SovietmeA?io skaitytojai: ai??zeilinioai??? poreikiai XX a. 8-ajame deA?imtmetyje

A?URNALAS: METAI
TEMA:Ai??LiteratAi??ros skaitytojai
AUTORIUS:Ai??Loreta JakonytAi??

DATA: 2013-07

SovietmeA?io skaitytojai: ai??zeilinioai??? poreikiai XX a. 8-ajame deA?imtmetyje

Loreta JakonytAi??

A�

Apie sovietmeA?io skaitytojus kol kas kalbama retai ir pernelyg apibendrintai, vienAi?? poA?ymA? ar iA?ankstinAi?? prielaidAi?? primetant visai auditorijai, pavyzdA?iui, kad jie lengvai iA?A?ifruodavo ezopines uA?uominas, arba, prieA?ingai, neatsiversdami grAi??do knygas A? lentynas kaip snobiA?ko prestiA?o daiktAi??. Empirika grA?stA? tyrimA? trAi??ksta, nors skaitymo istorija yra neabejotinai aktuali literatAi??ros istorijai, nes skaitytojas yra aktyvus literatAi??ros lauko dalyvis, galA?s pritarti ar prieA?intis kAi??rinio kodams, raA?ytojo siunA?iamai A?iniai ar valstybAi??s diegiamai ideologijai, iA?rankumu skatinti vienAi?? ar kitAi?? problematikAi??, A?anrus, stilistikAi??1. AiA?kinantis literatAi??ros buvimAi?? visuomenAi??je svarbu daugybAi?? aspektA?: kas, kAi??, kur ir kada skaitAi??, sau ar kitiems, tyliai ar garsiai, pasyviai ar aktyviai, knygas pirko, skolinosi ar nugvelbAi??, ir, svarbiausia, kaip skaitinius suprato ir vertino2. Rimantas Kmita, nagrinAi??damas Sigito Gedos kAi??rybos recepcijAi??, priminAi?? buvus neiA?prususA?, agresyvokAi??, tikrovAi??s poezijoje reikalavusA? 7-ojo deA?imtmeA?io adresatAi??3, kurA? peikAi?? dar sovietmeA?io kritika4. Tomas Vaiseta, siekAi??s iA?matuoti ai??zrealA? skaitomumo lygA?ai??? pagal knygA? pardavimus bei bibliotekA? apklausas ir panaudAi??, priAi??jo prie iA?vados, kad vAi??lyvojo sovietmeA?io skaitytojai buvo linkAi?? kaupti ir tai, ko neskaitydavo, o knygA? stygius, vertAi??s griebti tai, kAi?? pavyksta rasti A?ia ir dabar, atpratino nuo kritiA?ko santykio su literatAi??ra5. Vis dAi??lto kompleksinAi??s iA?klotinAi??s, kuri smulkiau atskleistA? auditorijos struktAi??rAi??, skaitytojA? tipus, literatAi??ros vartojimo mastAi?? ir bAi??dAi??, recepcijos plotA? ir gylA?, dar nAi??ra.

Ai??vairiapusA? ano meto skaitytojA? paA?inimAi?? apsunkina A?altiniA? stoka ir rizikingas jA? patikimumas, taip pat specifinAi??s literatAi??ros skaitymo aplinkybAi??s, veikusios skaitytojAi?? pirmiausia dAi??l politinAi??s valdA?ios kiA?imosi: ji ribojo ir cenzAi??ravo kAi??riniA? pasiAi??lAi?? (tai turi ilgalaikes pasekmes auditorijos skoniui ir A?proA?iams) bei stengAi??si A?vairiomis priemonAi??mis paveikti interpretavimo kryptA?, pavyzdA?iui, leisdama specialius vadovus (atmenas, skaitymo planus), pasitelkdama bibliotekininkus, rengdama ideologizuotas skaitytojA? konferencijas (tik keli iA?kalbingi pavadinimai: ai??zTakais takeliais A? didA? keliAi??ai???, 1959; ai??zDarbininkas ai??i?? svarbiausias herojusai???, 1972; ai??zSpalio keliuai???, 1977; ai??zAteistinAi?? skaitytojA? konferencijaai???, 1985). PanaA?iA? priemoniA? A?gyvendinimas ir veiksmingumas ai??i?? jau atskiras klausimas6, juoba konkretus literatAi??ros turinys ilgainiui reikA?mingai kito, pavyzdA?iui, literatAi??ros vakaruose buvo galima iA?girsti cenzAi??ros iA?brauktA? kAi??rinio vietA?, o RaA?ytojA? sAi??jungos padalinys ideologiA?kai raiA?kiu pavadinimu ai??zGroA?inAi??s literatAi??ros propagandos biurasai???, nuo 1972 m. A?steigtas rAi??pintis literatAi??riniais susitikimais ir kitokia sklaida, veA?iojo po LietuvAi?? anaiptol ne glotnaus turinio dainuojamAi??jAi?? poezijAi??. VisAi?? sovietmetA? oficialus diskursas perdAi??tai akcentavo skaitytojo A?takingumAi??: anot bAi??dingos frazAi??s, socialistinAi??s santvarkos iA?ugdyta ai??zmasinAi?? skaitytojA? armija kelia ir savo reikalavimus literatAi??raiai???7, ai??i?? viena vertus, skaitytojas naudotas kaip dar viena priemonAi?? daryti spaudimAi?? raA?ytojams, kita vertus, daliai auditorijos suteikAi?? pasitikAi??jimo ir motyvacijos aktyviai raA?yti A? spaudAi?? ir reikA?ti savo skaitytojiA?kAi?? nuomonAi?? (aktyvesniems parAi??pinta ir tribAi??na ai??i?? A?vairiuose leidiniuose buvo A?vestos specialios skaitytojA? rubrikos).

