SmetoniA?ki kino prioritetai

A?URNALAS: NAUJASIS A?IDINYS-AIDAI
TEMA: Kinas
AUTORIUS:Ai??Audrius Dambrauskas
DATA: 2013-02

SmetoniA?ki kino prioritetai

Audrius Dambrauskas

Kino propaganda ir cenzAi??ra prieA?kario Lietuvoje

1897 m. liepos 3 d. Vilniaus Botanikos sode A?vyko pirmasis broliA? LumiA?reai???A? ai??zsinematografoai??? seansas Lietuvoje. Ir visiA?kai natAi??raliai jis buvo pradAi??tas nuo kronikos ai??zJo ImperatoriA?kosios DidenybAi??s karAi??nacija Maskvoje 1896 m. geguA?Ai??s 14 d.ai??? Mat A?i juosta buvo viena pirmA?jA? ai??zjudanA?iA? fotografijA?ai???, kurias iA?vydo visA? Rusijos imperijos miestA? pramogA? ieA?kotojai. PirmAi?? kartAi?? prieA? akis A?vykAi??s kino stebuklas veikiausiai daugeliui visam gyvenimui paliko atmintyje A?rAi??A?tAi?? iA?taigingos Nikolajaus II karAi??nacijos vaizdinA?. Taip pirmasis kino seansas Rusijos imperijos valdiniams tapo ne tik nekalta pramoga, bet ir tiesioginiu susidAi??rimu su kinu kaip naujausia auklAi??jimo ir ideologijos sklaidos priemone.

Vos po trijA? deA?imtmeA?iA? kinas jau buvo tapAi??s reikA?mingiausia ir perspektyviausia komunikacijos priemone VakarA? pasaulyje. DAi??l Nikolajaus II lietuviams nebereikAi??jo sukti sau galvos, o Lietuva tuo metu skaiA?iavo deA?imtuosius savo nepriklausomybAi??s metus. TautininkA? reA?imui tvirA?iau A?sitvirtinus valdA?ioje, ir Lietuvoje vis labiau imtas suprasti kino socialinis vaidmuo: ai??zepizodai iA? mAi??sA? tautos darbininkA?-veteranA? gyvenimo praAi??jus kuriam laikui A?gyja labai svarbios reikA?mAi??s ir gyvu pavyzdA?iu rodo mAi??sA? tautos dvasinA? ir fizinA? renesansAi??. [...] mAi??sA? jaunajai kartai yra tautinio auklAi??jimo gyviausia priemonAi??ai???1, ai??i?? 1933 m. savo raA?te reziumuos filmA? cenzorius Jurgis Bielinis. TaA?iau panaA?Ai??s klausimai domino ne tik Lietuvos valdA?ios atstovus. SovietA? SAi??jungoje kinas jau seniai buvo vadinamas ai??zsvarbiausiu iA? menA?ai???, Italijoje Benito Mussolini iA? privaA?ios loA?Ai??s stebAi??jo pirmAi??jA? pasaulyje tarptautinA? kino festivalA? Venecijoje (rengtAi?? nuo 1932 m.), o Vokietijoje, vos naciams atAi??jus A? valdA?iAi??, propagandos ministras Josephas Geobbelsas iA?kAi??lAi?? naujAi?? misijAi?? Vokietijos kino filmamsAi??ai??i?? uA?kariauti pasaulA?, kaip naciA? kariA? avangardui2.

Kaip tautininkA? reA?imui sekAi??si pasitelkti kinAi?? Lietuvos visuomenei auklAi??ti (A?iAi??rint iA? vidaus) ar ideologijai skleisti (vertinant iA? iA?orAi??s), ir kaip jiems sekAi??si tvarkytis su nepageidaujama totalitariniA? uA?sienio A?aliA? produkcija?

LietuviA?ka kino gamyba: siekiai ir realybAi??

ai??zPer aukas ir lietuviA?kAi?? pasiryA?imAi?? esame laimAi??jAi?? nepriklausomybAi??. Per susipratimAi?? ir aukas GinklA? Fondui turime jAi?? ir iA?laikyti. To siekdami ryA?osi senovAi??s lietuviai kelti Lietuvos garbAi??, vedami Vytauto DidA?iojo. Lietuvos garbAi?? ir tautos ateitis ai??i?? tai aukos GinklA? Fonduiai???3, ai??i?? 1938 m. birA?elA? griaudAi??jo raginimai garsinAi??je Lietuvos kino kronikoje. LietuviA?kA? kino kronikA? A?iAi??rovai raginti ne tik aukoti GinklA? fondui, taA?iau ir bAi??ti kariA?kai pasirengusiems, iA?mokti valdyti ginklAi??; aukoti PrisikAi??limo baA?nyA?ios statyboms; ai??ztikrai patriotiA?kaiai??? minAi??ti valstybines A?ventes4. Kronikomis buvo simboliA?kai primenamos NepriklausomybAi??s kovos (uA?sklandos ai??zA?uvome dAi??l TAi??vynAi??sai???, A?amA?intas pirmo A?uvusio nepriklausomos Lietuvos karininko Antano JuozapaviA?iaus kapas etc.), Vilniaus praradimas (daA?ni siuA?etai ai??zOkupuotosios Lietuvos vaizdaiai???, ar demonstruojamas pasienio policininko SteponaviA?iaus pasakojimas, kaip lenkai jA? ai??zglobojoai??? savo kalAi??jime, etc.), KlaipAi??dos problematikAi?? priminAi?? kronikoje uA?fiksuotos iA?kilmingos A?eA?iolikmeA?io Petro Kontauto, A?uvusio per antilietuviA?kAi?? provokacijAi?? KlaipAi??doje, laidotuvAi??s ir t. t. IA?skirtinai daug kronikininkA? dAi??mesio susilaukAi?? Lietuvos kariuomenAi??s A?A?engimas A? VilniA?. Kasmet kronikose bAi??davo A?amA?inamos svarbesnAi??s valstybinAi??s A?ventAi??s, prezidento Smetonos gimtadieniai ir vardadieniai. Jose buvo randama bAi??dA? ir naujausiems Lietuvos ekonominiams ar kultAi??riniams pasiekimams atspindAi??ti. Trumpai ai??i?? Lietuvos kino kronikos turAi??jo demonstruoti A?iAi??rovams vieningos, pasiturinA?ios, modernios, taA?iau gilias istorines A?aknis turinA?ios valstybAi??s vaizdinA?.

PanaA?Ai??s uA?mojai skleidAi??si ir lietuviA? kurtuose kino filmA? projektuose. Bene ryA?kiausiai ji matyti Boriso DauguvieA?io raA?ytame vaidybinio filmo BirutAi??s daina scenarijuje. Filme turAi??jo bAi??ti paliesta daug prieA?kario Lietuvai svarbiA? temA?: filmo herojaus Jurgio tAi??vas ai??i?? knygneA?ys. Per jo paveikslAi??, nutrAi??mimAi?? A? SibirAi?? turAi??jo bAi??ti pavaizduotas lietuviA? pasiprieA?inimas cariniam reA?imui ir savos kultAi??ros puoselAi??jimas. Pats Jurgis, iA?Ai??jAi??s savanoriu A? Lietuvos nepriklausomybAi??s kovas, turAi??jo atspindAi??ti brangiAi?? Lietuvos laisvAi??s kainAi??. IA? pradA?iA? Jurgis A?simyli paprastAi?? Lietuvos kaimo mergaitAi?? BirutAi??. Vaizduojant jos aplinkAi?? parodomas ai??zNepriklausomos Lietuvos Ai??kininkas su savo darbais, pramogom, paproA?iais, menu, gamta ir kt.ai???5 TaA?iau Jurgis neskuba jos vesti, pirma, nori baigti mokslus Vienoje, kur yra viliojamas lenkA? bajoraitAi??s Irenos. Ai??ios ai??zgiminAi??s veikAi?? prieA? LietuvAi??ai???6, tad po kurio laiko Jurgis jAi?? meta, ir moderniame Kaune, suA?avAi??tas Kipro Petrausko dainA?, prisimena kaime likusiAi?? BirutAi??. Galiausiai modernumAi?? simbolizuojantis Jurgis ir tradicijas atspindinti BirutAi?? vAi??l susijungia draugAi??n ir gyvena laimingai per amA?iA? amA?ius.

TaA?iau A?is filmas, kaip ir panaA?ias idAi??jas atstovaujantys Juozo VaiA?kaus projektai ai??i?? KraA?iA? skerdynAi??s, kuriame turAi??ta rodyti kaip ai??zkazokA? buvo mindA?iojami ir iA?niekinami Dievo namai ir geriamas A?moniA? kraujas. Bet gyvastimi ir krauju neuA?muA?amos idAi??jos, juo pati AukA?A?iausiojo leistoji katalikiA?koji religijaai???7, ar Jaunoji Lietuva (kitas pavadinimas ai??i?? Gyvenimo kryA?kelAi??je), turAi??jAi??s demonstruoti Lietuvos pasiekimus, kaimo ir miesto gyvenimo progresAi?? per 15 nepriklausomybAi??s metA?8, taip ir liko neA?gyvendinti. PrieA?kario Lietuvoje taip ir nepasirodAi?? nAi?? vienas pilnametraA?is lietuviA?kas filmas, tad A?iAi??rovai turAi??jo tenkintis keliomis deA?imtimis kasmet iA?einanA?iA? Lietuvos kino kronikos numeriA? bei retkarA?iais juos papildanA?iomis kino apybraiA?omis.

