Smalsus A?mogus yra gyvas A?mogus

A?URNALAS: KelionAi?? su Bernardinai.lt
TEMA: BendrakultAi??riniai tekstai
AUTORIUS:Ai??Andrius Kaniava

DATA: 2012-02

Smalsus A?mogus yra gyvas A?mogus

Andrius Kaniava

ai??zBaigdamas mokyklAi??, A?inojau du dalykus ai??i?? A?irgus ir teatrAi??. IA? esmAi??s mano gyvenime ir iki A?ios dienos niekas nepasikeitAi??ai???, ai??i?? juokdamasis pasakoja ilgametis KeistuoliA? teatro aktorius, dainA? autorius ir atlikAi??jas Andrius Kaniava. Juoku uA?krAi??sdamas ir kitus, jis trykA?te trykA?ta gera nuotaika, nors, kaip pats juokais sako, optimistu tampa tik artAi??jant vakarui. Ai??is pokalbis taip pat vyko vakare, tad jame nemaA?ai juoko, smagiA? prisiminimA? ir minA?iA? apie gimtAi??jA? Vilniaus senamiestA?, KeistuoliA? teatrAi??, muzikAi??, menininko atsakomybAi??, improvizacijos svarbAi?? bei kAi??rybos dA?iaugsmAi??ai??i??

GimAi??te Kaune, bet augote Vilniuje? Tad koks tas JAi??sA? Vilnius, apie kurA? vienoje savo dainA? dainuojate ai??zA?ia pavyksta uA?A?iuopt praeities didingumAi??, nors kojos A?klimpusios A? kramtomAi??jAi?? gumAi??ai??i??ai???

Kaune praAi??jo labai trumpas, nesAi??moningas mano gyvenimo periodas ai??i?? dar visai maA?Ai?? mane perveA?Ai?? A? VilniA?, tad mano gyvenimo istorijoje Kaunas iA? esmAi??s figAi??ruoja tik kaip gimimo vieta.

O Vilniusai??i?? TAi?? didingumAi??, apie kurA? dainuoju, pradAi??jau atrasti gerokai vAi??liau. Gyvenome Senamiestyje, buvusioje Muziejaus, dabar ai??i?? VokieA?iA? gatvAi??je, ilgame lyg traukinys name. A?ia ir praleidau didA?iAi??jAi?? savo gyvenimo dalA?, tik prieA? devynerius metus iA?sikrausA?iau atokiau miesto. Beje, neseniai radau senAi?? nuotraukAi??, kurioje esu uA?fiksuotas su savo vaikystAi??s draugu mAi??sA? didA?iajame kieme, dabar kimA?te prikimA?tame automobiliA?. O nuotraukoje iA? vaikystAi??s ai??i?? tik dideli topoliai ir visiA?kai tuA?A?ias kiemasai??i?? Tai neA?tikAi??tina. Dabar net sunku suvokti, kad buvo toks laikas. Kieme mes vaA?inAi??davomAi??s dviraA?iais, dabar tai bAi??tA? ne tik pavojinga, bet gal ir neA?manomaai??i??

Tiesa, mano vaikystAi??s kieme judAi??jimas taip pat vyko gan nemaA?as ai??i?? kaip tik A?alia, RotuA?Ai??s link, buvo statomi namai, tad ne vienus metus kieme buvo prikrauta blokA?, kuriais mAi??gome karstytis. Paskui buvo bandoma A?rengti aikA?telAi??, bet viskas pasibaigAi?? be jokiA? rezultatA?. Tas pat nutiko ir su poA?eminiais garaA?aisai??i?? Bet mes turAi??jome savo milA?iniA?kAi?? kiemAi??, iA? kurio galAi??jai eiti visomis kryptimis ir visada likdavai Senamiestyje.

Apie 1975-uosius Ai??mAi??me trintis gatvAi??se, o visas Senamiestis buvo susiskirstAi??s gaujomis. Dabar tai gal ir skamba baisiai, taA?iau mAi??sA? gaujos nieko neprilygo A?iandienAi??ms. NeA?inau, kodAi??l, bet mums tuo metu buvo be galo brangios mAi??sA? teritorijos, kuriose tiesiog malAi??mAi??s, ir tiek. KaA?kada pats bandA?iau surasti motyvAi??, kas mus tose gatvAi??se laikAi??, ir niekaip nesuradau. Mano mama dirbo Teatro sAi??jungoje, ir mes gyvenome gana normalA? gyvenimAi??, tad, rodos, ir nebuvo jokio pagrindo trintis gatvAi??se. O tryniausiai??i?? (juokiasi). Bet gal tai buvo elementarus bandos jausmas.

