Sovietizacija kaip kultAi??rinis netikAi??tumas

A?URNALAS: KNYGA? AIDAI TEMA: LITERATA?RA AUTORIUS: Skaidra TrilupaitytAi?? DATA: 2012-03

Sovietizacija kaip kultAi??rinis netikAi??tumas

Skaidra TrilupaitytAi??

Lietuvos sovietizacijos procesai tyrinAi??tojams jau nAi??ra terra incognita ai??i?? A?iandien tai entuziastingai aptarinAi??jama, skirtingA? nuomoniA? sulaukianti tema. Ai??alia neseniai pasirodA?iusiA? reikA?mingA? meno sovietizacijAi?? analizuojanA?iA? studijA?1 ar kiek anksA?iau iA?leistA? kultAi??ros politikos procesus liudijanA?iA? dokumentA? rinkiniA?2, ryA?kiai suA?vito ir A?inomos dailAi??tyrininkAi??s GiedrAi??s JankeviA?iAi??tAi??s leidinys Po raudonAi??ja A?vaigA?de: Lietuvos dailAi?? 1940ai??i??1941 m. A?odis ai??zsuA?vitoai???, A?inoma, neturAi??tA? bAi??ti suprantamas iA?orinio efekto prasme ai??i?? knygos formatas, dizainas ir virA?elio apipavidalinimas (autorAi?? Julija ReklaitAi??) nesiekia provokuoti raudonos spalvos pliAi??psniais, o greiA?iau primena anuometinio laikraA?A?io iA?karpAi?? su ne itin geros kokybAi??s, taA?iau egzotine parateatrinAi??s politinAi??s dekoracijos fotografija. Leidinys yra A?vardytas kaip 2010 m. birA?elio 15 d. Lietuvos okupacijos septyniasdeA?imtmeA?io minAi??jimui atidarytos ir metus LR istorinAi??je prezidentAi??roje Kaune veikusios parodos knyga, kuri nAi??ra spraudA?iama A? grieA?tus A?anro rAi??mus, todAi??l paA?ios autorAi??s dar vadinama ir ai??zdokumentuai???, ir ai??zkataloguai???. NaujAi??jAi?? ai??zekspozicijAi??ai??? knygos puslapiuose galima skaityti panaA?iai kaip ir vaikA?tinAi??jant po buvusiAi?? parodAi?? Kaune.

Tiek paroda, tiek ir knyga yra didesnio projekto, nagrinAi??janA?io Lietuvos menAi?? 1939ai??i??1944 m., dalis. Ai??iuo atveju pristatydama gan trumpo, beveik vieneriA? metA? laikotarpio, A?vykius ir iki A?iol nerodytus raA?ytinius ir vaizdinius A?altinius, JankeviA?iAi??tAi?? iA?ryA?kina kasdienybAi??s matmenA? ir atskleidA?ia bendrAi?? vizualinAi??s kultAi??ros (ne tik dailAi??s, bet ir liaudies A?venA?iA? ar teatro, ypaA? scenografijos) pjAi??vA?. A?ia taip pat suA?inome apie naujo valstybinio kultAi??ros muziejaus, paversto nacioAi??nalizuoto turto saugykla, situacijAi??, pajuntame ypatingAi?? naujos valdA?ios dAi??mesA? vaikA? literatAi??rai ir pan. 1940Ai??m. vasarAi?? vis labiau ryA?kAi??janA?ius pokyA?ius rodo ne tik leidinio pradA?ioje iA?vardytos rinkimA?, memorandumA? pasiraA?ymo, vyriausybAi??s posAi??dA?iA? ir sprendimA? datos, bet ir siaurAi??janti pilietinAi?? ir privati vieA?oji erdvAi??. 1940Ai??m. birA?elio 20 d. Lietuvoje uA?drausti asmeniniai pokalbiai telefonu su uA?sieniu, tA? pat metA? rugpjAi??A?io 10 d. paskelbtas draudimas be leidimo fotografuoti gatvAi??se ir t. t. Vis dAi??lto autorAi?? analizuoja ne nuosekliAi?? kultAi??rinio ir meninio gyvenimo raidAi??, o iki pat vokieA?iA? okupacijos trukusA? politinA? ai??zsmAi??gA?ai??? ar griAi??tA?, brutalA? A?siverA?imAi?? jAi??gos, kurios grAi??smAi??s vietinAi?? inteligentija tuo metu nepajAi??gAi?? A?sisAi??moninti. A?ia ir slypi didA?iausia aptariamo darbo intriga. Sovietizacija analizuojama ne kaip tam tikrus dAi??sningumus patvirtinantis procesas, kai iA? virA?aus nuleidA?iamos taisyklAi??s nustato ideologinAi??s indoktrinacijos bAi??dus, kuriuos ai??zpri(si)taikantai??? arba jiems prieA?inantis A?alia oficialiosios kultAi??ros paprastai gimsta neformali, o kartais net ir opozicinAi?? kultAi??ra, bet kaip savotiA?kas netikAi??tumas.

