SugrA?A?imas

A?URNALAS:Ai??LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: DailAi??
AUTORIUS:Ai??Vacys Reimeris
DATA: 2014-01

BAi??na nutikimA?, kai kaA?kada patirtAi?? malonA? A?vykA? mums ir vAi??l sugrAi??A?ina koks nors reiA?kinys, netikAi??tas atvejis ai??i?? gal seniai matytas A?mogus, gal net koks ypatingas daiktas ai??i?? nuotrauka, paveikslas, knyga.

Ai??A? kartAi?? bAi??tent knyga mane sugrAi??A?ino A? keturiasdeA?imties metA? praeitA?, A? svetimo kraA?to padangAi??, A? nepaprastai mielo tautieA?io glAi??bA?.

Jonas RimA?a 1955 m. Buenos AirAi??se A?alia indAi??nAi??s portreto. Nuotrauka iA? Lietuvos dailAi??s muziejaus archyvo
Jonas RimA?a 1955 m. Buenos AirAi??se A?alia indAi??nAi??s portreto. Nuotrauka iA? Lietuvos dailAi??s muziejaus archyvo

Knygos virA?elyje ne asmens nuotrauka, o A?odA?iai apie eA?ere nuskendusius varpus ai??i?? ai??zUA?bAi??rAi?? AlauA?e nuskendAi?? varpai”. Knygos autorAi?? Aurelija AlmonAi?? AkstinienAi??. KAi?? buvo uA?bAi??rAi?? tie varpai? Kol paaiA?kAi??s, dabar aA? pats, lyg uA?burtas, vAi??l atsiduriu ne tik anoje Atlanto pusAi??je, o prie kito ai??i??Ai??Ai?? Ramiojo vandenyno krantA? ai??i?? saulAi??toje Kalifornijoje. A?ia jau buvau susitikAi??s, pabendravAi??s su keletu iA?eivijos kultAi??ros A?moniA? ai??i?? Bernardu BrazdA?ioniu, Broniu Raila. Pastarasis buvo pavAi??A?inAi??s po Los AndA?elo apylinkes, iki A?inomosios etnologAi??s Marijos GimbutienAi??s sodybos kalnuose, pas raA?ytojAi?? AlAi?? RAi??tAi??, poeto Lemberto naA?lAi?? MonikAi?? LembertienAi??.

Dar A?ikagoje poetas Kazys BradAi??nas man patarAi??: bAi??si AngelA? mieste ai??i??Ai??Ai?? bAi??tinai aplankyk ir lietuviA?kAi??jA? Gauguino genAi?? ai??i?? dailininkAi?? JonAi?? RimA?Ai??. Apie A?A? iA?eivijos dailininkAi?? A?inojau, maA?iau kai kuriA? jo paveikslA? reprodukcijA?, o prieA? kelionAi?? A? UA?atlantAi?? dar ir tuometis DailAi??s muziejaus vadovas Pranas Gudynas pageidavo, kad aplankyA?iau, susitikA?iau su Jonu RimA?a. UA?siminus man apie tokA? norAi?? Broniui Railai, jis iA? karto tarAi??:

ai??i?? Ai??i korta jAi??sA? rankose, papraA?ykite mano brolio Vlado (pas jA? buvau apsistojAi??s), jis jus ir nuveA? pas JonAi?? RimA?Ai??, tikrai A?domA? A?mogA?, jie geri paA?A?stami.

ai??i?? Puiku! Maestro bus labai patenkintas, ai??i?? entuziastingai pasakAi?? Vladas, pats turAi??jAi??s polinkA? pieA?ti, tapyti. ai??i??Ai??Ai?? RimA?a pasiilgAi??s bet kokio susitikimo su sveA?iais iA? Lietuvos.

