StereotipiA?kai apie stereotipus

A?URNALAS: KNYGA? AIDAI
TEMA: RECENZIJOS
AUTORIUS:Ai??Darius StaliAi??nas
DATA: 2013-06

Krzysztof Buchowski, Litvomanai ir polonizuotojai: Mitai, abipusAi??s nuostatos ir stereotipai lenkA? ir lietuviA? santykiuose pirmoje XX amA?iaus pusAi??je, iA? lenkA? kalbos vertAi?? Irena AleksaitAi??, Vilnius: Baltos lankos, 2012, 608 p., iliustr., 1000 egz.

Dailininkas Zigmantas Butautis

2006 m. Lenkijoje iA?leista Krzysztofo Buchowskio knyga1 pagaliau buvo iA?versta ir A? lietuviA? kalbAi??. Ai??io lenkA? istoriko darbus Lietuvos tyrinAi??tojai gerai A?ino, daA?nai juo remiasi, taip pat ir A?ia, prieA? A?eA?etAi?? metA? publikuota knyga. Tad suprantama, kad knygos vertimas yra pirmiausia naudingas plaA?iajai, istorija besidominA?iai visuomenei, o ne tyrinAi??tojams. IA? karto reikia pasakyti, kad A?i knyga yra reikA?mingas istoriografinis lietuviA?ai??i??lenkA? ar Lietuvosai??i??Lenkijos A?vykis, ir nekyla jokiA? abejoniA?, kad jAi?? vertAi??jo iA?versti A? lietuviA? kalbAi??.

Knygoje istorinAi?? medA?iaga sugrupuota chronologiniu principu: pirmame skyriuje raA?oma apie XIX a. pabaigos ai??i?? XX a. pradA?ios epochAi??; antrame nagrinAi??jami 1915ai??i??1922 m.; treA?ias skyrius yra apie tarpukario nuostatas, mitus ir stereotipus; ketvirtame skyriuje aptariamas Antrojo pasaulinio karo laikmetis.

Reikia pabrAi??A?ti, kad su didele dalimi knygoje pateiktA? vertinimA? galima sutikti ir apskritai bendra lietuviA?ai??i??lenkA? santykiA? trajektorija ar abipusiai vaizdiniai, apraA?yti knygoje, atitinka ir lietuviA? istoriografijoje vyraujanA?ius vertinimus, skirtumas tik tas, kad lietuviA? tyrinAi??tojai kol kas nAi??ra pateikAi?? tokio, gana ilgAi?? istorinA? laikotarpA? apimanA?io, tyrimo. Labai svarbu ir tai, kad autorius aiA?kiai apibrAi??A?Ai?? pagrindines analitines sAi??vokasAi??ai??i?? mitAi??, stereotipAi??, atvaizdAi?? ai??i?? kurios turAi??jo tapti instrumentais, padedanA?iais dekonstruoti ir sutvarkyti kalbAi??jimus apie ai??zjuosai??? skirtinguose diskursuose. Labiausiai pavykAi??, mano supratimu, yra tie knygos poskyriai, kuriuose kalbama apie abipusius stereotipus tarpukariu (p. 317ai??i??331, 391ai??i??407), ai??i?? jie geriausiai atitinka pradinA? knygos sumanymAi??. VisiA?kai nekyla abejoniA? dAi??l to, kad bet kuris mokslininkas, tyrinAi??siantis XIXAi??a. pabaigos ai??i?? XX a. pirmos pusAi??s lenkA? ir lietuviA? santykius ar abipusius vaizdinius, turAi??s remtis ir A?ia knyga. YpaA? recenzuojamos knygos autoriA? reikAi??tA? pagirti uA? tai, kad jis ne tik analizavo A?altinius lietuviA? kalba, bet ir gausiai rAi??mAi??si lietuviA?ka istoriografija. Vis dAi??lto knygoje yra tam tikrA? problemA?, A? kurias ir norAi??A?iau atkreipti dAi??mesA?.