Naujojoje (beveik) nereflektuotoje okupacinAi??je realybAi??je atsirado nauja oficiozinAi?? dailAi??, taip pat kasdienes reikmes atliepiantys spaudos dizaino, apipavidalinimo darbai ai??i?? atsiA?aukimai, agitaciniai plakatai, literatAi??ros kAi??riniA? iliustracijos ir t. t. Kadangi tuometinAi?? vizualinAi?? kultAi??ra be dideliA? iA?lygA? gali bAi??ti tapatinama su politine propaganda (vargu ar pastaroji Lietuvoje ligi tol reiA?kAi??si labiau tiesioginAi??mis priemonAi??mis), itin didelAi?? leidinio dalA? uA?ima karikatAi??ros ir satyros A?anrui artimi pieA?iniai ar atspaudai, pajuokiantys burA?uazijAi?? ir prieA?inantys pastarajai naujosios santvarkos atributus bei simbolius. NeA?iAi??rint to, kad A?i propaganda buvo ai??zA?kalamaai??? A? A?moniA? gyvenimus kone su fizine jAi??ga, daugeliu atvejA? jAi?? A?kAi??nijo itin nepatvarios, laikinos dekoracijos ar transparantai, kurie neiA?liko iki A?iA? dienA?. Beje, daugybAi?? agitacijai skirtA? gaminiA?, ypaA? grubios figAi??ratyvinAi??s kompozicijos, A?iandien atrodo bAi??tent kaip karikatAi??ros (demaskuojanA?ios paskubomis brukamos ideologijos bukumAi??), nors tuo metu tokios funkcijos A?ie vaizdai ir neatliko.

Kita vertus, daugybAi?? ai??zpopieriniA?ai??? dirbiniA? (knygA?, periodinAi??s spaudos iliustracijA?, scenografijos eskizA? ar plakatA?) turAi??jo daugiau A?ansA? iA?likti nei tai, kAi?? A?prasta vadinti ai??zvaizduojamAi??ja daileai???. Mat beveik visi ai??zsovietA? valdA?ios uA?sakymu sukurti skulptAi??ros ar tapybos pavyzdA?iai paA?iA? autoriA? rankomis buvo sunaikinti vos pasigirdus vokieA?iA? motociklA? Ai??A?imui Kauno gatvAi??seai??? (p.Ai??7). Anot autorAi??s, ai??zsAi??moninga ir nesAi??moninga 1940ai??i??1941 m. A?vykiA? uA?marA?tis beveik neiA?saugojo amA?ininkA? prisiminimA? arba juos smarkiai modifikavoai??? (p. 6). Taigi nAi??ra lengva pasakyti, kAi?? konkreA?iai A?vairiA? sriA?iA? menininkai ai??i?? tuometiniai A?vykiA? liudytojai ai??i?? jautAi?? iA? tikrA?jA?, nes raA?ytiniA? A?altiniA? apie sAi??monAi??s lAi??A?A? ir privaA?ius iA?gyvenimus iA?liko be galo maA?ai.