Reikia pastebAi??ti, jog patriotinAi?? gaida buvo ryA?ki ir kai kuriose uA?sienio lietuviA? kurtose kronikose apie LietuvAi?? ai??i?? Alfonso Domininko Kaulakio ar broliA? MatuzA? filmuose. Juose A?amA?intos svarbios Lietuvos datos: Vasario 16-oji, KlaipAi??dos atgavimo sukaktuvAi??s etc. Ai??iA? autoriA? filmai Lietuvos A?iniasklaidoje prieA?prieA?inti uA?sienio lietuviA? matytiems filmams, kurie vaizdavo ai??zvien tik gyvenimo padugnes, visokius iA?krypimus, nususimAi?? ir visa kita, kas dar iA? seniau likusiA? neigiamybiA? nAi??ra visiA?kai iA?nykAi??ai???9. Net latviA? kinematografo Kranco kurtas garsinis filmas apie LietuvAi?? prasideda daina ai??zPasauli, mes be Vilniaus nenurimsim!ai???10

IA? tiesA? kronikose ir filmA? projektuose demonstruojamas pasididA?iavimas Lietuvos istorija, patriotizmas, noras savo A?alA? matyti moderniAi?? ir pasiturinA?iAi?? nebuvo tiesiog valstybAi??s uA?sakymA? vykdymas. Tai paA?iA? kino kAi??rAi??jA? sau iA?sikeltas uA?davinys. PrieA?kario Lietuvoje nebuvo institucionalizuotos vizualinio auklAi??jimo ar tiesiog propagandos sklaidos, o valstybAi?? tiesiogiai neskatino kurti kino filmA?, kaip ir paA?ios kino pramonAi??s. A?ymiai didesnio valdA?ios dAi??mesio susilaukAi?? ilgametes tautos A?adinimo tradicijas turinti teatro scena, kuriai ir atstovavo didA?iausi Lietuvos ai??zkino svajotojaiai??? ai??i?? Juozas VaiA?kus ir Borisas Dauguvietis. Ai??iA? bei kitA? paskirA? entuziastA? valiai ir buvo palikta Lietuvos kinematografijos ateitis. Pati valstybAi?? rAi??pinosi tik kino sklaida ir jos ribojimu. Tiesa, kino situacijAi?? bandyta gerinti 1932Ai??m. rugpjAi??tA? priimtu A?statymu, nurodanA?iu demonstruoti lietuviA?kAi?? kino kronikAi?? prieA? kiekvienAi?? vaidybinio filmo seansAi??, o 1935 m. ai??i?? atiduodant lietuviA?kos kronikos gamybAi?? A? monopolininko Jurgio Linarto rankas. TaA?iau nedidelis valstybAi??s dAi??mesys, o vAi??liau ir paties monopolininko atsainus poA?iAi??ris nulAi??mAi??, jog lietuviA?ka kino kronika buvo itin prastos techninAi??s kokybAi??s. Prastas A?garsinimas, monotoniA?ki, drebantys ir trAi??kinAi??jantys vaizdai, nuolatinis vAi??lavimas kAi??lAi?? A?iAi??rovA? nepasitenkinimAi?? ir patyA?ias kronikos ir valstybAi??s kino politikos atA?vilgiu. Juolab jog geresniA? pavyzdA?iA? toli ieA?koti nereikAi??jo: ai??zMussolinis, Hitleris, Maskva gerai suprato, kAi?? tai reiA?kia filma ir jai deda dideliausias sumas. NemaA?a deda A? filmas ir kitA? A?aliA? vyriausybAi??s, nes jau labai gerai visiems A?inoma, kad per filmAi?? galima ir greit A?mones apA?viest, ir norimoje kryptyje propagandAi?? pravestai???11. Suprantama, kronikos kokybAi?? atsiliepAi?? ir tuo, jog jos paA?ios veiksmingumas atrodAi?? labai kvestionuotinas. Juk neA?manoma tikAi??ti kronikoje vaizduojamu modernios valstybAi??s kAi??rimu, plAi??tra, kai kronikoje demonstruojami statybA? projektai pasiekia ekranus pastatams jau sugriuvus12!

Esant tokiai situacijai atrodo nuostabu, jog kino entuziastai visiA?kai nenusisuko nuo kinematografo, o dargi LietuvAi?? kino juostoje vaizdavo iA? paA?ios geriausios pusAi??s. Vis dAi??lto veikAi?? ir speciali institucija, kuri nebAi??tA? leidusi jos pavaizduoti kitaip, tai ai??i?? Kino filmA? cenzAi??ra.

Ai??iek tiek pakoreguota tikrovAi??: filmA? cenzAi??ra

Kino filmA? cenzAi??ra Lietuvoje daugiau ar maA?iau skatinta jau nuo 1920 m., taA?iau tik 1932 m. jai teko iA?skirtinis dAi??mesys: liepos 15 d. buvo paskelbtas KinofilmA? cenzAi??ros A?statymas13, tai tapo vieninteliu atveju prieA?kario Lietuvoje, kai cenzAi??ra A?vardinta tekste. Nuo A?io laiko kino teatrA? bei kino nuomos kontorA? savininkai, norAi??dami demonstruoti filmAi??, privalAi??jo pateiktA? jA?, jo turinA? ir dialogA? nuoraA?us kino filmA? cenzoriui. Ai??is, perA?iAi??rAi??jAi??s visAi?? medA?iagAi??, nusprAi??sdavo, ar filmas tinkamas rodyti, kokio amA?iaus A?iAi??rovams jis leistinas, ar jame yra nepageidaujamA? scenA? ar fraziA?, kurias derAi??tA? iA?kirpti, o gal filmas visai netinkamas Lietuvos publikai ir jo demonstravimas neleistinas.

IA? tiesA? kino filmA? cenzAi??ravimas nebuvo naujiena. 1922 m. Williamas Haysas tapo pirmuoju JAV kino filmA? prodiuseriA? ir distributoriA?14 prekybos asociacijos prezidentu. Nuo to laiko jis neoficialiai patarinAi??jo Holivudo kompanijoms dorovAi??s klausimais. O 1934 m. iA?leistas Hayso kodeksas nurodAi?? kiek laiko kino ekrane gali trukti buA?inys, kaip turi bAi??ti atvaizduoti ai??zekrano blogiukaiai??? ir daugelA? kitA? praktiniA? klausimA?. IA? tiesA? Lietuvoje kino filmA? cenzAi??ros aktyviai reikalavo pati visuomenAi??. 1931 m. Naujojoje Romuvoje teigta, kad ai??z80% nepilnameA?iA? nusikaltimA? vyksta per kinematografusai???15, o iA?kilAi??s visuomenininkai ai??i?? Sofija KymantaitAi??-A?iurlionienAi??, kun. Juozas Tumas-VaiA?gantas ir daugelis kitA? atvirai pasisakAi?? uA? kino cenzAi??ros bAi??tinybAi??. CenzAi??ra visuomenAi??s akyse pirmiausia turAi??jo saugoti visuomenAi??s moralAi??. Ir A?io uA?davinio ji Ai??mAi??si su tikru A?karA?A?iu. Ai??vairAi??s egzotiA?ki A?okiai, dviprasmiA?kos uA?uominos, neA?vankios dainelAi??s ir pan. be skrupulA? dingdavo iA? kino juostA?, A?iAi??rovams nAi?? neA?tariant, ko jie nemato. Kai kurie cenzAi??ros veiksmai, kaip klasikinio Roberto L. Stevensono veikalo LobiA? sala (Treasure Island, 1934) Holivudo ekranizacijos draudimas jaunimui iki 17 metA? amA?iaus, net sukeldavo nemenkAi?? pasiprieA?inimAi??16. IA? tiesA? filmA? cenzAi??ros dokumentuose apstu originaliA? ir… gan komiA?kA? sprendimA?. PavyzdA?iui, A?ekA? filme DidAi??miestis (JA?nosik, 1936) skambanti dainelAi?? ai??zMAi??nulis A?vieA?ia mano mylimajaiAi??ai??i?? / KiekvienAi?? naktA? kitai… / A?vaigA?delAi??s mirkA?ioja mano mylimajai ai??i??Ai??/ KiekvienAi?? naktA? kitai…ai??? cenzAi??rai iA?braukus ai??zkiekAi??vienAi?? naktA? kitaiai??? tikrai A?gavo sentimentalios romantikos pobAi??dA?17. Daugelis moraliai nepatikimA? filmA? visiA?kai nepasiekdavo didA?iA?jA? ekranA?: ai??zFilmoje vyrauja nusikalstamas elementas, neiA?vystytas meniA?koj formoj, ir demoralizuojanA?iai gali veikti A?iAi??rovus. TodAi??l vadovaujantis tokia pat eksperto p. PamataiA?io nuomone filma uA?draustaai???18, ai??zFilma uA?drausta, nes yra A?iauri kriminalistikos atA?vilgiu ir neaiA?kiai (ne taip, kaip turinyje pasakyta) parodomas kaltininko (A?mogA?udA?io) suAi??mimasai???19. Tokiais ir panaA?iais nuosprendA?iais primarginti KinofilmA? cenzAi??rai pateiktA? kino filmA? turiniai.

