Spalio skaitymai

A?URNALAS:Ai??LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: LiteratAi??ra
AUTORIUS:Ai??Andrius JakuA?iAi??nas
DATA: 2013-11

PradAi??damas naujAi?? (spalio mAi??nesio) apA?valgAi??, vis dar jauA?iu ankstesniosios A?leifAi??: ne taip seniai kokybAi??s kartelAi??s reikalus savoAi??blogeAi??aptarAi?? Sandra BernotaitAi?? (ai??zKas nulauA?Ai?? kokybAi??s kartelAi???”,grafomanija.com), nuoskaudas dAi??l neva nepelnyto iA?puolio savaitraA?tyje ai??zLiteratAi??ra ir menas” iA?liejo (Nr. 41, ai??zKaip mAi??nulis iA? dangaus sosto…”) jautrusis anykA?tiA?kis Rimantas P. Vanagas… Esu dAi??kingas visiems, kurie daugiau ar maA?iau konstruktyviai (ar bent drAi??siai) stengAi??si interpretuoti ar kvestionuoti mano pastabas, pasiAi??lymus, bet visA? labiausiai norAi??A?iau padAi??koti JAi??ratei Visockaitei, savaitraA?A?io ai??zLiteratAi??ra ir menas” redakcijos skiltyje cituojanA?iai radikaliausias mano frazes (Nr. 41, ai??zBAi??ti ar nebAi??ti?”), ir klausianA?iai, ai??i?? kaip teko suprasti, klausimas visai ne retorinis, ai??i?? ar, nesant tinkamA? publikuoti literatAi??ros tekstA?, nevertAi??tA? (bent kurA? laikAi??) apsiriboti vien gerais vertimais.

viagra purchasecheap cialis black online
Daivos KaireviA?iAi??tAi??s grafikos darbas
Daivos KaireviA?iAi??tAi??s grafikos darbas

DA?iaugtis pritinka, nes aA? pirmAi??syk girdA?iu A?A? svarbA? klausimAi?? iA? A?takingo kultAi??rinAi??s spaudos darbuotojo lAi??pA?, o tai reiA?kia, kad ne viskas, kAi?? vis bandydavo pasakyti ne viena jaunA?jA?Ai??bohemA?A?ikA?karta (nes tik jauniAi??bohemA?A?ikaiAi??gali sau leisti kartais pamAi??styti apie tokios keistos substancijos, kaip kultAi??rinAi?? spauda, likimAi??), yra netiesa ai??i?? kultAi??rinei spaudai reikia ieA?koti aiA?kesnio, vienareikA?miA?kesnio santykio su grafomanija, ir, tikiuosi, redaktorAi??s rAi??pestingas klausimas atvers kelius platesnei diskusijai… arba inspiruos ryA?tingAi?? autokratinA? sprendimAi??, kuris A?iuo atveju yra vienintelis orus ir tikriausiai (?) vienintelis demokratiA?kas (kad ir kaip paradoksaliai tai skambAi??tA?).
KodAi??l taip teigiu? Esu tikras, kad pritarimo ieA?kojimas tam, kas kiekvienam ir taip turAi??tA? bAi??ti (yra?) akivaizdu, yra simptomas, patvirtinantis ankstesnAi??je apA?valgoje mano iA?sakytAi?? mintA?, jog kokybAi??s kartelAi?? nuleista taip A?emai, ar net iA?vis nulauA?ta, kad mes net nesusimAi??stome, jog esama dalykA?, kuriems nereikalinga jokia diskusija, jokie apvalAi??s stalai ai??i?? reikia tiesiog imti ir padaryti, ir tai, tiesAi?? sakant, vienintelis bAi??das susitvarkyti su galybe mAi??sA? kultAi??rinAi?? spaudAi?? (beje ai??i?? ir visAi?? mAi??sA? valstybAi??) kamuojanA?iA? bAi??dA?. NeuA?mirA?kime: pakantumas niekdarystei ir blogiui nAi??ra demokratija; argi mes kiekvienAi?? kartAi?? atsiklausiame kolegA? ir artimA?jA?, kai nusprendA?iame A? A?iukA?liA? dAi??A?Ai?? iA?mesti paA?vinkusA? sumuA?tinA?? Taigi, miela JAi??rate, nebeklausinAi??kite manAi??s (ir visA? mAi??sA?) to, kAi?? pati puikiai A?inote (ir net ne kartAi?? sakAi??te). Darykite tai.
Tiesa, diskusijos paskui vis tiek reikAi??s, nes bAi??tinasis apsivalymas nuo A?lamA?to nieko iA? esmAi??s nepakeis ai??i?? ai??zLiteratAi??ra ir menas” per vienAi?? naktA? netaps skaitomu A?urnalu, o ir raA?ytojai staiga neprisiA?s pasaulinAi??s klasikos A?edevrus pranokstanA?iA? opusA?, ai??i?? bet ji galAi??s vykti tik tada, kai spaudinys atitiks higienos reikalavimus ir rodys A?enklus, kad apsileidimas ir inertiA?kumas ai??i?? jau praeities kategorijos. To norAi??A?iau ir palinkAi??ti (nors dar ne KalAi??dos) ai??i??Ai?? ir kultAi??riniams spaudiniams, ir mums visiems. DrAi??sos ir Higienos ai??i?? to pradA?iai su kaupu uA?teks.
