SovietA? armijoje

A?URNALAS: METAI
TEMA:Ai??Patirtys
AUTORIUS:Ai??Tomas Rekys

DATA: 2012-12

SovietA? armijoje

Tomas Rekys

Pabaiga. PradA?ia 2012 m., Nr. 10, Nr. 11.

Pirtis

Lyderiavimo problema klasAi??s seniAi??no iA?rinkimu nesibaigAi??. MaA?a to, kad vienas lyderis A?teisintas oficialiai, gyventi reikia visiems ir kasdien, kovoti uA? savo vietAi?? po saule, uA? duonAi?? kasdienAi??, kad jos visada turAi??tum daugiau uA? kitus…

Armijoje A?monAi??s negali bAi??ti lygAi??s, turAi??ti vienodas teises. Individai A?ia tiesiog neiA?vengiamai skiriasi pareigybAi??mis, nuopelnais, patirtimi, sumanumu, o svarbiausia ai??i?? jAi??ga ir kareiviA?ka drAi??sa, kuri daA?niausiai yra tiesiog A?A?Ai??lumas. Ir tokiAi?? reikA?mAi?? turi susikurti kiekvienas individas. Kitaip liksi be jokiA? teisiA?, bAi??si uA?guitas ir kentAi??si visAi?? tarnybos laikAi??. A?ia ai??i?? kiekvienas uA? save. Armijoje A?mogus yra nuogas kaip A?vAi??ris, visa jo turAi??ta vertAi?? lieka kaA?kur toli, civilizuotame pasaulyje, uA? dalinio ribos. Tik civiliai gali dA?iaugtis tokia egzistencijos prabanga ai??i?? bAi??ti A?monAi??mis tiesiog A?iaip, be jokios kovos.

AplinkybAi??, kad toje mokykloje nebuvo seniA? valdA?ios ir atitinkamo jaunesniA? bei silpnesniA? kareiviA? iA?naudojimo, buvo tarsi laikinas nesusipratimas, nes prievarta tokioje sistemoje anksA?iau ar vAi??liau turi susiformuoti. TaA?iau mokyklos pusmeA?io uA?teko tik nestatutiniA? santykiA? uA?uomazgoms, daigeliams atsirasti. Tas kuklaus pusAi??s metA? laikinumo suvokimas, kaip ir A?inojimas, kad tuoj po mokyklos neiA?vengiamai atsidursi salagos padAi??tyje, gerokai slopino smarkiA?jA? aktyvumAi??. Nors stipriems charakteriams pasireikA?ti tai, aiA?ku, netrukdAi??. Ir A?tai jau pirmaisiais tarnybos mAi??nesiais tarp mAi??sA? randasi, kas A?spiria pasturgalin silpnesniam, nuolankesniam, spyrA? bAi??tinai uA?tvirtindamas atitinkamu salagos keiksmu. Kaip mokyklos kursantas ir to paties A?aukimo karys, tas vargA?as dar joks salaga, bet jau gali pajusti, kas laukia silpnesniA?jA? daliniuose… Buvo aiA?ku, kad tas diskriminuojantis senio ir salagos statusas pasireikA?tA? visa jAi??ga, jei tik tarnyba mokykloje truktA? visus dvejus metus.

NatAi??raliausia vieta, kurioje aiA?kiausiai ryA?kAi??jo ir sprendAi??si kareiviA? tarpusavio santykiai, buvo kareiviA?ka bania (18). Visi uA?daryti vienoje patalpoje, gauja nuogA?, plikA? kareiviA? ai??i?? ideali vieta ai??zasmenybiA? akistatomsai???. Pirtyje turAi??jai bAi??ti A?sitempAi??s kaip A?vAi??ris dA?iunglAi??se ai??i?? A?Ai??tbAi??t iA?saugoti ramybAi??, iA?tverti grubius juokus, patyA?ias ir uA?gauliojimus, tarsi visa tai tau bAi??tA? A?prastas reikalas.

Gaudavome po tazAi?? (19) ir plauA?inAi??. JAi?? A?trindavome muilu, kurio gabalA? buvo galima rasti A?en bei ten ant pailgA? mediniA? stalA? ar suolA?, ir mazgodavomAi??s. Pirmasis vizitas A? pirtA? praAi??jo be A?simintinA? nuotykiA?, dar normaliu civilinio gyvenimo stiliumi. TaA?iau jau antrojo apsilankymo metu ramybAi?? baigAi??si. KaA?koks tipas Ai??mAi?? ir paleido plauA?inAi?? A? kaA?kurA? kitAi??. SviedAi?? tiesiu taikymu A? plikAi?? kAi??nAi??.

A?ia jau toks reikalas ai??i?? reikia voA?ti atgal, pageidautina su keiksmais, nors dar geriau ai??i?? kaip nors diplomatiA?kai tAi?? iA?puolA? paversti juokais, jei tik sugebi. Jei ne ai??i?? tave tuoj uA?mAi??tys ir kiti.

PradA?ioje viskas taip ir vyko ai??i?? tarsi A?aidA?iant, visiems rAi??kaujant, kvatojantis ir A?vengiant. TaA?iau iA? tikrA?jA? kareiviai, patys to nesuvokdami, pradAi??jo grubA? natAi??ralios atrankos procesAi??, kylantA? iA? paA?iA? gamtos dAi??sniA?. Kiekvienas stengAi??si dAi??l savAi??s. Kaip tik nuo tA? grubiA? pirties A?aidimA? pradAi??jo iA?siskirti lyderiai, tvirtesni individai, o perspektyvoje ai??i?? ir labiau privilegijuoti kariai.

Greitai visiems tapo aiA?ku, kAi?? galima uA?mAi??tyti, uA?stumdyti, ir ta pasitenkinimAi?? kelianti informacija buvo labai svarbi. Nes jau A?inai, kurA? iA? kareiviA?, reikalui esant, galAi??si uA?spausti darbais, taip palengvindamas savo tarnybAi??: pats maA?iau dirbsi, daugiau valgysi ir pan. Kuo daugiau sveikatos ir energijos iA?saugosi, tuo daugiau turAi??si egzistencinio iA?likimo galimybiA?. O jei bAi??si iA? tA? apmAi??tomA? ir keikiamA?, reabilituotis ir apsiginti bus sunku.

O plauA?inAi??s smAi??gis skaudus. Tai pats patyriau. Neatsakiau smAi??giu, ir tai buvo neteisinga reakcija ai??i?? kitAi?? kartAi?? pirtyje skAi??ron gavau dar skaudA?iau. Ir supratau ai??i?? blogai man tai baigsis. Atsisukau. Ai?? mane iA? prieA?ingos pusAi??s A?A?Ai??liai spoksojo iA?siviepusi chuliganiA?ka fizionomija. Visa savo grobuoniA?kai agresyvia laikysena A?is tipas aiA?kiai laukAi?? atsakymo A? provokacijAi?? ai??i?? tik pabandyk! Tuoj pat jis A?tvirtins savo statusAi??. SumeA?iau, kad taip ir nutiks ai??i?? subjektas buvo ganAi??tinai stambus. Vis dAi??lto A?veiA?iau plauA?inAi?? atgal…

Laimei, nepataikiau (o gal tyA?ia meA?iau taip, diplomatiA?kai, ai??i?? nebepamenu). ChuliganiA?kas viepalas, baisiausiai keikdamasis, A?oko ant manAi??s tiesiai per stalAi??: uA?muA?iu, blia! Kaip tu drA?sai, suka (kalAi??s vaike), mesti A? mane!.. Bet jA? spAi??jo sugriebti ir kiek apraminti kiti kareiviai (bent pradA?ioje tuos A?iaurumo proverA?ius A?iek tiek tramdAi?? bendra mokyklos disciplinos ir gal tiesiog A?mogiA?kumo dvasia). Girdi, ko A?ia dAi??l smulkmenos dauA?aisi, be to, juk ir nepataikAi??. Savo ruoA?tu prapliupau keiksmais ir aA?. Tokia mano reakcija patvirtino, kad daugiau ar maA?iau esu savas, pritampu prie gaujos. Teko iA?kentAi??ti dar vienAi?? kitAi?? mestos plauA?inAi??s smAi??gA?, kaA?kam ir pats esu sviedAi??s (blozneliui kokiam, aiA?ku), taigi savo garbAi?? A?iaip taip apgyniau. Smarkuoliu, A?inoma, netapau, likau tokiu vidutiniA?kos reikA?mAi??s. TaA?iau pirtis man taip ir liko nuolatinAi??s psichologinAi??s A?tampos vieta.

VAi??liau pastebAi??jau, kad netgi susidarAi?? tokia kareiviA? grupelAi??, kurie maudytis su visais ir neidavo. Jie A?sipraA?Ai?? pirties darbuotojA? ai??i?? civiliA? moterAi??liA? ai??i?? padAi??ti joms tvarkytis, krauti senus apatinius kareiviA? drabuA?ius, ir, tuo pasinaudodami, likdavo nusiprausti. Nusimazgodavo tik visiems iA?Ai??jus, skubiai ir jau kiek atvAi??susiu vandeniu. Be abejo, tai buvo suderinta su mAi??sA? priA?iAi??rAi??toju serA?antu.

