Snobai, skolininkai ir Lenino raA?tA? plAi??A?ytojai

A?URNALAS: NAUJASIS A?IDINYS-AIDAI
TEMA: Sovietika
AUTORIUS: Tomas Vaiseta
DATA: 2012-05

Snobai, skolininkai ir Lenino raA?tA? plAi??A?ytojai

VAi??lyvojo sovietmeA?io skaitytojA? polinkiai ir praktikos

Tomas Vaiseta

Knygos skaitymas atrodo autonomiA?ka ir vieniA?ka praktika, nepriklausoma nuo iA?orinio pasaulio. TaA?iau moderniaisiais laikais bet kurioje santvarkoje skaityti Ai??mAi??s A?mogus patenka A? iA?tisAi?? institucijA? ir tradicijA? pynAi??. SovietmeA?iu Lietuvoje tai reiA?kAi?? ideologiA?kai grieA?tai kontroliuojamAi?? tinklAi??, kurA? iA?skleidAi?? A? autonomiA?kus elementus iA?vystame tarp jA? nusidriekusias valstybinAi??s cenzAi??ros gijas: monopolinAi??s leidyklos ir jA? redaktoriai, bibliotekos, knygynai, bibliografijos ir spaudos archyvo funkcijas vykdAi?? KnygA? rAi??mai, Valstybinis leidyklA?, poligrafijos ir knygA? prekybos reikalA? komitetas (Spaudos komitetas), RaA?ytojA? sAi??junga (ir vidiniai recenzentai), cenzAi??ros oficialioji A?staiga Vyriausioji valstybiniA? paslapA?iA? spaudoje saugojimo valdyba (Glavlitas), LietuviA? kalbos ir literatAi??ros institutas ir jo ugdomi kritikai, ir visa tai kontroliavusios Ai??vietimo ir KultAi??ros ministerijos, LKP CK ideologijos skyriai bei minAi??tA? organizacijA? vyresnieji broliai Maskvoje, o kur dar be aiA?kios vietos tinkle veikusi, ai??zantitarybinAi??sai??? lektAi??ros raA?ymAi??, laikymAi??, dauginimAi?? ir skaitymAi?? medA?iojusi KGB.

LietuviA?ka istoriografija sovietiniu skaitytoju iki A?iol daugiausia tesidomi kaip pasyviu A?io institucinio tinklo nariu. Klausiama, koks tekstas skaitytojAi?? pasiekdavo, t. y. kokio masto cenzAi??ra veikAi??, kiek raA?ytojas turAi??jo ai??zlaisvAi??s kurtiai??? ir kaip buvo koreguojamas turinys. Skaitytojas prisimenamas kaip objektas, A? kurA? yra nukreiptos kryptingos literatAi??rinAi??s pastangos: arba formuoti sovietinA? A?mogA?, arba ai??zprakiA?tiai??? politiA?kai draudA?iamus kodus, tariant, kad jie veiks kaip ai??zkitokios kultAi??rosai??? saugikliai ir kibirkA?tys (ezopinAi?? kalba, nutylAi??jimo, ironijos, grotesko figAi??ros). TaA?iau taip tyrinAi??jant sovietinAi?? literatAi??rAi??, visada atsitrenkiama A? tAi?? patA? barjerAi?? ai??i?? stokAi?? supratimo, kokia tuo metu buvo ai??zinterpretacinAi?? bendAi??ruomenAi??ai???, t. y. kAi??, kodAi??l skaitAi?? ir kaip interpretavo skaitytojai1. IA? tiesA?, kol skaitymas suvokiamas tik kaip vienumoje A? tekstAi?? A?nikusio asmens veikla, sudAi??tinga iA? istorinAi??s distancijos rasti kitokiAi?? prieigAi??. Belieka perversti jo (manomai) skaitytos knygos puslapius. Bet tada mes vis dar galime daugiau pasakyti apie tAi??, kuris raA?Ai?? (redagavo, cenzAi??ravo), nei tAi??, kuris skaitAi??, nes net A?iAi??rAi??dami pro rakto skylutAi?? galAi??tume vien spAi??lioti, kurias puslapio vietas skaitytojas praleidA?ia, ties kuriomis stabteli apmAi??styti, kurias uA?koduotas uA?uominas jis pasiA?iupo ir kaip jas interpretavo. Skaitymo sociologija A?iAi?? problemAi?? mAi??gina sprAi??sti klausdama paA?iA? skaitytojA?, kaip jie skaito ir supranta. Istoriniuose tyrimuose atsakymo galima ieA?koti vieA?ose ir privaA?iose skaitytojA? nuomonAi??se apie perskaitytus kAi??rinius.

LiteratAi??rologAi?? Loreta JakonytAi?? lietuviA?koje istoriografijoje pirmoji pradAi??jo ieA?koti bAi??dA?, kaip nupieA?ti sovietinio skaitytojo portretAi??2, mAi??gindama derinti skaitytojA? nuomoniA? tyrimAi?? su tipiA?kesniais analizAi??s bAi??dais. VertingiausiAi?? jos apmestA? ai??zA?trichA?ai??? dalA?, ko gero, ir sudaro literatAi??riniA? A?urnalA? archyvuose iA?likusios skaitytojA? anketos, nepraAi??jusios cenzAi??ros sieto ir neiA?spausdintos. IA? jA? aiA?kAi??ja ne tik skaitytojA? teksto suvokimo kompetencijos ir kryptis, bet ir atitinkamoje aplinkoje susiformavAi?? poreikiai, pavyzdA?iui, stiprus susidomAi??jimas VakarA? literatAi??ra, kurA? redakcijos buvo linkusios nutylAi??ti3. TaA?iau iA? principo Jakonytei labiausiai rAi??pi suprasti, kokios buvo tikrosios sovietinio skaitytojo estetinAi??s recepcijos ir interpretacinAi??s galios. O tai ai??i?? tas pats A?vilgsnis pro rakto skylutAi?? A? vienumoje tAi??nantA? skaitytojAi??. IA? tiesA? tai yra tik viena skaitymo pakopA?, sakytume, paskutinAi??, nes prieA? tai turi bAi??ti pereitos maA?iausiai dar dvi ai??i?? atrankos ir A?sigijimo (kAi?? nori/reikia skaityti). Apie jas, kaip literatAi??ros pasiAi??los filtracijAi??, JakonytAi?? kol kas teuA?simena bendrais bruoA?ais, o juk A?ia skaitytojAi?? aptinkame aktyviai veikiantA? ir daA?nai paliekantA? pAi??dsakA? ai??i?? pavyzdA?iui, knygA? pardavimA? ar bibliotekose iA?duotA? egzemplioriA? duomenis.

Ai??ioje plotmAi??je formuluojami klausimai apie sovietinio skaitymo polinkius ir praktikas paprastai atsiremia A? bendro pobAi??dA?io pasvarstymus apie knygA? deficito reiA?kinA?, kuris kartais A?vardijamas kaip dirbtinai sukurtas4, ir iA? to kylanA?ius ginA?us apie ai??zknygynA? snobizmAi??ai???, kai vieni gina ai??ztikrosiosai??? knygos vertAi??s egzistavimAi??, o kiti kalba apie ai??ztuA?A?iAi??ai??? knygA? pirkimAi??, papildant specialiai tam parAi??pintas lentynas dailiomis vienspalvAi??mis nugarAi??lAi??mis. Bet iA? tikrA?jA? A?i diskusija nesiremia prieA?tara, o kalba apie to paties reiA?kinio skirtingas puses: kiek vieniems knyga buvo tapusi menine (ai??zdvasineai???) vertybe, tiek kitA? akyse ji A?gavo materialinAi??s vertybAi??s statusAi??, taA?iau abiejA? pusiA? elgsena pagrA?sta knygos socialiniu prestiA?u, t. y. pirkti knygAi?? gali vertindamas ne tik jos turinA?, bet ir ai??zsocialinAi?? aurAi??ai???, kuri tuomet iA? dalies apgaubia ir patA? pirkAi??jAi?? (ai??zskaitytojAi??ai???). PradAi??jAi?? gilintis A? sovietmeA?iu knygos skleistAi?? ai??zsocialinAi?? aurAi??ai???, pamatysime, kad jos A?altiniai veda ne tik A? literatAi??rai reA?imo priskirtAi?? ideologinAi?? reikA?mAi?? ir iA? to susiformavusA? raA?ytojo (jo veiklos) socialinA? statusAi??5, bet A? daug platesnius kontekstus, kuriuos galima nagrinAi??ti per kitus iA?skleisto institucinio tinklo elementus.

