Skausmo geografija arba pasaulis ai??ztarpai???

buy albuterol online india.

A?URNALAS: KNYGA? AIDAI
TEMA: LITERATA?RA
AUTORIUS: Rasa A?epaitienAi??
DATA: 2012-05

Skausmo geografija arba pasaulis ai??ztarpai???

Rasa A?epaitienAi??

2010 m. iA?leista Timothy Snyderio knyga labai operatyviai pasirodAi?? ir lietuviA?kai. Sulaukusi daugybAi??s recenzijA? Vakaruose ir Rytuose, knyga nenustoja dominti, kelti politinius ir istoriografinius ginA?us, kai kAi?? net erzinti…

Pernai Odesoje (Ukraina) liepos 3ai??i??17 d. vykusiame tarptautiniame istorikA? seminare, kuriame teko dalyvauti A?io teksto autorei, knygos aptarimui irgi buvo skirta nemaA?ai laiko. Beje, keletas A?odA?iA? apie patA? seminarAi??. TrejA? metA? projektas iA?kalbingu pavadinimu ai??zDAi??stant ai??zKraA?tutinumA? amA?iA?ai??? istorijos politikos amA?iujeai???, inicijuotas Ukrainos Nacionalinio universiteto Kijevo Mohila akademijos profesoriaus Georgijaus Kasjanovo, sukvietAi??s A?inomus XX a. tyrinAi??tojus iA? VakarA? ir RytA? ir finansuojamas Georgo Soroso fondo, skirtas ne tik aptarti problemiA?kiausius XX a. istorijos klausimus, bet ir ugdyti projekto dalyviA? ai??i?? daugiausia jaunA? universitetA? dAi??stytojA? ai??i?? pedagoginius A?gAi??dA?ius ir gebAi??jimus. 2011 m. vasaros sesija buvo skirta bAi??tent totalitariniA? reA?imA? lyginamajai analizei. TodAi??l Snyderio knygos aptarimas pasirodAi?? tinkama proga pasigilinti ne vien A? naciA? ir sovietA? represiniA? maA?inA? veikimo skirtumus ir panaA?umus, bet ir A? valstybiA?, jo pavadintA? ai??zkraujo A?emAi??misai???, nAi??dienAi??s atminties politikos ypatybes.

Ai??iAi?? diskusijAi?? inicijavusi Vokietijoje gyvenanti amerikieA?iA? istorikAi??, A?inoma Holokausto tyrinAi??toja Wendy Lower planavo A? vasaros seminarAi?? pasikviesti patA? knygos autoriA?, deja, to nepavyko padaryti dAi??l jo uA?imtumo. Nepaisant to, seminaro dalyviai iA? Ukrainos, Rusijos, Baltarusijos, Moldovos, ArmAi??nijos ir Lietuvos turAi??jo progAi?? ne tik iA?klausyti seminaro vedAi??jA? nuomonAi?? apie A?A? veikalAi??, bet ir pasidalyti savomis A?A?valgomis. Diskusijos dalyviai pastebAi??jo, kad istoriografijoje totalitarizmA? ideologija yra analizuojama maA?iau negu jA? politinAi??s sistemos. Tad Snyderis savo veikale, apjungianA?iame VakarA? bei Vidurio ir RytA? Europos istorikA? tyrimus, ne tik tapo daugiasluoksnA? ir daugiaveiksmA? paveikslAi??, bet ir turi akivaizdA?iA? moraliniA? intencijA?, kurios apdairiai atskleidA?iamos tik knygos gale, taip siekiant suprasti ir paaiA?kinti apraA?omus A?vykius. Kaip A?inia, suprasti ai??i?? nereiA?kia pateisinti.