Dar maA?iau, kad tos moterAi??lAi??s puikiai suprato tikruosius savanoriA? talkininkA? tikslus ir jA? situacijAi??, todAi??l darbais nevargino. Bet A? kazarmAi?? tie kariai grA?A?davo net su savotiA?ku kreditu: va, dirbome, esame jau iA?sunkti, gal kitur dirbti nebesiA?s… Tai juos bent kiek ir gelbAi??jo. Nors apskritai kareiviA?kA? darbA? krAi??vA? lAi??mAi?? kita, bendra sistemos taisyklAi??: kas veA?a, tam ir krauna… Ir kraunanA?iajam ramiau, kai A?ino ir turi, ant ko krauti.

BAi??davo, gauni uA?duotA?, kokA? darbAi??, kuriam atlikti reikia dviejA? trijA? A?moniA?. Juos leidA?ia pasirinkti tau paA?iam, bet kurA? iA? kareiviA?. Ir eini, renkiesi, ai??i?? tik A?iukA?tu ne iA? tA? smarkiA?jA? (nors matai, kad jie nepersidirbAi?? ir sveikatos turi uA? tris), o kaA?kurA? iA? artimesniA? savo likimo draugA?, nors ir A?inodamas, kad A?ie jau ir taip nusiplAi??kAi??. Dedi draugui rankAi?? ant peties ir sakai: eime… Taip elgiausi aA?, taip elgAi??si su manimi, ir mes nepykdavome, nes supratome vieni kitus.

KartAi?? stebAi??jau situacijAi??, kai ranka ant peties buvo uA?dAi??ta ryA?tingesniam draugui. AtsisukAi??s jis parodAi?? savo valiAi??: prapliupo tokiais A?lykA?A?iais keiksmais, kad visi nustAi??ro, nes A?iaip jam toks elgesys nebuvo A?prastas. Pagalbininko ieA?kotojas, aiA?ku, iA?sigando ir atstojo nuo smarkuolio, nuslinko dairytis kito kareivio, o aA? tada pagalvojau: juk pasiryA?ti tokiam pykA?io proverA?iui taip pat nelengva. Bet A?ia kaip kam. O ir nauda iA? to akivaizdi. Visi A?tai pamatAi??, A?sitikino, kad ano tipo geriau neliesti. Ir vAi??liau pastebAi??jau, kad kai tik bAi??davo ieA?koma pagalbos darbams ai??i?? tAi?? keikAi??nAi?? visi apeidavo.

Randai

Taigi, manasis reitingas tarnybos pradA?ioje buvo nekoks. Apsileidau, dariausi pasyvus, spaudAi?? namA? ilgesys, todAi??l smukau dvasia ir kaA?kaip nejuA?ia uA?sileidau ant savo galvos vienAi?? tokA? skriaudAi??jAi?? iA? musulmoniA?kosios VidurinAi??s Azijos ai??i?? vyresnio amA?iaus kresno sudAi??jimo kazachAi??.

Ai??mAi?? tas kazachas mane nuolatos terorizuoti, vis didindamas savo agresijos amplitudAi??. Kai tik susitinkame ar pro A?alA? lenkiamAi??s, taip ir vaiA?ina kumA?A?iu ai??i?? kupron ar kur A? A?onAi??. PradA?ioje neA?ymiai, tarsi draugiA?kai, taA?iau jo ranka vis sunkAi??jo… Ir A?iaip, ir taip sukausi, maA?iau, kad jis tvirtesnis, atgal nekirsi, o, iA?girdAi??s praA?ymAi?? liautis, jis tik dar arA?iau reaguodavo. JA? prie manAi??s tarsi traukAi?? kaA?kokia nesuvokiama jAi??ga. GreiA?iausiai taip buvo dAi??l mano nesugebAi??jimo pasiprieA?inti. O apetitas auga bevalgant… Kadangi laukti, kol jis patenkins savo agresyvius polinkius, buvo ne pats geriausias sprendimas, pasirinkau kitAi?? taktikAi??. Ir proga pasitaikAi?? netrukus.

Bekasant bAi??riu sniegAi?? (A?iemAi?? tai kasdienos uA?siAi??mimas), jis, kaip jau A?pratAi??s, prisiartino prie manAi??s, tvojo A? kuprAi?? ir toliau jau kasame sniegAi?? kartu… PavarA?iau rankose kastuvAi??. Tai buvo paprastas kastuvas A?emAi??ms rausti, ne sniegui kasti (armijoje tokie A?rankiA? neatitikimai daA?ni, net posakis buvo, kad A?ia duonAi?? raikai kirviu, o medA? kerti virtuviniu peiliu). TaA?iau tAi?? kartAi?? kaip tik toks A?nagis man ir tiko ai??i?? kastuvas metalinis, kraA?tai pakankamai aA?trAi??s…

Po eilinio pavaiA?inimo kumA?A?iu kupron nusitaikiau, atsivedAi??jau ir kirtau iA? visos sveikatos taip, kad galva nulAi??ktA? A?emAi??n. TaA?iau jo bAi??ta gero muA?eikos, turAi??jo iA?vystytAi?? reakcijAi?? ir, jo laimei (gal ir mano), ai??i?? spAi??jo atsiloA?ti. Kastuvas kliudAi?? tik jo nosA?, perkirsdamas jAi?? kiaurai. PasipylAi?? kraujas, toks poetiA?kas vaizdas ai??i?? raudonos dAi??mAi??s ant balto sniego… Tada jis sutriko, net apstulbo, ir maA?iau, kad ne tiek dAi??l smAi??gio, kiek dAi??l aiA?kaus mano pasiryA?imo jA? mirtinai nudobti ai??i?? kad bAi??tA? baigtos visos problemos. Bet greitai atsipeikAi??jo, mikliai kirto atgal. Tik jo kastuvas platus, medinis ai??i?? sniegui tepritaikytas. Tad ir nesAi??kmingai. Toliau jau kapojomAi??s A?Ai??tbAi??tinai, kaip su viduramA?iA? kardais. Jis tikrai buvo geras muA?eika: matydamas mano pranaA?umAi?? su aA?tresniu ir daug patogesniu kastuvu, labai greitai persiorientavo A? artimAi?? kovAi??. A?ia jau jis Ai??mAi?? virA?A?, bet kova, mano laimei, buvo nelabai pavojinga ai??i?? peiliA? neturAi??jome, tad apsiribojome rankomis, kumA?A?iais. TaA?iau greitai mAi??sA? A?Ai??tbAi??tinis susirAi??mimas buvo nutrauktas ai??i?? mus abu jau laikAi?? kiti kareiviai. JA? paA?iupo kaA?kokie gruzinai, mane ai??i?? rusai. Tarsi teisAi??jai ar treneriai ringe.

Toliau sekAi?? tik abipusiai mAi??sA? pasikeitimai stipriais palinkAi??jimais ai??i?? ubju, padla! (20) ai??i?? ir kariA? patarimai mums iA?siaiA?kinti kitAi?? kartAi??. O kitAi?? kartAi?? ai??i?? jau net kitAi?? dienAi?? ai??i?? stebAi??jausi, kad jis man tapo malonus, draugiA?kas. VisiA?kai ne iA? baimAi??s ar slAi??pdamas kokiAi?? klastAi??. Tiesiog mAi??sA? santykiai grA?A?o A? normalias vAi??A?es. Gal pagal savo musulmoniA?kus elgesio standartus atpaA?ino manyje tikrAi?? vyrAi??, su kuriuo ne gAi??da bendrauti, o gal ir A?iaip susimAi??stAi??, kad tokios manieros gali blogai baigtis. Jis, beje, buvAi??s matematikos studentas, paA?alintas iA? universiteto uA? chuliganizmAi??. TodAi??l ir atsidAi??rAi?? armijoj…

VAi??liau mums teko kartu eiti ir A? kiaulidAi??s nariadAi??, ten bendravome, dalijomAi??s civilinio gyvenimo prisiminimais ai??i?? tarsi nieko tarp mAi??sA? nebAi??tA? atsitikAi??. IA? tikrA?jA? jis buvo atviras, A?nekus ir linksmas vyrukas.

Keistai skamba ai??i?? kiaulidAi??s nariadas, bet armijoje mes darAi??me viskAi??. TurAi??jome A?imtAi?? penkiasdeA?imt kiauliA?, dienAi?? kiaulidAi??je darbavosi civilAi?? moterAi??lAi??, o nakA?iai kiaules liuobti eilAi??s tvarka skirdavo po du karius.

Ai??is nariadas buvo vienas lengviausiA?: iA? vakaro sutvarkAi??, paA?Ai??rAi?? kiaules naktA? ramiai iA?simiegodavome ten pat esanA?iame kukliame priA?iAi??rAi??tojo kambarAi??lyje. RytAi?? iA? valgyklos pristatydavome kiaulAi??ms kubilus maisto atliekA?, o toliau jomis rAi??pindavosi ta nuolatos ten dirbanti moteris. Geriausia A?iame nariade buvo tai, kad dirbant prie kiauliA? niekas tau nekvarA?indavo galvos. Nei karininkai, nei jokie serA?antai kojos ten nekeldavo.

