SumaiA?ties fone. 2013 metA? PrancAi??zijos literatAi??ros premijos

A?URNALAS:Ai??LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: LiteratAi??ra
AUTORIUS:Ai??Vytautas BikulA?ius
DATA: 2013-12

Ai??iandien PrancAi??zija iA?gyvena ne paA?ius geriausius laikus. Nedarbas pasiekAi?? neregAi??tas aukA?tumas, prancAi??zA? perkamoji galia krito iki 1971 metA? lygio, sumaA?intas PrancAi??zijos skolinimosi reitingas, A?alies prezidentAi?? A?iandien teigiamai vertina tik 20 procentA? respondentA? (FranAi??ois Hollande’as yra prasA?iausiai vertinamas A?alies vadovas per visAi?? V-osios Respublikos istorijAi??, kuri skaiA?iuojama nuo 1958 metA?), juodaodAi?? teisingumo ministrAi?? C. Taubira ne tik vaikai per demonstracijAi??, bet ir savaitraA?tis ai??zMinute” iA?vadino beA?dA?ione, atskleisdamas, kad PrancAi??zijos deklaruojamos moralinAi??s vertybAi??s gali bAi??ti bet kada paA?eidA?iamos (ministrAi?? atsisakAi?? bylinAi??tis su juo, nenorAi??dama daryti jam reklamos). Suprantama, kad visa tai tik didina A?tampAi?? ir kelia sumaiA?tA? A?alyje.

Kaip A?iame sumaiA?ties fone jauA?iasi knygA? pasaulis? 2012 metais, kai buvo renkamas A?alies prezidentas, PrancAi??zijoje buvo nupirkta 2,2 % maA?iau knygA? (keista tradicija, kad knygos visada maA?iau perkamos tais metais, kai renkamas prezidentas). TaA?iau A?iemet knygynA? savininkai dA?iaugiasi ne tik tuo, kad 4 % daugiau buvo nupirkta groA?inAi??s literatAi??ros knygA?, bet ir tuo, kad krizAi??s metais knygA? pardavimai praktiA?kai iA?liko stabilAi??s. Dar vienas A?domus faktas, kad naujas literatAi??ros sezonas, prasidAi??jAi??s paA?ioje rugpjAi??A?io pabaigoje, pasirodA?ius naujoms knygoms, pretenduojanA?ioms A? pagrindines literatAi??ros premijas, beveik visais atvejais teikAi?? ir skaitmeninAi?? knygos versijAi??. Vadinasi, tokia leidyba pradeda A?sibAi??gAi??ti. Juk pernai vienas iA? penkiA? prancAi??zA? per metus A?sigijo ir skaitmeninAi?? knygAi??. Bet prancAi??zA? leidAi??jai kol kas gauna tik 0,7 % pajamA? iA? skaitmeniniA? knygA? prekybos, kai JAV analogiA?ka prekyba duoda 23 % pajamA?.

Neatsitiktinai didA?iausias viltis knygA? leidAi??jai sieja su nauju literatAi??ros sezonu. Mat paskutinieji keturi metA? mAi??nesiai pelningiausi. O jei dar koks leidyklos iA?leistas romanas pelno vienAi?? iA? penkiA? prestiA?iniA? premijA?, leidAi??jas gali skaiA?iuoti ir didA?iulius pelnus. Pernai keturi paskutinieji mAi??nesiai sudarAi?? 43,5 % metA? apyvartos, taA?iau iA? jA? 17,3 % apyvartos buvo padaryta gruodA?io antroje pusAi??je.

