenkA? kalbAi?? nuo pratAi??viA? uA? gimt paskaitytAi??,Ai??ai??i?? yra tai skriauda visai Lietuvai, kurios Tamstos turite atlyginti, nes patA?s sutvAi??rAi??te tAi?? persiskyrimAi??, o mAi??s A?ia visi kenA?iame. Ar MickeviA?ia raA?ydamas ai??zLietuva TAi??vyne manoai???, manAi?? lenku esAi??s? ar KondrataviA?ia raA?ydamas ai??zLietuva, mano gimtoji, A?emAi?? mano A?ventaai???, ar tas irgi jautAi??si lenku? Ir Korotynskis ir KasciuA?ka ir daugelis kitA?, taip kaip A?veicaras yra A?veicaru nors ir francuziA?kai kalba ir daugelis kitA? tautA?, taip ir mAi??s lietuviai niekada neuA?siginsime savo tautiA?kumo, nors kalbame ir raA?ome lenkiA?kai ir kenA?iame dAi??lto kad mA?sA? LietuvAi??, Vytauto laikA? LietuvAi?? tokiAi?? didA?iAi??, uA?kiA?o patrijotai A? kampAi??, atskirdami mus ir vadindami lenkais, mus, kurie A?ia uA? poros myliA? turime Mindaugo kapAi?? Mindaugo kalnu vadinamAi??, kurie turime Ringaldo statytos pilies griuvAi??sius Naujapilyje, o visur Lietuvos kunigaikA?A?iA? palikimus, kaip Lydoje, teip ir daugelyje kitA? vietA?; ar maA?ai praA?uvo lietuviA? lenkiA?kai kalbanA?iA? ant kartuviA?, nuo kulkA?, Sibyre, ar jie A?uvo uA? LenkijAi??? ar aA? buvau Sibyre ir netekau turto, ir daugiau negu turto, nes netekau savo kAi??dykio ir visAi?? gyvenimAi?? kankinuosi, ar tas bei kam nors daroma? A?uvome uA? LietuvAi??, nes lietuviai esame, laikraA?A?iai tik erzina nervas vadindami mus lenkais, o jeigu kas paraA?ys prieA?indamasis, tai uA?tyli tAi??. Kas A?alA? myli, tas stengsis, kad joje perskyrimo nebAi??tA?, nes kitaip mus uA?A?iaups draugai ar prieA?ininkai; galime kalbAi??ti A?vairiomis kalbomis, bet jausti turime vaikais vienos motinos esAi??. Maloniai norAi??A?iau mokAi??ti ir lietuviA?kai, bet esu persitikrinusi, kad ir tie, kurie lenkiA?kai nekalba, nenukentAi??jo tiek uA? tAi??vynAi??. Be palyginimo, daug protingiau bAi??tA? reikalauti, kad visur ant MickeviA?iaus paminklA? uA?raA?yta bAi??tA?, kad tai lietuvis, o savo A?ovinizmu tamstos atAi??mAi??te nuo savAi??s tAi?? tiesAi?? ir mus taip nuskriaudAi??te. Jeigu eidami sutartyje, kaip broliai, reikalautumAi??te ilgainiui A?vesti A? visas mokykAi??las lietuviA? kalbos lekcijas, tai pamaA?u, per patA? A?ingeidumAi??, jaunuomenAi?? galAi??tA? ant tiek iA?mokti, kad galAi??tA? susikalbAi??ti, bet teip iA? karto pasirodyti prieA?ininkais daugumos, kuri tiek nukentAi??jo dAi??l Lietuvos, kad ne politiA?ka ir ne krikA?A?ioniA?ka dargi. LiAi??dna, kad ir kunigai yra atA?agareiviais ir nemato, kad tik blAi??dis daroma iA? tokio persiskyrimo. Eikime ranka A? rankAi??, o MickieviA?iaus dvasia dA?iaugsis danguje.2

Ai??Pirmosios citatos autorius ai??i?? A?ymusis vilnietis Adomas Kirkoras ai??i?? pademonstruoja klasikinA? senosios AbiejA? TautA? Respublikos pilieA?io mAi??stymo pavyzdA?, bAi??dingAi?? XIX a. viduriui. Kaip matome iA? antrosios citatos, kurios autorAi?? (s naleA?nym szacunkiem Litwinka pasiraA?iusi) S. WojniAi??owiczowa, XIXai??i??XX a. sandAi??ra tokiam mAi??stymui buvusi negailestinga: lietuviA?kasis ir lenkiA?kasis nacionalizmai nepaliko jam nei politinAi??s, nei kultAi??rinAi??s erdvAi??s. Jos laiA?kas liudija vykus skausmingAi?? skyrybA? procesAi?? ir iA? to kilusA? poreikA? naujai apibrAi??A?ti savo tapatybAi??. Matome, kaip jo autorAi?? reaguoja A? A?vestAi?? ir gilinamAi?? naujAi?? tapatybAi??s ribAi??, atskirianA?iAi?? lietuviA?kai kalbanA?ius lietuvius nuo lenkiA?kai kalbanA?iA? litwinA?, pastaruosius priskiriant prie lenkA?. Tokie atskyrimai jai nepatinka, ji prieA?inasi naujoms tapatybAi??ms (tiek naujai apibrAi??A?tai lietuviA?kajai pagal kalbAi??, nors lietuviA? kalbos mokAi??jimo ji neiA?siA?ada, tiek jai priskiriamai lenkiA?kajai).

LietuviA?kas nacionalizmas grieA?tai atskyrAi?? lenkus nuo lietuviA?. Adomas Dambrauskas-JakA?tas puikiai A?inomoje ano meto broA?iAi??roje LietuviA? balsas A? Lietuvoje gyvenanA?ius naujos generacijos magnatus, pilieA?ius ir A?lAi??ktas taip raA?Ai?? (beje, lenkiA?kai): ai??zLietuvis ai??i?? tai lietuvis, lenkas ai??i?? tai lenkas, o dabartinAi?? Lietuva yra ten, kur lietuviA? liaudies lAi??pose skamba lietuviA? kalba. Lenkas negali bAi??ti lietuviu, o lietuvis lenkuai???3.