Realus skaitomumo lygis

SovietmeA?iu leistA? knygA? milA?iniA?ki tiraA?ai (10ai??i??40Ai??000 egzemplioriA?, kartais ai??i?? net 120 000) nAi??ra patikimas skaitymo lygio rodiklis. Viena vertus, vykdydamos ideologinius planus tiraA?us dirbtinai pAi??tAi?? leidyklos, kita vertus, atsiA?velgdami A? prielaidAi??, kad knygos galAi??jo bAi??ti pirktos dAi??l jA? socialinio prestiA?o, turAi??tume pripaA?inti, kad pirkimas dar nereiA?kia skaitymo. NorAi??dami apeiti ai??zturAi??jimo dAi??l turAi??jimoai??? reiA?kinA?, pradAi??ti turime nuo duomenA? tokios institucijos, kurioje tarpininkavimas tarp knygos ir skaitytojo nevyksta parduodant ir perkant. Tai yra bibliotekos. A?inoma, jA? lankomumas taip pat nAi??ra tikslus skaitanA?iA?jA? lygio rodiklis. Pirma, tam tikAi??ra skaitytojA? dalis galAi??jo vengti bibliotekA? dAi??l riboto informacijos prieinamumo, jA? vykdomA? ideologiniA? funkcijA? ir negalios patenkinti skaitymo poreikius. Skaitytojus galAi??jo atbaidyti ir bibliotekA? medA?iaginio skurdo keliami nepatogumai. Taip pat jA? skaitymo poreikius galAi??jo patenkinti kiti A?altiniai ai??i?? asmeninAi??s bibliotekAi??lAi??s, draugA? ir paA?A?stamA? ratas, knygynai. Antra, bibliotekA? lankomumo rodiklius galAi??jo iA?kreipti skaiA?iavimo metodika, nes vienas skaitytojas, uA?siregistravAi??s keliose bibliotekose, tampa keliais statistiniais vienetais. TreA?ia, reikA?mingos A?takos A?ia turAi??jo ai??zgamybiniai planaiai???. Kiekvienais metais skaitytojA? ir jiems iA?duodamA? knygA? kiekis privalAi??jo tik didAi??ti, kitaip iA? KultAi??ros ministerijos netrukus atsiA?sdavo reiklA? raA?tAi?? pasiaiA?kinti, kodAi??l skaitytojA? skaiA?ius mAi??A?ta. Tai neiA?vengiamai lAi??mAi?? ai??zpriraA?inAi??jimusai???. Pasak bibliotekininkA?, knygos kartais ai??zvos ne per prievartAi?? pirA?tos skaitytojamsai???, A? skaitytojo formuliarAi?? A?raA?oma papildoma literatAi??ra, kurios skaitytojas neuA?sakAi??/nepaAi??mAi??, planams praturtinti patys bibliotekininkai neA?davosi A? namus knygas6, o ai??zdetektyvA?, fantastikos, pasakA? mAi??gAi??jA? ir kitA? ai??zvienpusiA?kA?ai??? skaitytojA? formuliarai keldavo siaubAi?? daA?niems kontrolieriamsai???7. Centralizuotoje bibliotekA? sistemoje duomenA? klastojimas vyko faktiA?kai visose grandyse ir kone kiekviename atskiros bibliotekos skyriuje:

Mes, bibliotekininkai, sudarinAi??jome gyventojA? sAi??raA?us, atrinkdavome galinA?ius skaityti ir turAi??jome bAi??tinai turAi??ti tiek skaitytojA?, kiek bibliotekos mikrorajone yra tA? ai??zgalinA?iA?ai???. FaktiA?kai skaitanA?iA? buvo nedaug, o formuliaruose raA?ydavome visus, kuriuos reikAi??jo. Atsirado popieriniai skaitytojai ataskaitoms. Buvo nurodoma, kiek per metus vienas skaitytojas turi perskaityti, kiek procentA? turi bAi??ti iA?duota visuomeninAi??s-politinAi??s literatAi??ros, kiek procentA? A?akinAi??s ir kt. CentrinAi??s bibliotekos direktorAi?? nepriimdavo ataskaitA?, jeigu trAi??kdavo nors vieno planuoto skaitytojo arba knygos.8

TodAi??l susidaryti bent kiek patikimesnA? vaizdAi?? mums gali padAi??ti kitas A?altinis ai??i?? apklausos. TurbAi??t svariausiAi?? darbAi??, aiA?kinantis sovietinio skaitymo bruoA?us ir ypatumus, yra nuveikAi?? sociologai Sergejus Rapoportas ir Vladas Gaidys. JA? atliktos apklausos rezultatai 1987Ai??m. paskelbti savaitraA?tyje LiteratAi??ra ir menas9. Oficialiais skaiA?iais suabejojAi?? sociologai atliko savarankiA?kAi?? apklausAi??, sistemingai mAi??gindami atsakyti A? du klausimusAi??ai??i?? kiek yra skaitanA?iA?jA? ir kAi?? jie skaito? Atsakymo A? pirmAi??jA? klausimAi?? jie ieA?kojo PanevAi??A?yje, kur apklausAi?? 565 dirbanA?iuosius10. Rapoportas ir Gaidys iA? esmAi??s aiA?kinosi, kokiAi?? vietAi?? skaitymas uA?ima laisvalaikiu (darbo dienomis ir savaitgaliais), o klausimas apie bibliotekas jA? apklausoje tapo vienu kontroliniA?, t. y. tikrinanA?iA? atsakinAi??jimo patikimumAi??. IA? pradA?iA?Ai??ai??i?? apie bendrus rezultatus: A?iokiadieniais po darbA? laisvalaikiui laiko sakAi??si randantys du treA?daliai apklaustA?jA?. Ai?? klausimAi?? ai??zAr mAi??gstate skaityti knygas?ai???, teigiamai atsakAi?? 75%. TaA?iau tolesni kontroliniai klausimai A?A? aukA?tAi?? skaitomumo lygA? gerokai numuA?Ai??: A? klausimAi?? ai??zJeigu mAi??gstate skaityti, tai apie kAi???ai??? atsakyti bandAi?? 66% (jie nepatikslino, kiek iA? tA? bandymA? nurodAi?? tikrAi?? autoriA?, knygAi?? ir pan.). Ai?? pirmojo klausimo konkretizacijAi?? ai??zAr perkate knygas?ai??? teigiamai atsakAi?? 47%, o A? klausimAi?? ai??zAr esate bibliotekos skaitytojas?ai??? ai??i?? 34%. SociologA? nuomone, A?i A?emutinAi?? riba, apie 30%, rodo ai??zpakankamai realA? skaitomumo lygA? eilinAi?? dienAi??ai???, nes ji atitinka kitA? kontroliniA? klausimA? rezultatus: A? klausimAi?? ai??zJeigu laisvo laiko lieka, tai kAi?? JAi??s paprastai veikiate?ai??? iA? 15 galimA? uA?siAi??mimA? atsakymAi?? ai??zskaitauai??? pasirinko 38% panevAi??A?ieA?iA?, o paklausus ai??zTarkim, Jums reikAi??s visAi?? dienAi?? vaA?iuoti traukiniu. Ai??domu, kaip JAi??s greiA?iausia praleisite laikAi???ai???, skaitymAi?? pasirinko 30% respondentA?11.

