SocialiniA? ir literatAi??riniA? plotmiA? tarpusavio priklausomybAi??

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: GroA?inAi?? literatAi??ra
AUTORIUS:Ai??Marius GauA?ys

DATA: 2013-03

SocialiniA? ir literatAi??riniA? plotmiA? tarpusavio priklausomybAi??

Marius GauA?ys

Literature in Society, edited by Regina RudaitytAi??. Newcastle Upon Tyne: Cambridge Scholars Publishing, 2012

AiA?Ai??jant postmoderniosios nihilistinAi??s, ambivalentiA?kos pasaulAi??A?iAi??ros ir ja grindA?iamos estetikos pamatams, pamaA?u keiA?iasi literatAi??ros tyrimA? kryptys, kritikai ir teoretikai ieA?ko naujA? atspirties taA?kA?, kad galAi??tA? kitaip paA?velgti A? groA?inAi??s literatAi??ros tekstus, atmetAi?? diskursAi??, kuris iA? esmAi??s ignoravo vertybinA? matmenA?. PrestiA?inAi?? anglA? akademinAi?? leidykla iA?leido straipsniA? rinkinA?, parengtAi?? pagal praneA?imus, skaitytus Vilniaus universiteto surengtoje mokslinAi??je konferencijoje ai??zLiteratAi??ra ir visuomenAi??ai???. TyrinAi??tojai iA? A?vairiA? Europos A?aliA? aptaria literatAi??ros sAi??sajas ir sAi??veikas su visuomene, remdamiesi A?vairiomis metodologijomis, t.Ai??y. nelaiko savAi??s kokio nors vieno, juolab suabsoliutinto, tyrimA? metodo adeptais (skirtingai nuo, pavyzdA?iui, gana sektantiA?ko lietuviA? semiotikA? bAi??relio, kurio nariai, regis, A?sivaizduoja esant vienui vienAi?? ai??ztikslA?ai??? ir ai??zmoksliA?kAi??ai??? raktAi?? kultAi??ros tekstams ai??zatrakintiai???, nors pats semiotikos guru Algirdas Julius Greimas gyvenimo pabaigoje raA?Ai?? supratAi??s, kad tai buvusi tik iliuzija).

Aptariamojo rinkinio pagrindinAi?? tema ai??i?? apmAi??styti, kaip literatAi??ros kAi??riniai susilieA?ia su fikciniu ir realiuoju pasauliu, pasiaiA?kinti, kokiAi?? A?takAi?? jie daro visuomenei tuo metu, kai yra sukuriami, o kokA? vAi??liau, kai yra skaitomi ir interpretuojami, jau smarkiai pakitus socialiniam kontekstui. Svarbus aspektas ai??i?? kaip politinAi?? galia, ideologija, jAi?? kurianA?ios ir diegianA?ios institucijos panaudoja literatAi??rAi?? saviems tikslams, manipuliuodamos tekstA? estetiA?kumu, moralinAi??mis ar politinAi??mis prasmAi??mis. Rinkinio problematika plati ir universali: svarstoma ir apie istorines literatAi??ros plotmes, aptariamos naujausiA? groA?inAi??s literatAi??ros kAi??riniA? sAi??sajos su pastaruoju metu A?sitvirtinusiomis ir besivarA?anA?iomis tarpusavyje ideologijomis.

