SovietA? armijoje

A?URNALAS: METAI
TEMA:Ai??Patirtys
AUTORIUS:Ai??Tomas Rekys

DATA: 2012-10

generics in canada. SovietA? armijoje

Tomas Rekys

IA?vykimas

IA?vykau tais gAi??dA?iais 1973 metais A? sovietinAi?? armijAi?? vienas, niekieno nelydimas tamsA? rudens rytAi??, lynojant nesmarkiam, bet A?kyriam lietui. NenorAi??jau varginti tAi??vA? ta nemalonia karinio komisariato aplinka ir primygtinai praA?iau atsisveikinti namie ai??i?? tarpdury…

A?inojau, kaip yra tame komisariate. Nedideliame kieme susispaudusi minia ai??i?? A?aukiamieji tarnybon ir juos lydintys. TAi??vai, draugai, merguA?Ai??lAi??s. Vieni A?kauA?Ai??, kiti pagirioti, dauguma apsiaA?arojAi??. NenorAi??jau viso A?ito. VieA?a egzekucija man tiesiog nemaloni. Ir tAi??vai mane suprato. TAi??vai ir jaunylAi?? sesuo. Tyliai, ramiai tada atsisveikinau su jais ir iA?Ai??jau nedideliu lagaminAi??liu neA?inas. Kaip A? mokyklAi??, kaip A? darbAi??. Tik tiek, kad dvejiems metams. O gal ir trejiems ai??i?? A?ito dar neA?inojau.

Savo rajono komisariate ilgai neuA?sibuvau. Gana greit visus susAi??mAi?? A? sunkveA?imA? ir toliau jau visAi?? dienAi?? praleidau Centriniame kariniame komisariate, A? kurA? veA?Ai?? A?aukiamuosius iA? visA? Vilniaus miesto ir rajono paA?aliA?.

Blanki buvo ta diena ai??i?? monotoniA?kai lietinga, slegianti ir nerami. SpaudAi??mAi??s ankA?tuose koridoriuose, stoviniavome kieme susigAi??A?Ai??, kartais prisAi??sdami ant savo lagaminA?, iA? kuriA? ir maitinomAi??s. NeaiA?kus laiko vilkinimas veikAi?? A?leikA?A?iai ai??i?? kada tai baigsis? Per visAi?? dienAi?? tiek ir teatlikta ai??i?? skubomis pravarAi?? pro duA?us pirtyje, nukirpo plaukus. Pliki vieni kitA?, jau spAi??jAi?? susipaA?inti likimo bendrai, dabar nebeatpaA?inome. Visi tapome vienodi. Dar pinigA? A?iek tiek gavome ai??i?? bAi??simA? kelionpinigiA?.

Nakvoti turAi??jome tame paA?iame komisariato pastate ai??i?? didA?iulAi??je salAi??je su dviaukA?A?iais gultais. Netgi ne gultai ten buvo, o ant pastoliA? lentomis iA?klotas tarsi antras aukA?tas. UA?siropA?A?iau, iA?sitiesiau ant kieto pavirA?iaus, vietoj pagalvAi??s ai??i?? kepurAi??, ir bandA?iau nusnAi??sti. Ai??prastas nakties nuovargis jau lenkAi??, bet uA?migti neleido neA?inios A?tampa ir aplinkui spiginanti lempA? A?viesa. Greta A?sitaisAi?? dar kaA?koks likimo bendras. Jis A?ia kAi?? tik atvykAi??s, tiksliau, pristatytas iA? savo rajono komisariato. PasiskundAi??, kad per maA?ai iA?gAi??rAi??s, tad vargu A?ia numigs. Jo tiesa ai??i?? ant tA? lentA? kankindamiesi tik vartAi??mAi??s.

Akys uA?merktos, bet klausaisi komandA? ai??i?? koks bAi??rys vienu ar kitu metu turi rinktis kieme. Savo bAi??rio numerA? A?inojau. Dauguma jau buvome apiforminti, paskirstyti kas kur, tik, aiA?ku, nieko konkretaus mums neskelbAi??. SovietinAi?? armija viskAi?? laiko paslaptyje, kaip kad buvo sakoma: uA?slaptinta yra netgi tai, kas uA?slaptinta. Ir kareivio reikalas ne kuo nors domAi??tis, o paklusniai vykdyti A?sakymus. Ai??iuo atveju ai??i?? klausytis komandos.

BauginomAi??s likimo pakliAi??ti A? jAi??rA? laivynAi??, kur treji metai tarnybos, ir tuo labiau ai??i?? A? povandeninA? laivynAi??. IA? ten, sako, grA?A?tama be plaukA? ir dantA? ai??i?? radiacija. Mat A?gula plaukioja kartu su atominAi??mis bombomis. AA? pats raminausi A?iniomis, kad povandeniniams laivams tinka tik A?emaAi??giai, nes ten ankA?ta. Man gi Ai??gio netrAi??ko ai??i?? esu iA? aukA?tesniA?. Bet vis tiek neramu ir neA?inai, gal nuslinkti verA?iau kur A? pakampius, apsimesti negirdAi??jusiu, praleisti skelbiamAi?? partijAi?? ai??i?? gal blogiau nebus? O gal prieA?ingai ai??i?? skubAi??k A? savo laimAi??!..

IA?girdau ai??i?? kaA?kas A?Ai??ktelAi??jo salAi??je mano partijos numerA?, vAi??l ir vAi??l. Ai??Ai??kalojo ir lauke. Garsiai, grieA?tai, A?sakmiai. Nusileidau A?emyn. UA?simiegojAi??s, nors toks ten ir miegas. Lauke tamsu, krapnojo tas nesibaigiantis lietus. IA?sirikiavom priklausiusieji to numerio bAi??riui. KaA?kur greta bAi??riavosi ir kita komanda, bet A?aukiamA?jA? dauguma dar liko pastate ai??i?? snAi??duriuoti, vartytis, laukti. Per nepilnAi?? parAi?? jau buvome taip iA?varginti to nieko neveikimo, to koA?mariA?ko laukimo, kad, rodAi??si, tegul ir paA?ion peklon, tik toliau nuo A?ia. Nors vAi??liau bAi??davo ir taip, kad, prisimindamas komisariatAi??, jo sAi??lygas vertinau atvirkA?A?iai ai??i?? geriau bAi??tA? buvAi?? ten prasimalti nors ir visus dvejus metus…

Kieme stovinA?iuosius A?aukAi??, tikrino pavardAi??mis pagal sAi??raA?Ai??. KaA?ko iA? A?aukiamA?jA? trAi??ko, kaA?kur vienu kitu buvo per daug. Dar mums ten kaA?kAi?? kalbAi??jo, aiA?kino… Bet pernelyg nesiklausAi??me, nes daugiausia kalbAi??jo apie disciplinAi??. Kad kelionAi??je nekvailiotume, nepasigertume ir t. t. O tAi?? bAi??rA?, kuriam priklausiau, paskyrAi?? kaA?kur A? A?iaurAi??, A? Murmansko srities radiotechninius dalinius. BAi??tA? buvAi?? kur kas maloniau iA?girsti artimesnA? paskirties punktAi??, bet kAi?? A?inai A?mogus, kur tau bus geriau.

