Stanislovo Kuzmos vasara

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: Atmintis
AUTORIUS: Kristina StanA?ienAi??
DATA: 2012-09

Stanislovo Kuzmos vasara

Kristina StanA?ienAi??

Ai??velniai rudenAi??janA?ios, kur ne kur gelstanA?ios ir raustanA?ios laukA? ir miA?kA? platumos, dar A?iltas eA?erA? ir upiA? vanduo, dar skambantys vaikA? balsais paplAi??dimiaiai??i?? Tokia paprastai bAi??na vasaros pabaiga ai??i?? brandus ir romus rugpjAi??tis, tyliai, nenumaldomai pranaA?aujantis artAi??jantA? rudenA?. RugpjAi??tA? iA?Ai??jo skulptorius Stanislovas Kuzma, palikAi??s daugybAi?? po visAi?? LietuvAi?? pasklidusiA? skulptAi??rA?, antkapiniA? paminklA?, portretA?. Jas, atsisveikindami su menininku, prisiminAi?? ir vardijo dailAi??tyrininkai, S. Kuzmos kolegos. Ne maA?iau reikA?mingiAi?? S. Kuzmos kAi??ryboje visad buvo ir kameriniA? formA? kAi??riniai. ai??zJauA?iuosi pakylAi??tas, kai aplanko ypatingas jausmas, vadinamas A?kvAi??pimu. Ir artimiausias kelias A? tokiAi?? bAi??senAi?? man yra maA?A?jA? formA? skulptAi??ra. Atsiduriu tarsi kitame ai??i?? asmeniA?kA? erdviA? pasaulyjeai???, ai??i??Ai?? yra sakAi??s pats menininkas. Kai kurios A?iA? skulptAi??rA? jau seniai yra tapusios ai??zknyginAi??misai???, ai??zvadovAi??linAi??misai??? ai??i??Ai??Ai?? A?tai kad ir operuojantis A?irdies chirurgas Sirvydis (ai??zProf. V. Sirvydisai???, 1980), su aA?triais A?aizdos pjAi??viais, atsispindinA?iais akiniA? lAi??A?iuose. Arba ai??zAi??irdies donorAi??ai??? (1982) ai??i?? balta, nugludinto medA?io draperija uA?dengtas moters kAi??nas, kuriame A?tampa ir dramatizmas atskleidA?iamas su gal tik Kuzmai bAi??dingu santAi??rumu ai??i?? per aA?triAi?? klosA?iA? grafikAi??, rAi??sA?iAi??, apibendrintAi?? formAi??. Kitos ai??zmaA?osiosai??? dailininko skulptAi??ros ramiai snaudA?ia muziejA? saugyklose, atsiverdamos A?dAi??miam A?vilgsniui, kolektyvinei ar asmeninei atminA?iai. A?valgantis po kameriniA? skulptoriaus kAi??riniA? sodus, akis nevalingai uA?kliuvo uA? graA?ios, iA?didA?ios, beveik prieA? ketvertAi?? deA?imtmeA?iA? sukurtos vasaros alegorijos. GalbAi??t todAi??l, kad 1974 m. sukurta hipiA?ka, nerAi??pestinga ai??zVasaraai??? A?iandien atrodo A?gijusi bent tris atskirus erdvAi??laikius ai??i??Ai?? tai ir laikui nepavaldi universalija, ir savosios epochos A?enklas, ir stebAi??tinai A?iuolaikiA?kas kAi??rinys. Kaip A?inia, S. Kuzmos kAi??ryba plAi??tojosi ir sovietmeA?iu, ir nepriklausomybAi?? atkAi??rusioje Lietuvoje. Dar sovietiniais metais skulptoriaus kAi??riniai iA?siskyrAi?? iA? daugelio kitA? savo dekoratyvia ir kartu giliai dvasinga plastika, organiA?ka gotikos ir lietuviA? liaudies meno formA? samplaika. Beje, gotikos dvasia Lietuvos kultAi??rai, beveik nepaveiktai renesanso stilistikos, yra itin artima, ne kAi?? maA?iau nei baroko A?takos, su kuriomis paprastai tapatinama senoji lietuviA? dailAi??. Apnuoginta krAi??tine drAi??siai A?engianti ai??zVasaraai??? dar tik pranaA?auja vAi??liau S. Kuzmos kAi??ryboje nusistovAi??jusA? A?mogaus tipaA?Ai?? ai??i?? abstrahuotAi??, skambiAi??, stiprios konstrukcijos formAi??. Stamantri moters su kAi??dikiu figAi??ros