Toks, tiesAi?? sakant, ir buvo mano Vilnius. Beje, A? KaroliniA?kes pirmAi?? kartAi?? nuvaA?iavau 1982-aisiais, bAi??damas aA?tuoniolikos. Ai??tai koks buvo ribotas mano gyvenimas (juokiasi). Pirmame kurse susipaA?inau su A?mogumi, kuris gyveno man absoliuA?iai nesuvokiamoje teritorijoje ai??i?? KaroliniA?kAi??se. Jis pasikvietAi?? mane A? sveA?ius, ir aA? nuvykau A? A?A? ai??ztolimAi??ai??? rajonAi??. BAi??damas aA?tuoniolikosai??i?? Kai dabar pasakoju, net negaliu patikAi??ti, kad tai buvo A?manomaai??i?? (juokiasi).

Ar tas didelis tuA?A?ias kiemas buvo ta erdvAi??, kurioje galAi??jote kAi??rybiA?kai skleistis, kurdamas savo pasaulA?? IA? kur JAi??sA? polinkis kAi??rybai?

Polinkis A? kAi??rybAi?? atsirado paprasA?iausiai iA? pavydo. Ai?? KonservatorijAi?? stojau todAi??l, kad neturAi??jau kur kitur stoti, mat mokyklAi?? baigiau labai blogai ai??i?? humanitariniai dalykai sekAi??si gerai, bet tikslieji ai??i?? koA?maras. DAi??l A?iA? mokslA? jau devintoje klasAi??je strigau ir nebepajudAi??jau iA? vietos. Bet laikai buvo tokie, kad mane turAi??jo kaA?kaip iA?tempti iki vienuoliktos klasAi??s. Su fizikos mokytoju mes buvome vyriA?kai susitarAi?? ai??i?? aA? jam netrukdau per pamokas, jis man raA?o trejetAi??. Ir iki pat baigiamA?jA? egzaminA? mes A?ventai laikAi??mAi??s A?ios sutarties.

Tiesa, nuo vaikystAi??s rimtai uA?siiminAi??jau A?irgA? sportu, svajojau su tuo savo tolesnA? gyvenimAi?? ir sieti. TaA?iau paauglystAi??je man atrado stipriAi?? trumparegystAi??, ir visi sportai baigAi??si, todAi??l po mokyklos likau lyg pakibAi??s ore. Metus buvau visiA?kai sutrikAi??s, o tada nuAi??jau ten, kur kai kAi?? iA?maniau ai??i?? A? teatrAi??. Mano tAi??vas dirbo teatre, vaikystAi??je ir aA? pats nemaA?ai laiko praleisdavau jame, o mama dirbo anuometinAi??je Teatro draugijoje, tad teatras man buvo lyg savaime suprantamas dalykas. Baigdamas mokyklAi??, A?inojau du dalykus ai??i?? A?irgus ir teatrAi??. IA? esmAi??s mano gyvenime ir iki A?ios dienos niekas nepasikeitAi?? (juokiasi).

Kokie JAi??sA? atsiminimai susijAi?? su teatru? Ar pamenate pirmAi??jA? savo matytAi?? spektaklA??

A?inoma. Tai buvo ai??zSevilijos kirpAi??jasai???, jame vaidino mano tAi??tis. DaugybAi?? kartA? A?iAi??rAi??jau A?A? spektaklA?, ir dabar atsimenu beveik visas scenas. Kaip dabar suprantu, tais laikais tai turAi??jo bAi??ti iA?skirtinis operos pastatymas. Tiesiog pats teatras buvo jaunas ir kAi??rybingas, todAi??l ir pastatymas jaunatviA?kas ai??i?? scenoje aktoriai net improvizuodavo, kas dabar net neA?sivaizduojama. Visa tai man padarAi?? neiA?dildomAi?? A?spAi??dA?. Atsimenu ir operetAi?? ai??zA?igonA? baronasai???, kuri man A?siminAi??, nors iki A?iol negaliu pasakyti, kodAi??l, bet vaikA?A?iojau ir su malonumu A?iAi??rAi??jau A?A? spektaklA? taip pat daugybAi?? kartA?.

Tad ne tik teatras, bet ir muzika buvo A?alia JAi??sA? nuo pat vaikystAi??s.

Kaip dabar iA?siaiA?kinome ai??i?? taip (juokiasi). TaA?iau aA? tam jokios ypatingos svarbos neteikiau, nes jie buvo savaime aiA?kAi??sai??i?? O su ai??zsavaime aiA?kiaisai??? taip ir bAi??na ai??i?? jie tiesiog sAi??di tavyje ir kreipti A? juos dAi??mesA? lyg ir nAi??ra jokio reikalo. Tad aktoriaus studijas pasirinkau iA? neturAi??jimo kur daugiau eiti.