Tolimiems atstumams ir buvome nusiteikAi??, nes A?inojome sAi??junginio masto politikAi??: mAi??tyti kareivius kuo toliau nuo gimtA?jA? vietA?. Ai??iaurieA?iai metami A? KaukazAi??, pietieA?iai ai??i?? pas baltAi??sias meA?kas. Kaip mums aiA?kino, tai buvo reikalinga karo strategijai ai??i?? kad A?prastume prie klimato permainA?, nes karo metu galai A?ino kur gali atsidurti.

TaA?iau visiems buvo A?inomi ir kiti motyvai ai??i?? politiniai. Ai??ioje imperijoje iA? tiesA? visko gali pasitaikyti. Ir vargu ar normalaus proto karys atsuktA? ginklAi?? A? savo kraA?to A?mones… Svetimoj vietoj jis neabejotinai patikimesnis. Taip sakant, maA?iau sentimentA?. Nereikia netgi politinAi??s motyvacijos ai??i?? yra toks psichologinis faktorius. Teigiama, kad vyrai komandiruotAi??se ar poilsio namuose tampa labiau atsipalaidavAi??, pasitikintys savimi, drAi??sesni su moterimis… Ai??is individo valios intensyvumas tiesiogiai proporcingas atstumui nuo jo gimtosios erdvAi??s. Svetimoje vietoje niekas tavAi??s nepaA?A?sta, nei tau paA?iam rAi??pi svetimA?jA? nuomonAi?? ar jA? gerovAi??. Svarbu tik tavo paties tikslas. O armijoje visus tikslus diktuoja vadai, ir jiems rAi??pi patikimi, A?sakymus vykdantys kareiviai.

Bet tuo metu, veA?amas A? paskyrimo vietAi??, mintimis taip nesiblaA?kiau ir daug nesamprotavau. Tiesiog sulipome A? dengto sunkveA?imio kAi??bulAi??, susigrAi??dome ir iA?vaA?iavome. Ai?? geleA?inkelio stotA?. IA? ten ai??i?? traukiniu A? LeningradAi?? (1), kuriame turAi??jo bAi??ti pirmasis sustojimas, o po persAi??dimo ai??i?? kelionAi?? dar toliau.

KelionAi??

Po Centrinio komisariato patirties nesitikAi??jome patogios kelionAi??s iA? Vilniaus, bet klydome. Vagonas buvo itin komfortiA?kas. Vadinamasis plackartinis, taA?iau minkA?tomis sAi??dynAi??mis ir gultais ai??i?? kaA?koks naujos laidos. Tai rodAi?? ir vidaus interjerui neA?prastas A?velniai gelsvos spalvos koloritas. Visa tai teikAi?? jaukumo, bet kartu sudarAi?? kontrastAi?? mAi??sA? padAi??A?iai ir nuotaikoms. BAi??simi kareiviai, o supami labai jau miesA?ioniA?kA? patogumA?.

Kiekvienas sau uA?sisakAi??me patalynAi??, maitinomAi??s jau ne vien iA? savo lagaminAi??liA?, bet taip pat ir traukinio vagone restorane. Suprantama, be alkoholio, kuris sovietmeA?iu buvo labai populiarus, taA?iau kareivius nuo jo ypaA? saugojo. Tuo, aiA?ku, labai rAi??pinosi karininkai. Vis dAi??lto mus lydintis karininkas per didelio budrumo nerodAi??, tad alaus kaA?kas A?stengAi?? susiorganizuoti. Bet buvo geriama saikingai, ir kelionAi?? praAi??jo ramiai, be nuotykiA?.

Ai??siminAi?? tik karininko pastaba, kad elgtumAi??s kultAi??ringai, ir beveik paA?nibA?domis iA?sakyta motyvacija: A?iame traukinyje gali pasitaikyti visokiA? uA?sienio A?urnalistA?… A?iAi??rAi??kit man! ai??i?? pagrAi??mojo pirA?tu. Tai mus kiek nustebino, nes tais laikais uA?sienieA?iai buvo retenybAi??. Nors bAi??tent apynaujis Leningrado traukinys jiems ir galAi??jo tikti, ir, kas A?ino, gal kaip tik specialiai jiems ir buvo pagamintas. Mums tai tiesiog laimingas sutapimas ai??i?? vaA?iuoti kaip tik A?ituo traukiniu. Bet karininkas pasirodAi?? esAi??s nuovokus, teisingai A?vertino situacijAi??. UA?sienieA?iA? komfortu SovietA? sAi??jungoje labai rAi??pindavosi ai??i?? jA? marA?rutus, apsistojimo vietas tvarkAi?? ne bet kas, o A?alies prestiA?Ai?? globojanti A?ymioji KGB (2).

Leningrade iA?lipome naktA?. IA?sirikiavAi?? kolonomis A?ygiavome A? metro, vykome A? kitAi?? stotA?, kuriA? ten ne viena. NusigavAi?? A? reikiamAi??, didA?iulAi??je salAi??je turAi??jome laukti traukinio jau A? MurmanskAi??. Tai miestas Kolos pusiasalyje, uA? poliarinio rato. Vadinasi, visa vasara ten viena diena, o A?iema ai??i?? viena naktis. Ai??domu. Bet svarbiausia ai??i?? ten A?alta! Ar iA?tversime?

Stotyje lAi??kuriavome kas kur, tik savo lagaminAi??lius buvome sudAi??jAi?? salAi??s vidury, kad jie aiA?kiai matytA?si. PrieA?asA?iA? rAi??pintis saugumu buvo, nes stotis ai??i?? A?prasta vagiA? vieta. Tuo labiau kad kitoje salAi??s pusAi??je kuitAi??si labai nemaloni ir atA?iauri Kaukazo ir VidurinAi??s Azijos tautA? publika. Tai ne etninis ar tautinis dalykas, o socialinio sluoksnio problema. Visi jie buvo tokie specifiA?ki ai??i?? apskretAi??, skarmaluoti, gerokai A?kauA?Ai?? ir A?iaip A?tartini. Irgi A?aukiamieji. Ne su mumis, ne kartu vaA?iuosim, bet kurA? laikAi?? teko bAi??ti A?alia jA?. Nebuvo malonu juos stebAi??ti, ir net pavojinga. Tai tos rAi??A?ies tipai, A? kuriuos spoksant, jei susiduria akys, ai??i?? pasijunti kaltas, kad tu va toks, o jis kitoks… PyktA? dAi??l tavo pranaA?umo ir parodo agresyvus tokio subjekto A?vilgsnis. Tada jau saugokis.