TokA? vieA?umos vaizdAi?? esmingai papildo nAi??dien publikuojami amA?ininkA? prisiminimai, liudijantys greta buvus ai??zkonspiracinA? skaitymAi??ai??? (Marcelijaus MartinaiA?io A?vardijimu8), ypatingas skaitytojA? santalkas, dalijimAi??si draudA?iamomis knygomis, nuoraA?us, perpasakojimus, garsinius skaitymus, derybas su bibliotekininkais, savitAi?? skaitymo tempAi?? (vienos nakties skaitiniai). Ai??is fenomenas suteikia sovietmeA?io skaitytojA? bendruomenei papildomAi?? matmenA?: ji ne tik natAi??raliai mozaikiA?ka pagal skirtingAi?? amA?iA?, lytA?, socialinAi?? kilmAi?? ir padAi??tA?, iA?silavinimAi??, skonA? ir t. t., bet taip pat ryA?kiai pasidalijusi pagal prieinamos literatAi??ros apimtA? ir pobAi??dA?. Skaitytojai, prisibraudavAi?? prie vadinamA?jA? specialaus saugojimo fondA?, gaudavAi?? savilaidos leidiniA?, palaikAi?? ryA?ius su iA?eivija, priklausAi?? patikimA?jA? rateliams, turAi??jo privilegijuotai A?vairesnAi?? literatAi??ros pasiAi??lAi??. PavyzdA?iui, Ingrida KorsakaitAi?? prisimena, kad iki iA?nakA?iA? pakaitomis su mama skaitAi?? kAi?? tik A?ikagoje iA?leistAi?? ir trumpam tAi??vo Kosto Korsako ai??zlyg uA?draustAi?? vaisiA?ai??? iA? kaA?kur parsineA?tAi?? BirutAi??s PAi??keleviA?iAi??tAi??s romanAi?? ai??zAA?tuoni lapaiai??? (1956)9; Tomas Venclova tAi??vo bibliotekoje galAi??jAi??s perskaityti Jono AisA?io, Bernardo BrazdA?ionio, Jurgio Savickio ir kitA? iA?eivijos autoriA? knygas10; universiteto filologai per Jono Zinkaus seminarAi?? vartydavo ai??zMetmenA?ai??? A?urnalAi??11. TaA?iau A?i skaitytojA? dalis (daugiausia menininkai, mokslininkai, studentai) buvo maA?a ir pakankamai uA?dara, likusi visuomenAi?? turAi??jo siauresnes pasirinkimo galimybes ir savo literatAi??rinAi?? patirtA? bei skonA? formavo iA? oficialiai leidA?iamos lektAi??ros.

Ai??iame straipsnyje aptariami bAi??tent tokiA? sAi??lygiA?kai vadinamA? ai??zeiliniA? skaitytojA?ai??? literatAi??riniai interesai 8-ajame deA?imtmetyje, kuriuos liudija kultAi??rinAi??s periodikos (laikraA?A?io ai??zLiteratAi??ra ir menasai???, A?urnalo ai??zPergalAi??ai???) redakcijA? archyvai. IA?likAi?? skaitytojA? laiA?kai (absoliuti dauguma nespausdinti), siAi??lyti rankraA?A?iai, atsakymai A? anketas yra vienas iA? svarbiausiA? skaitymo istorijos A?altiniA?, reprezentuojanA?iA? tam tikrAi?? auditorijos dalA? ir leidA?ianA?iA? bent A?iek tiek A?veikti skaitymo istorijos dilemAi?? tarp makro- ir mikroanalizAi??s. Mat makrotyrimai, apdorojantys A?vairius kiekybinius duomenis, pavyzdA?iui, knygA? kainas, vartotojA? pajamas, platinimo tinklAi??, bibliotekA? panaudAi??, sukuria apibendrintAi?? skaitymo vaizdAi??, taA?iau neatskleidA?ia, kaip literatAi??ra skaitoma ir suprantama. Tuo poA?iAi??riu rezultatyvesni mikrotyrimai, iA? dienoraA?A?iA?, autobiografijA?, asmeniniA? bibliotekA? rekonstruojantys daug konkretesnA? individualA? skaitymAi??. TaA?iau tokio metodo trAi??kumas ai??i?? kad remiamasi pavieniais ir iA?skirtiniais atvejais (juk, tarkim, dienoraA?A?ius raA?yti ir ypaA? knygas juose aptarti linkAi?? anaiptol ne visi socialiniai sluoksniai). O skaitytojA? laiA?kai ir anketos sudaro specifinA? skaitymo duomenA? rinkinA?, kuris yra konkretesnis uA? stambiuosius statistikos pjAi??vius, bet neapsiriboja vien iA?skirtine, refleksyviausia skaitytojA? grupe12.

SprendA?iant iA? archyvA?, 8-ojo deA?imtmeA?io literatAi??ros skaitytojai buvo kur kas labiau iA?silavinAi?? nei keliolikos pirmA?jA? pokario metA? adresatas13, antai beveik pusAi?? 1976 m. surengtos ai??zLiteratAi??ros ir menoai??? anketos respondentA? buvo baigAi?? aukA?tAi??jA? mokslAi??. SkaitytojA? amA?iaus skalAi?? itin plati ai??i?? nuo 17 iki 84 metA? (aktyviausia grupAi?? ai??i?? tarp 25 ir 45), pagal gyvenamAi??jAi?? vietAi?? yra iA? A?vairiausiA? Lietuvos miestA? ir rajonA? (bet vyravo Vilnius ir Kaunas). Profesijos ai??i?? paA?ios A?vairiausios: gydytojai, inA?inieriai, architektai, juristai, pedagogai, tarnautojai, darbininkai (miA?kA? Ai??kio, melioratorius, statybininkas ir kt.), ne vienas jA? tvirtino kultAi??rinAi?? spaudAi?? skaitAi??s deA?imtmeA?iais.