TaA?iau be moralAi??s sargo funkcijos cenzAi??ra turAi??jo ir A?ymiai pragmatiA?kesniA? tikslA?. Ai??spAi??dingai atrodo faktas, jog KinofilmA? cenzAi??ra praktiA?kai sugadindavo veik kiekvienAi?? Lietuvoje rodytAi?? detektyvinA? filmAi??, neleisdama rodyti scenA?, demonstruojanA?iA?, kaip nuo daiktA? paimami ar panaikinami nusikaltAi??lio pirA?tA? antspaudai. Ai??iuo atveju, matyt, labiau rAi??pintasi ne poveikiu moralei, o tuo, kad Lietuvos ilgapirA?A?iai masiA?kai nepradAi??tA? naudoti pirA?tiniA? atlikdami savo neA?varius darbelius. O nenatAi??ralA? darbo jAi??gos maA?Ai??jimAi?? A?alyje riboti stengtasi prieA? saviA?udybAi?? ekrane nukreipta politika, net jei saviA?udybAi??s A?rankis buvo komedijose paplitAi??s butelis nuodA? su ant jo besipuikuojanA?ia didele kaukole.

CenzAi??ra uA?kabino ir negausiAi?? lietuviA?kAi?? kino produkcijAi??. IA? tiesA? vienintelis rimtesnis valstybAi??s (Lietuvos kariuomenAi??s generalinio A?tabo) uA?sakytas vaidybinis lietuviA?kas filmas Kareivis ai??i?? Lietuvos gynAi??jas (1928) buvo baigtas, taA?iau suklupo ties cenzAi??ros slenksA?iu. Filmas turAi??jo parodyti, jog Lietuvos armija net ir iA? didA?iausio nevykAi??lio gali padaryti tikrAi?? vyrAi??, taA?iau filmo autoriai neA?vertino socialiniA? idAi??jA? ir ekonominAi??s paA?angos atvaizdavimo reikA?mAi??s: ai??zSvarbiausia, kad filmos veiksmams parinkti iA?oriniai vaizdai buvo biauriausi. Filmoj parinkti tokie nuskurAi?? Ai??kiai, kad sunku ir apraA?yti. Jei A?mogus iA?eina iA? gyvenamo namo, tai jis turi per pusAi?? pasilenkti, o jei nori A?eiti A? vidA?, tai vietoj slenksA?io padAi??tas medA?io gabalas. Gyventojai atvaizduoti irgi negeriauai???20. Kino cenzAi??ra akylai stebAi??jo, jog ir Lietuvos kino kronikos ai??zteisingaiai??? reprezentuotA? ekonominA? ir socialinA? A?alies gyvenimAi??. IA? lietuviA?kos kronikos dingsta ne tik tokios dalys kaip ai??zA?emaitija. ElgetA? tipaiai???21, taA?iau ir, atrodo, netyA?ia A? kadrAi?? patekAi??s ai??znuskurusios trobelAi??s vaizdasai???22, o reikalavimai ai??ziA?kirpti scenAi??, kur rodomas tarpe paA?iAi??A?ininkA? apdriskAi??s berniukasai???23 skamba gerokai perdAi??tai. TaA?iau nesklandumA? su lietuviA?ka kino kronika nebuvo daug, minAi??ti du atsitiktiniai skurdo A?enklai buvo vieninteliai lietuviA?koje kronikoje uA?drausti vaizdiniai per visAi?? 1935ai??i??1940 m. laikotarpA?. Galime manyti, kad kronikos kAi??rAi??jA? poA?iAi??ris ir skonis sutapo su jAi?? vertinanA?iA? cenzoriA? nuomone. Antra vertus, tai rodo ir originalumo trAi??kumAi??.

A?ymiai didesnis dAi??mesys skirtas socialinAi??, ekonominAi?? situacijAi?? lieA?iantiems uA?sienio kino kAi??riniams. ai??zJAi??s vadinate tai karu? AA? vadinu tai skerdynAi??mis! JAi??s vadinate tai patriotiA?kumu? AA? vadinu tai… A?udymu!ai???,Ai??ai??i?? skamba baigiamoji filmo Moteris be vardo arba X-27 (Dishonored, 1931) su A?ymiAi??ja Marlene Dietrich frazAi??. TaA?iau Lietuvos ekranuose antroji frazAi??s dalis nenuskambAi??jo24. Nors visuomenAi?? itin mAi??go ir rekomenduodavo pacifistinio pobAi??dA?io filmus, taA?iau jaunai valstybei susieti karo baisumus su patriotizmu, matyt, atrodAi?? per brangus malonumas. RAi??pintasi ir asmeniniu Smetonos saugumu, pavyzdA?iui, uA?draudA?iant demonstruoti kronikAi?? apie Kubos prezidento Gerardo Machado iA?varymAi?? iA? A?alies 1933 m.25 DAi??l panaA?iA? ai??zrevoliuciniA?ai??? filmA? draudimA? A? LietuvAi?? nepateko ir tokiA? A?ymiA? reA?isieriA? kaip Jeano Renoiro kAi??riniai. Mat net pripaA?intam kino meistrui nepavyko sukurti filmo apie PrancAi??zijos revoliucijAi??, kuris nebAi??tA? revoliucingas26. Nenuostabu, kad A?iAi??rovai nematydavo ir socialiniA? neramumA? ai??i?? streikA?, piketA?, riauA?iA?, tokiA? bAi??dingA? pasauliui po 1929 m. ekonominAi??s krizAi??s. Ai??alyje, kur net lengvo turinio Charlieai???o Chaplino27 juokeliai su policija dingdavo iA? kino ekranA?, tai buvo suprantama. IA? tiesA? prieA?kario Lietuvoje vyravo gana mechaniA?kas cenzAi??ros stilius, atskiroms detalAi??ms neretai skirdavAi??s daugiau dAi??mesio nei filmo visumai, A?itaip siekiant neleisti A? kino ekranus prasiskverbti jokioms socialinio pasiprieA?inimo ar valdA?ios (policijos, kariuomenAi??s) autoriteto kvestionavimo idAi??joms.

Antra vertus, ekrane siekta A?tvirtinti lietuviA?kos valstybinAi??s simbolikos monopolA?, pavyzdA?iui, neleidA?iant kino juostose skambAi??ti kitA? valstybiA? himnams. IA?radingiausiai atrodAi?? cenzAi??ros santykiai su LietuvAi?? palieA?ianA?iais istoriniais kino kAi??riniais. ai??zAtAi??jo paskutinAi?? valanda. KariuomenAi??s paleidimas sugriautA? paskutinAi?? mAi??sA? viltA?… VarA?uva, Krokuva, DidA?ioji Lenkija, Lietuva ai??i?? mirtinoj baimAi??jai???, ai??i?? fataliA?kai skamba lenkA? istorinio filmo KosciuA?ka prie RaclavicA? (KoAi??ciuszko pod RacAi??awicami,Ai??1938) frazAi??, iA? kurios Lietuva buvo iA?braukta28, nes idealioji prieA?kario kino Lietuva negalAi??jo stovAi??ti ant baimAi??s pamatA?, juo labiau kartu su Lenkija.

Militarizmas su ai??zechtmiesA?ioniA?kai filisteriA?ka dvasiaai???

ai??zFaktas lieka faktu, kad naujieji 1933-4 m. sezono vokiA?kieji filmai bus perdAi??m hitleriA?kai-nacijonalistinio pobAi??dA?io. [...] Lietuvos vyriausybAi??, be abejo, naujA?jA? vokiA?kA? filmA? (bent be maA?A? iA?imA?iA?) negalAi??s leisti importuoti…ai???29, ai??i?? teigiamAi?? Hitlerio atAi??jimo A? valdA?iAi?? A?takAi?? Lietuvos kinematografijai A?A?velgAi?? Vytautas Alseika. Tokia keista reakcija paaiA?kinama tuo, jog treA?iAi?? deA?imtAi??metA? Lietuvos kino ekranuose dominavo vien vokiA?ka produkcija, nors ir netrAi??ko aktyvaus nepasitenkinimo ja: ai??zLietuvos kinus uA?plAi??dAi?? vokieA?iA? filmos, daA?niausiai pasiA?ymi be skonio liuksusine prabanga, riebiu seksualizmu ir echtmiesA?ioniA?kai filisteriA?ka dvasiaai???30,Ai??ai??i?? 1927Ai??m. raA?oma A?idinyje. Vis dAi??lto Vokietijoje neskubAi??ta radikaliai pakeisti filmA? krypties, iA? maA?daug 1250 1933ai??i??1945 m. pastatytA? filmA? daug maA?iau nei ketvirtyje buvo atviros propagandos. TodAi??l ir ketAi??virtAi?? deA?imtAi??metA? Lietuvos kino ekranuose karaliavo vokiA?kos operetAi??s, farsai ir melodramos. VokiA?ki filmai tarp visA? sudarAi?? treA?dalA? ir konkuravo nebent su Holivudo kAi??riniais. TaA?iau dAi??l vokiA?kA? filmA? ideologinAi??s potekstAi??s sunerimta dar prieA? Hitleriui ateinant A? valdA?iAi??: ai??zai??zUfosai???31 koncernui vadovauja vokieA?iA? nacionalistA? vadas Hugenbergas32, kuris viskAi?? padarytA?, kad galAi??tA? KaizerA? grAi??A?inti A? sostAi??. [...] Kiek pamenu, veik visos Kaune Ai??jusios ir einanA?ios, o taipogi ir eisimos ai??zUfosai??? filmos uoliai propaguoja ir idealina militarizmAi??ai???33, ai??i?? 1932Ai??m. skundA?iasi Lietuvos A?iniA? autorius. Jo minimi filmai ai??i?? Kongresas A?oka (Der Kongress tantz, 1931), MeilAi??s komanda (Liebeskommando, 1931) etc. rodo, kad ideologija galAi??jo puikiai derAi??ti su pramoginiu A?iA? filmA? pobAi??dA?iu. Ai??is ideologijos ir pramogA? derinys Lietuvoje iA?liko aktualus ir naciams atAi??jus A? valdA?iAi??: ai??zJeigu jau negalime visiA?kai apsieiti be vokiA?kA? filmA?, parinkime iA? jA? gamybos bent 5ai??i??10 paA?iA? vertingiausiA?jA?. TaA?iau tai nelengvas uA?davinys nes dabar reta vokiA?ka filmaAi??ai??i?? be gudriai paslAi??ptos tendencijosai???34,Ai??ai??i?? 1935Ai??m. konstatuoja Alseika. PanaA?u, jog cenzAi??rai sunkiai sekAi??si tvarkytis su vokiA?kuoseAi??filmuose uA?slAi??pta ideologija. Ar tikrai?