PanaA?ius rezultatus matome ir apklausose apie bibAi??liotekA? lankomumAi??. 1979 m. paskelbtame straipsnyje12 paA?ymima, kad anksteniA? tyrimA? duomenimis, Ai??iauliA? (A?skaitant gamyklA?) bibliotekose skaitAi?? 32% miesto darbininkA?. 1977 m. iA?platinus apklausos anketAi??, atsakymai iA? 13 gamyklA? parodAi??, kad bibliotekA? paslaugomis naudojasi 38,5% apklaustA?jA?. TaA?iau viena apklausoje pastebAi??ta tendencija sutvirtina A?tarimAi??, kad respondentai linkAi?? ai??zpagraA?intiai??? teiginius apie skaitymAi??. Ai??iauliA? darbininkA? atsakymus kontroliavo klausimai, praA?antys nurodyti paskutinAi??s perskaitytos knygos autoriA? ir/ar pavadinimAi?? ir perskaitymo laikAi??. PaaiA?kAi??jo, kad tarp negalAi??jusiA?jA? prisiminti autoriaus ir/ar pavadinimo 25% tvirtino paskutinAi?? knygAi?? skaitAi?? ne seniau, kaip prieA? savaitAi??. Taip pat darbininkai, paskutinA?syk skaitAi?? techninAi??s tematikos knygAi??, daA?niausiai neatsiminAi?? arba nepanoro uA?raA?yti, kAi?? bAi??tent skaitAi?? (tokiA? buvo 65%), ai??znors iA? jA? 13% paskutinAi?? knygAi?? skaitAi?? vos prieA? kelias dienasai???. Ai??i tendencija kartojosi respondentus narstant skirtingais pjAi??viais. Nors straipsnio autorAi?? svarstAi??, kad tokie rezultatai gali atspindAi??ti ai??znatAi??ralA? A?mogaus uA?uomarA?umAi??ai??? arba skaitymo ar anketA? pildymo ai??zpavirA?utiniA?kumAi??ai???, reikia manyti, kad jie atspindi ir skaitymo socialinA? prestiA?Ai??, t. y. bent dalis darbininkA? buvo linkAi?? tvirtinti skaitantys tik todAi??l, kad tai aukA?tai vertinama visuomenAi??je.

Rapoportas ir Gaidys, aptardami skirtumAi?? tarp 75% teigianA?iA?, jog mAi??gsta skaityti, ir 34% bibliotekos lankytojA?, mano, kad virA?utinAi?? riba iA? tiesA? rodo ai??zprestiA?ines orientacijos A? kultAi??ringumo etalonAi??ai???, ir prieina iA?vadAi??, kad ai??znemaA?a dalis apklaustA?jA? suvokia skaitymAi?? kaip visuomenAi??s skatinamAi?? vertybAi??, jie gali ai??zpagraA?intiai??? savAi??sias skaitymo nuostatas, kad kompensuotA? ai??zkultAi??rinio neadekvatumoai??? pojAi??tA?ai???. Jie teigia, kad tai gali sudaryti 47ai??i??75% visA? pasirinkimA?13.

PriverstinAi?? laisvalaikio forma

Knyga vAi??lyvojo sovietmeA?io Lietuvoje tikrai nekaraliavo tarp laisvalaikio uA?siAi??mimA?. PavyzdA?iui, palengva lengvAi??janA?ios galimybAi??s A?sigyti automobilA? intensyvino gyventojA? mobilumAi??, o populiarAi??jantys kolektyviniai sodai nemaA?ai daliai gyventojA? tiesiog atimdavo iA?tisus savaitgalius. TaA?iau turbAi??t jokia kita laisvalaikio veikla neturAi??jo tokios didelAi??s A?takos skaitymui kaip televizijos plAi??tra. Per deA?imtmetA? iki 1968 m. televizorius turinA?iA? namA? skaiA?ius visoje SSRS iA?augo deA?imteriopai ir siekAi?? 30 mln. BreA?nevo epochos pabaigoje televizija tapo kone visuotine. TodAi??l sovietinA? skaitytojAi?? tyrinAi??jAi??s Evgeny Dobrenko netgi tvirtina, kad septintame deA?imtAi??metyje ai??zmasinis skaitytojasai??? iA? esmAi??s persikvalifikavo A? ai??zmasinA? A?iAi??rovAi??ai???14.

A?inoma, domAi??jimasis knygomis nenunyko. IA?likAi??s knygos socialinis prestiA?as ne tik iA?pAi??tAi?? besigirianA?iA?jA? skaitymu skaiA?ius, bet ir realiai skatino tam tikrAi?? dalA? A?moniA? skaityti, o populiarAi??janA?ios masinAi??s kultAi??ros alternatyvos (televizija, populiarAi??s kino filmai) neA?gavo ai??zaukA?tosios kultAi??rosai??? statuso. Antra, ir plintant masinAi??s kultAi??ros madoms, sovietinio A?mogaus laisvalaikio galimybAi??s iA?liko itin ribotos. Mobilumo kontrolAi?? ir uA?darumo nuo likusio pasaulio politika stipriai varA?Ai?? A?moniA? keliavimAi??. Ai??vairesniA? laisvalaikio formA? paieA?ka galAi??jo virsti varginanA?iu darbu, pavyzdA?iui, ilgu stovAi??jimu eilAi??je prie A?Ai??jimo A? barAi??. UA? ai??zgAi??rybiA?ai??? dalybas atsakingi vietos profsAi??jungA? komitetai faktiA?kai iA? dalies vykdAi?? darbuotojA? laisvalaikio kontrolAi??. Centralizuotas ai??zgAi??rybiA? dalijimasai??? siaurino prieinamumAi?? prie A?vairesnio laisvalaikio priklausomai nuo A?mogaus ai??znuopelnA?ai??? ar ryA?iA?, leidA?ianA?iA? gauti vienAi?? ar kitAi?? privilegijAi?? (paskyrAi?? kelialapiui, automobiliui ar net televizoriui per darbovietAi??s profsAi??jungos komitetAi??, per ai??zpaA?A?stamusai??? ar didelAi?? pinigA? sumAi??).

Rapoporto ir GaidA?io apklausos rezultatai paremia aiA?kinimAi??, kodAi??l skaitymas iA?saugojo tam tikras pozicijas. PaklausAi?? apie skaitymAi?? ne A?iokiadieniais, o savaitgaliais, jie siekAi?? iA?siaiA?kinti, kaip pakinta knygos vaidmuo, kai jai tenka konkuruoti su kur kas daugiau laisvo laiko alternatyvA?, kurias atveria ilgesni laisvo laiko tarpai, didesnAi??s galimybAi??s suderinti laikAi?? su kitais A?monAi??mis ir kt. Ai?? klausimAi?? ai??zKoks JAi??sA? mAi??gstamiausias uA?siAi??mimas per poilsio dienas?ai??? daugiausia atsakymA? surinko iA?vykos A? gamtAi??, turizmas, sportas (25%), po to sekAi?? mezgimas, darbas sode ir kiti naudingi uA?siAi??mimai (23%), o skaitymas uA?Ai??mAi?? treA?iAi?? vietAi?? (10%)15. Kai klausimas sukonkretinamas ir siAi??loma iA? A?eA?iA? variantA? pasirinkti vienAi?? alternatyvAi??, atsakymAi?? ai??zPoilsio dienas praleidA?iu su knygaai??? tepasirinko 6% panevAi??A?ieA?iA?. Tad atsargiai galAi??tume vertinti, kad jei ai??zrealiai skaitanA?iA?ai??? bAi??ta apie treA?dalis visA? gyventojA?, tikrAi?? malonumAi?? skaitymas teikAi?? penkis kartus maA?esniam kiekiui A?moniA?. O sociologams uA?davus atvirAi??, pasirinkimA? laisvAi?? neribojantA? klausimAi?? ai??zJAi??s turite laisvo laiko ir galite pasirinkti bet kurias pramogas: kAi?? gi pirmiausia pasirinktumAi??te?ai???, skaitymAi?? rinkosi vos 1,8% apklaustA?jA?16. Taigi tarp pastarojo laisvo pasirinkimo ir 75% respondentA?, tvirtinusiA?, kad laisvu laiku po darbo mAi??gsta skaityti, A?ioji praraja. Tenka sutikti su sociologA? iA?vada, kad skaitymas A?ia atsiveria kaip ai??zpriverstinAi?? laisvalaikio formaai???, nes ai??ztiesiog nAi??ra kAi?? daugiau veiktiai???17, ir kai tik klausimai pakrypsta nuo tikrovAi??s prie neribojamA? alternatyvA?, skaitymo reikA?mAi?? ima menkti, kitaip tariant, atsiradus galimybAi??ms, A?monAi??s knygas iA?keistA? A? kitAi?? veiklAi??. Tik po A?iuo ai??ztiesiog nAi??ra kAi?? daugiau veiktiai??? slepiasi ne A?mogaus vaizduotAi??s skurdas, o iA?tisi socialiniai ir kultAi??riniai procesai.