MinAi??ti dalykai tarsi teigia, kad tyrimo objektu tampa istorinAi??s marginalijos. Taip verA?ia manyti ir daugelio nesusipratusiA? dailininkA?, ypaA? studentA?, beveik nesAi??moningas A?(si)jungimas A? naujosios santvarkos A?lovinimo darbus. Vis dAi??lto knyga provokuoja ir pakankamai gilius klausimus apie kAi??rAi??jo ir totalitarinAi??s santvarkos santykius. A?inoma, tenka pripaA?inti, kad A? politiniA? kontroversijA? mAi??smalAi?? neiA?vengiamai patekusi dailAi??, daA?nu atveju virtusi paprasA?iausia vizualine propaganda, sunkiai duodasi nagrinAi??jama tradicinAi??s dailAi??tyros instrumentais. Taigi tenka kalbAi??ti ir apie naujas metodologines prieigas. Juk dailAi??tyroje A?prasti svarstymai apie artefaktA? meninAi?? vertAi?? ar meninAi??s kalbos laisvAi??jimo (jos modernAi??jimo) procesus A?iuo atveju ne itin tinka, netgi jei kalbAi??tume apie minAi??tA? dalykA? regresAi??. Knygoje fiksuojami procesai daugiau nei prikiA?amai byloja apie maksimalA? estetinAi??s meno autonomijos sunaikinimAi??. NeA?iAi??rint to, kad kultAi??ros lauko autonomija ar ai??zmodernaus menininkoai??? savimonAi?? ankstesnAi??s santvarkos metais toli graA?u nesutapo su klasikiniais (vakarietiA?kais) laisvo kAi??rAi??jo raiA?kos idealais, po sovietinAi??s invazijos (beveik) nebeliko net ir tA? kAi??rybiniA? aspiracijA? likuA?iA?, kurie iki tol buvo vienaip ar kitaip juntami vieA?ai artikuliuojant bendresnius meno tikslus.

GrieA?tai A?iAi??rint, didelAi?? dalis knygos objektA? nebAi??tinai turi bAi??ti vadinami daile A?iandien mums A?prasta prasme, ir ne taip jau svarbu, kad A?iA? objektA? gamintojai buvo A?gijAi?? kai kuriuos profesinius A?gAi??dA?ius ar vienu kitu kAi??riniu pademonstravo visai pakenA?iamus naujojo ai??ztarybinio menoai??? laimAi??jimus. JankeviA?iAi??tAi?? atskleidA?ia ir iA? paA?iAi??ros nekaltus politinio (gal kas nors A?iandien sakytA? ai??zpopierinioai????) kolaboravimo faktus, parodydama taip daA?nai romantizuojamo reiA?kinio, vadinamo idealistiniu jaunatviA?ku uA?sidegimu, dviprasmybes. PavyzdA?iui, ne kokio teminio paveikslo, o nepriklausomos valstybAi??s egzistavimo pabaigAi?? simbolizavusios naujosios sovietinAi??s vAi??liavos konkurse ai??zdalyvavo visas jaunosios kartos dailininkA? A?iedasai??? (p. 25). Deja, A?valdyti akademiniA? socrealizmo principA? vaizduojamojoje dailAi??je vietiniams dailininkams ne itin sekAi??si, nepaisant to, kad daugelis nuoA?irdA?iai stengAi??si. O jA? naivAi??s pieA?iniai ar A?gAi??dA?iA? stoka tikrai nereiA?kAi?? kokio nors slapto nepritarimo lenininAi??s monumentaliosios propagandos planui. Ai??iandien galime netgi kiek sarkastiA?kai A?yptelAi??ti ai??i?? ankstyvuoju sovietmeA?iu Lietuvoje taip ir nesugebAi??ta rimtai A?sisavinti didingos, neretai A?spAi??dingais masteliais A?iAi??rovAi?? pribloA?kianA?ios totalitarinio meno estetikos, kuria susiA?avAi??jo kai kurie VakarA? kolekcionieriai dar nAi?? nepasibaigus Ai??altajam karui ir kurios teikiamAi?? ai??zaukso gyslAi??ai??? posovietinAi??s Rusijos meno elitas iA? karto pajuto ir pasinaudojo.