Ai??Ai?? IntelektualinA? tonAi?? uA?duoda Gieseno universiteto (Vokietija) profesoriaus Herberto Grabeso straipsnis, nagrinAi??jantis socialumo ir literatAi??riA?kumo plotmes, jA? tarpusavio priklausomybAi??. Tarptautiniu mastu A?inomas literatAi??ros tyrinAi??tojas, beje, dalyvavAi??s jau keliose Vilniuje surengtose literatAi??rologA? konferencijose, A?dAi??miai ir A?domiai svarsto, kaip suvokiamas ir interpretuojamas literatAi??rinis diskursas, pabrAi??A?damas, kad socialinAi?? teorija apeina nemaA?ai aspektA?, kurie svarbAi??s, bandant suvokti visuomenAi??s santykA? su literatAi??ra. Pasak Grabeso, ai??znepasitikAi??damos fikciniA? tekstA? tariamu neA?alingumu, dauguma visuomeniA? iA? politiniA?, religiniA? ar moraliniA? paskatA? griebiasi tam tikros tiesioginAi??s ar netiesioginAi??s cenzAi??ros. [ai??i??] Akivaizdu: ir valdA?ia, ir pati visuomenAi?? turAi??s iA?siugdyti nemenkAi?? tolerancijAi??, kad gerbtA? ir netgi saugotA? tAi?? socialinAi?? erdvAi??, kur galima nepaisyti dominuojanA?ios politinAi??s ideologijos, diegiamos A?takingA? socialiniA? grupiA?, arba religiniA? A?sitikinimA?, arba socialiniA? konvencijA?, kurioms A?ventumo statusAi?? suteikia tradicijaai??? (p. 14).

Teoretikas atkreipia dAi??mesA? ir A? kitAi??, beveik ai??znematomAi??ai??? visuomenAi??s santykio su groA?iniais tekstais pusAi??: literatAi??ros procesams daro poveikA? ne tik tokie atviri suvarA?ymai kaip cenzAi??ra ar izoliavimas, bet ir gerokai maA?iau A? akis krintantys metodai, pavyzdA?iui, institucijA? teikiama arba neteikiama parama vienokiai arba kitokiai literatAi??rai (ar jos kAi??rAi??jams). Svarbus A?ia ir A?vietimo sistemos vaidmuo, ir galiAi?? turinti kritika. Mokslininko nuomone, kritikai bando ai??zmonopolizuoti tam tikras kokybAi??s kategorijasai???, o rinkoje besivarA?antys leidAi??jai siekia ne tik ekonominAi??s naudos, bet ir A?tvirtina ideologinius, estetinius savo prioritetus. Kaip tokio institucinio spaudimo iliustracijAi?? Grabesas pateikia A?domA? pavyzdA?: Vokietijoje iA? mokykliniA? vadovAi??liA? pamaA?u ai??ziA?nykoai??? poezija, kurios vietAi?? uA?Ai??mAi?? dabar vyraujanti produkcija ai??i?? trumpi ai??zpolitiA?kai korektiA?koai??? turinio apsakymAi??liai. TAi?? sumaniai maskuoja diskursas, apeliuojantis A? dabarties dvasiAi??, ai??i?? esAi?? vaikus ir paauglius, patirianA?ius stiprA? audiovizualiniA? medijA? poveikA?, sunku sudominti poezijos kAi??riniais. LietuviA? tyrinAi??tojai panaA?iA? tendencijA? galAi??tA? A?A?velgti ir neva ai??zpliuralizuotojeai??? mAi??sA? A?alies kultAi??roje, kur ai??ztolerancijosai??? ar europietiA?kumo skraistAi??mis daA?nai pridengiamos grumtynAi??s dAi??l valstybAi??s pripaA?into statuso ir privilegijA?, pavyzdA?iui, teisAi??s ai??zgamintiai??? vadovAi??lius mokykloms, gauti valstybAi??s paramAi?? leidybai ai??zskaidriuoseai??? konkursuose, premijuoti saviA?kius ir pan.

Gaila, bet tokio lygmens problemiA?kA? teoriniA? straipsniA? rinkinyje maA?oka. Dauguma tyrinAi??tojA? siekia ne tiek apibendrinti ar pakylAi??ti savo svarstymus iki teorijos lygio, kiek pateikti tam tikrAi?? siauresniA? problemA?, susijusiA? su vienu ar kitu groA?inAi??s literatAi??ros kAi??rAi??ju arba specifiniu laikotarpiu, analizAi??. Kita vertus, tai suprantama, nes aptariamasis leidinys nAi??ra kryptinga ir nuosekli kolektyvinAi?? keletAi?? metA? rengta monografija, kurios autoriai keltA? sau tuos paA?ius tikslus ir uA?davinius, formuotA? bendrAi?? kritikos diskursAi??. Nepaisant skirtingA? tyrimo perspektyvA? ir akademiniA? interesA?, susiklosto nors margas, taA?iau A?domus ir savaip stilingas audinys.