Vis dAi??lto atsargiai juos stebAi??jau. Ir buvo ko. MaA?iau, kaip vienas A?bAi??rAi?? A? tuA?A?iAi?? butelA? gal karbido, dar kaA?ko A?varvino, uA?kimA?o, ir ten, viduje, tas skystis pradAi??jo kunkuliuoti… Paskui paguldAi?? butelA? ant grindA?, smarkiai A?suko ir pats Ai??mAi?? staipydamasis apie jA? A?okti. Nesupratau, kam jis tai daro, atrodAi??, lyg bAi??tA? koks specifinis kriminalinio pasaulio ritualas. Michailo Bulgakovo romano ai??zAi??uns A?irdisai??? ekranizacijoje yra panaA?us epizodas, kur smuklAi??je du valkatos staiposi vienas prieA? kitAi??. Ai??okis jA? toks… VAi??liau pamatAi??s tAi?? filmo scenAi?? iA? karto prisiminiau ir anAi?? stoties tipAi??. Buvo smalsu ir tuo pat metu kraupu A?iAi??rAi??ti, kaip jis strapaliojo aplink besisukantA? butelA?, kartu dar ir neaiA?kiai burbuliuodamas kaA?kAi?? sau po nosimi.

Ir kiti jo bendrai aplinkui panaA?iai kvailiojo ai??i?? lyg dainavo ar bliovAi?? plAi??sdamiesi, kraipAi??si ir staipAi??si toje krAi??voje. StingdAi?? mintis, kad A?tai jeigu atsidurtum tokiA? subjektA? kompanijoje… Tuo metu dar negalAi??jau A?inoti, kad kaip tik ir teks pabuvoti tarp panaA?iA?. Tiesa, trumpam.

Bet tada mano nuogAi??stavimai ir baimAi??s buvo perdAi??ti. Po kiek laiko pastebAi??jome, kad jie kaA?kaip vos ne demonstratyviai Ai??mAi?? mAi??sA? atA?vilgiu laikytis santAi??riau ir net pagarbiai. SudraudAi?? vieni kitus nedaryti gAi??dos. Tai dAi??l to, kad iA?siaiA?kino mAi??sA? grupAi?? esant iA? Lietuvos. Tai tiesa ai??i?? visa SAi??junga anuomet laikAi?? mus kultAi??ringais, padoriais A?monAi??mis, vadino Vakarais, netgi MaA?Ai??ja Amerika. Bet kartais ir faA?istais. Gal dAi??l istorinAi??s praeities (karo metu Rusijoje buvome traktuojami kaip naciA? sAi??jungininkai), gal dAi??l kai kuriA? tautiA?kA? nuostatA?? Pabandyk anuomet, pavyzdA?iui, Kaune pasiklausti kelio rusiA?kai. Jei ir negausi kumA?A?iu A? fizionomijAi??, tai bAi??tinai nurodys kitAi?? pusAi??… Tai buvo laikoma patriotiA?kumu, arba tautiniu sAi??moningumu.

Kad A? mus tie stoties kaimynai A?velgAi?? su pagarba, liudijo neA?ymus incidentas. Vienas jA?, maA?iukas toks, nepastebimas, Ai??mAi?? ir praAi??jo tiesiai pro mAi??sA? lagaminus. Nes A?ygiavo tiesiai pas mus. PapraA?Ai?? ugnies cigaretei. TaA?iau grA?A?Ai??s gavo sprandan nuo jA? aiA?kiai vyresniojo ir dar susilaukAi?? visos tirados priekaiA?tA?. Buvo suprantama, kad nusipelnAi?? nemalonAi??s ne dAi??l ugnies (kas gi A?ia bloga), o dAi??l to, kad praslinko pro lagaminus. Nieko jis tada neAi??mAi??, net neprisilietAi??, tik, matyt, A?iaip jis niekada veltui neslankioja… UA?tai ir uA?sipuolAi?? ant jo vyresnysis ai??i?? gAi??dAi?? darai! Mums tie kaltinimai vis dAi??lto rodAi??si be pagrindo, vienas netoliese stovAi??jAi??s lietuvis netgi bandAi?? raminti, bet buvo draugiA?kai atstumtas: nesupranti tu mAi??sA?…

Traukinys A? MurmanskAi?? jau nebebuvo toks komfortabilus. Bent jau mAi??sA? grupei teko visiA?ka ano geltonojo interjero prieA?ingybAi?? ai??i?? vagonas tikras griozdas, smarkiai apleistas, neA?varus, prarAi??kytas. Atitinkama ir vidaus apdaila: pajuodavusi tamsiai mAi??lyna, tamsiai A?alia… Miegamos vietos buvo kietos ir be jokios patalynAi??s. Aptikome tik keletAi?? A?iuA?iniA?, kuriA? visiems gultams neuA?teko, o ir taip keleiviA? vagone buvo daugiau nei tilpo miegoti. GulinAi??ti bandAi??me pasikeisdami, jei apaA?ioje ai??i?? tai susispaudAi?? po du. Tik nieko gero iA? tokio poilsio. TaA?iau dabar jau galima buvo sakyti, kad vaA?iuojame spartietiA?kai, kaip ir dera kareiviams. Taip, kaip turi bAi??ti! A?urnalistai, A?ia, aiA?ku, nevaikA?tinAi??ja, ai??i?? metAi?? kaA?kuris replikAi??, prajuokindamas aplinkinius ir tuo kiek pakeldamas nuotaikAi??…

Ai??i kelionAi?? vargino dar ir nemaloniu vagono dA?erA?gimu, garsiu bAi??giA? dundesiu, stabdA?iA? tepalo smarve bei blaA?kymu ir siAi??bavimu A? A?alis, nes mAi??sA? vagonas vilkosi paskutinis, sAi??stato gale. NedA?iugino ir pro visus plyA?ius besiskverbiantis A?altis. GuodAi?? tik tai, kad kelionAi?? trumpesnAi??, nors gAi??sdinanti neA?inomybAi?? skatino galvoti: geriau, kad ji niekada nesibaigtA?… Bet kas neiA?vengiama ai??i?? neiA?vengiama.

Geriau bAi??ti negalAi??jo

Ai??domu buvo stebAi??ti pro traukinio langus jau senokai A?sibAi??gAi??jusiAi?? A?iemAi??. Jutome, aplinkui A?alta. A?ia juk ne paliktas lietuviA?kas ruduo. O kokia bus pati tarnyba tarp tokiA? sniegynA??

Kiekviena kelionAi?? anksA?iau ar vAi??liau baigiasi. MAi??sA? kelionAi?? baigAi??si saulAi??tAi??, sniegu tviskanA?iAi?? dienAi??, bet ne paA?iame Murmanske, o dar gerokai iki jo, kaA?kokioje stotelAi??je, kur buvo vos porAi?? kukliA? pastatA?. Vadinasi, kaA?kur tolAi??liau turAi??jo bAi??ti ir gyvenvietAi?? ar koks kaimelis, kurio iA? A?ia nesimatAi??.

