SovietinAi??s nomenklatAi??ros portretas siurrealistiniame planinAi??s ekonomikos interjere

A?URNALAS: KNYGA? AIDAI
TEMA: LITERATA?RA
AUTORIUS: Marija DrAi??maitAi??
DATA: 2012-01

SovietinAi??s nomenklatAi??ros portretas siurrealistiniame planinAi??s ekonomikos interjere

Marija DrAi??maitAi??

Industrializacija, urbanizacija ir regioninis planavimas ai??i?? tai glaudA?iai susijusios temos, atspindinA?ios gigantiA?kus uA?mojus ir ne menkesnio mastelio atliktus darbus, kurie ne tik pakeitAi?? Lietuvos kraA?tovaizdA?, miestovaizdA?ius bei gyvenamAi??jAi?? aplinkAi??, bet ir apskritai gyvenimo bAi??dAi??. Vis dAi??lto A?ios temos tyrimus A?iuolaikinAi??je Lietuvos istoriografijoje kurA? laikAi?? stabdAi?? sovietinAi??s istoriografijos A?leifas, kuris buvo utriravAi??s industrializacijos istorijAi?? iki primityvios klasiA? kovos, darbininkA? streikA? ar sovietinAi??s industrializacijos paA?angos lyginant su 1913 m. istorijos (su keliomis graA?iomis iA?imtimis, pvz., Vytauto Merkio tyrimai). Tuo tarpu europinAi??je ir pasaulinAi??je istoriografijoje industrializacijos istorija, visA? pirma kaip pasaulio racionalizavimo ir materialinAi??s gerovAi??s realizavimo idAi??ja, visAi?? laikAi?? buvo ne tik spalvinga, bet ir ne vienAi?? istoriografinAi??s paradigmos slenkstA? perA?engusi istorijos tyrimA? sritis. Tokio pobAi??dA?io A?A?valgA? ir poA?iAi??rio taA?ko ypatingai pasigendama mAi??sA? istoriografijoje.

SovietinAi??s Lietuvos industrializacijos tema pastarAi??jA? deA?imtmetA? netruko susilaukti revizijos ai??i?? nuo A?lovingA?, vis gausAi??janA?iA? buvusiA? proceso dalyviA? memuarA? Ir tuomet dirbome Lietuvai1 iki aA?trios paniekos, kaltinanA?ios vietinius inA?inierius ir pareigAi??nus buvus tik ai??zplano tarnais, savo entuziazmu (daA?nai pagrA?stu asmenine karjera) padAi??jusius stiprinti TAi??vynAi??s pavergAi??jo imperijAi??ai???2. PasirodAi?? ir tuometiniA? inA?inieriA? kartos pozicijAi?? atstovaujanti knyga Istorija, kuria galime didA?iuotis3, kurioje vyrauja to meto optimizmAi?? ir pasidiA?iavimAi?? liudijantis pasakojimas, iliustruotas populiariais motyvais ai??zapgauti MaskvAi??ai??? ir ai??ziA?muA?ti daugiau lAi??A?A? Lietuvos modernizavimuiai???. Keista, kad naujausiame sovietinAi??s Lietuvos istorijAi?? apibendrinanA?iame veikale4 industrializacijos istorijai ir pramonAi??s vaidmeniui sovietizuojant respublikAi?? skirtas tik fragAi??mentiA?kas dAi??mesys. Tad lig A?iol Reino Taageperos ir Romualdo MisiAi??no knygoje Baltijos valstybAi??s: priklausomybAi??s metai5 pateikta Baltijos A?aliA? industrializacijos analizAi??, nors ir glausta, iA?liko viena iA?samiausiA? ir konceptualiausiA?.