Tas kazachas buvo A?gudAi??s kiauliA? priA?iAi??rAi??tojas, jautAi?? savo pranaA?umAi??, mokAi?? ir mane A?ito gero darbo. Tai netgi teikAi?? jam savotiA?ko taurumo, nes jis dirbo itin sAi??A?iningai, gal kad kaime uA?augAi??s. TaA?iau ne visi kariai buvo tokie. MaA?iau kartAi??, kaip du kaukazieA?iai vietoj kiauliA? maitinimo ir liuobimo joms tik snukius spardAi??, spjaudAi?? A? jas, savo veiksmus palydAi??dami stipriais keiksmais. Ryte atAi??jusi moterAi??lAi?? viskAi?? suprasdavo, skA?sdavosi, o tAi?? kazachAi?? vis girdavo. Gal todAi??l jam ir tekdavo daA?nokai prie kiauliA? budAi??ti…

PaA?ios kiaulAi??s man buvo A?domios, ypaA? vaizduotAi?? veikAi?? jA? masiA?kumas. Tiek daug vienoje krAi??voje savotiA?kai atstumianA?io ir atgrasaus vaizdo! BesivoliojanA?ios purve, iA?dribusiais pilvais, kai kuriA? kiauliA? spenius aplipAi?? daugybAi?? A?viegianA?iA? parA?eliA?. Ten tos kiaulAi??s jautAi??si aiA?kiai laisvai ir nevarA?omai, bet tuo paA?iu iA?laikydamos ir savitAi?? kiauliA?kAi?? rimtA?. Kai kurios, rodAi??si, tarsi degintA?si Palangos pliaA?e ai??i?? visiA?kai ignoruodamos aplinkAi?? ir susirAi??pinusios tik savo gerove.

Ai??strigo atmintin vienas toks didA?iulis kuilys. AtsistojAi??s ant uA?pakaliniA? kojA?, priekinAi??mis persisvAi??rAi??s per gardo uA?tvarAi?? solidA?iu snukiu stebAi??davo aplinkAi?? ai??i?? ilgAi?? kiaulidAi??s koridoriA?. Man artAi??jant paA?aipiai A?vairuodavo savo raudonomis akutAi??mis ai??i?? kaip A?ia tas kareivis kuiA?iasi, kaip stengiasi… IA? tikrA?jA?, pagalvojus, keisti esame mes, A?monAi??s: vargstame su tomis kiaulAi??mis, liuobiame jas, pagaliau dar ir suvalgome savo augintines… Bet iA? esmAi??s visA? mAi??sA? dalia ta pati, visi esame mirtingi: tad kieno A?ia moralinis pranaA?umas? Ir kodAi??l tada tam parA?ui neA?iAi??rAi??ti A? mane su paA?aipa? Jis pats nAi?? uodegos nepajudins dAi??l A?mogaus, ir savAi??s jis neterA?ia A?mogienos valgymu. Tai mes toms kiaulAi??ms tarnaujame, triAi??siame, be jA? neiA?siverA?iame. Kad ir kokios tos kiaulAi??s mums bAi??tA? atstumianA?ios, kertame jas net apsilaiA?ydami. Tose armijos kiaulidAi??se, tame kuilio A?vilgsnyje A?A?velgiau tada giliAi?? gyvenimo tiesAi??…

Su kazachu mums abiem iA?puolAi?? kiaulidAi??je ir Naujuosius metus sutikti. SusidAi??jom tame kiaulidAi??s kambarAi??lyje kiekvienas savo gAi??rybes ai??i?? keletAi?? saldainiA?, sausainiA?. IA?sivirAi??me arbatos ir pakAi??lAi??me tostAi?? A? vienas kito sveikatAi??!

Tik man visada bAi??davo nejauku matyti randAi?? per jo nosies vidurA? ai??i?? iA?siveA? A?mogus iA? armijos nekokA? prisiminimAi??… Vienu metu, progai pasitaikius, lyg bandA?iau jo atsipraA?inAi??ti (tai labai subtilus reikalas ai??i?? A?ia negalima nusileisti A?emiau uA? kitAi??, rodyti silpnumAi?? atgailaujant: reikia gerai pagalvoti ir apie savo ateitA?, ir apie tai, kad atsipraA?yti turAi??tA? ir tavo prieA?ininkas), bet jis tik numojo ranka.

IA? tikrA?jA? randus ten mes gavome abu. Mano draugui teko konkretus fizinio smAi??gio padarytas randas, o man ai??i?? dvasios randas. Juk, A?iaip ar taip, kad ir afekto bAi??senoje, bet tada visiA?kai rimtai siekiau jA? nudAi??ti, bandA?iau uA?muA?ti A?mogA?…

Musulmonai

Armijoje visus kareivius iA? VidurinAi??s Azijos paniekinamai vadinome A?iurkomis (21). Daugelis jA? buvo atsilikAi?? nuo civilizacijos, neA?inojo vakarietiA?ko pasaulio gyvenimo A?mantrybiA?, todAi??l atrodAi?? primityvAi??s. Dabartiniais religinAi??s tapatybAi??s atgimimo laikais A?ioms tautybAi??ms A?vardyti labiau tiktA? musulmonA? sAi??voka. Ji bAi??tA? tikslesnAi?? ir ne tokia menkinanti. Beje, A?iurkomis armijoje kartais pavadindavome ir kaukazieA?ius. DAi??l to jie ypaA? A?siA?eisdavo, nes iA? tikrA?jA? nebuvo nei azijieA?iai, nei kokie kaimo stuobriai. O kai kurie jA? ai??i?? gruzinai ir armAi??nai ai??i?? buvo netgi krikA?A?ionys. Tik A? A?iAi?? aplinkybAi?? niekas nekreipAi?? dAi??mesio, tuo labiau kad ir patys tie kalnA? krikA?A?ionys savais mieliau laikAi?? kaimynus musulmonus, o ne jiems tolimus europieA?ius.

Musulmonai vengAi?? europietiA?kos A?takos ir savo santykA? su modernia vakarietiA?ka civilizacija iA?reikA?davo savitu posakiu iA?kraipyta rusA? kalba: moja tvoja neponimajet (22). RusiA?kai jie kalbAi??davo su akcentu, o mes apie juos pasakodavome anekdotus. Tekdavo prisiklausyti iA?ties neA?prastA? ir net juokingA? situacijA?. PavyzdA?iui, pasitaikydavo, kad iA? Azijos kilAi??s kareivis neA?ino, kam reikalingas kelniA? klynas. Arba nesupranta iA?vietAi??je ant vinies pamauto laikraA?A?io paskirties. Bet vis dAi??lto tai buvo retos iA?imtys. Kur kas daA?niau susidurdavom su tiesiog geografiniu vakarietiA?kojo pasaulio neA?inojimu. Ir mums, europieA?iams, bAi??davo smalsu, kaip jie jauA?ia pirmAi?? kartAi?? gyvenime pamatytAi?? sniegAi??, kaip jiems atrodo miA?kai? Juk pietA? stepiA? platybAi??se jokio medA?io nerasi.

Nenuostabu, kad ir ne visi Azijos kariai atitiko mAi??sA? karinAi??s mokyklos intelektualinius standartus. JA? kraA?tuose dominuoja gyvulininkystAi??s verslas, tai piemenA? kultAi??ros A?monAi??s, o rezultatas ai??i?? daugelis jA? nemoka net daugybos lentelAi??s. Vienas toks smulkaus sudAi??jimo, nuolat kitA? engiamas, uA?guitas kazachas man pasisakAi??, kad vidurinAi??s mokyklos atestatAi?? jam suveikAi??s tAi??vas. DvideA?imt avinA? kainavo… ParAi??pino specialiai dAi??l karinAi??s tarnybos: tAi??vas tikAi??josi, kad mokyklAi?? baigusiam sAi??nui tarnauti bus lengviau. TAi??vo rAi??pestis suprantamas: vadinamA?jA? A?iurkA? armijoje nemAi??go, juos ypaA? skriausdavo ir negailestingai iA?naudodavo. Tiesa, vAi??liau A?ie uA? visas skriaudas atsigriebdavo ai??i?? ir su kaupu ai??i?? savo A?tAi??A?A? iA?liedami ant salagA?, naujo A?aukimo kareiviA?.

Mano biA?iuliui kazachui avinA? atestatas nepadAi??jo. Jis niekaip negalAi??jo suprasti, ko tie dAi??stytojai iA? jo nori, ko per tas pamokas reikalauja, todAi??l veikiai tapo tinkamas tik juodA?iausiems darbams. O po kurio laiko jis ir dar vienas toks buvo iA?siA?sti A? reguliariuosius dalinius, ir nieko daugiau apie juos negirdAi??jome.