O kai A?stojau, susidAi??riau su A?monAi??mis, kokiA? gyvenime nebuvau matAi??s. Turiu galvoje AidAi?? GiniotA?, IlonAi?? BalsytAi??, DariA? AuA?elA?. Jie visi atvaA?iavo iA? Ai??iauliA? ir buvo jau tiesiogine prasme susigiedojAi??s kolektyvas, mat Darius su Ilona buvo klasAi??s draugai, o kiti mokAi??si toje paA?ioje muzikos mokykloje. Jie dainavo, grojo gitaromisai??i?? PirmAi?? kartAi?? gyvenime sutikau tikrai meniA?kos prigimties savo bendraamA?iA?. Ir patyriau didA?iulA? A?okAi??, nes pats savAi??s meniA?ku nelaikiau. Ai??tai A?ia ir atsirado pavydas, apie kurA? kalbAi??jau. AA? tiesiog norAi??jau tapti panaA?us A? juos. Tai ir vedAi?? mane A? priekA?. O kas paskui nutiko, net neA?inauai??i??

Nebuvo jokio lAi??A?io?

Ne, jokio lAi??A?io. Gal nebent muzikojeai??i?? Po studijA? buvau iA?siA?stas A? Kapsuko (dabar MarijampolAi??s, ai??i?? red. past.) teatrAi??, kur dirbau beveik dvejus metus, o paskui pabAi??gau. Visada buvau labai tolerantiA?kas provincijai, ir dabar toks esu, bet, matyt, lengva tokiam bAi??ti iA? toli, kai negyveni tenai??i?? Kaip sakAi?? vienas uA?sibaliavojAi??s tuometinio Kapsuko menininkas: ai??zSAi??dA?iu Kapsuke, A?iAi??riu pro langAi?? ai??i?? nieko nematauai??i??ai??? Geniali mintis, puikiai atspindinti ir mano tuometinAi?? savijautAi??. Man tai buvo siaubingai tuA?A?ias laikotarpis, kai neA?inojau, ko griebtis. Net baliavoti buvo praAi??jAi??s noras ai??i?? ant durA? buvau uA?sikabinAi??s lentelAi?? su uA?raA?u: ai??zManAi??s nAi??ra namieai???. Visi A?inojo, kad prie manAi??s jau negalima lA?sti ai??i?? taip viskas buvo A?siAi??dAi??ai??i??

Taip ir pradAi??jau po truputA? groti, kaA?kokius tekstus uA?siraA?inAi??ti. IA? neturAi??jimo kur save padAi??tiai??i?? Juk buvau tik baigAi??s mokslus, ir kaip visi tik baigusieji maniau, kad esu genijus, galintis pasaulA? pakeisti. O ateini, pasiA?iAi??ri, nAi??ra to tavo pasaulio, kurA? reikAi??tA? keisti, todAi??l tik paA?audai tuA?A?iais A?oviniais, ir daugiau nieko neA?vykstaai??i?? Ai??tai tokioje situaAi??cijoje ieA?kojau, kur dAi??tis, ir proverA?iu man tapo muzika.

Kaip nutiko, kad A?stojote A? KonservatorijAi?? beveik abejingas teatrui, o iA?Ai??jote, kaip pats sakote, jau norintis pakeisti pasaulA??

Mes turAi??jome nuostabiAi?? dAi??stytojAi??, profesorAi?? IrenAi?? VaiA?ytAi??. NeA?inau, kAi?? ji kiekviename iA? mAi??sA? rado, bet ji kaip niekas kitas sugebAi??davo iA?judinti A?mones. KaA?kas yra raA?Ai??s, jog dAi??stytoja atimdavo pasitikAi??jimAi?? iA? A?moniA?. NeA?inau, gal tai buvo jos jaunystAi??je, taA?iau kai mes susitikome, atvirkA?A?iai, ji itin skatino kiekvieno pasitikAi??jimAi?? savo jAi??gomis, kiekvienam pabrAi??A?davo, kad jis yra vienintelis toks pasaulyje, ir kito tokio nAi??ra. Nuo pat studijA? pradA?ios mokAi?? savarankiA?ko gyvenimo tiesiai A?viesiai sakydama, jog baigAi?? studijas mes niekam nebAi??sime A?domAi??s ir reikalingi. Taip pat paA?ymAi??jo teorinAi?? galimybAi??, jei mums pasisektA? ir patektume pas A?domA? reA?isieriA?ai??i?? Ir ji buvo visiA?kai teisi, o teorinAi?? galimybAi?? ir liko tik teorija. Visada pabrAi??A?davo, kad turime patys galvoti, ieA?koti, kapstytis, nenusivilti, jei A?iAi?? akimirkAi?? niekas mAi??sA? kAi??ryba nesidomi, tiesiog daryti tai, kAi?? jauti privalAi??s daryti. IA? esmAi??s ai??zKeistuoliaiai??? bAi??tent taip ir atsirado.