Knygos autoriaus manymu, ai??ztarpukaris atrodo esAi??s svarbiausias laikotarpis, geriausiai atskleidA?iantis tarpusavio santykiA? raidAi?? per visAi?? XX a. pirmAi?? pusAi??ai??? (p. 13), todAi??l jam skiriama daugiausia dAi??mesio. Kitoje knygos vietoje tarpukario reikA?mAi?? suformuluota dar stipriau: ai??zPoA?iAi??rA? A? lenkA? ir lietuviA? santykiA? istorijAi??, taip pat A? paA?ius lenkus ir LenkijAi?? lAi??mAi?? tarpukariu susiformavusi mitologijaai??? (p. 173). TaA?iau jau paA?ioje knygoje galime rasti teiginiA?, verA?ianA?iA? A?iek tiek suabejoti tokiu apibendrinimu: ai??zDaugelis tarpukario lietuviA? lenkams priskiriamA? savybiA? buvo kilusios iA? tradicinio A?lAi??ktiA?kai lietuviA?ko KarAi??nos gyventojA? A?sivaizdavimoai??? (p. 317); ai??zReikia paA?ymAi??ti, kad suvokimas, jog bAi??tina prieA?intis lenkams, tapo besikurianA?io Lietuvos valstybingumo pagrindu anksA?iau, nei A?vyko dalykai, kurie ilgiems metams apnuodijo lenkA? ir lietuviA? santykius. PagrindinAi??s lenkA? kaip prieA?A? A?vaizdA?io sudedamosios dalys susiformavo gerokai prieA? konflikto, kuris kasdieniu supratimu buvo laikomas generolo L. A?eligovskio akcijos padariniu, eskalacijAi??ai??? (p. 151ai??i??152). Mano paA?intis su XIX a. pabaigos ai??i?? XX a. pradA?ios A?altiniais leistA? tvirtinti, kad plaA?iAi??ja prasme jau tuo metu lietuviA? visuomenAi??je susiformavo esminiai lenko vaizdinio elementai; tarpukaris tik A?tvirtino masAi??se tuos mitus ir stereotipus. Gali bAi??ti, kad Buchowskio iA?vada apie tarpukario svarbAi?? yra tikslesnAi??, kai kalbama apie lietuviA? vaizdinA? lenkA? visuomenAi??je, bet A?iuo atveju recenzento kompetencija, iA? tiesA?, yra ribota.

Be to, nepaisant minAi??tA? labai vykusiA? analitiniA? kategorijA? (mitas, stereotipas, atvaizdas) definicijA? knygos pradA?ioje, vAi??liau jos vartojamos labai retai, tad skaitytojui lieka nelabai aiA?ku, kur yra stereotipai, kur atvaizdai, o kur ai??i?? mitai. Kartu knygoje yra ir didesnAi?? problema, susijusi su tiriamuoju objektu ai??i?? A?ia rasime siuA?etA?, kurie, be jokios abejonAi??s, galAi??tA? patekti A? abipusiA? vertinimA? problematikAi??, taA?iau lygiai taip pat autorius daug raA?o apie santykius tarp dviejA? tautiniA? grupiA? (jA? elitA?) ar tarpvalstybines problemas, politines ateities projekcijas ir panaA?ius klausimus. Suprantama, kad, pavyzdA?iui, politinAi??s istorijos visiA?kai ignoruoti tokioje knygoje nebAi??tA? tikslinga, taA?iau tokius ai??i?? A?alutinius ai??i?? siuA?etus reikAi??tA? tvarkingai atskirti nuo pagrindinio tiriamojo objekto.