Pereinant prie literatAi??riniA? publikacijA?, norAi??tA?si pasakyt, kad bendras lygis A?A? mAi??nesA? (lyginant su rugsAi??ju) atrodo A?iek tiek aukA?tAi??lesnis, ai??i?? aiA?ku, tokius subtilius dalykus keblu pamatuoti. Daug neA?spAi??dingA?, neiA?radingA?, taA?iau kai kam galbAi??t mielA?, A?irdA? glostanA?iA? tekstA?, nors literatAi??rinAi??s vertAi??s (droviuosi sakyti A?A? A?odA?iA? junginA?, ai??i??Ai?? bet juk jAi??s mane supratote?) juose paprastai nAi??ra daug. Vienas tokiA? ai??i?? ai??zLiteratAi??roje ir mene” (Nr. 36) publikuojamas EglAi??s SakalauskaitAi??s-JuodeikienAi??s kAi??rinAi??lis ai??zUpytAi??”. Jis tikrai patiks sentimentaliA? atsiminimA? mylAi??tojams ai??i??Ai?? autorAi?? su didele meile apraA?o savo kaimAi?? ir senoliA? buitA?, mini praleistas vasaras, prisipaA?A?sta ten sutikusi ir savo bAi??simAi?? vyrAi?? (uA?klimpo jo maA?ina). Pasakotoja kalba pirmuoju asmeniu, kalba paprastai, suprantamai, ir tai kuria A?spAi??dA?, jog kAi??rinys ai??i?? autobiografinis. Bet maA?daug nuo vidurio tekstas iA? lAi??to pradeda virsti muilo opera ir pasidaro neA?tikinamas: pasakotoja su vyru aptinka, kad beA?irdis, taA?iau pinigingas dAi??dAi?? sutvarkAi??s senoliA? namAi??, aptvAi??rAi??s jA? aukA?ta tvora, o senolAi??, kad A?i neprineA?tA? A? namus purvA?, A?kalinAi??s kamaraitAi??je. Pabaigoje suA?inome, kad senolAi?? mirAi??, o autorAi?? duoda nedviprasmiA?kA? uA?uoAi??minA? jAi?? buvus nudaigotAi??…
Gana kontroversiA?kas pasirodAi?? Dominyko KerA?ulio tekstas ai??zBeveik pamirA?tas pasimatymas” savaitraA?tyje ai??zAi??iaurAi??s AtAi??Ai??nai” (Nr. 37). Nors tekstas kompoziciA?kai neblogai sukaltas, sklandus, matyti, jog autorius nemoka nustatyti distancijos tarp savAi??s ir herojaus, ir tai visam kAi??riniui suteikia infantilumo, juoba kad ir paraA?ytas jis itin manieringu, tariamai A?maikA?A?iu stiliumi, kuris A?iuo atveju turbAi??t tiesiog iA?duoda patirties stokAi??, o pradedamas abstrakA?iu pamAi??stymu apie laikAi?? ai??i?? kaip mokyklinis raA?inys laisva tema. VisaA?inis herojus situacijAi?? atskleidA?ia A?tai tokiu sakiniu: ai??zVienAi?? graA?A? rudenA?, kai krito lapai ir korAi??si saviA?udA?iai, (…) aA? sAi??dAi??jau savipagalbos grupAi??s susitikime su daug neA?domiA? A?moniA?, kurie skundAi??si savo nesibaigianA?iomis nelaimAi??mis”, ai??i?? gal todAi??l nieko nuostabaus, kad jis pasibaisi ir tame susirinkimenukabintaAi??mergina ai??i?? ai??zpaprasta kvaila virAi??ja, nemAi??gstanA?ia turkA?”, ir ima regzti naujAi?? planAi??… Ai??iaip ar taip, teksto struktAi??ra nAi??ra primityvi, o kalba ai??i??Ai?? ne visai ai??znesukalbama”, todAi??l drA?sA?iau A?A? tekstAi?? rekomenduoti perskaityti, ai??i?? aiA?ku, tik su sAi??lyga, kad autorius ai??i?? labai jaunas A?mogus. (Jei, tarkim, paaiA?kAi??tA?, kad autoriui ai??i??Ai?? per trisdeA?imt, siAi??lyA?iau kuo greiA?iausiai tekstAi?? uA?versti ir dar pamirA?ti visa, kAi?? A?ia geraA?irdiA?kai priA?nekAi??jau.)
Kur kas labiau proza (o A?iuo atveju gal net ir labiau poezija) yra pirmajame ai??zAi??iaurAi??s AtAi??nA?” puslapyje publikuojami KAi??stuA?io Navako uA?raA?ai ai??zIA? Kauno bohemos gyvenimo”. TiesAi?? sakant, tai vienas smagiausiA? (jei ne pats smagiausias) literatAi??riniA? dalykAi??liA?, kokius tik pastaruoju metu esu skaitAi??s. Tikiu, kad neA?pareigojanA?iA?, bet A?kvepianA?iA? pliurpalA? apie menininkA? gertynes A?monAi??ms reikia, todAi??l bAi??tA? gerai, kad KAi??stas nesnaustA? ir jA? priraA?ytA? daugiau ai??i?? dar bent tris keturias porcijas tokio pobAi??dA?io skaitalA?, manau, skaitytojai mielai suvirA?kintA?. O paskui pradAi??tA? reikalauti knygos!
Atvirai kalbant, labai ilgai galvojau, kAi?? pasakyti apie KamilAi??s AsadauskaitAi??s, bandanA?ios iA?vynioti prasmAi??s siAi??lAi?? iA? bibliniA? motyvA?, A?vaizdA?iA?, poezijAi?? (vAi??liau matysime, kad tAi?? patA? savo publikacijoje daro ir Vainius Bakas ai??i?? tik nelygstamai iA?radingiau), ir… nesugalvojau. Religiniai motyvai A?ia negroja nei kaip A?vaizdA?iai, nei kaip autentiA?ko tikAi??jimo iA?paA?inimo liudytojai, todAi??l sunku suprasti, kokiAi?? A?iniAi?? autorAi?? stengAi??si perduoti ai??i?? o klupA?iojimas ant banalybiA?, deja, nepatrauks nei VieA?paties, nei literatAi??ros kritikA? dAi??mesio.
SituacijAi?? gelbsti Tomo Petrulio kuklaus formato eilAi??raA?A?iai, primenantys iA? kasdienybAi??s iA?kirptus nedidelius paveikslAi??lius, kuriA? kiekvienas skleidA?ia subtiliAi??, rutinos pilkumos neiA?blaA?kanA?iAi?? A?viesAi??: ai??zdaugiabuA?iai kitapus bAi??giA? / kAi?? tik apdulkinti / visi vabzdA?iai jau sutAi??pAi?? / ant pilsudskio A?irdies.” Juos galima vadinti ir bAi??senomis, kurias autoriaus jautrumas sukuria pasaulio triukA?me. Petrulio tekstus visada malonu skaityti, ai??i?? tik kartais jiems, kad galutinai iA?siskleistA?, pritrAi??ksta minties skrydA?io, kaA?kokios menkos smulkmenos, iA?skirtinumo A?ymAi??s… VertAi??tA? pasirausti savo meniniA? priemoniA? skrynelAi??je!