GerAi?? pelnAi?? leidAi??jams garantuoja ne tik prestiA?inAi?? literatAi??ros premija, bet ir sugebAi??jimas patenkinti skaitytojA? skonA? ir iA?leisti knygAi??, kuri taptA? bestseleriu. Per metus iki 2013 metA? rugpjAi??A?io bestseleriA? septintukAi?? sudarAi?? E. L. James romanas ai??zPenkiasdeA?imt pilkA? atspalviA?” (976 tAi??kst. egzemplioriA?), J. Dickerio romanas ai??zTeisybAi?? apie Hario Kveberto bylAi??”, 2012 m. pelnAi??s PrancAi??zA? akademijos DidA?iAi??jAi?? romano premijAi?? ir licAi??jA? moksleiviA? Goncourt’A? premijAi?? (691 500 egzemplioriA?), E. L. James romanas ai??zPenkiasdeA?imt tamsesniA? atspalviA?” (576 500 egzemplioriA?), E. L. James romanas ai??zPenkiasdeA?imt iA?laisvintA? atspalviA?” (457 500 egzemplioriA?), D. Browno romanas ai??zInferno” (424 500 egzemplioriA?), G. Musso romanas ai??zRytoj” (368 tAi??kstanA?iA? egzemplioriA?) ir J. Ferrari romanas ai??zPamokslas apie Romos A?lugimAi??”, pernai apdovanotas broliA? Goncourt’A? premija (358 500 egzemplioriA?). Kaip matyti, bestseleriA? sAi??raA?e yra tik du prancAi??zA? autoriai (G. Musso ir J. Ferrari), vienas A?veicarA? raA?ytojas, raA?antis prancAi??ziA?kai (J. Dickeris), o kiti kAi??riniai versti. J. Dickerio ir J. Ferrari atvejai rodo, kad literatAi??ros premijos kai kada gali atverti keliAi?? ir A? bestseleriA? sAi??raA?Ai??. Tad suprantama, kodAi??l leidAi??jai dar pavasarA? ima ruoA?tis lapkriA?io mAi??nesA? A?vyksianA?iai literatAi??ros premijA? medA?ioklei.

Ai??iemet skaitytojA? teismui atiduota 555 romanai, iA? kuriA? 357 paraA?Ai?? prancAi??zA? autoriai, o 198 yra verstiniai. Pernai buvo iA?leista 646 romanai (426 paraA?yti prancAi??zA? autoriA? ir 220 verstiniai), taA?iau nepralenkti lieka 2007 metai, kai rudenA? knygynus uA?plAi??do 727 romanai. Suprantama, kad tik patys didA?iausi A?alies knygynai gali lentynose sutalpinti 555 knygas. Kiti priversti daryti atrankAi??, ir A?ia daug priklauso nuo knygynA? savininkA? patirties ir skonio. Kiekvienas leidAi??jas siekia patraukti leidyklos produkcija, ir didA?iosios leidyklos gali sau leisti kviestis knygynA? savininkus dar vasaros pradA?ioje ne tik supaA?indinti su rudens sezono naujienomis, bet ir primygtinai pirA?ti savo leidA?iamas knygas. Bet pasitaiko, kad nauja knyga knygynA? dAi??mesio nepatraukia, tuomet jos laukia knygA? peilis, kuris jAi?? supjausto ir iA? tA? atraiA?A? vAi??l gaminamas popierius kitoms knygoms. Taip atsiranda vadinamosios naujos mirusios knygos, kurioms knygynA? savininkai nerado vietos ir kurios negalAi??jo patekti net skaitytojams A? rankas. Be abejo, tuomet knygA? leidAi??jai skaiA?iuoja tik nuostolius.

Dar viena A?iA?meA?io sezono ypatybAi?? ai??i?? keli literatAi??ros gyvenimo jubiliejai, ne tik atvAi??rAi?? kai kurias perspektyvas, bet A?neA?Ai?? ir tam tikros sumaiA?ties.