Lydos apskrityje Lebiodkos dvarelyje XIX a. A?eimininkavo dvarininkA? IvanauskA? A?eima. Jie susilaukAi?? keturiA? sAi??nA?. Du jA? ai??i?? Jerzis ir Stanislawas save laikAi?? lenkais, Tadas ai??i?? lietuviu, o Vaclavas ai??i?? baltarusiu. Beje, Tadas Ivanauskas ai??i?? tai A?ymusis lietuviA? gamtininkas. TaA?iau A?ia galima paklausti ko kito: o kas buvo jA? tAi??vai? Baltarusiai? Lenkai? Ar lietuviai? Ir kaip kiekvienam A?iA? broliA? paraA?yti savo A?eimos istorijAi???

O ar gali bAi??ti kas simboliA?kiau uA? NarutaviA?iA? A?eimos likimAi??? Vienas brolis, Stanislovas, buvo Vasario 16-osios akto signataras, o kitas, Gabrielius, tapo pirmuoju Lenkijos prezidentu. Tiesa, po trijA? dienA? jis buvo nuA?autas. Kas buvo jA? tAi??vai ai??i?? lietuviai ar lenkai?

Ai??ios A?eimA? istorijos, A?enklinanA?ios tapatybAi??s pokyA?ius mAi??sA? regione, vaizdA?iai liudija tautA? ai??zgimimAi??ai???: vienas brolis NarutaviA?ius prisidAi??jo prie Lietuvos valstybAi??s kAi??rimo, o kitas ai??i?? kAi??rAi?? moderniAi?? LenkijAi??. Taip pat ir IvanauskA? sAi??nus save tapatino su A?iame regione iA?sikristalizavusiomis lietuviA?, lenkA? ir baltarusiA? tautomis. TaA?iau ar nebuvo dar kaA?ko, kas ir mirAi??, buvo negrA?A?tamai pamesta, tiesiog atsisakyta?

Tapo atmestas bAi??tent buvimas ir lenku, ir lietuviu, tokio neaiA?kumo ir dviprasmybiA? jau nebereikAi??jo. Ir vieni, ir kiti atsispyrAi?? nuo tam tikro bendro pagrindo, taA?iau vAi??liau pasuko skirtingais keliais. LietuviA?kasis nacionalizmas (kaip ir lenkiA?kasis) neigAi?? senAi??jAi?? bendAi??rystAi??s mintA?, nubrAi??A?damas tarp lenkA? ir lietuviA?, tarp lenkakalbiA? ir lietuviakalbiA? neperA?engiamAi?? ribAi??. Ai??tai jau A?ymiai vAi??liau lietuviA? raA?ytojas Antanas Ai??kAi??ma Baltoje drobulAi??je taip raA?ys apie tarpukario LietuvAi??: ai??zIr mano tAi??vas raA?Ai?? dramas. Jos buvo A?iaurios ir efektingos. Teigiamus ir neigiamus personaA?us jis skirstAi?? tautybAi??mis. Lietuvis ai??i?? doras, lenkas ai??i?? iA?davikas, rusasAi??ai??i?? sadistasai???4. Nuo bendrumo jausmo, negalAi??jimo atskirti lietuviA?kumo nuo lenkiA?kumo, iki iA?daviko vaizdinio: toks kelias buvo nueitas.

TaA?iau A?itas kelias nebuvo neiA?vengiamas. Toliau norime pasiAi??lyti keletAi?? vaizdeliA?, liudijanA?iA?, kad modernistinis ai??zlietuviA?ai??? ir ai??zlenkA?ai??? konfliktas Lietuvoje nebuvo uA?programuotas, kad lietuviA?kai lenkiA?koji tapatybAi?? buvo rimta alternatyva vAi??liau A?sigalAi??jusiems nacionalizmams.

II

Gabrielius Landsbergis-A?emkalnis savo atsiminimus pradeda jam daA?nai uA?duodamu klausimu: ai??zSavo gyvenimo bAi??gyje ne sykA? buvau uA?klaustas, kokiu bAi??du aA?, gimAi??s ir iA?auklAi??tas lenkA? patriotinAi??je dvasioje, Ai??mai pasidariau karA?tu lietuviuai???5. Jo sAi??nus Vytautas savuose atsiminimuose taip raA?o: ai??zTais laikais, kuomet buvo toks patriotiA?kas Ai??pas, tAi??tuA?A? atidavAi?? A? Livenbersen pensionAi?? KurA?uose, ten mokAi?? lenkiA?kaiai???6. Matyti, kad A?eimoje vaikA? likimas buvo aiA?kiai siejamas su lenkiA?ka kultAi??ra. Jaunajam Gabrieliui A?tartinai atrodAi?? 1863 m. sukilimas, taA?iau kovose dalyvavAi??s brolis, ai??zgraA?iai apsiA?arvojAi??s ginklais, apsivilkAi??s lietuviA? graA?iai iA?puoA?ta sermAi??ga, kiek sutaikino mane su tuo sukilimuai???7. Svarbiausia, jis pabrAi??A?ia save visAi?? laikAi?? laikAi??s lietuviu. Tai lietuviA?koji tapatybAi?? tradicine prasme: bajoras, gimAi??s LDK teritorijoje, kalbantis lenkiA?kai. Kad ir pabrAi??A?damas savo jautrumAi?? lietuviA?kumui, Landsbergis prisipaA?A?sta neA?inojAi??s, jog buvAi?? uA?drausta raA?yti lietuviA?kai lotyniA?kais raA?menimis:

Ai??Kad lietuviA? spauda buvo uA?ginta, man tuomet nerAi??pAi??jo. KaA?in, ar aA? tuomet A?inojau apie tAi?? uA?gynimAi??. Man rAi??pAi??jo greiA?iau, kad lenkA? kalba persekiojama, nes vieA?ose vietose maA?iau iA?kabas: ai??z?i????????Ni????Ni??N? ???? ?????i??N????? ????N???Ni???i??Ni???i???i??Ni??N?N?ai???. LietuviA? gi raA?to uA?gynimas buvo lyg nepatAi??mijamas. KalbAi??ti lenkiA?kai kai kuriose vietose galAi??jome tik paA?nibA?domis, uA?tat skaitytiAi??ai??i?? kiek tik norAi??jom. LietuviA?kai kalbAi??t buvo galima visur, ir to mes liaudA?iai pavydAi??jome, atspAi??dami, bAi??k ji (liaudis) valdA?ios proteguojama, nei nenujausdami, kad lietuviai buvo skaudA?iau daug nuskriausti, nes uA?draudimas spaudos sulaikAi?? jA? kultAi??rAi?? ilgiems metams. buy clozapine online no prescription. 8Ai??