Dar patyriau, kad kai kurie VidurinAi??s Azijos kareiviai buvo iA?auklAi??ti stipria islamiA?kojo idealizmo dvasia. KartAi?? bendrame mokyklos nariade kolektyviai skutome bulves. TupAi??jome po kelis aplink kiekvienai grupelei skirtus didokus dubenis ir triAi??sAi??me kaip iA?manydami. Ir nors visi buvome vieno A?aukimo, o kareiviA? subordinacija dar neiA?sivysA?iusi iki nestatutiniA? santykiA?, ta neapibrAi??A?tumo bAi??sena lyg pati savaime jau koregavosi. Jau buvo iA?kilAi?? keletas arA?esniA? lyderiA?, kurie pametAi??davo savo porcijas kitiems, silpnesniems, arba apskritai iA?drA?sdavo atsistoti ir keliauti sau kur A? paA?alA? parAi??kyti, pasikalbAi??ti su kokiu panaA?iu didvyriu. O jei kuris iA? darbA?A?iA?jA? nepatenkintas pamurmAi??davo ai??i?? tokiam tuojau ir kumA?tA? parodydavo. TupAi??k sau ir tylAi??k, kol esame geri…

TAi?? vakarAi?? nuo savo dubens kaA?kaip drAi??siai pakilo vienas musulmonas iA? radistA? kuopos. Ir lauA?yta rusA? kalba garsiai kreipAi??si A? tuos besiplunksnuojanA?ius ai??zseniusai???. MaA?a pasakyti ai??i?? kreipAi??si. KAi?? jau A?ia tokio svarbaus tokiomis aplinkybAi??mis galAi??tum pasakyti, kad A? tave kas nors atkreiptA? dAi??mesA?? O vis dAi??lto tas karys buvo iA?girstas. Nes jo kalba buvo ypatinga.

Viena vertus, jo kalbos turinys paprastas, aiA?kus, net banalus: visi A?ia esame vieno A?aukimo kariai, ir, uA?uot buvAi?? vieningi, linkAi?? padAi??ti nelaimAi??s draugams, kai kurie A?tai tampa tokie, kurie engia silpnesnius, kaip jums ne gAi??da ir t. t. TaA?iau, kita vertus, savo teiginius tas kareivis grindAi?? religine argumentacija, tegul ir ne krikA?A?ioniA?ka. NegalAi??A?iau tiksliai atkartoti jo A?odA?iA?, bet tai ir nAi??ra svarbu ai??i?? kur kas svarbiau buvo jo dvasios uA?sidegimas ir kalbAi??jimo tonas. Man pasirodAi??, kad ten vos ne pats Kristus apsireiA?kAi?? tarp mAi??sA? ir prabilo A? mus nuo savojo Kalno aukA?tybAi??s… Ai??spAi??dis buvo stiprus. Vis dAi??lto nei tada, nei dabar neA?sivaizduoju nAi?? vieno krikA?A?ionio (tarp jA? ai??i?? ir savAi??s), kuris tokioje vietoje bAi??tA? galAi??jAi??s taip drAi??siai iA?siA?okti. Pirma ai??i?? bAi??tA? buvAi?? gAi??da taip atvirai pasirodyti esant religingam, antra ai??i?? ir baisoka sukilti prieA? stipriuosius… Tas musulmonas pademonstravo ne fizinAi?? drAi??sAi??, bet dvasinAi?? jAi??gAi?? ai??i?? jis vieA?ai paliudijo savojo tikAi??jimo moralines vertybes! Kaip tik dAi??l to religinio argumento jAi??gos, o ne dAi??l kokiA? pabodusiA? moralizavimA? jo kalba buvo stipri ir tie padauA?os liko paveikti. SusAi??do jie tada tylAi??dami A? savo vietas prie dubenA? ir skuto bulves kartu su visais…

Vis dAi??lto toks teisingumo proverA?is buvo iA?imtis. Armijoje, kaip ir civiliniame to meto gyvenime, religiniais motyvais nesirAi??mAi??me. VieA?patavo oficiali ateistiA?kai sekuliarizuota dvasia ir galvos dAi??l tA? religijA? niekas daug nesuko, nebent apie tikAi??jimAi?? pakalbAi??davo juokais ar, geriausiu atveju, A?ia tema pasamprotaudavo epizodiA?kai. Juk tautinAi??s tradicijos, kaip ir tautinis drabuA?is, nedAi??vimas kasdienAi??, o tuo labiau armijoje. Kareiviai tik pasiA?aipydavom iA? musulmonA?, konkreA?iai iA? jA? religinio draudimo valgyti kiaulienAi?? ai??i?? tegul atiduoda savo pietA? porcijAi?? krikA?A?ioniui…

Bet kartAi??, A?sikalbAi??jus su jais apie tikAi??jimAi?? rimA?iau, jie mums, europieA?iams, iA?aiA?kino, kad prieA? iA?einant A? armijAi?? kaip tik A?iuo poA?iAi??riu juos instruktavo, mokAi?? vyresnieji: namie kiaulienos valgyti negalima, o armijoje ai??i?? praA?om… Ir A?itAi??, iA? pirmo A?vilgsnio visiA?kai nepatriotiA?kAi??, prisitaikAi??liA?kAi?? elgesA? musulmonai motyvavo labai paprastai: ne savo valia jie A?ia atsidAi??rAi??. Ir uA? viskAi??, kAi?? jie netinkamo armijoje padarytA?, atsakys bAi??tent tie, kurie juos A?ia prievarta atgrAi??do…

Ai??i logiA?kai gana nuosekli etinAi?? pozicija religiniu valgio reglamentu nesiribojo. Civiliniame gyvenime ji reiA?kAi??si jau gerokai A?mantresnAi??mis formomis, nes panaA?iu principu diferencijuojama ir moralAi??, apie kuriAi?? pasiA?nekAi??davome kur kas daA?niau ir mieliau. Ne paslaptis karA?tas musulmonA? kraujas, kuris jiems uA?verda pamaA?ius europietiA?kas graA?uoles, ypaA? jeigu jos dar ir blondinAi??s (islamo kraA?tuose ai??i?? vien brunetAi??s). Tuo labiau: savos moterys juk maiA?ais apdengtos, nelabai ir susijaudinsi. Bet svarbiausias veiksnys greiA?iausiai yra A?iltesnio klimato poveikis. Kad ir kaip ten bAi??tA?, to arealo vyrams bAi??dinga erA?ilo dvasia. Tiek musulmonams, tiek ir kaukazieA?iams krikA?A?ionims.

SavA?jA? mergeliA? didA?iausia, neginA?ijama ir absoliuA?iai privaloma dorybe jA? kraA?tuose laikoma skaistybAi??. Tad trumpalaikAi??ms meilAi??ms tinka kA?tos ai??i?? ne jA? kraA?to mergelAi??s. Su svetimtautAi??mis galima laisvai nusidAi??ti, bet su savosiomis ai??i?? ne. SavAi??sias gerbia. Mumis, europieA?iais, jie labai stebAi??davosi. Tiek mAi??sA? kultAi??ros tolerancija palaidumui, tiek savAi??s negerbimu. Kaip jAi??s galite imti A? A?monas merginAi??, A?inodami, kad jau kaA?kas kitas jAi?? patvarkAi???.. ai??i?? su neslepiamu pasibjaurAi??jimu kartAi?? samprotavo vienas kaukazietis.

Vis dAi??lto galima buvo A?tarti, kad iA? jA? pusAi??s tai daugiau pagarba sau, o ne merginai, kaip kad europieA?iai turi iA?vystytAi?? riteriA?kAi?? pagarbAi?? moteriai (turAi??jo bent jau). RytA? vyro kalnietiA?ka savigarba ir savimeilAi?? neleidA?ia tenkintis pavytusia gAi??lele. Esu vertas naujo, A?vieA?io pumpuro! Kitaip nei jie, europieA?iai yra paveikti A?imtus metA? bubijamos teologinAi??s nuostatos apie sugadintAi??, nebepataisomAi?? A?mogaus prigimtA?. Tenka su tuo susitaikyti, A?vardyti tai humanizmu ir nuolankiai (gal tuo paA?iu ir dA?iugiai) kurti tolerancinAi?? demokratijAi?? iki pat vaivorykA?tiniA? maA?umA? aukA?tumA?…

Musulmonai, kaip jau minAi??jau, turi posakA?, iA?sakantA? jA? santykA? su krikA?A?ionybe ir visu pasauliu. Tai ai??i?? fentanyl. moja tvoja neponimajet. Ir suprasti nenori. Pasinaudoti ai??i?? galima (kad ir tomis merguA?Ai??lAi??mis), bet tik tiek. Ir, pagalvojus, gal kaip tik tas jA? ai??zmano tavo nesuprantaai??? principas yra visa apimantis gyvenimo veiksnys? Teeina visi velniop, kas uA? mano pasaulio ribA?! Juk ir krikA?A?ionys siunA?ia visus peklon, kas tik ne toks, kaip jie, kas nekrikA?tytas. Religiniu poA?iAi??riu visi tie kiti yra beprasmiA?ki, tad kodAi??l jA? neiA?dulkinti ir neiA?spirti laukan… Ai??iuo poA?iAi??riu musulmonai yra atviresni ir religijoje nuoseklesni (nes labiau atsilikAi??).