Be abejo, ryA?kiausias buvo prancAi??zA? filosofo ir raA?ytojo Denis Diderot (1713ai??i??1784) 300 metA? gimimo jubiliejus. Surengtas Diderot festivalis, aprAi??pAi??s spektaklius, kino filmus, koncertus, paroAi??das, kAi??riniA? skaitymus. Paskelbta naujA? Diderot kAi??rybos tyrinAi??jimA?, iA?leistas 28-asis tomas jo Pilno raA?tA? rinkinio (numatyti 33 tomai).
1913 m. lapkriA?io 16 d. dienos A?viesAi?? iA?vydo Marcelio Prousto romanas ai??zSvano pusAi??je”, davAi??s pradA?iAi?? romanA? ciklui ai??zPrarasto laiko beieA?kant”. Pirmojo tomo pasirodymo A?imtmetis tik dar labiau A?tvirtino faktAi??, kad Proustas yra A?ymiausias XX a. PrancAi??zijos raA?ytojas. Buvo surengta ne viena konferencija, skirta tiek jo kAi??rybai apskritai, tiek pirmajam ciklo tomui, keli seminarai, iA?leista keliolika monografijA?, organizuotos parodos, specialAi??s laikraA?A?ioAi??Le MondeAi??ir A?urnaloAi??LireAi??priedai buvo skirti raA?ytojui ir jo kAi??rybai. Ai??ie renginiai vyko tiek PrancAi??zijoje, tiek kitose A?alyse, netgi JAV ir Japonijoje. TaA?iau didA?iausias netikAi??tumas ai??i?? neseniai surasti ir pirmAi??syk atskira knyga iA?leisti Marcelio Prousto ai??zLaiA?kai kaimynei”. Autorius niekam nebuvo prasitarAi??s apie poniAi?? Williams, kuriai 1908(?)ai??i??1916 metais paraA?Ai?? 26 laiA?kus. LeidinA? parengAi?? garsiausias raA?ytojo kAi??rybos tyrinAi??tojas Jeanas-Yves’as TadiAi??.

Kur kas daugiau A?urmulio sukAi??lAi?? Albert’o Camus (1913ai??i??1960) gimimo A?imtmeA?io jubiliejus. Nepaisant to, kad buvo surengta konferencijA?, pakartoti svarbiausiA? kAi??riniA? leidimai, pasirodAi?? knygA? apie jo gyvenimAi?? ir kAi??rybAi??, o jo dukters Catherine Camus rAi??pesA?iu ai??i?? ir albumas ai??zAlbert’as Camus. Padalytas pasaulis”, daugiausia triukA?mo sukAi??lAi?? jam skirta paroda. Dar 2008 metais Provanso Ekse parodAi?? apie Camus buvo patikAi??ta surengti istorikui Benjaminui Stora, kuris norAi??jo pavadinti jAi?? ai??zAlbert’as Camus ai??i?? svetimas, panAi??A?intis A? mus”, kur bAi??tA? akcentavAi??s raA?ytojo sAi??sajas su AlA?yru, kovAi?? prieA? mirties bausmAi??, prieA? pilietinA? karAi?? Ispanijoje, prieA? stalinizmAi??. TaA?iau kaA?kam toks poA?iAi??ris neA?tiko, ir 2012 metA? geguA?Ai?? Stora sulaukAi?? skambuA?io, kuriuo buvo praneA?ta, kad paroda atA?aukiama. 2013 metA? rugpjAi??tA? paroda perduodama A? filosofo Michelio Onfray rankas. Jis parodAi?? bAi??tA? pavadinAi??s ai??zAlbert’as Camus ai??i?? maiA?taujantis A?mogus”, bet tada PrancAi??zijos kultAi??ros ministrAi?? AurAi??lie Filippetti pareiA?kAi??, kad valstybAi?? A?ios parodos nefinansuos. Po to A?io uA?davinio imasi keturi literatAi??ros tyrinAi??tojai, kurie parodAi?? pavadinAi?? ai??zAlbert’as Camus ai??i?? pasaulio pilietis”, raA?ytojAi?? labiau susieja su jo kAi??riniais negu su istorija, ir A?i paroda galiausiai atidaroma 2013 m. spalio 4 d. Bet kultAi??ros ministrAi?? vis dAi??lto atsisako pasakyti prakalbAi?? prie raA?ytojo kapo Lurmarene ai??i?? ten ji tik padeda vainikAi??. GreiA?iausiai socialistA? vyriausybei Camus nAi??ra parankus, nors ir garsAi??ja kaip skaitomiausias raA?ytojas pasaulyje. Kita vertus, jis iA?kyla kaip moralinis autoritetas, nes istorija pagaliau A?rodAi??, kad buvo teisus ne J.-P. Sartre’as, kuris 1953 metais grA?A?Ai??s iA? SovietA? SAi??jungos galAi??jo sau leisti pareikA?ti, kad A?ioje A?alyje klesti spaudos laisvAi?? ir cenzAi??ra neegzistuoja, o A. Camus, kuris dar 1951 metais veikale ai??zMaiA?taujantis A?mogus” atskleidAi??, kad praktiA?kai nAi??ra jokio skirtumo tarp nacizmo ir stalinizmo.

