SovietinAi?? armija: kovos uA? bAi??vA? pamokos

A?URNALAS: METAI
TEMA:Ai??Patirtys
AUTORIUS:Ai??Regimantas TamoA?aitis

DATA: 2012-10

SovietinAi?? armija: kovos uA? bAi??vA? pamokos

Regimantas TamoA?aitis

womens viagra. buy valium uk.

Tomo Rekio prisiminimai iA? tarnybos sovietinAi??je armijoje ai??i?? unikalus epochos dokumentas ir A?domus, A?traukiantis pasakojimas. TokiA? tikroviA?kA?, realistiniA? paliudijimA? apie rAi??sA?iAi?? to meto bAi??tinybAi?? ai??i?? visiems vaikinams pereiti armijos girnas, iA?tverti ai??zvyriA?kumo mokyklAi??ai??? ai??i?? daugiau kaip ir neturime. A?inoma, sovietinAi??s armijos tema mAi??sA? literatAi??roje iA?nyra, bet atsitiktinai, o prisiminimA? autentikAi?? deformuoja meninAi??s saviraiA?kos tikslai. Armija beletristikoje atrodo tarsi netikras pasaulis, lyg kokia fantastinAi??, sAi??lygiA?ka realybAi??. Meninis armijos apraA?ymas daA?niausiai neturi vertinimo jAi??gos, kAi??rybinAi?? fikcija vaizduojamajam objektui suteikia savotiA?kAi?? alibi: atrodo, kad visa tai iA?galvota, pramanyta, tik menininko vaizduotAi??s vaisius, kuriuo nebAi??tina tikAi??ti.

T. Rekio teksto vertAi?? ai??i?? jo realizmas, konkretumas, detalAi??s jAi??ga. Pasakotojas viskAi?? ryA?kiai prisimena, o ir pats yra gyvas, psichologiA?kai tikras: taip rekonstruojamas jauno A?mogaus, patekusio A? represinAi?? sistemAi??, bAi??senos autentiA?kumas. Be to, T. Rekiui svarbu ne jo paties asmeninAi??s peripetijos, o armijos sistema, siejama su visa sovietinio gyvenimo realybe. TAi?? sistemAi?? jis vaizduoja nuosekliai, metodiA?kai, o kartu A?domiai. Nuo lyg nereikA?mingA? realybAi??s A?A?valgA? nuolatos einama prie dAi??sningumo, klausiama apie prieA?astis, rekonstruojama sistema. EmpiriA?kai turtingAi?? medA?iagAi??, kuri dAi??l savo A?vairovAi??s ir neA?prastumo A?iaip slysta iA? loginio mAi??stymo, autorius paA?iumpa tarsi ai??zeA?io pirA?tinAi??misai???, suvaldo A?spAi??dA?iA? chaosAi?? ir parodo sovietinAi??s armijos pasaulA? kaip sistemAi??, kuriAi?? jau galima pateikti proto teismui.

T. Rekio prisiminimuose vis dAi??lto esama ir subjektyvumo, taA?iau jis suvaldytas ir tikslingas, neiA?kraipo objektyvaus pasakojimo. Autorius ne tik stebi tikrovAi??, bet ir reflektuoja save, tyrinAi??ja savastA? ekstremaliomis aplinkybAi??mis: kaip jaunas A?mogus patiria netikAi??tus iA?bandymus, kAi?? jauA?ia susidurdamas su jam neA?prastais dalykais, kaip elgiasi ribinAi??se situacijose. SovietinAi??s armijos pasaulis jaunam A?mogui yra neA?prastas, keistas, ir jis stebimas ironiA?ku A?vilgsniu, kuriant distancijAi?? tarp pasakotojo ir realybAi??s (analogiA?kas santykis su neA?moniA?ka realybe kuriamas B. Sruogos ai??zDievA? miA?keai???). Ta distancija pasakotojui suteikia racionalaus vertintojo statusAi??. Nes jis stovi atskirai, neA?sitraukia. Taip pat atsiranda ir ironiA?ka savistaba, nes pasakotojas reflektuoja savo kitoniA?kumAi??, naivumAi??, mAi??ginimus susigaudyti ir iA?gyventi. Ai??i autoironija yra saviA?inos bAi??das. Atrodo, kad armijos ai??zvyriA?kumo mokyklaai??? pasakotojui padAi??jo suvokti savo europietiA?kAi??jAi?? tapatybAi??.