Kita problema, su kuria susiduriame Buchowskio knygoje, susijusi su nekritiA?ku A?altiniuose vartojamA? sAi??vokA? pavertimu analitinAi??mis kategorijomis. Ypatingo dAi??mesio A?iame kontekste nusipelno senalietuviA? (senA?jA?/istoriniA? lietuviA?) ir jaunalietuviA? sAi??vokos. IA? pradA?iA? (p. 38ai??i??39, 126) autorius paA?ymi, kad taip, t.Ai??y. kaip senalietuvius save apibAi??dindavo kai kurie XXAi??a. pradA?ios bajorai, o vAi??liau (p. 129) A?iAi?? terminijAi?? be jokiA? paaiA?kinimA? naudoja kaip analitines kategorijas. Ai??ioje vietoje verta paA?ymAi??ti, kad labai greitai A?ie terminai kaip analitinAi??s sAi??vokos buvo pradAi??tos vartoti ir kai kuriA? Lietuvos istorikA?. Ai??tai Alfredas Bumblauskas, remdamasis Buchowskio tekstais, tvirtina, kad kova dAi??l Vilniaus ai??i?? tai ne tiek lietuviA?ai??i??lenkA? konfliktas, kiek pilietinis karas2. Tiesa, Bumblauskas daro tam tikAi??rAi?? iA?lygAi??: kadangi vienas iA? tA? senalietuviA? ai??i?? Lucjanas Ai??eligowskis ai??i?? dAi??josi su Lenkija, tai jis esAi?? tokiu bAi??du iA?davAi??s Lietuvos idAi??jAi??3. Kitame straipsnyje paA?ymima, kad Ai??eligowskis ai??zmanipuliavo Lietuvos varduai???4. A?ia turAi??tA? kilti pagrA?stas klausimas, kas gi tuomet ai??zlietuviA?kaai??? yra senalietuvio paA?iAi??rose, jei jis ai??zmanipuliavo Lietuvos varduai??? ir dAi??josi su Lenkija? Nekvestionuoju A?iuo atveju tokios terminijos (senalietuviA? ir naujalietuviA?) kaip analitiniA? kategorijA? vartojimo istoriniuose tyrimuose. IA? tiesA? ai??znaujalietuviaisai??? vadinant su modernia ai??i?? etnolingvistine ai??i?? lietuvybe besitapatinanA?ius visuomenAi??s veikAi??jus, ai??zsenalietuviA?ai??? tipui galima priskirti tuos XIX a. pabaigos ai??i?? XX a. pradA?ios lenkakalbius asmenis Lietuvoje ar Baltarusijoje, kurie nuoA?irdA?iai buvo lojalAi??s istorinAi??s Lietuvos kaip daugiau ar maA?iau savarankiA?kos valstybAi??s atkAi??rimo idAi??jai. TokiA?, kaip A?inia, buvo galima rasti tiek tarp krajovcA? demokratA?, tiek ai??i?? su iA?lygomis ai??i?? konservatyviojoje krajovcA? dalyje. Ai??ioms grupAi??ms priskirtini asmenys nepritarAi?? lietuviA? tautiniame judAi??jime dominavusiam tautinAi??s valstybAi??s sukAi??rimo modeliui, taA?iau lygiai taip pat jiems buvo nepriimtini ir aneksionistiniai lenkA? planai, todAi??l rivalizacija dAi??l Vilniaus ai??i?? tai ne ai??zsenalietuviA?ai??? ir ai??znaujalietuviA?ai??? susidAi??rimas, o dviejA? moderniA? nacionalizmA?Ai??ai??i?? lenkA? ir lietuviA? konfliktas5.

Dalis problemA? A?ioje knygoje, mano supratimu, kyla dAi??l, pavadinkime, ai??zlenkiA?koai???, o ne neA?aliA?ko recenzuojamos knygos autoriaus poA?iAi??rio A? aptariamas problemas. Ne vienoje vietoje autorius ai??ziA?siduodaai???, kad jis A?ino, kaip teisingai turAi??jo pasielgti jo apraA?omi istoriniai veikAi??jai: ai??zSantykiA? normalizavimo ir oficialiA? kontaktA? atnaujinimo periodas (1938ai??i??1939) buvo pernelyg trumpas, kad padarytA? kokiAi?? nors A?takAi?? abipusAi??ms nuostatoms. Daugeliu atvejA? trAi??ko ir valios, ypaA? lietuviA?, tokiems pokyA?iams vykdytiai??? (p. 494). Kitoje vietoje Buchowskis raA?o, kad kariniame konflikte po Pirmojo pasaulinio karo lenkA? politiniA? jAi??gA? pozicija buvo nulemta ne ai??zgrobikiA?kA? siekiA?ai???, o ai??ztvirto A?sitikinimoai???, jog ai??zbuvusios Lietuvos DidA?iosios KunigaikA?tystAi??s A?emAi??se gyvenanA?ios tautos yra nesubrendusiosai??? (p. 183). Ne ai??zgrobikiA?kaisai??? tokius siekius galime vadinti tik tuo atveju, jei manysime, kad tyrinAi??tojas, apraA?ydamas istorinius procesus, gali vadovautis ta paA?ia logika kaip ir jo apraA?omi istoriniai personaA?ai.