Knygos autorAi??s santykA? su analizuojamu objektu kartais norisi palyginti su mikroistorijoje naudojamais principais, kai svarbius klausimus mAi??ginama gvildenti nuosekliai tiriant vienintelA? A?vykA? arba vieno objekto (pvz., kaimo) raidAi?? keliA? A?imtmeA?iA? bAi??gyje; taip akcentuojamos ne tiek didA?iA?jA? A?vykiA? struktAi??ros, kiek pavieniA? istorijos agentA? reikA?mAi??. Nors Antrojo pasaulinio karo metA? A?vykiai ar okupacijos datos seniai nebAi??ra paslaptis, taA?iau dailAi??tyrininkAi??s parinktos laikraA?A?iA? antraA?tAi??s ir tekstai, Liaudies seimo rinkimA? plakatai, atsiA?aukimai A?iandien leidA?ia pamatyti pirmosios okupacijos kontekstAi?? tuometiniA? gyventojA? akimis. NegausiA? liudijimA? yra iA?likAi?? net iki dabar, pavyzdA?iui, apie tai, kad po karinAi??s sovietA? invazijos Lietuvos Respublikos simboliai vieA?umoje kurA? laikAi?? egzistavo A?alia okupacijos simboliA? (prie Vyties buvo pakabinti naujosios santAi??varkos vadA? portretai), A?iandien kalbama Marcelijaus MartinaiA?io prisiminimuose, panaA?iai liudija ir JankeviA?iAi??tAi??s cituojamas Liudas Dambrauskas.

A?velgiant A? knygos iliustracijas sunku kalbAi??ti ne tik apie dailAi??s kritikoje A?prastus dalykus ai??i?? asmeninio stiliaus A?tvirtinimAi?? ar raiA?kos priemoniA? plAi??trAi??; daA?nai nelengva A?sivaizduoti ir meno, kaip emocinAi??s sublimacijos priemonAi??s, funkcijas. KalbAi??dama apie elgetAi?? kaimo kelyje vaizduojanA?iAi?? Jono MartinaiA?io akvarelAi?? ai??zAi??alta A?iemaai??? (1941), knygos autorAi?? pasitelkia Juozapo MackeviA?iaus romano Kelias A? niekur (1955) Vilniaus apraA?ymAi??, kuris atspindi 1940ai??i??1941 m. nuotaikas mieste, nors tokia interpretacija labiau rodo tik vAi??lesniA? pasakotojA? perteikiamAi?? begalinA? nykumos pojAi??tA?, o vietoje jos, ko gero, tiktA? ir kitas (tikrai nebAi??tinai miesto) apraA?ymas (p. 187).

NemaA?iusiems parodos gali kilti klausimas, kodAi??l iA? bendros knygos struktAi??ros tarsi ai??ziA?krentaai??? (yra iA?skiriami?) atskiri dailAi??s A?vykiai ir kAi??riniai (p. 184ai??i??187; ar 1940 m. birA?elio-liepos mAi??n. veikusios apA?valginAi??s paAi??rodos apraA?ymas p. 28). GalbAi??t kiek eskizinAi?? leidinio formAi?? galAi??tA? paaiA?kinti paties objekto savotiA?kas ai??zneriA?lumasai???. Juk pasirinktas ne meno istorijoje dAi??mesio jau sulaukAi??s periodas su sava pokyA?iA? dinamika ir artikuliuota ai??zsenoai??? ir ai??znaujoai??? kova; prieA?ingai ai??i?? analizuojamas savotiA?kas intarpas tarp epochA?, galima sakyti, tam tikras ai??zlaiko plyA?ysai???. Ne vien medA?iagos trAi??kumas, bet ir karo metA? dailAi??s netipiA?kumas iA? dalies paaiA?kina, kodAi??l ji iki A?iol taip ir netapo dailAi??tyrinio dAi??mesio objektu. TiesAi?? sakant, nAi?? nemanau, kad ateityje meno istorikai aptariamAi??jA? objektAi?? turAi??tA? A?Ai??tbAi??t sureikA?minti, nebent atsiras intriguojantys palyginimai su analogiA?kais reiA?kiniais (pvz., kitose A?alyse).