O su kurso draugais viskas gan paprasta ai??i?? juk visada kolektyve atsiranda A?mogus, su kuriuo randi bendrAi?? kalbAi??, pajauti dvasinA? bendrumAi??, iA?sikalbAi??jus pamatai, kad skaitAi??te tas paA?ias knygas, panaA?ia muzika domitAi??sai??i?? Taip nutiko ir mAi??sA? kurse ai??i?? atsirado A?monAi??s, kurie vAi??liau ir sudarAi?? ai??zKeistuoliA?ai??? branduolA?. Tiesa, mAi??sA? kursas buvo pirmasis, brutaliai iA?skirtas po pirmA?jA? metA?, mat vaikinus surinko A? privalomAi??jAi?? karinAi?? tarnybAi??, o po dvejA? metA? bjaurAi??s ir ciniA?ki grA?A?ome jau A? kitAi?? kursAi??. Savo kolegoms, iA?vengusiems armijos, kAi??lAi??me A?iurpAi??, nes iA? paA?akniA? kirtome per jA? dvasingumAi?? (juokiasi). TaA?iau netrukus patys suvokAi??me, kad kaA?kas ne taip su mumis paA?iais, todAi??l skubAi??jome kuo greiA?iau pasinerti A? kAi??rybAi??. Tad ir kabinomAi??s vienas A? kitAi??, kAi??rAi??me spektaklius, rengAi??me pasirodymus paA?iomis A?vairiausiomis progomis. Taip gimAi?? ne vienas epizodas, etiudas ar daina, vAi??liau tapAi?? natAi??ralia KeistuoliA? teatro repertuaro dalimi.

KaA?kada esate minAi??jAi??s, kad kAi??rAi??jui bAi??tinas ai??zchuliganiA?kas agresyvumasai???. KodAi??l?

Man nAi??ra priimtinas teatras, kuris uA?siima vien tuo, kad A?okiruoja A?iAi??rovAi??. GalbAi??t tikimasi sukrAi??tus A?iAi??rovAi?? paA?adinti jo mAi??stymAi??ai??i?? Gal, nors man tikrai sunku tuo patikAi??ti.

Vis dAi??lto chuliganiA?kAi?? agresyvumAi?? labiau taikyA?iau savo muzikinAi??je kAi??ryboje. Mane labai erzina mAi??sA? pramogA? pasaulis, popmuzikos scena, tiesiog negaliu to iA?tverti. Ai??tai tada ir praverA?ia tas chuliganiA?kas agresyvumas, kuris jokiu bAi??du nAi??ra A?moniA? A?A?eidinAi??jimas, o subtili ir kAi??rybinga savo pozicijos iA?raiA?ka.

Ar lipant A? scenAi?? bAi??tina turAi??ti savo pozicijAi???

NeA?inau, kaip artistui, kuris vaidina kito medA?iagAi??, ai??i?? jis turi turAi??ti pozicijAi??, suvokimAi??, kas jis yra tame vyksme, spektaklyje, kuriame dalyvauja. TaA?iau jei A?mogus pats kuria dainas, lipa A? scenAi?? ir jas dainuoja klausytojams, tuomet, mano galva, jis privalo turAi??ti pozicijAi??. Kitu atveju, kam apskritai lipti A? scenAi??? Juk menas yra socialus, jis turi paliesti A?mones. O kaip tu paliesi, jei neA?inai, apie kAi?? kalbi. A?inoma, nekalbu apie politikAi??, nes jei lipA?iau A? scenAi?? ir dainuoA?iau apie tai, kas vyksta mAi??sA? politiniame gyvenime, bAi??tA? klaikiai neA?domu. TaA?iau kAi??rAi??jas turi matyti, kas vyksta aplink jA?.

TAi??siant apie muzikAi??ai??i?? Apie 1998 metus maniau, kad tos dainos, kurias groju, ai??i?? niekam neA?domios. NeA?inau, kodAi??l taip galvojau, bet buvo apAi??mAi??s kaA?koks beviltiA?kumo jausmas. TaA?iau kai Gediminas StorpirA?tis pakalbino dalyvauti MokytojA? namA? dainuojamosios poezijos svetainAi??je, tada pamaA?iau, jog yra A?moniA?, kuriems tai A?domu, kad jie iA?tempAi?? ausis klauso. Ir A?tai tada supratau, jog yra dAi??l ko stengtis ir lipti A? scenAi??. O jei tavAi??s klauso, privalai kAi?? nors pasakyti. Ir geriausia, kad tai bAi??tA? kas nors prasminga (juokiasi).