Ai??IA? tiesA? Lietuvos veik nepasiekdavo radikalAi??s Vokietijos kino kAi??riniai. Dar 1933 m. pradA?ioje neleistas demonstruoti vienas mAi??gstamiausiA? Goebbelso politiniA? filmA? MaiA?tininkas (Der Rebell, 1932), kaip kenkiantis ai??zvalstybAi??s saugumui bei tvarkaiai???35. O atvirai propagandiniA? nacistiniA? filmA? kaip SA smogikas Brandas (S. A.-Mann Brand, 1933) ar Hitlerjugendietis Kveksas (HitAi??lerjunge Quex, 1933, ai??i?? herojaus prototipas buvo Herbertas Norkus), panaA?u, net nebandyta importuoti A? A?alA?. IA? tiesA? Kino filmA? cenzAi??ra gana rimtai A?iAi??rAi??jo A? vokiA?kAi?? kinAi??, aiA?kiausia tai matyti kino kronikA? cenzAi??ravime. Kronikoje draudA?iama demonstruoti Hitlerio atAi??jimAi?? A? valdA?iAi??, iA?kerpamos tokios dalys: ai??zNaujasis Vokietijos kabinetas. ValstybAi??s prezidentui Hindenburgui ir Reicho kancleriui Hitleriui Berlyne keliamos triukA?mingos ovacijosai???; ai??zPo pirmojo kabineto posAi??dA?ioai???; ai??zHinderbergas ir Hitleris prie valstybAi??s kanceliarijos langA?ai???36. Kronikoje draustos naciA? partijos A?ventAi??s. CenzAi??ruotos militarizmo ir imperializmo apraiA?kos: laivA? Prinz Eugen ar Graff Zeppelin nuleidimas A? vandenA?, net visa SudetA? kampanija! Buvo vengiama rodyti Vokietijos ekonominAi??, socialinAi?? gerovAi??. IA? kronikA? dingsta ai??zWaltershauzeno miestas Turingene, kuriame nAi??ra bedarbiA?ai???37 ar ai??zDidelAi?? kolonizacija Pomeranijoje. VirA? 100.000 margA? A?emAi??s iA?dalinama A?eA?iems tAi??kstanA?iams bedarbiA? miestieA?iA?ai???38 ir t. t. IA? tiesA? Lietuvos kino teatrA? lankytojams iA? demonstruojamA? kino kronikA? turAi??jo bAi??ti labai sunku susidaryti aiA?kesnA? vaizdinA? apie to meto situacijAi?? Vokietijoje. A?ymiai sudAi??tingiau cenzAi??rai sekAi??si su Vokietijos vaidybiniais filmais, iA? kuriA? taip pat stengtasi A?alinti visas militarizmo apraiA?kas. PavyzdA?iui, iA? filmA? Plieninis spindulys (Der stAi??hlerne Strahl, 1935) ar IA?davikas (VerrAi??ter, 1936) buvo iA?kirpti kariniai manevrai. TaA?iau A? LietuvAi?? vis dAi??lto pateko nemaA?ai kAi??riniA?, tikusiA? nacionalsocializmo idAi??jA? propagavimui, tarp jA? net vieno A?ymiausiA? propagandos kAi??rAi??jA? Veito Harlano ai??zpramoginiaiai??? filmai39. IA? tiesA? stebina, jog paA?ios Vokietijos filmai nuo cenzAi??ros nukentAi??jo ne taip jau ir daug. Netgi prancAi??zA? ar amerikieA?iA? filmai susilaukdavo A?ymiai daugiau cenzAi??ros karpymA? ir draudimA? nei vokiA?ki40! Kaip susiklostAi?? tokia situacija?

IA? tiesA? Vokietijos atstovai Lietuvoje aktyviai kiA?osi A? kultAi??ros politikAi??. Dar 1929 m. vykusiame plakatA? konkurse Vytauto DidA?iojo 500 metA? mirties minAi??jimo proga, Vokietijai uA?protestavus, nebuvo tiraA?uotas vienas iA? konkurse premijuotA? darbA? ai??i?? Liudviko Strolio41. Ai??i politika aktyviai paliesdavo ir kinAi??. Vokietija reikA?davo pretenzijas dAi??l uA?draustA? filmA? ar pasirodA?iusiA? uA?sienio filmA?, neva diskredituojanA?iA? jos A?vaizdA?. Kino filmA? cenzAi??rai uA?draudus Lietuvoje demonstruoti Ai??okA? ant ugnikalnio (Tanz auf dem Vulkan, 1938) iA? neprisistaA?iusio Vokietijos atstovo telefonu sulaukta net grasinimA?42. SusiklosA?iusi situacija buvo nulemta KlaipAi??dos kraA?to problematikos. VisuomenAi??je vyravo gan prieA?iA?kos nuotaikos Vokietijos atA?vilgiu, todAi??l ir su tuo susijAi?? filmai neretai susilaukdavo didelio dAi??mesio ir pasipiktinimo. Tai matyti ir iA? priekaiA?tA? dAi??l cenzAi??ros itin stipriai priA?iAi??rimA? kronikA? apie VokietijAi??43. IA? tiesA? Lietuva beveik nesulaukdavo vokiA?kos kino kronikos leidiniA?, 1936ai??i??1938 m. Lietuva gavo tik 13 vokiA?kA? kronikA?, o visuomenei nepasitenkinimAi?? keliantys Hitlerio, vokiA?ko militarizmo ir panaA?Ai??s vaizdai cenzAi??ros buvo kerpami daugiausiai iA? amerikietiA?kos kino produkcijos, kurios kronika vyravo Lietuvos ekranuose (1936ai??i??1938Ai??m. ai??i?? 227 kino kronikos). Lietuva Vokietijai nuolaidA?iavo, stengdavosi jos nepykdyti, o Vokietija savo ruoA?tu nevengAi?? demonstruoti galybAi??s. Taigi uA?kirsti vokieA?iA? filmams keliAi?? A? LietuvAi?? bAi??tA? gana rizikingas A?ingsnis, kurio Lietuva nepasiryA?o A?engti. TaA?iau ji surado gana originalA? bAi??dAi??, kaip palengvinti situacijAi?? ai??i?? naikinti visa, kas susijAi?? su Vokietija kitA? A?aliA? filmuose. Wunderbar!

Kai 1939 m. kovAi?? Vokietija uA?ima KlaipAi??dos kraA?tAi??, Lietuvos kino teatruose demonstruojamose kronikose pasirodo visa, kas iki tol buvo drausta: ekrane A?venA?iamas Hitlerio gimtadienis, atspindima jo valdA?ia ReichsAi??tage, demonstruojamas Vokietijos karinis laivynas, o laikraA?A?iuose reklamuojami atvirai propagandiniai ir militaristiniai filmai, kaip antai Liepsnojanti Lenkija (Feurtaufe, 1940)44. Ilgus metus Vokietijos propagandAi?? tik netiesiogiai, per pramoginius filmus patyrusiai visuomenei pagaliau parodytas tikrasis Vokietijos veidas.

ValstybAi??s ir visuomenAi??s poA?iAi??ris A? vokiA?kAi?? kinAi?? dar aiA?kesnis palyginus su tuo, kaip Lietuvoje buvo sutinkami Italijos filmai. Tiesa, prieA?kario Italija nebuvo taip iA?plAi??tojusi kino pramonAi??s kaip Vokietija, 1930 m. Italija viso labo tesukAi??rAi?? 14 pilnametraA?iA? vaidybiniA? filmA?, tad ir pirmieji italiA?ki filmai LietuvAi?? pasiekAi?? tik ketvirto deA?imtmeA?io viduryje, o 1936ai??i??1939 m. Lietuvos kino filmA? cenzAi??ra sulaukAi?? tik 21 italiA?ko filmo. Kadangi iA? jA? uA?kliuvo tik vienas, kuris patyrAi?? smulkiA? apkarpymA?, panaA?u, kad problemA? A?ia kilo nedaug.