Ir galiausiai ai??i?? dar vienas jubiliejus, A?A?syk susijAi??s jau konkreA?iai su literatAi??ros premijomis. PrieA? A?imtAi?? deA?imt metA? buvo A?teikta pirmoji broliA? Goncourt’A? premija Johnui-Antoine’ui Nau uA? romanAi?? ai??zPrieA?iA?ka jAi??ga”. Sykiu jis gavo 5000 frankA?, kurie prilygo dviejA? metA? valdininko algai. Ai??iandien broliA? Goncourt’A? premijos laureatas pelno tik 10 eurA? A?ekA?, bet A?i premija jam garantuoja A?imtatAi??kstantinius tiraA?us, o drauge ir nemaA?us pinigus.
Tiesa, jau dabar PrancAi??zija ruoA?iasi dar vienam jubiliejui. KitAi??met bus minimas Pirmojo pasaulinio karo A?imtmetis. ManyA?iau, kad tai irgi padAi??jo apsisprAi??sti Goncourt’A? premijos A?iuri nariams rinkti savo premijos laureatAi??.

Tokiai sumaiA?A?iai tvyrant A?iemet buvo dalijamos penkios garbingiausios ai??i?? broliA? Goncourt’A?, ThAi??ophraste’o Renaudot, ai??zFemina”, MAi??dicis ir ai??zInteralliAi??” ai??i??Ai?? premijos.

Skaudus taikos metas

b_200_293_16777215_00_images_iliustracijos_zurnalas_2013_2013-12-13_nr._3453_gonkrai.jpg

LapkriA?io 4 dienAi?? Drouant’o restorane buvo paskirta pati prestiA?iA?kiausia PrancAi??zijos literatAi??ros ai??i??Ai??broliA? Goncourt’A? ai??i??Ai?? premija.Ai??Ai?? jAi?? pretendavo Pierre’as Lemaitre’as su romanu ai??zIki pasimatymo tenai, aukA?tybAi??se” (Albino Michelio leidykla), Jeanas-Philippe’as Toussaint’as su romanu ai??zNuoga” (leidykla ai??zMinuit”), Karine Tuil su romanu ai??zIA?galvoti mAi??sA? gyvenimus” (Grasset leidykla) ir FrAi??dAi??ricas Vergeris su pirmuoju romanu ai??zArdenas” (Gallimard’o leidykla). Po dvylikos balsavimo turA? Goncourt’A? Akademijos sekretorius Didier Decoinas paskelbAi??, kadAi??P. Lemaitre’o romanas ai??zIki pasimatymo tenai, aukA?tybAi??se”Ai??apie PirmAi??jA? pasaulinA? karAi?? A?eA?iais balsais prieA? keturis A?veikAi?? F. Verger ai??zArdenAi??”. Beje, jis pats dvyliktajame ture nutarAi?? palaikyti premijuotAi??jA? autoriA?. Po balsavimo A?iuri narys RAi??gis Debray, iki galo balsavAi??s uA? VergerA?, pareiA?kAi??, kad labiau galvoja apie literatAi??rAi?? negu apie knygynAi??. Kitas narys Bernard’as Pivot A?maikA?tavo, kad Goncourt’A? akademija labai mAi??gsta karAi??, uA?simindamas apie 2006 metA? laureatAi?? JonathanAi?? LittellAi?? ir jo romanAi?? ai??zGeranorAi??s” (Gallimard’o leidykla) apie AntrAi??jA? pasaulinA? karAi?? ir 2011 metA? laureatAi?? AlexisAi?? Jenni ir jo romanAi?? ai??zPrancAi??zA? karo mokslas” (Gallimard’o leidykla). Kitaip tariant, A?iuri, parinkdama 110-Ai??jA? Goncourt’A? premijos laureatAi??, premijavo romanAi??, kuris artimesnis populiariajai, o ne elitinei literatAi??rai. Kaip paaiA?kino raA?ytoja FranAi??oise Chandernagor: ai??z…malonumus reikia kaitalioti.”