Dainuojamoji poezija mAi??sA? platumose tapo savotiA?ku iA?sigelbAi??jimo ratu tiems, kurie nekAi??rAi?? dainA? pagal savo tekstus ar negalAi??jo pasakyti to, uA? kAi?? anuomet sodindavo. TodAi??l jie Ai??mAi?? A?inomA? poetA? eilAi??raA?A?ius ir juos dainavo. Ir tai A?iandien tapo mAi??sA? tradicija. TaA?iau laikai pasikeitAi??, o mes vis dar esame pamirA?Ai??, kas yra bardas. Bardas ai??i?? A?mogus, kuris dainuoja savo dainas, vieA?ai iA?reiA?kia savo pozicijAi??, arba, kaip sakAi?? Andrius Mamontovas, ai??zsiunA?ia savo A?inutAi?? ir tikisi bAi??ti iA?girstasai???.

Tad dainose Jums svarbu, kas ir kaip iA?sakoma? Ir A?iuo atA?vilgiu galima kalbAi??ti apie tam tikrAi?? bardo misijAi???

Taip. TaA?iau tas kalbAi??jimas per muzikAi?? nereiA?kia, kad lipi A? scenAi?? ir imi kumA?A?iu mosikuoti revoliucinius A?Ai??kius A?aukdamasai??i?? Ne. Tiesiog dainuoji tai, kAi?? iA?gyveni pats, ir viliesi, kad kaA?kAi?? panaA?aus yra patyrAi??s ir kitas. Gal tai ir yra socialumas per muzikAi??. Nekalbu apie tokias radikalias dainas kaip ai??zNaA?laiA?iaiai??? ar ai??zInternautasai???. Tai visai kas kitaai??i?? Tai savotiA?kas dauA?ymas A? sienAi??. Jei dainuoA?iau tik tokias dainas, nemanau, jog kam nors tai bAi??tA? labai A?domu.

BiA?iuliai man neretai priekaiA?tauja, kad mano dainose kupletai nesisieja su priedainiaisai??i?? (juokiasi). SykA? pasiA?iAi??rAi??jau ai??i?? tikrai, jie visiA?kai teisAi??s. Bet tai logiA?ka ai??i?? priedainis man gimsta spontaniA?kai, o kupletai yra tai, kAi?? aA? iA?ties galvoju viena ar kita tema. Kas mane nervina. Apskritai kiekvienas kAi??rAi??jas turAi??tA? kalbAi??ti apie tai, kas jA? nervina, tada tas nervas yra iA?sakomas, nepasilieka ties paA?irdA?iais (juokiasi).

O jei grA?A?tume prie teatro ai??i?? neatrodo, kad ai??zKeistuoliA?ai??? kAi??ryba gimsta iA? to nervo. Ar vis dAi??lto muzika ir teatras Jums yra visiA?kai skirtingi?

Taip, jie skirtingi ir kartu papildo viena skitAi??. PavyzdA?iui, ai??zVogtos dainosai??? taip pat gimAi?? iA? nervo. Juokinga, bet A?iandien niekas neatsimena, kad tai buvo parodija, kuriAi?? A. Valinskas per savo neapsiA?iAi??rAi??jimAi?? A?leido A? Nidos festivalA?. Bet tai kaip tik ir buvo visA? tA? atlikAi??jA? parodija. Mes jokiu bAi??du nesiekAi??me jA? A?A?eisti, tiesiog dainomis parodAi??me, jog tie patys atlikAi??jai, tos paA?ios jA? melodijos, atliekamos kiekviena proga, jau stringa gerklAi??je. Taip mums ir gimAi?? ai??zVogtos dainosai???, absoliuA?iai visos pagal idiotiA?kus A?odA?ius. KaA?kas klausAi??, kur slypi A?iA? dainA? prasmAi??? NAi??ra jose jokios prasmAi??s, tai baika, pokA?tas. TaA?iau pokA?tas su vidiniu uA?taisuai??i??

Kalbant apie teatrAi??, mAi??sA? spektaklis ai??zTaisyklAi?? Nr. 1, arba Sapnuoti VilniA? draudA?iamaai??? yra akivaizdus socialinio teatro pavyzdys. Kad ir kaip keista, taA?iau pradA?ioje man A?is spektaklis buvo visiA?kai nepriimtinas. Teatras man turi turAi??ti paslaptA?, jame negali kalbAi??ti tiesiai A?viesiai, kitaip viskas tampa lAi??kA?ta ir banalu. TaA?iau kai pamaA?iau, kad Vokietijoje A?is spektaklis yra ypaA? mAi??gstamas, supratau, jog ir toks teatras gali egzistuoti. Mes pabandAi??me pastatyti analogiA?kAi?? spektaklA? Lietuvoje, ir jis taip pat buvo suprastas ir labai reikalingas.

Beje, A?is spektaklis buvo vienas pirmA?jA? JAi??sA? teatro A?ingsniA?, orientuojantis A? jaunimo publikAi??. Juk pradA?ioje vaidinote iA?imtinai vaikams.