Dalis autoriA? iA? naujo gilinasi A? senus ai??znacionaliniA?ai??? literatAi??ros istorijA? puslapius, ai??zpreparuodamiai??? kanoniniA? ar primirA?tA? ir vAi??l aktualizuojamA? raA?ytojA? kAi??rybAi?? (pavyzdA?iui, literatAi??ros mokslA? daktaras iA? Gieseno universiteto Martinas Spiesas analizuoja XVII a. autoriaus Jameso Maxwello kAi??rinius, lenkA? literatAi??rologas Marekas Smolukas ai??i?? to paties A?imtmeA?io britA? autoriA? raA?tus moralAi??s ir etiketo temomis). Vis dAi??lto dauguma interpretuoja moderniosios ir/ar A?iuolaikinAi??s literatAi??ros kAi??rinius, beje, aptardami ir pramoginA? A?anrAi??. Neretai klaidingai A?sivaizduojama, esAi?? svarius liudijimus apie praeitA? palieka tik aukA?A?iausios prabos kAi??riniai. Suprantama, ne kiekvieno raA?ytojo A?A?valgos prilygsta Shakespeareai??i??ui ar Dickensui, taA?iau ideologinius ir politinius diskursus kuo puikiausiai perteikia ir ai??zA?emiejiai??? arba marginaliniai literatAi??ros A?anrai.

Tokio pobAi??dA?io tekstA? implikacijas analizuoja VDU profesorAi?? Milda DanytAi?? puikiame straipsnyje apie detektyvA? tematikos pokyA?ius, aiA?kindamasi, kaip amerikieA?iA?Ai?? trileriuose atsispindi neokonservatyvioji ir liberalioji ideologijos. Po Ai??altojo karo atlAi??gus prieA?prieA?ai ir pasikeitus geopolitiniam klimatui, abu pastaruosius deA?imtmeA?ius amerikieA?iA? raA?ytojai savo A?vilgsnius nukreipAi?? A? A?alies vidA?. JA? taikiniais tampa politikai, finansininkai ir pan., pakeitAi?? tradicinius ai??zblogio A?sikAi??nijimusai???. TokA? pasikeitimAi??, literatAi??rologAi??s nuomone, lAi??mAi?? ir pakitusi amerikieA?iA? tapatumo koncepcija. Be to, keiA?iasi leistinumo ribos literatAi??roje: smurtas vis daA?niau pateisinamas kaip A?statymo ir tvarkos ramstis, nors tie autoriai,Ai?? kurie, pasak DanytAi??s, kuria ai??zliberaliAi?? ar kairuoliA?kAi?? trilerio fabulAi??ai??? (p. 217), vis dAi??lto paiso etiniA? ribA?.

