SovietA? armijoje

A?URNALAS: METAI
TEMA:Ai??Patirtys
AUTORIUS:Ai??Tomas Rekys

DATA: 2012-11

SovietA? armijoje

Tomas Rekys

TAi??sinys. PradA?ia 2012 m., Nr. 10Ai??

Ideologinis pamatas

Formaliu poA?iAi??riu armija skirta, savaime suprantama, karo tikslams. Ir mums toje mokykloje svarbiausias dalykas buvo atitinkamos karinAi??s specialybAi??s A?sigijimas tolesnei tarnybai radiotechniniuose daliniuose tAi??sti. TaA?iau ne vien tai. Nesunku kariui iA?aiA?kinti, kad jo pareiga ginti tAi??vynAi??. Bet SovietA? sAi??junga juk ne A?iaip tAi??vynAi?? ai??i?? tai visas socialistinis lageris… Jis nuo likusio pasaulio skyrAi??si unikalia komunistine ideologija. Ai??tai tuo komunizmu ir turAi??jo bAi??ti pakaustyti visi iki vieno sovietA? armijos kariai.

Komunizmas buvo grindA?iamas mokslu (marksizmo filosofija), atitinkamai ir titulavosi ai??i?? moksliniu komunizmu. Kitokio bAi??ti negalAi??jo. Gal dAi??l to sovietA? sistema vertino ir iA?silavinimAi??, kitA? pasaulio A?aliA? pavyzdA?iu nuo karinAi??s tarnybos atleisdama aukA?tA?jA? mokyklA? studentus. Tuomet A? armijAi?? varydavai tik tada, jei neA?stodavai A? aukA?tAi??jAi??. Ai??itAi?? tiesAi??, kaip ir daugelA? dalykA? armijoje, galima iA?reikA?ti populiaria liaudies patarle: kvaila galva ai??i?? kojoms darbo. Mes jAi?? rusiA?kai iA?tardavome azijietiA?ku akcentu, tyA?ia iA?kraipydami: Durnoj golova ai??i?? nogam net pakoja (16). JAi?? taikydavo netikAi??liams kariams, kurie nesugebAi??davo gerai A?sisavinti soldatskajos smekalkos, o daA?nai ir rusiA?kai tiek tesuprasdavo, todAi??l nuolatos turAi??davo papildomai dirbti, kAi?? padarAi?? ai??i?? perdarinAi??ti. Ai??i patarlAi?? tiko apibAi??dinti ir civiliams jaunuoliams, neA?stengusiems A?stoti A? aukA?tAi??sias mokyklas. O apsukresniA? studentA? galva, prikimA?ta vienintelAi??s teisingos marksizmo filosofijos (kitokia, ai??zburA?uazinAi??ai???, filosofija tada buvo tik vienintelio mokslo ai??i?? istorinio ir dialektinio materializmo ai??i?? fonas), suprantama, buvo jau nebe tokia kvaila. Taigi vaikinams, nesugebAi??jusiems tapti studentais, kaip tik armija ir teikdavo alternatyvA? auklAi??jimAi??, ai??i?? proto jiems A?gyti jau reikAi??davo smarkiai dirbant rankomis ir kojomis… Tai ai??i?? darbo pedagogika!

Armija mus mokAi?? ir tos tiesos, kad komunizmas pasiekiamas ne karu (ginklais jis tik apginamas), o taikiu darbu! Ir net pati armija buvo traktuojama ne vien kaip karo instrumentas, bet tiesiog kaip darbo liaudies dalis. Ir tas darbas, aiA?ku, yra komunizmo kAi??rimas! Tai buvo kalama A? galvas mokyklose, A?iAi?? tiesAi?? propaguodavo visa sovietinAi?? spauda, tos iA?minties buvo galima prisirankioti ir gatvAi??je, nes jAi?? skelbAi?? gausybAi?? plakatA?, kaip kad A?iais laikais reklaminiai skydai A?tikinAi??ja vartotojAi?? prekiA? ir paslaugA? gAi??riu. O jau kariniuose daliniuose tA? idAi??jiniA? plakatA? buvo kiekviename A?ingsnyje. Vienas populiariausiA? A?Ai??kiA?: ai??zArmija ir liaudis vieningi!ai??? JA? vienybAi?? neva grindA?ia partijos valios vykdymas, o A?i savo ruoA?tu buvo laikoma liaudies valios reiA?kAi??ja, ir tai buvo uA?tvirtinta dar vienu A?Ai??kiu: ai??zPartija ir liaudis vieningi!ai??? A?velgiant matematiA?kai iA?eitA?, kad partija vieninga ne tik su liaudimi, bet ir su armija, taA?iau tai jau bAi??tA? totalitarizmo skelbimas, ir uA? tokA? reikalA? aiA?kinimAi?? protingA?jA? laukAi?? gulagai. A?velgti A? A?ios A?alies reikalus reikAi??jo politiA?kai, ir ne bet kaip, o sAi??moningai, t. y. remiantis partijos skelbiamais A?Ai??kiais.

VisA? tA? A?Ai??kiA? esmAi?? buvo darbo propaganda, ir tam turAi??ta pagrindo, nes socializme reikAi??jo dirbti pusvelA?iui, o prie komunizmo turAi??jo bAi??ti dirbama iA? viso veltui. Prekes tada, aiA?ku, taip pat bus galima pasiimti veltui. Taip ir auklAi??jo tas mases: dirbti vien iA? idAi??jos, palaikant entuziazmAi?? komunizmo viltimis. Nuo piktnaudA?iavimo graibstyti komunistinAi??s ateities prekes turAi??jo atpratinti apytuA?tAi??s parduotuviA? lentynos (jos ugdAi?? liaudies santAi??rumAi??, sveikAi?? poA?iAi??rA? A? gyvenimAi??). KomunistinAi?? ideologija buvo laikoma moralia ir kone A?venta, nes uA?Ai??mAi?? religijos vietAi??. ai??zPartija ai??i?? mAi??sA? epochos protas, garbAi?? ir sAi??A?inAi??!ai??? ai??i?? skelbAi?? dar vienas, bene pats populiariausias, A?Ai??kis. A?monAi??ms beliko tik persiauklAi??ti pagal partijos direktyvas.

Taigi armijoje praAi??jome ir ideologinA? grAi??dinimAi??. TurAi??jome iA?mokti ne tik kariauti, bet ir suprasti idAi??jinAi?? darbo vertAi??. Tiesa, veltui dirbo ir kaliniai, taA?iau jie nebuvo laikomi sAi??moningais, nes dirbo per prievartAi??. O kariai triAi??sAi?? sAi??moningai ir paA?iAi?? tarnybAi?? jie turAi??jo vertinti kaip garbingAi?? pareigAi?? (tik pabandytum jAi?? aiA?kinti kitaip…). Nors toje armijos mokykloje teko sutikti kariA?, teigianA?iA?, kad kaliniu bAi??ti, ko gero, yra geriau ai??i?? kalinio bent jau niekas neverA?ia didA?iuotis savo apgailAi??tina bAi??kle.

Armijos garbAi?? ir jos auklAi??jamoji funkcija dar buvo tvirtinamos remiantis Rusijoje labai populiaria nuostata, kad jaunuolis tampa vyru tik po karinAi??s tarnybos. Fiziologiniu aspektu ai??i?? taip, per tuos dvejus ar trejus metus jaunuoliai subrAi??sdavo (iA?kart po Antrojo pasaulinio karo buvo privalomi, rodos, A?eA?eri tarnybos metai). Bet kalbant apie konkretA? karinAi??s tarnybos vaidmenA? brendimui, bAi??davo pabrAi??A?iami du veiksniai: disciplina, kurios esmAi?? ai??i?? klausyti A?sakymA? su smegenimis kepurAi??je, ir darbinis auklAi??jimas. Tokia tvarka, aiA?ku, kai kuriems individams buvo netgi naudinga ai??i?? tinginiams, girtuokliams karinAi?? tarnyba yra visai nebloga profilaktinAi?? kolonija. Deja, tarnauti teko ne vien veltAi??dA?iams, o armijoje A? asmenybes niekas neatsiA?velgAi??, kareiviA? niekas nerAi??A?iavo ir apskritai nesismulkino. Visiems ta pati darbinio auklAi??jimo naA?ta…

Vis dAi??lto toje A?ventos misijos armijoje, kur kardai daA?nai keiA?iami A? arklus, dar buvo galima paklausti ai??i?? kAi??, kaip ir kiek dirbti? Tai grynai ideologinis klausimas. Palyginimui ai??i?? kapitalistinAi??je sistemoje darbA? bAi??tinumAi?? lemia ne ideologinis, o ekonominis veiksnys ir susidaro pusiausvyra, kai dirbama pagal atitinkamAi?? poreikA?. SovietinAi??je sistemoje tokio savaime kontroliuojanA?io veiksnio nebuvo, nes prie komunizmo pinigA? apskritai neturAi??jo bAi??ti. Egzistavo tik abstrakti ideologija, kad reikia dirbti iA? idAi??jos ir principo ai??i?? iki pat galutinAi??s komunizmo pergalAi??s!

Liaudies darbA? planai, uA?duoA?iA? sukonkretinimas gimdavo partinAi??se virA?Ai??nAi??se ir iA? ten jau leisdavosi A?emyn, tarsi pasaulA? kurianti dievA? valia. Geras pavyzdys ai??i?? Baltosios ir Baltijos jAi??rA? kanalas, sutrumpintai vadintas Belomoro kanalu (17). Tai apie A?imtAi?? tAi??kstanA?iA? kaliniA? gyvybiA? pareikalavAi??s darbas ir ai??i?? viskas veltui… T. y. tas kanalas nepasitvirtino funkcionaliai ai??i?? nei kokybe, nei poreikiu. TaA?iau buvo A?vertintas ideologiA?kai ai??i?? liaupsintas A?Ai??kiais, kalbomis, vadovA? apdovanojimais ir t. t. Buvo pradAi??ti gaminti netgi tokie papirosai ai??i?? ai??zBelomorkanalai???, ir A?ie jau tikrai nusipelnAi?? ypatingos A?lovAi??s: ko gero, stipriausi pasaulyje, turintys daugiausia nikotino ir dervos, ir ai??i?? tarsi pranaA?aujantys A?viesiAi?? komunizmo ateitA? ai??i?? patys pigiausi. DAi??l pastarosios ypatybAi??s jie buvo ir vieni populiariausiA?, taip pat ir armijoje. ai??zBelomorkanalai??? populiarAi??s ir A?iais laikais, nes, iA?krapA?A?ius iA? jA? tAi?? niekam tikusA? tabakAi??, A? tuA?A?ias tAi??teles galima lengvai prigrAi??sti kur kas vertingesnAi??s ai??zA?olAi??sai???. Ir niekas nepasakys, kAi?? tu ten rAi??kai.