Spektakliai vaikams atsirado iA? keisto ir nesuvokiamo stiliaus, kuris gimAi?? mAi??sA? studijA? metais. PradA?ioje tai buvo atskiri etiudai, kuriuos vAi??liau pamAi??ginome sujungti A? bendrAi?? visumAi??. Tuo metu bAi??tent taip mes A?sivaizdavome teatrAi?? vaikams. Dabar niekaip nesuvaidinA?iau KaliausAi??s iA? ai??zGeltonA? plytA? kelioai???. Tada buvome jauni, nesugadinti ir galAi??jome suvaidinti tokius naivius, gaivaliA?kus ir nesavanaudiA?kus personaA?us. Ai??iandien tokio spektaklio nepastatytume. O jei statytume, tai bAi??tA? dirbtina. TodAi??l visiA?kai natAi??raliai, augant mums patiems, augo ir mAi??sA? auditorija. 2000-aisiais pastatytas spektaklis ai??zKaralius Elniasai??? buvo pirmasis darbas, orientuojantis jau A? paaugusius A?mones.

Nuo pat pradA?iA? ai??zKeistuoliaiai??? buvo visiA?kas nonsensas Lietuvoje jau vien dAi??l to fakto, kad tapo pirmuoju privaA?iu teatru.

Ne tik nonsensas, tai buvo A?A?eidimas. Mes patys net nesupratome, kodAi??l, taA?iau ai??zKeistuoliA?ai??? atsiradimas buvo priimtas kaip A?A?eidimas, ir teatro bendruomenAi?? nutarAi?? mus visiA?kai ignoruoti. Grigorijus Gorinas vienoje savo pjesAi??je apie SwiftAi?? raA?Ai??: ai??zReiA?kinius, kuriA? nemokame paaiA?kinti, laikyti neegzistuojanA?iaisai??? (juokiasi). Taip pradA?ioje ir buvo su ai??zKeistuoliaisai???. Kai pradAi??jome aktyviai reikA?tis ir lA?sti A? akiratA?, buvo pamAi??ginta mus kritikuoti, o paskui vAi??l mus paliko ramybAi??je. Faktas, kad buvome pirmasis privatus teatras Lietuvoje, tikrai turAi??jo reikA?mAi??s tokiam poA?iAi??riui. Bet mums visada sekasi. Kai 2005-aisiais pastatAi??me filmAi?? ai??zPaskutiniai BrAi??meno muzikantaiai???, gavome antrAi?? antausA? uA? tai, kad drA?some tai rodyti kino teatre. Ant mAi??sA? supyko visi gerbiami kino kritikai, jog mes su savo purvinom kojom drA?som lipti ant A?vento kino teatro altoriaus (juokiasi).

Teatras vaikams ir jaunimui ai??i?? labai skirtingi?

Taip, manau, vaikams kurti gerokai sudAi??tingiau. VaikA? neapgausi ai??i?? jei jiems neA?domu, tai jie ir nesAi??dAi??s ramiai, kad ir kiek tAi??vai juos tildytA?. Dabar spektakliai vaikams sutrumpAi??jo iki kokiA? 45 minuA?iA?ai??i?? O kaA?kada mes rodAi??me 2 valandA? spektaklius, ir vaikai juose iA?sAi??dAi??davo. Tiesa, ir A?iuose spektakliuose buvo vietA?, per kurias maA?ieji A?iAi??rovai imdavo A?iovauti, bet jos bAi??tinos paA?iam spektaklio veiksmui, tad niekaip negalAi??jome jA? atsisakyti. Vaikai nemeluoja, ir jiems kurdamas, visada gali bAi??ti tikras, kad sulauksi tikros reakcijos, nuoA?irdA?iausios nuomonAi??s.

IlgAi?? laikAi?? maniau, jog panaA?iai reaguoja ir jaunimas. Nekalbu apie tAi?? ieA?kantA?, kAi??rybingAi??, smalsA? A?mogA?. TaA?iau A?iandien matau, kad teatre yra daug atsitiktiniA? A?iAi??rovA?. Jie nAi??ra savaime blogi, taA?iau jA? nelabai domina teatras. NemAi??gstu tA? ai??zorganizuotA? gaujA?ai???, kurias A? teatrAi?? atveA?a iA? mokyklA?. Jie sAi??di, visAi?? laikAi?? garsiai A?vengia, ir tau paA?iam nuo to ima darytis bloga, imi nebesuprasti, kAi?? A?ia veiki. Pradedi net abejoti paA?iu kAi??riniu bei jo verteai??i??

TaA?iau juk niekad negali A?inoti, kokiA? atgarsiA? bus A?io A?mogaus galvoje spektakliui pasibaigus ar net po metA?ai??i??