Tiesa, tokiose apklausose neatsispindAi??jo ir negalAi??jo atsispindAi??ti knygai priskirta reikA?mAi??, kuri kilo iA? reA?imo sukurtos informacijos piramidAi??s. Jos pamatas buvo grA?stas atkirtimu nuo tradicijos (ai??zburA?uazinAi??sai??? praeities ir iA?eivijos) ir izoliacija nuo pasaulio (selektyvi prieiga prie vakarietiA?kos literatAi??ros, kultAi??rinAi??s ir mokslinAi??s spaudos). Ai??A? atkirtimAi?? simbolizuoja bibliotekA? ai??zspecfondaiai???. Kitas informacijos ribojimo instrumentas ai??i?? leidyba. Nepaisant popieriaus trAi??kumo ir realios paklausos, didA?iausiais tiraA?ais turAi??jo bAi??ti leidA?iami pamatiniai ideologiniai kAi??riniai ir labiausiai remiamA? raA?ytojA? romanai. KarA?iai juokauta, kad jA? tomus reikia matuoti metrais18. TiraA?o apimtimi ir leidimA? kartojimais tarsi siekta uA?goA?ti tuos autorius, kurie prasmukdavo pro cenzAi??ros sietAi??, bet vis tiek traktuoti kaip neparankAi??s ir leisti kur kas menkesniais tiraA?ais19. Apskritai visAi?? leidybAi?? lydAi??jo netikrumas, kiek ir kokios literatAi??ros bus ai??ziA?mestaai??? A? prekybAi??, todAi??l knygas skubAi??ta A?sigyti. RAi??stesniais ideologinio suvarA?ymo periodais knygA? pirkAi??jai iA? karto pajusdavo apgenAi??tAi?? A?vairovAi??. Tada knygA? lentynas pildydavo kartotiniai leidimai arba ideologiA?kai iA? principo nepavojinga lektAi??ra. Romualdas Ozolas 1973Ai??m. pavasarA? uA?raA?uose pasiA?ymAi??jo, kad ai??zcentrinio knygyno reklaminAi?? bAi??simA? knygA? vitrina visAi?? laikAi?? tuA?A?ia ar apytuA?tAi??ai???, nes ai??znugnaibiusai??? daugelA? planuotA? leidiniA?, susidarAi?? vakuumas, kuris paskubom uA?pildomas kartojamais leidiniaisai???20. Vagos leidyklos partiniuose dokumentuose randame, kaip maA?daug tuo paA?iu metu guodA?iamasi, kad leidykla jauA?ia atsiunA?iamA? naujA? rankraA?A?iA? atoslAi??gA?, todAi??l daugiau leidA?ia ai??zreikA?mingesnAi??s tematikos pakartotiniA? leidiniA?ai???. A?ia pat paaiA?kAi??jo to prieA?astis ai??i?? pastaraisiais metais ai??zgerokai sugrieA?tinti reikalavimaiai??? autoriams, todAi??l daug rankraA?A?iA? grAi??A?inama dAi??l ai??znepakankamo idAi??jinio-meninio lygioai???21. Tad ai??zatoslAi??gA?ai??? sukAi??lAi?? ne sumaA?Ai??jAi??s raA?ytojA? produktyvumas ar kAi??rybingumas, o sugrieA?tAi??jusi cenzAi??ra, iA? karto atsiliepusi ir knygA? leidybai, jos A?vairovei.

Tikros, neklastojamos, necenzAi??ruojamos ir patikimos bet kokios rAi??A?ies informacijos (nuo statistikos duomenA? iki laikraA?A?iA?) bado akivaizdoje knyga, ypaA? groA?inAi?? literatAi??ra, ne vienam skaitytojui atrodAi?? ai??zgaivesnisai??? A?altinisAi??ai??i?? ji teikAi?? ir vaizduotAi??s pabAi??gimo A? ai??zkitokiAi?? tikrovAi??ai??? perspektyvAi??, ir platesnAi??s interpretacijos erdvAi??. Pastaroji savybAi??, bAi??dinga faktiA?kai bet kuriam meniniam kAi??riniui (daugiasluoksniA?kumas, prigimtinAi?? A?aismAi??, prasmiA? dinamika), leido groA?inAi??je literatAi??roje ieA?koti raA?ytojo ai??zezopine kalbaai??? ir kitomis literatAi??rinAi??mis priemonAi??mis paliktA? uA?uominA? arba kurti savas interpretacijas. Kokios tos interpretacijos, kokios sampratos ir vaizdiniai formavosi skaitytojA? galvose per A?ias ai??zkodA?ai??? medA?ioklesAi??ai??i?? atskiras klausimas, taA?iau tai nepaneigia fakto, kad tik samizdate ir groA?inAi??s literatAi??ros kAi??riniuose skaitytojas galAi??jo rasti kai kurias labiausiai rAi??pimas ir kartu sovietinAi??s ideologijos labiausiai iA?kraipomas arba draudA?iamas temas.

Ai??vairovAi??s, kokybiA?kos literatAi??ros stoka ir cenzAi??ros diktuojama netikrumo atmosfera maA?daug aA?tunto deA?imtmeA?io pradA?ioje vis labiau A?suko paklausos ratAi??, o deficitAi?? gilino tuoj pat A?sijungusi sovietinei prekybai tipiA?ka nelegalioji pusAi??. Ji visiA?kai iA?kraipAi?? platinimo sistemAi?? ir, paversdama knygAi?? sunkiai A?sigijama preke, iA?pAi??tAi?? jos materialinAi?? ir socialinAi?? vertAi??. IA?kalbinga vertAi??jos Eugenijos StravinskienAi??s pastaba partiniame susirinkime:

Kaip pablogAi??jAi?? reikalai su knygA? platinimu, supratau iA? paskutinio susitikimo centriniam knygyne, svarstant tiraA?us. Tiesiog buvau pritrenkta, kokie abejingi knygai pasidarAi?? knygininkai. Seniau dAi??l kiekvienos knygos susimAi??stydavo, ar neapsiriks per daug papraA?Ai??, o gal per maA?ai. O dabar vis tiek, numoja ranka ir baigta. Jei duos maA?ai ai??i?? draugams uA?teks, o jei daugiau vis tiek iA?pirks. Kartais net keista, kur tos knygos dingsta, rodos, 30 000 tai tiraA?as nemenkas, o knygynuose nepamatysi.22

SkaitytojA? interesai:
ai??zsnobizmo paklaidaai???

VienAi?? Ai??ksmAi??tAi?? pavakarAi?? (1990 metais) su profesorium V. K. uA?klydom A? Kopenhagos senamiestyje esanA?iAi??, labai jaukiAi?? ir atvirAi?? KaraliA?kAi??jAi?? bibliotekAi??. A?ia galima vaikA?A?ioti ir net liesti rankomis, vartyti lentynose iA?dAi??liotas senas knygas. Visai svetimam A?mogui! Tas mane pritrenkAi??!23

Ai??i poeto Sigito Gedos nuostaba gerai atskleidA?ia susiformavusA? sovietinio skaitytojo santykA? su knyga. Lietuvos SSR taip pat veikAi?? bibliotekos su panaA?iais atvirais fondais, taA?iau net vaikA?A?iodamas tarp jA? skaitytojas A?inojo, kad pasiAi??la jam kruopA?A?iai iA?rankiota, ir tik apgraibomis A?sivaizdavo, kokio pobAi??dA?io literatAi??ra nuo jo nuslAi??pta. Skaitymo praktikos formavosi apraA?ytos informacijos hierarchijos kontekste. KAi?? patekAi??s A? tokA? tinklAi?? skaitytojas iA? tikrA?jA? skaitydavo ir kaip visa tai paveikAi?? jo skaitymo interesus?

PradAi??kime nuo knygynA?. Vilniaus miesto Centrinio knygyno pirminAi??s partinAi??s organizacijos susirinkime partijos sekretorAi?? pastebAi??jo, kad ai??zdaA?nas pirkAi??jas, apA?velgAi??s knygyno lentynas, pasako ai??i?? nieko gero neturiteai???24. Ji bara pardavAi??jas, kad A? tokias pirkAi??jA? pastabas jos reaguoja abejingai tarstelAi??damos ai??zneai???, o juk ai??zmes gi ne tik prekybininkai, bet ir idAi??jinio fronto darbuotojai. Knyga tik per mAi??sA? rankas patenka pirkAi??jui. Ir visai ne vis tiek, kAi?? iA? mAi??sA? rankA? jie gaunaai???. Vis dAi??lto A?iame pamokslavime prasprAi??sta konstatavimas, kad ideologinAi?? lektAi??ra perkama vangiai: ai??zAiA?ku, be jokiA? pastengA? vyksta parduoti didelA? tiraA?ai (sic) raA?ytojo BaltuA?io knygA?, o atsakingA? partiniA? darbuotojA?, gerai ir iA?samiai paruoA?ti veikalai, neparodA?ius prekystalio darbuotojams sugebAi??jimo prekiauti uA?siguliai???25. IdeologinAi?? literatAi??ra ai??zuA?siguliai???, o A?tai paklausi, kokybiA?ka ir dAi??l A?vairiA? prieA?asA?iA? vertinama literatAi??ra iA? knygynA? lentynA? dingdavo per keliasdeA?imt minuA?iA?. Niekam nebuvo paslaptis, kad net lentynas pasiekdavo tik dalis A? knygynAi?? atkeliavusiA? egzemplioriA? ai??i?? kita dalis iA?keliaudavo pro tarnybines duris arba pasiekdavo skaitytojAi?? neformaliais keliais uA? ai??zgeresnAi?? kainAi??ai???.