SAi??dam maA?inon, patraukiam vandenyno link, Santa Monikon. BAi??go gelsvai nurudintos lyg gulinA?io liAi??to nugara kalvos, palmiA? gojeliai su baltuojanA?iais kotedA?ais. Ai??vietAi?? kaitri saulAi??. Kai sustojome ai??i?? nustebau: atsidAi??rAi??me triukA?mingoje automobiliA? aikA?telAi??je ai??i?? A?moniA? A?urmulys, motorA? gausmas, benzino kvapai. Ir ai??i??Ai??Ai?? nedidelis vienaaukA?tis namelis ai??i??Ai??Ai?? gal tarnybinAi??s paskirties. ai??zAi??tai A?ia Jono RimA?os rAi??mai…” ai??i?? su A?ypsena iA?tarAi?? Vladas. Dar labiau netikAi??tas vaizdas pasirodAi?? pravAi??rus namuko duris.

Ai??Ai??jome A? nedidelA? kambarA?, uA?pildytAi?? bAi??tinais apyvokos daiktais, ir A?prastais, ir ne. Nuo sienA? A?velgAi?? spalvingi paveikslai, tarp lovos ir stalo kyA?ojo molbertas su tuA?A?iu baltos drobAi??s keturkampiu, A?alia ai??i?? nemaA?ai A?rAi??mintA? paveikslA?. Bet A?iAi?? pirmAi?? akiA? pagavAi?? tuoj pat nustelbAi?? maloniai besiAi??A?ypsantis kambario A?eimininko veidas. JA? jau buvau A?sivaizdavAi??s iA? nuotraukA?: su nuA?armojusiais plaukais, su taip pat A?ila barzdele. NustelbAi?? viskAi?? draugiA?kai iA?tiestos rankos.

ai??i?? Tai jAi??s iA? Lietuvos?! IA? Lietuvos… O kaip miela, malonu!.. PraA?om, ai??i?? ir kambario A?eimininkas iA?kart, kiek sutrikdamas, Ai??mAi?? atsipraA?inAi??ti, kad A?ia taip ankA?ta, kad A?ia net dviem kAi??dAi??m nelengva susirasti vietos.

ai??i?? Atleiskit, mieli sveteliai, dAi??l tokio nepatogumo, bet ai??i?? kaip nors… Ir kad bAi??tA? kiek erdviau ai??i?? pravAi??rAi?? A? laukAi?? duris. PlAi??stelAi??jo verslo aikA?telAi??s A?urmulio garsai…

A?velgiau A? maloniai A?iltAi?? A?ymaus dailAi??s meistro veidAi??, nuo pirmA? A?odA?iA?, nuo pirmA? jo elgsenos minuA?iA? galAi??jau suprasti, kad tai turtingos sielos, nuoA?irdi asmenybAi??. Nepaisant amA?iaus, dailininko balsas buvo A?valus, akiA? A?vilgsnis aktyvus. Jis sujudo, ir net nepastebAi??jom, iA? kur jo rankose atsiradoMartellioAi??butelis. ai??zNa, kaip tokiA? sveA?iA? nepavaiA?inti?” ai??i?? nuoA?irdA?iai kalbAi??jo, pripildydamas taureles prancAi??ziA?ko gAi??rimo.

ai??i?? Tai A?ia, atrodo, ir jAi??sA? ateljAi??, maestro? ai??i?? paklausiau.

ai??i?? Viskas A?ia. A?ia gyvenu ir dirbu, ai??i??Ai??Ai??Ai?? aiA?kino A?eimininkas. SAi??lygos nekoAi??kios, bet kAi?? padarysi. Po ilgA? kelioniA? ai??i??Ai?? toks pabaigos uostas, ai??i?? jau kiek liAi??dnesniu tonu pridAi??rAi??. ai??i?? Bet sakykite, kaip gyvena, laikosi dailininkai Lietuvoje? Juk poetai su jais pabendrauja, ar ne? ai??i??Ai?? pasuko kalbAi?? kita kryptimi.

JA? domino Lietuvos naujienos, teiravosi, kokius dailininkus paA?A?stu, kokios parodos bAi??na. Supratau, kad jis nemaA?ai A?ino apie savo amato brolius, seka iA? Lietuvos gaunamAi?? spaudAi??, knygas (dAi??kojo uA? ai??zGimtAi??jA? kraA?tAi??”).