Kitas epizodas, kai autorius perima apraA?omA? istoriniA? veikAi??jA? logikAi??, susijAi??s su teiginiu, kad lietuviA? tautinis judAi??jimas yra Rusijos imperinAi??s valdA?ios intrigos produktas. Tiesa, Buchowskis A?iuo atveju visiA?kai nesusitapatina su XX a. pirmos pusAi??s lenkA? visuomenAi??s veikAi??jais, kurie lietuviA? nacionalizmAi?? laikAi?? prieA? lenkus nukreipta carinAi??s valdA?ios ai??zdiversijaai???, tAi?? mintA? A?iek tiek pakoreguodamas teiginiu, kad reikia atsiA?velgti ir A? kitas prieA?astis, paskatinusias lietuviA? tautinio judAi??jimo atsiradimAi?? (socialinis lietuviA? valstieA?iA? antagonizmas su bajorais; senosios, LDK laikus siekianA?ios antipatijos KarAi??nai bei literatAi??rines aspiracijas, p. 55ai??i??56). Labai klystume, jei manytume, kad A?i tezAi?? apie ai??zrusiA?kAi?? rankAi??ai??? knygoje yra kaip nors moksliA?kai pagrA?sta. Tiesa, Buchowskis keletAi?? kartA? tokiAi?? mintA? vienaip ar kitaip pakartoja, taA?iau arba ji nAi??ra visiA?kai pagrindA?iama (pvz., p. 78), arba remiasi abejotinais A?altiniais. Ai??tai p.Ai??69 knygos autorius raA?o: ai??zTyrinAi??tojA? nuomone, lietuviA? tautinis judAi??jimas A?iuo atveju A?kvAi??pimo veikiausiai sAi??mAi??si iA? rusiA?ko nacionalizmo teziA?, nacionalizmo, kuris ieA?kojo vieningA?, A?inoma, rusiA?kA?, A?aknA? beveik visose tautose, gyvenanA?iose europinAi??je imperijos dalyjeai???. Ai??iuo atveju Buchowskis remiasi dviejA? autoriA? publikacijomis. Viena iA? A?iA? publikacijA? yra Zitos MediA?auskienAi??s straipsnis apie AdomAi?? HonorijA? KirkorAi??, kuris niekaip negalAi??tA? bAi??ti laikomas lietuviA? tautinio judAi??jimo veikAi??ju. Kitoje vietoje remiamasi A?eslovu LaurinaviA?iumi: ai??ztuometinio lietuviA? iA? paA?iAi??ros neracionalaus valdanA?io elito poelgiams A?takos turAi??jo ir rusA? slavofilA? tradicijos, kurioms A?is elitas pritarAi??. LietuviA? tautinio judAi??jimo ideologai iA? esmAi??s palaikAi?? slavofilA? koncepcijas, skelbianA?ias, kad lietuviai tradiciA?kai gyveno santaikoje su Maskva, kol atsirado lenkai ir buvo pasiraA?yta Lenkijos ir Lietuvos unijaai??? (p. 164). IA? tiesA? LaurinaviA?ius raA?o panaA?iai ai??i?? jis dAi??sto slavofilA? pozicijAi?? apie draugiA?kAi?? rusA? ir lietuviA? sugyvenimAi?? iki to laiko, kol Lietuvoje pradeda reikA?tis lenkA? A?taka ir leidA?ia suprasti, kad tos idAi??jos rado atgarsA? lietuviA? politiniame elite6. Tik A?ia yra pora problemA?. Pirma, LaurinaviA?ius perspAi??ja, kad nereikAi??tA? absoliutinti tokios iA?vados, o antAi??ra, A?i jo tezAi?? visiA?kai nAi??ra pagrA?sta empirine medA?iaga.