Rinktis knygas iA? tradicijos perspektyvos nebuvo A?manoma, o vertingos ir vertinamos knygos iA? knygynA? kaipAi??mat iA?garuodavo. Vadinasi, pirkAi??jas negalAi??jo pasirinkti iA? to, kas iA?leista per keletAi?? paskutiniA? metA?, kAi?? ir kalbAi??ti apie prieA? deA?imtmetA? iA?Ai??jusius leidinius. PirkAi??jai turAi??jo griebti tai, kAi?? pavyksta rasti A?ia ir dabar. Dideliam iA?rankumui nebelikdavo vietos. Net ir bibliotekose neretai tekdavo arba stoti A? eilAi??, arba sulaukti neigiamo atsakymo. TodAi??l skaitytojas galAi??jo A?prasti skaityti tik tai, kas leidA?iama A?ia ir dabar. PavyzdA?iui, A? 1972 m. lapkriA?io 6 d. Kauno vieA?osios bibliotekos direktoriaus uA?klausAi??, kodAi??l kai kurios ai??zprieA? 10-20 metA? iA?leistos puikios knygos lietuviA? kalba A?iandien beveik neskaitomosai???, UkmergAi??s rajoninAi??s bibliotekos vedAi??ja M. RokienAi?? atsakAi??:

DidelAi?? dalis knygA? mAi??gAi??jA? skaito tik naujausiAi?? literatAi??rAi??. BAi??na taip, kad senai iA?leista gera knyga guli nejudinama, o pasirodA?ius tos knygos naujam leidimui, knyga eina iA? rankA? A? rankas. Taip buvo su Aderseno-NeksAi??s ai??zDitAi??-A?mogaus kAi??dikisai???, taip A?iuo metu yra su nauju V. Hugo ai??zVargdieniA?ai??? leidimu. Naujai iA?leista ir graA?iai apipavidalinta knyga atgimsta iA? naujo.26

Nepaisant fakto, kad A? deficitinAi??s literatAi??ros sAi??raA?us akimirksniu patekdavo ai??zaukA?tosios literatAi??rosai??? kAi??riniai, tai nAi??ra tikrasis rodiklis, parodantis, kAi?? A?monAi??s iA? tiesA? mAi??go skaityti. PanevAi??A?io jaunimo skaitymAi?? tyrinAi??jusi Vanda A?ilinskienAi?? pastebAi??jo, kad realiAi?? situacijAi??, kAi?? iA? tikrA?jA? mAi??gsta skaityti jauni A?monAi??s, geriausiai atspindi atsakymai apie mAi??gstamus VakarA? autorius27. Ai??is sAi??raA?as atrodAi?? taip: A?. Vernas (12,77%), A. Diuma (10,60%), Ai??. BrontAi?? (9,71%), T. Dreizeris (6,00%), F.Ai??Kuperis (4,85%), DA?. Londonas (4,60%), A. Kristi, E. HemingvAi??jus (abu po 4,47%), T. Main Ridas (3,96%), G.Ai??Mopasanas (3,83%), DA?. SelindA?eris (2,81%)28. Bet iA? tikrA?jA? ai??i?? tai ne tik jaunojo skaitytojo, bet visos skaitanA?iosios visuomenAi??s pomAi??giA? veidrodis: daugiausia dAi??mesio sulaukia nuotykiA? romanai, detektyvai ir meilAi??s istorijos. Taigi mokykloje susiformavAi?? interesai maA?ai kisdavo. Prie A?io sAi??raA?o tereiktA? pridAi??ti kelis mAi??gstamiausius lietuviA? autorius (JuozAi?? BaltuA?A?, JonAi?? AvyA?iA?, AlfonsAi?? BieliauskAi??, JustinAi?? MarcinkeviA?iA?, VincAi?? MykolaitA?-PutinAi??, VytautAi?? PetkeviA?iA?), kurie, beje, taip pat minimi jau moksleiviA? sAi??raA?uose. PavyzdA?iui, 1977Ai??m. Ai??iauliuose tarp darbininkA?, sugebAi??jusiA? apklausos rengAi??jams nurodyti konkretA? autoriA? ar knygos pavadinimAi??, 62,9% skaitAi?? ai??zuA?sienio autoriusai???. DaA?niausiai paminAi??ti kAi??riniai: Theodoreai??i??o Dreiserio AmerikoniA?koji tragedija, Alexandre Dumas Trys muA?kietininkai, Grafas Montekristas, Honor?? de Balzaco KurtizaniA? spindesys ir skurdas, Thomas Mayne Reido Baltoji pirA?tinAi??, Raitelis be galvos, Victoro Hugo Vargdieniai. 23,1% darbininkA? paminAi??jo lietuviA? raA?ytojA? kAi??rinius: BaltuA?io Su kuo valgyta druska, Parduotos vasaros, AvyA?iaus SodybA? tuA?tAi??jimo metas, MykolaiA?io-Putino AltoriA? A?eA?Ai??ly, Bieliausko RoA?Ai??s A?ydi raudonai29. Abu A?ia minAi??tus tyrimus skiria deA?imt metA?, taA?iau ne tik nepakito A?anrA? tendencijos (nuotykiai, detektyvai, meilAi??s romanai), bet ir minimus autorius vos pastumdAi?? laikotarpio naujienos (Charlotte Bront??, Jerome Salinger). Ai??is pastovumas ai??i?? beveik stulbinamas: ar perA?iAi??rAi??sime vienos nedidelAi??s miesto bibliotekos ar viso miesto apklausAi??30, ar nagrinAi??sime daugiausia uA?klausA? ir neigiamA? atsakymA? bibliotekose sulaukusiA? kAi??riniA? tyrimAi??31, rasime labai panaA?ius autoriA? sAi??raA?us. Tik nuo 1988Ai??m., kai imta leisti iA? tiesA? kokybiA?kai kitokiAi?? literatAi??rAi??, jie ima stipriai keistis.