Toks lietuviA?kosios istoriografijos kontekstas tiesiog reikalavo A?iuolaikiA?ko komentaro, kurA? pasiAi??lAi?? Saulius Grybkauskas, nusprendAi??s perA?iAi??rAi??ti ir persvarstyti sovietinAi??s Lietuvos industrializacijos procesus, akcentuodamas valdymo saitA? (veikAi??jA? ir sprendAi??jA?) susiformavimAi?? ir funkcionavimAi?? bei pasitelkdamas aktualias istorijos moksle socialiniA? tinkAi??lA? ir konfliktA? teorijos prieigas. PaprasA?iau tariant, Grybkauskas nutarAi?? iA?siaiA?kinti, kiek savarankiA?ki ir veiklAi??s galAi??jo bAi??ti LSSR pramonAi??s valdytojai visasAi??junginiame valdymo aparate ir kodAi??l jie veikAi?? vienaip arba kitaip. PramonAi??s sAi??sajos su nomenklatAi??ra, o gal prieA?ingai ai??i?? nomenklatAi??ros sAi??sajos ir iA?kilimas per pramonAi??s valdymAi?? ai??i?? nauja ir aktuali ryA?io A?A?valga, kadangi XX a. A?eA?tame deA?imtmetyje Lietuvoje kompleksiA?kai pradAi??ta vystyti pramonAi?? lAi??mAi?? ir naujos technokratA? kartos bei valdA?ios susiformavimAi??. Gilindamasis A? pagrindinA? savo monografijos klausimAi?? ai??i?? kaip buvo formuojama respublikos ekonominAi?? struktAi??ra, ai??i?? autorius taip pat naujai komentuoja ir vienAi?? iA? pastarojo deA?imtmeA?io mitA? ai??i?? buvusiA? respublikos nomenklatAi??rininkA? suformuotAi?? ai??zdirbusiA? Lietuvaiai??? teorijAi??.

Pirmuosius tyrimus A?ia tema autorius publikavo 2002 m.6, 2007 m. sAi??kmingai apgynAi?? daktaro disertacijAi??7, o 2011 m. savo A?A?valgas apibendrino A?ia aptariamoje monografijoje SovietinAi?? nomenklatAi??ra ir pramonAi?? Lietuvoje 1965ai??i??1985 metais. KnygAi?? sudaro penkios dalys, kuriose skirtingais pjAi??viais nagrinAi??jami socialiniA? veikAi??jA? santykiai, turAi??jAi?? A?takos Lietuvos pramonAi??s struktAi??ros formavimui, A?tvirtinimui, kaitai ir valdymui: (I) pramonAi??s valdymo sistema ir nomenklatAi??ra; (II) pramonAi??s valdymas ir lietuviA?kosios nomenklatAi??ros ekonominis nacionalizmas; (III) sovietinAi??s Lietuvos valdA?ios santykiai su sAi??junginAi??mis ministerijomis; (IV) valdA?ios ir A?moniA? vadovA? santykiai bei (V) sovietinAi?? gamykla.

SolidA? tyrimo teorinA? pagrindAi?? sudaro iA?sami Lietuvos ir uA?sienio autoriA? apA?valga (ypaA? naudinga akademiniam ratui bus A?vairiA? uA?sienio istoriografijoje egzistuojanA?iA? sovietinAi??s industrializacijos teoriniA? modeliA? analizAi?? bei naujausios rusiA?kos istoriografijos kritinis aptarimas). Gausus breA?nevinAi??s epochos ai??zpopierizmoai??? palikimas leidA?ia istorikui daugelA? savo teiginiA? ir A?A?valgA? pagrA?sti archyviniais dokumentais, iA? kuriA? verta iA?skirti sumaniai autoriaus panaudotus tiek LYA, tiek Maskvos archyvuose saugomus LKP dokumentus (respublikinAi??s organizacijos susiraA?inAi??jimAi?? su Maskva, A?moniA? partiniA? organizacijA? ir KGB skyriA? dokumentus). IA?skirtina ir nauja A?altiniA? bazAi??, kuriAi?? sudaro paties autoriaus atlikti gausAi??s interviu su ai??zbuvusiaisiaisai???. Ai??i medA?iaga, taip pat autoriaus naudojama socialiniA? tinklA? (neformaliA?jA? ryA?iA?) teorija leido bent iA? dalies A?sigilinti A? lietuviA?kA?jA? funkcionieriA? mentalitetAi??, daryti tam tikrus apibendrinimus, iA?aiA?kinti egzistavusius konfliktus ir A?tampas bei jA? prieA?astis, taip pat atskleisti ai??zA?mogiA?kojo faktoriausai??? vaidmenA? respubAi??likos pramonAi??s valdyme. Kitaip tariant, monografijoje tyrimo akcentas perkeliamas nuo sistemos, reA?imo ir planinAi??s ekonomikos (t. y. iA?oriniA? veiksniA?) A?takos link A?moniA?, priAi??musiA? sprendimus, tA? sprendimA? priAi??mimo aplinkybiA?, biurokratA? socialiniA? tinklA? ir jA? poveikio politikai.