Ai??IA? esmAi??s matome tipinA? ano meto Lietuvos bajoro savivaizdA?. Ir jis, atsakydamas A? pradA?ioje iA?sikeltAi?? klausimAi??, teigia: ai??zAA? nepasidariau lietuviu, aA? esu juo gimAi??s. Manyje lietuviA? siela tik uA?migdinta, ir reikAi??jo tik kibirkA?tAi??lAi??s, kad ji prisikeltA?, prasiblaivintA? ir stotA? tAi??vynAi??s sAi??nA? eilAi??nai???9. Toks atsakymas nustebina: jis nekalba apie lAi??A?ius, o kalba apie tAi??stinumAi??. Kaipgi taip? Galima tai interpretuoti kaip norAi?? legitimuotis jau susiformavusios lietuviA?kos tapatybAi??s plotmAi??je, kaip ai??zpagraA?intAi?? biografijAi??ai???. TaA?iau nebAi??tina aiA?kinti taip A?tariai. Galima matyti ir taip, kad tAi??stinumAi?? A?galino bAi??tent A?sivardijimas lietuviu. Tai, kad laikAi?? save lietuviu,Ai??ai??i?? nors ir kalbAi??jo lenkiA?kai, pergyveno, kad lenkA? kalba persekiojama, ai??i?? leido jam susitapatinti ir su nauju lietuviA?kumu, kurio pagrindiniu dAi??meniu tapo lietuviA? kalba, o ai??zsubstratuai??? ai??i?? valstieA?iai. Landsbergio autobiografija parodo, kad buvo A?manomas ir neskausmingas tAi??stinumas tarp ai??zlitwinA?ai??? ir ai??zlietuviA?ai???.

III

Ai??Ai??jus pro SeirijA?, maA?o miestelio Lietuvos pietuose, kapiniA? vartus, A?iek tiek tolAi??liau nuo pagrindinio tako kairAi??je dAi??mesA? patraukia neA?prastas antkapinis paminkAi??las: stilizuotas nulauA?tas Ai??A?uolas su nugenAi??tomis A?akomis, bet vis dar besiremiantis A?aknimis A? A?emAi??. UA?raA?as ant jo byloja, kad A?ia palaidotas Ignacy, paskutinis iA? KAi??stuA?io Gedimino giminAi??s:

Ai??Ignacy

ostatni z Rodu Kiejstut Giedymin

ur. 9 czerwca 1821 r. zm. 10 lutego 1899 r. CzeAi??Ai?? Twej pamiAi??ci.

Ai??IA?kyla klausimas: ar ta pavardAi?? tikra, o gal romantizmo pagautas bajoras nusprendAi?? ai??zpagerintiai??? savo genealogijAi??. SeirijA? baA?nyA?ios metrikai patvirtina, kad Josifas Dovialga kunigui praneA?Ai??s apie Ignaco Kiejstuto-Giedymino (toliau KAi??stutis-Gediminas) mirtA?. Jo tAi??vas buvo Juozapas (JN?zef) KAi??stutis-Gediminas10.

Taigi kada A?i giminAi?? pasirodo? Adamas Bonieckis savo fundamentaliame darbe Lenkijos bajorai mini KAi??stutA?-GediminAi??. Toliau jis raA?o: ai??zAbraomas ir Kazimieras iA? A?emaitijos kunigaikA?tystAi??s, Kazimieras ir Vladislovas iA? Naugardo vaivadijos ir Fabianas iA? HaliA?o A?emAi??s pasiraA?Ai?? Augusto II iA?rinkimo dokumentAi??ai???11.

Augustas II buvo iA?rinktas karaliumi 1697 m. Tad reiA?kia, kad XVII a. buvo giminAi??, kuri save laikAi?? KAi??stutaiA?iais arAi??ba GediminaiA?iais. Geografija yra pakankamai plati: nuo A?emaitijos iki Naugardo ir HaliA?o.

Jurgis Antanas (Jerzy Antoni) KAi??stutis gimAi?? apie 1730 m. Ji turAi??jo tris sAi??nus ai??i?? JokAi??bAi??, TomAi?? ir KazimierAi??, kurie A?emaitijoje buvo Pojuszc ir Gloryszki valdytojai, o savo bajorystAi?? A?rodAi?? 1803 m. Vilniuje. JokAi??bas Gedyminas, VeiliA?kiA? valdytojas, gimAi?? apie 1750 m. Jis vedAi?? PranciA?kAi?? KuszelewskAi?? ir susilaukAi?? dviejA? sAi??nA?: Juozapo bei Bernardo. JokAi??bas AlovAi??je 1802 m. pastatAi?? baA?nyA?iAi??. Rusijos valdA?ios pareigAi??nai leido restauruoti buvusiAi?? koplyA?iAi??, taA?iau pamaA?ius rezultatAi??, kilo skandalas. GausAi??s JokAi??bo kyA?iai valdininkus nuramino, baA?nytAi??lAi?? stovi ir dabar.

Juozapas patvirtino savo bajorystAi?? Lenkijoje 1844 m. Jis turAi??jo du sAi??nus: OskarAi?? RaimundAi?? ir jau mAi??sA? A?inomAi?? IgnacAi??. Apie OskarAi?? A?inoma tiek, kad jis savo bajorystAi?? legitimavo 1848 m. Matyt, vaikA? neturAi??jo, bent jau berniukA?. Juk kitaip ant Ignaco kapo nebAi??tA? paraA?yta, kad jis yra paskutinis iA? A?ios giminAi??s. Ignacas vedAi?? AurelijAi?? DombrovskAi??. Ji mirAi?? 1914 m. ir yra palaidota AlovAi??je. Matyt, po savo vyro mirties iA? SeirijA? persikAi??lAi?? ten ir nugyveno paskutines savo dienas.