ai??zNemune” (Nr. 34) ai??i?? savaitraA?A?ius nuolat prAi??ska ir labai monotoniA?ka eseistika maitinanA?ios Almos RiebA?daitAi??s poezijos publikacija; prisipaA?insiu, ai??i?? nenustebinusi. A?ia, kaip ir jos prozoje, neiA?trAi??kstama iA? namA? pasaulio, kurA? vizualiai prapleA?ia gal tik (prisiminimA?) daiktai ir tAi?? pasaulA? perkertanti laiko linija, jungianti poetAi?? su praeityje iA?nykusiu pasauliu ir… ateityje iA?nyksianA?iu pasauliu (ateitis autorei tAi??ra nyksmo / namA? netekimo liudytoja). Jeigu ne A?i egzistencinAi?? perspektyva, kurios ji, beje, irgi nesureikA?mina, poetei liktA? nebent keistokai A?maikA?tauti ai??i??Ai?? kAi?? ji, beje, mielai ir daro: ai??ztada A?sijungiu mAi??gstamAi?? Lietuvos moterA? grupAi?? ai??zLexotonil” / paleidA?iu skalbiamosios maA?inos muzikAi?? / ir iA?einu” ai??i?? eilAi??raA?tis ai??zDvigubas efektas” (LexotanilAi??ai??i?? receptiniai raminamieji vaistai,Ai??bromazepamum). Vis dAi??lto norAi??A?iau pasakyti, kad eilAi??raA?A?iai bent atrodo A?iek tiek nuoA?irdesni uA? eseistikAi??, ir tai, ai??i??Ai?? trumpAi?? minutAi??lAi?? tarp dviejA? banalybiA?, ai??i??Ai??Ai?? guodA?ia.
SavaitraA?tis ai??zLiteratAi??ra ir menas” (Nr. 37) paA?vAi??stas neseniai pasibaigusiam tarptautiniam poezijos festivaliui Poetinis DruskininkA? ruduo. A?ia publikuojamos laudacijos JotvingiA? premijos gavAi??jams Jonui Kalinauskui (Antanas A. Jonynas), Ramunei Brundzaitei (aA?) ir Stasiui StaceviA?iui (Donatas PetroA?ius), taip pat Neringos MikalauskienAi??s PDR almanacho recenzija ai??zKad apgintume tikrAi??jAi?? taikAi??… (arba PDR almanachAi??)”. Nenuostabu, kad ir poezijos skiltA? uA?pildo A?io festivalio konkursA? laureatA? eilAi??raA?A?iai, kuriuos paliksiu jAi??sA?, skaitytojai, teismui, ai??i??Ai?? nebent galAi??A?iau, kaip vienas iA? laimAi??tojus rinkusios komisijos nariA?, pasakyti, jog tai padaryti buvo nelengva, nes PDR konkursus persekioja tos paA?ios bAi??dos kaip ir visAi?? kultAi??rinAi?? spaudAi?? ai??i?? juose dalyvauja daugiausia pradedantys arba niekada taip ir nepradAi??jAi??, ir todAi??l komisijai nuolat tenka leistis A? kompromisus, ai??i?? tAi?? A?iemet aiA?kiai parodAi?? skirtos dvi antrosios ir trys penktosios vietos. Beje, apie A?iuos konkursus ir apie kitas PDR realijas ai??i?? smagus Emilijos VisockaitAi??s tekstas ai??zPoetinio lauko lysvAi??s” redakcijos skiltyje.
SavaitraA?A?io prozos skiltyje A?eimininkauja (regis, jau ne pirmAi??syk A?iais metais) dvasingA?, A?abloniniA? miniatiAi??rAi??liA? autorAi?? EglAi?? Ai??vedkauskaitAi??. A?ia ir vAi??l tas atvejis, kai neaiA?ku, ar iA?vis esama literatAi??riniA? pretenzijA?; gal mergina taip raminasi, ir skaidrina sau mergaitiA?kAi?? liAi??desAi??lA?, o smogikai iA? savaitraA?A?io atima tuos tekstus ir neatsiklausAi?? iA?spausdina? Tokiu atveju reikAi??tA? nesivarA?yti ir iA?sipasakoti… Na, o jeigu siA?sti A?iuos kAi??rinukus redakcijon noras kyla paA?iai autorei, tai… kalta irgi ne ji, bet ai??znulauA?toji kokybAi??s kartelAi??”, kuriAi?? vaizdavau anoje apA?valgoje: jeigu visur aplinkui pilna panaA?aus lygio ar net ir daug blogesniA? tekstA?, iA? kur vargA?ei mergaitei A?inoti, jog tai, kAi?? ji nuoA?irdA?iai siAi??lo skaityti literatAi??rinei bendruomenei, yra silpna, skysta ir banalu?
A?valgantis po ai??zAi??iaurAi??s AtAi??nus” (Nr. 38), pirmiausia A? akis krenta Roko Poviliaus poezijos publikacija, persunkta, regis, dar A?A?Ai??lesnio ir beprasmiA?kesnio manierizmo negu Dominyko KerA?ulio apsakymas anAi?? savaitAi??, ai??i?? ir vulgaraus, aiA?kiai liguisto susidomAi??jimo pasijonio erdve; tekstai ne stilistika, bet savo santykiu su bet kokiu daiktu ar reiA?kiniu, pirmiausia A?A?velgiant jame lyties organo ar sueities aliuzijAi??, primena A?ilvino AndriuA?io ai??zBildungAi??” ar net Skaidriaus KandrataviA?iaus gaA?lius fonetinius A?aismus, jie infantiliai arogantiA?ki, tariamai A?maikA?tAi??s, vaizdingumo (ir A?mantrumo) perteklius sprogdina ausis. TaA?iau… iA?radingumo nestinga. Daug kAi?? pasako faktas, kad 19-metis autorius savo knygelAi??, kuriAi?? iA?leido leidykla ai??zEdukologija”, ketino pavadinti ai??zAi??sidulkinimas” ai??i??Ai?? esAi?? jis nieko nepadoraus negalvojAi??s, tik leidykla jA? atkalbAi??jusi motyvuodama, neva ai??ziA?tvirkusi visuomenAi?? nesupras”… Na, na…
Beje, autorius nuoA?irdA?iai prisipaA?A?sta, kad raA?yti eiles jA? A?kvAi??pAi?? pagrindinis serialo ai??zNuodAi??mingoji Kalifornija” personaA?as Henkas Mudis ai??i?? ai??zkietas” nihilistiA?kas raA?ytojas mergiA?ius, kuris, pasak Poviliaus, turi analogijA? ir su Charleso Bukowskio alter ego ai??i?? Henriu A?inaskiu.