Tad kodAi??l ai??zdeficitinAi??s knygosai??? taip maA?ai keitAi?? ai??zmAi??gstamA?jA? sAi??raA?usai??? ir jis buvo toks nepaslankus? Ar gali taip bAi??ti, jei sovietiniA? lietuviA? autoriA? romanai, protarpiais pasirodantys VakarA? literatAi??ros A?edevrai ir lituaAi??nistikos paveldo naujienos bAi??davo tuoj pat iA?graibstomos, vadinasi, tos knygos vertintos ir A?sigytos masiA?kai? Atsakymas bAi??tA? paprastas: A?sigyti, nereiA?kia skaityti, o skaityti ai??i?? nereiA?kia mAi??gti (vertinti meninAi??, ne socialinAi?? jA? pusAi??). Vertingiausioji puikaus Rapoporto ir GaidA?io atlikto tyrimo dalis ai??i?? klausimai apie ai??zdeficitinesai??? knygas. Apklausos anketoje skaitytojams buvo pasiAi??lytas 12 neseniai iA?leistA? ai??zdeficitiniA?ai??? knygA? sAi??raA?as, kurA? sociologams rekomendavo bibliotekA? ir knygynA? darbuotojai. Jie ne tik papraA?Ai?? respondentA? pateikti savo prioritetus, bet ir knygas A?vertinti (ieA?kojo/neieA?kojo, patiko/nepatiko). PirmAi??jAi?? vietAi?? uA?Ai??mAi?? tA? metA? tikra sensacija, santAi??rus Janio ZalyA?io seksologijos vadovAi??lis MeilAi??s vardu. 57% tvirtino A?iAi?? knygAi?? skaitAi??, o 12,5% prisipaA?ino, kad nepavyko jos gauti. Antroji vieta atiteko Ericho M. Remarqueai???o Juodajam obeliskui (48% patiko, 12% ieA?kojo), toliau ai??i?? Pauliaus Ai??irvio Ir nusineA?Ai?? saulAi?? miA?kai (43% patiko, kiek ieA?kojo, nenurodyta), Vytauto Sirijos Giros KanarAi??lAi??s (42% ir 10%). Bet kur kas A?domiau, kad tarp ai??zdeficitiniA?ai??? knygA? pateko Immanuelio Kanto Grynojo proto kritika (A?ia autoriai pastebi, kad filosofai skundAi??si negalintys gauti knygos ir nesuprantantys, kas galAi??jo jAi?? iA?pirkti). Tik labai specifiniam skaitytojui skirtos knygos patekimas A? tokA? ai??ziA?rinktA?jA?ai??? sAi??raA?Ai?? savaime byloja, kad kai kurios knygos iA?pirktos dAi??l jA? socialinAi??s ai??zaurosai???. Apklausoje 8% teigAi?? norAi??jAi?? A?sigyti A?iAi?? knygAi??, bet negavo, dar 8% tikino jAi?? perskaitAi??, o 2% iA? jA? pareiA?kAi??, kad knyga ai??znepatikoai???. O tikruoju apklausos rodikliu tapo sociologA? parengtas ai??zmeloai??? testas. Jie A? sAi??raA?Ai?? A?traukAi?? 13-Ai?? neegzistuojanA?iAi?? knygAi??. Tik 25% apie A?iAi?? knygAi?? nieko neatsakAi??. Prie sAi??A?iningesniA? respondentA? turbAi??t reikAi??tA? priskirti ir tuos 59%, kurie paA?ymAi??jo knygos neieA?kojAi??. UA?tat 12% pasirinko atsakymAi??, kad stengAi??si gauti, bet jiems nepavyko. Dar A?domiau ai??i?? 3% tikino perskaitAi?? jAi?? ir ji patiko, o 1% knyga nepatiko32. Tad net tarp bibliotekos lankytojA? susidarAi?? maA?iausiai 16% respondentA?, kuriems atrodAi?? nepriimtina neA?inoti ai??zpopuliariosai??? knygos ir neiA?sakyti apie jAi?? nuomonAi??s, nors tokios neturAi??jo ir negalAi??jo turAi??ti. Tai galAi??tume vadinti savita ai??zsnobizmo paklaidaai???, kuri padeda orientuotis, kiek net ne visoje visuomenAi??s, o tik tarp realiai skaitanA?iA?jA? gali bAi??ti tokiA?, kurie pirmiausia galvoja apie savo socialinA? statusAi??, o ne vertina knygos meninAi?? pusAi??.

Skolininkai ir plAi??A?ytojai

Koks susiformavo tokio skaitytojo poA?iAi??ris A? institucijas, iA? kuriA? jis gauna knygas, ir kaip nuo to priklausAi?? jo elgesys su spaudiniu? Kad skaitytojai vengAi?? klausti bibliotekininkA? patarimA?, kokiAi?? knygAi?? skaityti, tAi??ra nedidelis epizodas visoje susiklosA?iusiA? santykiA? paletAi??je, kurioje nepasitikAi??jimui vieA?aisiais A?altiniais akomponavo atsainus ir savanaudiA?kas elgesys, o sureikA?mintAi?? privaA?iAi?? erdvAi?? (antai asmeninAi??s bibliotekos) ai??i?? vadinamasis ai??zsnobiA?kumasai??? ir neformaliA? keliA? paieA?kos.

Atgimimo laikA? bibliotekininkA? publikuotA? tekstA? bAi??dingiausias bruoA?as ai??i?? ryA?kAi??s krizAi??s A?enklai, menka savivertAi?? ir demoralizacijos poA?ymiai. NuoskaudA? kupinas bibliotekininkA? poA?iAi??ris A? savo darbAi?? atitiko bendras visuomenAi??s nuotaikas. Rapoporto ir GaidA?io tyrimas parodAi??, kad tikraisiais knygA? specialistais turAi??jusiA? bAi??ti bibliotekininkA? konsultacijos renkantis A?domiAi?? knygAi?? klaustA? tik 13% skaitytojA?. Jie kur kas labiau pasitikAi??jo artimais A?monAi??mis ai??i?? 45% teigAi?? pasinaudojantys draugA? patarimais. NepasitikAi??jimAi?? iA?reiA?kia ir kitas skaiA?ius: 40% apklaustA?jA? manAi??, kad gerAi?? knygAi?? bibliotekoje gausi tik per paA?A?stamus. Kiek giliai knygA? platinimas buvo perAi??jAi??s A? neformalius santykius, parodo atsakymas apie knygynus: juose tik su paA?A?stamA? pagalba gerAi?? knygAi?? tikAi??josi gauti 78% respondentA?.

Kita vertus, vAi??lyvuoju sovietmeA?iu paA?iA? A?moniA? nuostatos palaikAi?? tokiAi?? sistemAi?? ai??i?? vieA?asis interesas jau aiA?kiai praloA?Ai?? privatiesiems. SociologA? paklausti, kaip reikAi??tA? sprAi??sti knygA? deficito problemAi??, respondentai galAi??jo rinktis du atsakymus, pavadintus ai??zdemokratiniuai??? (sukoncentruoti deficitines knygas bibliotekose ir leisti jomis naudotis eilAi??s tvarka) ir ai??zelitiniuai??? (apriboti knygA? iA?davimAi??, t. y. sankcionuoti privilegijas, ai??zblatAi??ai??? ir pan.). Kitaip sakant, sociologams rAi??pAi??jo iA?siaiA?kinti, ar skaitytojai suvokia ai??zvieA?Ai??jA? interesAi??ai??? (kuris vis dar formaliai deklaruojamas ir oficialios valdA?ios), ar jA? mAi??stymAi?? jau lemia tik privatAi??s interesai, kuriuos galima realizuoti nepaisant nustatytA? bendrA?jA? taisykliA? (vyraujanti tendencija tikrovAi??je, jos ai??zsankcionavimasai???). Ai?? bendrAi?? tokio pobAi??dA?io klausimAi?? 44% skaitytojA? pasirinko pirmAi??jA? atsakymo variantAi??, 30% ai??i?? antrAi??jA?. TaA?iau klausimAi?? sukonkretinus, ar ai??zelitinA?ai??? bAi??dAi?? taikyti knygynuose, 52% tam pritarAi??, o 37% buvo prieA?. Tad kol kalbama apie knygos skaitymAi?? (gavimAi?? bibliotekoje), vis dar laimi ai??zdemokratinisai??? bAi??das, bet kai kalba pasisuka A? turAi??jimAi?? (gavimAi?? knygyne), iA?kart A?okteli ai??zelitinioai??? bAi??do rAi??mAi??jA? skaiA?ius33. Tad prie asmeniniA? bibliotekA? sureikA?minimo tikrai prisidAi??jo ai??zsnobiA?kiejiai??? veiksniai, t. y. ne tik patogumas (knygAi?? pasiimi kada nori, nereikia stovAi??ti eilAi??je, niekas nenustato jos paAi??mimo tvarkos), bet ir socialinis prestiA?as. SociologA? apklausoje tik 20% apklaustA?jA? manAi??, kad neverta turAi??ti nuosavAi?? bibliotekAi??lAi??, uA?tat 45% norAi??jo, kad ai??zpadidintos paklausosai??? tomai bAi??tA? namA? bibliotekoje. O kai svarbiausiu faktoriumi tampa ne knygos skaitymas, o jos buvimas, suprantama, kad tas buvimas turi bAi??ti reprezentatyvus, t. y. trokA?tama, kad knygos iA?orAi?? pati uA? save bylotA? apie jai teikiamAi?? prestiA?o vertAi??: ai??zO ir perka A?monAi??s tas knygas, rodos, ne tiek kaip tokias, dAi??l turinio, o kaip ai??zgraA?ius daiktusai???, nelyginant A?okoladiniA? saldainiA? dAi??A?utes, kuriA? turinio bAi??tina sAi??lyga yra apiforminimo spalvingumas ir patrauklumasai???34.