Dar vienas panaA?us epizodas susijAi??s su tuo, kaip knygoje pristatomas modernaus lietuviA? nacionalizmo santykis su A?emaitiA?kumu: ai??zO ligA?iolinAi??s ai??zA?emaiA?iA? liaudiesai???, dabar jau ai??zsutautintosai???, atstovai save vadino lietuviais ir manAi?? turA? iA?skirtinAi?? teisAi?? vartoti A?A? terminAi??. IstorinAi?? A?emaitijAi?? jie vadino Lietuva, reikA?dami pretenzijas ir A? kitas Lietuvos DidA?iosios KunigaikA?tystAi??s A?emesai??? (p. 38ai??i??39). O juk A?i koncepcija ai??i?? apie modernaus lietuviA?kumo iA?takas tik A?emaiA?iA? liaudyje ai??i?? XX a. pradA?ioje buvo plAi??tojama endekA?. GalbAi??t taip, nelabai vykusiai, Buchowskis bandAi?? atpasakoti XX a. pradA?ios lenkiA?kAi?? retorikAi??, taA?iau skaitant knygAi?? atrodo, kad tai paties autoriaus pozicija.

Ai??iame kontekste nestebina ir kai kurie labai reikA?mingi netikslumai, susijAi?? su carinAi??s valdA?ios politika Lietuvoje. Ai??tai, p. 54 raA?oma, esAi?? ai??zGubernijose, kuriose gyventojA? daugumAi?? sudarAi?? lietuviai, dalyje mokyklA? buvo A?vesta lietuviA? kalba kaip dAi??stomasis dalykasai???, nors iA? tiesA? tokia situacija buvo tik Augustavo (vAi??liau, po teritorinAi??s-administracinAi??s reformos ai??i?? SuvalkA?) gubernijoje. Tame paA?iame puslapyje teigiama, kad ai??zKauno kraA?to ai??zliaudyjeai??? buvo ieA?koma visuomeniA?kai aktyviA? asmenA? ir jiems siAi??loma karjera valstybinAi??se struktAi??roseai???, nors realiai valstieA?iai negalAi??jo daryti administraciniA? karjerA?, nes iA?silavinAi?? katalikai, kad ir kilAi?? iA? etniniA? lietuviA?, paprastai traktuoti kaip lenkai, kuriA? valdA?ia bandAi?? atsikratyti ir mokymo institucijose, ir valdA?ios A?staigose. Dar toliau teigiama, kad po 1864Ai??m. valdA?ia ai??zpopuliarinoai??? leidinius ai??zgraA?dankos raidAi??misai???, tarsi nebAi??tA? buvAi?? 1865 m. A?vesto draudimo. Ai??ie netikslumai nestebina, nes jie Rusijos tautinAi?? politikAi?? lietuviA? atA?vilgiu rodo buvus gerokai A?velnesnAi??, negu mes apie jAi?? A?inome iA? A?iuolaikinAi??s istoriografijos. Tas kitoks nei dabartinAi??je lietuviA? istoriografijoje atskleistas carinio reA?imo pobAi??dis, suprantama, leidA?ia lengviau pagrA?sti tezAi?? apie Rusijos valdA?ios inspiruotAi?? lietuviA? tautinA? judAi??jimAi??.

Gali bAi??ti, kad ir kitas knygoje pasitaikantis netikslumas yra sAi??lygotas tos aplinkybAi??s, kad Buchowskis neiA?sivadavo iA? lenkiA?kame diskurse pateiktA? lietuviA? tautinio judAi??jimo interpretacijA?. Turiu omenyje autoriaus teiginA?, esAi?? lietuviA? tautinis judAi??jimas etninAi?? LietuvAi?? tapatino su istorine ir reiA?kAi?? teritorines pretenzijas A? visas buv. LDK A?emes. Nors lietuviA?kas ai??zmentalinis A?emAi??lapisai??? dar galAi??tA? sulaukti detalaus tyrinAi??tojo A?vilgsnio, taA?iau principinAi?? lietuviA? politinio elito pozicija XX a. pradA?ioje yra aiA?ki ai??i?? tik dalis istorinAi??s Lietuvos buvo traktuojama kaip etnografinAi?? Lietuva ir bAi??tent tokia teritorija, kurioje, be kita ko, lietuviai turAi??tA? sudaryti daugumAi??, turAi??jo nubrAi??A?ti modernios valstybAi??s sienas.