A?monAi??s vardijo daug patinkanA?iA? raA?ytojA?, taA?iau matyti didelis naujausios literatAi??ros poreikis (pageidavo A?vairiA? A?anrA?), pirmenybAi?? teikiama jaunesniA? kartA? autoriams, didelio dAi??mesio sulaukAi?? poezija. Jaunesni skaitytojai su aukA?tuoju iA?silavinimu iA? pageidautinA? ypaA? iA?skyrAi?? M. MartinaitA?, VytautAi?? BloA?Ai??, AlbinAi?? A?ukauskAi?? ir S. GedAi??, nesyk minAi??jo GraA?inAi?? CieA?kaitAi??, JuditAi?? VaiA?iAi??naitAi??, pastebAi??jo AntanAi?? A. JonynAi??, JaninAi?? DegutytAi??, VioletAi?? PalA?inskaitAi??. Tad poetai, kuriuos R. Kmita iA?ryA?kino kaip svarbius 7ai??i??8-ojo deA?imtmeA?iA? poezijos modernintojus, dAi??l kuriA? reikA?mAi??s tuomet dar ginA?ijosi kritika, jau turAi??jo juos palaikanA?iAi?? auditorijAi??. Tiesa, net ir dAi??mesingiausi A?iA? poetA? skaitytojai nepraleisdavo progos kvestionuoti formos eksperimentus ar kAi??rAi??jo asmenybAi??s brandAi??: pavyzdA?iui, trisdeA?imt dvejA? metA? inA?inierius iA? DruskininkA? Alfonsas AleksandraviA?ius, kaip A?simintinus iA?skyrAi??s V. BloA?Ai??s ai??zPoezijAi??ai??? ir A. A?ukausko ai??zAtabradusai???, manAi??, kad ai??zbet kokiAi?? poetinAi?? kalbAi?? galima pateisinti, nes ne ji sudaro poezijos esmAi??. Ai??domAi??s A?vairaus braiA?o kAi??riniai, jei tik juose iA?reiA?kiamas savitas poA?iAi??ris A? audringAi?? mAi??sA? laikmetA?, amA?inAi??sias A?monijos problemas. Blogiau A?tai kas ai??i?? nemaA?a dalis pradedanA?iA?jA? poetA? labiau domisi forma, jA? eilAi??raA?A?iai manieringi, bet tuA?toki, stokoja gilesnAi??s minties, originalumo. Skaitydamas tokiAi?? poezijAi??, kartais jauti autoriaus neiA?prusimAi??. O nebAi??damas asmenybe, nedaug kAi?? gali pasakyti A?iuolaikiniam skaitytojuiai???14.

Vis dAi??lto raA?ytojA? hierarchijos virA?Ai??nAi??n skaitytojai sutartinai buvo A?kAi??lAi?? JustinAi?? MarcinkeviA?iA? ai??i?? jo kAi??ryba A?tiko skirtingo pasirengimo ir interesA? skaitytojams, nuo moksleivio iki aA?tuoniasdeA?imtmeA?io sargo. Poeto eilAi??raA?A?iai vertinti uA? neA?mantrumAi??, tikrAi?? jausmAi??, ai??zgebAi??jimAi?? rasti atgarsA? A?mogujeai???15, o dar daA?niau iA?skiriamos jo istorinAi??s dramos. Apskritai A?io laikotarpio skaitytojai, nepriklausomai nuo amA?iaus, iA?silavinimo ir profesijos, buvo iA?alkAi?? istorinAi??s tematikos, entuziastingai reagavo A? jAi?? gvildenanA?ius kAi??rinius. PavyzdA?iui, keturiasdeA?imt penkeriA? panevAi??A?ietAi?? buhalterAi?? prisipaA?ino: ai??zSkaitydama istorinius romanus, istorines dramas (GruA?as, MarcinkeviA?ius), jauA?iu ir prisimenu, kokius elgetiA?kus trupinius A?iniA? apie senovAi??s LietuvAi?? gavo mano karta mokyklos suoleai???16. Bronius Ai??imonis ai??i?? miA?kA? Ai??kio darbininkas, reto aktyvumo skaitytojas, raA?Ai??s sveikinimus ir Juozui Miltiniui ai??i?? gyrAi?? A. A?ukausko kAi??rybAi?? taip pat uA? istorinAi?? tematikAi??: ai??zJoje aA? A?A?iAi??riu vienAi?? labai gerAi?? bruoA?Ai?? ai??i?? istorijos pAi??dsakAi??. Jai, istorijai, mAi??sA? poetai ir apskritai literatAi??ra tebAi??ra labai skolingaai???17. Net ir tokiu paradoksaliu atveju, kai skaitytojas siunA?ia Just. MarcinkeviA?iui ir kitiems raA?ytojams raudonspalvA? sveikinimo atvirukAi?? GeguA?Ai??s 1-osios proga, jis vis tiek atskirai pamini istorinAi?? dramAi??: ai??zMAi??gstu aA? JAi??sA? poezijAi??. Man labai patinka JAi??sA? eilAi??raA?A?iai. Taip pat paliko didelA? A?spAi??dA? ir JAi??sA? drama ai??zMindaugasai???, kuriAi?? maA?iau Vilniaus teatreai???18.

Kaip galima numanyti, skaitytojA? bendruomenAi?? nebuvo vienalytAi??, tad ir anketose greta literatAi??riA?kai sAi??moningesnio, kryptingai atsirenkanA?io adresato buvo ir tokiA?, kurie skaitAi?? ir vienodai vertino bemaA? viskAi??, kas buvo spausdinama. KraA?tutiniA?kai eklektiA?kas skonis gana universaliai (skirtingoms A?alims, A?vairioms istorijos atkarpoms) bAi??dingas maA?esnio iA?silavinimo fiziniA? profesijA? atstovams, pavyzdA?iui, A?eA?iasdeA?imtmetis iA? rajono su specialiuoju viduriniu iA?silavinimu raA?Ai??, kad jam patinka Juozas PaukA?telis, KAi??stutis Nastopka, Jonas MaA?iukeviA?ius, Janina DegutytAi??, Henrikas Algis A?igriejus (ai??zKAi?? jie paraA?o, visada atsidAi??jAi??s paskaitauai???19), tik dar pageidautA? humoro ir satyros. PavirA?utiniA?kA? literatAi??ros vartotojA? tipAi?? reprezentuoja laiA?ko ai??zPergalAi??sai??? redakcijai autorius, primygtinai praA?Ai??s atsiA?sti kuo daugiau raA?ytojA? nuotraukA? su autografais, nes jo ai??zhobby to reikalaujaai???, o paA?iAi?? kolekcijAi?? pradAi??jAi??s rinkti dAi??l literatAi??ros pomAi??gio; be to, nestokodamas pasitikAi??jimo dar paA?ada: ai??zTikAi??kite, aA? atsiA?siu [savo eilAi??raA?A?iA? ai??i?? L. J.] A? jAi??sA? redakcijAi??, paaiA?kinsite man, kas juose gero ir blogoai???20.