Ne vien mAi??sA? vagonas buvo A?aukiamA?jA?. IA? keliA? kitA? taip pat ritosi, bAi??riavosi daugiau likimo bendrA?, surinktA? iA? A?vairiA? SAi??jungos vietA?. Leningrade sulipusieji lietuviai sudarAi??me tik maA?umAi??. Aplink vieni laukai, poetAi??s A?odA?iais: balta balta ai??i?? kur dairais… Ai??iaurAi??! Pabalusios stoties pastatA? sienos bei medA?iA? A?akos liudijo A?sigrauA?usA? A?altA?, ir nors mes sustingti dar nespAi??jome, buvo aiA?ku, kad tai tik laiko klausimas. TaA?iau, kaip vAi??liau patyrAi??me, tegu A?iuose kraA?tuose ir A?alA?iau nei Lietuvoje, bet maA?iau drAi??gmAi??s ir todAi??l tas A?altis lengviau iA?tveriamas. Vis dAi??lto tAi??kart mAi??sA? poA?iltAi??s striukelAi??s vos ne vos tesulaikAi?? besiskverbiantA? A?varbumAi??, stengAi??mAi??s krutAi??ti, judintis ai??i?? juk neA?inia, kiek ilgai teks taip laukti. JokiA? kareiviniA? aplinkui nesimatAi??.

IA?sirikiavome keliomis eilAi??mis gal apie porAi?? A?imtA? kareiviA?. A?ygiavome kolonomis laukA? keliu kartkartAi??mis pasiA?nekAi??dami tarp savAi??s. Toks ten ir A?ygiavimas ai??i?? pereinantis A? gaivaliA?kAi?? Ai??jimAi??, nes tokie dar ir kareiviai. Aptrintais civiliniais drabuA?iais, su kukliais lagaminAi??liais.

Diena buvo saulAi??ta, nors A? kelionAi??s pabaigAi?? pajutome stiprAi??jantA? vAi??jAi??, pakraA?A?iais niaukAi??si, artAi??jo vakaras. Ir kitomis dienomis saulAi?? vis A?emiau tepakildavo, ilgai ridendavosi horizonto pavirA?iumi. Dangus dAi??l to bAi??davo nepaprastai spalvingas, bet daA?niausiai ai??i?? kruvinai raudonas ir tuo paslaptingai baugus. TaA?iau tiek pat didingas, traukiantis. GroA?is uA?buria, vilioja. Ai??spAi??dingiausios debesA? formos ir spalvos kaip tik ir bAi??na vAi??lyvAi?? rudenA?, kai saulAi?? ilgiau uA?silaiko ties horizontu, kai oras ima stingti nuo A?alA?io. Dangaus A?altis ir groA?is yra kaA?kaip susijAi??s, ypaA? A?iaurAi??je. O vAi??liau saulAi?? apskritai nebepakildavo. TaA?iau tai dar nebuvo tolima A?iaurAi?? ir vidury dienos galAi??jome pasidA?iaugti A?viesa: saulAi?? juda kaA?kur arti horizonto, tik iA? anos pusAi??s, iA? po A?emiA?… Ji nebepasirodAi?? visAi?? A?iemAi??. Dienos be saulAi??s buvo trumpos, o naktys ilgos ilgos…

Bet visa tai patyrAi??me kiek vAi??liau. Galop priAi??jome dalinio vartus, greta jA? glaudAi??si nedidelis sargybos pastatas. Lydintysis karininkas riktelAi??jo bAi??riui sustoti, pats kaA?kur iA?nyko popieriA? derinti. Pro atsidariusA? langelA? vienas kareivis iA?kiA?Ai??s galvAi?? suA?uko:

ai??i?? Ar turite kas odines pirA?tines?! Jeigu turite ai??i?? pristatyti A?ia!..

Keliolika iA? vietoje betrypA?iojanA?io bAi??rio atidavAi??. Dar po akimirkos jau buvome viduje, uA? vartA?. Ten vAi??l, kiek galima graA?iau iA?sirikiavAi??, A?ygiavome gilyn A? teritorijAi??.

PagrindinAi?? teritorijos dalis ai??i?? didA?iulAi?? pailga erdvAi??, aikA?tAi??, vadinama placdarmu, bet mes trumpinome ai??i?? plac. Sustojome paA?iame aikA?tAi??s viduryje, pasisukome kairAi??n tiesiai prieA?ais karininkA? A?tabAi?? ai??i?? vienaaukA?tA? mAi??rinA? pastatAi?? su veranda per vidurA?. Tokie patys buvo ir kiti keli pastatai, supAi?? tAi?? placAi??. Jie ir buvo pagrindinAi??s kariA? buveinAi??s ai??i?? kazarmos (3). Toliau uA? A?tabo dar stAi??ksojo medicinos punktas, kuriame senyva felA?erAi?? duodavo tabletAi??, jei perA?alai, o sunkesniems atvejams A?ia pat ir kelios palatos ai??i?? visai kaip A?prastoje ligoninAi??je.

why is no one selling alli.

DeA?iniajame aikA?tAi??s A?one matyti uA? ten stovinA?iA? kazarmA? A?rengtos sporto aikA?telAi??s ir tualetai. Ai??ie tebuvo paprasA?iausios primityvios iA?vietAi??s, tik tiek, kad mAi??rinAi??s. Tolimajame aikA?tAi??s gale dar buvo valgykla ir klubas, o uA? jA? iA?simAi??tAi?? A?vairAi??s kuklesni mediniai Ai??kiniai statiniai, sandAi??liai bei radiolokacinAi??s stotys. Viso komplekso svarbiausiu akcentu, dAi??mesio centru buvo paA?ioje aikA?tAi??s pradA?ioje stovinti dviaukA?tAi?? specialistA? ruoA?imo mokykla.

KaA?kur uA? mAi??sA? dalinio egzistavo karininkA? ir kuklaus vietinio civilinio aptarnaujanA?io personalo gyvenamasis rajonas, tik jo nesimatAi?? pro aplink auganA?ius medA?ius, skyrAi??, rodos, ir tvora. Net ir neiA?siaiA?kinau ai??i?? kaip ir iA? kurios pusAi??s iA?dygdavo tie karininkai. Atsirasdavo tarsi iA? dangaus ai??i?? kaip angelai… Vienintelis labiau nuo placo ribA? nutolAi??s objektas, kuriame mums vAi??liau tekdavo lankytis, buvo pirtis. ReikAi??davo A?ygiuoti atgal uA? vartA? ir pasukti A? greta esantA? miA?kelA?, kur ta pirtis stAi??ksojo tarp augmenijos tarsi kokia kurortinAi?? vila. Ai?? pirtA? vesdavo nustatytomis dienomis, A?ygiuodavome kolonomis atskirais bAi??riais.