Ai??iame kontekste galima bAi??tA? pakoreguoti ir kitAi?? Buchowskio teiginA?. Jis raA?o, kad svarbiausias lietuviA?kumAi?? nusakantis kriterijus buvo etninAi?? kilmAi??: ai??zTautiA?kumas buvo pripaA?intas A?gimta savybe, nepriklausanA?ia nuo A?mogaus valios, perduodama iA? kartos A? kartAi??. Vieninteliu determinantu buvo pripaA?A?stami kraujo ryA?iai. Kalbos kriterijus irgi buvo laikomas antraeiliuai??? (p. 70). IA? tiesA? lietuviA? nacionalizmas ai??i?? tipiA?kas primordializmo atvejis. TaA?iau Buchowskio pateikta interpretacija, kai esminis tautiA?kumAi?? nusakantis kriterijus yra kilmAi??, o kalba tAi??ra tik ai??zantraeilisai??? dalykas, mano supratimu, gerokai supaprastina situacijAi??. Reikalas tas, kad A? tapatybiA? ideologijas arba, paprasA?iau sakant, A? tai, kaip politiniai elitai konstruoja tapatybes, turAi??tume A?iAi??rAi??ti kontekstualiai; dar kitaip pasakius, turime prisiminti, kad nacionalizmai turAi??jo tiek ai??zvidinesai???, tiek ir ai??ziA?orinesai??? funkcijas. ai??zKalbAi??damiesi su kitaisai??? lietuviA? tautinio judAi??jimo lyderiai sprendAi?? vienus uA?davinius, o siekdami valstieA?ius paversti lietuviais (Eugen Weber)Ai??ai??i?? jau visai kitus. Tai A?tai tada, kai buvo galvojama apie vidinAi?? grupAi??s konsolidacijAi??, neabejotinai dauguma lietuviA? tautinio judAi??jimo lyderiA? skelbAi??, kad kalba esanti esminis tautiA?kumo poA?ymis,Ai??ai??i?? lietuvis yra tik tas, kuris kalba lietuviA? kalba. Tuo tarpu sprendA?iant ai??ziA?orinesai??? problemas, ai??i?? pavyzdA?iui, kai reikAi??davo pagrA?sti pretenzijas A? teritorijas, kuriose lietuviA?kai kalbanA?iA? gyventojA? buvo labai maA?ai, arba kai buvo apeliuojama A? bajorijos prigimtinA? tautiA?kumAi??, ai??i?? jau buvo pasitelkiami kiti veiksniai, taip pat ir etninAi??s kilmAi??s argumentas.

Yra knygoje ir smulkesniA? netikslumA?. Joje raA?oma, kad pirmosios lietuviA?kos partijos buvo A?kurtos tik 1905 m., kai gerai A?inoma, jog tiek socialdemokratai (1896), tiek demokratai (1902) jau iki revoliucijos buvo sukAi??rAi?? partijas. Tiesa, kai kurie netikslumai bus atsiradAi?? ne dAi??l autoriaus kaltAi??s, tad kartais pravartu prieA? pradedant (kad ir mintyse) kritikuoti autoriA?, paA?velgti A? originalAi??. Verta nurodyti keletAi?? klaidA?, atsiradusiA? verA?iant knygAi?? A? lietuviA? kalbAi??. LietuviA?kame tekste atsiradAi??s ai??z1864 m. sukilimasai??? (p. 53, 57, 76, 84, 112, 115) akivaizdA?iai yra klaidingas ai??zSausio sukilimoai??? ai??zvertimasai??? A? lietuviA? kalbAi??. Netiksliai iA?verstas ir sakinys apie lietuviA?kos spaudos tradiciniais raA?menimis draudimAi??: ai??zAntai 1864 m. cariniai valdininkai uA?sakAi?? daugybAi?? publikacijA? lietuviA? kalba, spausdintA? lotyniA?kais raA?menimis, kartu populiarindami spaudAi?? graA?dankos raA?menimisai??? (p. 54). PanaA?u, kad A?ia lenkiA?kas A?odis zakazaAi?? (ai???uA?draustiai??i??; A?r. knygAi?? lenkA? kalba, p. 37) sumaiA?ytas su rusiA?ku ?i???i?????i???i???i??Ni??N? (ai???uA?sakytiai??i??). Netiksliai iA?verstas ir sakinys knygos ai??zPabaigojeai???: ai??zLenkA? ir lietuviA? konfliktas per PirmAi??jA? pasaulinA? karAi?? (1918ai??i??1922) iA?laisvino didA?iulA? abipusAi??s neapykantos potencialAi??ai??? (p. 492). Suprantama, kad Buchowskis A?ino, jog 1918 m. Pirmasis pasaulinis karas baigAi??si, o ne prasidAi??jo: W czasch konfliktu polsko-litewskiego z lat pierwszej wojny Ai??wiatowej i okresu 1918ai??i??1922 uwolniAi?? siAi?? ogromny potencjaAi?? wzajemnej niechAi??ci (knyga lenkA? kalba, p. 367).