Kyla klausimas, kiek A?i knyga nauja ir kokiai auditorijai ji adresuota? Manau, bAi??tent A?ie klausimai, sAi??moningai ar ne, kirbAi??jo visA? iki A?iol pasirodA?iusiA? jos recenzijA? autoriA? galvose. Snyderio naujadaras bloodAi??lands (kraujaA?emAi??s) bando apA?iuopti ir iA?ryA?kinti reiA?kinA?, kuris totalitarizmo ir Antrojo pasaulinio karo tyrinAi??tojams stovAi??jo tiesiai prieA? akis, bet, atrodo, maA?ai kieno buvo identifikuotas. TaA?iau raktiniu A?odA?iu laikyA?iau ne jA?, o knygos pavadinimo paantraA?tAi??s A?odelA? ai??ztarpai??? ai??i?? ai??zEuropa tarp Hitlerio ir Stalinoai???. ai??zTarpai??? A?ymi ne tik geografinAi?? erdvAi??, kuri daugiausia sutampa su buvusiomis AbiejA? TautA? Respublikos teritorijomisAi??ai??i?? dabartine Lenkija, Lietuva, Baltarusija ir Ukraina, bet ir politinAi?? bei mentalinAi??. Snyderis pateikia ir ai??zkraujaA?emiA?ai??? A?emAi??lapA?. Tai teritorijos, labiausiai nuniokotos sovietA? ir naciA? reA?imA?, ne kartAi?? okupuotos ir reokupuotos, patyrusios iki tol neregAi??to masto planuoto ir racionaliai organizuoto civiliA? gyventojA? naikinimo kampanijas, kas paliko neiA?dildomAi?? pAi??dsakAi?? A?iA? A?aliA? A?moniA? pasAi??monAi??je ir kolektyvinAi??je atmintyje. O tai leidA?ia Snyderiui paaiA?kinti, kaip vienomis aplinkybAi??mis buvAi?? aukomis, joms pasikeitus, tA? A?aliA? A?monAi??s galAi??davo sAi??kmingai virsti smurtautojais, arba atvirkA?A?iai, taip akivaizdA?iai griaudamas A?prastines monochromines istorijos veikAi??jA? elgesio aiA?kinimo schemas.

DAi??l istoriniA? prieA?asA?iA? Vidurio RytA? Europos istorija Vakarams liko maA?iau paA?A?stama ir Snyderis akivaizdA?iai bando uA?pildyti A?iAi?? spragAi??. TaA?iau, paradoksas, vakarieA?iams skirta knyga sukAi??lAi?? didA?iausias aptariamo regiono istorikA? ir politikA? reakcijas. Kalbama, kad lietuviA?kai ji taip greitai pasirodAi?? irgi ne be dabartiniA? valdanA?iA?jA? iniciatyvos ir paskatinimo.

Tad kam skirta A?i sintezAi??? Ar tai tik dar viena karo istorija, kokiA? tAi??kstanA?iai dulka knygynA? ir bibliotekA? lentynose? Skaitant apima keistas jausmas, kad profeAi??sionalai joje ras maA?ai naujA? faktA?, bet, kaip ir dera gerai sintezei, argumentuotAi?? ir pagrA?stAi?? jA? ai??zsukabinimAi??ai??? A? A?tikinamas interpretacines schemas, leidA?ianA?ias ryA?kiau pamatyti globalA?jA? XX a. pirmos pusAi??s Vidurio Europos raidos paveikslAi??. Kita vertus, nors ir paraA?yta, sakykime, populiariai, mAi??gAi??jus ji gali atstumti dAi??l nemenkos apimties ir pernelyg sudAi??tingo vaizdo. TaA?iau Snyderis akivaizdA?iai nusitaikAi??s ne tik A? skaitytojA? protus, bet ir A? A?irdis, nors jo knygos nepavadintum sentimentalia ar specialiai bauginanA?ia. Mano manymu, amerikieA?iA? istorikas tiesiog bando pats suvokti ir kitiems papasakoti, kas gi ypatinga A?vyko A?emAi??se tarp ElbAi??s ir Dono, kuo A?is regionas turAi??tA? bAi??ti iA?skirtinis Europos atmintyje ir sAi??A?inAi??je. A?ia daug vietos skiriama ir savitai suprantamiems abiejA? totalitariniA? reA?imA? ekonominiams interesams ir paskatoms ai??i?? sovietA? forsuota kolektyvizacija privedusi prie masinio bado Ukrainos kaime, Kazachstane ir kai kuriose Rusijos teritorijose, naciA? planas kolonizuoti Rytus irgi buvAi??s grA?stas ekonominiais argumentais plAi??sti vokieA?iA? gyvybinAi?? erdvAi?? (sk. ai??zApokalipsAi??s ekonomikaai???).