Beje, nedramatizuojant nei terminA?, nei politiniA? santvarkA? esminiA? skirtumA? (visA? pirma turiu mintyje meninAi??s adoracijos objektAi??), nesunku brAi??A?ti palyginimus kad ir su ankstesniA? A?imtmeA?iA? provincijos dailininkA?, amatininkA? ar pasimokiusiA? meistrA? dirbiniais. Bent jau man A? kai kuriuos artefaktus maga paA?velgti pasitelkiant senojo, taip pat ir baA?nytinio meno vertinimo kriterijus. Pastaruoju atveju paprastai iA?ryA?kinama populiariA? ikonografiniA? pavyzdA?iA? sklaida, parodomos vietiniA? meistrA? pastangos mAi??gdA?ioti pirmavaizdA?ius ir pan. Pirmosios sovietinAi??s okupacijos metu, kaip ir ankstesniais A?imtmeA?iais, sektinais pavyzdA?iais tapdavo reikA?mingA? meistrA? darbai, pavyzdA?iui, Aleksandro Gerasimovo Stalino portretas buvo panaudotas ne vienai rusiA?ko provaizdA?io kartotei, kurias Lietuvoje privalAi??jo ai??zkeptiai??? net ir studentai (Kazio Varnelio prisiminimai). MokslA? akademijos pradAi??ta kaupti A?ymiA? kultAi??ros veikAi??jA? portretA? galerija ai??i?? kuo ne ankstesniA? epochA? vyskupA? ar didikA? galerijos analogija? Su senosios dailAi??s analize siejasi ir tokie knygoje vartojami terminai kaip ai??zefigijaai???; tiesiog A?iuo atveju kalbama apie darbo A?moniA? A?ventAi?? netiesiogiai ai??zstebinA?ioai???, itin garbingAi?? vietAi?? salAi??je uA?imanA?io ai??ztautA? tAi??voai??? romantizuotAi?? realistinA? portretAi?? (p. 96).

A?inia, nejauku schematiA?kus ar negrabius diktatoriaus portretus vertinti kaip ai??zsavitoai??? (neprofesionalaus?) stiliaus iA?raiA?kAi?? ar kalbAi??ti apie atlikAi??jA? polinkA? A? egzaltuotAi?? liaudies meistrA? manierAi??. Betgi panaA?ios mintys gali kilti A?iAi??rint A?, pavyzdA?iui, utriruotA? figAi??riniA? gestA? Vytauto KaA?ubos bareljefo reprodukcijAi??. Ai??is darbas perteikia, anot autorAi??s, ai??zvietiniA? dailininkA? ir jA? uA?sakovA? pastangas paA?lovinti sovietA? valdA?iAi??ai???, o pats jo atsiradimo faktas A?iandien nuskamba A?okiruojanA?iai dar ir todAi??l, kad ai??zkAi??rinio pavieA?inimas spaudoje sutapo su Lietuvos pilieA?iA? masiniA? deportacijA? A? Stalino lagerius pradA?iaai??? (p. 81).

JankeviA?iAi??tAi?? demaskuoja, taA?iau nesiekia nei kaltinti, nei teisinti. O juk daA?nai siekis sureikA?minti savo tyrimo objektAi?? bei emocinis A?aliA?kumas tampa nesAi??moningu profesiniu A?proA?iu; raA?ant apie marginalijas itin sunku iA?vengti noro jas ai??zpagraA?intiai???. Ai??tai kalbAi??dama apie vienAi?? A?ymiausiA? Antano A?muidzinaviA?iaus 1941Ai??m. tapytAi?? SalomAi??jos NAi??ries portretAi??, knygos autorAi?? pamini ir kai kuriA? vAi??lesniA? interpretatoriA? mAi??ginimAi?? liAi??dnAi?? ir pavargusA? poetAi??s veidAi?? bei nuleistA? akiA? A?vilgsnA? traktuoti kaip savotiA?kAi?? vidinA? atsivertimAi??, atseit ai??zportreto autorius siekAi?? perteikti poetAi??s savigrauA?Ai??, supratus valstybAi??s ir tautos tragedijAi??, kurios aktyvia veikAi??ja ji buvo ir patiai???. DailAi??tyrininkAi?? nepasiduoda tokiA? interpretacijA? vilionAi??ms, mat ai??zvAi??lesni NAi??ries gyvenimo faktai paneigia politinio atsivertimo versijAi??; poetAi??s poA?iAi??ris A? sovietA? valdA?iAi?? liko palankus iki gyvenimo pabaigosai??? (p. 83).