Po iA?kaba ai??zproza” A?iame savaitraA?tyje publikuojami trumpuA?iai Edgaro SinkeviA?iaus ir Mildos JurkeviA?iAi??tAi??s kAi??rinAi??liai turi tAi?? paA?iAi?? labai jaunA? A?moniA? (nesakau, kad visA?) kAi??rybai bAi??dingAi?? ydAi?? ai??i?? jA? karkasAi?? sudaro tik patiems autoriams A?inomi kontekstai, todAi??l skaitytojas, kuris bet kokiu atveju yra paA?alinis, turi nedaug A?ansA? kAi?? nors suprasti. Mildos kAi??rinukas apskritai persmelktas griaudaus ai??zdvasingumo”, patetiA?kai retoriA?kas, kaip mozaika sudAi??liotas iA? A?abloniniA? figAi??rA? ai??i?? norint kAi?? nors nuveikti literatAi??roje, panaA?u, Mildai teks dar labai smarkiai pasidarbuoti. Paguodai galima pasakyt, kad nemaA?ai puikiA? autoriA? jaunystAi??je irgi raA?Ai?? tikrAi?? A?lamA?tAi??.
SavaitraA?tis ai??zNemunas” (Nr. 35) taip pat nemaA?ai dAi??mesio skiria praAi??jusiam festivaliui Poetinis DruskininkA? ruduo ai??i??Ai?? jam skirti pirmi trys savaitraA?A?io puslapiai (N. ButnoriAi??tAi??s tekstas ai??zDruskininkA? laiku” ir Z. BaltruA?io fotografijos). KAi??rybos puslapiuose publikuojamas Gruzijos raA?ytojo ArA?ilo KikodzAi??s apsakymas ai??zKachetijos traukinys”, kurA? (iA? rusA? k.) vertAi?? Vidas MorkAi??nas. LietuviA? literatAi??ros mAi??gAi??jai A?ia ras nemaA?Ai?? RaA?ytojA? sAi??jungos revizijos komisijos pirmininko, V. Romanovo vertAi??jo A? lietuviA? kalbAi?? (na, ir gal dar A?iek tiek poeto) Stanislovo AbromaviA?iaus poezijos publikacijAi??, kuri lyg skyla A? dvi dalis. Tarsi atskirAi?? blokAi?? sudaro pirmi trys eilAi??raA?A?iai (iA? jA? du ai??i?? rimuoti, pirmasis ai??i??Ai?? dedikuotas Robertui Keturakiui), visi trys baisiai rimti, jA? A?erdis ai??i??Ai?? gyvenimo tAi??kmAi??, prabAi??gAi??s laikas etc. Kitas blokas ai??i?? eilAi??raA?A?iai iA? ciklo ai??zVaikystAi??s pasakos” ai??i?? irgi skirtas prabAi??gusiam laikui, taA?iau visai kita tonacija. Kiekvienas tekstas ai??i?? tarsi istorija iA? kaimo gyvenimo, ir jos, tos istorijos, papasakotos taip A?okiruojamai neA?mantriai, kad norom nenorom pradedi A?ypsotis. NeA?inau, kaip A?ia vertint faktAi??, kad pasakojimo tempas primena jambAi??, ai??i??Ai?? panaA?u A? pasakAi??A?iAi?? (ai??zTrobelAi??je, prie negilaus upelio, / kaimynas naminukAi?? virdavo. / Kol A?ildavo statinAi??s turinys, / paleisdavo A?mogelis kakarinAi??”). Reikia pasakyt, vulgarokas kaimiA?kas primityvizmas (iA?kart pagalvojau, kad geriau bAi??tA? buvAi?? dedikuoti A?iuos tekstus ne Aldonai PuiA?ytei, bet Emilijai Liegutei), be kita ko, prismaigstytas labai rimtA? pamAi??stymA? (iA? to galima A?tarti, kad autorius nAi?? nebandAi?? juokauti), daro poveikA?. O ar visa tai buvo sukurta A?A?valgiai apmAi??sA?ius, ar susidAi??stAi?? savaime, gal ir nAi??ra labai svarbu, ai??i??Ai?? tiesa?
Nepamenu, kada ne prieA?istoriniais laikais paskutinA?syk maA?iau (ar ir iA?vis maA?iau) kokiame savaitraA?tyje Jolitos SkablauskaitAi??s tekstA? ai??i?? ir ypaA? poetiniA? tekstA?. Bene dAi??l jA? ir verta atsiversti savaitraA?tA? ai??zLiteratAi??ra ir menas” (Nr. 38) ai??i??Ai?? A?ios autorAi??s poezija A?avi ne tik savo sustiklAi??jusia gotiA?ka ornamentika, sukurianA?ia ypatingAi?? atmosferAi?? ir jausenAi??, bet ir kitoniA?kumu ai??i?? lietuviA? literatAi??roje Jolitos SkablauskaitAi??s nAi??ra su kuo lyginti, ir A?i distancija nuo visko, kas A?prasta, suteikia raA?ytojai iA?skirtinumo ir laisvAi??s. ai??zKaralienAi??, / Susisupusi A? A?kapes, / IA? piliakalnio iA?slenka. / Rankose savo karAi??nAi?? / Laikydama.” Tai tekstai, kuriems bAi??dinga liAi??desio ir mistiA?ko skambesio tendencija, pilni sodriA? A?vaizdA?iA?. Jei bAi??A?iau verA?iamas kalbAi??ti vaizdingai, sakyA?iau, kad jie ai??i??Ai?? tarytum nesenstanti Viktorijos epochos taurAi??, iA? kurios betgi mielai truktelAi??tA? ir A?iuolaikinis girtuoklis.
ai??zAi??iaurAi??s AtAi??nai” (Nr. 39), matyti, sukasi iA? padAi??ties ai??i?? laikraA?tis pradedamas ne kokios A?kyrAi??jusios eseistAi??s standartinio kirpimo opusu, bet Miyazawa Kenji, vieno A?ymiausiA? moderniA?jA? japonA? poetA?, poeAi??zijos vertimais, yra A?domus A. KaziliAi??naitAi??s pokalbis su Kasparu Pociumi (ai??zTapatybAi?? A?mogui reikalinga”) ir t. t. Ai??pusAi??jus laikraA?tA?, kai jau pradeda atrodyti, jog A?domiame numeryje negali bAi??ti blogos literatAi??ros, A?vilgsnA? suA?eidA?ia iki skausmo paA?A?stamos UgnAi??s RaA?inskaitAi??s miniatiAi??ros. Kadangi jos ir jos ai??zdraugiA?” pilkA?jA? prozos biteliA?, kaip jas apibAi??dinau praeitoje apA?valgoje, raA?iniai savaitraA?tyje kartojasi nepakenA?iamai daA?nai ir bAi??na (nepakenA?iamai) panaA?Ai??s A? ankstesniuosius, esu nusprendAi??s laikytis taktikos tiesiog neminAi??ti A?iA? autoriA? publikacijA?, kol kuri nors neparaA?ys ko nors originalaus (kartais kuriai nors tai vis pavyksta), ai??i?? A?io patogaus poA?iAi??rio visai nieko neprarasdamas galAi??tA? laikytis ir skaitytojas.