TaA?iau nesunku pastebAi??ti, kad daugelis laisvai Lietuvoje demonstruotA? italiA?kA? filmA? pasiA?ymAi??jo visu tuo, kas buvo draudA?iama ir peikiama vokieA?iA? kine. Lietuvoje demonstruotas net Mussolinio reA?imo uA?sakytas ir Italijos kolonijinius A?ygius aukA?tinAi??s reA?isieriaus Augusto Genina filmas Baltasis eskadronas (Lo squadrone bianco, 1936) arba panaA?ios tematikos Alessandro Blasetti Aldebaranas (Aldebaran, 1936). Ai??i tema Italijai buvo itin aktuali dAi??l 1935ai??i??1936 m. vykusio karo su Etiopija. A?iniasklaidoje taip pat pastebAi??ta, kad italA? ir vokieA?iA? gamybos filmas AuA?ros raiteliai (Condottieri, 1937), pasakojantis apie Italijos suvienijimAi??, yra ai??zdaugiau faA?istiA?ka[s], negu garibaldiA?ka[s]ai???, taA?iau nepamirA?tama pridurti, jog jis yra ir ai??zefektinga[s]ai???45. Tuo metu, kai iA? kino kronikA? buvo naikinami bet kokie su Hitleriu ar Vokietijos militarizmu susijAi?? vaizdai, cenzAi??rai visai nerAi??pAi??jo tokie siuA?etai kaip: ai??z150000 faA?istA? entuzijastiA?kai sveikina Mussolini, 11 metA? ai??zA?ygio A? RomAi??ai??? metinAi??s A?venA?iamos…ai???46 ar ai??zTriumfalinAi?? Mussolini kelionAi?? po kolonijas. Kaip ai??zIslamo gynAi??juiai??? duA?ei Libijoje buvo A?teiktas pranaA?o kardas. Mussolini pagerbti A?vyko kolonijA? kariuomenAi??s manevrai su visais moderniA?kais karo pabAi??klaisai???47.

Taigi ketvirtAi?? deA?imtmetA? matomas ne tik didAi??jantis visuomenAi??s prieA?iA?kumas Vokietijai, bet ir iA?augusi simpatija Italijai ir jos reA?imui. Nors Smetona ir nesiekAi?? A?diegti tokios pat santvarkos Lietuvoje, taA?iau ai??zatsargiai A?vilgA?iojoai??? ir palaikAi?? kai kuriuos faA?izmo elementus48. Italija lietuviams imponavo ai??zsutelktu visuomenAi??s veikimu ir stiprios, modernios valstybAi??s (kaip anuomet manyta) vaizdiniuai???49. Kai kurie italiA?kA? filmA? siuA?etai, pavyzdA?iui, ai??zvisos Italijos moterys, paaukojusios savo jungtuviA? A?iedus valstybei, gauna jA? vietoje geleA?inius A?iedus, kaip paA?ymAi??jimo A?enklus uA? patriotizmAi??ai???50, galAi??jo A?iAi??rovams pateikti sveikintinus elgesio modelius, tad nenuostabu, jog net akivaizdi italA? propaganda neretai buvo pristatoma kaip A?kvepiantis pavyzdys: ai??zPremijuota filma. Romanas ir tragedija A?moniA? aukojanA?iA? save tAi??vynAi??s labui. Baltasis eskadronasai???51. Kadangi Italija dar nekAi??lAi?? jokios grAi??smAi??s Lietuvai, tai ir jos propaganda buvo ramiau sutikta visuomenAi??s, palankiau vertinta smetoniA?kos cenzAi??ros. ItaliA?ka propaganda Lietuvoje ne tik nebuvo lyginama su nacionalsocialistine, bet net sugebAi??ta panaudoti prieA? jAi??. 1939 m. Lietuvos Raudonasis kryA?ius iA? Italijos pasiuntinybAi??s dovanA? gavo trylikos gausiai ideologizuotA? ai??zkultAi??riniA?ai??? filmA? paketAi??, o uA? A?ios propagandos demonstravimAi?? surinktos lAi??A?os buvo skirtos nuo naciA? nukentAi??jusiems klaipAi??dieA?iams A?elpti52. Hitleris ir Mussolini prieA?kario Lietuvoje ai??zkovAi??siai??? skirtingose barikadA? pusAi??se.

ai??zBet, A?monAi??s, sovietai parodo mums tikrAi?? gyvenimAi?? ir kuo jie kalti, jei gyvenimas ai??i?? agitacijaai???53

Dar 1919 m. nacionalizavAi?? kino pramonAi?? sovietai turAi??jo A?ymiai daugiau laiko formuoti savo filmA? ideologines gaires nei Vokietija ar Italija. KetvirtAi?? deA?imtmetA? SovietA? SAi??jungoje pasmerkiami A?iAi??rovams sunkiai suprantami, gausAi??s eksperimentA? sovietiniA? grandA?Ai?? Sergejaus EizenA?teino, Vselovodo Pudovkino, Dzigos Vertovo ir kitA? kAi??riniai. Juos keiA?ia paprastesni, pagal socialistinio realizmo kanonus sukurti filmai, dainomis, A?okiais ir juokais turAi??jAi?? sugrAi??A?inti SovietA? Rusijos A?iAi??rovus A? kino teatrA? sales ir nukonkuruoti vakarietiA?kAi?? produkcijAi??. Tiesa, kitaip nei skelbia pavadinimas, A?ie kAi??riniai neturAi??jo nieko bendra su tikrove ir kasdieniu Sovietijos A?moniA? gyvenimu.

BAi??tent A?iuo metu sovietiniai filmai iA?kyla ir Lietuvoje: jei 1931ai??i??1932 m. sezone Lietuvos ekranus pasiekAi?? viso labo keli sovietiniai filmai54, tai deA?imtmeA?io pabaigoje kasmet jA? sulaukiama bent pusA?imA?io55. SovietA? filmams rasti keliAi?? A? LietuvAi?? taip pat padAi??jo 1929Ai??m. A?kurta penktakoloniA?koji LietuviA? draugija TSRS tautA? kultAi??rai paA?inti, kurios organizuojamose kino filmA? perA?iAi??rose rodyti dar Lietuvoje neprieinami, net filmA? cenzAi??ros netikrinti kAi??riniai: Tykusis Donas (????Ni?????? ?i??????, 1931), Maksimovo sugrA?A?imas (?i?????i????Ni???i??Ni???i???????i??Ai?????i????Ai??N??????????i??,Ai??1937), Aleksandras NeviA?kis (???i???i????N??i??????Ni?? ???i????N?Ai????????, 1938). Juozas AudAi??nas taip prisimena draugijos veiklAi??: ai??zgaudavau pakvietimAi?? atvykti A? spec. uA?darAi?? kino teatro seansAi?? pasiA?iAi??rAi??ti sovietinAi??s gamybos filmos, kuri tAi??sdavosi apie dvi valandas. BAi??davo rodomas Leninas, karinis laivynas, jA? manevrai, propagandiniai vaizdai ir pan. KiekvienAi?? kartAi?? iA?eidavau iA? kino teatAi??ro liAi??dnas ir galvodamas, kokiem galam tokios filmos Kaune, nors ir uA?darame seanse, rodomos? Seansas uA?daras, publika kviestinAi??, bet jos pilnas teatras. ReiA?kia patys savo namuose leidome kuo plaA?iausiai varyti sov. propagandAi??ai???56. Sovietinio kino pavojus A?A?velgtas ir valdA?ios atstovA?. 1931 m. Kauno miesto ir apskrities virA?ininkas atsiliepAi?? apie sovietinius filmus kaip pavojingus Lietuvos gerovei, kariuomenAi??s vadovybAi?? uA?draudAi?? filmus A?iAi??rAi??ti kariams, o 1938 m. KraA?to apsaugos ministras siAi??lAi?? neA?sileisti sovietiniA? filmA? visiA?kai57. Taigi kodAi??l Lietuvoje galAi??jo veikti atviri sovietinAi??s propagandos A?idiniai? Koks buvo kino cenzAi??ros poA?iAi??ris A? sovietinius filmus?

IA? tiesA? sovietiniai filmai Lietuvoje susilaukAi?? didA?iausio cenzAi??ros dAi??mesio, jA? draudimo ar iA?karpymo pavyzdA?iai A?ymiai gausesni nei Vokietijos filmA?58, taA?iau visiA?kai atsisakyti sovietiniA? kino kAi??riniA? nebandyta, nes SovietA? SAi??junga laikyta potencialia sAi??jungininke, manyta, jog galimo konflikto atveju ji palaikytA? Lietuvos pusAi??, o didA?iausia grAi??smAi?? jausta iA? Vokietijos ir Lenkijos59. DAi??l A?ios prieA?asties ai??zSavosios opozicijos spaudiniams A.Ai??Smetonos valdA?ia buvo grieA?tesnAi?? nei sovietA? knygoms, laikraA?A?iams, filmams, nes po kiekvieno sulaikyto egzemplioriaus A?sikiA?davo SovietA? SAi??jungos pasiuntinybAi??, apeliuodama A? gerus Lietuvos ir SovietA? SAi??jungos santykiusai???60. Kino filmA? cenzAi??ra iA? sovietiniA? filmA? panaikindavo aktualiausiAi?? Smetonos reA?imui ai??i?? revoliucijos, socialiniA? neramumA?, streikA? ai??i?? tematikAi?? uA?kabinanA?ius epizodus. BAi??tent todAi??l A? A?alA? nepateko tokie filmai kaip PugaA?iovas (?YN????i??Ni???i????, 1938), Amangaldas (?????i???????i???i????Ni??, 1939) apie 1916 m. kazokA? kovAi?? prieA? carinAi?? RusijAi?? (A?inoma, padedant bolA?evikams), PrieA?ai (?i??Ni???i??????, 1938), demonstravAi??s darbininkA? streikus carinAi??s Rusijos fabrike, bei daugelis kitA?. Ai??i tematika nebuvo leidA?iama visA? A?aliA? filmuose. CenzAi??ra taip pat susidorodavo su tiesioginiais Stalino ar Lenino portretais, jA? aukA?tinimu. IA? kronikA? dingsta ai??zscena, kur vaikai A?teikia Stalinui bukietus gAi??liA? ir scena, kur Stalinas laiko vaikAi?? ant rankA?ai???61. IA? filmo GarbAi?? (?i???i??N?Ni??N?, 1938) iA?kirpta ai??zscena kur geleA?inkelietis stovAi??damas ant garveA?io kalba girdamas StalinAi?? ir scena, kur komisaras geleA?inkelieA?iA? konferencijoj dievina Stalino darbusai???62, o iA? filmo Jaunoji karta (???i?????????i???i??N?N?????????, 1938) ai??zscena, kur mokiniA? suvaA?iavime mokytojas sako, kad atsiekAi?? dideliA? laimAi??jimA? dAi??ka Stalino ir trys scenos, kur rodomas plakatas su uA?raA?u: ai??zUA? brangius Lenino ir Stalino A?Ai??kiusai???ai???63. Taip pat susidorojama su antireliginiais siuA?etais, ar ai??zsovietinAi??s demokratijosai??? pavyzdA?iais. TaA?iau filmai, kurie tiesiogiai nedemonstravo revoliucijA? ar neminAi??jo Stalino vardo kaip Petras Pirmasis (?Y?i??Ni??Ni?? ?Y?i??Ni????Ni????, 1937), nesusilaukAi?? jokiA? cenzAi??ros apribojimA?, nors tiesiog ai??zaprengAi??ai??? StalinAi?? ir stachanovieA?ius kitos epochos rAi??bais. CenzAi??rai taip pat visai nekAi??lAi?? susirAi??pinimo ai??zdraugingosai??? sovietA? armijos ai??ziA?vaduojamiejiai??? A?ygiai Rytuose64, ar net Vakaruose65!