Darbe parodomas ne tik kai kuriA? menininkA? susitapatinimas su reA?imu, bet ir lakoniA?kai primenama apie konkreA?iA? A?moniA? tragedijAi??. IA?vardijami pirmosios okupacijos ir vAi??lesniais karo metais A? SibirAi?? deportuoti, iA? gimtA?jA? vietA? iA?varyti, nuA?udyti, kalAi??jimuose ar A?ydA? getuose suluoA?inti menininkai. Karo pabaigoje bene pusAi?? A?inomesniA? lietuviA? dailininkA? pasitraukAi?? A? Vakarus (A?iandien greiA?iausiai galAi??tume teigti, kad jie ai??zpagaliau susipratoai???). Paskutinis smAi??gis meno bendAi??ruomenei, anot autorAi??s, buvo ai??z1945 m. prasidAi??jusi priverstinAi?? lenkA? kilmAi??s dailininkA? ai??zrepatriacijaai??? A? LenkijAi??ai??? (p. 190). Trumpai tariant, kultAi??ros atstovai knygoje netraktuojami kaip homogeniA?ka reA?imAi?? po raudonAi??ja A?vaigA?de pasitinkanA?iA? naivuoliA? grupAi??. SkirtingA? A?moniA? likimai minimi ir treA?iajame parodos dokumento skyriuje ai??i?? vienoje A?spAi??dingiausiA? knygos daliA?, kurioje suA?inome apie penkis sistemos vienaip ar kitaip sutraiA?kytus greiA?iausiai gabius dailininkus, bent jau taip leidA?ia manyti pateikiamos iliustracijos. Deja, minimos pavardAi??s A?iandien Lietuvos visuomenei yra praktiA?kai neA?inomos vien todAi??l, kad tie A?monAi??s mirAi?? tremtyje, nusiA?udAi?? ar, laimingai susiklosA?ius aplinkybAi??ms, iA? lageriA? negrA?A?tamai pabAi??go A? tolimus kraA?tus. Pastarajam atvejui knygoje atstovauja dvaro kultAi??ros atstovAi?? Sofija RomerienAi??, dar 1941 m. dalyvavusi konkurse sukurti kAi??rinA? ai??zdarbo A?moniA? gyvenimo temaai??? ir pavaizdavusi paveiksle jaunAi?? ir A?avA? TytuvAi??nA? dvaro Ai??kvedA? (darbas apdovanotas antrAi??ja premija).

Knygos skyriuje ai??zSovietinAi??s gerovAi??s mitas ir reA?imo vilionAi??sai???, kuris, anot JankeviA?iAi??tAi??s, galAi??tA? vadintis ai??zKolaboravimas su sovietA? reA?imu ar opozicija tautininkA? kultAi??ros politikai?ai??? autorAi?? jau atvirai mAi??gina suprasti ai??zkaip A?ia atsitikoai???. Kas nutiko, kad meno autonomijos A?tvirtinimui nepriklausomybAi??s metais tiek energijos skyrAi?? dailininkai, atrodo, vos ne ai??zper vienAi?? naktA? pakeitAi?? paA?iAi??ras ir pradAi??jo visiA?kai kitaip suprasti meninAi??s kAi??rybos tikslus ir bAi??dus? UA? nugaros stovAi??jo ginkluotas priA?iAi??rAi??tojas? O gal pakvipo dideliais pinigais? Buvo A?adamas aukA?tesnis socialinis statusas, sotesnis ir patogesnis gyvenimas?ai??? (p. 232). Kone A? visus A?iuos klausimus knygoje atsakyta teigiamai.

IA? tiesA? buvo pakankamai svariA? dalykA?, nulAi??musiA?, kad ai??zA?inomi A?alies dailininkai suskubo sukurti A?taigius plakatus vos sovietams A?kAi??lus kojAi?? A? LietuvAi?? pradAi??tai rinkimA? agitacinei kampanijaiai??? (p. 232). ReA?imo pastangos vilioti menininkus svariu atlygiu, nuolatiniais uA?sakymais, periodiA?kai skelbiamA? konkursA? premijomis daro A?spAi??dA?. Paskutiniame skyriuje publikuojama ai??zlyg ir ataskaitaai??? apie sovietinAi??s valdA?ios nuopelnus dailAi??s gyvenimui ir itin aktyvA? jos rAi??pestA? meno ateitimi (E. Medonio vardu pasiraA?yta 1941 m. publikacija) verA?ia suglumti ar net rimA?iau susimAi??styti apie kAi??rybiA?kos prigimties dviprasmybes. Paradoksalu, taA?iau skaitant A?A? ilgokAi?? tekstAi??, ne vienam gali ai??znutA?sti seilAi??ai??? dAi??l beveik neA?tikAi??tino valdA?ios ai??zteisingumoai??? rAi??pinantis ne vien ekonomine A?alies gerove, bet ir kultAi??ra (!). Nenoriu brAi??A?ti toli siekianA?iA? paraleliA?, taA?iau sunku atsikratyti minties, kad analogiA?kas dokumentas, suraA?ytas net ir A?iandien (A?inoma, pasitelkus visiA?kai naujAi?? postindustrinAi??je visuomenAi??je populiariAi?? retorikAi??) greiA?iausiai ne vienam paglostytA? ausA? visokeriopu valdA?ios rAi??pesA?iu ai??zaukA?tesnAi??misai??? vertybAi??mis. Kaipgi kitaip ai??i?? juk ir anuo metu ai??znaujoji valdA?ia davAi?? ar artimiausiu metu A?adAi??jo duoti viskAi??, apie kAi?? svajojo Lietuvos dailininkaiai??? (p. 235).