Bet bala nematAi?? tA? papirosA?. Tikroji kanalo statymo idAi??ja sovietams buvo kaliniA? pertekliaus problema. Tik apie tai, aiA?ku, oficialiai nekalbAi??jo (gal todAi??l, kad liaudis buvo laikoma dar ne visiA?kai sAi??moninga). Taigi svarbiausias buvo ideologinis kaliniA? panaudojimo klausimas pagal principAi??: kas nedirba, tas nevalgo. Dar svarbiau buvo iA? viso tA? valgytojA? sumaA?inti, ir tai pats efektingiausias kanalo statybos rezultatas. Jis ir giliai simboliA?kas. Atkakliu sovietiniu darbu, tarsi stipriA? papirosA? dAi??mais, iA?rAi??komos ir iA?sklaidomos visos santvarkai prieA?iA?kos ideologijos ir jA? neA?Ai??jai…

Darbai

Ai?? strateginiA? statybA? zonas siA?sdavo ir kareivius. Kai kuriais atvejais tai visiA?kai pateisinama (pavyzdA?iui, A?vykus stichinAi??ms nelaimAi??ms), bet A?ia apraA?ysiu paprastesnes savo karinAi??s tarnybos patirtis.

Karys turi dirbti visada, visAi?? laikAi??, net jeigu nAi??ra jokio realaus darbo. Tam ir buvo karininkai bei tvarkdariai serA?antai ai??i?? visi nuolatos susirAi??pinAi?? iA?galvoti kariams darbA?. O A?iems likdavo susitaikyti su tuo, kad visa diena susideda iA? nepertraukiamA? darbA? darbeliA? virtinAi??s. Tie darbai atsiranda ne tiek dAi??l konkreA?iA? poreikiA?, kiek dAi??l ideologiniA? motyvA?. Kariai bAi??davo priversti be perstojo krapA?tytis, terliotis ai??i?? dirbti bet kAi??. Svarbu, kad tas triAi??sas bAi??tA? nuolatinis egzistencinis procesas, tarsi nepaliaujamas alsavimas.

Ai?? tokiAi?? sistemAi?? pirmiausia buvo A?komponuotas elementarus buitinis apsitvarkymas. Jis visas paverstas A? kone liturginAi?? ceremonijAi??, kurios esmAi?? ai??i?? papildomai varginti A?mogA?. PavyzdA?iui, rytais iA? kiekvieno bAi??rio paskirtieji du ar trys kareiviai kazarmoje turi pakloti ir sutvarkyti lovas, kurias vadinome kojkomis (18). Jos metalinAi??s, spyruoklinAi??s, vienodo standarto visoje SAi??jungoje. MAi??sA? mokykloje jos buvo dviaukA?tAi??s, tikrosios tarnybos daliniuose, kiek teko matyti, ai??i?? vienaaukA?tAi??s. Visur vienodos tamsiai mAi??lynos spalvos antklodAi??s. Taigi klodavom tas lovas, tvarkydavom, bet svarbiausia buvo viskAi?? tobulai iA?lyginti. Ir ne bet kaip, o milimetriniu tikslumu. Tai atliekama iA?tempus siAi??lAi??. Vienas kareivis stovi viename lovA? eilAi??s gale, kitas ai??i?? kitame. Lyginamos kojkos, pagalvAi??s, antklodAi??s, antklodA?iA? juostos. PatalynAi?? ant kojkos reikia suformuoti briaunomis, kaip briketAi??. Visa tai buvo traktuojama labai rimtai: tikrindavo, jei kas ne taip ai??i?? bausdavo. Lygindavome ir nukastAi?? sniegAi??, takus, keliukus. Plodavome kastuvais tas sniego kupetas, glostydavome jas kaip kokie skulptoriai.

Galima pagalvoti, kad tai nAi??ra reikA?minga ir tokia tarnyba gana lengva. Vis dAi??lto psichologiA?kai A?mogui daug geriau dirbti konkretA? ir reikalingAi?? darbAi??. BeprasmiA?ko triAi??so ai??zpolitikaai??? ima slAi??gti. Tvarkymosi rutina darosi A?tempta, nes visada bijai, kad neA?tiksi: karininkas ne tik eina tavo nukastu taku, bet dar pasilenkAi??s ir primerkAi??s akA? A?iAi??ri, ar tiesi linija… Armijoje kareiviui niekada nebAi??na atokvAi??pio, nes jo laukia vis kiti darbai ir visi kaip tik tokie ai??i?? nebAi??tinai reikalingi, taA?iau bAi??tinai specifiA?ki.

Be darbo tiesiog nebuvo egzistencijos. IA?A?lavei, iA?plovei grindis ai??i?? A?varu! Plauk dar kartAi??, ypaA? jeigu iA?plovei per greitai, nes taip primetei karininkams galvosAi??kA? ai??i?? kAi?? A?ia tam kareiviui dar suorganizavus? TaA?iau gausi velniA? ir jei plausi per lAi??tai. Puikiausias laikas karininkams buvo A?iema ai??i?? sniegAi?? kasti reikAi??davo nuolatos. Bet pasitaikydavo ir giedrA? dienA?. Tada nukasto sniego A?Ai??snis po keletAi?? kartA? perneA?inAi??davome iA? vieno aikA?tAi??s kraA?to A? kitAi??. Pirmyn, atgal… Tuomet gaudavome ir paaiA?kinamAi??jA? komentarAi??, tik ne skambiA? ideologiniA? fraziA? forma, o, kaip sakoma, tiesiai A?viesiai: A?tob sluA?ba miodom nekazalosai??i?? (19)!

Savo ruoA?tu kareiviai stengAi??si pagal galimybes tA? darbA? iA?vengti ir turAi??jo kitokA? posakA?: soldat spit, sluA?ba idiot (20). TaA?iau sAi??kmingai pasislAi??pti, iA?vengti tA? darbA? retai kam pavykdavo. Nebent tarnybos pabaigoje, jau turint senio statusAi??. Tas nuolatinis miego poreikis buvo pagrindinis A?auktinio kareivio egzistencinis reikalas.

Taigi visoje SAi??jungos teritorijoje buvo (ir gal vis dar yra) vieningas jos armijos principas: pripochatai??i?? soldata (21)! Kareivis negali nAi?? minutAi??s bAi??ti be kokio nors darbo, ir jis nuolatos turi bAi??ti kokio nors komandyriaus A?inioje. Be abejo, aukA?tesnieji vadai apie kareivA? daA?nai A?inodavo tik apytikriai, pavyzdA?iui, kad tas ar anas bAi??rys kasa sniegAi??. Ir jei pamatys tave kaA?kodAi??l sniego nekasantA? ai??i?? iA?kart bAi??si sulaikytas ir apklaustas! Kas toks? IA? kokio bAi??rio ir kodAi??l be darbo? PasekmAi??s ai??i?? atitinkamos: paprastai darbA? porcija nakA?iai.

Kareivio lokacija dar turi bAi??ti A?inoma ir dAi??l to, kad jo visada gali prireikti kokiam nors kitam staiga atsiradusiam svarbesniam darbui. Tokiais atvejais kartais pasitaikydavo, kad vAi??liau likdavai nubaustas uA? nebaigtAi?? pirmAi??jA? darbAi??. Ne visada juk aplink zujantys virA?ininkai (naA?ialnikai) suderina savo veiksmus, o jau labiau kai kariniuose daliniuose ant jaunA? kariA? galvos uA?sisAi??dAi?? dar ir seniai.

Armijos darbA? intensyvumAi?? lemdavo ir nuolatinis baimAi??s veiksnys. Kadangi tai vis dAi??lto armija, kurioje viskas turi bAi??ti atlikta tiksliai ir laiku, kiekvienam rAi??pAi??jo nebAi??ti nubaustam uA? blogai atliktAi?? darbAi??, neA?vykdytAi?? A?sakymAi??. Ai??iuo poA?iAi??riu geriausia buvo eiliniam kareiviui, nes jis atsako tik uA? save. TaA?iau vos tik pakilai subordinaciniais laipteliais aukA?A?iau ai??i?? jau tenka atsakyti ir uA? A?emesniuosius. TodAi??l rangu aukA?tesnieji nekAi?? maA?iau susirAi??pinAi??. Jie ir atrodo visuomet reikA?mingesni uA? eilinius kaip tik dAi??l to nuolatinio rAi??pesA?io iA?raiA?kos veide. Ir kol A?sakymai iA? paA?iA? aukA?A?iausiA? smegeniniA? nusileidA?ia iki kareivio, visa virtinAi?? vienas kitam pavaldA?iA? asmenA? A?sitempAi?? vienas kito bijo; A?emesnis ai??i?? aukA?tesnio. Nes jei tik kas nors ne taip, tuoj gauni, kaip sakydavom rusiA?kai, ai??i?? pizdiulej (t. y. velniA?).

TodAi??l karininkams ir serA?antams prasmingiausios bAi??na dienos, kai jiems pasitaiko proga duoti tA? velniA? kaA?kam kitam. Tai jau reitingo kAi??limas, savo vertAi??s tvirtinimas pagal visas karinio statuso normas. Galima sakyti, tai netgi patriotinAi?? pareiga, teikianti vilA?iA? kad ir ordinui gauti. Tad kiekvienas, kuris su antpeA?iais, suinteresuotas rasti prieA?astA? ant ko nors parAi??kauti, rasti kaltA? ir juos nubausti. Kitaip ne tik ordino negausi, bet dar sukelsi A?tarimAi??, kad ir turimus antpeA?ius nepelnytai neA?ioji. Juos gali lengvai prarasti ir bAi??ti paA?emintas, jei tik koks uolesnis asmuo iA?aiA?kins kokiAi?? nors tavo kaltAi??. TodAi??l darbai ir bAi??davo tiesiog sugalvojami, kad aukA?tesnAi?? valdA?ia nesikabinAi??tA? dAi??l neveiklumo.

Kita vertus, tie darbai neturAi??jo bAi??ti itin reikA?mingi, kardinaliai kaA?kAi?? keiA?iantys. Nes, neduok Dieve, vyresnybei kils A?tarimo A?eA?Ai??lis apie radikaliA? reformA? mintis… Juk tokiA? dalykA? visada bijo A?io pasaulio stiprieji, visokie neklystantys vadai.