Dalinio tvarkAi?? nesunkiai iA?siaiA?kinome vAi??liau, o tada, pirmAi?? kartAi?? sustojAi?? ir iA?sirikiavAi?? placo teritorijoje, kur ant A?tabo laipteliA? mAi??sA? jau laukAi?? keli karininkai ir serA?antai, iA?klausAi??me tik paA?iAi?? svarbiausiAi?? informacijAi??. Oficialiai buvo pareikA?ta, kad atvykome A? karinAi?? radiotechnikos mokyklAi??, priklausanA?iAi?? prieA?lAi??ktuvinAi??s gynybos sistemai. A?ia tA? mokslA? mokysimAi??s pusAi?? metA?. Paskui jau vyksime A? tikrAi??jAi?? karinAi?? tarnybAi??, A? reguliariuosius dalinius ai??i?? saugoti sovietinAi?? tAi??vynAi?? nuo prieA?A? lAi??ktuvA?.

SuA?inojome, kad mokyklAi?? sudaro dvi kuopos ai??i?? radiotechninAi?? ir radiolokacinAi??. Kuopos suskirstytos A? bAi??rius, kurie jau yra tarsi klasAi??s ai??i?? kiekvienas kaA?kuriai klasei ir priklausysime. (Mane paskyrAi?? A? radiolokacijos kuopAi?? ai??i?? lAi??ktuvA? skridimo aukA?A?io nustatymo klasAi??; radiotechninAi?? kuopa rengAi?? radistus ir radijo A?valgybininkus.) Baigiant tas supaA?indinimo kalbas vienas solidesniA? karininkA? dar kreipAi??si A? mus su tokiu praneA?imu:

ai??i?? DAi??mesio! A?ia pas mus pasitaiko atvejA?… ai??i?? kaA?kaip reikA?minga pauze nutAi??sAi?? savo sakinA?, ai??i?? su odinAi??mis pirA?tinAi??mis… Jei kas imtA? reikalauti iA? jAi??sA? odiniA? pirA?tiniA? ai??i?? neduot! ai??i?? A?sakmiai baigAi??. TaA?iau tuo nurodymu tik prajuokino stovinA?iAi?? publikAi??.

ai??i?? Kas yra? ai??i?? grieA?tai paklausAi?? karininkas. Jam aiA?kiai nepatiko, kad jo A?odA?iai gali bAi??ti kaip nors kvailai suprantami arba iA? viso nesuprantami.

ai??i?? Jau! ai??i?? atsakAi?? kaA?kas iA? bAi??rio.

ai??i?? Kas jau?! ai??i?? neatlyA?o karininkas.

ai??i?? UA?e spizdili! (4) ai??i?? buvo atsakyta iA? masAi??s, vis dar netilstant juokui.

ai??i?? Nesikeikti! ai??i?? suriko staiga iA?raudAi??s karininkas, bet A?ia pat ir jam paA?iam iA?sprAi??do: ai??i?? Et, velniai!..

Jis aiA?kiai buvo sutrikAi??s, situacija gana kebloka, taA?iau bendras juokas savotiA?kai ir gelbAi??jo. Liko, kaip sakoma, tik prisijungti prie liaudies. TodAi??l ir pats susijuokAi??s numojo ranka. Dar burbtelAi??jo, kad jiems parodys, nors nebuvo aiA?ku, kam konkreA?iai. Ai??iaip, rodos, paprastas reikalas ai??i?? griebt uA? pakarpos tuos vartA? sargus, ir viskas. Bet niekas nieko negriebAi??, bent jau neteko girdAi??ti, kad kas nors bAi??tA? atgavAi??s tas pirA?tines. GalA? gale anoks A?ia praradimas. Po kiek laiko atsisveikinome ir su visais mAi??sA? praAi??jusio gyvenimo drabuA?iais.

DavAi??s dar kaA?kokius nurodymus tiek mums, tiek A?alia stovintiems A?emesnio rango karininkams, pirA?tiniA? gynAi??jas uA?lipo laipteliais atgal A? A?tabAi??. Lauke juk vis dAi??lto A?iema.

MaA?daug tuo metu mano mama, jau A?inodama ai??zsiaubingAi??ai??? A?iniAi??, kad baladojuosi kaA?in kur A? A?iaurAi??, visais A?manomais ir neA?manomais keliais rAi??pinosi suA?inoti, kur bus nutrenktas jos sAi??nus, ir jei labai blogoje vietoje, gal kaip nors galima padAi??ti. Jai atrodAi??, kad kaA?kAi?? galima pakeisti apsilankius kariniame komisariate ir mandagiai pasiteiravus. TaA?iau komisariato darbuotojai, iA?siaiA?kinAi??, kur esu, atsakAi?? jai nuoA?irdA?iai uA?tikrindami, kad ten, kur jos sAi??nus tarnaus ai??i?? geresnAi??s vietos ir nAi??ra…

Ir iA? tikrA?jA?, sovietinAi??je armijoje radiotechniniai daliniai taip ir buvo vadinami ai??i?? inteligentnyje vojska (5). Ai??tai net specialiAi?? mokyklAi?? prieA? tai baigti reikAi??jo (beje, A? jAi?? patekdavo tik tie A?aukiamieji, kurie turAi??jo vidurinA? iA?silavinimAi?? ir ne paA?ias blogiausias savo miesto karinio komisariato teikiamas charakteristikas). Tad reikia sutikti ai??i?? geriau bAi??ti gal ir negalAi??jo. Nebent kokiame gimtojo miesto kariniame dAi??dA? orkestre ar A?tabe raA?tininku. Bet tokia tarnyba, tiesAi?? sakant, jau bAi??tA? visai neA?domi.

Mokyklos dvasia

Radiotechnikos mokykloje seniA? ant savo sprando neturAi??jome ai??i?? po pusAi??s metA? apmokytus karius iA?skirstydavo A? visas keturias puses, iA?siA?sdavo A? dalinius. Paskui mokyklAi?? pripildydavo naujA? A?auktiniA? partija. Tad salagomis mAi??sA? A?vardyti nebuvo kam, mes net vadinomAi??s kursantais. Nors tai menkai guodAi??.

Vietoj seniA? A?ia mus ai??zdulkinoai??? (na, tai labai jau populiarus A?odis kariuomenAi??je, suprantama, sakomas rusiA?kai, grubiu keiksmu, kurio A?ia vis dAi??lto neteikiu) karininkai ir serA?antai. Mums tai atrodAi?? blogai, nes dar neA?inojome seniA? reiA?kimosi formA?. Tik nuogirdas, taA?iau kad A?sitikintum, reikia viskAi?? ant savo sprando patirti. Tokia jau A?mogaus prigimtis, o armijoje kitokio pasirinkimo ir nebuvo.

Tikruosius senius paA?inome vAi??liau, tarnaudami kariniuose daliniuose. Ir tada mokykla jau nebesirodAi?? tokia bloga. TaA?iau mokymosi metu visi mes lyginome savo padAi??tA? su vakarykA?A?ia graA?danka (6), tad jautAi??mAi??s lyg pragare, ir tiek. Nesukdami sau galvos, kad gal tikrasis pragaras dar mAi??sA? laukia, kad jis gali turAi??ti ir savo pakopas, ratus.