Man buvo svarbu iA?girsti apie jo gyvenimo ir kAi??rybos kelius. Ne iA? karto maestro surado pasakojimo pradA?iAi??. PrisiminAi?? tAi??vAi??, kuris buvo A?inomas siuvAi??jas ir labai norAi??jo, kad ir sAi??nus mokytA?si A?io amato. Dar jis paminAi??jo, kad nuo pradA?iA? pradA?ios jA? domino tolimi kraA?tai, apie kuriuos vaikystAi??je girdAi??jo iA? suaugusiA?jA? pasakojimA?. Nutiko taip, kad Pirmam pasauliniam karui prasidAi??jus, ir teko kiek to pasaulio paA?inti, tiesa, ne uA? jAi??riA? mariA? ai??i??Ai?? Ukrainoje, A? kuriAi?? jo A?eimAi?? nubloA?kAi?? karo audra. A?ia jis pradAi??jo lankyti mokyklAi??, kurios suoAi??le sAi??dint rankai magAi??jo sAi??siuviny kAi?? nors papieA?ti, pamarginti.

Ai??iandien, dAi??ka knygos apie jA?, aA? A?inau ir tai, ko tada maestro nepasakAi??: grA?A?us A? LietuvAi??, jo tAi??tuA?is vis tiek iA? jo norAi??jo padaryti siuvimo specialistAi??, netgi pasiuntAi?? JonAi?? Austrijon, Vienon, mokytis A?io amato subtilybiA?. Jaunuolis sAi??A?iningai baigAi?? A?irdies neguodusius mokslus, bet drauge A?iame mieste, lankydamas muziejus, paroAi??das, turtino save dailAi??s, meno A?iniomis. Jas papildAi?? ir A?ia girdAi??ta muzika, kuriAi?? taip pat nuo maA?umAi??s mAi??go. Jaunuolis dar labiau A?sigeidAi?? bAi??ti dailininku. PaaA?trAi??jo nesutarimai su tAi??vu. Ir tada ryA?tingas A?ingsnis ai??i?? pabAi??gimas iA? namA? daugelA? vyliojusian ParyA?iun. Apie tai tada man jau pasakojo ir pats ai??zstudijos ir paveikslA? galerijos” A?eimininkas. Bet neturint nuolatinio materialinio A?altinio, sunku buvo tikAi??tis ko nors daugiau ParyAi??A?iuje pasiekti.

ai??i?? Pasakysiu, kaip patekau PietA? Amerikon, ai??i?? pasuko pokalbA? dailininkas. ai??i?? Dar Lietuvoj girdAi??jau, jog nemaA?ai lietuviA? iA?plaukAi?? laimAi??s ieA?koti A? tuos pietA? kraA?tus. Suviliojo mane pasitaikiusi proga veltui pasiekti tAi?? kontinentAi??. Na, ne visai veltui ai??i?? turAi??jau pasiA?adAi??ti net ketvertAi?? metA? uA? tai papluA?Ai??ti Brazilijos cukraA?vendriA? plantacijose. Matyt, likimo buvo lemta, kad taip ir nutiko ai??i?? nuplukdAi?? mane ten lyg vergA? laivu. Plantacijose triAi??sti labai sunku buvo. Viso laiko neiA?vergavau, pabAi??gau. Pasidairiau kiek San Paule ir atsidAi??riau Argentinoje.

NeturAi??damas kuo mokAi??ti uA? paskaitas meno mokykloje, dirbo A?vairius pripuolamus darbus, bandAi?? tapyti, kiek uA?sidirbti uA? parduodamus paveikslus. Badavo. VisAi?? laikAi?? jautAi??, kad jam labai trAi??ksta profesionalesniA? kAi??rybos A?iniA?. Nustebino jo prisipaA?inimas, kad jis (A?ia Jonas, A?velgdamas A? mane, paklausAi??: rodos, ir poeAi??tai neretai degina savo rankraA?A?ius?) ai??i??Ai?? taip, jis irgi yra sudeginAi??s nemaA?ai jam nepatikusiA? savo paveikslA?.