Generolai, aiA?ku, svajojo apie galingAi??, disciplinuotAi??, pareigingAi?? kariuomenAi??, bet kaip ir kokiais kriterijais nustatyti armijos vertAi??? Juk patys vadai tebuvo ideologijos produktas, gyveno savo iliuzijomis ai??i?? kAi?? jie galAi??jo padaryti? TodAi??l armijoje nebuvo nieko tikra, iA?skyrus pavirA?inius efektus, iA?oriA?kAi?? vaizdAi??. KareiviA? batai blizga, lovos siAi??lu iA?lygintos, takai atvykstantiems aukA?tiems generolams kastuvais suploti ai??i?? ko daugiau reikia? Kitkam nei laiko, nei sveikatos nebelieka. PavirA?inis konjunktAi??rinAi??s sistemos blizgesys tenkino visus su kaupu. Tai buvo magistralinis masiA? kelias, kurio pavadinimas ai??i?? ai??zValio!ai??? IA? virA?aus viskAi?? maskavo pompastiA?ki A?Ai??kiai ir kalbos. Per televizijAi??, radijAi?? skambAi??jo vien euforiA?kai pakylAi??tas tonas, normalaus balso neiA?girsi. Nebuvo ten nei normaliA? santykiA?, nei normalaus darbo. Viskas tik atrodymui, pasirodymui, pataikavimui. Vadai uA? neaiA?ku kokius nuopelnus kabinosi sau ordinus, o vieninga liaudis vieningai plojo…

Ta nesibaigianA?iA? tuA?A?iA? darbA? rutina karinAi??je mokykloje buvo tokia svarbi, kad uA?goA?Ai?? net kariA? fizinA? ir kovinA? parengimAi??. Visuomet svarbiausia ai??i?? dienos darbA? realijos. KaA?kur kaA?kAi?? padaryti, iA?valyti, iA?plauti, atkasti, uA?kasti… O tokiems dalykams kaip A?audymo pratybos, lauko kovos A?gAi??dA?iai ai??i?? skurdus laiko minimumas. Tarsi tai bAi??tA? nereikA?mingas priedas prie buitiniA? darbA? bAi??tinybAi??s.

Deja, kaip tik dAi??l tokios politikos pasitaikydavo, kad jauni kariai neatlaikydavo, nes tokiAi?? buities maiA?alynAi?? jiems dar smarkiai apsunkindavo ir seniA? diktatas. SovietinAi??s armijos kelias ne vien karo aukomis, bet ir nusiA?udymais klotas. Tikrieji karo tarnybos reikalai A?ia iA? tikrA?jA? niekuo dAi??ti. Apmokymai, sportas, pratybos ai??i?? atleiskite, bet tai juk bAi??tA? visai smagAi??s vyriA?kos karinAi??s tarnybos prisiminimai! Tik kad viso to sovietinAi??je armijoje kaip ir nebuvo…

KovinAi?? parengtis

Be specifinAi??s bet kokios technikos valdymo, kariams priklauso dar ir turAi??ti A?aunamAi??jA? ginklAi??. MAi??sA? tipo daliniams buvo skirtas karabinas. Tai toks pagerintas A?autuvas. KitokiA? ginklA? regAi??ti neteko, tik muliaA?ines granatas pamAi??tAi??me per kAi??no kultAi??ros pamokas. O kartAi??, paA?vairindami mankA?tAi??, ir koviniA? savigynos imtyniA? pasimokAi??me.

Mus tikino, kad sovietinis karabinas, kaip ir KalaA?nikovo automatas, yra geriausias iA? visA? tos rAi??A?ies ginklA? pasaulyje. Tai tikAi??tina, nes tas karabinas pasiA?ymi menka atosmAi??gio jAi??ga ir dideliu taiklumu. Kareiviai juo be ypatingo vargo pataiko A? toli pastatytAi?? taikinA?. Gal uA?tai ir A?audyti per visAi?? tarnybAi?? teko vos kelis kartus ir tik po tris A?ovinius… TAi?? karabinAi?? toliau minAi??damas kai kada, stiliaus sumetimais, vadinsiu man labiau priimtinesniu A?autuvo vardu. Nors armijos specialistai A?ia smarkiai uA?sigautA?.

Vis dAi??lto, nepaisant sovietiniA? ginklA? kokybAi??s, kareiviA? praktiniai A?gAi??dA?iai buvo silpni. Galima sakyti, kad kariams ai??zinteligentamsai??? jAi??gos kautynAi??s su A?autuvais ir nAi??ra bAi??tinos (visas karas jiems vyksta lokatoriA? ekrane), bet A?ia aiA?kios ir darbinAi??s ideologijos pasekmAi??s. Propaganda yra toks stiprus ginklas, kad nuo jo kenA?ia ir patys jos skleidAi??jai. PanaA?iai kaip nuo atominAi??s bombos ai??i?? per platus poveikis. Kaip minAi??jau, socializmo A?ygis A? komunizmAi?? turAi??jo bAi??ti taikus, tad gal kad ir save tuo A?tikintA?, jie karius laikAi?? A?kinkytus A? darbus, o elementarias kovines pratybas organizuodavo tik pripuolamai, kada ne kada. Manau, netgi ir teoriniA? specialybAi??s mokslA? ten galAi??jo bAi??ti daugiau.

Visas kario lauko kovos parengimas iA? tikrA?jA? buvo daromas dAi??l tokio A?enkliuko ai??i?? GTO (22). Beje, tuo A?Ai??kiu rAi??mAi??si ir civiliniA? mokyklA? kAi??no kultAi??ros pamokA? rengimas. ReikAi??davo iA?laikyti tam tikras sporto pratimA? normas ai??i?? bAi??gimai, A?okimai. Specialiuose bAi??reliuose dar ir sportinis A?audymas. Armijoje daug kas netgi paprasA?iau ai??i?? tik atsispaudimai nuo A?emAi??s ir prisitraukimai prie skersinio. Kas A?stengia ai??i?? gerai, kas ne ai??i?? apsieis. Patampydavo, aiA?ku, kareivius, versdavo paprakaituoti, bet neilgam ai??i?? lopetos laukAi??… Tad ir A?enkliukas formalus. Nors jA? reikAi??jo iA?sikovoti tarsi kokA? ypatingAi?? sporto medalA?, jA? turAi??jo A?sisegAi?? absoliuA?iai visi kareiviai. Tiesa, to A?enkliuko buvo trys kategorijos: A?emiausias ai??i?? treA?iojo laipsnio, jis buvo skirtas masiniam dalijimui. Armijos mokykloje A?enkliukus gavome prieA? iA?vykdami A? dalinius. Buvo ir dar kaA?kokiA? pasiA?ymAi??jimo A?enklA?, bet ne taip reikA?mingA?, tad jA? ir nebepamenu.

Kitas svarbus ideologinis veiksnys, lAi??mAi??s aplaidA?, formalA? kariA? parengimAi??, buvo A?mogaus laikymas bandos (kolektyvo) dalimi. ai??zViskas A?mogui ir jo gerovei!ai??? ai??i?? skelbAi?? sovietiniai plakatai, taA?iau tas A?mogus egzistuoti tegalAi??jo masAi??s pavidalu. O dAi??l A?ventA? masAi??s interesA? individui (na, kas jis toks, ko jis pats savaime vertas?) tenka ir aukotis. Galima leisti A? mAi??A?A?, sakykime, A?imtAi?? gerai parengtA? kariA?, bet galima tAi?? patA? atlikti ir su tAi??kstanA?iu, kurie puls prieA?Ai?? kad ir plikomis rankomis… A?ia juk svarbu pati idAi??ja, dAi??l kurios tave iA?mokAi?? aukotis.

Ai??tai per AntrAi??jA? pasaulinA? karAi?? rusA? kareiviai menkinamai buvo vadinami ai??zpatrankA? mAi??saai???. Tegul karas ir pramintas garbingu TAi??vynAi??s karu, bet juk ginama buvo ne tiek TAi??vynAi??, kiek dar garbingesnis reikalas ai??i?? komunizmo ideologija! VaizdA?iai tariant ai??i?? TAi??vynAi?? yra kaip ir patys kariai, o ideologija A?iuo atveju ai??i?? tA? kariA? mirtys… Milijonas A?en, milijonas ten ai??i?? stalininAi??s sovietA? valdA?ios tas nejaudino. Gal buvo tikri, kad kariA? jie turi daugiau, nei prieA?as ai??i?? kulkA?. Tokia politika netgi stiprino sovietinAi??s ideologijos vertAi?? ai??i?? ji kraujo aukomis A?tai aplaistyta! Nors stalininis laikotarpis vAi??liau buvo paA?iA? sovietA? pasmerktas kaip klaida ir nukrypimas, bet esmAi?? liko tokia pati (nes tai jokia klaida, o tik ideologinis nuoseklumas).

Kiek A?inau, pirmajame A?eA?Ai??nijos kare labai daug rusA? armijos A?aukiamosios tarnybos kariA? A?uvo kaip tik dAi??l netinkamo parengimo kariauti. Kad ir primityvAi??s kalnA? vaikai tie A?eA?Ai??nai, bet juk su A?luota (daA?nesniu rusA? kario ai??zginkluai??? nei A?autuvas) jA? iA? urvA? neiA?krapA?tysi. PasekmAi?? ai??i?? tAi??kstanA?iai beprasmiA?kA? to karo aukA?.

Prisiminkime LietuvAi?? 1991 metais, Vilniaus televizijos bokA?tAi??. JA? sovietams uA?imti visai neturAi??jo bAi??ti sunku, nes juk saugojo tik beginkliai civiliai. Ir vis dAi??lto paprasti kareiviai tai uA?duoA?iai netiko. Pagal A?prastAi?? sovietA? taktikAi?? lengvam bokA?to uA?Ai??mimui reikAi??tA? keliskart daugiau kariA?, nei ten budAi??jo civiliA?… TaA?iau toks reikalas turAi??tA? nemalonA? politinA? niuansAi?? ai??i?? kareiviA? masiA?kumas jau bAi??tA? panaA?us A? okupacijAi??. TodAi??l sovietA? kariA?kiai Ai??mAi??si subtilesnAi??s strategijos ai??i?? organizavo specialios paskirties, galima sakyti, profesionalA? bAi??rA?, kuris ir atvyko iA? kaA?in kur toliau. TaA?iau net ir tie kariai savo parengtimi buvo nepatikimi ai??i?? reikAi??jo dar juos ir dopinguoti (gal narkotikais ai??i?? visA? jA? akys esAi?? A?tartinai blizgAi??jo). Ir vis vien jie ai??zgraA?iaiai??? tos akcijos atlikti nesugebAi??jo. Tai, kad jie elgAi??si kaip pamiA?Ai??, liudijo tik jA? paA?iA? netikrumAi??, nepasitikAi??jimAi?? ir baimAi??. DrA?stu spAi??ti, kad eilinis policininkA? bAi??rys iA? bet kokios kapitalistinAi??s A?alies, turAi??damas A?auniA? A?gAi??dA?iA? vaikyti demonstrantus, bAi??tA? tAi?? reikalAi?? sutvarkAi??s daug preciziA?kiau.

Tiesa, dAi??l Vilniaus bokA?to iA?kyla kitas vertinimo aspektas ai??i?? kad tie A?iaurumai buvAi?? suorganizuoti specialiai, tokiu bAi??du norAi??ta A?bauginti LietuvAi??. TodAi??l jA? akcijAi?? su aukA? pasekmAi??mis reikAi??tA? laikyti kaip sAi??kmingai A?vykdytAi??. GalAi??jo, aiA?ku, koks politrukas ir turAi??ti tokiA? politiniA? planA?, bet, kalbant apie grynai karinAi?? strategijAi??, panaA?iau, kad tada Vilniuje pasireiA?kAi?? tiesiog tipiA?ka sovietA? ai??zkariavimoai??? taktika. UA?Ai??mAi?? televizijos bokA?tAi??, jie kaip tik pasijuto perlenkAi??, puolAi?? teisintis prieA? pasaulA?, neva nepraliejo nAi?? laA?o kraujo. Skubomis netgi filmuotAi?? ai??zdokumentinAi??ai??? medA?iagAi?? surentAi?? ai??i?? apie lietuviA? A?aulius, provokacijos tikslais A?audanA?ius nuo stogA? A? savo A?mones… Tai vertinA?iau kaip tos nakties klaidA? taisymAi??. Senos sistemos klaidA? lopymAi?? senais metodais.