Mokykloje pirmiausia susidAi??rAi??me su faktu, kad kareivis gyvena ir egzistuoja tik pagal komandAi??. KokA? A?sakymAi??, kokiAi?? komandAi?? vykdai A?iuo metu? KAi?? darai, kAi?? dirbi ar kokiu pagrindu ilsiesi? NAi??ra ir negali bAi??ti kareivio A?iaip sau. Be komandos kareiviui tiesiog nAi??ra egzistencijos. Kiekviena kario bAi??ties akimirka turi bAi??ti reglamentuota komanda. Kiekvienam ir bet kokiam veiksmui reikAi??jo asmeniA?kai praA?ytis leidimo, A?skaitant ir tualetAi??. Ir net paA?iam kreipimuisi reikAi??jo praA?ytis leidimo. Tam buvo A?odis razreA?ite (7). Tai oficialus kreipimasis A? karininkus ir A? bet kurA? aukA?tesnio laipsnio kareivA?. Kitaip pradAi??ti kalbos nebuvo galima. Tai ir faktiA?kai vienintelAi?? kasdienio pasisveikinimo forma. TodAi??l A?is rusiA?kas A?odis bAi??davo iA?tariamas daA?niausiai. Jam absoliuA?iai pirma vieta ai??i?? todAi??l jA? ir verta pristatyti!

Taigi armijoje tarsi ir esi kaA?kas, bet kartu tavAi??s kaip ir nAi??ra. Tavimi disponuoja kiti. Tu esi tik dalis liA?nogo sostava (8). Kaip kad ginklAi?? valdo karys, taip ir tAi?? liA?nyj sostav valdo karininkai. Tai mums A? smegenis kalAi?? ir A?odA?iu, ir raA?tu. Visa tai ir dar daugiau buvo iA?dAi??styta ai??zKareivio statuteai??? (ai??zUstav soldataai???) (9).

Kareivio statutas buvo vienas pirmA?jA? dalykA?, kurA? privalAi??jome iA?mokti. TAi?? nedidelAi?? statuto knygelAi?? tarsi kokA? katekizmAi?? su ai??zpoteriaisai??? ai??i?? taisyklAi??mis ir punktais ai??i?? reikAi??jo iA?kalti atmintinai. BAi??tent ai??i?? ne laisvai A?odA?iais atpasakoti ir gal netgi kAi?? nors suprasti, o A?sikalti A? galvAi?? taip, kad ir naktA? prikeltas galAi??tum iA?belsti to ustavo punktus dar pusiau miegodamas. TaA?iau tas mistinis reikalavimas turAi??jo savotiA?kAi?? prasmAi?? ir pateisinimAi??.

MaA?inalaus iA?kalimo reikalavimAi?? leidA?ia suprasti vienas toks statuto punktas, pagal kurA? kareivis turi atiduoti pagarbAi?? kitam kareiviui ir tuo labiau karininkui, pridAi??damas rankAi?? prie kepurAi??s, maA?daug ties smilkiniu. TaA?iau taip daryti reikia tik dAi??vint pilnAi?? karinAi?? uniformAi?? ai??i?? taigi bAi??tinai su kepure, kaip privalomu uniformos atributu. Be kepurAi??s pagarba vyresniajam atiduodama jau kitaip ai??i?? pasitempiant, sustingstant kaip pagal komandAi?? smirno! (10) Rankos tada nuleistos prie A?launA?. Ir jei A?ia kas padaro klaidAi?? ai??i?? atiduoda pagarbAi?? rankAi?? pridAi??damas prie galvos, ant kurios nAi??ra kepurAi??s, tai gauna pastabAi??: k pustoj golove ruka ne prikladyvaetsa! (11).

BAi??tent! Skvarbi kariA?ka iA?mintis taip pagrindA?ia nepaprastai giliAi?? tiesAi??: tavo galva iA? esmAi??s yra tuA?A?ia, o viskas, kAi?? tu turi, kas tau atstoja smegeninAi??, yra kareiviA?ka kepurAi??! Ji yra ustavo reprezentantAi??, o be jos esi tik sustingAi??s mietas. Be tos kepurAi??s nAi??ra jokio veiksmo, jokio mAi??stymo! Taigi kepurAi?? iA?reiA?kia tikrAi??jAi?? kareiviA?kAi?? esatA? ai??i?? ustavAi?? galvoje vietoj smegenA?. Galva be kepurAi??s ai??i?? tarsi galva be smegenA?, tuA?A?ia… Toks yra idealaus kareivio paveikslas.

Vis dAi??lto A?iokia tokia mAi??stymo ir veikimo laisvAi?? kareiviui buvo leidA?iama. YpaA? pagal vienAi?? liaudiA?kAi??, visiA?kai nestatutinA? posakA?, taikomAi?? tais atvejais, kai gauni komandAi?? kaA?kAi?? padaryti, bet neturi tinkamo A?nagio ar daikto. Ir jei purkA?tauji, kad nAi??ra priemoniA?, tai ir gauni tAi?? demokratiA?kAi?? patarimAi??, kaip ir A?sakymAi??: projavi soldatskuju smekalku! (12) Bendra prasme tai reiA?kAi?? pozityviAi?? savybAi?? ai??i?? kareivio miklumAi?? bei iA?radingumAi?? vykdant kokA? nors A?sakymAi?? ar atliekant uA?duotA?. TaA?iau konkreA?iai tai reiA?kAi??: nuA?vilpk, ko reikia, iA? kur tik nori ir A?vykdyk uA?duotA?.

Tas visokeriopai skatinamas kareivio sumanumas daA?nai siejasi su savotiA?ku mAi??stymo primityvumu. PavyzdA?iui, darbo uA?duoA?iai A?vykdyti reikalingas koks medA?io kuolas ir jeigu tokio nAi??ra, tai kareivis paims taburetAi??, iA?lauA? jos kojAi?? ir nusitaA?ys tam kartui kuolAi??! Arba, tarkime, tau A?sakyta iA?plauti grindis, bet nAi??ra skuduro. Tai ir ieA?kai, iA? kur nugvelbti kokA? rankA?luostA?… Tokios ir bus kareiviA?ko ai??zmiklumoai??? apraiA?kos. A?Ai??tbAi??t atlikti uA?duotA?, o jau kaip ai??i?? tavo reikalas! Kareivio elgsenos neracionalios, daA?nai net absurdiA?kos, bet jis yra priverstas rasti sprendimAi?? bet kokiomis sAi??lygomis. Kai pagalvoji, tokiai armijai joks prieA?as nebaisus.

ApmAi??stant kareiviA?kAi?? ai??zsumanumAi??ai??? etiniu poA?iAi??riu, vertAi??tA? pridurti, kad socialistinAi??je sistemoje vagystAi?? ir buvo suprantama kiek kitaip nei normalioje visuomenAi??je. Juk socializme viskas A?iaip jau bendra. DAi??l to realybAi??je neretai kildavo chaosas, kuriame pasitaikydavo tarsi niekam nepriklausanA?iA? daiktA?. Ir jei kAi?? nors paimi, kai niekas nemato, tai ir kaltas nesi. O kareiviui atleidA?iama tuo labiau: juk jis neturi privataus intereso, jis visada tik vykdo kaA?kieno A?sakymAi??. Kokia tad A?ia vagystAi??? Bet kartais gali likti ir kaltas, ai??i?? jei tave vagiantA? pastebAi??jo ir pagavo. Vadinasi, blogai mAi??stei, tavo smegenys nelabai gerai veikia. Pasukti smegenis ir yra pagrindinAi?? A?io patarimo-A?sakymo dalis, nors ir ne pagal ustavAi??.