Ai??1929ai??i??1933 m. pasaulA? sukrAi??tusi didA?ioji ekonominAi?? krizAi?? bei prieA?kario Europoje iA?kilAi?? nedemokratiniai reA?imai, neslepiantys savo imperialistiniA? uA?mojA?, atsiliepAi?? tuo, jog ketvirtAi?? deA?imtmetA? rodoma vis didesnAi?? simpatija SovietA? Rusijai, kurioje oficialiai nebuvo nedarbo ir kurios propaganda skelbAi?? taikos bei demokratijos idAi??jas. Tad nenuostabu, kad Lietuvos A?iniasklaida aiA?kiai neA?vardytAi?? SovietA? SAi??jungos uA?puolikAi?? filme Tolimas skridimas66 iA?kart A?vardijo kaip VokietijAi??. Beje, tokA? konfliktAi?? A?A?velgAi??s XX amA?iaus A?urnalistas neatkreipAi?? dAi??mesio ir A? iA?kalbingAi?? smulkmenAi?? ai??i?? nusprendus, jog filme demonstruojamas Vokietijos ir SovietA? SAi??jungos konfliktas, filme rodomame A?emAi??lapyje nebelieka vietos Lietuvai ar Lenkijai, visai kaip 1941 m.

IA? tiesA? dar 1926 m. rugsAi??jA?, ruoA?iantis pasiraA?yti SovietA? SAi??jungos ir Lietuvos nepuolimo sutartA?, ta proga kino teatruose pasirodAi??s legendinis EizenA?teino filmas Ai??arvuotis Potiomkinas (?i??Ni???????i??????N??i??Ni?? ?Y??Ni??????????????, 1925) padalijo visuomenAi?? A? dvi dalis. KrikA?A?ioniA? demokratA? Rytas teigAi??, kad ai??zfilma ne istorinAi?? tikroje to A?odA?io prasmAi??je, bet grynai agitacinAi?? ir be aiA?kios revoliucinAi??s dvasios nieko daugiau neduodaai???67, tuo tarpu valstieA?iA? liaudininkA? Lietuvos A?inios filmAi?? suprato kaip ai??ztikro istorijos A?vykio kronika. [...] matoma meniA?ka kino reA?isieriaus rankaai???68. Ai??i perskyra iA?liko akivaizdi visAi?? prieA?karA?. Kairiosios pakraipos A?iniasklaida, stengdamasi pateisinti sovietiniA? filmA? rodymAi?? ir paneigti juose demonstruojamAi?? propagandAi??, neretai prieidavo iki visiA?kA? kuriozA?. ai??zFilma ne komunistiA?ka, ne bolA?evikiA?ka, bet smarkiai patrijotiA?ka (SovietA? patrijotizmu)ai???69,Ai??ai??i?? apie filmAi?? Trylika (??Ni???????i????Ni???i??Ni??N?, 1937), sukAi??lusA? skandalAi?? aukA?A?iausiuose Lietuvos kariuomenAi??s postuose70,Ai??ai??i?? atsiliepia Lietuvos A?iniA? A?urnalistas. ai??zGalimas daiktas, kad filmoje yra ir kai kuriA? agitaciniA? elementA?, bet jie taip meniA?kai padaryti kad iA?eina iA? agitacijos ribA?ai???71 ai??i?? apie filmAi??, demonstruojantA? dA?iaugsmingAi?? romA? Ai??jimAi?? A? kolektyvinius Ai??kius A?igonA? taboras (?Y??N??i???i?????????? Ni???i???i????Ni??, 1936) teigiama kitame straipsnyje. Daugeliui nesusipratAi??liA? sovietinio kino socrealizmas tapo tikru realybAi??s pakaitalu. Tai akivaizdu Antano Venclovos A?spAi??dA?iuose iA? 1936 m. vieA?nagAi??s A? SovietA? SAi??jungAi??. KalbAi??damas apie vagis ir kiA?envagius Sovietijoje autorius pabrAi??A?ia, jog jie perauklAi??jami, ai??zkaip galAi??jote matyti filme ai??zKelialapis A? gyvenimAi??ai??? [?YN?Ni???????????i?? ?? ?i?????i????N?, 1931]ai???72. O Venclovos susitikimas su buvusiu A?iapajevo divizijos kariu, uA?tikrinusiu, jog filme A?iapajevas (?i???i?????i???i????, 1935) A?vykiai atvaizduoti labai tikroviA?kai (karys taip pat pabrAi??A?Ai??s, jog A?iAi??rAi??jo filmAi?? su A?iapajevo A?mona ir dukra, kurios taip pat stebAi??josi A?iapajevo tikroviA?ku atvaizdavimu)73, turAi??jo A?tikinti KultAi??ros skaitytojus, jog sovietiniA? kino filmA? demonstruota tikrovAi?? visiA?kai nesiskiria nuo kasdienio SovietA? SAi??jungos gyvenimo.

A?iniasklaidoje vykusi arA?i diskusija dAi??l sovietiniA? filmA? pobAi??dA?io, dalies visuomenAi??s simpatija jiems atsiliepAi?? tuo, kad prie kino teatrA?, demonstruojanA?iA? sovietinius filmus, driekAi??si ilgiausios A?iAi??rovA? eilAi??s. Sovietinis Cirkas (?i????Ni????, 1936) buvo pirmasis Lietuvoje filmas, viename kino teatre demonstruotas kaip pagrindinis iA?tisas tris savaites74. 1934 m. Lietuvos ekranuose pasirodAi??s filmas Linksmieji vyrukai (?i???i??N??i???i??Ni???i?? Ni???i???i??N?Ni???i??, 1934), praAi??jus metams, vis dar kartojamas publikos reikalavimu75. Net sovietiniai filmai, A?vardyti kaip ai??ztechniA?kai atsilikAi??ai??? ir ai??zbe jokios idAi??josai???, lankyti gausiau nei ai??zA?ymiai vertingesniai??? prancAi??ziA?ki76. Sovietinius filmus stengtasi rodyti bet kur ir bet kadaAi??ai??i?? A?tai A?iapajevas nemokamai demonstruotas Pienocentro suvaA?iavimo dalyviams: ai??zTada suvaA?iavimas itin pagausAi??joai???77. Sovietiniai kino filmai pasiekAi?? net Kauno jAi??zuitA? gimnazijAi??!78 Ai??i situacija labiausiai dA?iugino kino teatrA? ir filmA? nuomos kontorA? savininkus. ai??zJei nuo vieno filmo pasiseka uA?dirbti, tai 4ai??i??5 sekantys filmai ne tiktai, kad neduoda pelno, bet atneA?a nuostoliA?. Ai??tai pora pavyzdA?iA?. Nors ai??zKelias A? gyvenimAi??ai??? kainavo 8.000Ai??lt., bet pelno buvo. Tuo tarpu, sekantis filmas ai??zKiekvienas klausia Erikosai??? [Jeder fragt nach Erika, 1931] davAi?? 2.600 lt., nuostoliA?ai???79, ai??i?? sovietiniA? filmA? svarbAi?? savo verslui akcentuoja Odeon (Kaunas) kino teatro savininkas. Tik po sovietiniA? filmA? reklamomis sutinkami tokie prieraA?ai: ai??zRusA? kalba, rusA? muzika ir rusA? dainos. Ai??Ai??jimas tik seansA? pradA?ioje. Nemokamieji bilietai ir kontramarkAi??s filmo demonstravimo pirmAi??jAi?? savaitAi?? negaliojaai???80. IA?kalbingiausia pagrindinAi??s sovietA? filmA? nuomos kontoros Lietuvoje ai??i?? J. Ai??trom veikla. Kontoros savininkas pats kreipdavosi A? SovietA? SAi??jungos atstovus Lietuvoje, reikalaudamas ai??zuA?gultiai??? KinofilmA? cenzAi??rAi??, kad A? kino teatrus bAi??tA? praleisti draudA?iami sovietiniai filmai.