vertikalAi?? netikAi??tai susisieja su kitais A?mogaus, moters vaizdiniais XX a. 8ai??i??9 deA?. mAi??sA? dailAi??je. Juk ji ai??i?? Gedimino Karaliaus ai??zRytoai???, ankstyvosios Algimanto Ai??vAi??gA?dos tapybos personaA?A? ai??zbendraamA?Ai??ai???. Tai verA?ia susimAi??styti ai??i?? ar tikrai mene anuomet A?kAi??nyta idealizuota tikrovAi?? buvo vien slogios dvasinAi??s ir politinAi??s situacijos maskuotAi??? Apie tai yra taikliai kalbAi??jAi??s pats menininkas: ai??zSkulptoriaus psichologija turi bAi??ti kitokia nei laisvo menininkoai???ai??i?? tapytojo ar grafiko. Mes tampame laisvi tik tada, kai kuriame darbus, nesusietus su vieA?Ai??ja erdve. Tai maA?osios skulptAi??ros, skirtos parodA? salAi??ms. Dabar architektui reikalingesnis dizaineris negu skulptorius, mes atsidAi??rAi??me tarsi ai??zA?irklAi??seai???. O dar skaudA?iau, kad sovietmeA?iu buvAi?? kaip opozicija socialistiniam realizmui, patekome A? tas paA?ias girnas, kurios vienodai mala visAi?? anAi?? laikotarpA?. Juk daA?nai skulptAi??raai???ai??i?? tai A?mogaus figAi??ra, ir jei prie jos nebus uA?raA?o, sunkiai atskirsi (nebent iA? antpeA?iA?) sovietinA? partizanAi?? nuo Lietuvos partizano.ai??? IA? tiesA? nerAi??pestingas, hedonistinis jaunystAi??s, tobulo, dailaus kAi??no, motinystAi??s kultas buvo ta ai??znuodAi??mAi??ai???, kuriAi?? menininkams dosniai atleisdavo sovietmeA?io ideologai. PanaA?ios temos tarpte tarpo vieA?A?jA? erdviA? skulptAi??rose, puoA?usiose parkus, skverus, visuomeninius pastatus ir jA? kompleksus. TaA?iau A?i sovietmeA?iu sukurta skulptAi??ra atrodo itin A?iuolaikinAi??, be jokios laiko patinos, sovietizacijos ar ideologijos apnaA?A?. Labiausiai todAi??l, kad menininkas A?ia aiA?kiai pavaizdavo ne tik apibendrintAi?? jaunytAi??s, motinystAi??s metaforAi??, bet ir konkretaus laiko tipaA?Ai??. Juk vAi??jyje plazdanA?ios moters plaA?kelnAi??s ai??i?? tikras hipiA? mados A?enklas. O apnuoginta krAi??tinAi?? ir ryA?tingas A?ingsnis, atvira ir drAi??si motinystAi??s manifestacija siejasi ir su A?iuolaikinAi??s dailAi??s A?vaizdA?iais. Kaip A?ia neprisiminsi daug A?urmulio sukAi??lusios Vilmanto MarcinkeviA?iaus ai??zXX a. Madonosai???? Anot menininko, savo darbe jis pavaizdavo A?iuolaikinAi?? MadonAi??, atAi??jusiAi?? iA? praeities, o iA? pirmo A?vilgsnio nereikA?mingos detalAi??s paveiksle A?gyja didelAi?? svarbAi??: ai??zMAi??lyni dA?insai tarybiniu laikotarpiu buvo laisvAi??s simbolis, berniuko raudonos kelnAi??s ai??i??Ai?? tarsi stereotipinis laikmeA?io palikimas.ai??? Tiesa, vasariA?ka skulptoriaus Madona ai??i??Ai?? be jokios polichromijos, pavirA?iaus dekoro. A?ia alsuoja iki stiklo lygumo tik nugludintas medA?io pavirA?ius, taikliai A?kAi??nijantis jauno ir stangraus kAi??no formas. Ai??ios, savo ruoA?tu, atlieka ne vienAi??, o net trejetAi?? vaidmenA?: antrina nuo seno dailAi??je A?sitvirtinusiai motinystAi??s ikonografijai, kalba apie amA?inAi?? jaunystAi?? ir groA?A? ir galiausiai pasakoja apie konkretA? laikmetA?. Arba net apie keletAi?? epochA? ai??i??Ai?? sovietmeA?iu tramdytAi?? laisvAi??s troA?kimAi?? ir mAi??sA? dienA? realijas, kai prisimenami seni idealai ir kuriami nauji.