Tokiu atveju jam vertAi??tA? iA?syk pereiti prie Sauliaus Vasiliausko poezijos, publikuojamos 6-tajame savaitraA?A?io puslapyje. Nesyk esu girdAi??jAi??s SauliA? skaitantA? garsiai, bet pirmAi??syk patyriau tokA? aiA?kA? jausmAi??, jog tai kaA?kur jau girdAi??jau. Ai?? klausimAi??, ar tai ai??i?? mano galvoje uA?silikusiA? ankstesniA?jA? skaitymA? aidas, ar sAi??skambiuose A?elmiA?kai pasigirstAi??s M. NastaraviA?iaus balsas, tebAi??nie neatsakyta ai??i?? kas nors kitas, A?iAi??rAi??k, iA?girs ten Domanto Razausko gitarAi?? ar net pamatys A?mAi??stelint A. Veiknio A?eveliAi??rAi??. Kad ir kaip ten bAi??tA?, rAi??mai, kuriuose skleidA?iasi Sauliaus poetystAi?? ai??i??Ai??Ai?? daugiau nei akivaizdAi??s. Kitas reikalas, kad eilAi??raA?A?iai atrodo A?iek tiek schemiA?ki, iA?protauti. Nelaikau to kaA?kokia didele blogybe, tik tiek, kad jie, taip sakykim, yra ai??zbanalios struktAi??ros”, ir A?ia negelbsti A?maikA?tumas, bAi??dingas kone kiekvieno eilAi??raA?A?io siuA?etui: herojus bando uA?muA?ti uodAi?? (ai??zUodo medA?ioklAi??”), gauna A? kaulus kavinAi??je (ai??zpoetai yra geri A?monAi??s”) ir t. t. Dar A?iek tiek klausimA? uA?duoda pro smagA? A?maikA?tumAi?? prasimuA?Ai??s ai??zdvasingumas” ai??i??Ai?? bet A?ia jau visos generacijos, ne tik Sauliaus problema (A?velgiant iA? kitA? pozicijA?, tai galAi??tA? bAi??ti privalumas).
SavaitraA?tyje ai??zNemunas” (Nr. 36) ai??i?? trysAi??Reginos JasukaitienAi??s kAi??rinukai, kuriA? karkasAi?? sudaro primityvios A?abloninAi??s psichologinAi??s schemos. NovelAi?? ai??zMadonos veidas” atskleidA?ia A? avarijAi?? pakliuvusios ir baidykle tapusios merginos ryA?tAi?? gyventi ai??i?? uA?uot A?udA?iusis, ji dailAi??s studijoje mokosi pieA?ti. Kitos novelAi??s (ai??zPersikinAi??”) intriga mezgasi pasakotojos draugAi??s jubiliejuje, kur nepaA?A?stama vieA?nia persikinAi??s spalvos apdarais pasigvieA?ia jubiliatAi??s vyrAi??. Ai??domiausias tekstas ai??i?? ai??zValkataujanA?ios merginos groA?is”, kuriame vaizduojamas pasakotojos susidAi??rimas su DailAi??s akademijoje studijuojanA?ia mergina, kuri atvirai pareiA?kia valkataujanti (stereotipas!), ir nevaldomai kylAi??s susiA?avAi??jimas…
KAi?? galAi??A?iau tarti apie ai??zLiteratAi??roje ir mene” publikuojamAi?? Aleksandro Sako kAi??rinA?, pasakojantA? apie vaikystAi?? tremtyje Sibire? Nesu didelis atsiminimA? A?anro mAi??gAi??jas ir A?inovas, todAi??l negaliu palyginti A?io opuso su kitais panaA?ios tematikos kAi??riniais, bet kaip skaitytojas perkrimtau jA? su A?domumu (nors nieko labai originalaus autorius nepasako). Yra ryA?kiA?, rAi??stokA? detaliA? ai??i?? sakykim, paA?adAi??jAi??s, jog kai kAi?? parodys, pasakotojui berniukui jo bendraamA?is priA?lapina A? burnAi??… Yra rAi??sA?iA? uA?uominA? apie tremties realybAi??: nusipenAi??jusias kiaules uA? lagerio, kur tAi??veliukas kartAi?? veA?Ai??s lavonus… Kai kurios detalAi??s, prieA?ingai, skamba lyg iA? nuotykiA? knygos ai??i?? sakykim, vaikai niekada nebuvAi?? prie kitos, uA? Tubos tekanA?ios upAi??s, nes tiki, kad lankoje tarp upiA? gyvena skraidanA?ios gyvatAi??s. (KlausimA? sukAi??lAi?? komentaras po tekstu, ai??i?? jA? pasiraA?o ai??zAutorius”, ai??i?? kuriame iA?reikA?tas nepasitenkinimas kalbos redaktoriumi ir nurodyta tekstAi?? skaityti rasyk.lt, kur iA?spausdintas neva neiA?darkytas tekstas. Beje, aA? esminio skirtumo tarp abiejA? teksto variantA? nepastebAi??jau, todAi??l taip ir likau nesupratAi??s ai??i?? ar A?ia kaA?kas sufabrikavo autoriaus pasipiktinimAi??, ar jis pats ieA?ko dingsties susikauti su klastingaisiaisAi??kalbajobais, tik ir siekianA?iais ai??ziA?kastruoti tekstAi??” ir sunaikinti ai??zindividualA? autoriaus stiliA?”?)
PaskaiA?ius Liutauro LeA?A?insko poezijos, kuri publikuojama tame paA?iameAi??literatAi??rmenyje, apima nepaaiA?kinamas jaudulys ir uA?plAi??sta sentimentai, taip pat keliantys klausimAi??, kada A?ie tekstai paraA?yti (arba, ai??i??Ai?? tiksliau, ai??i?? kuriuo laiku gyvena jA? paraA?Ai??s autorius). Man A?ia viskas kvepia kokiais 1994-aisiais ai??i?? ai??zdvasingumas” tarytum atkeliavAi??s iA? UA?upioAi??skvotA?, sAi??mojis ai??i?? dabar jau bAi??tA? lAi??kA?tokas, o tada dar gal skambAi??jo visai naujai… ai??zamA?inAi?? A?tampAi?? duok mirusiems vieA?patie / ir amA?inoji lemputAi?? jiems teA?vieA?ia / ir amA?inasis varikliukas jiems tesisuka / kaip dabar taip visados ir per amA?ius / du A?imtai dvideA?imt”. TiesAi?? kalbant, paskui supratau, kad tAi?? mintA? (apie laikAi??) pasufleruoja netgi pirmasis publikacijos eilAi??raA?tis ai??zBalys Bukelis neA?a kryA?elA?” (plg. LeA?A?inskas, Liutauras. NeiA?likAi?? bukeliados fragmentai: EilAi??raA?A?iai. ai??i??Ai?? Vilnius: LRS leidykla, 1995.)