Keleto publikacijA? autoriai svarsto, kokiAi?? A?takAi?? amerikieA?iA? (ir ne tik jA?) literatAi??ros raidai padarAi?? RugsAi??jo 11-osios A?vykiai ir kaip reakcija A? juos prasidAi??jAi??s JAV paskelbtas ai??zkaras su terorizmuai???, savaip nuspalvinAi??s ir sutvirtinAi??s literatAi??ros sAi??sajas su ideologija. Ai??ias problemas (teroro aktA? suA?eista kolektyvinAi?? sAi??monAi??, potrauminis sindromas, sukreA?ianA?ios patirties reflektavimas) aptaria danA? literatAi??rologas Leifas Sodergaardas, analizuodamas dviejA? iA?kiliA? amerikieA?iA? raA?ytojA? ai??i?? Don DeLillo ir Paulo Austero romanus. O VDU docentAi?? Ingrida A?indA?iuvienAi?? apA?velgia viso deA?imtmeA?io literatAi??rAi?? A?ia tema. RugsAi??jo 11-osios tematikAi?? nagrinAi??jantys raA?ytojai, pasak jos, imasi labai sudAi??tingo uA?davinio, ai??zapibAi??dinti amerikieA?iA? visuomenAi??s ydas, paaiA?kinti vienas kitam oponuojanA?ius ir prieA?taringus poA?iAi??rius; atskleisti kultAi??rines ir socialines prieA?taras, komunikacijos tarp A?vairiA? socialiniA? grupiA? stokAi?? [ai??i??]. Asmeniniu lygmeniu po tokiA? A?vykiA? iA? naujo apmAi??stomas tapatumas ir gyvenimo prasmAi??ai??? (p. 177).

Ai??domiAi?? ir labai prasmingAi?? literatAi??rinAi??s analizAi??s perspektyvAi?? atskleidA?ia prancAi??zA? literatAi??rologas Janas Bormas, vienAi?? naujausiA? Iano McEwano romanA? ai??zSoliarisai??? susiedamas su A?iuolaikiniais svarstymais apie klimato atA?ilimAi??. Beje, tiek A?A?, tiek dar du romanisto kAi??rinius, tyrinAi??dama iA?kreiptAi?? vieA?umo santykA? su privatumu, A?A?valgiai aptaria VU profesorAi?? Regina RudaitytAi??, A?ios A?domios konferencijos rengAi??ja ir leidinio sudarytoja.

SolidA?ios apimties akademiniA? straipsniA? rinkinys (tarp A?eA?iolikos autoriA? yra penkios lietuviA? literatAi??rologAi??s ai??i?? Dalia A?ioA?ytAi??, Milda DanytAi??, Regina RudaitytAi??, RAi??ta Ai??lapkauskaitAi??, Ingrida A?indA?iuvienAi??) A?domus ir aktualus A?vairiais aspektais. Neabejoju, kad jis bus A?trauktas A? tarptautinA? VakarA? A?iuolaikinAi??s literatAi??rologijos diskursAi??. Nors paskelbtas anglA? kalba, tikAi??tina, praplAi??s ir lietuviA? akademinAi??s literatAi??rologijos horizontAi??.

LiteratAi??ros santykis su visuomene ir atvirkA?A?iai ai??i?? visuomenAi??s poA?iAi??ris A? literatAi??rAi?? lietuviams aktualus ne maA?iau negu amerikieA?iams ar kuriai nors kitai VakarA? A?aliai. GalbAi??t A?io rinkinio straipsniai paakins lietuviA? literatAi??ros tyrinAi??tojus susimAi??styti, kodAi??l Lietuvoje tokia menka A?vykiA?, kurie klostosi A?ia ir dabar, literatAi??rinAi?? refleksija. Arba, klausiant dar konkreA?iau, kodAi??l neturime jokiA? literatAi??riniA? Sausio 13-osios interpretacijA?, nors jau ima reikA?tis nauja amnezijos forma, kai visuomenAi?? darosi kurA?ia ne tik A?lykA?A?ioms, bet ir pavojingoms insinuacijoms (atseit savi A?audAi?? A? savus)? BAi??tA? juokinga A? tokA? klausimAi?? atsakyti paikais pasiteisinimais, esAi?? tikroji literatAi??ra abejinga efemeriA?kai kasdienybei, todAi??l ji atsiriboja nuo esamojo meto sumaiA?ties, tarsi amA?inieji bAi??ties klausimai visada skleistA?si ne A?ia ir juo labiau ne dabar. Kiekvieno laikotarpio metaforas galima, o veikiausiai netgi reikia, austi iA? to konteksto, kuriame gyvename.

A