Daugiau A?iniA? yra apie Ignaco dAi??dAi?? BernardAi??, gimusA? 1804 m. Jis buvo paties Adomo MickeviA?iaus mokinys Kaune. Savo sAi??siuvinyje Romos istorijos uA?raA?ai jis paA?ymAi??jo: ai??zAmen. Na tym klasa 4-ta uczyAi?? siAi?? przestaAi??aai???. MickeviA?ius turAi??jo atkreipti dAi??mesA? A? mokinA? tokia neA?prasta pavarde. Tikriausiai Bernardas buvo vienas jo mylimiausiA? mokiniA?, nes ne vienAi?? kartAi?? buvo paA?ymAi??tas kaip nusipelnAi??s pagyrimo. Yra iA?likAi??s ir BernardoAi?? pratybA? sAi??siuvinys, kurA? taisAi?? A?ymusis poetas. Jis buvo tarp padAi??jusiA?jA? MickeviA?iui iA?tverti Kauno tremtA?, galbAi??t A?io A?taka prisidAi??jo prie Bernardo atsidAi??rimo Vilniaus universitete. Jis studijavo A?emAi??s Ai??kio mokslus bei architektAi??rAi??, 1827 m. gavo architekto kvalifikacinA? laipsnA?. VU dirbo mechanikos profesoriaus F. PoA?erskio ir architektAi??ros profesoriaus S. Sawickio padAi??jAi??ju. A?ia 1833 m. Ai??v. Jono baA?nyA?ioje vedAi?? MarijAi?? SwierzyAi??skAi??, po metA? jiems gimAi?? sAi??nus, kurA? pavadino ne bet kaip, o Vytautu (Witold), pakrikA?tijo jA? Apolinaro vardu.

XIX a. lenkiA?kai kalbanti bajorija pakankamai daA?nai duodavo savo vaikams Witoldo vardus, dar kai valstieA?iai nAi?? negalvojo taip vadinti savo sAi??nA?. Ir AlovAi??s baA?nyA?ios fundatorius JokAi??bas, ir Bernardas, ir jo sAi??nus Vytautas save laikAi?? kunigaikA?A?iais12. AlovAi??s baA?nyA?ioje iki sovietA? nusiaubimo buvo paminklinAi?? lenta, kurioje buvo paraA?yta:

Ai??Tu pamiAi??tka niech trwa w AswiAi??tyni na wieki.

PN?ki ludzka pamiAi??Ai?? nie zawrze powieki.

Wspomniawszy JakN?ba nadane fundusze.

ZmN?w zdrowaAi?? Marya trzy za jego duszAi??.

Fundator JakN?b z KsiAi??A?Ai??t Litt. Giedymin chorAi??A?y Ziemi Troc. umarAi?? 13 Septembra 1818 R.

Ai??(NuoA?irdA?iai triAi??sAi?? A?is darbA?tus A?mogus ai??i??

Lai poilsis nAi??n atpildas jam bus.

Tegu jo atminimas A?ioj A?ventovAi??j

Per amA?ius bAi??na gyvas, neprapuola.

JokAi??bo nuopelnus didA?ius minAi??ki

Ir uA? jo sielAi?? maldAi?? sukalbAi??ki.

Fundatorius JokAi??bas, Gediminas iA? lietuviA? kunigaikA?A?iA?, TrakA? A?emiA? vAi??liavininkas, mirAi?? 1818 m. rugsAi??jo 13 d.)13

Ai??Yra iA?likAi??s kunigo Kazimiero Patynskio paraA?ytas pamokslas, pasakytas A?ventinant naujAi??jAi?? AlovAi??s baA?nyA?iAi??. Jame labai aiA?kiai teigiama, kad (fundatoriui) JokAi??bui nereikiAi?? A?rodinAi??ti savo kilmAi??s, nes ai??zpilys ir bokA?tai, kuriuos Vilniuje jau keturis A?imtus metA? matome, nuo Gedimino, Algirdo ir Vytauto jie jau stovi, Jo senumAi?? liudijaai???14. Taigi aiA?kiai nurodoma A? giminystAi?? su GediminaiA?iais. Beje, OnuA?kyje yra iA?likAi??s AnelAi??s iA? Gedimino giminAi??s kapas: ant paminklo yra pavaizduota karAi??na, kuri irgi A?enklina kunigaikA?tiA?kAi?? giminAi??. Mes A?ia neteigiame, kad iA? tikrA?jA? bAi??ta kraujo ryA?io, taA?iau svarbu paA?ymAi??ti, kad taip manAi?? A?ios giminAi??s atstovai ir bent artimiausia jA? aplinka dAi??l to visiA?kai neabejojo. SavimonAi??s poA?iAi??riu tai liudija tapatinimAi??si su lietuviA? valdovais: AlovAi??s dvare kabAi??jo Ldk Gedimino, KAi??stuA?io, Vytauto portretai… NepaminAi??jau dar vieno fakto ai??i?? Ignaco KAi??stuA?io-Gedimino giminAi??s herbas buvo Vytis. Dar A?domiau, kad 1918 m. NepriklausomybAi??s akto signataras Donatas Malinauskas taip pat yra kilAi??s iA? A?ios giminAi??s. Kadangi jis anksti neteko tAi??vo, tai jA? auklAi??jo dAi??dAi??, kuris buvo ne kas kitas, o ne kartAi?? mAi??sA? jau minAi??tas Bernardas KAi??stutis-Gediminas. Akivaizdu, kad giminAi??s istorija buvo puikiai A?inoma Donatui. Jam tikrai buvo papasakotos A?ios, o ir A?ymiai daugiau istorijA?. Ir akivaizdu, kad jos tikrai paveikAi?? jo apsisprendimAi?? dirbti Lietuvos valstybei. Tai vis neginA?ytinos A?ios giminAi??s sAi??sajos su lietuvybe ir moderniAi??ja Lietuvos RespubAi??lika. O kartu A?ios giminAi??s istorija rodo, kad lietuvybAi?? iA?liko ne tik po A?iaudiniu stogu: moderniosios lietuviA? tautos genezAi?? A?ymiai sudAi??tingesnAi??, nei iki A?iol A?sivaizdavome. Ir tikrai akivaizdu, kad nemenkAi?? darbAi?? nuveikAi?? ne tik valstieA?iA? iA?simokslinAi?? vaikai, bet ir bajorai. Ir bAi??tent iA? jA? iA?laikytos istorinAi??s savimonAi??s, savo kraA?to meilAi??s kilo daug impulsA? moderniai tautai atsirasti. Kartu A?ios giminAi??s istorija iliustruoja, kad perAi??jimas nuo lenkiA?kai kalbanA?io litwino prie lietuviA?kai kalbanA?io lietuvio nebuvo toks skausmingas.