Ai??itokA? netikusiais pagrindais susiskaldA?iusA? pasaulA? kaip tik ir bandAi?? apjungti sovietai. Visos sienos turAi??jo griAi??ti iA?kAi??lus darbo A?moniA? vienybAi??s idAi??jAi?? nepriklausomai nuo teritorijos, rasAi??s ir jau tuo labiau nuo religijos (taA?iau paliekant galioti socialinAi??s kilmAi??s priklausomybAi??). SovietA? sistemai tiko tik prasA?iokai, tad iA? esmAi??s ai??i?? ta pati dAi??da. Kad ir kaip tobulai ji skambAi??tA?, iA? pasaulio santykiA? konteksto iA?siskirti, ko gero, neA?manoma. Ir patys sovietai gal nAi?? nepajuto, kaip tapo galinga ir grAi??sminga tautA? kalAi??jimo Imperija. JA? siena netgi pasirodAi?? esanti pati tvirA?iausia, pelniusi ai??zgeleA?inAi??s uA?dangosai??? pavadinimAi??.

Ir gal dAi??l to, kad tame naujame ai??zrojujeai??? iA? esmAi??s nebuvo nieko naujo, jo viduje kunkuliuojanA?iA? tautA? egzistencinAi?? prasmAi?? liko ta pati, A?iuo atveju ai??i?? iA?trAi??kti iA? uA? tos uA?dangos. Kiekvienam su savais tikAi??jimais ir principais. SovietA? sistemos atA?vilgiu mes ai??i?? europieA?iai krikA?A?ionys ai??i?? su azijieA?iais musulmonais netgi jautAi??mAi??s suokalbiA?kai vieningi. Visi mes norAi??jome pasilikti teisAi?? vieni kitA? nesuprasti ir neigti vieni kitus… Juk A? mus iA? visur A?velgAi?? vien utopinAi??s ideologijos plakatai, skelbiantys, kad man, lietuviui, kaA?koks uzbekas ar kirgizas ai??i?? draugas, biA?iulis, brolis… Velniop! Ir jau vien dAi??l to verta broliA?kai apsikabinti…

MagiA?kasis ratas

Tai buvo viso labo kAi??no kultAi??ros pamoka. ApA?ilimui bAi??gome salAi??je ratu. Ir tada nejuA?ia A?vyko toks lyg apeiginis, sakralinis bAi??ties aktas, tarsi gamtos dAi??sniA? tvirtinimo raiA?ka. Netgi tiksliau ai??i?? savotiA?ka atpirkimo oA?io principo deklaracija, kuri daugelio intuityviai juntama kaip bAi??ties esmAi??.

Vienas bAi??ganA?iA?jA? tame rate staiga smogAi?? prieA? jA? bAi??ganA?iam.

ai??i?? Perduok kitam! ai??i?? sekAi?? komanda. PerdavAi??…

SavotiA?ka smAi??giA? estafetAi?? visai rimtai A?sibAi??gAi??jo, kartais su keiksmais, nesusipratimais, bet sAi??kmingai judAi??jo pirmyn. Nesvarbu, kad gal prieky tavAi??s koks druA?kis ai??i?? trenk jam nestipriai, stuktelAi??k lengviau, simboliA?kai. A?ia svarbu pats smAi??gio kitam principas! DruA?kis nepyks net ir stipriau gavAi??s. Ir tai buvo tiesa. Jei vis dAi??lto toks dAi??l suprantamA? prieA?asA?iA? gaudavo silpniau, tai kitas gauna jau su kaupu, su visom kompensacijom, taip sakant. Principo pusiausvyros iA?laikymui.

Pajutau smAi??gA? A? kuprAi?? ir aA?. Ir toliau sau bAi??gu.

ai??i?? Ei, perduok kitam ai??i?? rAi??A?k tam prieky iA? visos sveikatos! ai??i?? sufleravo man.

ai??i?? NerAi??A?iu, ai??i?? sakau. ai??i?? Jis man nieko blogo nepadarAi??…

ai??i?? Bet juk pats gavai? ai??i?? jau uA?simezgAi?? kone filosofinAi?? diskusija.

ai??i?? Ties manim ir uA?sibaigs.

Kai kurie ant manAi??s pyko, kad negerbiu jA? atliekamo ritualo, A?ios netikAi??tai gimusios tradicijos, kuri aiA?kiai iA?reiA?kAi?? aliuzijAi?? A? seniA? ir salagA? tarpusavio santykA?. Juk seniui, kuris skriaudAi?? tave, niekaip neatkerA?ysi ai??i?? anas jau seniai namuose. Tad jeigu neiA?eina atsilyginti pagal indA? karmos dAi??snA?, lieka griebtis kito principo ai??i?? atpirkimo oA?io. IndividA? santykiA? korekcijai tenka imtis estafetAi??s metodo. Reikia mokytis. Ateis nauji salagos, pats jau bAi??si vieA?paA?iu ir ai??zdulkinkai??? juos kaip tik iA?manai. A?odA?iu, trenk A? kuprAi?? negalvodamas.

Ir A?tai atsiranda vienas toks ai??i?? negerbiantis prigimties padiktuotA? tradicijA?, atsisako A?vykdyti gamtos dAi??sningumAi??. IA?davikas! ai??i?? juk taip visa hierarchinAi?? pasaulio struktAi??ra gali sugriAi??ti. Atsiras disharmonija, neteisybAi??. Susikaupusi individo energija liks nerealizuota, neiA?sikrovusi, tarsi kokia paklydusi karma. Tokius kaip aA? Indijoje savo metu dauA?Ai??, o ir dabar tebedauA?o, pagaliais (pagalio griebiamasi ir todAi??l, kad rankomis muA?ti negalima ai??i?? per daug garbAi??s bAi??tA? nelieA?iamajam). ViduramA?iA? Europoje visokius nepritampanA?ius kepAi?? lauA?e (tinkamiausia pamoka visokiems kitokiems), kultAi??ringame mAi??sA? pasaulyje tokius iA?siA?okAi??lius apA?auna verslo partneriai. Dar anksA?iau vienAi?? tokA? net vieA?ai nukryA?iavo, taigi nieko naujo.

TaA?iau ne vien burnojimA? ir keiksmA? susilaukiau. Dalis kareiviA? vis dAi??lto pritarAi?? mano pasirinkimui.

ai??i?? Va, atsisuk ir rAi??A?k tam, kuris trenkAi?? tau! ai??i?? kaA?kuriam kilo unikali idAi??ja, sukAi??lusi pritariamo juoko.

ai??i?? Kaip jis trenks atgal, kad esame rate ai??i?? bAi??gti reikia pirmyn, ai??i?? dalykiA?kai uA?ginA?ijo kiti. ai??i?? Kupra juk priekyje…

Bet visus ginA?us ir diskusijas staiga pertraukAi?? serA?anto komanda:

ai??i?? Otstavitai??i?? boltovniu! (23) matai??i?? vaA?u… ai??i?? nusikeikAi?? dAi??l svarumo ir paragino: ai??i?? gyviau, gyviau ratu!..

Paskui mankA?ta keitAi??si ai??i?? gulAi??m, stojom, lankstAi??mAi??s, vAi??l bAi??gom, ir tas nutrauktas sakralinis veiksmas greitai buvo pamirA?tas. Bet jo esmAi?? liko. Nes gyvenimas Ai??jo toliau…

A?ia svarbu bAi??tA? paminAi??ti vienAi?? reikA?mingAi?? etinA? principAi??, kaip tik susijusA? su gyvenimu. Egzistavo neraA?ytas elgesio kodeksas: kad ir kas armijoje atsitiktA?, visi reikalai joje ir pasibaigia. KerA?yti uA? skriaudas seniui vAi??liau, t. y. susirasti jA? jau civiliniame gyvenime, reikA?tA? patA? didA?iausiAi?? niekingumAi??, koks tik gali bAi??ti. Jei esi tikras vyras ai??i?? iA?kAi??sk visas kanA?ias, o jei nenori grA?A?ti namo su slegianA?ia nuoskauda ai??i?? atsigriebk ant vAi??liau atvykstanA?iA?jA?. Kai iA?liesi susikaupusA? pyktA? salagoms, atlAi??gs tavo A?irdis, pasijusi esAi??s tikras vyras, atitinkantis A?io pasaulio tvarkAi??. Jei nori sistemoje bAi??ti reikA?mingas ai??i?? visus asmeniA?kumus trenk A? A?alA?. Tad armijoje nusistovAi??jusiAi?? diedovA?A?inAi?? galima laikyti ir garbinga pareiga, savotiA?ku solidarumo iA?bandymu.