Ai??altiniA? gausa ir naujA? teorijA? pritaikymas neabejotinai sudomins ne vienAi?? istorikAi??, besidomintA? sovietinAi??s valdA?ios ir A?moniA? vadovA? santykiais respublikos viduje (planinAi??s ekonomikos absurdai ir partijos vaidAi??muo gamyboje) ar sovietinAi??s gamyklos ai??ztradicijA?ai??? susiformavimu (pramonAi??je dirbo treA?dalis respublikos gyventojA?, tad natAi??ralu, kad formavosi legalAi??s ir nelegalAi??s santykiai, antisovietinAi?? raiA?ka). Vis dAi??lto vertAi??tA? susitelkti A? bendresnes ir bene aktualiausias monografijoje nagrinAi??jamas temas: kiek respublikos valdA?ia galAi??jo veikti Lietuvos SSR Ai??kio struktAi??rAi?? ir kokie buvo lietuviA?kosios nomenklatAi??ros ekonominio nacionalizmo motyvai?

Pirmosios temos svarstymAi?? kiek komplikuoja tyrimo chronologijos pasirinkimas. Lietuvos industrializacijos laikotarpyje reikA?mingiausiu periodu laikomas Sovnarchozai???A? arba Liaudies Ai??kio tarybA? devynmetis (1957ai??i??1965), kurio metu vykusi Lietuvos komunistA? partijos lituanizacija drauge su Ai??kio ir institucijA? vadovybAi??s lituanizacija bei vietiniA? technokratiniA? kadrA? rengimu ir iA?ugdymu (Kauno politechnikos institutas) padAi??jo pagrindAi?? ne tik institucinio nacionalizmo susiformavimui, bet ir iA?tisai kraA?to pertvarkaiAi??ai??i?? urbanizacijai, elektrifikacijai ir modernizacijai. Mane A?ia labiausiai domino autoriaus poA?iAi??ris A? lietuviA?kos technokratinAi??s nomenklatAi??ros lopA?A? ai??i?? sovnarchozai???A? periodAi?? ir tuo metu iA?kilusios respublikos valdA?ios mAi??ginimus iA?likti ir iA?laikyti A?sivaizduojamAi?? Ai??kio valdymo galiAi?? tuos sovnarchozai???us panaikinus (santykiA? su centru tema). BAi??tent to laikotarpio iA?samesnAi??s analizAi??s vietomis pasigendama Grybkausko monografijoje, pavyzdA?iui, ypaA? jo stinga antrame skyriuje. Kita vertus, autoriaus nagrinAi??jamas po sovnarchozai???A? panaikinimo sekAi??s ai??zKosygino reformosai??? laikotarpis (1965ai??i??1985), kai pramonAi??s valdymo gijos buvo atimtos iA? respublikA? Liaudies Ai??kio tarybA? ir sugrAi??A?intos A? sAi??jungines ministerijas, jau savaime yra iA?A?Ai??kis. Stagnacijos terminu paA?enklinto laikotarpio analizAi?? gal net geriau atskleidA?ia smunkanA?ios sovietinAi??s pramonAi??s ir nuolatiniA? bandymA? jAi?? reanimuoti valdymo absurdus.

Autorius atkreipia dAi??mesA?, kad lietuviA?kosios nomenklatAi??ros pastangA? nereikAi??tA? nuvertinti, o pagrindiniu pastarojo teiginio argumentu laiko tai, kad iA? esmAi??s lietuviA?kajai nomenklatAi??rai pavyko pasiekti sau palankios ekonominAi??s struktAi??ros formavimAi??. Kokie gi buvo tie siekiai? Grybkauskas vaizdA?iai atskleidAi?? Lietuvos industrializavimo politikos dinamikAi?? nuo sovnarkhozai???A? periodu vyravusio siekio gauti kuo daugiau investicijA? bei plAi??toti pramonAi?? iki mAi??ginimA? jAi?? stabdyti septinto deA?imtmeA?io pabaigoje, kai respublikos pramonAi??s formavimo laiktarpis baigAi??si (1971), ir vietinAi?? nomenklatAi??ra susirAi??pino investicijA? A? pramonAi??s plAi??trAi?? maA?inimu. Faktais pagrindA?iama, kad A?ie resAi??publikos pramonAi??s nomenklatAi??ros tikslai buvo A?gyvendinti (p. 200ai??i??201).