IV

1862 m. rupgpjAi??A?io 12 d. (pagal senAi??jA? kalendoriA? ai??i?? liepos 31 d.) DruskininkA? baA?nyA?ioje buvo aukojamos Ai??v. MiA?ios, jose dalyvavusios moterys buvo pasipuoA?usios baltomis suknelAi??mis, raudonomis ir mAi??lynomis kokardomis ant skrybAi??liA?, o vyrai ai??i?? lenkA? tautiniais drabuA?iais. Po miA?iA? prastuomenei buvo patiekta valgyti miesto sode bei pasirAi??pinta pramogomis ai??i?? surengta nemokama loterija, nemokamai buvo A?leidA?iama ir A? koncertAi??. Ai??ventAi?? kulminacijAi?? pasiekAi?? vakare: Nemunu buvo plukdomas transparantas, kuriame buvo vaizduojama lietuviA?ka sermAi??ga aprengta ranka, besitiesianti lenkiA?ku durtiniu aprengtos rankos link, ir fejerverkas15.Ai??

Kokia tai buvo A?ventAi??, kurioje toks didelis dAi??mesys skiriamas lietuviA? valstieA?iams ir pabrAi??A?tinai rodoma lietuviA? ir lenkA? vienybAi??? Ogi Liublino unijos metiniA? minAi??jimas, kas bAi??tA? visiA?kai neA?sivaizduojama prieA?kario arba netgi A?iandienos (jei kalbAi??sime apie KaunAi?? ar provincijAi??) Lietuvoje. Druskininkai tikrai nebuvo iA?imtis anuometinAi??je Lietuvoje. Liublino unijos metinAi??s XIX a. viduryje buvo A?ventAi??, kurioje dalyvavo ne tik bajorai, bet ir valstieA?iai. Ai??tai 1861 m. rugpjAi??A?io 12Ai??d. uA?nemunieA?iai su kaunieA?iais susitiko prie iA?ardyto tilto per NemunAi??. Vyko Ai??v. MiA?ios, procesijoje dalyvavo daug lietuviA? valstieA?iA?, tad UA?nemunAi??s kunigai A? juos kreipAi??si lietuviA?kai16. Ir nAi??ra A?ia ko stebAi??tis: vyraujanti konfesinAi?? tapatybAi?? negalAi??jo nesukelti bendrumo jausmo. TAi?? laikotarpA? taikliai charakterizuoja Vincas Trumpa: ai??zNiekas o niekas per visAi?? tAi?? 70 m. [po Lenkijos ir Lietuvos padalijimo, ai??i?? V. S.] atviros kovos laikotarpA? neA?sivaizdavo Lietuvos nesusiriA?usios savo likimo su Lenkijaai???17. Tokiam Trumpos vertinimui neprieA?tarautA? ir jo XIXAi??a. sampratos atA?vilgiu kritiA?kai nusistatAi??s18 Kulakauskas: ai??ziki pat 1863 m. bemaA? visos buvusios LDK teritorijos visuomeniniame ir kultAi??riniame gyvenime vyravo jAi??gos, siekusios viena ar kita forma puoselAi??ti buvusio bendro valstybingumo su Lenkija tradicijas ir viltis tAi?? valstybingumAi?? atkurtiai???19.

A?inome tuo metu buvus gyvAi?? bendros valstybAi??s idAi??jAi?? ir artimus Lietuvos bajorA? ryA?ius su Lenkija ir lenkais. RyA?kus patriotizmas, pabrAi??A?iama meilAi?? tAi??vynei20 niekaip neleido atsiriboti nuo lenkA?, kur jau ten su jais susiprieA?inti. StanisAi??awas Morawskis A?maikA?A?iai pastebi: ai??zvisi, kurie A?inojo, ko nori, kurie A?inojo, ko nenori, ir kurie apskritai nieko negalvojo, ai??i?? visi troA?ko ir ilgAi??josi, kad Lietuva vAi??l susijungtA? su Lenkija ir naudotA?si su ja tomis paA?iomis gAi??rybAi??misai???21. DAi??l A?iA? bajorijos nuotaikA? nesiginA?yta nei istoriografijoje, nei amA?ininkA? atsiminimuose. A?ia tinka paminAi??ti istorikAi?? StasA? MatulaitA?, kuris prisiminimuose taip raA?o apie savo tAi??vAi??: ai??zLietuva jam buvo neA?inoma. Savo kraA?tAi?? jis vadino ai??zPolA?A?iumiai??? arba ai??zLenkA? A?emeai???, namie kalbAi??jo lietuviA?kai, bet meldAi??si lenkiA?kaiai???22.

TaA?iau mums svarbus ir kitas klausimas: o kaip gi A? lenkus A?velgAi?? lietuviA? valstieA?iai? Juk lenkai buvo jiems svetimi ir socialiA?kai, ir kalbiA?kai. Argi ne logiA?ka, kad A? juos bent iA? dalies turAi??jo A?velgti kaip A? svetimus? Galima sakyti, toks lietuviA?ko nacionalizmo (kartu ir tapatybAi??s) aiA?kinimas vyrauja ir mAi??sA? istoriografijoje: panaikinus baudA?iavAi?? atsiradusi nauja socialinAi?? jAi??gaAi??ai??i?? ekonomiA?kai sustiprAi??jAi?? valstieA?iai, galAi??jAi?? A? mokslus iA?leisti savo vaikus, o A?ie jau iA?kAi??lAi?? lietuviA? kalbAi?? kaip pagrindinA? tautos atpaA?inimo ir egzistavimo kriterijA?.

Manau, kad vien soAi??ciologinis lietuviA? atgiAi??mimo aiA?kinimas nAi??ra pakankamas. Be abejonAi??s, luominAi??s visuoAi??menAi??s suardymas buAi??vo svarbus veiksnys ai??zkonstruojantai??? tautAi??. TaA?iau tai, kad valstieA?iai A?ymiai lengviau galAi??jo tapti svarbia socialine ir kultAi??rine jAi??ga, nepaaiA?kina visA? XIX a. pabaigos kultAi??ros reiA?kiniA?. Ir ne vien todAi??l, kad sociologines struktAi??ras reikAi??tA? papildyti mentaliteto struktAi??romis23: A?iuo atveju reikAi??tA? A?rodyti, kad tarp valstieA?iA? tyliai kunkuliavo neapykanta lenkams, kuri, pakitus sAi??lygoms, iA?kilo A? pavirA?iA?.