Gana striuki atsakymai A? anketA? klausimus, deja, retai detalizuoja skaitymo motyvacijAi?? ir A?spAi??dA?ius, iA? kuriA? galAi??tume interpretuoti teksto suvokimo linkmAi?? ir gylA?. Kiek labiau ai??zeiliniaiai??? literatAi??ros vartotojai atsiskleidA?ia ne redakcijA? uA?klausti, o savo iniciatyva raA?ytuose laiA?kuose ar recenzijose. TaA?iau tai yra gana specifinAi?? skaitanA?ios bendruomenAi??s dalis, kuriai paskata raA?yti ai??i?? tai noras kAi?? nors literatAi??roje iA?siaiA?kinti arba (daA?niau) iA?lieti nepasitenkinimAi??. Ai??iuose komentaruose vyrauja naiviausias, tiesmukiausias santykis su literatAi??ros tekstu, todAi??l skaitymo situacija, adresato kompetencijos atrodo gerokai prasA?iau nei anketose iA?kylantis vaizdas. 8-ajame deA?imtmetyje vis dar buvo skaitytojA?, kuriems groA?iniame tekste itin rAi??pAi??jo faktinis tikslumas: A?tai agronomas ir geodezininkas, iA?silavinimAi?? A?gijAi??s dar tarpukario Lietuvoje ir dvideA?imt aA?tuonerius metus iA?dirbAi??s pedagoginA? darbAi?? technikume, 1978 m. pasiryA?Ai??s dalyvauti trumpos recenzijos konkurse, teigAi??: ai??zPagrindas raA?yti buvo Vytauto PetkeviA?iaus paraA?yta nesAi??monAi?? apie geodezijos mokslAi?? dramoje ai??zDainuojantis milA?inkapisai???. Nepretenduoju A? ai??zlaureatusai???, taA?iau gal kartais mano iA? A?irdies paraA?ytAi?? raA?inA? galit iA?spausdintiai???21. ai??zLiteratAi??roje ir meneai??? dirbusi GraA?ina RamoA?kaitAi?? A?iam skaitytojui atraA?Ai??, kad jo teksto nespausdins, nes autorius kAi??rinio neanalizuoja, tik piktinasi raA?ytojo nenusimanymu geodezijos srityje.

Moderni poezija daliai auditorijos A?adino prieA?taringus jausmus, neretai trikdAi?? ar kAi??lAi?? pasipiktinimAi??. Spaudos skaitytojai stabtelAi??davo prie eilAi??raA?A?iA?, taA?iau, neperprasdami naujos estetikos principA?, neaprAi??pdami kAi??rinio visumos, dirgliai uA?sikabindavo uA? kokios nors pavienAi??s detalAi??s. BAi??dingas laiA?kas, kuriame skaitytoja kritikuoja Algirdo Verbos eilAi??raA?tA? ai??zTAi??viA?kAi??s moterysai???: ai??zJaunasis literatas savo mielos gimtinAi??s moteris (aiA?ku, tuo paA?iu ir savo motinAi??, bobutAi??) prilygina prie senA? varliA?. NeA?inau, gal tai labai meniA?ka, bet man sukAi??lAi?? pasibaisAi??jimAi??. Kaip mAi??sA? darbA?A?iosios moterys, kurios augina ir duonAi??, ir gAi??les ir miestus stato, visko nesuminAi??si, prilyginamos prie senA? kvarkianA?iA? varliA?. AA? Gerb. Redakcijos labai atsipraA?au, aA? nesirengiu kritikuoti jaunojo kAi??rAi??jo, nes pati neturiu jokio supratimo apie menAi??, tik norAi??A?iau A?inoti, ar tai labai graA?u, ar madinga dabar taip raA?ytiai???22. Ai??domu, kad redakcijos darbuotojai A?iuo ir kitais kartais mandagiai atlikdavo A?vieA?iamAi??jA? darbAi??. Jonas StrielkAi??nas skaitytojai paaiA?kino: ai??zGerb. drauge, <...>. Apie kvarkimAi?? eilAi??raA?tyje nekalbama. O palyginimas ai??i?? vizualinis: darA?us ravinA?ios moterys iA? tolo gali bAi??ti panaA?ios A? lAi??tai A?okuojanA?ias varles. Gal Jums A?is palyginimas atrodo A?eminantis, taA?iau A?iuolaikinAi??je poezijoje kaip tik vertinami netikAi??ti, daA?nai A?iurkA?toki palyginimai, o vengiama saldumo, sentimentalumoai???23. Jonas Jurkonis, prisistatAi??s kaip Kauno mAi??sos kombinato darbuotojas, RespublikinAi??s meno saviveiklos A?ymAi??nas, 1979 m. irgi antrino, kad modernAi??s raA?ytojai, ypaA? poetai, raA?o tuA?A?iai ir nesuprantamai, o jam artimesni tradiciA?kesni kAi??riniai ai??zapie gamtos vertAi?? ir jos groA?io iA?saugojimAi?? ir kitus vertingus gyvenimo reiA?kinius arba ir blogybesai???, tokie autoriai kaip V. PetkeviA?ius, Vladas Dautartas, Juozas PoA?Ai??ra, Vytautas Bubnys, Mykolas Sluckis24.