Taip, A?ito negali nei pamatuoti, nei A?vertinti. Gali bAi??ti, kad iA?ties kaA?kas A?siraA?o. Labai norAi??A?iau tuo tikAi??ti.

A?inoma, kartais mes esame priversti sukurti kAi?? nors smagaus ir komercinio tam, kad galAi??tume statyti spektaklius maA?esniam A?iAi??rovA? skaiA?iui. Taip nutiko ir su mano reA?isuotu ai??zPenktu veiksmuai??? bei ai??zPinokio kronikomisai???. Kad galAi??tume kurti ir vaidinti tokius spektaklius, mums reikia turAi??ti ai??zPaskutinius BrAi??meno muzikantusai???, kurie juodomis dienomis tempia teatrAi?? A? priekA?, nors kartais tokie spektakliai jau ir patiems gerokai A?grysta (juokiasi).

Kuriant jaunajai auditorijai ypaA? iA?kyla menininko atsakomybAi??s klausimas: kaip ir kAi?? sakyti?

Tai iA?ties svarbus dalykas. Juk suaugAi??s tAi??vas, kalbAi??damas su savo vaikais, galvoja, kAi?? pasakys, nes vaikas jo klauso. Ir tiki. KodAi??l ai??zKeistuoliaiai??? niekada nereklamavo alaus, loterijos bilietA? ar vamzdA?iA?? Nes mes A?inome, kad neturime tam teisAi??s. VisA? pirma dAi??l vaikA?. O kAi?? jau kalbAi??ti apie tai, kAi?? veiki scenojeai??i??

O kas Jums paA?iam yra teatras?

Teatre, kaip jau minAi??jau, turi bAi??ti paslapties, o ne tik linksmybiA?. Jame turi rasti mA?slAi??, kuriAi?? norAi??tA?si A?minti. Taip man buvo su ai??zPenktu veiksmuai??? pagal Aleksandro Stroganovo kAi??rinA?. PerskaitAi??s jA? nieko nesupratau, bet ten buvo kaA?kas tokio, kas skatino A?engti A?iuo keliu. Mirties baimAi??, vienatvAi??, noras bAi??ti kartu ai??i?? visa tai spektaklyje atsiskleidA?ia per, rodos, beprasmius, buitinius pasiA?nekAi??jimus. O aktorius turi visa tai iA?sprAi??stiai??i?? Mane tai labiausiai ir traukia.

Teatras ai??i?? lyg dA?iazas, niekada nebAi??na toks pat, koks buvo vakar. Kiekvienas spektaklis yra skirtingas, nes ir kiekvienas aktorius A?iandien yra kitoks nei buvo vakar. Tik iA?Ai??jAi??s A? scenAi?? imi gaudyti kitA? aktoriA? emocijas, ir tada viskas ima judAi??ti, vystytisai??i?? Nesakau, kad kiekvieno spektaklio kitoniA?kumas garantuoja tai, jog spektaklis bus vykAi??s. Anaiptol. TaA?iau man A?domiausia yra tas gyvas A?aidimas, kuriam atsidavAi??s niekada neA?inai, kur nukeliausi. Paskui, A?iAi??rAi??k, tenka galvoti, kaip A?ia sugrA?A?ti ir graA?iai uA?baigti spektaklA?ai??i?? (juokiasi).

Vadinasi, teatre ypatingAi?? vietAi?? uA?ima improvizacija?

MAi??sA? teatre tai ypaA? svarbu, tai yra visa ko pagrindas. LiAi??dna, kai teatre uA?siciklinama, pasiduodama rutinai. Man nieko nAi??ra baisesnio kaip artistas, dirbantis lyg kompiuteris. Gali bAi??ti, kad savo darbAi?? jis atlieka gerai. Bet kokia tuomet viso to prasmAi??? Improvizacija yra tai, kas suteikia spektakliui gyvasties.

MAi??sA? daA?nai klausia, kodAi??l nustojome vaidinti spektaklius ai??zTaisyklAi?? Nr. 1, arba Sapnuoti VilniA? draudA?iamaai??? ar ai??zKaralius elniasai???, A? kuriuos publika mielai Ai??jo. TodAi??l, kad jie tapo nebegyvi. Jie graA?iai ir garbingai atgyveno savo dienas ir baigAi??si. Nereikia jungti prie laA?eliniA?ai??i?? MirAi??s spektaklis tampa nebeA?domus visA? pirma paA?iam aktoriui. Jei aktorius vaidindamas nebejauA?ia atradimo dA?iaugsmo, kam tuomet tai tAi??stiai??i?? BAi??na, po spektaklio su kitais aktoriais pasikalbam, paA?maikA?taujam: o, kaip gerai tu ten pasakei, kaip gerai padareiai??i?? Mes dA?iaugiamAi??s dAi??l to, kas A?vyko spontaniA?kai, puikiai suvokdami, kad to nebepakartosime. Ai??tai A?ia ir yra kAi??rybos dA?iaugsmas. Tai suteikia netikAi??tos laimAi??s. Taip pat dA?iaugsmAi?? patyrAi?? A?iAi??rovai, kurie tAi??kart buvo salAi??je. TaA?iau tai buvo akimirka, kito tokio karto jau niekada nebusai??i??