Jeigu jau pavyko prabilti apie sentimentus, tai A?ia bAi??tinai reikia paminAi??ti Lauryno Katkaus A?vadinAi?? esAi?? ai??zAi??iaurAi??s AtAi??nuose”, ai??i?? literatAi??rinA? laiA?kAi?? (ai??zLaiA?kas A? SaremAi??”) estA? (raA?ytojui?) Mikheliui, su kuriuo autorius susidAi??rAi??s kaA?kokiame festivalyje ir intensyviai bendravAi??s (anot autoriaus, jiedu buvo ai??zpanirAi?? A? paA?nekesiA? debesis”). Man A?is tekstas padarAi?? A?spAi??dA?, ai??i??Ai?? tiesa, gali bAi??ti ir dAi??l to, kad tokio nuoA?irdaus kalbAi??jimo iA? autoriaus, visuomet demonstruodavusio, kokie jam svarbAi??s jo literatAi??riniai reikalai, iA?girsti nesitikAi??jau. Kad ir kaip ten bAi??tA?, paraA?yta lengvai, sklandA?iai, A?tikinamai ai??i?? nAi??ra ko net lyginti su iA?sAi??dAi??tu pastarojo A?io autoriaus romano stiliumi, ai??i?? todAi??l net jei paprastai praleidA?iate pro akis didA?iAi??jAi?? dalA? nusiseilAi??jusios ir susifragmentavusios A?iuolaikinAi??s eseistikos (nemanau, kad tai blogas sprendimas), A?io teksto rekomenduoju nepraleisti.
Apskritai, dedant A?ios savaitAi??s ai??zAi??iaurAi??s AtAi??nus” A? A?alA?, nuotaikos bAi??tA? niAi??rios, jeigu paskutinAi?? akimirkAi?? nebAi??A?iau aptikAi??s tarp straipsniA? (beje, A?domi G. KazlauskaitAi??s recenzija L. KreivytAi??s ai??zSapfo skai(s)tykla”) ir recenzijA? pasiklydusio Sergejaus KanoviA?iaus teksto ai??zPavAi??luotasAi??in memoriam“, skirto mirusiam klasiokui Robkei, kuris puikiai pataiko A? sentimentA? temAi??, ir taip pat yra sklandus, A?aismingas, autoironiA?kas, paprastas. Visos A?ios savybAi??s drauge lemia, jog tekstas, kuriame A?iaip jau nieko ypatingo nevaizduojama, yra vienas A?domiausiA? ir paveikiausiA? visame numeryje. Ai??domu tai, kad jis ai??i??Ai?? kaip ir Lauryno Katkaus atveju, ai??i??Ai?? turi maA?ai kAi?? bendra su to autoriaus ai??zrimtAi??ja” kAi??ryba. Yra apie kAi?? pamAi??styti.
Beje, jau padAi??jus ar nusviedus laikraA?tA?, jeigu jis nukrito nugarAi??le A? virA?A?, iA? tolo galima apA?iAi??rAi??ti rubrikoje ai??zAi??iaurAi??s Katinai” publikuojamAi?? Tado Tomo tekstAi?? ai??zKas ir kodAi??l yra poeAi??zija”, ai??i??Ai?? bet, A?inoma, jokiu bAi??du nesiAi??lau jo skaityti. Tai manieringA? pasvarstymA? ir jaunatviA?kA? A?sivaizdavimA? kupinas raizgus tekstas, nenusipelnAi??s nAi?? minutAi??s jAi??sA? laiko ai??i?? ir, beje, nAi?? kiek nejuokingas. Tiesiog klausimAi?? ai??zKas ir kodAi??l yra poezija” retsykiais verta iA?sikelti ir pabandyti A? jA? atsakyti profilaktiA?kai, ai??i?? kad nesurambAi??tA? smegenys.
MAi??nraA?tis ai??zMetai” niekaip neiA?sikapsto iA? seklumA? ruoA?o ai??i?? atostogos jau kadais baigAi??s, o kokybiA?kesniA? tekstA? kaip nAi??r, taip nAi??r. Tiesa, dAi??mesio nusipelno vietoj A?A?angos publikuojami trys Leonardo Gutausko proziA?ki vaizdeliai (ranka buvo beraA?anti ai??i?? paveikslai). Beje, tam tikra prasme tai ir yra paveikslai, o gal net nuotraukos, tarytum sauganA?ios senojo Vilniaus atmosferAi??… Ai??A? A?spAi??dA? sustiprina viename tekste (ai??zHalAi??”) apraA?omos dvi senos lenkAi??s iA? HalAi??s turgaus ir gyvenimo lenkmeA?iu detalAi??s. Kito teksto (ai??zSkrybAi??laitAi?? su gaidA?io plunksna”) herojAi?? ai??i?? ai??zperkrypusioje lAi??A?noje OlandA? gatvAi??s A?ydkapiA? paA?onAi??je” dienas leidusi senAi??. Dar kitas vaizdelis turi netgi A?iokA? tokA? siuA?etAi??, tai tarytum trumpa novelAi??: Vito plAi??dei panirus, jo kolega netikAi??tai stveria uA?kibusA? laimikA? ai??zir, nespAi??jus Vitui net mirktelt, nusitraukAi??s kelnes, vienu taikliu, nedvejojanA?iu, stumiamu judesiu susikiA?a strepetA? A? angAi?? tarp sAi??dmenA?”, balsu traukdamas:Do dupy jelca! Do dupy jelca!Ai??Ai??io poelgio tikslas sukreA?ia: kas gi ims iA? uA?pakalio iA?trauktAi?? A?uvA??