Turint omeny vienAi?? pagrindiniA? ustavo punktA?, kad ai??zA?sakymas turi bAi??ti ne aptarinAi??jamas, o tik vykdomas!ai???, galima tarti, kad tuo smekalkos imperatyvu A?teisinama vienintelAi?? laisvo mAi??stymo galimybAi?? A?alia geleA?iniA? ustavo rAi??mA?. Tos laisvAi??s iA?raiA?ka tegul ir primityvi, bet tiksli ir teisinga, dar ir su humoro gaidele. Vis dAi??lto vAi??liau tarnybos metu patyriau, kad kartais tas kareiviA?ko galvojimo paprastumas visai rimtai paperka savo naivumu ir kitAi?? sykA? netgi, kaip sakoma, ai??i?? vaikA? ir kvailiA? lAi??pomis byloja tiesa.

Taigi kareivis be ustavo ai??i?? kaip ir be smegenA?. Ir tAi?? ustavAi?? reikia kaA?kaip A?sikalti A? smegeninAi?? ir perkelti A? kepurAi??. Kitaip grAi??sAi?? bemiegAi??s naktys: uA? bausmAi?? eini grindA? plauti, sniego kasti, tualeto valyti. Atmintinai iA?mokti visAi?? tAi?? knygelAi?? ai??i?? ne juokas. PrisipaA?insiu, gaila buvo A?iek tiek ir paA?ios smegeninAi??s. KemA?i A? jAi?? visokA? jovalAi??… Save kankini, ne kitaip.

Bet, aiA?ku, iA?mokau, ai??i?? visi iA?mokome. Tik tiek paguodos, kad, sumetus viskAi?? dar ir A? kepurAi??, tA? punktA? smegenyse kaip ir nebeliko. Bent jau nieko neprisimenu. Jei, pavyzdA?iui, dar galiu pacituoti kokA? vaikystAi??s eilAi??raA?tA?, bent fragmentAi??, tai ustavo ai??zpoteriaiai??? seniai iA? galvos iA?dulkAi??jo. IA?skyrus minAi??tAi?? punktAi?? apie besAi??lygiA?kAi?? A?sakymo vykdymAi??. Ai??is A?strigo gal todAi??l, kad jis daA?nai puikuodavosi kareiviniA? plakatuose, o ir savo kailiu jA? nuolat patirdavome. Pirmiausia kareivis privalo padaryti, kas A?sakyta, o tik po to, jeigu jam kyla Ai??pas, gali tAi?? A?sakymAi?? svarstyti, protestuoti, skA?stis. A?inoma, teoriA?kai, nes praktiA?kai armijoje niekas niekada niekuo nesiskundA?ia, nes tuoj pat gausi kitAi??, taip pat be aptarimA? vykdytinAi?? A?sakymAi??. Tarkim, vietoj miego eisi grioviA? kasti ar kokiA? kitA? darbA? dirbti.

IA? ustavo A?siminAi?? dar kai kurie specifiniai potvarkiai. Ne paA?odA?iui, ne pati privaloma tirada, bet esmAi??. Tai visokie ypatingi reikalavimai, kuriA?, beje, niekada nevykdAi??me (gal todAi??l ir A?siminAi??). Pirmiausia tai kareiviA? judAi??jimo reglamentas. Armijoje bet kaip vaikA?A?ioti negalima: iA? vietos A? vietAi?? bAi??tina pereiti tik pasitempus, vadinamuoju paradiniu strojevym A?agom (13). Taip visuomet A?ygiuodavome, kai mus vesdavo visus bAi??riu ar po kelis. TaA?iau taip A?ygiuoti vienam ai??i?? perdAi??m juokinga, komiA?kas vaizdas.

Dar buvo bAi??tina kiekvienam sutiktajam atiduoti pagarbAi??. AiA?ku, nedvejodami atiduodavome pagarbAi?? karininkams (kitaip tiesiog bAi??si nubaustas), taA?iau nei A?is, nei tas taip formaliai bendrauti su sau lygiais kariais, atidavinAi??ti pagarbAi?? kokiam draugui. Ir dar vienas tokio tipo reikalavimas: A? visus be iA?imties kreiptis tik ai??zjAi??sai???. Na, o jei tai artimas draugas? Tuo labiau tikrosios tarnybos daliniuose seniui A? salagAi?? taip kreiptis niekaip neiA?eitA?, tam reikalui kur kas geriau tinka keiksmaA?odis…

A?odA?iu, viskam buvo ribos, o ir patys karininkai tai jautAi??. TodAi??l nevertAi?? elgtis skrupulingai pagal kiekvienAi?? ustavo raidAi??. Kiek man A?inoma, realiai grieA?to reglamento laikomasi tik vadinamuosiuose disciplinos batalionuose (nuteistA? kareiviA? perauklAi??jimo vieta). Ten kareiviai turi net ne strojevym vaikA?A?ioti, o bAi??gioti pabrAi??A?tinai aukA?tyn iA?mesdami kelius… Visur ir visada ai??i?? tiek lauke, tiek kazarmoje. Na, bet tie batalionai ir lyginami su kalAi??jimu, nors uA? kalAi??jimAi?? yra baisesni. Kiek jie iA?reiA?kAi?? vadA? tobulos visuomenAi??s svajonAi?? ai??i?? kitas klausimas.

Kai kurias ustavo nuostatas dar buvo galima ignoruoti, bet A?odA?iu teikiami A?sakymai turAi??jo bAi??ti vykdomi besAi??lygiA?kai. Nes tai jau tiesioginis dviejA? protaujanA?iA? bAi??tybiA? santykis, kurA? tvirtina ne tik pats A?sakymas, bet dar ir garsinis jo aspektas ai??i?? gerklAi??! Ko gero, tai esminis sovietA? armijos vadovaujanA?iA? kadrA? bruoA?as, ypatybAi??, kuriAi?? jiems bAi??tinai reikAi??jo turAi??ti. Tai vadinamasis komandirskij golos (14). Kad uA?rAi??ks, kad uA?staugs, tai nors skradA?iai A?emAi?? prasmek. Riksmo stiprumas ai??i?? iA? tiesA? rimtas dalykas, nes kitaip koks nutolAi??s kareivis gali neiA?girsti komandA?, A?sakymA?. TaA?iau ilgainiui vadai iA?siugdo A?protA? A?aukti visada ir visiems, kas A?emesnio rango.