Bene ryA?kiausias neabejotinai nuoA?irdA?iai lietuviA? poezija besidominA?io, pagarbiai A? literatAi??rAi?? A?velgianA?io ir sykiu naivaus poezijos skaitymo (ar bent neA?gudusios A?spAi??dA?iA? raiA?kos) pavyzdys gali bAi??ti dar vienas recenzijA? konkurso dalyvis ai??i?? jau minAi??tas B. Ai??imonis. Pakiliu tonu jis bandAi?? palyginti Teofilio TilvyA?io ai??zPradalgesai???, Maironio ai??zPoezijAi??ai??? ir S. Gedos rinkinA? ai??zMAi??nulio A?iedaiai???: ai??zTrys poetai ai??i?? trijA? knygA? A?viesuliai poezijos jAi??roje. Kam atiduoti asmeninAi?? pirmenybAi??? Kietas rieA?utAi??lis atsakui. Pakopos atA?vilgiu, ai??i?? perA?asi mintis laurus skirti ai??i?? Gedai, ai??i?? o pamatA? tvirtume tik Maironiui ir TilvyA?iui. IA?vada ai??i?? visA? trijA? poezija gera ir reikalinga, A?irdA?iai artima ir brangi.ai??? Toliau autorius intuityviai pateikia moderniAi?? A?A?valgAi??, kad literatAi??ra skaitoma pagal skirtingus poreikius: ai??zTik gal bAi??damas artojas ai??i?? TilvytA?, menininkas ai??i?? MaironA?, kosmonautas-mokslininkas ai??i?? GedAi?? arA?iau laikyA?iau prie krAi??tinAi??s ieA?kodamas atsako A? gyvenimo tikslAi??…ai??? Kad ir bAi??damas uolus kultAi??riniA? leidiniA? skaitytojas, B. Ai??imonis veikiausiai nejautAi?? disonanso tarp savo kalbAi??jimo ir skaitomA? publikacijA?, todAi??l tokiu raA?iniu vylAi??si lygiavertiA?kai dalyvauti literatAi??rinAi??je terpAi??je: ai??zBAi??A?iau labai patenkintas kad A?i mano: ai??zmorzAi??ai??? ai??i?? atsiliepimas rastA? kertelAi?? savaitraA?tyje, kad kiek padAi??tA? bendram poezijos pakilimui A?iA? dienA? A?viesojeai???25. Vis dAi??lto redakcija atsisakAi?? jo raA?inius spausdinti, motyvuodama nevykusiu sugretinimu.

TokiA? skaitytojA?, kuriA? supratimas ir kalbAi??jimas apie literatAi??rAi?? smarkiai atitrAi??kAi??s nuo tuometAi??s kAi??rybos tankio ar kritikos retorikos, 8-ajame deA?imtmetyje pastebimai maA?iau nei pokariu (arba jA? korespondencinis aktyvumas prislopAi??s). VieA?umoje kuriamai skaitymo atmosferai svarbu, kad literatAi??riA?kai maA?iausiai iA?prususiA? skaitytojA? A?odis A? spaudAi?? vis dAi??lto neprasprAi??sdavo, bent jau ne taip gausiai, kaip buvo raA?oma. LaikraA?tyje ai??zLiteratAi??ra ir menasai??? publikuojant iA?traukas iA? skaitytojA? anketA? bAi??davo atrenkami tekstai, darantys plaA?iai apsiskaiA?iusio ir sklandA?iai apie literatAi??rAi?? kalbAi??ti sugebanA?io skaitytojo A?spAi??dA?. Atranka rodAi?? tam tikrAi?? literatAi??rinAi?? politikAi?? ai??i?? formuoti iA?lavinto skaitytojo A?vaizdA?, pateikti etalonAi??, kaip skaitytojas galAi??tA? ir turAi??tA? kalbAi??ti apie literatAi??rAi??. Tiesa, publikuojami A?monAi??s nebuvo visai ai??zeiliniaiai??? arba ilgainiui taps ai??zneeiliniaisai???. Ai??tai 1976 m. ai??zLiteratAi??ra ir menasai??? spausdino skaitytojA? nuomones apie deA?imtmeA?io pirmosios pusAi??s poezijAi??. Ipolitas Ledas, Vilniaus universiteto Filosofijos katedros dAi??stytojas, grakA?A?iomis formuluotAi??mis iA?skyrAi?? M. MartinaiA?io rinkinA? ai??zAkiA? tamsoj, A?irdies A?viesojai??? (1974): ai??z<...> dAi??l gaivaus A?mogiA?kumo, didA?iA? gyvenimo vertybiA? teigimo, dAi??l organiA?ko ryA?io su mAi??sA? liaudies pasaulAi??jauta bei kultAi??ra, su jos istoriniu patyrimu, dAi??l pagarbos skaitytojui, pasitikAi??jimo jo kAi??rybingumu, poetine nuojautaai???26. A?urnalistas, raA?ytojas, literatAi??rologas Viktoras Alekna, tuomet pristatytas kaip aukA?tojo iA?silavinimo pensininkas iA? ASirvintA? rajono, A? klausimAi?? ai??zKuri 1975 metA? poezijos knyga ryA?kiausiai atspindi dabarties socialines ir moralines problemas?ai??? atsakAi?? drAi??siai netrafaretiA?kai: ai??zPoezijos rinkiniuose ieA?kau ne receptA? socialinAi??ms ar moralinAi??ms ligoms gydyti, o poezijosai???27. DeA?imtos klasAi??s moksleivis Valdas Kukulas raA?Ai?? kaip profesionalus, pasaulio ir vietinAi?? kAi??rybAi?? iA?manantis, savo nuomone pasitikintis kritikas: ai??zPaskutiniA?jA? metA? poezija, man regis, priartAi??jo prie pasaulinAi??s poezijos tradicijA?. Jau galima atsekti ir R. M. RilkAi??s, Ai??. Bodlero poetines mokyklas. Poezija kiek silpniau iA?reiA?kia mAi??sA? tautos nacionalinA? temperamentAi??ai???28. Ai??A? skaitytojA? bAi??rA? paA?vairino, taA?iau apskritai jau egzotiA?kai skambAi??jo studentAi?? filologAi??, pasigedusi ai??zkovingumo, to gero, sveiko kovingumo, su pertekliumi A?vaistyto pokario metaisai???29 ir iA?liekanA?ia knyga nurodA?iusi ketvirtAi??kart iA?leistAi?? Eduardo MieA?elaiA?io ai??zA?mogA?ai???.