Kiek svarbu aktoriui patirtis, mokAi??ti vaidinti? Ar taip nepatenkama A? savo paties susikurtas kliA?es? Naujas vaidmuo lyg pirmas: ar tai didA?iausias aktoriaus iA?A?Ai??kis?

Kiekvienas naujas vaidmuo, naujas spektaklis pradedamas nuo nulio. A?inoma, gali savo patirtA? naudoti personaA?A? A?tampavimui, taA?iau vAi??lgi ai??i?? kiek tai bus A?domu paA?iam?ai??i?? Kiek tai teiks dA?iaugsmo? AA? stengiuosi ir kiekvienAi?? koncertAi?? groti kitaip, kalbAi??ti kitkAi??, nes po keliA? vienodA? koncertA? nuo savAi??s paties pasidaro bloga. Tas pat ir su vaidmenimis. Gali kartotis ir gyventi taip, bet juk tai neA?domuai??i?? Varomoji kAi??rybos jAi??ga man ir yra A?domumas.

Pats reA?isavote kelis spektaklius, o dabar kuriate monospektaklA? pagal Jurgio KunA?ino kAi??rybAi??. KodAi??l Ai??mAi??tAi??s A?io autoriaus?

J. KunA?ino kAi??ryba mane A?avAi??jo visada. Mano galva, tai ai??i?? vienas genialiausiA? mAi??sA? kAi??rAi??jA?. Tas jo iA? vienos knygos A? kitAi?? einantis veikAi??jasai??i?? Jo tekstuose neveikia pirmasis planas, taA?iau per jA? atskleidA?iami svarbiausi dalykai. Ligi A?iol nesuprantu, kodAi??l pagal A?io raA?ytojo tekstus dar nAi??ra sukurtas filmas, juk jo kAi??ryba tokia kinematografiA?ka.

IlgAi?? laikAi?? vis atidAi??liojau A?A? sumanymAi??, nes tai, kAi?? pats brangini, bijai prie to liestis, kad nesugadintum. Gerokai lengviau dirbti su medA?iaga, kuriai esi abejingas (juokiasi). Ai??iuo atveju man viskas yra graA?u, tad tenka susidurti su sunkumais ai??i?? raA?au inscenizacijAi?? pagal ai??zTAi??lAi??ai??? bei kelis apsakymus, matau, kad visko jau beviltiA?kai daug paraA?yta, o iA?mesti gaila. Reikia koncentruoti, spausti medA?iagAi??, nes niekas neklausys nesibaigianA?iA? monologA?, o kaip tai padaryti, kai A?itaip graA?uai??i??

Nors J. KunA?ino kAi??ryboje pasakojimo labai daug, taA?iau viskas A?ia apie tAi?? patA? ai??i?? meilAi??. MeilAi?? moteriai, Vilniui, gyvenimuiai??i??

KaA?kas yra sakAi??s, kad mes visi gimstame kaip originalai, tik mirA?tame kaip kopijos. KAi?? daryti, kad A?itaip liAi??dnai nebaigtume?

Gerai pasakyta. ProfesorAi?? Irena VaiA?ytAi?? mums nuolatos tAi?? patA? kartojo. Atrasti savo unikalumAi?? ir jA? iA?saugoti ai??i?? tai beprotiA?kai daug, nes aplinka, autoritetai, darbas verA?ia tave tapti kopija. Baisus dalykas yra fanai, kuriA? dabar tiek privisoai??i?? Scenos A?vaigA?dAi??ms nuo to gal ir gera, taA?iau tas fanas sAi??moningai apsiriboja ar net atsisako savo unikalumo vien tam, kad taptA? panaA?us A? kitAi??. O tai jau A?ingsnis virtimo kopija link. Ai??iandien reikia daug dvasinAi??s stiprybAi??s iA?likti savimi. TaA?iau, tai ne mAi??sA? amA?iaus bAi??da ai??i?? visais laikais pagunda tapti panaA?iam A? kitus buvo didesnAi?? uA? ryA?tAi??, sAi??moningAi?? Ai??jimAi?? savAi??s link. Smalsumas ai??i?? tai, mano galva, ypaA? svarbi savybAi??, padedanti likti budriam, nes tai verA?ia domAi??tis, neuA?migti, neapsiribotiai??i?? Juk smalsus A?mogus yra gyvas A?mogus.

Kalbino Gediminas KajAi??nas