Kadangi mAi??sA? mokykla rengdavo ir serA?antus (nors tai nebuvo tipinAi?? serA?antA? mokykla), atitinkamai bAi??davome mokomi ir to balso ai??i?? otrabatyvatai??i?? komandirskij golos (15). Pagal tai ir atrinkdavo bAi??simuosius serA?antus. AiA?ku, ne vien dAi??l tokiA? rAi??ksmingumo sugebAi??jimA?, bet tai vis dAi??lto buvo vienas svarbiausiA? privalumA?. PastebAi??jau, kad kuo aukA?tesnio laipsnio karininkas, tuo jo golos stipresnis.

Be abejo, vadovavimo dvasiAi?? visada sustiprina ir keiksmaA?odis. Nors statutas juos draudA?ia, bet gyvenimas verA?ia. KeiksmaA?odA?iai buvo kareiviniA? dvasia, kareiviA? bendravimo forma, nevengdavo keiksmA? ir karininkai.

Stiprios gerklAi??s privalumA? poA?iAi??riu verta aptarti visos A?ios karinAi??s mokyklos komandyriA? majorAi?? SmirnovAi??, nors vadus pristatyti derAi??jo gal pasakojimo pradA?ioje. Bet vadai ne visada turi bAi??ti kiA?ami A? priekA?. Kartais jie kaip tik reikA?mingesni pasirodydami pabaigoje, taip moko karinAi?? strategija. MAi??sA? komandyrius, kaip ir tinka vadui, ai??i?? gerai nuaugAi??s, A?mitAi??s, atrodAi?? grAi??smingai, taA?iau daA?niausiai laikAi??si santAi??riai. Ai??spAi??dingas buvo jo veidas ai??i?? iA?purtAi??s ir raudonas. Sakytum, nuo A?alA?io, bet kad jis visada buvo toks ai??i?? tiek lauke, tiek viduj. Visada tik A?raudAi??s. Gal iA? idAi??jos! Mokykla iA? tiesA? stipriai atsidavAi?? sovietiniu idealizmu. Ugdoma besAi??lygiA?ka pagarba tarnybai ir A?ventiems komunizmo idealams. Taip pat rAi??pinamasi kariA? santykiais, nors tai nebuvo itin problemiA?ka, nes kariai visi to paties A?aukimo. O A? karininkus A?velgAi??me kaip studentai A? profesorius.

A?velgti pagarbiai A? mokyklos komandyriA? vertAi?? dar ir pati jo pavardAi??, nes kaip tik savo reikA?me ji atitiko ustavo reikalaujamAi?? pagarbos iA?raiA?kAi?? pasitempiant ai??i?? smirno! Vis dAi??lto A?stabiausia buvo jo gerklAi??. Kaip tik dAi??l jos decibelA? susitikimo su mokyklos vadu vengAi?? visi ai??i?? tiek kareiviai, tiek karininkai. Jo riksmas nebAi??tinai reiA?kAi??, kad A?ia pat gausi ir konkreA?iAi?? nuobaudAi?? ai??i?? griausmingA? tiradA? iA?klausymas asmeniui ir buvo savotiA?ka psichologinAi?? bausmAi??.

Kita vertus, kai vadas kalbAi??davo ramiai ir kai kAi?? nors aiA?kindavo ai??i?? visi pripaA?indavome, kad geresnio pedagogo uA? jA? nerasi. Jis sugebAi??davo iA?aiA?kinti tiek sudAi??tingus specialybAi??s, tiek kai kuriuos specifinius kareiviA? statuto klausimus taip, kad likti ko nesupratus buvo tiesiog neA?manoma. Mes net apgailestavome, kad jis nAi??ra A?ios mokyklos pedagogas ai??i?? su tokiu dAi??stytoju mokytis bAi??tA? kur kas lengviau, gal net ir armijai tai naudingiau. Deja, A?io asmens bAi??das ir jo balso stygos nulAi??mAi?? jam kur kas garbingesnA? ai??i?? vado keliAi??.

SovietA? laikais valdA?ia turAi??jo tokiAi?? ypatybAi?? ai??i?? gabesnius A?mones paversti sistemos elementais. Jei A?mogus, sakykim, yra geras darbininkas, koks nors specialistas, jis tuoj raginamas stoti A? partijAi??. Ai??stojAi??s jis jau gali drAi??siai svajoti ir apie virA?ininko kAi??dAi?? (be partijos ai??i?? niekaip). Taip daA?niausiai tikrai gabus ir savo vietAi?? atradAi??s A?mogus virsta partiniu karjeristu ir netgi iA?kopia A? valdA?ios virA?Ai??nes. TodAi??l SovietA? sAi??jungAi?? ir valdAi?? ordinais pasidabinAi?? traktoristai su melA?Ai??jomis. O sovietinAi?? armijAi?? valdAi?? garsiausiai rAi??kiantys…

________________________________

(1) Dabar ai??i?? Sankt Peterburgas.

(2) KGB (?s?i???i??) ai??i?? ?s??????Ni???i??Ni?? ????N?N????i??Ni??N?Ni?????i?????????? ?i???i???i???????i??N?????N?Ni???? CCCP (rus.) ai??i?? Valstybinio saugumo komitetas, SovietA? SAi??jungos specialioji tarnyba, veikAi?? 1954ai??i??1991 m. KGB paskirtis buvo saugoti valstybinAi?? sienAi??, vykdyti totalinA? gyventojA? sekimAi??, A?nipinAi??ti uA?sienyje (A?valgyba, kontrA?valgyba), neutralizuoti, kontroliuoti, persekioti ir prireikus vykdyti represijas prieA? SSRS reA?imo prieA?ininkus bei jA? veiklAi??, saugoti komunistA? partijos vadovybAi?? ir politizuoti SSRS pilieA?ius. Red. pastaba.

(3) ?s?i???i???i??Ni?????i?? (rus., iA? vok. Kasarme) ai??i?? kareivinAi??s, kareiviA? ilgalaikiam apgyvendinimui skirti pastatai.

(4) Jau iA?monijo (rus.).

(5) InteligentiA?ka kariuomenAi?? (rus.).

(6) Civiliniu gyvenimu (iA? rus. ??Ni???i???i?????i????N??????? ai??i?? pilietinis, civilinis).

(7) Leiskite kreiptis (rus.).

(8) Asmeninio sAi??stato (rus.), t. y. kareiviA?.

(9) kareivio statutas ai??i?? kariniai A?statai, reglamentuojantys visAi?? kareiviA? veiklAi??, elgesio formas, aprangAi??, tarpusavio bendravimAi?? ir santykius su vadovaujanA?iu karininkA? sAi??statu.

(10) ramiai! (Rus.) (karinAi?? komanda.)

(11) Prie tuA?A?ios galvos ranka nepridedama, t. y. taip pagarba neteikiama (rus.).

(12) Parodyk kareiviA?kAi?? sumanumAi?? (rus.).

(13) RikiuotAi??s A?ingsniu (rus.).

(14) PaA?odA?iui ai??i?? vado balsas, bet tiksliau bAi??tA? versti ai??i?? komandyriaus gerklAi?? (rus.).

(15) Lavinti vado balsAi?? (rus.).