Aurelija AkstinienAi?? savo knygos puslapiuose, be visokiA? vargA? vargeliA?, lydAi??jusiA? dailininkAi??, pateikia dar ir tokA? priminimAi??: ai??zJono RimA?os menas tarp argentinieA?iA? pradAi??jo garsAi??ti 1935 metais. Buenos AiriA? rotuA?Ai??je buvo surengta pirmoji jo darbA? paroAi??da. UA? paveikslAi?? ai??zPavakarAi?? Buenos AiriA? uoste” RimA?a buvo apdovanotas metine miesto premija. ParodAi?? globojo Lietuvos atstovybAi?? Argentinoje, kuri jau atkreipAi?? dAi??mesA? A? garsAi??jantA? tautietA?. Bet materialinAi?? padAi??tis nepagerAi??jo.

A?inios apie JonAi?? RimA?Ai?? buvo pasiekusios ir LietuvAi??. Jose irgi buvo jo gyvenimo toje tolimoje A?alyje detaliA?. Kad ir tokiA?: tuomeA?iam ai??zAi??vyturio” A?urnale 1934 m. pasirodAi?? Jono Merkio straipsnis ai??zTarp meno burtA? ir buities sarkazmo”, kuriame autorius apie JonAi?? RimA?Ai?? raA?Ai??: ai??zKonventilijos palAi??pAi??n palindAi??s, kambariAi??kA?ty ai??i?? kalAi??jimo celAi??je, daA?A? ir teptukA? prisikrovAi??s, apdriskAi??s ir badmiriaudamas teplioja drobes… Beprotis? Ai??tai jis vienintelA? padoresnA? kostiumAi?? uA?stato lombarde, kad uA? gautus pinigus nusipirktA? daA?A?. Man rAi??pi, kad bAi??tA? gelbAi??jamas nuo praA?Ai??ties mAi??sA? tautai tas asmuo, kuriame reiA?kiasi dideli talento ir gal bAi??simos garsenybAi??s pradai. Jau argentinieA?iai tai pastebAi??jo, ir jA? A?ymusis italA? kilmAi??s dailininkas Kvinkvela Martini (Quinquela) JonAi?? RimA?Ai?? gerai vertina. Gal po metA? kitA? Buenos AirAi??se, kaip jo tAi??vo frakai Londone, laimAi??s aukA?A?iausias premijas, jis bus pripaA?intas dideliu menininku ir plaA?iai ims skambAi??ti jo vardas. ReikAi??tA? tuo asmeniu susirAi??pinti, jA? globoti, A?elpti ai??i?? padAi??ti jam kilti A? meno aukA?tybes.”

Lietuvos atstovybAi??s patalpose RimA?ai buvo paskirtas kambarAi??lis, kur jis galAi??jo gyventi ir dirbti. Atsilygindamas tapAi?? valdininkA? ar jA? A?monA? portretus. Nors jie ir buvo pavykAi??, pagiriami, dailininko tai neguodAi??. Jo kAi??rybinAi?? siela troA?ko kaA?ko kito ai??i?? egzotikos, A?iA? kraA?tA? gyventojA? bAi??ties, juos supanA?ios gamtos.

Apie tai tame mAi??sA? susitikime tada girdAi??jau ir Jono A?odA?ius. Jie savotiA?kai siejosi su vis jo neapleidusiu Lietuvos, gal net svedasiA?kAi??s A?iemos pasiilgimu A?ioje kaitrios saulAi??s A?alyje. Jis papasakojo, kad tada iA? Buenos AiriA? jA? svajonAi?? nubloA?kAi?? A? Argentinos pietus, kur snieguoti kalnai, atA?iaurAi??s vAi??jai, pAi??gos. Buvo savotiA?ka atgaiva juos nutapyti.

ai??i?? Bet, maestro, jAi??sA? drobAi??se virA?enybAi?? vis tiek paAi??mAi?? pietA? saulAi??s nuA?viesta gamta ir ypaA? A?iA? kraA?tA? A?monAi??s, jA? gyvenimo vaizdai, ai??i?? ryA?ausi pastebAi??ti.