Nors sovietA? armijoje tarnavau beveik tuo paA?iu metu kaip ir autorius (visa tai patyriau 1975ai??i??1977 metais, Tomas ai??i?? 1973ai??i??1975 metais), jo prisiminimai padAi??jo man suvokti, kas iA? tikrA?jA? buvo armija, nes jos visumos tuo metu nesugebAi??jau A?A?velgti. TaA?iau visos T. Rekio apraA?ytos detalAi??s man labai gerai A?inomos, jos ai??i?? absoliuA?iai autentiA?kos.

Pirma suvokta tiesa: sovietinAi?? armija buvo jokia armija, o tiesiog milA?iniA?ka darbo stovykla ai??i?? totalitarizmo sistemos ir ideologijos dalis. Per A?A? darbo stovyklos mechanizmAi?? privalAi??jo pereiti beveik visa vyriA?koji imperijos gyventojA? dalis. Tikslas ai??i?? darbu ir muA?tru disciplinuoti vyriA?kAi??jAi?? visuomenAi??s dalA?, priversti A?mones pajusti sistemos galybAi?? ir ideologiA?kai juos apdoroti. IA? armijos jaunimas grA?A?davo jau tikrai kitoks: be idealistiniA? fantazijA?, be romantikos, iA?mokytas prisitaikyti, besirAi??pinantis praktiniu iA?gyvenimu. A?odA?iu, valstybei patogi, lengvai manipuliuojama socialinAi?? medA?iaga.

Karinis parengimas buvo regimybAi??, iliuzija. Tik karinAi?? uniforma ir trys privalomi A?Ai??viai poligone, tarnybos pradA?ioje, formaliai reikalingi karinei priesaikai priimti. Visa vadinamoji karinAi?? tarnyba ai??i?? dveji metai nuolatinio, kasdienio, nepaliaujamo darbo. Esminis vadovaujanA?io personalo rAi??pestis ai??i?? rasti kareiviams darbo, kad neturAi??tA? laiko sau. Taip formuojama maA?inos sraigtelio psichologija. Nes tie kareivio darbai daA?niausiai bAi??davo nelabai reikalingi, ekonomiA?kai nenaudingi, bet uA?tat labai tikslingi kaip ideologinAi?? priemonAi??. Jie gniuA?dydavo A?mogA? beprasmiA?kumu, versdavo pajusti asmens bejAi??giA?kumAi??. Jokios laisvos valios, jokios iniciatyvos ir principA?, tik paklusnumas ir apsukrumo ugdymas. Ai??vykdyti A?sakymAi?? privalai bet kokiomis, kartais net absurdiA?komis priemonAi??mis, nes A?sakymas ir paklusimas ai??i?? svarbiau uA? viskAi??. Paradoksas: grAi??sminga, bet kariauti nesugebanti sovietinAi?? armija…

Svarbiausios pamokos toje A?lovingoje armijoje bAi??davo politinis mokymas (politzaniatija). Tai irgi tikslinga: brutalios ir primityvios kasdieniA?kos egzistencijos fone komunizmo ideologija buvo bene vienintelAi?? racionalumo forma, vienintelis idealizmas, ir kartais juo bAi??davo tikima kaip visai A?manomu A?mogiA?kojo gyvenimo keliu. IA? vienos pusAi??s ai??i?? brutali tikrovAi??, iA? kitos ai??i?? tauri komunistinAi??s ateities A?mogaus vizija. Verta pasistengti ir ateiti A? protAi??…

Po sovietinAi??s armijos jauni A?monAi??s daA?nai smarkiai pasikeisdavo: bAi??davo grieA?ti, nepakantAi??s tiems, kurie kitaip mAi??sto, kitaip elgiasi ar rengiasi. Armija susemdavo bohemiA?kas laisvo jaunimo mases, o sugrAi??A?indavo visuomenei rikiuotAi??s iA?muA?truotus individus. A?moguje bAi??davo sunaikinamas kaA?koks svarbus laisvAi??s ir spontaniA?kumo elementas, nuslaptinta svajonAi??s ir fantazijos jAi??ga. UA?krAi??sti totalitarizmo bacilomis, pajutAi?? jAi??gos struktAi??rA? magiA?kAi?? galiAi?? buvAi?? kareiviai ir pilietinei visuomenei taikydavo rikiuotAi??s bei kareiviniA? standartus.