Tiek tegaliu paraA?yti apie sovietinAi??s armijos fizinAi?? kovinAi?? parengtA?. Suprantama, mAi??sA? tarnybos pagrindAi?? sudarAi?? radiolokaciniai budAi??jimai, taA?iau nelabai perdAi??siu sakydamas, kad sovietinA? karA? nuo darbininko ir valytojos skyrAi?? tik uniforma. Nepalyginti daA?niau uA? A?autuvus rankose laikAi??me kastuvus, A?luotas, skudurus…

BausmAi??s ir malonAi??s

Karininkai nepaklusniuosius pagAi??sdindavo ai??i?? iA?siA?sim A? karinius dalinius! Bet mAi??sA? tai nebaugindavo, nes galvojom, kad ten tarnyba turAi??tA? bAi??ti tokia pati (mes klydome). GAi??sdinomAi??s kur kas konkretesniA? bausmiA? ai??i?? nariadA? (darbo paskyrA?). Kaip jau minAi??jau, tai A?vairaus pobAi??dA?io buitiniai darbai ir budAi??jimai, kuriuos kareiviai turi vykdyti pagal grafikAi??. TaA?iau tai ir bausmAi??s forma ai??i?? kai nariadas duodamas be eilAi??s.

BausmAi??s nariadA? darbai kareiviui visada uA?duodami po otbojaus (23). Taigi bausmAi??s nariadai ai??i?? darbai po dienos darbA?, nes dirbti dienAi?? ai??i?? jokia bausmAi?? (juk diena tik iA? darbA? ir susideda). UA?uot atsidavAi?? miego palaimai, nuvargAi??, kartais vos bepastovintys ant kojA? kareiviai, kai kurie jA? ai??i?? gavAi?? nariadus be eilAi??s, ai??i?? turi valandAi?? ar kelias dar kaA?kAi?? dirbti arba tiesiog visai nakA?iai stoti A? budAi??jimo postAi??.

DidA?iausias teikiamA? bausmAi??s nariadA? skaiA?ius ai??i?? penki. T. y. tiek jA? galima gauti vienu kartu nuo vieno kokio baudA?ianA?io karininko, kuriA? uA?tai ir vengdavom sutikti. Bausti galAi??jo ir bet kuris vyresnis karys serA?antas, tik jie turAi??jo, atrodo, dviejA? nariadA? teikimo limitAi??. Bet viso to uA?teko, kad reguliariuose daliniuose ypaA? jauni kariai iA? nariadA? virtinAi??s nebeiA?lA?stA?. Silpni, neuA?sigrAi??dinAi?? dar vakarykA?A?iai paaugliai iA? viso pamirA?ta normalA? nakties poilsA?, galutinai nuvargsta ir tuo labiau dAi??l nuolatiniA? seniA? patyA?iA? prieina kartais iki fataliA?ko sprendimo…

Patirdavome ir savotiA?kA? ekspromto nuobaudA?, kurios gana populiariai perA?amos kino filmuose. Kai kada A?karA?A?io pagautas koks vyresnysis pageidauja, kad prakaituotum jau dabar, nedelsdamas, jo akyse. TokiA? priemoniA? buvo daug ai??i?? atsispaudimai nuo A?emAi??s, bAi??giojimas po placAi?? su dujokauke, A?ygiavimai strojevym A?agom ir pan. TaA?iau tokiais bAi??dais bausdavo retokai ai??i?? kur kas svarbiau bausti darbu. Gal dAi??l to, kad tai ir ideologinAi?? garbAi??…

Pati rimA?iausia bausmAi?? kareiviams ai??i?? gauptvachta (24). Tai aiA?kiai vokiA?kas A?odis, net neA?inau rusiA?ko atitikmens. NariadAi?? galAi??jai gauti uA? niekAi?? (saga iA?trAi??kusi, juosmens dirA?as palaidas ar ne taip pasveikinai pro A?alA? einantA? karininkAi??, galA? gale jis pats ne ta koja iA? lovos iA?lipAi??s), o gauptvachta duodama jau uA? rimtus prasiA?engimus. PavyzdA?iui, uA? samovolkAi?? (25).

Yra tam tikri reglamentai, skiriantys samovolkAi?? nuo dezertyravimo. Jos reikA?mAi?? priklauso nuo pasiA?alinimo trukmAi??s ir atstumo ai??i?? kuriam laikui ir kiek toli. Paprastai pasiA?alinama tik trumpam ir tai A?stengia padaryti labiau patyrAi?? kariai seniai, taigi tarnybos pabaigoje. SamovolkAi??s tikslai ai??i?? merginA? lankymas, svaigalA?, rAi??kalA? A?sigijimas, A?iaip nutrAi??ktgalviA?kumas.

Su vietinAi??mis merginomis susipaA?A?stama bei alkoholio prisigraiboma ir gavus uA?tarnautAi?? iA?leidimAi?? iA? dalinio (uA? gerAi?? tarnybAi??) ai??i?? uvolnenije (26). Tai reta, ypatinga malonAi??, suteikiama sekmadieniais ir per A?ventes. Kaip labiau verti, ja paprastai maloninami seniai, todAi??l mAi??sA? mokykloje uvolnenijos apskritai nebuvo teikiamos (per jauni kariai dar). TaA?iau ir vAi??liau tarnaudami iA?leidimA? beveik neturAi??jome, nes tos sferos daliniai pasiA?ymi maA?u kariA? skaiA?iumi, o A?ie visada bAi??davo uA?imti.

Tais iA?leidimais iA? dalinio buvo siekiama manipuliuoti kareiviais ir savaip juos auklAi??ti. Tai ne tiek atpildas uA? gerAi?? tarnybAi??, kiek bausmAi?? uA? blogAi?? ai??i?? neiA?leidA?iant iA? dalinio. Antai paA?ada kokiam kariui (tarkim, fazanui), kad, jei A?is iA?silaikys savaitAi?? be praA?angA?, tai sekmadienA? gaus uvolnenijAi??. Ir tas laikosi kaip pabuA?iuotas ai??i?? iki pirmo bausmAi??s nariado, kurA? neiA?vengiamai gauna kad ir A?eA?tadienio vakarAi??… Jei ne nuo karininkA?, tai nuo serA?antA? seniA?. Ir vietoj susimovusio fazano iA? dalinio A? laisvAi?? keliauja A?auniai pasitempAi??s senis

PanaA?Ai??s buvo ir atostogA? reikalai. Tuose radiolokacijos daliniuose dAi??l kariA? trAi??kumo jos buvo dar retesnAi?? iA?imtis, nors tai netrukdAi?? raginti kareiviA? gerai tarnauti kaip tik dAi??l atostogA?. Jiems turAi??jo bAi??ti baisu prarasti tAi?? fantastiA?kAi?? viltA? ai??i?? kelionAi?? A? namus. Vis dAi??lto mes nebijojome, nes tokiA? vilA?iA? ir nepuoselAi??jome. Daugelis laikAi??mAi??s nuomonAi??s, kad be atostogA? gal ir geriau. Suprantama, jA? niekas neatsisakytA? (jau vien dAi??l fizinio poilsio), taA?iau po savaitAi??s kitos vAi??l baladotis atgal A? tavAi??s pasiilgusA? pragarAi?? ai??i?? tai jau tikra kanA?ia. PsichologiA?kai kareiviui geriau tarnauti be jokiA? pertraukA?. Toks buvo beveik visuotinis A?sitikinimas. AA? pats atostogA? neturAi??jau, o uvolnenijoje per visAi?? tarnybAi?? pabuvojau tik vienAi?? kartAi??, tarnaudamas jau daliny fazanu.

Atitinkamai ir kareiviai turAi??jo savA?, sistemai atliepianA?iA? nuostatA?. PavyzdA?iui, buvo laikoma, kad kareivis ne kareivis, jei nAi?? karto neiA?spruko A? samovolkAi?? ir jei nebuvo gavAi??s gauptvachtos. AA? pats A?iuo poA?iAi??riu ai??i?? ne visai tikras kareivis. Nors samovolkAi??je vAi??liau dalinyje pabuvojau, taA?iau labai trumpam ai??i?? tik susiveikiau cigareA?iA?, o cypAi??je tupAi??ti taip ir neteko. Tad nelabai koks ir kareivis. Sakytume, korespondentas…

Viena iA? dideliA? blogybiA?, galAi??jusiA? atsitikti kareiviui, tai bAi??ti pakeltam A? jefreiterio rangAi??. Geriausia arba iA? karto A?okti A? serA?antus, arba likti be jokio paaukA?tinimo ai??i?? bAi??ti tiesiog eiliniu. Tokia nuostata ypaA? gyva tarp kareiviA? iA? paA?ios Rusijos. Jefreiteris reiA?kia tiesiog gerAi??, pavyzdingAi?? kareivA?. Ai??is laipsnis susijAi??s ir su visomis blogomis konjunktAi??rinAi??mis savybAi??mis ai??i?? valdA?ios palaiA?Ai??nas, idAi??jinis pakalikas, gal ir skundikas. Nors iA? tikrA?jA? tai buvo toli nuo tiesos, nebent kaA?kada anksA?iau, prieA?kariu ai??i?? jei tikAi??tume kai kuriais senais kino filmais, propaguojanA?iais A?aunA? pasitempusA? kareivA? ai??i?? jefreiterA?… Ai??iaip valdA?ia laipsnius skirdavo pagal kaA?kokius savo planinius reglamentus ir kareivio nAi?? neklausdavo. YpaA? mAi??gdavo pamaloninti kareivA? A?iam jau vykstant namo, A? demobilizacijAi??. ai??zUA?plodavoai??? jam, kaip bAi??davo sakoma, jefreiterio antpeA?ius, ir viskas. Geras karys ai??i?? vadinasi, geri buvo ir komandyriai

TaA?iau kareiviui dAi??l tokio paaukA?tinimo tik rAi??pestis. Teko matyti A?siutusA? kareivA? rusAi??, kuris net verkAi??: nusiplAi??A?iu aA? tuos pagonus (antpeA?ius), kai tik iA?eisiu iA? dalinio! Jo gimtajame kaime grA?A?ti namo su jefreiteriA?kais ai??i?? gAi??da… TokA? poA?iAi??rA? bAi??tA? galima vertinti kaip antisovietizmo pasireiA?kimAi??, taA?iau, manau, su didele iA?lyga. A?ia svarbus ne ideologinis, bet socialinis ir psichologinis veiksnys. Koks tu vyras, jei armijoje nelakstei mergA? ir A?napso!..

Ai??iA? prisiminimA? autorius tarnybAi?? baigAi??, deja, jefreiteriu. Taigi buvau toje armijoje lyg korespondentas.