ai??i?? Taip, tai tiesa, Nors tapant A?ionykA?A?ius laukus, miA?kus man teptukas nejuA?iom A?terpdavo tokiA? linijA?, tokiA? potAi??piA?, kurie bAi??dingi lietuviA?kam peizaA?ui. NeA?inau, kaip tai nutikdavo. O A?monAi??s ai??i?? A?monAi??s jau bAi??davo kitokie, grynai A?ionykA?A?iai. Ir A?ia Jonas su jam bAi??dingu nuoA?irdumu pabylojo, kad ypaA? jA? sudomino PietA? Amerikoje iA?likusiA? indAi??nA? genA?iA? gyvenimo tikrovAi??. O ji ai??i?? Bolivijoje.

ai??i?? Bolivijon nuvykti aA? jau seniai svajojau, ai??i?? aiA?kino dailininkas, ai??i??Ai?? vien tai, kad ir ten iki A?iol gyva nuostabiosios inkA? istorijos dvasia, saulAi??s garbintojA? kultAi??ros palikimas, europieA?iams sunkiai suvokiami paproA?iai… O indAi??nA? bAi??tis, jA? ypatingas ryA?ys, bendravimas su gamta, jA? namA? apyvoka, audiniai, aprangos A?vairovAi??, pasiA?yminti nepaprastu spalvingumu ai??i??Ai?? tai juk tokie kAi??rybinAi??s traukos dalykai… Pats A?iandien stebiuosi ai??i??Ai?? kaip tokiAi?? krAi??vAi?? metA? pragyvenau Bolivijoje.

To susitikimo metu Jonas RimA?a, A?inoma, negalAi??jo papasakoti visko, kas jA? lydAi??jo trisdeA?imtA? metA?, praleistA? kalnuotoje Bolivijoje. A?ia vAi??l mane gelbsti knyga apie AlauA?o eA?ere nuskendusius varpus. 1937 m. La Pase buvo surengta Jono RimA?os darbA? paroda, labai sudominusi visuomenAi??. Vos ne trisdeA?imtyje drobiA? dailininkas vaizdavo tai, kas negrA?A?tamai iA?nyko ar nyksta dAi??l civilizacijos plAi??tros. PaA?ymAi??tina, kad atidarant parodAi??, dalyvavo Bolivijos vyriausybAi??, diplomatai, meno kritikai. Vietos spauda aukA?tai A?vertino Jono RimA?os kAi??rybAi??. SkambAi??jo ir tokia frazAi??: ai??zEl gran pintor Lituano” (Didis tapytojas lietuvis).

Tik dAi??l savo kuklumo Jonas RimA?a tada nepasakAi??, kad be viso kito, tada Bolivijos vyriausybAi??s jis buvo apdovanotas labai aukA?tu A?ios valstybAi??s apdovanojimu ai??i?? ai??zAndA? Kondoro ordinu”. Jis pakvieA?iamas vadovauti SukrAi??s mieste A?steigtai meno mokyklai.

ai??zTai buvo likimo dovana”, ai??i?? raA?o knygos autorAi??. SenoviA?kame mieste A?kurtoje mokykloje netrAi??ko klausytojA?. RimA?a, visada atminAi??s, kaip sunkiai jam teko graibstytis reikiamA? profesiniA? A?iniA?, dA?iaugAi??si, kad dabar pats gali padAi??ti A? save panaA?iems. Kai dAi??l finansiniA? sunkumA? mokyklos veiklai grAi??sAi?? likvidavimas, RimA?a pasiryA?o A?steigti savo privaA?iAi?? meno mokyklAi??. Jis ne tik veltui mokAi?? gabius jaunuolius, bet ir teikAi?? jiems A?vairiAi?? paramAi?? ai??i??Ai?? pirko mokymosi priemones, netgi rengAi?? ir maitino. LAi??A?as visam kam jis jau galAi??jo gauti iA? parduodamA? paveikslA? Bolivijos aukA?tuomenei, kuri dailininko darbus itin vertino.
MAi??sA? pokalbio Santa Monikoje metu Jonas apie tai tik prabAi??gom uA?siminAi??. ai??zNa, jau galAi??jau pagelbAi??ti ir kitiems…” TaA?iau bAi??tinai priminAi??, kad jam pavyko padAi??ti ne vienam vAi??liau pagarsAi??jusiam bolivieA?iA? dailininkui.