Kita armijos prisiminimA? pamoka ai??i?? egzistencinAi??, parodanti humanistinAi??s civilizacijos trapumAi??. Tai iA? esmAi??s antropologinAi?? T. Rekio A?A?valga, kad izoliuotos individA? bendruomenAi??s, dirbtinai atskirtos nuo civilizuotos visuomenAi??s (armija, kalAi??jimas), negali egzistuoti neapibrAi??A?tai, chaotiA?kai. UA?daros bendruomenAi??s ima dAi??sningai struktAi??ruotis, jose imanentiA?kai formuojasi hierarchinAi??s jAi??gos struktAi??ros. Jas sudarantys individai savaime grupuojasi A? valdanA?iuosius ir valdomuosius, A? ponus ir vergus.

HierarchinAi??s struktAi??ros uA?darose bendruomenAi??se formuojasi ne civilizuotais bAi??dais, o tarsi atkrentant A? pirmykA?A?ius laikus, grA?A?tant prie laukinAi??s gamtos dAi??sniA?: tai natAi??rali atranka, kova uA? bAi??vA?, kurioje iA?lieka stipriausi. T. Rekys tokiAi?? logikAi?? suvokia kaip universaliAi?? ir daro prielaidas, kad visose armijose vyksta panaA?Ai??s procesai. JA? brutalumo laipsnis priklauso tik nuo bendruomenAi??s izoliacijos stiprumo. DabartinAi??se kariuomenAi??se izoliacija maA?esnAi??, todAi??l jos turAi??tA? bAi??ti kiek humaniA?kesnAi??s, taA?iau dAi??sniai turAi??tA? veikti tie patys. O kapitalizmas gal sustiprina ir tiesioginAi?? armijos paskirtA?: A?monAi??s A?ia surenkami kariniam parengimui, o ne beprasmiA?kam ir ekonomiA?kai nerentabiliam darbui.

Taigi sovietinAi?? armija lyg nutrina humanistines A?mogaus reikA?mes ir iA?laisvina A?vAi??rA?, sankcionuoja grubiAi?? jAi??gAi?? ir skatina ai??zvaliAi?? valdytiai???. Tokia ir yra ai??zvyriA?kumo mokyklosai??? esmAi??. PerAi??jAi??s A?iAi?? mokyklAi?? asmuo nebeturi kaA?kokiA? aukA?tA? idAi??jiniA? orientyrA?, jis didA?iuojasi savimi, kad iA?tvAi??rAi?? iniciacinius A?iaurius vyriA?kumo iA?bandymus, siekia, kad jo A?gytAi?? statusAi?? pripaA?intA? kiti, ir bus nepakantus visiems, kurie tAi?? jo galiAi?? ir valiAi?? ignoruos. TodAi??l jau savaime armijos ugdytinis palaikys jo valiAi?? bei reikA?mAi?? sukAi??rusiAi?? totalitarizmo sistemAi?? ir bus prieA?iA?kas visiems, kuriems ta santvarka nepatinka. RAi??stus ir lojalus sovietA? imperijos pilietis ai??i?? A?tai koks bus sovietinAi??s darbo stovyklos produktas. Bent jau toks turAi??jo bAi??ti.

TaA?iau yra ir gilesnAi?? A?mogaus prigimtis, kuri tokiam nuA?moginimui prieA?inasi, yra kritinis mAi??stymas, kuris neleidA?ia paklusti, o analizuoja ir demaskuoja.

T. Rekio prisiminimA? pamoka tokia pati, kaip ir J. Ortegos y Gasseto perspAi??janti filosofija: civilizacija mums atrodo kaip nekintanti duotybAi??, bet iA? tikrA?jA? tai labai plonas mAi??sA? pasaulio sluoksnis. Bet kokio sutrikimo, socialiniA? ar politiniA? katastrofA? metu A?is sluoksnis gali suplyA?ti ir tada A?moguje iA?laisvinamas A?vAi??ris, pasaulyje prasiveria chaoso gaivalai, ir mes liekame vieni savo laukinAi??je kovoje uA? bAi??vA?: arba aA? tave, arba tu mane. Kaip ir ai??zDievA? miA?keai???, kur budeliais tampa iki karo buvAi?? visiA?kai padorAi??s eiliniai pilieA?iai, tiesiog paprasti valstybAi??s A?monAi??s.