Kur kas sudAi??tingesnis klausimas yra apie tA? siekiA? motyvus. AiA?kindamas pramonAi??s nomenklatAi??ros nacionalines nuotaikas, Grybkauskas pristato ai??zekonominio nacionalizmoai??? terminAi??, diskutuodamas su iA?eivijos istorikA? siAi??lytu ai??zinstitucinio nacionalizmoai??? sAi??voka8, kuriAi?? laiko nepakankamai apibrAi??A?ta. Skyrius gali pasirodyti painus kaip ir pati problema, kurioje skleidA?iasi lietuviA?kosios nomenklatAi??ros nuotaikos. NatAi??ralu, kad istorikas vengia kategoriA?kA? vertinimA?, ypaA? atsakydamas A? klausimAi??, kokie buvo nomenklatAi??rininkA? ai??zekonominio nacionalizmoai??? motyvai (jA? bAi??ta ne vienas), kadangi tautinis patriotizmas kaip altruistinis, kultAi??rinis jausmas ir fenomenas atrodo nelabai suderinamas su pragmatiA?kais interesais. Prieinama iA?vados, kad ai??zEkonominio nacionalizmo nuotaikos [...] nAi??ra tapaA?ios disidentinei veiklai. JA? tikslai ir idAi??jos ai??zneiA?Ai??joai??? uA? sovietinAi??s politinAi??s sitemos ribA?ai??? (p. 204), o didA?ioji dalis sprendimA? motyvuojama pragmatiniais valdA?ios atstovA? siekiais.

Monografijoje nagrinAi??jamas dar vienas populiarus mitas, esAi?? respublikos valdA?ios pastangomis buvo sustabdyta darbo jAi??gos imigracija iA? kitA? respublikA?. Tyrimas parodo, kad problema buvo kur kas sudAi??tingesnAi?? ir komplikuotesnAi??, o Grybkausko pateikta statistika patvirtina, kad nors minimu laikotarpiu darbo jAi??gos migracija visoje SSRS apskritai sumaA?Ai??jo, taA?iau A? Pabaltijo respublikas migracija vyko gana intensyviai, o to prieA?astis glAi??dAi??jo mikroekonominiame (A?moniA?) lygmenyje, kadangi SovietA? SAi??junga taip ir neA?veikAi?? struktAi??rinAi??s bedarbystAi??s ai??i?? ai??zkadrA? tekamumoai??? (p. 204).

Ai?? savitas homo sovieticus bendravimo gamykloje formas autorius gilinasi stambiame skyriuje ai??zSovietinAi?? gamyklaai???, naudodamas ai??zantrA?jA? namA?ai??? metaforAi??. IA? esmAi??s tai net ne metafora, kadangi sovietinio A?mogaus priklausymas nuo darbo vietos, o A?iuo atvejuAi?? nuo gamyklos, iA? tiesA? buvo realybAi??, pradedant A?monAi??s suteikiamu gyvenamuoju plotu, kasdienA? pragyvenimAi?? uA?tikrinanA?iu atlyginimu ir baigiant kelialapiu A? poilsinAi?? bei naujametinAi??mis dovanAi??lAi??mis vaikams A?monAi??s ai??zeglutAi??jeai???. Tokios realybAi??s egzistavimAi?? patvirtina ir autoriaus aptartas uA?daras problemA? ar konfliktA? sprendimo pobAi??dis (ai??zneneA?ti A?iukA?liA? iA? namA?ai???), ir uA? viskAi?? atsakingo direktorius autoriteto analizAi?? (gero ar blogo tAi??vo metafora ir paternalizmo iA?ryA?kinimas sovietinAi??s pramonAi??s valdyme), ir paradoks??lios ai??zvidinAi??s demokratijosai??? formos (streikai, reikalavimai, neformaliA? lyderiA? iA?kilimas). IA? pirmo A?vilgsnio atrodytA?, kad santykiA? gamykloje problematika nesiskiria nuo universalios ai??zmodernios A?monAi??s vidinAi??s kultAi??rosai???, susiformavusios dar XX a. pradA?ioje. TaA?iau gausi konfliktus ir A?tampas fiksuojanti medA?iaga, kuri iki A?iol slypAi??jo archyvA? protokoluose, skunduose, partiniA? susirinkimA? paraA?tAi??se ir amA?ininkA? prisiminimuose, parodo, kaip akivaizdA?iai dAi??l sureikA?mintos partinAi??s linijos (partinAi??s uA?duotys, partinAi??s nuobaudos, partinAi?? kontrolAi??, KGB skyriai A?monAi??se ir pan.) sovietinAi?? A?monAi?? skyrAi??si nuo modernios VakarA? A?monAi??s. Tiesa, knygoje nAi??ra iki galo aptarta, ar lietuviA?ka A?monAi?? kuo nors iA?siskyrAi?? bendrame SSRS kontekste.