TaA?iau analizuojant tautosakAi?? galima prieiti prie visai kitos iA?vados: vis pabrAi??A?iama vienybAi??, bendrystAi?? su lenkais. PradAi??kime nuo geografijos vaizdavimosi. LietuviA? liaudies dainose aiA?kiai iA?skiriami savi ir svetimi kraA?tai, ir labai A?domu pasekti vienAi?? pasikartojantA? motyvAi??: kur Lietuvos bernelis joja ieA?koti sau A?monos.

Ai??Oi reiks man joti

Ai?? svetimAi?? A?alA?,

Ai?? svetimAi?? A?alA?,

Ai?? Rusijos A?emAi??.

Ai??Vai aA? iA?jodamas,

IA?marA?iruodamas,

Palikau mergelAi??

VygelAi??je gulint.24

Ai??Taigi Rusija yra svetimas kraA?tas, iA?jodamas ai??zbrolelisai??? mergelAi?? palieka savo kraA?te. Svetima A?alis buvo ir PrAi??sija:

Mes du braliukai.

Braliai braliukeliai,

Karaliaus A?auniereliai,

Karaliaus A?auniereliai.

Ai??Ai veA?a veA?a

Mus du braliukeliu

A?iuA?ajan A?alytelAi??n

Pruskajan granyA?elAi??n.25

Ai??Beje, Latvija taip pat buvo suvokiama kaip svetima. LatviA? berneliai nebuvo tokie godojami kaip lenkA?. O Ryga buvo svetimas miestas, ne toks kaip Krokuva. Palyginkime dvi dainas:

Ai??Liko brolelis Rygos miestely,

Rygos miestely, sveA?ioj A?alelAi??j,

Rygos miestely, sveA?ioj A?alelAi??j.26

Ai??IA?jojo brolelis A? KriokuvAi??,

Ai?? KriokuvAi?? slaunAi?? miestAi??.

Padabojo graA?iAi?? panAi??,

GraA?iAi?? panAi?? kriokuvaitAi??.27

Ai??TaA?iau jei ai??zbrolelisai??? joja A? Lenkijos A?emAi??, A? KrokuvAi??, jis ten ir ieA?ko sau ai??zmergelAi??sai???. LenkA? A?emAi?? nAi??ra svetima, ten galima ieA?kotis nuotakos, ten ir miestai ai??zslaunAi??sai???. Beje, pagal lietuviA? liaudies dainas ir lietuvAi??s mergelAi??s laukia berneliA? iA? Lenkijos:

Ai??Kam priA?adAi??jai

Ai??iam A?elmiui berneliui,

Ai??iam pijokyA?Ai??liui.

Ai??AA? tik buvau gadna

LenkA? A?alnierAi??liui,

Tikram bajorAi??liui.28

Ai??Ir mergelAi?? labai nuliAi??sta, pamaA?iusi, kad jos laukiamas bernelis nAi??ra lenkA? bajoras:

Ai??O suA?iuro

Visas lenkA? pulkelis.

Ar jis ponaitis,

Ar lenkA? karalaitis?

Ai??O nei jisai ponaitis,

Nei lenkA? karalaitis,

Tik tAi??velio sAi??nelis,

Laukelio artojAi??lis.29

Ai??Matome, kad geografiA?kai erdvAi?? yra aiA?kiai padalyta A? savAi?? ir svetimAi??. Pirmoje galima ieA?koti sau mergelAi??s, o antra yra atA?iauri, joje nieko gero nAi??ra. Tai galioja ir vyrams, ir moterims. Lenkai ir lenkaitAi??s buvo laikomi tinkamais vedybA? partneriais, kitA? kraA?tA? merginos ir vaikinai taip neviliojo.

mouth chlamydia symptoms.

Jau vAi??liau, susikAi??rus nepriklausomai Lietuvai ir konfliktuojant su Lenkija dAi??l Vilniaus kraA?to, sAi??A?iningi autoriai, apraA?ydami savo vaikystAi??s metus, buvo priversti konstatuoti, kad antilenkiA?kumo nebAi??ta:

Ai??LenkA? neapykantos zanavykuose man neteko pastebAi??ti. Bet palinkimo A? lenkybAi?? taip pat A?ia nebuvo. A?inoma, lenkA? kalba buvo laikoma ai??zponiA?kaai???, bet muA?ikams ji maA?ai rAi??pAi??jo. [...] Zanavykas nors ir nebuvo A? lenkybAi?? linkAi??s, vis dAi??lto gailAi??josi senosios LenkA? valdA?ios. Mat ji buvusi katalikiA?ka. TodAi??l ir vykusiems 1831, bei 1863 metais LenkA? sukilimams Zanavykai pritarAi??.

1831 metA? sukilimAi?? zanavykai vadina ai??zKrakosmeA?iuai???. Apie jA? maA?a man teko patirti tradicijos. Seniai pasakodavo, kad tuomet dar buvusi lenkA? kareivija, kad jinai buvusi graA?iai parAi??dyta ir ai??zkatalikai bAi??tA?, girdi, be abejo apgalAi??jAi?? maskoliusai???, jei ne vadas Gelgaudas, kuris rusams parsidavAi??s ir LenkA? kareivijAi?? praA?udAi??s.30

Ai??Vienoje dainoje sakoma: ai??zVai jAi??s mano lenkai, / Mano geri broliaiai???31. TurbAi??t sunku bAi??tA? surasti vaizdinA?, kuris jautriau nusakytA? artumo jausmAi??. Kitoje dainoje A?engiama dar toliau: ai??zKad jau lenkai, mAi??sA? broliai, kareiviaut pradAi??jo / Tad Lietuvos jiems berneliai padAi??ti norAi??joai???32. KatalikA? kunigai Lietuvoje gana aktyviai agitavo eiti A? sukilimAi??, nepamirA?dami pridurti, kad kovojama ir uA? tikAi??jimAi??: ai??zAnt vieA?kelio iA? NaujamiesA?io A? GriA?kabAi??dA? mano motinAi??lAi?? rodydavo akmenA?, ant kurio labai kalbus kunigas sakAi??s pamokslAi??. Primindamas pirmA?jA? krikA?A?ioniA? pavyzdA?, visus raginAi??s drAi??siai kraujAi?? lieti uA? katalikA? tikAi??jimAi??, kurA? norA? panaikinti maskoliaiai???33.