Valgio reikalai

Vargu ar kas negirdAi??jo apie pagrindinA? kareiviA? maistAi?? ai??i?? koA?Ai??. Visai neblogas dalykas, ypaA? jei dar pamargintas mAi??sos trupiniais. Valgykloje sAi??dAi??davome po dvideA?imt kariA? uA? ilgA? stalA?. Ai??rankiai ai??i?? metalinis dubenAi??lis, A?aukA?tas ir puodukas. Lygiai tokius paA?ius maA?iau ir kino filmuose apie kalAi??jimus.

Ai??siminAi?? pirmas ir antras valgymas. PirmAi??jA? kartAi?? visi kaip susitarAi?? palikome neliestAi?? sviestAi??, kurio po gabaliukAi?? iA?duodavo pusryA?iams. Na, didelio A?ia daikto ai??i?? labai jau mums reikia to sviesto. Kai kurie aiA?kino, kad namuose jo niekad ir nevalgydavAi??. Bet jau antrAi?? dienAi?? stalai buvo tuA?ti, dubenAi??liai iA?laiA?yti, o sviesto ai??i?? tarsi ir nebAi??ta… Kaip tik sviestas, taip pat ir sriuboje ar koA?Ai??je pasitaikantys mAi??sos gabalAi??liai suteikia daugiausia kalorijA?, taigi jAi??gos ir sveikatos, kurios trAi??kumAi?? pajutome jau pirmomis dienomis.

Buvome girdAi??jAi??, kad jAi??rA? laivyne A?eria geriau, nors A?iaurAi??s zonos sausumos tarnyba taip pat maitinama soA?iau. YpaA? tuo didA?iavosi mAi??sA? mokykla ai??i?? joje bAi??davo A?iek tiek didesnAi??s maisto porcijos nei kituose daliniuose. Greitai mums to maisto Ai??mAi?? uA?tekti, ir tai buvo todAi??l, kad valgydavome standartiniu trijA? kartA? per dienAi?? reA?imu, visada tuo paA?iu metu. Tai, pasirodo, naudinga ne tik ekonominiu, bet ir sveikatos poA?iAi??riu.

ProblemA? gerokai kAi??lAi?? neA?prasta vandens gAi??rimo tvarka, iA? pradA?iA? net baiminomAi??s, kad tai bus nuolatinAi?? kanA?ia. IA? gAi??ryklos kazarmoje gAi??rAi??me kiek norAi??jome, taA?iau tai buvo ne A?altas, bet karA?tas vanduo! Teko A?prasti. Savaime aiA?ku, kad toks potvarkis A?diegtas pagal liAi??dnos praktikos padiktuotAi?? daktarA? teorijAi??. UA?dusAi?? nuo darbA? ir mankA?tA? kareiviai A?altAi?? vandenA? gerdami tikrai daA?niau sirgtA?. Ir, reikia pripaA?inti, sirgdavome retai, be to, palankus buvo ir sausas A?io kraA?to klimatas.

Vis dAi??lto A?iokiA? tokiA? nepatogumA? susidarydavo dAi??l primityviA? technologijA?. Tos gAi??ryklos neturAi??jo jokio A?renginio vandens temperatAi??rai reguliuoti. IA? pradA?iA? vandenA? uA?kaitina taip, kad neapsiA?utinAi??s neatsigersi, vAi??liau jis jau normaliai karA?tas, bet dar vAi??liau tenka maukti tik A?iltAi??. Tada blogiausia. Nes toks jau A?mogaus organizmas ai??i?? jis gerai priima A?altAi?? ir karA?tAi?? vandenA?, bet jokio malonumo iA? A?ilto. Na, fiziologinAi?? nauda gal ta pati, tik nejauti, kad numalA?inai troA?kulA?. Geri geri tAi?? A?ilumAi??…

Netoli valgyklos buvo ir klubas, kuriame veikAi?? bufetas. Ne visada ten galAi??jome apsilankyti, o kai uA?eidavome, tai bAi??tinai ir nusipirkdavome A?io to ai??i?? sausainiA?, saldainiA? ir ypaA? kareiviA? labai vertinamos sguA?A?ionkAi??s (27). Beje, sausainiai daugiausia buvo iA? Lietuvos (importas!), tad juos mielai kramtAi??me dAi??l tAi??vynAi??s nostalgijos. O deA?relAi??s, vadinamosios sosiskos, tuo metu, atrodo, Rusijoje buvo dar tik iA?radinAi??jamos, neuA?patentuotos, taigi kaA?koks eksperimentinis produktas, todAi??l ir pateikiamos itin retai. Tada net civiliniame gyvenime tos dabar A?lovinamos ai??ztarybinAi??s deA?relAi??sai??? buvo ypatingos reikA?mAi??s A?vykis. Be to, kam jau kam, o kareiviui tokie malonumai yra ir per brangAi??s.

Klubo bufetas iA? tikrA?jA? ir buvo skirtas daugiau karininkams (bei jA? A?monoms) ir vietiniams ten dirbusiems civiliams (buvo tokiA? keletas). Bet nedaA?nai lankomas, nes lentynos ten A?vietAi?? apytuA?tAi??s. UA?tai bufetas atlikdavo savotiA?kAi?? ideologinio auklAi??jimo funkcijAi??. Per sovietA? didA?iAi??sias A?ventes jame bAi??tinai pateikdavo kAi?? nors A?domesnio, taip pabrAi??A?iant valstybinAi??s ideologijos reikA?mingumAi??. PavyzdA?iui, per Spalio revoliucijos A?ventes bufete iA?mesdavo (taip bAi??davo sakoma) apelsinA? ir karininkai galAi??davo jA? nusipirkti, tiesa, ribotAi?? kiekA?. Ta proga kareiviams klube taip pat surengdavo vaiA?es: kakavos puodukas su keliais sausainiais ir apelsino riekele. Jei nekreiptume dAi??mesio A? kartkartAi??mis paurzgiantA? pilvAi??, tai toks armijos asketizmas netgi maloniai nuteikia. Tauru ir graudu…

Mes, eiliniai kareiviai, per mAi??nesA? gaudavom tris rublius su kapeikomis algos, serA?antai A?iek tiek daugiau, tai priklausAi?? nuo pareigybiA?. Ai??iaip vidutinis sovietiniA? laikA? paprasto A?mogaus mAi??nesinis atlyginimas buvo apie A?imtas rubliA?. TaA?iau kareiviai civiliniame gyvenime nedalyvavo, viskuo buvo aprAi??pinti, tad bAi??tiniausioms reikmAi??ms tos trirublAi??s jiems lyg ir pakakdavo. RAi??kalams, pavyzdA?iui. YpaA? jei tu, kuklus kareivis, rAi??kysi paA?ias pigiausias, prasA?iausias cigaretes be filtro arba minAi??tus papirosus ai??zBelomorkanalai???.

Keista, bet tarp kareiviA? vyravo A?sitikinimas, kad papirosus rAi??kyti nAi??ra taip kenksminga kaip cigaretes. Ir kad tos brangiosios iA? uA?sienio, kurios su filtru, esAi?? dar A?alingesnAi??s, nes A? jas apskritai neA?inia kokiA? medA?iagA? prikiA?ta. Juk kapitalistams rAi??pi vien pelnas, o ne A?mogaus sveikata. Ir kas pasakys, kur tiesa? YpaA? pagalvojus apie A?iuolaikinius masinio vartojimo genetiA?kai apdorotus produktus. AiA?ku, geriausia visai nerAi??kyti, tik armijoje tai sunkiai A?manoma, ir dar su vaikiA?ku kareivio protu…

PinigA? kareiviams atsiA?sdavo ir iA? namA?, tik vis vien armijoje uA? juos nelabai kAi?? nusipirksi. Kur kas svarbiau uA? pinigus buvo siuntiniai. Juos privalAi??jo tikrinti valdA?ia ir tai dalinyje atlikdavo mAi??sA? kuopai vadovaujantis virA?ila Konradas ai??i?? lietuvis iA? Kauno. Beje, jis idealiai tiko toms pareigoms, nes buvo aukA?tas, tvirto sudAi??jimo, jau visai subrendAi??s vyras ai??i?? paskutinis pusmetis ir tarnauti likAi??s. Dar jis buvo panaA?us A? aktoriA? AlgimantAi?? MasiulA?, kuris sovietA? filmuose sAi??kmingai vaidindavo vokieA?iA? karininkus. Konradas ir buvo kaip vokietis ai??i?? visada demonstratyviai pasitempAi??s, medalio vertu komandyriaus balsu.

Konradas buvo net iA?vedAi??s savotiA?kAi?? siuntiniA? turinio statistikAi?? ir juokdavosi: kaip tik siuntinys iA? Lietuvos, taip ir deA?ra! Ai??tai siuntiniuose iA? Rusijos dominavo saulAi??grAi??A?os, nors pasitaikydavo ir visai geri laA?iniA? A?motai, tik ne parAi??kyti kaip lietuviA?ki, o A?ali, sAi??dyti. IA? Kaukazo ar VidurinAi??s Azijos musulmoniA?kA? kraA?tA? ai??i?? rieA?utai, dA?iovinti vaisiai. Siuntinius tikrinant dalyvaudavo ir jA? gavAi??jai kareiviai. Jie paaiA?kindavo virA?ilai, jei A?iam kas nors toje kuklioje dAi??A?Ai??je bAi??davo nesuprantama. IA? tikrA?jA?, negi supaisysi A?ia visA? tautA? nacionalinius patiekalus ai??i?? kas, kAi?? ir kaip valgo.

Siuntiniai iki dalinio keliaudavo ilgokai (iA? Lietuvos ai??i?? bent dvi savaites) ir toli graA?u ne A?aldytuvuose. Tad pasitaikydavo ir sugedusio maisto, o tikrintojui Konradui tai jau papildoma atsakomybAi??. SykA? jam pasirodAi?? per sunkus vieno kaukazieA?io duonos kepalas. PerlauA?Ai?? ai??i?? viduje rado A?murkdytAi?? visAi?? degtinAi??s butelA?… Kai jA? dauA?Ai??, daugeliui aplinkui iA? skausmo A?irdA? sopAi??jo. Sunkus, kone visuotinis atodAi??sis kartu visus ir prajuokino. Beje, kareiviA? uA? siuntiniA? turinA? nebausdavo, nors visiems buvo aiA?ku, kad draudA?iami dalykai atkeliaudavo A? dalinA? jA? nurodymu bei patarimais, kaip ir kAi?? slAi??pti. Juk namiA?kiai rAi??pinasi palengvinti tarnybAi?? savo vaikams. TaA?iau A?ito neA?rodysi, be to, derAi??jo laikytis principinAi??s nuostatos, kad civiliai nAi??ra tokie sAi??moningi kaip ideologiA?kai pakaustyti sovietA? armijos kariai. Juk civiliai nesuvokia tarnybos reikA?mAi??s ir neA?vertina kareivio sAi??moningumo! Jie neA?ino, kad kareivis, aptikAi??s savo siuntinyje neleistinAi?? butelA?, pats A?teiks jA? virA?ilai, kad A?is jA? tuoj pat sudauA?ytA?…

Valgomuoju siuntiniA? turiniu dalydavomAi??s su artimiausiais draugais. Nori nenori, tekdavo dalytis, nes viskAi??, kas valgoma, reikAi??jo suvartoti tAi?? paA?iAi?? dienAi??. Tokios taisyklAi??s. O siuntinius iA?duodavo vakarais, kartais prieA? pat miegAi??… NevalgomAi?? turinA? susidAi??davome A? tumboA?kAi?? ai??i?? kareiviA?kAi?? spintelAi?? ties lovos galvAi??galiu. Paprastai ten laikydavome kuklius laiA?kA? raA?ymo ir buitinAi??s higienos reikmenis.