Ai??i recenzija neturAi??tA? atbaidyti potencialiA? KrzyszAi??tofo Buchowskio knygos skaitytojA?. Verta pabrAi??A?ti dar kartAi??, kad monografija yra vertinga ir A?domi tiems, kurie domisi XIX a. pabaigos ai??i?? XX a. pirmos pusAi??s lenkA?ai??i??lietuviA? abipusAi??mis percepcijomis. TaA?iau recenzijoje norAi??ta atkreipti dAi??mesA? A? kai kurias, gal ne visiA?kai pagrA?stas autoriaus tezes, turinA?ias nemaA?Ai?? potencialAi?? iA?populiarAi??ti moksliniuose ir paramoksliniuose tekstuose.

Ai??

1 Ai?? Krzysztof Buchowski, Litwomani i polonizatorzy: Mity, wzajemne postrzeganie i stereotypy w stosunkach polsko-litewskich w peirwszej poAi??owie XX wieku, BiaAi??ystok: Wydawnictwo uniwersytetu w BiaAi??ymstoku, 2006.

2 Ai?? Alfredas Bumblauskas, ai??zLietuvos DidA?iosios kunigaikA?tystAi??s ir paveldo ai??zdalybosai??? istoriografijoseai???, in: Lietuvos DidA?iosios kunigaikA?tijos tradicija ir paveldo ai??zdalybosai???, sudarAi?? Alfredas Bumblauskas, Ai??arAi??nas Liekis, Grigorijus PotaA?enko, (ser. Lietuvos istorijos studijos), Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2008, p. 63; taip pat A?r. Alfredas Bumblauskas, ai??zLietuvos tAi??kstantmetis: dvi atmestos alternatyvosai???, in: Lietuvos istorijos studijos, 2009, t. 23, p. 132; EglAi?? BurbaitAi??, ai??z1791 m. spalio 20Ai??d. ai??zabiejA? tautA? tarpusavio A?A?adoai??? istorinAi?? reikA?mAi?? ir aktualumasai???, in: Istorija, 2009, t. 73, in: http://www.istorijoszurnalas.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=169&Itemid=60, (2013-02-05); ai??zAlfredas Bumblauskas: Kova dAi??l Vilniaus buvo pilietinis konfliktasai???, in: http://www.delfi.lt/archive/print.php?id=18950675, (2013-02-05).

3 Ai?? Alfredas Bumblauskas, ai??zLietuvos DidA?iosios kunigaikA?tystAi??s ir paveldo ai??zdalybosai??? istoriografijoseai???, p. 63ai??i??64.

4 Ai?? Alfredas Bumblauskas, ai??zLietuvos tAi??kstantmetis: dvi atmestos alternatyvosai???, p. 132.

5 Ai?? PlaA?iau mano ir Rimanto Miknio poA?iAi??ris A? A?iAi?? koncepcijAi?? iA?dAi??stytas:Ai?? ai??zThe ai??zOldai??? and ai??zNewai??? Lithuanians: Collective Identity Types in Lithuania at the Turn of the Nineteenth and Twentieth Centuriesai???, in: Forgotten Pages in Baltic History: Diversity and Inclusion, edited by Martyn Housden and David J. Smith, Amsterdam, New York: Rodopi, 2011, p. 35ai??i??48.

6 A?eslovas LaurinaviA?ius, Politika ir diplomatija: LietuviA? tautinAi??s valstybAi??s tapsmo ir raidos fragmentai, Kaunas: Naujasis lankas, 1997, p. 235.