Tokiu bAi??du sovietiniai kino filmai iA? tiesA? tapo kultAi??rine SSRS ai??zpenktAi??ja kolonaai??? Lietuvoje, o kino teatrA? A?iAi??rovai jau nuo 1940-A?jA? galAi??jo palyginti sovietinAi?? kino ekrano tikrovAi?? su tikra sovietine kasdienybe.

Po seanso: prieA?kario Lietuvos kino ekranAi?? aplankius

Pasigilinus A? prieA?kario Lietuvos kino situacijAi??, pasidaro akivaizdu, jog uA? kino ekranA? vyko A?ymiai sudAi??tingesnAi??s ir A?domesnAi??s dramos, nei kada galAi??jusios gimti didA?iausiA? Holivudo scenaristA? galvose. Gerokai primirA?ta prieA?kario Lietuvos kino kultAi??ros istorija atskleidA?ia toli graA?u ne menkus tarptautinAi??s ir vidaus politikos faktus. MaA?a ir jauna Smetonos reA?imo vedama Lietuvos valstybAi?? stengAi??si laviruoti savo kino kultAi??ros politikAi?? taip, jog pernelyg nesupykdytA? didA?iA?jA? pasaulio valstybiA?, kartu stengdamasi palaikyti tvarkAi?? A?alyje ir uA?tikrinti reA?imo tvirtybAi??. Galima klausti ai??i?? ar ji viskAi?? darAi?? teisingai? Gal reikAi??jo skirti daugiau dAi??mesio savo kino kAi??rimui? Gal reikAi??jo paisyti to, kaip kinas gali paveikti reA?imAi?? ir daugiau rAi??pintis tuo, kaip jis palies paprastus A?iAi??rovus? Sunku pasakyti, bet vargu ar kino pagalba galima sustabdyti vokieA?iA? ar rusA? tankus, kaip ir juos prisiA?aukti.

Ai??

Ai??

1 KinofilmA? cenzoriaus raA?tas BendrA?jA? reikalA? direktoriui, in: Lietuvos literatAi??ros ir meno archyvas, (toliau ai??i?? LLMA), Kino filmA? cenzAi??ros fondas Nr. 91, ap. 1, b. 4, l. 37.

2 David Welch, Propaganda and the German cinema 1933ai??i??1945, Londonai??i??New York: I. B. Tauris, 2001, p. 1.

3 GarsinAi?? Lietuvos kino kronika Nr. 153, [turinys], 1938-06, in: LLMA, f. 91, ap. 1, b. 207, l. 182.

4 Plg. tipiA?kAi?? patriotiA?ko sAi??moningumo paliudijimAi??: Bronys Savukynas, ai??zBAi??ti ar nebAi??ti laisvAi??s vertiemsai???, in: Naujasis A?idinys-Aidai, 2001, Nr. 5, p. 223ai??i??227.

5 LietuviA?ka filma BirutAi??s daina, in: Naujoji Romuva, 1938-02-27, Nr. 8, p. 206.

6 Jau sukama nauja lietuviA?ka filma ai??zBirutAi??s dainaai???, in: Lietuvos A?inios, 1938-02-17, Nr. 38, p. 6.

7 Js. Kalvaitis, ai??zPrieA? kino studijai skirstantis atostogA?ai???, in: Rytas, 1932-06-28, Nr. 127, p. 6.

8 J. VaiA?kaus kino teatro studijos veikimo apyskaita, in: Lietuvos A?inios, 1933-08-09, Nr. 179, p. 4.

9 K. ObolAi??nas, ai??zSpalvuoti Lietuvos vaizdai Amerikoje: AmerikieA?iai gausiai lanko MotAi??zA? filmAi??ai???, in: Lietuvos aidas, 1938-11-15, Nr. 518, p. 3.

10 ai??zGarsinAi?? lietuviA?ka filmaai???, in: Naujoji Romuva, 1935-07-15, Nr. 27ai??i??28, p. 555.

11 ai??zPer 20 metA? beveik niekoai???, in: MAi??sA? menas, 1938-02-15, Nr. 4, p. 101.

12 ai??zBet daug juoko publikai sukelia rodoma lietuviA?ka kronika, kurioje matome kaip Kauno savivaldybAi?? Ai??anA?iuose stato jau dabar sugriuvusA? garaA?Ai??. Per A?ios kronikos demonstravimAi?? visas teatras juokiasi. Tai retas atsitikimas, kad publika taip gera nuotaika sutinka lietuviA?kAi?? kronikAi??ai??? (ai??zKauno kinuoseai???, in: Lietuvos A?inios, 1937-12-16, Nr. 286, p. 5).

13 KinofilmA? cenzAi??ros A?statymas, in: VyriausybAi??s A?inios, 1932-07-15, Nr. 390, p. 2.

14 Motion Picture Producers and Distributors of America (MPPDA), 1945 m. pervadinta A? Motion Picture Association of AmericaAi??(MPAA), ir A?iandien atsakinga uA? JAV demonstruojamA? filmA? reitingavimAi??. MPAA reitingA? sistema nurodo, kokio amA?iaus grupAi??ms filmas demonstruotinas. Nors A?is reitingavimas ir neprivalomas, taA?iau daugelis JAV kino teatrA? atsisako demonstruoti nereitinguotus filmus.

15 M. Jonaitis, ai??zKinematografA? sutvarkymasai???, in: Naujoji Romuva, 1931-03-01, Nr. 9, p. 216.

16 ai??zKino kronikaai???, in: Lietuvos A?inios, 1935-05-02, Nr. 99, p. 5.

17 KinofilmA? cenzAi??ros leidimas Nr. 39241. Didmiestis, 1938-03-29, [nuoraA?as], in: LLMA, f. 91, ap. 1, b. 161, l. 4, 9.

18 KinofilmA? cenzoriaus prieraA?as filmo Skundikas turinyje, 1933-11-24, in: LLMA, f. 91, ap. 1, b. 19, l. 16.

19 KinofilmA? cenzoriaus prieraA?as filmo Moters galiai turinyje, 1933-10-11, in: LLMA, f. 91, ap. 1, b. 17, l. 4.

20 N., ai??zPamaA?ius latviA? tautinAi?? filmAi?? ai??zTautos sAi??nusai???ai???, in: Karys, 1935, Nr. 15, p. 359.

21 KinofilmA? cenzAi??ros leidimas Nr. 35199. Lietuvos apA?valga Nr. 16, 1933-11-20, in: LLMA, f. 91, ap. 1, b. 26, l. 36.

22 KinofilmA? cenzAi??ros leidimas Nr. 43093. Lietuvos kino kronika Nr.Ai??30, 1935-11-11, [nuoraA?as], in: LLMA, f. 91, ap. 1, b. 203, l. 23.

23 KinofilmA? cenzAi??ros leidimas Nr. 2168. Lietuvos kino kronika Nr.Ai??200, 1939-04-05, [nuoraA?as], in: LLMA, f. 91, ap. 1, b. 208, l. 187.

24 Filmo Moteris be vardo arba X-27 turinys, in: LLMA, f. 91, ap. 1, b. 20, l. 33.

25 KinofilmA? cenzAi??ros leidimas Nr. 33677. Fokso apA?valga Nr. 7/35, 1933-11-20, in: LLMA, f. 91, ap. 1, b. 21, l. 156.

26 Kalbama apie filmAi?? MarselietAi?? (La Marseillaise, 1938).

27 KinofilmA? cenzAi??ros leidimas Nr. 26869. Nauji laikai, 1937-02-02, in: LLMA, f. 91, ap. 1, b. 161, l. 244.

28 KinofilmA? cenzAi??ros leidimas Vr. 2388. KosciuA?ka pas RacloviA?iA?, 1939-07-12, [nuoraA?as], in: LLMA, f. 91, ap. 1, b. 195, l. 122, 131.

29 Vytautas Alseika, ai??zPastarA?jA? dienA? filminAi??s naujienos Europojai???, in: Naujoji Romuva, 1933-04-30, Nr. 122, p. 432.

30 ai??zKinoai???, in: A?idinys, 1927, Nr. 3, p. 230.

31 Universum Film AG plaA?iau A?inoma tiesiog kaip UFA, buvo pagrindinAi?? ir didA?iausia kino filmA? gamybos bendrovAi?? Vokietijoje.

32 Alfredas Hugenbergas (1865ai??i??1951) buvo A?takingas Vokietijos verslininkas, stambus A?iniasklaidos savininkas ir politikas. Hugenbergas neAi??slAi??pAi?? savo nacionalistiniA? paA?iAi??rA?, buvo Vokietijos nacionalinAi??s liauAi??dies partijos lyderis, simpatizavo nacionalsocialistams. 1927 m. HuAi??genbergas A?sigijo UFA, nuo to laiko filmuose padaugAi??jo nacionalistiniA? tendencijA?, o nacistiniai renginiai susilaukAi?? didesnio Vokietijos kinematografo dAi??mesio.

33 Ai??., ai??zKokias matome kino filmasai???, in: Lietuvos A?inios, 1932-02-10, Nr. 33, p. 6.

34 V. Ak, ai??zSezonui artAi??jantai???, in: Lietuvos aidas, 1935-08-27, Nr. 195, p. 5.

35 ai??zSu kino kamera aplink pasisukusai???, in: Naujoji Romuva, 1933-01-29, Nr. 109, p. 119.