Zampolitas

NegraA?u apie A?mogA? raA?yti neigiamai vien dAi??l jo menkos iA?vaizdos, dAi??l kurios jis nekaltas. Bet jo fizionomija labai jau priminAi?? A?iurkAi??… Ilga nosis, maA?ytAi??s gudriai lakstanA?ios akys. Tai buvo mokyklos zampolitas. NeaukA?tas, kresnas, A?iek tiek panaA?us ir A? vienos Wilhelmo Hauffo pasakos veikAi??jAi?? NykA?tukAi?? NosA?. Zampolito pavardAi??s nepamenu, o vadino jA? kaip tik tokia pravarde ai??i?? Krysa (A?iurkAi??).

TaA?iau pravardAi?? atitiko ir jo profesijAi??. Koks A?stabus sutapimas! IA?plAi??stinAi?? A?odA?io zampolit reikA?mAi?? ai??i?? zamestitelai??i?? po polit A?asti (24). Tai toks priedas prie visA? sovietA? armijos komandyriA?. Komandyriai vadovauja, zampolitai reguliuoja. Zampolitus galima lyginti ir su kunigais arba bent psichologais. Bet tiksliausia analogija bAi??tA? su KGB ai??i?? viskAi?? aplink uostinAi??jantis A?nipas. Tad dar sunku pasakyti, kas galutinai nulAi??mAi?? mAi??sA? zampolito pravardAi??, nes savo funkcijos idealAi?? jis atitiko tiek iA?vaizda, tiek profesijos statusu.

Zampolitas, be viso kito, siekdavo knaisiotis ir dvasiniuose kareivio uA?kaboriuose. Jis ypaA? troA?ko, kad kareiviai kreiptA?si paguodos, patarimo, konkreA?ios pagalbos dvasiA?kai sunkiomis valandomis. BAi??tent A? savo zampolitAi??! Jau pirmame visos mokyklos susirinkime jis iA?reiA?kAi?? viltA? artimai bendrauti su kareiviais. Jei turite kokiA? iA? namA? atsiveA?tA? ar naujai iA?kilusiA? problemA? ai??i?? kreipkitAi??s A? mane! Jei mergina nustojo raA?yti ai??i?? bAi??tinai man praneA?kite! ai??i?? kalbAi??davo kone meilikaudamas, tik jo gudrios akutAi??s niekad nenustodamos lakstydavo po salAi??.

Toks dAi??mesys asmeniniam kareivio gyvenimui mums nebuvo naujiena. A?inojome, kad problemiA?kais atvejais bandydavo A?sikiA?ti kariniai komisariatai ai??i?? net iA?kviesdavo kokiAi?? merguA?Ai??lAi?? pokalbiui… Zampolitai kareivius primirA?usioms mergelAi??ms nevengdavo raA?yti atitinkamA? laiA?kA?. Reikia manyti, pagal psichologA? paruoA?tAi?? A?ablonAi??, nors efektyvumo koeficientas A?ia labai abejotinas.

MAi??sA? reakcija A? tAi?? zampolito moralinAi?? programAi?? buvo tarsi avino A?velgimas A? naujus vartus. Gal koks kareivis iA? Rusijos glAi??dumos ir kreipdavosi reikalui esant, A?iaip pasitikAi??jimo tokiam tipui nejautAi??me. IA? kitos pusAi??s, atrodytA?, kas A?ia blogo? Netgi teko girdAi??ti atsitikimAi??, kad kaA?kur kaA?koks zampolitas kaip tik pagelbAi??jo kareiviui susigrAi??A?inti jo merguA?Ai??lAi??.

Vis dAi??lto zampolitai armijoje nebuvo mAi??giami. JA? tiesiog prisibijodavome, jA? privengdavo ir komandyriai, bet zampolito funkcijos iA? esmAi??s ir buvo tokios ai??i?? iA?siaiA?kinti, kas jo nemAi??gsta… Juk zampolitai iA?reiA?kAi?? sovietinAi??s ideologijos etalonAi??, jA? asmuo buvo kaip idAi??jinis A?vyturys. Ir ta jA? A?viesa buvo kur kas svarbesnAi?? uA? kaA?kokias paklydusias kareiviA? mergeles. Zampolitams pirmiausia reikalinga, kad kareivis mylAi??tA? ne mergas, o partijAi??! Ir jeigu kareivis patiki partijai savo A?irdies paslaptis, tai toliau tik vienas A?ingsnis ir iki ideologinAi??s iA?paA?inties zampolitui… Ai??tai A?itAi?? visi supratome.

Apie mAi??siA?kA? zampolitAi?? dar slankiojo gandai, kad mAi??gsta slapta nusiklausyti pokalbiA?, iA?siaiA?kinti, kas kokia dvasia gyvena, kAi?? galvoja apie sistemAi??. Lyg ir nukentAi??jusiA? dAi??l jo budrumo buvAi??. O sovietA? laikais uA? ideologinius prasiA?engimus gaubtvachta jau neatsipirksi. Tokie kareiviai tiesiog iA?nykdavo. Patekdavo kaA?kur kitur, rimtesniems svarstymams, kurie uA?sibaigdavo gal ir kalAi??jime.

A?inau vienAi?? atvejA?, kai kareivis prasitarAi?? turA?s giminiA? uA?sienyje. Jo kaltAi?? buvo ne ta, kad kaA?koks jo treA?ios eilAi??s dAi??dAi??, kurio net vardo deramai neA?inojo, tarpsta kapitalistiniame pasaulyje, bet kad tAi?? atskalAi??nAi?? jis laiko savo gimine! UA? tai buvo perkeltas A? kitokios funkcijos dalinA?, kur specifiA?kai sunkios sAi??lygos ai??i?? kaliniA? saugojimas. Gal ir dAi??l to, kad buvo tik salaga, namo grA?A?o anksA?iau tarnybos pabaigos laiko ai??i?? karste… DetaliA? neapraA?inAi??siu ai??i?? tai buvo mano giminaitis. Ai??tai tokia paprasta istorija.

PradA?ioje vis dAi??lto galvojau, kad zampolito uolumas ir net jo pareigos tebuvo tuA?A?ias formalumas, nes beprasmis. Nei A?ia kam A?skiepysi tos ideologijos, nei kAi?? negero iA?narpliosi ai??i?? kAi?? iA? to kareivio iA?gausi? Bet teko A?sitikinti, kad klydau. Senis, pasirodo, turi kAi?? veikti. Pakliuvo man kartAi?? A? rankas sAi??siuvinio lapas, kuriame ai??i?? antitarybinis eilAi??raA?tis! Tai buvo rusiA?kos eilAi??s, pritaikytos tuo metu populiarios minoriA?kai skambanA?ios dainos melodijai. Tad tai paA?iA? rusA? kariA? darbas. Man tAi?? lapAi?? A?teikAi??s kareivis perspAi??jo: saugumo sumetimais jokiu bAi??du eilAi??raA?A?io nedauginti, nepersiraA?inAi??ti! Tiesiog iA?mok atmintinai. Terminas ai??i?? viena naktis, nes kiti laukia…

EilAi??raA?tis pasakojo apie tai, kad propagandinis sovietA? valdA?ios pasididA?iavimas ai??i?? visokios Sibiro ir panaA?iA? vietA? plaA?iosios statybos, nauji miestai, fabrikai ai??i?? visai ne uoliA?, pasiA?ventusiA? komjaunuoliA? darbas, o kaliniA? vergovAi??… Kad ant A?moniA? kaulA? statytas ir krauju apA?lakstytas tas socializmas.

Bet panaA?iAi?? paralelAi?? galima vesti ir su kareiviais, ypaA? pirmA?jA? metA? salagomis. Fiodoro Dostojevskio A?odA?iais ai??i?? su paA?emintaisiais ir nuskriaustaisiais. Juk kareiviai sovietinAi??je sistemoje pirmiausia buvo nemokama darbo jAi??ga, o taip pat ir beteisAi??. IA? principo tarp kareiviA? ir kaliniA? nAi??ra jokio skirtumo (beje, kaip ir tarp civiliA? ai??i?? juk savo civilinA? drabuA?A? pakeisti A? kareivio ar kalinio uniformAi?? sovietA? sistemoje galAi??jai kiekvienAi?? akimirkAi??). Tad potencialiai visi lygAi??s ai??i?? visi kartu statAi??me tAi?? patA? A?viesA? rytojA?.

Taigi, mokykloje, paA?ioje galingojo zampolito panosAi??je, sklandAi?? ir antisovietinAi??s nuotaikos! Tiesa, mums, lietuviams, tuose eilAi??raA?A?iuose nebuvo nieko naujo ar neA?inomo, todAi??l mes jA? platinimAi?? vertinome kaip bereikalingai pavojingAi?? A?aidimAi?? su ugnimi. TaA?iau pasikalbAi??dami tarp savAi??s jausdavome pasitenkinimAi??, kad A?tai ir paA?ioje Rusijoje ta sovietinAi?? ideologija ir politika yra teisingai suvokiama ir atitinkamai vertinama.