Kad ir kaip bAi??tA? keista, iA? tA? spinteliA? niekas nedingdavo, t. y. niekas nevogdavo, nors prieA? armijAi?? buvome prisiklausAi?? prieA?ingA? dalykA?. Nevogdavo, ko gero, dAi??l to, kad visi buvome vieno A?aukimo, kita vertus, kAi?? iA? tos spintelAi??s paimsi ai??i?? pas visus tie patys elementarAi??s reikmenys. Tik pinigus, jei kas jA? turAi??jo, nakA?iai pasikiA?davome po pagalve ar kaip nors panaA?iai slAi??pdavome.

Bufetas, siuntiniai ai??i?? visa tai tebuvo iA?imtys, kuklus kasdienybAi??s paA?vairinimas, bet A?iaip armijoje viskas taip suorganizuota, kad kareivis tenkintA?si valgyklos porcijomis, kurios paskaiA?iuotos iA?gyvenimo minimumui. Tai buvo nulemta bendro A?alies skurdo ir gal sAi??moningos valstybinAi??s politikos. Nes tokios gyvenimo sAi??lygos ai??i?? savotiA?kas grAi??dinimasis galimam karo atvejui. Reikia mokytis iA?tverti visokias negandas, prisimenant kad ir Leningrado blokadAi??…

Buitis

KareiviA? buitis yra veikla, atliekama tada, kai kareivis iA?silaisvina nuo uA?siAi??mimA? mokykloje ir kasdieniA? darbA?. Likdavo A?iek tiek laiko ir sau.

Kareiviui reikia ir susitvarkyti, ir A? pirtA? kartais nuvesdavo. Beje, pirtis verta atskiro apraA?ymo, taip pat ir kareiviA? oficialus poilsio kambarys ai??i?? lenkomnata ai??i?? Lenino kambarys. Tai ypatingos vietos ir ypatingos temos. Daugiausia to buitinio laiko atimdavo karinAi??s uniformos prieA?iAi??ra. Pati uniforma kukli, jAi?? priA?iAi??rAi??ti nesunku, bet ji visada turAi??jo atrodyti kaip nauja. Svarbiausia jos dalis buvo medvilninis A?varkelis ai??i?? kitelis, kurA? vadinome sutrumpintai, dviem raidAi??mis ai??i?? ai??zhbai??? (28). Tokios pat ir kelnAi??s, dar auliniai batai, o vietoj kojiniA? visuotinos portiankos ai??i?? autai, ypaA? neA?prasti buvusiems miestieA?iams.

Autais teko iA?mokti apsimuturiuoti. Be to, greitai ai??i?? A?aibiA?kai. Jie praktiA?kesni uA? kojines, nes neplyA?ta, kojos ne taip prakaituoja. Auliniai batai patogAi??s tuo, kad jA? nereikia suvarstyti, nors A?iuolaikinAi??s armijos tokiA? atsisako. Tie auliniai privalAi??jo bAi??ti visada A?varAi??s, juos nuolatos A?veisdavome, tiksliau, tepAi??me tokia grafitine derva, atstojanA?ia normalA? batA? tepalAi?? (o paprastas pagalys turAi??jo atstoti prabangos daiktAi?? ai??i?? batA? A?epetA?). TaA?iau nublizginti batA? jau niekaip negalAi??davome, nes tiesiog nebuvo kuo. Pakakdavo, kad jie buvo juodi, kartais ir su dervos pertekliumi ai??i?? jos likuA?iai patekdavo ant kazarmos grindA? ir uA?tikrindavo jA? plovimo reikalingumAi??. Papildomas darbo kareiviui rezervas ai??i?? tai, ko gero, irgi buvo svarbu.

Kario aprangAi?? iA?baigAi?? platus kareiviA?kas dirA?as, juosiamas ant kitelio virA?aus per liemenA?. To dirA?o funkcija grynai estetinAi?? ai??i?? su juo karys atrodo pasitempAi??s, lieknas. TodAi??l dirA?as visados turAi??jo bAi??ti kiek suverA?tas, o jo A?alvarinAi?? sagtis ai??i?? blizgAi??ti. Juk A?ventas daiktas ai??i?? ten sovietA? penkiakampAi?? A?vaigA?dAi?? pAi??pso! Tad sagtA? A?veitAi??me ir blizginome kiekvienAi?? mielAi?? dienAi??.

TaA?iau A?kyriausias uA?siAi??mimas buvo nuolatinis vorotniA?ioko, vidinAi??s kitelio apykaklAi??s, keitimas. Tai tokia balta juostelAi??, kuriAi?? keisti, kruopA?A?iai prisiAi??ti dygsniuojant reikAi??jo kas dienAi??, paprastai vakare. Tam reikalui kepurAi??s viduje (A?iemAi?? tai pusiau kailinAi??, vasarAi?? ai??i?? pilotAi??) turAi??jo bAi??ti A?smeigta adata, apvyniota baltu siAi??lu. Ir dar viena adata su juodu siAi??lu. Ai??i dAi??l visa pikta, jei prairtA? kuri kita aprangos dalis. Ryto rikiuotAi??je tikrindavo visAi?? tAi?? kario iA?oriA?kAi?? A?aunumAi??, kartais ir siuvimo reikmenis, o jei kas nors ne taip, jei apykaklAi??s juostelAi?? neA?vari ar nAi??ra adatA? kepurAi??je ai??i?? jau turi darbo nakA?iai. Taigi, be kitA? dalykA?, armijoje iA?mokome ir A?iek tiek siAi??ti.

A?iemos metu dAi??vAi??jome milines, ilgus kariA?kus veltos vilnos (milo) paltus. Reguliariuose daliniuose milinAi?? buvo skirta paradiniams A?ygiavimams, o kasdieniams darbams labiau tiko striukAi??, vadinama buA?latu. Ji A?ilta ir patogi, bet mokykloje buA?latA? neturAi??jome ir net neA?inojome, kad tokiA? esama. Juk formaliai mes buvome tik kursantai, neva tik mokomAi??s… O paradoksalus faktas, kad A?i karinAi?? mokykla iA? tikrA?jA? buvo ideologiA?kai organizuota darbo stovykla, gal turAi??jo bAi??ti suvoktas kaip viena iA? A?ios A?alies keistenybiA?. Kaip pasakyta garsiame rusA? poeto eilAi??raA?tyje: ai??zProtu Rusijos nesuprasi, bendru matu neiA?matuosi. Rusija yra ypatinga ai??i?? ja galima tik tikAi??tiai??? (29). Taigi…

Tad visus nepabaigiamus darbus tekdavo nudirbti apsirengus nepatogiomis ilgaskvernAi??mis milinAi??mis. TodAi??l dar labiau nuvargdavome, nors kartu ir suA?ildavome. Atlikdami sargybos nariadAi??, kur reikAi??davo valandA? valandas stovAi??ti vietoje, gaudavome tam kartui kailinius ir veltinius. Tada joks A?altis nebaisus.

TurAi??jome ir A?iemines pirA?tines. Pusiau kumA?tines, su atskirais pirA?tais nykA?A?iui ir smiliui ai??i?? A?autuvo gaidukui nuspausti. Patogus daiktas, tik viena bAi??da, kad tas pirA?tines daA?nai nukniaukdavo. Tai vienintelis dalykas, kurA? vogdavo, gal dAi??l to, kad jos tarsi niekieno ai??i?? jeigu padA?iautos ant radiatoriA?. Nuo sniego darbA? pirA?tinAi??s visada A?lapios, ir kol jos kur nors dA?iAi??sta, kai kam atrodydavo visai ne pro A?alA? jas ir visai nudA?iauti, t. y. apsirAi??pinti atsarga. O kas lieka visai be pirA?tiniA?, tas tuo labiau ieA?ko tokiA? ai??zatliekamA?ai???, bedA?iAi??stanA?iA?…

Ai??siminAi?? senA?jA? civiliniA? drabuA?iA? likimas. Kiek vargome dalydamiesi specialiais popieriniais maiA?ais ir cheminiais pieA?tukais! Ai?? tuos maiA?us vyniojome, kiA?ome savo drabuA?ius ir stengAi??mAi??s kuo aiA?kiau uA?raA?yti ant jA? namA? adresAi??! AA? turAi??jau striukAi??, ryA?kA? geltonAi?? A?alikAi?? ir naujAi?? rudeninAi?? kepurAi??. Toliau maiA?us palikome tvarkyti praporA?A?ikams. Jie iA?siA?s. Taip ir laiA?ke tAi??vams paraA?iau.

Buvo ir tokiA?, kurie nesivargino siA?sti, kiti jau ir neturAi??jo ko. Kai pirmAi?? kartAi?? persirenginAi??jome kareiviA?kais apdarais, tai kai kurie net nenusivilko savo senA? drapanA?, tiesiog persiplAi??A?Ai??… Kiti juokaudami, A?iAi??rAi??k, ir kaimynui perplAi??A?Ai?? ai??i?? padAi??jo nusirengti. Visaip buvo, bet daugelis mAi??sA? vis dAi??lto graA?iai tuos savo drabuA?ius sutvarkAi??me, supakavome. Nors toks ten ir turtas ai??i?? vargu ar grA?A?Ai??s po dvejA? metA? tais drabuA?iais rengsies. Nebent kas jaunesniA? broliA? turAi??jo namie. Mano seseriai, suprantama, niekas nebAi??tA? tikAi??, taA?iau aA? vertinau savo A?alikAi?? ai??i?? A?iltas, smagus toks, buvau prie jo A?pratAi??s. Ir apskritai ai??i?? jeigu yra galimybAi?? iA?siA?sti, vadinasi, tebAi??nie. Namie rasis, kur panaudoti.