36 KinofilmA? cenzAi??ros leidimas Nr. 25769. Fokso apA?valga Nr. 716, [turinys], 1933-05-15, in: LLMA, f. 91, ap. 1, b. 22, l. 24, 25.

37 KinofilmA? cenzAi??ros leidimas Nr. 35232. UFA apA?valga Nr. 165, 1933-11-14, [nuoraA?as], in: LLMA, f. 91, ap. 1, b. 20, l. 2, 6.

38 KinofilmA? cenzAi??ros leidimas Nr. 36936. UFA apA?valga, 1933-12-20, in: LLMA, f. 91, ap. 1, b. 24, l. 189.

39 Veitas Harlanas (1899ai??i??1964) kartu su Leni Riefenstahl buvo pagrindiniai naciA? kino propagandos reA?isieriai. UA? antisemitizmo ai??zA?edevrAi??ai??? A?ydas SA?ssas (Jud SA?ss, 1940) Harlanas buvo du kartus kaltintas nusikaltimais A?moniA?kumui, taA?iau kaltinimai nenusisekAi?? nesugebAi??jus nustatyti tikslios filmo A?takos visuomenei. Lietuvoje demonstruotas Harlano filmas Jaunimas (Jugend, 1938).

40 Pvz., 1938 m. uA?drausta ar iA?karpyta visA? cenzoriui pateiktA? filmA?Ai??ai??i?? vokieA?iA?: 13,7%, JAV 16,3%, o prancAi??zA? net 38%.

41 GiedrAi?? JankeviA?iAi??tAi??, Lietuvos grafika 1918ai??i??1940, Vilnius: E. KarpaviA?iaus leidykla, 2008, p. 190.

42 Prano GaidamaviA?iaus raportas VRM Generaliniam sekretoriui, 1939-07-13, in: LLMA, f. 91, ap. 1, b. 13, l. 25.

43 Pvz., Vytautas Alseika, ai??zOpieji kino reikalai Lietuvojeai???, in: Naujoji Romuva, 1933-04-02, Nr. 118, p. 336.

44 Ai??domu tai, kad filmas Lietuvoje pasirodAi?? ne originaliu pavadinimu (KrikA?tas ugnimi), taA?iau gerokai nuo jo nutolusiu ai??i?? Liepsnojanti Lenkija. Lenkijos, kaip A?inia, jau nebuvo, o toks pavadinimas Lietuvoje ai??i?? gerokai patrauklesnis A?iAi??rovui.

45 ai??zKauno kinuoseai???, in: Lietuvos A?inios, 1937-11-04, Nr. 251, p. 5. GaribaldininkA? ir faA?istA? sutapatinimas buvo itin mAi??giamas Italijos kine.

46 Paramount apA?valga Nr. 56/10, [turinys], 1933, in: LLMA, f. 91, ap. 1, b. 25, l. 43.

47 KinofilmA? cenzAi??ros leidimas Nr. 30060. Fokso apA?valga Nr. 11/13, [turinys], 1937-05-25, in: LLMA, f. 91, ap. 1, b. 114, l. 63, 65.

48 Plg. ArtAi??ras Svarauskas, Mindaugas TamoA?aitis, ai??zLietuvos politiniA? partijA? jaunosios kartos radikalAi??jimas XX a. 4-ame deA?imtemtyjeai???, in: Istorija, 2007, Nr. 68, p. 49ai??i??50.

49 Jolita MuleviA?iAi??tAi??, ai??zEuropietiA?kumo A?enklai: Lietuvos kultAi??ra 1918ai??i??1940 m.ai???, in: Europos idAi??ja Lietuvoje: istorija ir dabartis, sudarAi?? Darius StaliAi??nas, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2002, p. 168.

50 KinofilmA? cenzAi??ros leidimas Nr. 27356. Fokso apA?vaga Nr. 9/52, [turinys], 1936-02-01, in: LLMA, f. 91, ap. 1, b. 105, l. 60ai??i??61.

51 Filmo Baltasis eskadronas reklama, in: XX amA?ius, 1939-02-11, Nr. 35, p. 11.

52 Prano Barkausko praA?ymas finansA? ministrui atleisti Lietuvos RaudonAi??jA? KryA?iA? nuo filmA? cenzAi??ros mokesA?io, 1939-05-25, [nuoraA?as], in: LLMA, f. 91, ap. 1, b. 13, l. 122.

53 Alba, ai??zai??zSovkinoai??? filmaiai???, in: Kino naujienos, 1932-05-22, Nr. 21, p. 15.

54 Vytautas Alseika, ai??zPraAi??jusio sezono apA?valgaai???, in: Kino naujienos, 1932-05-29, Nr. 22, p. 1.

55 Lietuvos Kino filmA? cenzAi??rai 1936ai??i??1939 m. pateikti 196 (iA? jA? 96 pilnametraA?iai vaidybiniai) sovietiniai filmai.

56 Juozas AudAi??nas, Paskutinis posAi??dis, Vilnius: Mintis, 1990, p. 222ai??i??223.

57 Vytautas Mikalauskas, Kinas Lietuvoje: Nuo atrakciono iki nacionalinio kino meno, Vilnius: Margi raA?tai, 1999, p. 199, 201ai??i??202; plaA?iau A?r. Stasys Yla, Komunizmas Lietuvoje, parengAi?? Nerijus Ai??epetys, Vilnius: Aidai, 2012, p. 98ai??i??100.

58 Pvz., 1936 m. Kino filmA? cenzAi??ra uA?draudAi?? arba iA?karpAi?? 38,9% gautA? sovietiniA? filmA?, Vokietijos ai??i?? 22%, o A?tai 1939 m. sovietiniA? ai??i?? 44,2%, Vokietijos ai??i?? 8% ir pan.

59 Vygantas Vareikis, Vytautas Jokubauskas, ai??zSu kuo Lietuva rengAi??si kariauti tarpukariu?ai??? in: KultAi??ros barai, 2010, Nr. 11, p. 77ai??i??84.

60 Mindaugas TamoA?aitis, ai??zKultAi??rbolA?evizmas Lietuvoje XX a. ketAi??virtajame deA?imtmetyje. ReA?imas prieA? parlamentizmAi??: legalios galimybAi??s sovietinei propagandai skleistiai???, in: Parlamento studijos, 2005, Nr. 4, p. 100.

61 KinofilmA? cenzAi??ros leidimas Nr. 2383. XVIII komunistA? partijos suvaA?iavimas, 1939-06-30, [nuoraA?as], in: LLMA, f. 91, ap. 1, b. 196, l. 19.

62 KinofilmA? cenzAi??ros leidimas Nr. 2175. GarbAi??, 1939-05-08, [nuoraA?as], in: LLMA, f. 91, ap. 1, b. 177, l. 9, 148.

63 KinofilmA? cenzAi??ros leidimas Nr. 2383. Jaunoji karta, 1939-06-30, [nuoraA?as], in: LLMA, f. 91, ap. 1, b. 196, l. 17.

64 Filmai AlamasA? tarpeklis (??Ni???i???i?????i?? ???i???i?????i??N?????,Ai??1937) ar Aerogradas (???i??Ni??????Ni???i????, 1935).

65 Filmas Tolimas skridimas (?i???i??N??i?????????? Ni???i??????, 1938).

66 ai??zKauno kino teatruoseai???, in: XX amA?ius, 1939-03-28, Nr. 48, p. 9.

67 ai??zAi??arvuotis. AgitacinAi?? bolA?evikA? filmaai???, in: Rytas, 1926-09-21, Nr.Ai??212, p. 3.

68 Z., ai??zAi??arvuotis Potiomkinasai???, in: Lietuvos A?inios, 1926-09-21, Nr.Ai??216, p. 4.

69 ai??zKauno kinuoseai???, in: Lietuvos A?inios, 1937-12-23, Nr. 292, p. 12.

70 Mat filmas demonstravo kaip trylika bolA?evikA? kariA? (iA? jA? du civiliaiAi??ai??i?? moteris ir senis, o vienas karys iA?vykAi??s A?auktis pagalbos, tad praktiA?kai deA?imt) sugeba viduryje dykumos, be vandens ir prastai A?sitvirtinAi??, vedami vien idAi??jos, atsilaikyti prieA? kelis A?imtus ginkluotA? ai??zbanditA?ai???.

71 ai??zKauno ekranA? apA?valgaai???, in: Lietuvos A?inios, 1936-12-17, Nr. 259, p. 6.

72 Antanas Venclova, ai??zAi??spAi??dA?iai iA? Leningrado ir Maskvosai???, in: KultAi??ra, 1935-05, Nr. 5, p. 346.

73 Ibid., p. 343.

74 ai??zKauno kinuoseai???, in: Lietuvos A?inios, 1936-11-05, Nr. 224, p. 6.

75 Filmo Linksmi vyrukai reklama, in: Lietuvos A?inios, 1935-05-23, Nr. 117, p. 8.

76 ai??zKauno kinuoseai???, in: Lietuvos A?inios, 1937-09-02, Nr. 199, p. 6.

77 ai??zPienocentro suvaA?iavimasai???, in: Rytas, 1935-03-27, Nr. 71, p. 5.

78 A. VirA?is, ai??zAr mAi??sA? kinai nerusina?ai???, in: Rytas, 1932-03-08, Nr.Ai??43, p. 5.

79 ai??zUA? ar prieA? rusA? kalbAi?? filmuoseai???, in: Dienos naujienos, 1932-01-05, Nr. 3, p. 2.

80 Filmo Be tAi??viA?kAi??s reklama, in: Dienos naujienos, 1933-12-20, Nr.Ai??292, p. 4.