A?inoma, regionui dabar ypaA? bAi??dingas aukos sindAi??romas, tad Vidurio RytA? europieA?iai neiA?vengiamai knygAi?? skaitys ieA?kodami bAi??tent ai??zsavA?ai??? aukA?. TaA?iau, akivaizdA?iai numatydamas A?A? pavojA?, knygos pabaigoje Snyderis perspAi??ja dAi??l manipuliavimo aukomis ir bando apriboti politinio piktnaudojimo galimybes, pateikdamas istoriografiA?kai patikrintus skaiA?ius ir vertinimus. Jis sAi??moningai vengia visko, kas galAi??tA? bAi??ti pasitelkta nAi??dienei nacionalistinei propagandai. IA? A?ia ir gana nuosaikAi??s (anot Snyderio, ai??zkonservatyvAi??sai???) aukA? skaiA?iai, ir gana santAi??rAi??s apibendrinimai, kuriems daugiausia vietos paliekama knygos pabaigoje ai??i?? iA?vadose, pavadintose ai??zA?moniA?kumasai???. TaA?iau kraujaA?emAi??se turime reikalAi?? su milA?iniA?ku skaiA?iumi ai??i?? 14 milijonA? ai??i?? tiesiogiai suplanuotA? masiniA? A?udyniA? aukA?, A? A?A? skaiA?iA? neA?traukiant karo aukA? ai??i?? abiejA? pusiA? kariA? ar nukentAi??jusiA?jA? nuo tiesioginiA? karo veiksmA?. Taip pat A? kraujaA?emiA? kategorijAi?? Snyderis neA?traukia iki 1945 m. Vokietijai priklausiusiA? A?emiA?, kurios atiteko Lenkijai, nes skiria masines A?udynes nuo etninio valymo. ai??zAi??i knyga yra daugiau apie sAi??moningas masines A?udynes negu apie smurtavimAi??ai??? (p. 449). Autorius atskleidA?ia, kaip skirtingu metu ir dAi??l skirtingA? prieA?asA?iA? kruviniausiu ai??zkruvinA?jA? A?emiA?ai??? epicentru tapdavo tai Ukrainos kaimas, tai Lenkija, tai Baltarusija…

GrA?A?tant prie knygos aptarimo Odesoje, kuri, beje, irgi pakliAi??va A? kraujaA?emiA? teritorijAi?? (miestas, vAi??liau gavAi??s ai??zdidvyrioai??? vardAi??, karo metais buvo okupuotas rumunA?), ai??i??Ai??A?ia dalyviA? nuomonAi??s aiA?kiai iA?siskyrAi??. Rusijos istorikas Aleksejus Mileris teigAi??, kad knyga paraA?yta su puikiomis intencijomis, taA?iau jos nebuvo realizuotos. Ar joje pateikiama nauja ir pagrA?sta erdvAi??s ir laiko konceptualizacija? Vargu bau. PavyzdA?iui, iA?kyla BalkanA? klausimas ai??i?? kodAi??l jA? nesama kraujaA?emiA? erdAi??vAi??je? ProporcijA? klausimas sintezAi??je ai??i?? kodAi??l apie vienus dalykus autorius kalbAi??s daug, o apie kitus nutylA?s? Snyderis kaip istorikas formavosi stipriai veikiamas lenkA? mAi??stytojA?, ypaA? Leszeko KoAi??akowskio ir kitA?,Ai??ai??i?? tai irgi palikAi?? pAi??dsakAi?? jo vertinimuose. Ai??domu, kad ties 1945Ai??m. jis liaujasi skaiA?iavAi??s aukas. Bet stalinizmo repAi??resijos tAi??sAi??si, nors naciai ir buvo nugalAi??ti (dAi??l lyginamosios perspektyvos?). Milerio manymu, kraujaA?emiA? koncepcija neveikianti. Kito pagrindo, iA?skyrus abiejA? reA?imA? susidAi??rimo erdvAi??, Snyderis nepateikiAi??s, bet 1932ai??i??1933 m. badmetis Ukrainoje ai??i?? holodomoras, kuriam knygoje skiriama nemaA?ai dAi??mesio, nebuvAi??s tiesioginio susidAi??rimo pasekmAi??. Be to, jeigu A?iAi??rAi??sime per prievartos ir A?iaurumo prizmAi??, tai reikAi??tA? A?traukti ir Pirmojo pasaulinio karo kontekstAi??, pavyzdA?iui, A?ydA? pogromus ir pan.