VAi??liau, jau po gero mAi??nesio, atsitiko taip, kad netikAi??tai paaiA?kAi??jo mAi??sA? drabuA?iA? likimas. RuoA?Ai??mAi??s artAi??janA?iai Konstitucijos A?ventei, pluA?ome visas kolektyvas ai??i?? plovAi??me, A?veitAi??me kazarmos grindis, A?iaip aplinkui viskAi?? A?luostAi??me, valAi??me. Tam ir skudurA? visokiausiA? buvo parAi??pinta. Tik staiga A?iAi??riu ai??i?? ogi plaunu grindis savuoju A?aliku! IA?skleidA?iau ir apA?iAi??rAi??jau atidA?iau ai??i?? taip, tas pats… Visas jau pajuodAi??s, aptriuA?Ai??s ir tik pusAi?? jo likAi??, bet paA?inau. A?ia pat kaA?kuris kitas kareivis irgi nustebAi??s Ai??mAi?? keiktis ai??i?? atpaA?ino savo drabuA?io liekanas. Tada Ai??miau dairytis savo rudeninAi??s kepurAi??s ai??i?? kaA?kaip jos pagailo, juk visiA?kai nauja buvo. Radau ai??i?? vienas kareivis, batu A?sispyrAi??s, smagiai ja trynAi?? salAi??s grindis…

Po visA? dienos darbA? ir buitinAi??s rutinos ateidavo ir nakties metas. Bet prieA? miegAi?? dar reikAi??jo kolonomis A?ygiuoti ir bAi??tinai traukti kokiAi?? karinAi?? dainAi??. Miego poA?iAi??riu pasivaikA?A?iojimas, aiA?ku, sveika, nors ir taip uA?tekdavo to lauko oro. O karinAi??s dainos ai??i?? kas jA? neA?ino? MuA?tro taktas ir kartu savotiA?ka atsipalaidavimo nuotaika. JA? klausantis iA?kyla nerAi??pestingo, savimi patenkinto kareivio paveikslas. Tik juokiasi, rankom A? A?alis mosikuodamas, ai??i?? jokiA? problemA?! Nemanau, kad kas nors iA? mAi??sA? dainuodamas taip jautAi??si, nors kai kuriems patikdavo demonstratyviai plAi??A?yti gerklAi??. Tik ne dAi??l ideologinio sAi??moningumo, o daugiau dAi??l nutrAi??ktgalviA?kumo, A?A?Ai??lumo. PavyzdA?iui, dainAi?? apie kareivio laukianA?iAi?? mergaitAi?? garsiausiai bliovAi?? kaip tik mAi??gstantys riebius anekdotus. PanaA?iai vertindavome ir labiau politizuotas patriotines dainas ai??i?? kitu metu iA? jA? tik pasiA?aipydavom. Tas rAi??ksmingas dainavimas A?ygiuojant buvo kaA?kokia brukamos sovietinAi??s ideologijos karikatAi??ra, ir nieko daugiau.

Gerkles plAi??A?yti reikAi??jo visiems, nepriklausomai nuo asmeniA?kA? simpatijA? ar antipatijA? toms dainoms. Jei vzvodas (30) nebliaudavo vieningu choru ir visu balsu, tada jau uA?kaukdavo ai??zparaduiai??? vadovaujantis serA?antas ai??i?? keikdamasis grasindavo papildomais A?ygiavimais, kad ir per visAi?? naktA?.

PrisiA?ygiavAi?? ir prisirAi??kavAi?? kareiviai iA?sirikiuoja kazarmos viduje ir klauso skaitomo pavardA?iA? sAi??raA?o. Tikrinamas asmeninis sAi??statas, ai??i?? ar kas nepabAi??go, neprapuolAi??. Kiekvienas turi garsiai atsiliepti A? savo pavardAi??. SAi??raA?Ai?? skaito kuopos virA?ila, tas pats Konradas. TaA?iau kareiviai iA?vargAi??, kiti vos ant kojA? laikosi. Ir, bAi??davo, kai kurie A?sigudrindavo jau stovAi??dami uA?migti, snAi??stelAi??ti… Taigi neiA?girsdavo savo pavardAi??s. Miegi! Matai??i?? matai??i??… ai??i?? keiksmais uA?staugdavo Konradas. Kaip arklys! ai??i?? dar pridAi??davo ir pagrasindavo ai??i?? du nariadai uA? tai! Tik realiai nariadA? uA? tokius nesusipratimus Konradas niekada neduodavo. Apskritai jis jais ir nesiA?vaistAi??. KarinAi??je mokykloje uA?teko aktyvistA? ir be jo, o gauti nariadAi?? nuo Konrado ai??i?? ypatingas atvejis, net savotiA?ka garbAi??…

Ir pagaliau kareivio ausiai pati maloniausia komanda ai??i?? otboj! Tai paskutinis formalus virA?ilos A?odis tAi?? dienAi??. Kartais, norAi??damas paA?ymAi??ti jo reikA?mingumAi??, pabrAi??A?tinai ir netaisyklingai kirA?iuodavo: at-bojjj!.. Visi kaip pabaidyti kiA?kiai turAi??davome sprukti prie savo lovA?. AiA?ku, iA?skyrus tuos, kuriA? laukAi?? bausmAi??s nariadai.

O rytAi?? ai??i?? A?ymusis kareiviA?kas podjom (31)! Ai??itAi?? komandAi?? duodavo per naktA? budintis dnevalnas (32). Jis stovi prie pagrindinAi??s koridoriaus tumboA?kos, ten pat ir vAi??liava. Nariadas jo toks. RytAi??, o gavAi??s A?sakymAi?? ir vidury nakties (kai su kareiviais profilaktiA?kai A?aidA?iami aliarmai, kroso bAi??gimai), jis uA?kaukia visa gerkle: rota, padjom! (kuopa, kelt!). Privalai per 45 sekundes iA?A?okti iA? savo kojkos, apsirengti ir stovAi??ti rikiuotAi??je.

PirmAi??jA? rytAi?? atsikelti nebuvo sunku ai??i?? nemiegojome jau gal pusvalandis iki paA?adinimo komandos: visuotinis prabudusiA?jA? A?urmulys, murmAi??jimai… Visi A?sitempAi?? tik laukiame tos komandos, bijodami pramigti, neiA?girsti, pavAi??luoti. IA? pradA?iA? vadai buvo atlaidAi??s ai??i?? su mums dar neA?prasta apranga leido terliotis iki dviejA? minuA?iA?, bet vAi??liau, davus karinAi?? priesaikAi??, jau tiksliai po 45 sekundA?iA? pasigirsdavo kauksmas visai rikiuotei: smirrrno!!! Ir kas pavAi??luodavo A? rikiuotAi?? ar nebaigdavo uA?sisagstyti ai??i?? du nariadai be eilAi??s!

Greitai A?pratome laiku apsirengti, taip pat ir uA?migti uA?muA?tojo miegu, o iA? ilgesingA? tAi??viA?kAi??s sapnA? mus prikeldavo ai??zmielaai??? dnevalno gerklAi??: rota, padjom!!!

IA? savaitAi??s dienA? iA?siskirdavo sekmadieniai. Tada mokykloje nebAi??davo uA?siAi??mimA?, maA?iau darbA?, bet tiek pat daug buitinAi??s rutinos, o neretai prigalvodavo net papildomA? profilaktiniA? A?lavinAi??jimA?, dulkiA? valymA?. Ai??ventAi?? dienAi?? reikia ypaA? blizgintis…

Per A?ventines dienas kai kada klube rodydavo kino filmus. Ai?? klubAi??, kaip ir A? pirtA? ar bet kur kitur (A? darbus, mokslus), vesdavo kolektyviai, bAi??riais. Visus tuos filmus skrupulingai atrinkdavo cenzAi??ra ir jie buvo A?stabAi??s tuo, kad niekada negalAi??davai prisiminti jA? siuA?eto. KaA?kokia beprasmiA?ka socialistinio lenktyniavimo ir panaA?iA? gamybiniA? santykiA? problematika. Net nusibodusiA? filmA? apie karAi?? nerodAi??. Kareiviai, aiA?ku, nepatenkinti niurnAi??davo, bet vis geriau klube A?iAi??rAi??ti filmAi??, nei kazarmoje plauti grindis. Buvo aiA?ku, kad tuos filmus liaudA?iai uA?sako partinAi??s virA?Ai??nAi??s, o kino studijos juos kepdavo kaA?kokia planine tvarka. Tik kadangi civiliams nAi??ra kaip jA? rodyti (juk nepriversi A?moniA? eiti A? kino teatrAi??), kareiviai buvo kaip tik ta publika, kuriai tikdavo viskas. Gal tuos propagandinius filmus dar demonstruodavo kur plaA?iosios Rusijos kaimuose, ten juk irgi pasirinkimo nebAi??davo.

Taigi apibendrintai kario egzistencija yra kukli buitis, minimumas miego ir valgio. UA?tat maksimumas darbA?, daug baudA? ir smagios dainos vakarais!

KlasAi??je

Tarnybos pradA?ia buvo tokia, kokia gal ir turAi??jo bAi??ti: ideologinis muA?tras iki pompastiA?kA? aukA?tumA?. Kaip jau minAi??jau, toje mokykloje seniA? teroro nebuvo (visi kareiviai buvo jauni, vieno A?aukimo), uA?tat patyrAi??me gana grieA?tAi??, ideologiA?kai motyvuotAi?? dAi??stytojA? karininkA? ir serA?antA? drausminimAi?? bei spaudimAi??. DAi??l tokio poA?iAi??rio A? mus pasijutome nejaukiai, net kvailokai, tarsi bAi??tume paklusnAi??s mokinukai, privalantys gerbti tiek savo mokytojus, tiek visAi?? jA? brukamAi?? ideologijAi??. PrieA? tokiAi?? tvarkAi??, aiA?ku, nepasispardysi, taA?iau bent paA?iA? kareiviA? santykiai buvo normalesni.

Toje karinAi??je mokykloje viskas buvo kaip ir A?prastose mokyklose: klasAi??s su suolais, sporto salAi?? ir dAi??stytojA? kambarys su klasAi??s A?urnalais. Tik vietoj civiliA? mokytojA? ai??i?? karininkai ir serA?antai, o vietoj dAi??mesingo klausymosi ai??i?? A?nirtingos pastangos neuA?migti. Nuolatiniai dienos darbai, kurie prasidAi??davo nuo pat ankstaus ryto (pamokos A?ia ai??i?? antraeilis dalykas), dar ir trumpokas nakties poilsis mus, neA?pratusius, tiesiog vertAi?? iA? koto, ypaA? sudribus A? suolAi??. Lauke A?iema, o klasAi??je taip A?ilta, gera ai??i?? taip panaA?u A? tikrAi?? mokyklAi??…

Bet uA? snaudimAi?? grAi??sAi?? bausmAi??: triskart aplink mokyklos pastatAi?? bAi??gte, marA?!.. Kadangi apibAi??gimA? kontroliuoti pamokA? metu nebAi??tA? kam, karininkams tekdavo apsiriboti pagrasinimu. Snaudalius greitai Ai??mAi?? kontroliuoti saviA?kiai: atsikvoA?Ai??davai nuo kaimyno niukso ir keiksmo. Jei nebijodavai dAi??stytojo, pajusdavai bundantA? savo draugA? ai??zsAi??moningumAi??ai???. Ne tiek ideologinA?, kiek psichologinA?: aA? A?tai nemiegu, o tu kas toks, kad galAi??tum snausti? AiA?ku, prieA? niuktelAi??jant bAi??davo A?vertinama snaudA?ianA?iojo fizinAi?? konstitucija ai??i?? kad kartais negautum atgal… TaA?iau kartAi??, mums visiems raA?ant kaA?kokiAi?? kontrolinAi?? uA?duotA?, uA? savo stalo uA?snAi??do pats mAi??sA? auklAi??tojas ai??i?? instruktorius serA?antas. Jam niuktelti niekas nedrA?so ai??i?? buvo tik smagaus juoko.