PasyviAi?? sovietinAi??s A?monAi??s kaip ekonominio objekto bAi??senAi?? patvirtina svarbiausiu gamyklos ar fabriko veiklos indikatoriumi laikyta ne pelno reikA?mAi?? (kaip Vakaruose), o dar Stalino laikais A?sigalAi??jusi vienetais iA?reikA?ta bendroji produkcija. NagrinAi??damas A?iuos ant klaidingA? pamatA? pastatytos pramonAi??s gelbAi??jimo bAi??dus ir gelbAi??tojA? motyvus bei santykius, Grybkauskas atskleidA?ia absurdus, painiavAi?? ir A?tampas, vyravusias tiek santykiuose tarp sAi??junginiA? institucijA? bei respublikos valdA?ios, tiek ir santykiuose tarp A?vairiA? valdA?ios sferA? ir ekonominiA? agentA?, kuriA? oficialus neigimas iA? esmAi??s trukdAi?? valdymo racionalizacijai bei lAi??mAi?? frustracijAi?? ir nepasitenkinimAi?? tarp pramonAi??s vadovA?, inA?inieriA? ir darbininkA?.

Monografija vertinga ne tik atsakymais (arba bent jau naujais pasvarstymais) apie aktualius Lietuvos sovietinAi??s industrializacijos klausimus, bet ir naujA? A?altiniA? bei teorijA? A?vedimo A? mokslinAi?? apyvartAi?? bei sAi??vokA? patikslinimo poA?iAi??riu. Nors tekstAi?? kartais sunku bAi??tA? pavadinti literatAi??riniu, Sauliui Grybkauskui pavyko vaizdA?iai nupieA?ti respublikos pramonAi??s nomenklatAi??ros portretAi?? siurrealistiniame planinAi??s ekonomikos sistemos interjere.

1Ai??Ai?? Algirdas Brazauskas, Ir tuomet dirbome Lietuvai: Faktai, atsiminimai, komentarai, Vilnius: Knygiai, 2007; ir kt. Plati apA?valga pateikta Grybkausko monografijoje.

2 Ai?? Vladas Terleckas, ai??zKnyga, kvieA?ianti didA?iuotis okupacija ir SnieA?kumiai???, in: Vladas Terleckas, Istorijos perraA?inAi??jimai ir smaginimasis Lietuvos atsilikimu, Vilnius: Petro ofsetas, 2007, p. 149.

3Ai??Ai?? Jonas Rudokas, Istorija, kuria galime didA?iuotis: Lietuvos liaudies Ai??kio taryba, 1957ai??i??1965, Vilnius: GairAi??s, 2002.

4Ai??Ai?? Lietuva, 1940ai??i??1990: Okupuotos Lietuvos istorija, vyr. redaktorius Arvydas AnuA?auskas, Vilnius: Lietuvos gyventojA? genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2005.

5Ai??Ai?? Romualdas MisiAi??nas, Reinas Taagepera, Baltijos valstybAi??s: priklausomybAi??s metai, 1940ai??i??1980, Vilnius: Mintis, 1992.

6Ai??Ai?? Saulius Grybkauskas, ai??zLietuviA?kosios sovietinAi??s nomenklatAi??ros poA?iAi??ris A? Ai??kio valdymo permainas SovietA? SAi??jungoje 7-ojo deA?imtmeA?io viduryjeai???, in: Lietuvos istorijos metraA?tis. 2001ai??i??2, Vilnius, 2002.

7Ai??Ai?? Saulius Grybkauskas, PramonAi??s valdymas sovietinAi??je Lietuvoje 1965ai??i??1985 m.: A?tampos ir konfliktai, Daktaro disertacija, Vytauto DidA?iojo universitetas, Lietuvos istorijos institutas, 2007.

8Ai??Ai??Ai?? Augustinas Idzelis, ai??zCommentary on ai??zInstitutional nationalismai??? in Lithuaniaai???, in: Lituanus, Chicago, 1983, t. 29, Nr. 2.