Ai??ie Gutausko vaizdeliai tikrai nAi??ra A?edevrai (ir niekas jA? nekAi??rAi?? kaip A?edevrA?), bet du Monikos BaltruA?aitytAi??s apsakymai A?alia jA? atrodo ganAi??tinai niauriai, ai??i?? nors antrasis apsakymas (ai??zInvazija”), vaizduojantis talentingo psichoterapeuto Jono GiedraiA?io, kuris paralelinAi??je realybAi??je (kuri jam paA?iam yra tokia pat tikra, kaip ir tikroji) yra vadas Tamsuolis, iA?gyvenimus, aptikus, kad jo pacientAi??, atAi??jusi pas jA? kaip pas gydytojAi??, A?ino apie jo bAi??das anapus, ai??i??Ai?? yra netgi A?domus ir galAi??tA? bAi??ti nuosaikiai pagirtas, jei jo negadintA? klaikus, dirbtinai ai??zliteratAi??riA?kas”, be saiko vaizdingas stilius, sukuriantis infantilumo, kvailumo A?spAi??dA?. Ai??is A?spAi??dis dar stipresnis skaitant apsakymAi?? ai??zBenzinas”, kurio veiksmas plAi??tojasi iA? karto keliomis kryptimis, ir todAi??l kAi??rinys praranda stuburAi??, iA?sibarsto. Ai??domu, kad A?io apsakymo veiksmas vyksta kaA?kada po 2027-A?jA?, pasaulyje pasibaigus kuro atsargoms, taigi autorei pavyksta paliesti ne tik A?mogiA?kA?jA? santykiA? problemas (pvz., herojus ruoA?iasi dAi??l benzino nudobti biA?iulA?), bet ir ekologinAi?? temAi??… (Beje, labai prajuokino faktas, kad veikAi??jo namA? buvimo vieta nurodoma koordinatAi??mis ai??i?? 54.6887341 ir 25.2563102; nepatingAi??jau patikrinti ai??i??Ai?? tai namas Vilniuje, Liubarto ir Vytauto gatviA? sankryA?oje.)
Alfonso Bieliausko romano ai??zJoana SmiltAi??” iA?traukos nepajAi??giau A?veikti viAi??sos ai??i??Ai?? perskaitAi??s keliolika puslapiA? suvokiau, kad kur kas prasmingiau bAi??tA? tiesiog pasiA?iAi??rAi??ti internete kokA? pornografijos kanalAi??. TaA?iau jei kAi?? ypaA? A?avi lytiA?kai susijaudinusiA? senukA? veblenimas, kuris A?ia gana meistriA?kai perteiktas kaimiA?ku sovietmeA?io inteligentA? dialektu, ai??i??Ai?? A?is kAi??rinys yra tikras lobis. JoanAi?? SmiltAi?? IA?kapaitAi?? (SmiltAi?? IA?kapaitAi?? ai??i?? nes ai??zrado kapinAi??se (…) suA?varbusiAi??, atremtAi?? A? kapo kryA?iA?, o nuogomis, it A?arija A?raudusiomis kojytAi??mis vos ne iki pliko dviA?akumo A?siknisusiAi??, o gal kieno A?kastAi??, ai??i?? A? smiltis”), vos jai sueina keturiolika, pradeda dulkinti vaikA? namA?Ai??dirikas, vAi??liau (iA? pradA?iA? nesAi??kmingai ai??i?? nestovi) darbuojasi jo posAi??nis narkomanas, paskui SmiltAi??s uA?simano ministras ai??i?? tai perspektyvus ryA?ys, ir t. t. Kadangi teksto, kaip minAi??jau, neA?stengiau A?veikti (uA?jauA?iu redaktorius!), negaliu ir daryti kokiA? nors iA?vadA?, ai??i?? bent formaliai (nes iA? tikrA?jA? juk visiems viskas aiA?ku). Kita vertus, kas pasakAi??, kad tas paprastA? A?moniA? paprastas gyvenimas, kiekvienAi?? dienAi?? kunkuliuojAi??s kaA?kur visai netoli mAi??sA?, neturi teisAi??s bAi??ti pavaizduotas ir atskleistas literatAi??ros kAi??rinyje? Tik tai, A?inia, galAi??tA? bAi??ti padaryta skoningiau.
Man sunkiau suprasti, kaip ai??zMetuose” atsidAi??rAi?? Vytauto Norbuto (1939ai??i??1991) apsakymas ai??zGyvenimo preliudija”, kurio sukAi??rimo data nurodyta 1963 06 30ai??i??07 06. KAi??rinio karkasAi?? sudaro jauno, perspektyvaus, savo genialumu A?tikAi??jusio kompozitoriaus ginA?as su kitais puotos dalyviais apie tai, kas menininkui svarbiausia ir kas yra genialumas. TamsybiA?, mirties ir beprasmybAi??s apologeto A?irdis suminkA?tAi??ja, ir (numanomai) genialumas atsiskleidA?ia, tik patyrus A?mogiA?kAi?? laimAi??s jausmAi??, kai jis savo kambaryje iA?vysta LorAi??, pabAi??gusiAi?? iA? tAi??vA? namA? ai??i?? pas jA?. TikAi??tina, kad turAi??A?iau pasakyti apie A?A? kAi??rinA? kelis gerus A?odA?ius, nes savo laiku mAi??sA? kraA?tuose jis bAi??tA? netgi atrodAi??s solidA?iai ai??i?? vis dAi??lto dabar, prieA? akis turint tiek dabartinAi?? lietuviA? literatAi??rAi??, tiek sovietmeA?io klasikAi??, pervertinti jA? sunku ai??i?? per daug patetikos, kliA?iA? (tiksliau, visas kAi??rinys nukaltas iA? vienos kliA?Ai??s), o ir tematika, kuriAi?? savo laiku iki soties galAi??jo eksploatuoti HerbaA?iauskas, 1963-iaisiais jau buvo klaikiai pasenusi…
Ai??tai pradAi??jAi??s skaitytiAi??A?iaismetaisjaudievaiA?inokelintAi??Ai??Vainiaus Bako poezijos publikacijAi?? pirmiausia pagalvojau, kad ji ir vAi??l apie tai, kaip Vainius raA?o tekstAi??. Pirmajame eilAi??raA?tyje (ai??zTeksto tvAi??rimas”) filologinAi?? perspektyva suliejama su bibline kAi??rAi??jo perspektyva, ai??i?? gal ir iA?moninga, tik nieko naujo, bent Vainiaus kAi??rybos kontekste. Kituose eilAi??raA?A?iuose filologiniai A?vaizdA?iai neeksploatuojami, taA?iau kAi??rAi??jo problematikAi?? nesunkiai A?A?velgiame spekuliacijose Biblijos motyvais (ai??zMokymasis vaikA?A?iot”): ai??z(…) TAi??vAi?? regAi??jau (…) / (…) nekantriai stebintA?, kaip jo vienatinis sAi??nus / ima A?engti pirmuosius A?ingsnius / link eA?afoto”, o ai??zWille zur Macht” (Friedricho Nietsche’s kategorija) nepalieka abejoniA?, kad Vainius toliau atkakliai pasakoja savo grumtyniA? su tekstu istorijAi??, tarytum kiekvienAi?? akimirkAi?? bAi??tA? pasirengAi??s tapti Norbuto apsakymo herojumi (jo parodija). Ai??iame rimtame kontekste autentiA?kai ir grakA?A?iai skamba meilAi??s eilAi??raA?tis ai??zTies tavo akiA? sietuva”, kurA?, A?inoma, galima pritempti prie visumos, A?A?velgiant jame siekinA?, ai??zkuris neturi dugno”, ai??i?? (ir) prasmAi??s, kAi??rybos siekinA?, ai??i?? taA?iau, tiesAi?? sakant, mintyse norisi iA?plAi??A?ti jA? iA? kvailA?, iA?mAi??stytA? kontekstA? ir manyti, kad eilAi??raA?tis kalba apie tai, apie kAi?? iA? tikrA?jA? ir kalba ai??i?? apie kAi??nAi??, paradoksaliai tuo kAi??niA?kesnA?, kuo dvasingesnAi?? metaforAi?? jam norima pripaiA?yt. ReziumAi??: tenka tai laikyti geriausia mAi??nraA?A?io publikacija, nes prozos lankose, ai??i?? patyrAi??me ai??i?? niekas neauga, o kitos dvi poezijos publikacijos, kaip matysime, stokoja A?taigos ir/arba vientisumo.