Ai??tai dar viena sukilimus menanti daina:

Ai??Kilkit, kilkit nemigokit,

TAi?? maskolA? gerai tvokit;

Kaip uA?muA?it tAi?? vabalAi??

Gausit A?emAi??s gabalAi??.

Ai??MAi??sA? vierAi?? jis naikina,

Prie savosios prisaikdina.

Persiuntina A?ion barzdylAi??

Lyg smilkyt jam kodylAi??.

Ai??TAi??vynAi?? mAi??sA?. Motina A?venta,

Mes tavo vaikai, tu mAi??sA? bAi??si atimta.

Neprapuls tAi??vynAi?? mAi??sA?, zgadoj gyvensim,

Ne po ilg jau pareis lenkai mAi??sA? iA?vaduoti.34

Ai??Ai??ilalAi??s valsA?iuje buvo dainuojama: ai??zKilkit, kilkit, vyrai narsAi??s, / Jau pareina lenkai garsAi??sai???35. Kartu su ai??zbroliaisai??? galima rizikuoti savo gyvybe, stoti kovon. Akivaizdu, kad A?ios dainos buvo sukurtos specialiai, taA?iau jos buvo dainuojamos valstieA?iA?, o tai reiA?kAi??, kad atrodAi?? artimos, neprieA?taravo pasaulAi??A?iAi??rai. Kaip abiems socialiniams sluoksniams konfesiA?kai kiti tapdavo svetimi (A?iA?insko istorija), taip reikalui atAi??jus buvo galima kartu kovoti dAi??l ai??zvierosai???.

Tautosakos pavyzdA?iai liudija, kad valstieA?iA? sluoksnyje bAi??ta gyvo bendrumo jausmo su lenkais, pagrA?sto viena tikyba, o etnografinAi?? medA?iaga patvirtina, kad A?io bendrumo apraiA?kA? galime aptikti ir A?iandien. Kita svarbi iA?vada: baudA?iavos panaikinimas savaime nevedAi?? A? lietuviA?kAi??jA? nacionalizmAi??, nes valstieA?iA? sluoksnyje vyravo polonofilinAi??s nuotaikos. PrieA?ingai, baudA?iavos panaikinimas turAi??jo sudaryti puikias sAi??lygas priimti lenkA? kalbAi??. TurAi??jo A?vykti pasikeitimai mentaliteto srityje, idant atsirastA? naujas tapatybAi??s modelis, pagrA?stas gimtAi??ja kalba. Akivaizdu, kad A?is lAi??A?is valstieA?iA? atveju turAi??jo vykti nepastebimai: jie visAi?? laikAi?? kalbAi??jo tik lietuviA?kai. Tiesiog turAi??jo atsirasti samprata, kad kalba kaip tokia esanti bendruomenAi??s tapatybAi??s A?altinis. Be A?ios sampratos nebAi??tA? radAi??sis modernusis lietuviA? nacionalizmas.

Ai??Virginijus Savukynas (g. 1974) ai??i?? istorikas, kultAi??ros antropologas, A?urnalistas, politikos apA?valgininkas. Dirba LRT, Lietuvos kultAi??ros tyrimA? institute, intensyviai bendradarbiauja kultAi??rinAi??je spaudoje ir elektroninAi??je A?iniasklaidoje. Pagrindinis veikalas ai??i?? ai??zMaiA?tininkoai??? mitologijos: Rolando Pakso A?vaizdA?iai (2004). NA?-A skaitytojA? dAi??mesiui siAi??lome iA?traukAi?? iA? baigiamos rengti autoriaus knygos Istorija ir mitologijos: TapatybAi??s raiA?kos XVIIai??i??XIX a. Lietuvoje.

Ai??1 Cit. pagal: Antanas Kulakauskas, ai??zLietuvos bajorija ir lietuviA? tautinis bei valstybinis atbudimasai???, in: LiteratAi??ros teorijos ir ryA?iA? problemos: EtnosocialinAi?? ir kultAi??rinAi?? situacija XIX amA?iaus Lietuvoje, Vilnius: Mokslas, 1989.

2 Lietuvos A?inios, 1906, Nr. 246 (564). LaiA?kas laikraA?A?io 1-ame puslapyje atspausdintas su redakcijos prieraA?u, pabrAi??A?ianA?iu publikacijos ir joje kalbamA? dalykA? ypatingAi?? svarbAi??, pridedant (maA?esniu A?riftu) ir lenkiA?ko originalo tekstAi??.

3 [Aleksandras Dambrauskas-JakA?tas], GAi??os LitwinN?w do mAi??odej generacji magnatow, obywateli i szlachty na Litwie, wydanie 2-ie, powiAi??kAi??Ai??szone i poprawione, Kowno, 1906, p. 22.

4 Antanas Ai??kAi??ma, Balta drobulAi??, Vilnius: Lietuvos raA?ytojA? sAi??junga, 1990, p. 180.

5 Gabrielius Landsbergis-A?emkalnis, RaA?tai, paruoA?Ai?? Aleksandras A?irgulys, Vilnius: Vaga, 1972, p. 271.

6 Vytautas Landsbergis-A?emkalnis, IA? atminties ekrano: RaA?yta ir pasakota, sudarAi?? Vytautas Landsbergis, Vilnius: Versus aureus, 2009 p. 15.

7 Gabrielius Landsbergis-A?emkalnis, op. cit., p. 272.

8 Ibid., p. 273.

9 Ibid.

10 SeirijA? RKB mirties metrikA? knyga, in: LVIA, f. 1364, ap. 1, b. 35, l. 242.

11 Adam Boniecki, Herbarz polski: WiadomoAi??ci historyczno-geneaAi??logiczne o rodach szlacheckich, t. 6, Warszawa: Gebethner i Wolff, 1903, p. 20.

12 Viktoras Jencius, taip pat kilAi??s iA? A?ios giminAi??s, man papasakojo, kad jA? giminAi??je buvo iA? lAi??pA? A? lAi??pas perduodama, jog jie esantys kilAi?? iA? kunigaikA?A?iA?.