ai??i?? Galiu iA? daugelio paminAi??ti kad ir vienAi?? tokA?, ai??i?? aiA?kino Jonas. ai??i?? Tai Gilis Imana. Jis ne tik A?inomiausias tapytojas savo tAi??vynAi??je, jA? gerai A?ino PaAi??ryA?ius, kiti Europos miestai, ErmitaA?as A?sigijo jo paveikslAi??. NeslAi??psiu, esu tuo patenkintas.
Besikalbant neiA?vengiamai buvo uA?siminta ir apie A?vairias A?takas menininkui jo kAi??rybos kelyje. Jonas paminAi??jo, kad jA? pradA?ioj traukAi?? klasikinis stilius, italiA?ka ir ispaniA?ka mokykla, bet greitai uA?valdAi?? prancAi??zA? impresionizmas.

ai??i?? O taip, A?ito man neiA?vengti, ai??i??Ai?? lyg uA?bAi??gdamas uA? akiA?, pats atvAi??rAi?? keliAi?? mAi??gstamam jo gretinimui su Gauguinu. ai??i??Ai?? Labai daA?nai tAi?? girdA?iu, iA? dalies ir ne taip blogai, kad gretina, na, kartais gal kiek ir per daug to gretinimo, kai pakvimpa lyg ir aklas sekimas prancAi??zA? dailininku. Man jo darbai patiko, bet aA? turAi??jau savo keliAi?? ir juo Ai??jau. Nebuvo minties su juo varA?ytis, sukryA?iuoti lyg A?pagas teptukus. Juk buvo praAi??jAi?? beveik pusA?imtis metA?. Nuvykau A? TaiA?io salAi??, ten pagyvenau, na, ir pabandA?iau pavaizduoti tai, kAi?? iA?vydau. GamtAi??, A?mones, jA? gyvenimAi??. O A?monAi??s ten graA?Ai??s, taurAi??s, tikri gamtos vaikai. Tik civilizacija jiems atneA?Ai?? nemaA?ai bAi??dA?.

Jonas vienAi?? po kito rodAi?? paveikslus, komentavo, kas juose pavaizduota. AiA?kino, kaip vadinasi taitieA?iA? rAi??bai, jA? nacionalinAi??s apeigos, populiarusAi??tamureAi??A?okis, iA?reiA?kiantis jaunuoliA? meilAi??.

ai??i?? AA? jA? nutapiau, o Gauguinas to nepadarAi??, nes misionieriai tada draudAi?? jA? vaizduoti, kaip nepadorA?, seksualA?. Man vienoje parodoje irgi teko susidurti su tokiu poA?iAi??riu, moralistai cenzoriai liepAi?? paveikslAi?? nukabinti.

ai??i?? O Kalifornijos gamta A?kvepia jus tapyti? ai??i?? paklausiau tada dailininkAi??.

ai??i?? Ir be A?ionykA?A?iA? vaizdA? mano tema neiA?sekusi, ai??i?? iA?girdau. ai??i?? IA? dabartinAi??s savo aplinkos dar nieko nesu sukAi??rAi??s. Ir ai??i?? ko gero ai??i?? nesukursiu. Visai A?ia pat vandenynas, kryA?iavAi??s mano kelius, jo ir Atlanto siAi??bavimo esu patyrAi??s nemaA?ai, bet vis svajojau iA?girsti Baltijos oA?imAi??. Ot, jei atvykA?iau Lietuvon… ai??i?? ilgesingu tonu kalbAi??jo dailininkas. ai??i?? Tai jau bAi??tA? iA?imtis. Ai??tai stovi molberte tuA?A?ia drobAi??, kaA?ko laukia. Gal kas nors joje dar ir atsiras, bet ar tai pamatys meno pasaulis ai??i?? vargu… ai??i?? jau ir visai liAi??dnokai uA?baigAi?? Jonas.

ai??i?? Labai norAi??A?iau, kad kuo daugiau mano paveikslA? atsidurtA? Lietuvoje. Drauge lyg ir aA? pats sugrA?A?A?iau tAi??vynAi??n, ko nebeleidA?ia padaryti mano sveikatAi??lAi??, visokie kiti dalykai.