TodAi??l tokiA? antisovietiniA? kAi??riniA? buvimo faktas buvo rimtas argumentas zampolito egzistencijos A?prasminimui. Ne veltui jis A?ia A?niukA?tinAi??ja. Turi realA? pagrindAi?? kalbAi??damasis su kareivAi??liais apie jA? mergeles tuo paA?iu metu skvarbiai A?valgytis ir A?dAi??miai klausytis ai??i?? bene atsiras rimtesniA? problemA?, kurioms ir sukurtos jo pareigos.

Kareivio biblioteka

Kariai turAi??jo ir tvarkaraA?A?iu reglamentuotAi?? poilsio valandAi??lAi??, nors to reglamento valdA?ia nelabai paisAi??. A?ia juk vis dAi??lto armija ai??i?? darbai svarbiau uA? poilsA?. Tad nors ir atsikvAi??pdavome tam skirtu laiku, ramiai jaustis niekuomet negalAi??jome. KiekvienAi?? akimirkAi?? viskas galAi??jo apvirsti aukA?tyn kojomis, arba tiksliau ai??i?? sugrA?A?ti A?prasta nuolatiniA? darbA? tvarka.

Oficiali poilsio vieta buvo lenkomnata (25). Jame paprastai raA?ydavome laiA?kus namiA?kiams. Bet tuo paA?iu metu tas kambarys atliko ir savotiA?kAi?? darbo birA?os funkcijAi??: jei kas iA? karininkA? ar serA?antA? ieA?kodavo laisvos darbo jAi??gos, tai pirmiausia jos A?iAi??rAi??davo uA? lenkomnatos durA?. Kartais nespAi??ji ten nAi?? prisAi??sti, A?iAi??rAi??k, koks biesas jau ir moja ai??i?? skubAi??k ten ir ten, daryk tAi?? ir anAi??… Reguliariuose daliniuose salagos poilsio kambario iA? tolo lenkiasi. Tik A?kiA?k galvAi?? pro duris ai??i?? ir iA?lAi??ksi gavAi??s nariadAi??. Tuo neabejotinai pasirAi??pins tikrieji to kambario A?eimininkai ai??i?? karininkai ir seniai.

Lenkomnata skirta ne tik poilsiui, pirmiausia tai buvo ideologinAi?? A?ventovAi??. Ten bAi??tinai A?rengtas altorAi??lis su Lenino biustu arba paveikslu, apkaiA?ytas raudonomis vAi??liavomis, kartais ir su gAi??lAi??mis A?onuose. Tyla ir rimtis…

Buvo ten dar A?io ir to: ant stalA? sudAi??tos A?aA?kAi??s, domino, keletas A?urnalA?… Ir televizorius kampe stovAi??jo, bet daA?niausiai iA?jungtas. Tik kartAi??, kai transliavo kaA?kokA? komunistA? sjezdAi?? (26), kone visAi?? kazarmAi?? prie ekrano sugrAi??do.

Vis dAi??lto tarnybai A?sibAi??gAi??jus A?pratome ir kaA?kaip jau iA?mokome toje A?ventovAi??je ne tik laiA?kelA? brAi??kA?telAi??ti, bet ir A?urnalus pasklaidyti. JA? gaudavome ir iA? namA?, o visoje mokykloje rAi??pesA?iu spaudos reikalais ypaA? iA?siskyrAi?? lietuviai. Labiausiai ten buvo vertinamas ai??zNemunasai???, ai??i?? tik ne uA? intelektualius raA?inius, o uA? menines aktA? nuotraukas, kuriA? jame pasitaikydavo. Tais laikais tokie dalykai bAi??davo itin cenzAi??ruojami, o plaA?iajai Rusijai ir iA? viso neA?inomi. ai??zNemunoai??? meninAi??se nuotraukose daugiausia matAi??si vien pritemdyti apnuogintA? moterA? siluetai, taA?iau alkano asketizmo laikais ir to uA?teko. Tik tos nuotraukos buvo vertinamos toli graA?u ne meniniu poA?iAi??riu. Absoliuti kareiviA? dauguma susiA?avAi??jimAi?? ai??zNemunoai??? menais iA?reikA?davo A?Ai??kiu: o, bliatai??i??!.. ai??i?? ir tai buvo aukA?A?iausias A?urnalo A?vertinimo kriterijus. IA? tikrA?jA? ai??i?? moteris! Juk tai stipru…

YpaA? karA?tesnio kraujo musulmonai ir kaukazieA?iai net akis iA?sproginAi?? stebAi??davosi: kaip mAi??sA? SovietA? SAi??jungoje gali bAi??ti tokiA? dalykA?! Tuo stebAi??davosi ir karininkai, bet uA?drausti negalAi??jo: jeigu jau kaA?kas yra iA?leista, vadinasi, aprobuota iA? aukA?A?iau. Juk kariA?kiai A?pratAi?? paklusti ir vykdyti. Jie ir patys praA?ydavo to A?urnalo pavartyti, tik tais atvejais jau be komandirskij golos ai??i?? pusbalsiu…

Lenkomnatoje A?siA?iAi??rAi??jau ir A? knygas. Pirmiausia iA?vaizdAi??s Lenino raA?tA? tomai, kuriA? ir su geriausiu noru niekada neperskaitysi, nes nerasi laiko net pradAi??ti gilintis A? tAi?? iA?mintA?. Tad Lenino knygos ten buvo tik kaip priedas prie jo biusto. Buvo matyti ir kitokiA? ai??i?? paprastesniA?, kuklesnio formato knygeliA?, tik vis vien neA?sivaizdavau, kada jas bAi??tA? galima perskaityti.

Vis dAi??lto kai kAi?? uA?tikau ir tinkamo. MaA?os, plonos, vos keliA? ar keliolikos puslapiA? knygelAi??s, sudaranA?ios serijAi??, pavadintAi?? ai??zKareivio bibliotekaai???. Jos ir sudAi??tos atskirai, specialioje kartoninAi??je dAi??A?utAi??je. PanaA?iai atrodanA?iA? leidinAi??liA?, broA?iAi??rA? bAi??na poliklinikA? laukiamuosiuose, bet armijos knygeliA? turinys ir paskirtis kitokia ai??i?? praktinAi?? propaganda. Ai??vairAi??s patarimai ir pamokymai kareiviams, taip pat A?terpiami pamokantys epizodai iA? jA? tarnybos.

PasidomAi??jau vienos kitos knygelAi??s turiniu. Pirmojoje buvo raA?oma apie kareivio budrumAi??. BAi??k budrus, kareivi, prieA?as nesnaudA?ia! Ir A?ia pat pasakojimas ai??i?? gero budrumo pavyzdys. ParaA?yta nedaug, paprastais sakinukais, lengvai perskaitoma ai??i?? kaip tik toms kelioms poilsio minutAi??ms.

Taigi, vaA?iuoja traukiniu toks sAi??moningas kareivis. Keliauja iA? Maskvos net A? VladivostokAi??. GeleA?inkeliu ne taip jau maA?ai ai??i?? daugiau nei devyni A?imtai kilometrA?. Tokioje ilgoje kelionAi??je, suprantama, ne tik daug miestA?, bet ir svarbiA? kariniA? objektA? pasitaiko… Beje, A?domAi??s tie miestA? pavadinimai, reikia tik atkreipti dAi??mesA?: Vladi-Vostok, Vladi-Kavkaz, Vladi-mir!.. (27) Paskutinis iA? minimA?, aiA?ku, pats svariausias, todAi??l tai ir populiarus vardas Rusijoje, pavyzdA?iui: Lenino, Majakovskio, A?irinovskio, Putino… Yra ir degtinAi?? tokiu pavadinimu. Taip pat savaip reikA?minga, manau.

Kadangi tas kareivis buvo budrus, tai ir dairAi??si visur aplinkui, bene prieA?Ai?? pamatys. Ir A?tai pasirodAi?? jam A?tartina viena kupAi??, nes joje vaA?iavo keturi solidAi??s dAi??dAi??s. Visi jie turAi??jo fotoaparatus ir labai intensyviai fotografavo pro traukinio langAi??. Kareivis praneA?Ai?? apie tai traukinio palydovui iA?reikA?damas savo nuogAi??stavimus. Artimiausioje stotelAi??je buvo praneA?ta kam reikia, ir dar kitoje tuos vyrus patikrino specialAi??s organai…

Pasirodo, tai amerikieA?iA? A?nipai sovietA? traukiniu vaA?iavo. Ne bet kokie ai??i?? labai svarbAi??s A?nipai! Vienas buvo pagrindinis amerikieA?iA? armijos generolas, kitas ai??i?? pagrindinis A?valgybos virA?ininkas, o treA?ias ai??i?? pats buvAi??s gynybos ministras… Visi jie apsimetAi?? eiliniais turistais, bet spec. organai juos atpaA?ino. Jie buvo areA?tuoti, o kareivis gavo medalA? uA? budrumAi??.