TaA?iau tai vis dar graA?ioji A?io reiA?kinio pusAi??. Norintys, bet materialiai ar socialiai neiA?galintys dalyvauti A?iuose knyginiuose prestiA?o kaupimo A?aidimuose, nukreipdavo savo pastangas A? vieA?uosius fondus. Kai visoje visuomenAi??je vieA?asis turtas nuvertintas iki sampratos ai??zvaldiA?kas, vadinasi, niekienoai???, o bibliotekA? vaidmuo dar labiau smukAi??s, nes A? jas A?iAi??rima kaip A? ideologines institucijas, nenuostabu, kad bibliotekA? knygos kai kuriems skaitytojams atrodAi?? menkesnAi??s vertAi??s arba jie imdavo gerinti savo socialinA? statusAi?? bibliotekA? fondA? sAi??skaita. TaA?iau knygA? skolininkA? ir gadintojA? fenomenas nAi??ra vienpusis: tai galima suvokti ir kaip savitAi?? atsakAi?? A? brukamAi?? ideologinAi?? lektAi??rAi??, ir reikalingiausiA? knygA? (vadovAi??liA?, programinAi??s literatAi??ros) stokAi??.

Vilniaus vieA?osios A. MickeviA?iaus bibliotekos atvirame partiniame susirinkime (1977-09-30) viena skaityklos darbuotoja teigAi??: ai??zLabiausiai nukentAi??jusi mAi??sA? fondo dalis yra Lenino raA?tai. Tiek plAi??A?o, tiek plAi??A?o, kad kai kuriA? tomA? nebeliko ne tik kAi?? skaityti, bet ir plAi??A?ytiai???35. Tai ai??i?? ne vieA?ai demonstruojama neapykanta ideologijos stabui, kaip gali pasirodyti dabar. Tai dogAi??matiA?ko A?vietimo problema. Kaip aiA?kina viena A?ios bibAi??liotekos darbuotoja, didA?iAi??jAi?? jA? lankytojA? dalA? sudarAi?? studentai, o jiems raA?ant bet kokA? mokslinA? darbAi?? reikAi??davo cituoti ai??zdidA?iuosius autoriusai???. Pirkti tokiA? knygA? dAi??l keliA? privalomA? iA?raA?yti citatA? studentai neskubAi??jo, o ieA?kojo jA? bibliotekoje. TaA?iau kantrybAi??s persiraA?yti daA?nai pritrAi??kdavo, o dauginimo aparatA? nebuvo, todAi??l greiA?iausias bAi??das ai??i?? iA?siplAi??A?ti reikiamAi?? puslapA?. DAi??l tos paA?ios ideologinAi??s literatAi??ros ai??zneiA?vengiamybAi??sai??? prieA?asties bibliotekA? ataskaitose tarp skaitomA? knygA? jos iA?laikydavo pozicijas. Juk pasirodA?ius Leonido BreA?nevo knygai MaA?oji A?emAi?? kiekvienas darbo kolektyvas turAi??davo jAi?? apsvarstyti, todAi??l eidavo ieA?koti A? bibliotekAi??.

Spaudiniai gadinti ir dAi??l kitA? prieA?asA?iA? ai??i?? nuolat plAi??A?yti paklausAi??s mados A?urnalai, o iA? namA? grAi??A?inamos knygos viduje bibliotekininkai kartais po virA?eliais aptikdavo kitos knygos turinA?. Regis, A?A? atsainA? poA?iAi??rA? A? ai??zvaldiA?kAi?? turtAi??ai??? tAi??vai jau buvo spAi??jAi?? perduoti vaikams. A. MickeviA?iaus bibliotekos VaikA? literatAi??ros skyriaus vedAi??ja pastebAi??jo: ai??zPer 8 darbo su skaitytojais mAi??nesius jau teko nusivilti mAi??sA? vaikuA?iais. Vaikai labai gudrAi??s ir tie, kuriais mes labiausiai pasitikAi??davome, yra labiausiai mums pakenkAi??ai???36. Liaudies kontrolAi??s grupAi??s pirmininkAi??s duomenimis, Abonemento skyriuje suplAi??A?yta 8274 egzemplioriA?, 300 ai??i?? sugadinta visai (nepatikslinama, kokio laikotarpio duomenys). Ji pateikia tokius apibendrinimus: ai??zLabai gadina 8 skyriaus literatAi??rAi?? (literatAi??ros mokslas, ai??i?? T. V.), o 13 ir 14 vid. mokyklose net uA?duodama iA?kirpti raA?ytojA? portretus. AiA?ku tokiA? dalykA? negali bAi??ti. SenovAi??s Egipte skaitytojai, kurie negerai, neatsargiai elgdavosi su knyga gaudavo 200 rykA?A?iA?, o mes: a) lankstom lapus, knygAi??, b) skaitom valgant, c) plAi??A?om madas ir t. t.ai???37

KnygA? dingimas buvo dar didesnAi?? bibliotekA? problema. Populiariausias bAi??das ai??zpradangintiai??? knygAi?? ai??i?? tapti skolininku, t. y. jos negrAi??A?inti. TaA?iau bibliotekininkai nuolat susidurdavo ir su vagystAi??mis tiesiai iA? bibliotekA? (daA?niausiai parodose). Be to, A? A?iAi?? kategorijAi?? tenka A?traukti paA?ius bibliotekininkus ai??i?? vienas kitas jA? taip pat prisidAi??davo prie to, kad ai??zdeficitinAi??ai??? knyga visam laikui iA?keliautA? iA? fondA?. GreiA?iausiai todAi??l bibliotekininkai vieA?ai tik kartais aptakiai drA?sdavo klausti, kaip galAi??jo dingti knyga iA? uA?daro fondo, saugyklos (skaitytojams neprieinamo)? A. MickeviA?iaus bibliotekos bibliografinio-informacinio skyriaus vedAi??ja vis dAi??lto apeliavo A? darbuotojA? sAi??A?inAi??: ai??zVertingiausias rodykles laikome specialioje vietoje, kuriAi?? A?ino tik skyriaus darbuotojai, bet ir iA? ten dingo keletas. Tai faktas, kad kalti tik mAi??sA? darbuotojai. Kas gi belieka? Tik kreiptis A? darbuotojA? sAi??A?inAi??ai???38. Ai??mus daryti sAi??A?iningas knygA? apskaitas, paaiA?kAi??jo, kad ai??zdaugelyje bibliotekA? iA?aiA?kinti nepateisinamai dideli knygA? trAi??kumaiai???39.

Bet didA?iausiu galvos skausmu tapo skolininkai. 1970Ai??m. vasario 18 d. laiA?ke kultAi??ros ministrui Lionginui Ai??epeA?iui tuometis A. MickeviA?iaus bibliotekos direktorius Algimantas LingAi?? nurodAi??, kad bibliotekoje daugiau nei 40% visA? skaitytojA? yra skolininkai. O kadangi nei raginimai, nei apsilankymai namuose (pas 300 A?moniA? lankytasi net po 3 kartus) nepadeda, jis praA?o ministro, kad bAi??tA? sugrieA?tinta knygA? iA?davimo tvarka ir padidintos baudos uA? negrAi??A?intus spaudinius ir vAi??lavimAi??40. Ir tai, ir kitos priemonAi??s (praneA?imas darbovietei ar mokslo A?staigai, notaro kontoros, net liaudies teismas) nepadAi??jo ai??i?? knygA? deficito reiA?kinys pasirodAi?? stipresnis. Liaudies kontAi??rolAi??s grupAi??s pirmininkAi?? nurodAi??, kad A. MickeviA?iaus biblioteka per keletAi?? metA? Saugyklos skyriuje nuraA?Ai?? 1017 egzemplioriA? dingusiA? knygA?, o Abonemento skyriuje per 5 metus nuraA?Ai?? 7032 egzemplioriA? skaitytojA? pamestA? spaudiniA?41. Bibliotekininkai Ai??mAi?? pastebAi??ti, kad daugAi??ja piktybiA?kA? knygA? negrAi??A?inimo atvejA?, o tarp negrAi??A?intA? knygA?Ai??ai??i?? vis daugiau tA?, kurios paA?ios paklausiausios, taigi ai??i?? ai??zdeficitinAi??sai???. Ai??iauliA? rajono centAi??rinAi??s bibliotekos skaitytojA? aptarnavimo skyriaus vedAi??ja 1988 m. konstatavo: ai??zVisiems A?inoma, kas dedasi su J. ZalyA?io ai??zMeilAi??s varduai???, K. Makalou ai??zErA?kAi??A?iA? paukA?A?iaisai???, M. Bulgakovo ai??zMeistru ir Margaritaai??? ir kitais didelAi?? paklausAi?? turinA?iais leidiniais. Saugok nesaugojAi??s, dingsta iA? bibliotekA? ai??zdeficitaiai??? ir tiekai???42. Kad A? skolininkA? sAi??raA?us patekdavo ne tik ai??zneatsakingiai??? ar ai??zuA?marA?Ai??sai??? amenys, bet ir tikri ai??zdeficitoai??? medA?iotojai, rodo ir faktas, jog skolininkA? neiA?gAi??sdindavo reikalavimai deA?imteriopai atlyginti pamestos knygos vertAi?? ir tai padarydavo atneA?dami senas asmenines knygas ar pinigus43.