Mileriui prieA?taraudama Lower pastebAi??jo, kad knyga aiA?kiai bando kurti naujAi?? didA?jA? naratyvAi??, ko negali padaryti vieni archyvuose dirbantys istorikai. Makro ir mikro lygmuo, beveidAi?? statistika ir realiA? A?moniA? istorijos, skaiA?iai ir dienoraA?A?iai, kurie leidA?ia iA?girsti aukA? balsus ai??i?? skirtingo tipo A?altiniai, kuriuos Snyderis meistriA?kai derina. Taip pat A?i sintezAi?? daugeliu aspektA? lyginamoji, A?traukianti ir apibendrinanti Holokausto, tarpukario Vidurio RytA? Europos, nacizmo, sovietologijos istoriografijas.

MinAi??tasis Kasjanovas, neseniai iA?leidAi??s knygAi?? Danse macabre apie holodomoro recepcijAi?? ukrainieA?iA? kolektyvinAi??je atmintyje, istoriografijoje ir atminties politikoje, klausAi??: jeigu knyga paraA?yta populiariai, tai kodAi??l istorikai A? jAi?? taip rimtai reaguoja? Vienas iA? rusams politiA?kai jautriausiA? klausimA?, ar naciai iA? tiesA? mokAi??si iA? sovietA? taikyti plataus masto represijas, apie kAi?? kalba Snyderis. Laikas ir erdvAi?? iA?ties labai svarbu. 1933ai??i??1945Ai??m. ai??i?? Snyderio pasirinkti chronologiniai rAi??maiAi??ai??i?? labai savavaliA?ki, nes knygoje jis ne kartAi?? perA?okAi??s A? ankstesnius ar vAi??lesnius laikus. Kita vertus, Snyderis griaunAi??s nemaA?ai su Holokausto vaizdiniais susijusiA? mitA?, pavyzdA?iui, maA?ina AuA?vico reikA?mAi?? ir pabrAi??A?ia masines A?udynes ir badAi?? kaip esminAi?? abiejA? reA?imA? taikytAi?? represijA? priemonAi??. MaA?a to, HolokaustAi?? jis, nemenkindamas jo iA?skirtinAi??s reikA?mAi??s, A?terpia A? A?ymiai platesnA? aiA?kinamAi??jA? kontekstAi??, leidA?iantA? geriau suvokti jo atsiradimo ir eigos aplinkybes bei rezultatus.

buy accutane 20mg online europe.

Savo ruoA?tu Mileris suabejojo, ar tikrai naciai buvAi?? sovietA? mokiniai? Hitleris nieko neiA?mokAi??s iA? Stalino. Koncentracijos stovyklos Europoje pasirodA?iusios per PirmAi??jA? pasaulinA? karAi?? Austrijoje ir buvusios demokratijos (sic!) pasekmAi??. Abu totalitariniai reA?imai naudojAi?? priverstinA? darbAi??. VokieA?iA? patyrimas, kas yra Rytai, kilAi??s iA? Pirmojo pasaulinio karo, o ne iA? naciA? ir sovietA? bendradarbiavimo. Snyderis visiA?kai neminA?s hererA? genocido, japonA? A?udyniA? Kinijoje, britA?Ai??ai??i?? Indijoje ir pan.