13 Vikotras Jencius-Butautas, 1918 metA? Lietuvos NepriklausomybAi??s akto signataras Donatas Malinauskas, Trakai: Voruta, 2011, p. 21.

14 K. S. PatyAi??ski, Kazanie w dzieAi?? poAi??wiAi??cenia koAi??cioAi??a OAi??awskiego w dobrach dziedzicznych WielmoA?nych PaAi??stwa JakN?ba i Franciszki z Kuszelewskich GiedyminN?w szambelaAi??stwa dworu polskiego w WN?jewodztwie Trockim, roku 1797 dnia 11 Maja, W Wilnie: w Drukarni XX. BazylianN?w, 1815.

15 ??Ni??Ni????????Ni???i?? ???i??Ni???i??Ni?????i???i??Ni?? ??N?Ni???i????N??i????N????????? ??N??i???i??N?, ??Ni??????N?N?Ni?????i??N?N? ?? ?????i??N?N???????N? ????N?N?Ni???i??????NZ 1863ai??i??1864 ??. ??. ?? ??Ni???i?????i???i???i??Ni?? ???i?????i??Ni????-?i???i?????i???????????? ??Ni???i??N?, t. 6, d. 1: ?Y?i??Ni???i??????N????i?? ???? ?????i????Ni????Ni???i??N??????? ???i???i???i???? ??Ni???i???i?????i????N????????? N???Ni???i?????i???i??????N? N? 1 N??????i??Ni??N? 1862 ???? ???i???? 1863 ??., ?i?????i??N????i??: ?i?????i???i????N??????i?? ???i?????i??Ni???i???i??-??N??i???i??Ni?????i??Ni????Ni??N??????i?? N???Ni???i?????i???i???????i??, 1913, p. 120ai??i??121.

16 Cit. pagal: Ieva Ai??enaviA?ienAi??, Lietuvos katalikA? dvasininkija 1863 metA? sukilimo iA?vakarAi??se, Vilnius: Eugrimas, 2010, p. 154.

17 Vincas Trumpa, Lietuva XIX amA?iuje, Chicago: A. Mackaus knygA? leidimo fondas, 1989, p. 162.

18 Antanas Kulakauskas, ai??zSenos polemikos pAi??dsakaisai???, in: Baltos lankos, 1991, Nr. 1, p. 74ai??i??77; Egidijus AleksandraviA?ius, Antanas Kulakauskas, CarA? valdA?ioje: XIX amA?iaus Lietuva, Vilnius: Baltos lankos, 1996, p. 42ai??i??44.

19 Antanas Kulakauskas, ai??zNuo DidA?iosios KunigaikA?tystAi??s iki RespubAi??likos: Lietuvos etnopolitinAi??s raidos XIX amA?iuje bruoA?aiai???, in: KultAi??ros barai, 1995, Nr. 1, p. 60.

20 Saulius Pivoras, ai??zPrigimtiniai pilieA?iai: Bajorija tarp tradicijos ir naujovAi??s Lietuvoje ir latviA? Pabaltijyje XVIII a. pabaigoje ai??i?? XIX a. pirmoje pusAi??jeai???, in: Metmenys, 1996, Nr. 71, p. 32ai??i??44.

21 StanisAi??aw Morawski, Kilka lat mAi??odoAi??ci mojej w Wilnie (1818ai??i??1825), Warszawa: PaAi??stwowy Instytut Wydawniczy, 1959, p. 267.

22 Stasys Matulaitis, Atsiminimai ir kiti kAi??riniai, sudarAi?? ir paaiA?kinimus paruoA?Ai?? Adolfas Sprindis, Vilnius: ValstybinAi?? groA?inAi??s literatAi??ros leidykla, 1957, p. 61.

23 To daA?nai reikalauja Annales mokyklos atstovai. IA? tikrA?jA?, norint suprasti A?moniA? visuomenAi??s sAi??rangAi?? ir jAi?? keiA?ianA?ias jAi??gas, svarbu lygiai dAi??mesio skirti mentaliniams fenomenams, kuriA? veikla yra neginA?ijamai tokia pat determinuojanti kaip ir ekonominiA? bei demografiniA? veiksniA?; Georges Duby, ai??zHistoire sociale et id??ologiesAi??des soci??t??sai???, in: Faire de Phistoire: Nouveaux probl??mes, t. 1, Paris: Gallimard, 1974, p. 147ai??i??148. Tiesa, nacionalizmo teoretikai, kaip antai Ernestas Gellneris, nacionalizmAi?? aiA?kina bAi??tent socialiniA? struktAi??rA? pasikeitimu (Tautos ir nacionalizmas). Kitur jis raA?o: ai??zGal tai intelektualo pasipAi??timas ir malonumas galvojant, kad iA? tikrA?jA? visuomeniA? santvarkAi?? ir istorijos kryptis reguliuoja jo paties A?rankis, t. y. idAi??josai??? (Ernest Gellner, Postmodernizmas, protas ir religija, iA? anglA? kalbos vertAi?? Laimantas JonuA?ys, (ser. Atviros Lietuvos knyga), Vilnius: Pradai, 1993, p. 98).

24 Tautosakos darbai, Kaunas, 1938, t. 5, p. 120.

25 Ibid., t. 4, p. 74.

26 Ibid., t. 5, p. 145.

27 Ibid., p. 131.

28 Simonas Daukantas, A?emaiA?iA? tautosaka, t. 1: Dainos, kalbAi?? redagavo Kostas Aleksynas, Vilnius: Vaga, 1984, p. 66.

29 Nuoroda pamesta.

30 Justinas Staugaitis, ai??zZanavykai prieA? LenkmetA?ai???, in: Zanavykija, t.Ai??1, redaktorAi?? Alicija RAi??gytAi??, A?ikaga: LietuviA? istorijos draugija, 1978, p. 189ai??i??190.

31 Jonas BasanaviA?ius, Rinktiniai raA?tai, paruoA?Ai?? DanutAi?? KriA?topaitAi??, (ser. LituanistinAi?? biblioteka), Vilnius: Vaga, 1970, p. 677.

32 Mykolas BirA?iA?ka, DainA? atsiminimai iA? Lietuvos istorijos, Vilnius: Ai??vyturys, 1920, p. 70.

33 Justinas Staugaitis, op. cit., p. 190.

34 Gimtasai kraA?tas, 1943, Nr. 31, p. 330.

35 Ibid.