cheap Sertraline
Daivos KaireviA?iAi??tAi??s grafikos darbas
Daivos KaireviA?iAi??tAi??s grafikos darbas

Tai ypaA? taikytina Dalios BozytAi??s, kurios publikacijAi?? metA? pradA?ioje esu netgi nuosaikiai gyrAi??s, eilAi??raA?A?iams. Sunku nematyti A?ios publikacijos, ai??i?? beje, ir kiekvieno eilAi??raA?A?io atskirai, ai??i?? netolygumo: visai A?domAi??s, nors irgi dar labai A?ukuotini, eilAi??raA?A?iai (ai??zVizija”, taip pat tas, prasidedAi??s ai??zForma, kuri tolumoj..” ai??i?? pastarojo norAi??tA?s nurAi??A?t visAi?? treA?iAi?? stulpelA?) A?ia atsiduria greta primityvokA? pliurpalA? (ai??zAi??ulinys”, ai??zBaimAi??”). Vis dAi??lto kai kas A?odA?iA? kaskadose nuskamba svaigiai beprotiA?kai, ir jeigu rastA?si valia, galinti suvaldyti beprasmiA?kai rAi??ksmingus vaizdus taA?kanA?iAi?? galiAi?? iA? to galAi??tA? kaA?kas rastis: ai??zMes buvome neblaivAi??s ir padegAi??m padangAi?? / su paukA?A?iais ir lAi??ktuvais ir aukso apvadais.” Tik valios, ai??i?? norAi??A?iau tai pabrAi??A?ti, ai??i?? A?ia reikAi??tA? gana didelAi??s, ir aA? tikrai negaliu ryA?tis sprAi??sti, ar autorAi?? jos tiek turi.
Kiek keblesnis yra Stasio Jonausko atvejis ai??i?? keblesnis man, nes, tiesAi?? sakant, esu skaitAi??s labai nedaug A?io kAi??rybos, o ir toji knygelAi?? (ai??zSpaliai”?), kuriAi?? kitados netyA?ia pagrobiau iA? bibliotekos, poeto kAi??rybos kontekste, regis, buvo ekstraordinari. RamAi??s, kuklAi??s chtoniA?ko stebAi??tojo eilAi??raA?A?iai tarytum stengiasi susilieti su aplinka, bAi??ti nepastebimi ai??i?? ir tai jiems puikiai pavyksta. Ar tai yra gerai? Taip, tai bAi??tA? gerai, jei tas atsiskyrAi??liA?kas tekstA? kuklumas nebandytA? gyvenimo patirA?iA? schemizuoti iki nuvalkiotA? A?vaizdA?iA? (ai??zTaip gyvenimas kalAi?? vinis / Ai?? be laiko nutilusA? A?mogA?.” ai??i?? eilAi??raA?tis ai??zGenys”), neuA?siimtA? A?iek tiek A?kyrAi??jusiomis prabAi??ganA?io laiko meditacijomis. Bet apskritai A?i publikacija irgi puiki, ir puikus yra visAi?? gamtiA?kAi?? Jonausko peizaA?Ai?? tarsi perrAi??A?iantis metalo motyvas (sietinas su jaunyste, energija, verA?lumu), kuris kontrastuoja su niAi??ria nebAi??ties chemija (ai??zIr A? A?emAi?? pareina po vienAi?? / MineralinAi?? kaulA? vAi??sa.”ai??i?? EilAi??raA?tis ai??zLangines mAi??nesiena uA?daro”).
Pabaigoje kaip visad turiu atsipraA?yti poetA? ir prozininkA?, kuriA? kAi??rybos nepavyko A?ia aptarti ai??i?? jokiA? kitA? prieA?asA?iA?, iA?skyrus mano A?ioplumAi?? ir iA?siblaA?kymAi?? nereikAi??tA? ieA?koti. Beje, kaA?kur buvau praganAi??s ir tik paskutinAi?? akimirkAi?? radau savaitraA?A?io ai??zNemunas” spalio pabaigos numerA?, kuriame yra Valdo DaA?keviA?iaus ir Rasos JaskeleviA?ienAi??s publikacijos, ai??i?? pasistengsiu juos prisiminti kitoje apA?valgoje. Na, o vietoj finalinio reveranso tebAi??nie Albino Galinio, kurio publikacija buvo ai??zLiteratAi??roje ir mene” (Nr. 36), ir kuriAi?? aA? taip pat praA?iopsojau, eilutAi??s:

lowprice accutane order.

vertingas tekstas ai??i??
ne tik domAi??, bet ir dorybAi??, cheap viagra samples.
ne tik suvertas vingriai
A?odA?iA? vAi??rinys, bet ir
A?iedynas, augantis
ant vieno stiebo ai??i??
maldavimas tiesos,
kai A?Ai??las dangiA?kas
kutena sielAi??.