Pro pravertas A? neramiAi?? automobiliA? aikA?telAi?? duris, vakarA? pusAi??je jau raudo vakaro padangAi??, nuspalvindama ir Ramiojo vandenyno neramA?jA? veidAi??.

VieA?nagAi?? pas malonA?jA? maestro gal ir per ilgai uA?sitAi??sAi??. Bet iA? A?eimininko jokio priekaiA?to dAi??l to nebuvo. Buvo patenkintas, kad jA? aplankAi??me, pabendAi??ravome, iA?sikalbAi??jome.. Pakilus iA?eit jis vAi??l nustebino.

ai??i?? Tai jums, brolau, prisiminimui apie mane, ai??i?? draugiA?kai kreipAi??si A? mane maestro, tiesdamas nelauktAi?? dovanAi?? ai??i?? egzotiA?kA? gAi??liA? spalvom A?Ai??rinA?iAi?? audeklo atraiA?Ai??. Apsikabinome, pajutome savo A?irdA?iA? artumAi??… MaestAi??ro prie paskutiniA? A?odA?iA? dar sujudo pripilti po taurelAi??.

Visam laikui iA?liko A?io nepaprasto susitikimo su A?A?ymiu dailininku prisiminimas. Esu labai dAi??kingas knygos autorei Aurelijai Almonei, kad ji padAi??jo sugrA?A?ti A? tAi?? labai nutolusiAi?? saulAi??tAi?? tolimo kraA?to dienAi??, vAi??l pasijausti A?ymaus mAi??sA? iA?eivijos menininko draugAi??je. Kad ir ne specialisto menotyrininko A?vilgsniu, o A?A?valgiu ir nuoA?irdA?iu kultAi??ros entuziasto dAi??mesiu ir A?odA?iu, autorAi?? vaizdingai papasakoja apie Jono RimA?os gyvenimAi?? ir kAi??rybAi??. Nuo gimtojo AlauA?o eA?ero iki kaliforniA?kos Ramiojo vandenyno pakrantAi??s.

Pastaruoju metu Lietuvoje A?vyko kelios Jono RimA?os ai??i?? kad ir ne per gausiausiai mus pasiekusiA? paveiksAi??lA? ai??i??Ai??Ai?? parodos. TaA?iau tai tik nedidelAi?? dalis iA? daugiau nei tAi??kstanA?io jo sukurtA? drobiA?. A?inoma, neA?manoma, sakykim, susigrAi??A?inti iA? Bolivijos jo 300 paveikslA?, kuriuos nupirko A?ios A?alies valdA?ia savo muziejams. Gal neA?manoma pargabenti drobiA?, kurias abiejuose Amerikos A?emynuose iA? dailininko yra nusipirkAi?? privatAi??s asmenys. Bet yra ir kitaip dar galimA? surasti A?io A?ymaus menininko paveikslA?, kurie papildytA? mAi??sA? muziejA? fondus, o gal leistA? ir atidaryti kur nors nuolatinAi?? ekspozicijAi??. Jei ne sostinAi??je, tai gal jo gimtinAi??s padangAi??je, jei ne Svedasuose, tai gal tokiame AukA?taitijos kultAi??ros centAi??re, kokiu tapo AnykA?A?iai. Juk Palangoje atsirado dailininko MonA?io galerija.

IA? Jono RimA?os pasakojimA?, jo laiA?kA?, iA? knygos apie jA? suA?inome, kad, jau gyvendamas JAV, dailininkas kai kuriems tautieA?iams, vykusiems aplankyti Lietuvos ir paA?adAi??jusiems ten nuveA?ti jo paveikslA?, yra davAi??s jA? ne kartAi??. Ir pareiA?kAi??s, kad net dvideA?imt jo kAi??riniA?, kuriuos yra taip patikAi??jAi??s nuveA?ti, kaA?kaip dingo, nepasiekAi?? tiksAi??lo. O jei jie atsirastA? ai??i?? kaip svariai papildytA? mAi??sA? iA?kiliojo iA?eivijos dailininko sugrA?A?imAi??.