ArchyvinAi?? medA?iaga patvirtina, kad 8-ajame deA?imtmetyje svarstymams ir skaitymams pribrAi??sta populiariosios literatAi??ros reiA?kinys, paskatinAi??s platesnAi?? diskusijAi?? apie literatAi??ros tipus, paskirtA?, vartojimo sferas. Pirmiausia vieA?umoje pastebimiau krustelAi??jo literatAi??ros kritika: Vytautas Kubilius 1974 m. paskelbAi?? straipsnA? ai??zAr turAi??sime pramoginAi?? literatAi??rAi??ai???30, kuriame apibAi??dino A?ios literatAi??ros specifikAi?? ir pripaA?ino jos savitAi?? vertAi??, tuo prieA?taraudamas nusistovAi??jusiam kategoriA?kai neigiamam sovietiniam poA?iAi??riui. V. Kubilius siAi??lAi?? raA?ytojams nesigAi??dyti savo darbo, nesidangstyti didA?iosios literatAi??ros skraiste ir pabandAi?? sudAi??lioti konkreA?ias knygas A? ai??zsmagaus pasiskaitymo lentynAi??lAi??ai???. Jo tezAi??s bakstelAi??jo A? jautriAi?? tuometinio literatAi??ros lauko vietAi?? ai??i?? sovietinAi??s literatAi??ros rimtumo A?vaizdA?, pajudino A?sitvirtinusiA? raA?ytojA? pozicijas. Straipsnis A?A?eidAi?? link pramoginAi??s lektAi??ros stumteltus autorius (atsakomAi??jA? laiA?kAi?? redakcijai nusiuntAi?? Romualdas Lankauskas), taA?iau V. KubiliA? gerai A?sidAi??mAi??jo skaitytojai, daugybAi?? jo publikacijAi?? priskyrAi?? ryA?kiausiems ai??zLiteratAi??ros ir menoai??? tekstams, o dauguma apskritai pritarAi?? kritiko mintims. V. Kubiliaus ir skaitytojA? susikalbAi??jimAi?? turbAi??t labiausiai lAi??mAi?? tai, kad mokslininkas prabilo ir savaip reabilitavo literatAi??ros rAi??A?A?, kuriAi?? mAi??go, bet adekvaA?iomis sAi??vokomis atsiliepimuose neA?vardydavo auditorija; teigtume, kad populiariosios literatAi??ros teises skaitytojai A?sisAi??monino ir pripaA?ino kur kas greiA?iau nei raA?ytojA? bendruomenAi?? ar kritikA? dauguma.

Straipsnis apie lengvesnio A?anro literatAi??rAi?? buvo viena iA? prieA?asA?iA?, kodAi??l V. Kubilius buvo toks populiarus tarp A?vairiausiA? skaitytojA?. Apskritai kitaip nei pokario auditorija, jautusi prieA?iA?kumAi?? ar nuobodulA? literatAi??ros kritikai, nemaA?ai 8-ojo deA?imtmeA?io adresatA? pageidavo kritikos ir ja pasikliovAi??. Tarp A?simintinA? publikacijA? skaitytojai mini ne tik V. Kubiliaus (jo daA?niausiai), bet ir K. Nastopkos, Alberto Zalatoriaus straipsnius. Antai juristas iA? Jurbarko raA?Ai?? norA?s diskusijA? apie A?iuolaikinA? romanAi??31, o autoA?altkalvis keliskart akcentavo, kad nori ai??zpasisakymo apie blogus kAi??riniusai???. Kone besAi??lygiA?kAi?? skaitytojo pasitikAi??jimAi?? literatAi??ros kritika ir sumaiA?tA? iA?girdus alternatyvias interpretacijas rodo patologo anatomo iA? Kauno onkologinio dispanserio laiA?kas. Medikas prisipaA?ino, kad rinkdamasis vertingas skaitytinas knygas vadovaujasi dar jaunystAi??je gautu mokytojo patarimu: ai??zsuA?inosi skaitydamas kritikA? straipsnius.ai??? ai??zLiteratAi??ra ir menasai??? esAi?? jam daug padeda, ai??zlavina skaitytojo skonA?ai???, todAi??l jis jauA?iasi ai??zkritikos apviltas, jeigu joje atranda disonansAi??ai???32. Nustebintas V. Kubiliaus sugretinimo tarp Vytauto Sirijos Giros ir Justino Pilyponio, pasijutAi??s patekAi??s A? klystkelA?, skaitytojas praA?o vienareikA?mio orientyro: ai??zkaip suprasti kritikAi??? Vieni kritikai V. Sirijos GirAi?? A?vertino teigiamai, tuo tarpu V. Kubilius pasisakAi?? prieA?ingai. Kaip galutinai iA?siaiA?kinti, ar V. Sirijos Gira yra tolygus J. Pilyponiui ir tiktai tarp kitko (kelionAi??je) skaitomas, ar J. Pilyponis tolygus V. Sirijos Girai?ai???33