Lower buvo linkusi manyti, kad Snyderis aiA?kiai apibrAi??A?ia erdvAi?? ir laikAi??. Jis teigiAi??s, kad Hitleris bAi??tent iA? Stalino iA?moko panaudoti badAi?? kaip ginklAi??, todAi??l daug dAi??mesio skiria ukrainieA?iA? holodomorui. Jis bandAi??s griauti mitAi??, kad daugiausia A?ydA? A?uvo konclageriuose. Beje, knygoje nemaA?ai vietos skiriama abiejA? reA?imA? bendradarbiavimo ir prieA?iA?kumo/konfrontacijos klausimams. Svarbiausia, kad Snyderis itin atidA?iai gilinosi A? represijA? mechanizmA? lyginimAi??.

Diskusijos dalyviai neapAi??jo grynai politiniA? knygos keliamA? klausimA?: ar Snyderis savuoju kraujaA?emiA? siuA?etu nenuimAi??s atsakomybAi??s uA? HolokaustAi?? nuo vietiniA? jo vykdytojA? (Mileris), ar knygos pasirodymas tik atsitiktinai sutapo su Europarlamento apsisprendimu teisiA?kai svarstyti naciA? ir sovietA? reA?imA? sulyginimo klausimAi?? (Kasjanovas), ar teisingai atkreipdamas VakarA? dAi??mesA? A? ypatingAi?? trauminAi?? Vidurio RytA? Europos A?aliA? patirtA?, Snyderis, kaip jau jA? yra kaltinAi??s A?ymusis litvakas Davidas Katzas, nepilAi??s vandens ant ukrainieA?iA? ir lietuviA? nacionalistiniA? malAi??nA? girnA? (plg. defendinghistory.com). Snyderio knygos pabaigoje, mano manymu, pakankamai naujai ir iA?amiai paaiA?kintos pokarinio stalinistA? antisemitizmo ir Holokausto fakto uA?tuA?avimo sovietinAi??je atminties kultAi??roje prieA?astys.

Seminaro dalyviams Lower buvo davusi uA?duotA? pasiaiA?kinti, koks Snyderio santykis su totalitarizmo interpretacine paradigma, kuriai, kaip ir kitoms didA?iosioms sovietologijos srovAi??ms, aptarti seminare buvo skirta nemaA?ai vietos. A?ia nuomonAi??s irgi iA?siskyrAi??. Mano manymu, nepaisant fakto, kad Snyderis ginA?ijasi su totalitarizmo klasike Hannah Arendt dAi??l A?iA? reA?imA? pobAi??dA?io ir tikslA? (p. 418ai??i??420) ir iA?ties A?enkliai iA?pleA?ia XX a. pirmos pusAi??s ai??i?? vidurio A?vykiA? aiA?kinimo rAi??mus, vis dAi??lto jis labiau atitiktA? totalitaristinA? poA?iAi??rA?. Jo pateiktoje interpretacijoje dominuoja ai??ziA? virA?aus A? apaA?iAi??ai??? modelis. Pagrindiniai istorijos veikAi??jai yra ne paA?ios totalitariniA? A?aliA? visuomenAi??s, o jA? lyderiai (tAi?? rodo net knygos paantraA?tAi??). Galima klausti, ar galAi??jo bAi??ti pasitelktas alternatyvus totalitariniam, kad ir itin iA?plAi??totam bei iA?samiam, modelis? PastebAi??tas kraujaA?emiA? esminis sutapimas su AbiejA? TautA? Respublikos teritorijomis pirA?tA? A?A?valgAi?? apie imperinio modelio taikymo, aiA?kinant XX a. A?vykius, galimybAi??.

Kuo Timothy Snyderio knyga svarbi Lietuvos skaitytojams? Jeigu vengsime A?iAi??rAi??ti vien per ai??zmes labiausiai kentAi??jomeai??? prizmAi?? ir nepasipiktinsime, kad autorius knygos puslapiuose ai??zmumsai??? skiria nepakankamai daug vietos ar A?velia faktiniA? klaidA?, jos dAi??ka turime progAi?? geriau suvokti savo valstybAi??s ir tautos vietAi?? regione XX a. ir A?sisAi??moninti bei priimti A?aizdas, kurios neabejotinai kaA?kur giliai dar kraujuoja.