1 ai??zSovietmeA?io tikrovAi?? ir importuotos schemos ai??i?? ieA?kant analitinio aurea mediocritasai???, in: Colloquia, 2008, Nr. 21, p. 145, prieiga per internetAi??: http://www.llti.lt/failai/Nr21_08_Diskusija.pdf.

2 Loreta JakonytAi??, ai??zPradiniai A?trichai ankstyvojo sovietmeA?io skaitytojo portretuiai???, in: Colloquia, 2011, Nr. 27.

3 Ibid., p. 94.

4 Tomas Daugirdas, Sparnuoto arklio dantys: Ai??iuolaikinAi??s Lietuvos kultAi??ros profiliai, Vilnius: Naujasis A?idinys-Aidai, 2008, p. 172.

5 Sovietinio raA?ytojo socialinis vaizdinys ir savivaizdis galbAi??t geriausiai pateiktas JakonytAi??s monografijoje. NagrinAi??dama raA?ytojA? tapatybAi?? politinio virsmo metais, ji kartu uA?A?iuopAi?? pagrindinius sovietinio raA?ytojo socialinius bruoA?us, kuriA? praradimas komplikavo raA?ytojA? tapatybAi??; A?r. Loreta JakonytAi??, RaA?ytojo socialumas: LietuviA? raA?ytojA? savivoka XX amA?iaus 10-ajame deA?imtmetyje, Vilnius: LietuviA? literatAi??ros ir tautosakos institutas, 2005.

6 Rimalda KvietkauskienAi??, ai??zMokslinis metodinis darbasai???, in: Vytautas RimA?a (sud.), Lietuvos nacionalinAi?? Martyno MaA?vydo biblioteka (1979ai??i??1989): Teminis straipsniA? rinkinys, Vilnius, 1991, p. 122; Janina Ai??irvinskienAi??, ai??zKas lemia prestiA?Ai??ai???, in: BibliotekA? darbas, 1988, Nr. 12, p. 27.

7 Vytautas Gudaitis, ai??zTurime daug kAi?? pasakyti vienas kitam: ar jau persitvarkAi??meai???, in: BibliotekA? darbas, 1990, Nr. 1, p. 3.

8 Vilija Gerasimova, ai??zCentralizacija darbo nepalengvinoai???, in: BibliotekA? darbas, 1989, Nr. 12, p. 3.

9 Vladas Gaidys, Sergejus Rapoportas, ai??zTiriame skaitymAi??ai???, in: LiteratAi??ra ir menas, 1987-08-01, Nr. 31, p. 5; Nr. 32, p. 4, 10. VAi??liau A?ie straipsniai perspaudinti rinkinyje: Ai??iandienos pasaulis ir literatAi??ra, Vilnius: Vaga, 1989, p. 205ai??i??223.

10 Vladas Gaidys, Sergejus Rapoportas, op. cit., Nr. 31, p. 5.

11 Ibid., p. 5.

12 Irena KelduA?ienAi??, ai??zDarbininkas ir knygaai???, in: BibliotekA? darbas, 1979, Nr. 8, p. 2.

13 Vladas Gaidys, Sergejus Rapoportas, op. cit., Nr. 31, p. 5.

14 Evgeny Dobrenko, The Making of the State Reader: Social and Aesthetic Contexts of the Reception of Soviet Literature, Stanford, California: Stanford University Press, 1997, p. 171.

15 Vladas Gaidys, Sergejus Rapoportas, op. cit., Nr. 31, p. 5.

16 Ibid.

17 Ibid.

18 Tarkime, Aleksandro GudaiA?io-GuzeviA?iaus romanai tvindAi?? bibAi??liotekas ir knygynus: jo RaA?tA? A?eA?i tomai iA?leisti 1960ai??i??1961 m., o dar septyni tomai ai??i?? 1975ai??i??1981 m.; vien Kalvio Ignoto teisybAi?? iA?Ai??jo dvylika kartA?; knygos leistos 10 000 ai??i?? 25 000 tiraA?u: Juzefa ZonytAi??, ai??zBibliotekA? fondai ai??i?? visA? rAi??pestisai???, in: BibliotekA? darbas, 1989, Nr. 4, p. 9.

19 JAi??ratAi?? SprindytAi??, ai??zThe Symbolic Capital of Ideologically Untainted Writers: Estonian, Latvian, and Lithuanian Small Novelsai???, in: Elena BaliutytAi??, Donata MitaitAi?? (ed.), Baltic Memory: Processes of ModernisaAi??tion in Lithuanian, Latvian and Estonian Literature of the Soviet Period, Vilnius: LietuviA? literatAi??ros ir tautosakos institutas, 2011, p. 83ai??i??96.

20 Romualdas Ozolas, Atgimimo iA?takose: 1970ai??i??1980 metA? Lietuvos kultAi??ros gyvenimo A?trichai, Vilnius: Pradai, 1996, p. 266.

21 LYA, f. 11321, ap. 2, b. 14, l. 1ai??i??2: RaA?ytojA? sAi??jungos ir Vagos leidyklos partiniA? organizacijA? jungtinio susirinkimo protokolas (1974-01-28).

22 Ibid., b. 20, l. 73: Vagos leidyklos pirminAi??s partinAi??s organizacijos atviro partinio susirinkimo protokolas (1980-10-01).

23 Sigitas Geda, ai??zKnygos, kurios veda ir uA?buriaai???, in: Tarp knygA?, 1999, Nr. 5, p. 6.

24 LYA, f. 17307, ap. 1, b. 6, l. 58: Vilniaus miesto Centrinio knygyno pirminAi??s partinAi??s organizacijos ataskaitinio-rinkiminio susirinkimo protokolas (1976-10-22).

25 Ibid., l. 58.

26 VAA, f. 95, ap. 1, b. 209, l. 9ai??i??10.

27 Vida A?ilinskienAi??, ai??zKAi?? skaito PanevAi??A?io jaunimasai???, in: Algirdas Kancleris (sud.), II respublikinAi?? mokslinAi?? skaitymo kultAi??ros konferencija: PraneA?imA? tezAi??s, Vilnius: LTSR valstybinAi?? respublikinAi?? biblioteka, 1987, p. 34.

28 Ibid., p. 137; A?ia raA?ytojA? vardA? raA?yba palikta kaip cituojamame tekste, toliau nurodant A?vairias mAi??giamA? raA?ytojA? apklausas atstatoma originali vardA? forma.

29 Irena KelduA?ienAi??, op. cit., p. 3.

30 Vlada PaA?kauskienAi??, ai??zKAi?? mAi??stome, kAi?? siAi??lomeai???, in: BibliotekA? darbasai???, 1988, Nr. 10, p. 6ai??i??7; ViliunAi?? StasaitytAi??, ai??zKAi?? parodAi?? bandomasis tyrimasai???, in: BibliotekA? darbas, 1988, Nr. 1, p. 11ai??i??12.

31 Violeta A?erniauskaitAi??, ViliunAi?? StasaitytAi??, ai??zKo negauna skaitytojaiai???, in: BibliotekA? darbas, 1989, Nr. 4, p. 6.

32 Vladas Gaidys, Sergejus Rapoportas, op. cit., Nr. 32, p. 4, 10.

33 Ibid., p. 4.

34 Romualdas Ozolas, op. cit., p. 159.

35 LYA, f. 11324, ap. 2, b. 16, l. 35.

36 Ibid.

37 Ibid., l. 39.

38 Ibid., l. 34.

39 Rimalda KvietkauskienAi??, op. cit., p. 123.

40 Vilniaus vieA?osios A. MickeviA?iaus bibliotekos archyvas, f. 1, ap.Ai??1, b. 540, l. 3.

41 Vilniaus vieA?osios A. MickeviA?iaus bibliotekos atviro partinio susirinkimo protokolas, 1977-09-30, in: LYA, f. 11324, ap. 2, b. 16, l. 38.

42 DanutAi?? Belova, ai??zSkolininkA? nemaA?Ai??jaai???, in: BibliotekA? darbas, 1988, Nr. 10, p. 5.

43 Ibid., p. 6.