PerskaitAi??s padariau iA?vadAi??: kuo solidesnis snukis, vadinasi, tuo tikresnis A?nipas… Ta proga dar prisiminiau pamokymus, kad kiekvienas susipratAi??s sovietinis pilietis, o tuo labiau karys, turi gerai A?inoti, jog iA?aiA?kinant A?nipAi?? nereikA?mingA? dalykA? nAi??ra. Kartais kas nors gali atrodyti kaip smulkmena, bet iA? tikrA?jA? A?ia viskas svarbu. TokiAi?? gyvenimo tiesAi?? kartAi?? per politinio lavinimo valandAi??lAi?? mums dAi??stAi?? zampolitas. Ai??nipui gali bAi??ti svarbu viskas, kas tau A?iaip ir A? galvAi?? neA?aus. PavyzdA?iui, netgi tramvajaus talonas! Anot zampolito, prasidAi??jus Antrajam pasauliniam karui, faA?istinAi??je Vokietijoje sovietA? ir sAi??jungininkA? A?valgyba buvo suorganizavusi plataus masto operacijAi?? Hitleriui sunaikinti. Viskas Ai??josi sklandA?iai, tik uA?kliAi??ta uA? smulkmenos. Vienas A?valgybininkas vaA?iavo tramvajumi turAi??damas seno pavyzdA?io bilietAi??. Gestapininkai jA? sulaikAi?? ir operacija A?lugo. Vadinasi, suprask, kad A?nipu gali bAi??ti kiekvienas, kuris ims ir papraA?ys tavAi??s talonAi??lio! Juk tai pavyzdys uA?sienio agentAi??roms, medA?iaga jA? rengiamoms operacijoms. Tad bAi??k budrus, kary, o ir tu, skaitytojau, taip pat!..

Ir aA? pats tada, skaitinAi??damas tas knygeles, pasijutau kaip koks A?nipas, budriai gilinausi A? pateiktAi?? reikA?mingAi?? informacijAi??. Jau ir kitAi?? knygelAi?? varA?iau, A?A? kartAi?? patraukAi?? religinAi?? tematika. Ai??stabu tai, kad antrosios knygelAi??s siuA?etas pateikiamas tarsi zampolitams, ne kareiviams. Skaitytojas kareivis A?ia tik stebi, kaip reikia elgtis zampolitui tam tikroje situacijoje, ir, aiA?ku, daro iA?vadAi?? ai??i?? kad kareivis visada turi klausyti savo zampolito.

Taigi siuA?etas toks: kartAi?? kareiviams buvo suorganizuotas koncertas klube. Reikia pasakyti, retkarA?iais tokiA? dalykA? armijoje pasitaiko. Tik daA?niausiai klube rodo ideologinA? kino filmAi?? ar panaA?A? A?lamA?tAi??. Bet knygelAi??s istorija ne apie tai. Joje svarbu, kad vienas kareivis A? koncertAi?? nenuAi??jo. IA?sipraA?Ai?? likti kazarmoje. Apie jo sprendimAi?? buvo raportuota aukA?A?iau, suA?inojo ir zampolitas. Ai??iam, aiA?ku, parAi??po prieA?astys, motyvai. AtskubAi??jAi??s Ai??mAi?? klausinAi??ti kareivA?, kodAi??l taip pasielgAi??s?

Kareivis atsakAi??, kad esAi??s tikintis, o A?i diena kaip tik jo dievo kanA?ios ir mirties minAi??jimo diena, taigi, gedulas, ir jo religinAi??s tradicijos neleidA?ia jam pramogauti.

Na, mirAi??, tai mirAi??, ai??i?? knygelAi??je pabrAi??A?iama, kad zampolitas tuo klausimu nebuvo kompetentingas ir iA? karto kareiviui nieko pasakyti negalAi??jo. PaklausAi?? tiktai to dievo vardo, o kareivA? paliko sau vienAi?? ramybAi??je.

TaA?iau zampolitas buvo pareigingas karininkas ir visiA?kai nesiruoA?Ai?? apleisti nuklydusio kareivio, palikti jo tamsybiA? valdA?ioje. TeikAi??si nueiti A? miesto bibliotekos skaityklAi??, susiieA?kojo atitinkamos ateistinAi??s literatAi??ros, pavartAi??, paskaitinAi??jo…

GrA?A?Ai??s kuriAi?? kitAi?? dienAi?? pasikvietAi?? kareivA? A? Lenino kambarA? pokalbiui. Kaip protingas A?mogus, zampolitas suprato, kad kareivio negalima atakuoti iA? karto, atvirai ai??i?? ateistiniA? argumentA? jis nesupras, pasipiktins. TiesAi?? jam reikia aiA?kinti iA? lAi??to, nuosekliai, argumentuotai.

ai??i?? Tai sakai, tavo JAi??zus buvo Dievas, kurA? nukryA?iavo jo prieA?ai? ai??i?? pademonstravo savo A?inias zampolitas.

ai??i?? Tikrai taip! ai??i?? patvirtino kareivis.

ai??i?? Gerai, pasvarstykime abu, ai??i?? pasiAi??lAi?? jam zampolitas. ai??i?? Ai??tai Dievas, sakoma, yra visagalis. Tai reiA?kia, kad jis viskAi?? gali padaryti!

ai??i?? Taip, ai??i?? sutiko kareivis.

ai??i?? O JAi??zus buvo Dievo sAi??nus, taigi, pats A?sikAi??nijAi??s Dievas…

TriuA?kinanA?ios teologinAi??s zampolito A?inios kareivA? glumino ir vertAi?? tiktai linksAi??ti, gal net ir dA?iaugtis tokiu vos ne bendraminA?iu.

ai??i?? Betgi pagalvok tada pats, ai??i?? tAi??sAi?? zampolitas, ai??i?? jeigu Dievas visagalis, o JAi??zus yra Dievas, kaipgi jis tada leidosi nukryA?iuojamas? Jei bAi??tA? viskAi?? galAi??jAi??s, tai bAi??tA? iA?taA?kAi??s tuos savo prieA?us A? visas puses ir jau nieku gyvu nesileidAi??s nukryA?iuojamas. Taigi JAi??zus bAi??ti Dievas niekaip negalAi??jo…

Zampolito klausytojas A?ia jau sutriko, kiek pamAi??stAi??, ir jo veidas staiga nuA?vito. Teisingai! Kaip jis anksA?iau apie tai nepagalvojAi??s? Visagalis ai??i?? ir ant kryA?iaus!.. Et, vadinasi, mulkino jA? ten baA?nyA?ioje per pamokslus. Gal ir patys kunigai nieko dorai nesupranta. Ai??tai draugas zampolitas apA?vietAi??, atvAi??rAi?? akis.

Kareivis net susijaudinAi??s padAi??kojo zampolitui. O pareigingas zampolitas pasiAi??lAi?? jam ir ateityje pasikalbAi??ti, aiA?ku, jeigu tik kareivis to norAi??s. Jeigu jam bus A?domios logiA?kos mokslinAi??s tiesos.

Dar po kiek laiko kareivis jau tvirtai A?inojo, kad tokio JAi??zaus apskritai nebuvo, kad viskas A?ia tik liaudies kvailinimas. Ir jis jau drAi??siai leido savo laisvAi?? laikAi?? su kitais tarnybos draugais, kartu eidavo A? klubAi?? filmA? A?iAi??rAi??ti ir koncertA? klausytis. O dar vAi??liau pasipraA?Ai?? zampolito priimamas A? komjaunuolius! Gimtajame miestelyje jis norAi??tA? paA?vAi??sti savo veiklAi?? ateistiniam A?moniA? A?vietimui, A?tikinti paklydusius kai kuriuos savo draugus ir artimuosius…

UA?verA?iau tAi?? iA?minties skryniAi??. Daugiau tos serijos knygelAi??mis nesidomAi??jau. UA?teko A?iA? dviejA?. IA? tikrA?jA? net neA?sivaizdavau kareivio, galinA?io skaityti tokA? jovalAi??. Koks tai turAi??tA? bAi??ti tipas? NAi?? vieno iA? sutiktA? kariA? negalAi??jau priskirti tokiA? skaitytojA? kategorijai. Nebent save patA?. AA? juk Ai??miau ir perskaiA?iau…

Vienas dalykas pasidarAi?? visiA?kai aiA?kus: knygelAi??je apraA?ytas kareivis ai??i?? visA? generolA? svajonAi??. Kareivis ai??i?? kvailys per visAi?? pilvAi??! Ai??tai tokiAi?? iA?vadAi?? iA? tA? knygeliA? ir pasidariau, bAi??damas galbAi??t vienintelis jA? skaitytojas.

____________________________________

(18) ?i???i????N? (rus.) ai??i?? pirtis.

(19) ???i???i?? (rus.) ai??i?? dubuo, praustuvAi??.

canadianpharmacywithoutprescription.

(20) UA?muA?iu, dvAi??sna! (Rus.)

(21) Pliauskomis (rus.).

(22) Mano tavo nesupranta (rus.).

(23) Baigti plepalus! (Rus.)

(24) Pavaduotojas politiniams reikalams (rus.).

(25) Lenino kambarys (rus.).

(26) Partijos suvaA?iavimAi?? (rus.).

(27) Valdyk Rytus, valdyk KaukazAi??, valdyk pasaulA? (rus.).