Be jau minAi??to ai??znesusivokimoai??? lemtingosios vasaros A?vykiA? akivaizdoje, svarbia aplinkybe laikoma ir tai, kad laisvo kAi??rAi??jo savivokAi?? jau ketvirto deA?imtmeA?io antroje pusAi??je ai??zpamaA?u keitAi?? uA?sakovo reikmes tenkinanA?io amatininko mentalitetasai??? (p. 232). TokiAi?? iA?vadAi?? knygos autorei leido padaryti ir jos paA?ios ankstesni tyrimai apie tarpukario dailAi??. Bent jau profesiniu poA?iAi??riu amatininkas ai??znegali bAi??ti vadinamas kolaborantu: jis vykdo uA?sakymAi??, gaudamas uA? savo darbAi?? atlygA?, nepriklausomai nuo to, ar jo paA?iAi??ros sutampa su uA?sakovo paA?iAi??romisai??? (p. 232). Kaip rodo 1940Ai??m. rugsAi??jo mAi??n. prasidAi??jAi??s aktyvus dailininkA? ruoA?imasis Lietuvos kultAi??ros dekadai Maskvoje, dailininkai iA?ties A?sismarkavo konkuruodami tarpusavyje dAi??l naujojo mecenato uA?sakymA?. ReA?imui po konkurso pasirinkus geriausius meistrus, ai??zuA?sakymA? negavusieji pasijuto atstumti ir neslAi??pAi?? savo nusivylimoai??? (p. 66). Ai??domu, kad netgi realios ai??zvalstybAi??s cenzAi??ros veikimo per pirmuosius sovietA? okupacijos metus Lietuvos dailininkai pajusti nespAi??jo, taA?iau vidinis cenzorius veikAi?? pakankamai tiksliaiai??? (p. 67).

Kaip jau minAi??ta, GiedrAi?? JankeviA?iAi??tAi?? nesiekia A?rodinAi??ti ne kartAi?? profesinAi??je ir ypaA? eseistinAi??je literatAi??roje linksniuotA? ai??ztiesA?ai??? apie sovietinio meno prigimtA?; istorine bei vizualine medA?iaga paremtA? savo interpretacijA? ji neslepia ir po kokiu nors madingu postmodernistiniA? teorijA? kiautu. Gal kiek paradoksalu, kad A?i knyga, nAi?? nepretenduojanti ai??ziA?siverA?tiai??? iA? kultAi??ros ir meno istorijos tyrimA? lauko rAi??mA?, iA? tiesA? atveria neiA?naudotas pastarosios galimybes. Ai??iuo atveju, atkreipiant dAi??mesA? A? objektus, kurie nAi??ra labai vertingi tradiciniu estetinAi??s kokybAi??s poA?iAi??riu, ryA?kAi??ja toli graA?u ne vien retoriniai pasvarstymai; o pastarieji gali tapti atspirties taA?ku pagrindA?iant tiek tarp teoretikA? A?prastas ir A?iandien jau neretai gerokai nuvalkiotas sAi??vokas, tiek ir pleA?iant paA?ios sovietologijos akiraA?ius.

viagra sale for cash.

1Ai??Ai?? Margarita MatulytAi??, Nihil obstat: Lietuvos fotografija sovietmeA?iu, Vilnius: Vilniaus dailAi??s akademijos leidykla, 2011.

lopressor meds. 2Ai??Ai?? Lietuvos kultAi??ra sovietinAi??s ideologijos nelaisvAi??je, 1940ai??i??1990: DokumentA? rinkinys, sudarAi?? Juozapas Romualdas BaguA?auskas, ArAi??nas Streikus, Vilnius: Lietuvos gyventojA? genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2005.