SovietmeA?io visuomenAi??s poreikA? knygai, kilusA? deficitAi?? sociologai dar Atgimimo iA?vakarAi??se vertino kontroversiA?kai34, o apie knygA? laikytojus (ne skaitytojus) diskutuota ir 8-ajame deA?imtmetyje. PavyzdA?iui, Kazys Ambrasas (tuomet ai??zVagosai??? vyr. redaktorius) juos minAi??jo TSRS raA?ytojA? VI suvaA?iavime 1976-aisiais35. TaA?iau kultAi??rinAi??s spaudos archyvai iA?kalbingai parodo padAi??tA? ir poA?iAi??rA? tA?, kurie ieA?kojo knygos iA? alkio skaityti, o ne pasipuikuoti uA?pildyta sekcijos lentyna. VisAi?? deA?imtmetA? redakcijoms buvo siunA?iami nusiskundimai dAi??l knygA? ai??zbadoai???. Juose pasitaiko netikAi??tA? anuometiniA? realijA?, pavyzdA?iui, kad susitikimuose su lietuviA? raA?ytojais auditorijai siAi??lomos jA? knygos tik rusA? kalba (konkretus atvejis ai??i?? atvykus Just. MarcinkeviA?iui su Laimonu Noreika)36. Anuometinio skaitytojo A?sitikinimu, 20 000 egzemplioriA? tiraA?as, kurio dalis patenka A? bibliotekas, esAi??s tikrai nepakankamas, nes argi gali A?imtatAi??kstantiniam PanevAi??A?iui pakakti 500ai??i?? 700 egzemplioriA? Juozo BaltuA?io knygos?37 Vis dAi??lto anketA? duomenys rodo, kad lietuviA? raA?ytojams didelAi?? konkurencijAi?? kAi??lAi?? uA?sienio literatAi??ra ai??i?? jos poreikis nemaA?Ai??jo nuo pokario metA?, kartojosi praA?ymai (daugiausia iA? jaunesniA? aukA?tojo iA?silavinimo A?moniA?) skelbti daugiau kAi??riniA? iA? svetur arba bent jau nuolat juos iA?samiai pristatyti.

Net plono archyvinAi??s medA?iagos pluoA?to apA?valga liudija, kad sovietmeA?io skaitytojA? bendruomenAi?? sudarAi?? labai skirtingos, savo polinkiais, praktika, patirtimi ir A?gAi??dA?iais nutolusios skaitytojA? grupAi??s. Tad ir mAi??stant apie lietuviA? literatAi??ros funkcionavimAi??, poveikA?, ezopiA?kumAi?? bAi??tina atsiA?velgti A? adresatA? grupes. ReikA?mingais 8-ojo deA?imtmeA?io ai??zeilinio skaitytojoai??? poslinkiais galima laikyti ypatingAi?? poreikA? istorinAi??ms temoms, iA?augusA? dalies skaitytojA? literatAi??rinA? iA?prusimAi??, susidariusiAi?? gana palankiAi?? terpAi?? moderniai poezijai, dAi??mesA? populiariajai literatAi??rai (bent jau jos refleksijai, ar bendriau ai??i?? literatAi??ros reiA?kiniA? A?vairinimui). TikAi??tina, kad archyvuose uA?fiksuoti skaitytojai buvo ne parodinAi?? ar snobiA?ka visuomenAi??s dalis, o iA? tikrA?jA? skaitanti (tegu pagal savo galimybes), sAi??moninga bendruomenAi??. Surinkus daugiau medA?iagos A?ia tema iA? kitA? A?altiniA? ir laikotarpiA? galbAi??t iA?eitA? visapusiA?kesnAi?? soviemeA?io skaitytojo dAi??lionAi??.

1 The History of Reading / Ed. by Shafquat Towheed, Rosalind Crone and Katie Halsey. ai??i?? London and New York: Routledge, 2011. ai??i?? P. 3.

2 Crone R., Halsey K., Hammond M., Towheed S. The Reading Experience Database 1450ai??i??1945 (RED) // The History of Reading. ai??i?? P. 429.

3 Kmita R. IA?trAi??kimas iA? fabriko: modernAi??janti lietuviA? poezija XX amA?iaus 7ai??i??8 deA?imtmeA?iais. ai??i?? Vilnius: LietuviA? literatAi??ros ir tautosakos institutas, 2009. ai??i?? P. 90, 96.

4 Pvz., Vincas Kuzmickas straipsnyje ai??zLiteratAi??ra skaitytojA? teismeai??? raA?o: ai??zBene A?emiausias skaitytojo lygis yra toks, kai nesuvokiama literatAi??ros kAi??rinio meninAi?? tiesa ai??i?? vulgarios pastangos viskAi?? matuoti protokoliA?ku ai??ztikroviA?kumuai??? neatsiA?velgiant A? elementariausius estetikos bei meninAi??s kAi??rybos dAi??snius.ai??? A?r.: Ai??iuolaikinAi??s kritikos problemos. ai??i?? Vilnius: Vaga, 1975. ai??i?? P. 381.

5 Vaiseta T. Snobai, skolininkai ir Lenino raA?tA? plAi??A?ytojai (vAi??lyvojo sovietmeA?io skaitytojA? polinkiai) // Naujasis A?idinys-Aidai. ai??i?? 2012. ai??i?? Nr. 3. ai??i?? P. 178ai??i??186.

6 PavyzdA?iui, bibliotekA? ai??zmasinio darboai??? pobAi??dA? ir (ne)veiksmingumAi?? analizavo T. Vaiseta straipsnyje ai??zInformacijos hierarchija vAi??lyvuoju sovietmeA?iu: bibliotekA? atvejisai???. A?r.: Informacijos mokslai. ai??i?? 2012. ai??i?? Nr. 60. ai??i?? P. 116ai??i??134.

7 Galinis V. DabartinAi?? literatAi??ra ir estetinis visuomenAi??s auklAi??jimas // LiteratAi??ra ir kalba. ai??i?? T. VI. ai??i?? Vilnius: ValstybinAi?? groA?inAi??s literatAi??ros leidykla, 1962. ai??i?? P. 34.

8 Martinaitis M. LietuviA?kos utopijos. ai??i?? Vilnius: Tyto alba, 2003. ai??i?? P. 18.

9 KorsakaitAi?? I. Ratelio ritmu // Rubinaitis. ai??i?? 2000. ai??i?? Nr. 4. ai??i?? P. 3.

10 Dvi Tomo Venclovos gyvenimo knygos: pokalbis su poetu, vertAi??ju, literatAi??ros tyrinAi??toju Tomu Venclova. KalbAi??josi Leonas Peleckis-KaktaviA?ius // Varpai. ai??i?? 2002. ai??i?? P. 14ai??i??29.