KartAi?? pirmosiomis mokymosi dienomis atsitiko, kad mAi??sA? auklAi??tojui prireikAi?? trumpam iA?eiti. KlasAi??je kurA? laikAi?? tvyrojo nejauki tyla. GalAi??tum A?iAi?? netikAi??tai atsiradusiAi?? laisvAi?? minutAi?? kaA?kAi?? nuveikti (aiA?ku, kokiAi?? nors eibAi??), tik taip staiga nieko nesugalvosi. Tad sAi??dAi??jome sau ramiai suoluose. Bet pajutome ai??i?? mums visiems reikia kaA?kaip apsisprAi??sti, gyvenimas negali bAi??ti toks netikras, ideologiA?kai sukaustytas ir partietiA?kai rimtas. Negalime bAi??ti taip sau, be prieA?iAi??ros ir be vado. KaA?kuris iA? mAi??sA? turi tapti lyderiu! ai??i?? nejuA?iom A?ovAi?? A? galvAi?? mintis. Kuris bAi??tA? didesnis autoritetas uA? tuos suknistus karininkus. Kadangi pats tokiu nesiruoA?iau bAi??ti ai??i?? Ai??miau atsargiai dairytis… AtspAi??jau! Kaip tik tAi?? akimirkAi?? susiorientavo labiausiai tinkantis.

Tai buvo armAi??nas, aukA?tokas lieknas vaikinas. Staiga iA?A?oko priekin prie dAi??stytojo stalo, atsisuko ir ai??i?? subliovAi?? asilo balsu!.. Visi, suprantama, iA?sproginome akis. Po to kuo riebiausiai nusikeikAi??, neA?inia kam ir kodAi??l. Tai klasAi?? privertAi?? dar atidA?iau suklusti, reaguoti ai??i?? pasigirdo susiA?avAi??jimo replikA?: o A?ia tai frajeris!..

Toliau tas jau aiA?kus pretendentas A? lyderius Ai??mAi?? iA?darinAi??ti A?vairiausius neA?vankius pokA?tus, kuriais iA?reiA?kAi?? savo poA?iAi??rA? A? mokyklAi??. Jis gana vykusiai parodijavo visus mAi??sA? dAi??stytojus karininkus, A?skaitant ir mAi??sA? auklAi??tojAi?? serA?antAi?? ai??i?? jA? kalbAi??senAi??, manieras. KraipAi??si, vaipAi??si, taisAi?? mimikas kaip A?manydamas ai??i?? va tas yra toks, kitas ai??i?? anoks… NepamirA?damas kiekvieno suvaidinto charakterio nulydAi??ti ir sodriais keiksmais. KlasAi?? Ai??A?Ai?? iA? pasitenkinimo, balsu gyrAi?? savo lyderA?, jo vardAi?? tarAi?? jau su ypatinga pagarba. PrieA?ais mane sAi??dAi??jAi??s tautietis lietuvis atsisuko ir, A?vytAi??damas iA? dA?iaugsmo dAi??l tokio cirko, kuo nuoA?irdA?iausiai pareiA?kAi??: A?tai koks A?aunuolis, pasirodo, besAi??s tas mAi??sA?… (pavardAi?? pamirA?au).

Beveik iA? karto bandAi?? panaA?iai sublizgAi??ti keletas kitA? smarkesniA? kariA?, ypaA? iA?siskiriantys fiziniu tvirtumu, bet ano juokdario pralenkti niekam nepavyko. Ir kai vAi??liau serA?antas rinko klasAi??s seniAi??nAi??, mes jau vienbalsiai turAi??jome kandidatAi??. Tada svarsA?iau ai??i?? gal taip ir geriau, negu bAi??ti idAi??jiniu sovietiku ir visAi?? tAi?? aplinkAi?? priimti rimtai, uA? grynAi?? pinigAi??, dalyvauti joje kultAi??ringai ir A?moniA?kai… Juk tos sistemos iA? tikrA?jA? visi nekentAi??me.

Tas staiga iA?kilAi??s lyderis A?iaip buvo bernas kaip bernas, sakyA?iau, netgi visai padorus vaikinas. Ir niekas nesistebAi??jome, kai po pusmeA?io, mums jau iA?vykstant A? dalinius, tas A?aunusis seniAi??nas gavo serA?anto antpeA?ius ir buvo paliktas tarnauti mokykloje instruktoriumi…

Prisimindamas A?A? A?vykA? vis pagalvoju: gera buvo jo taktika. Svarbu pati pradA?ia. Visus priblokA?ti, A?tikti masAi??ms, daugumai! Ai??itAi?? taktikAi?? tiesiog intuityviai suvokia ir A?gyvendina apskritai visi lyderiai, ypaA? politikai, bet ne maA?iau ir reikA?mingi meno ar kultAi??ros veikAi??jai. Tada toje klasAi??je visA? akivaizdoje buvo apreikA?ta ne kas kita, kaip elementari socialinAi??s karjeros strategija.

(Skaityti toliau)

_________________________________

(16) Kvailas galva ai??i?? kojoms nAi??r ramybAi??s. Taisyklingai bAi??tA?: ??N?Ni?????i??N? ?????i???????i?? ai??i?? ???????i???? ???i??Ni?? ????????N?Ei?? (rus.).

(17) Trumpinys ?i???i???i????????Ni?????i?????i???i?? iA? ?i???i???i????????Ni??N?????-?i???i???i??Ni??????N??????? ???i?????i???i?? (rus.) ai??i?? Baltosios jAi??rosai??i??Baltijos kanalas, iki 1961 m. dar vadintas Stalino kanalu. Per rekordiA?kai trumpAi?? laikAi?? (1931ai??i??1933) iA?kastas 227 km ilgio kanalas, sujungAi??s BaltAi??jAi?? jAi??rAi?? su Onegos eA?eru ir nuo A?io eA?ero atvAi??rAi??s iA?Ai??jimAi?? A? Baltijos jAi??rAi??. StrateginAi??s ir pramoninAi??s reikA?mAi??s kanalAi?? primityviomis sAi??lygomis kasAi?? Gulago kaliniai (?i?????i???i???? ai??i?? ?i???i???i?????????i?? N???Ni???i?????i???i???????i?? ??N???Ni???i??????Ni???i???i??N?????-Ni??Ni??N???????Ni??Ni?? ?i???i?????i??Ni???i????, Ni??Ni??N???????Ni??Ni?? ????N??i???i???i???????? ?? ???i??N?Ni?? ?i???i?????i??NZNi???i??????N?, sovietinAi?? prievartiniA? darbo stovyklA? sistema, veikusi 1934ai??i??1960 m.), kurie oficialiai buvo vadinami ai??zA?kalintais kanaloarmieA?iaisai??? (?i???i?????i??NZNi??Ni??????Ni???? ???i?????i???i?????i??Ni?????i???i??Ni??, sutrumpintai ai??zAi??/A?ai???, is A?ia atsirado kaliniA? A?argono A?odis ai??zzekasai???). Ai??vairiais duomenimis, kanalo statyboje A?uvo nuo 50 iki 200 tAi??kstanA?iA? A?kalintA?jA?. KeletAi?? kartA? rekonstruotas kanalas iki A?iol naudojamas kroviniA? gabenimui ir turizmui, taA?iau pramoninAi?? jo reikA?mAi?? dAi??l riboto pralaidumo sumaA?Ai??jusi.

(18) ?????????i?? (rus.) ai??i?? lova, gultas.

(19) Kad tarnyba neatrodytA? kaip medus (rus.).

(20) kareivis miega, tarnyba eina (rus.).

(21) Nuo A?odA?io pochatai??i?? ai??i?? arti; posakio reikA?mAi?? ai??i?? uA?jodyti darbais kareivA? (rus.).

(22) ?i?????z ai??i?? ?i????Ni?????? ?? Ni??Ni??N???N? ?? ???i????Ni???????i?? (rus.) ai??i?? PDG ai??i?? pasiruoA?Ai??s darbui ir gynybai; valstybinAi?? visuotinAi?? fiziniA? sportiniA? pratybA? sistema, skirta sovietinio jaunimo patriotizmui ugdyti. PDG programa buvo privaloma A?vairiose mokymo A?staigose (ne tik armijoje), aprAi??pAi?? A?vairias sporto A?akas, pagal amA?iaus kategorijAi?? buvo nustatytos skirtingos vadinamosios PDG normos. Vykdyta 1931ai??i??1991 m.

(23) ??Ni???i?????? (rus.) ai??i?? A?sakymo atA?aukimas, pasitraukimo signalas, pabaiga, poilsio laiko paskelbimas, bet pirmiausia tai komanda gulti A? lovas.

(24) ?i???i??N???Ni?????i??I?Ni??Ni???i?? (rus. nuo vok. Hauptwache, svarbiausia sargyba) ai??i?? uA? disciplinines praA?angas nubaustA? ar karo teismo laukianA?iA? kareiviA? daboklAi??, kalAi??jimas, A?rengtas karinio dalinio teritorijoje.

(25) C?i???????????i?????i?? (rus. karinis A?argonas ai??i?? savivalAi??) ai??i?? savavaliA?kas kareivio pasiA?alinimas iA? dalinio.

(26) ???????i?????i???????i?? (rus.) ai??i?? trumpalaikis, paprastai vienos dienos, kareivio iA?leidimas iA? dalinio savaitgalio ar A?venA?iA? dienomis, teikiamas paA?angiam kareiviui uA? nuopelnus tarnyboje.

(27) sutirA?tinto pieno (rus.).

(28) Nuo Ni???i??????Ni???i??Ni?????i??N????i???i????Ni???? (rus.) ai??i?? medvilninis.

(29) ???????? ?i????N?N???NZ ???i?? ??????N?Ni??N?,

??Ni??N????????? ???i??Ni?????? ???i?? ???i?????i??Ni????Ni??N?:

?? ???i???? ??N????i???i???????i??N? N?Ni???i??Ni??N? ai??i??

?i?? ?i????N?N???NZ ?????i?????? Ni?????i??N????? ???i??Ni????Ni??N?.

RusA? poeto Fiodoro TiutA?evo 1866 m. paraA?ytas garsus eilAi??raA?tis, apibAi??dinantis Rusijos valstybAi??s ir A?moniA? mentalitetAi?? ai??i?? savotiA?kAi?? mAi??stymo ir elgesio iracionalumAi??, nenuspAi??jamumAi??.

(30) ???i???????? (rus. kar.) ai??i?? bAi??rys, kuopos dalis, karinis vienetas, daA?niausiai iA? 25ai??i??60 kariA?.

(31) ?Y????NSNi???? (rus.) ai??i?? komanda keltis.

(32) ?i?????i?????i??I??i??N???Ni???? (rus.) ai??i?? kuopos budAi??tojas kareivinAi??se.