11 Martinaitis M. LietuviA?kos utopijos. ai??i?? P. 24.

12 Gerrard T. New Methods in the History of Reading: ai??sAnswers to Correspondentsai??? in The Family Herald, 1860ai??i??1900 // The History of Reading. ai??i?? P. 379ai??i??380.

13 Apie 1945ai??i??1960 m. skaitytojA? sudAi??tA?, pasirengimAi?? ir domAi?? literatAi??rai A?r.: JakonytAi?? L. Pradiniai A?trichai ankstyvojo sovietmeA?io skaitytojo portretui // Colloquia. ai??i?? Nr. 27. ai??i?? 2011. ai??i?? P. 79ai??i??96.

14 Tavo nuomonAi??, skaitytojau [Alfonsas AleksandraviA?ius] // LiteratAi??ra ir menas. ai??i?? 1976. ai??i?? GeguA?Ai??s 29.

15 Tavo nuomonAi??, skaitytojau [RiA?ardas Rimka] // LiteratAi??ra ir menas. ai??i?? 1976. ai??i?? GeguA?Ai??s 22.

16 [ai??zLiteratAi??ra ir menasai???, anketa, 1976]. ai??i?? Lietuvos literatAi??ros ir meno archyvas (toliau ai??i?? LLMA). ai??i?? F. 45. ai??i?? Ap. 1. ai??i?? B. 55.

order orlistat 120 mg .

17 Tavo nuomonAi??, skaitytojau [Bronius Ai??imkus] // LiteratAi??ra ir menas. ai??i?? 1976. ai??i?? RugpjAi??A?io 7.

18 Kazys Valbikas, laiA?kas ai??zPergalAi??sai??? redakcijai, 1971 04 28. ai??i?? LLMA. ai??i?? F. 28. ai??i?? Ap. 1. ai??i?? B. 62. ai??i?? L. 6.

19 [ai??zLiteratAi??ra ir menasai???, anketa, 1976]. ai??i?? LLMA. ai??i?? F. 45. ai??i?? Ap. 1. ai??i?? B. 55.

20 Antanas A?elvys(?), laiA?kas ai??zPergalAi??sai??? redakcijai. ai??i?? LLMA. ai??i?? F. 28. ai??i?? ap. 1. ai??i?? b. 62. ai??i?? L. 45.

21 Aleksandras Mensonas, laiA?kas ai??zLiteratAi??ros ir menoai??? redakcijai, 1978 02 15. ai??i?? LLMA. ai??i?? F. 45. ai??i?? Ap. 1. ai??i?? B. 63. ai??i?? P. 8.

22 S. Ai??abAi??nienAi??, laiA?kas ai??zLiteratAi??ros ir menoai??? redakcijai, [1976]. ai??i?? LLMA. ai??i?? F. 45. ai??i?? Ap. 1. ai??i?? B. 52. ai??i?? L. 148ai??i??149.

23 Jonas StrielkAi??nas, laiA?kas S. Ai??abAi??nienei, 1976 07 15. ai??i?? LLMA. ai??i?? F. 45. ai??i?? Ap. 1. ai??i?? B. 52. ai??i?? L. 147.

24 Jonas Jurkonis, laiA?kas ai??zLiteratAi??ros ir menoai??? redakcijai, 1979 02 12. ai??i?? LLMA. ai??i?? F. 45. ai??i?? ap. 1. ai??i?? b. 67.

25 Bronius Ai??imonis, laiA?kas ai??zLiteratAi??ros ir menoai??? redakcijai, 1979 03 26. ai??i?? LLMA. ai??i?? F. 45. ai??i?? ap. 1. ai??i?? b. 67. ai??i?? l. 45ai??i??47.

26 Tavo nuomonAi??, skaitytojau [Ipolitas Ledas] // LiteratAi??ra ir menas. ai??i?? 1976. ai??i?? Liepos 3.

27 Tavo nuomonAi??, skaitytojau [Viktoras Alekna] // LiteratAi??ra ir menas. ai??i?? 1976. ai??i?? GeguA?Ai??s 22.

28 Tavo nuomonAi??, skaitytojau [Valdas Kukulas] // LiteratAi??ra ir menas. ai??i?? 1976. ai??i?? Liepos 3.

29 Tavo nuomonAi??, skaitytojau [Romualda BeinoraviA?iAi??tAi??] // LiteratAi??ra ir menas. ai??i?? 1976. ai??i?? GeguA?Ai??s 22.

30 Kubilius V. Ar turAi??sim pramoginAi?? literatAi??rAi?? // LiteratAi??ra ir menas. ai??i?? 1976. ai??i?? Liepos 5.

31 [ai??zLiteratAi??ra ir menasai???, anketa, 1976]. ai??i?? LLMA. ai??i?? F. 45. ai??i?? Ap. 1. ai??i?? B. 55.

32 V. IlgeviA?ius, laiA?kas ai??zLiteratAi??ros ir menoai??? redakcijai, 1976 08 26. ai??i?? LLMA. ai??i?? F. 45. ai??i??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Ap. 1. ai??i?? B. 53. ai??i?? L. 70ai??i??71.

33 Ten pat.

nolvadex for sale u.s.

34 Gaidys V., Rapoportas S. AnoniminAi?? A?iuolaikinio skaitymo stichija // Ai??iandienos pasaulis ir literatAi??ra. ai??i?? Vilnius: Vaga, 1989. ai??i?? P. 205ai??i??223.

35 Ambrasas K. RaA?ytojas-knyga-skaitytojas // LiteratAi??ra ir menas. ai??i?? 1976. ai??i?? Liepos 10.

36 LaiA?kas ai??zLiteratAi??ros ir menoai??? redakcijai. ai??i?? LLMA. ai??i?? F. 45. ai??i?? Ap. 1. ai??i?? B. 67. ai??i?? L. 69.

37 Ten pat.