Anot Pierre’o Lemaitre’o (g. 1956), nors romanas ai??zIki pasimatymo tenai, aukA?tybAi??se” pasakoja apie PirmAi??jA? pasaulinA? karAi??, bet jis jokiu bAi??du nAi??ra istorinis, veikiau sociologinis ir psichologinis. Beje, romanas buvo pristatytas dar dviem premijoms ai??i?? ai??zFemina” ir ai??zInteralliAi??”. Iki A?iol raA?ytojas raA?Ai?? detektyvus (pirmasis ai??zRAi??pestingas darbas” pasirodAi?? tik 2006, kai autoriui jau buvo 50 metA?), kuriuos siejo policijos inspektoriaus Kamilio Veroeveno figAi??ra. Premijuotojo romano pavadinimas susijAi??s su eilinio kareivio A?ano BlanA?aro paskutiniais laiA?ko A?odA?iais ai??zIki pasimatymo tenai, aukA?tybAi??se, mano brangioji A?mona”. Ai??is karys kartu su kitais penkiais likimo draugais 1914 metA? gruodA?io mAi??nesA? Pikardijoje, VengrAi?? kaimelyje, dAi??l karininko kaltAi??s buvo apkaltintas dezertyravimu ir suA?audytas. 1921 metais visus A?eA?is karius teismas iA?teisino.

Romano veiksmas prasideda 1918 metA? lapkriA?io 2 dienAi??, kai iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos ir paliaubA? lieka 10 dienA?. NorAi??damas A?siteikti vyresnybei ir pelnyti kokA? nors apdovanojimAi??, leitenantas d’OlnAi??-Pradelis siunA?ia karius A? beprasmA? mAi??A?A? su vokieA?iais. Romanas ir prasideda A?iuo mAi??A?iu, po kurio gyvi liks tik trys jo dalyviai: leitenantas d’OlnAi??-Pradelis ir du kariai ai??i?? Alberas Majaras ir Eduaras PeriAi??kuras. AlberAi??, apkasuose uA?verstAi?? A?emiA?, iA? mirties nasrA? iA?gelbsti Eduaras, kuriam kiek vAi??liau sviedinio skeveldra nutraukia apatinAi?? veido dalA?. Alberas ima rAi??pintis biA?iuliu, nors iA? pirmo A?vilgsnio juos daug kas skiria. Mat iA? darbininkA? klasAi??s kilAi??s Alberas buvo viso labo paprastas buhalteris, nepuoselAi??jAi??s jokiA? kilnesniA? svajoniA?, nebent sekiojAi??s paskui SesilAi??s sijonAi??, o A?noringas Eduaras, pripaA?inAi??s savo netradicinAi?? orientacijAi??, kilAi??s iA? turtingos A?eimos, buvo laikomas laimAi??s kAi??dikiu, domAi??josi daile ir pats puikiai pieA?Ai??, taA?iau nerado bendros kalbos su tAi??vu, turtingu pramonininku. Ai??i aplinkybAi?? lemia, kad Eduaras nebenori grA?A?ti A? A?eimAi??, jam Alberas iA?rAi??pina dokumentus kita pavarde. Be to, Alberas stengiasi biA?iulA? aprAi??pinti morfijumi, kad palengvintA? jo kanA?ias. Net rAi??ko Eduaras neA?prastai ai??i?? susikiA?a cigaretAi?? A? A?nervAi??. TaA?iau netrukus jie A?sitikina, kad PrancAi??zijai rAi??pi ne gyvieji, o mirusieji. ValstybAi?? nusprendA?ia kiekviename kaimelyje pastatyti paminklAi?? Pirmojo pasaulinio karo aukoms. TAi??vynAi?? nekreipia dAi??mesio A? demobilizuotus karius, kurie tik didina bedarbiA? gretas. TaA?iau Alberui ir Eduarui reikia gyventi. Prie naujo gyvenimo geriausiai prisitaiko d’OlnAi??-Pradelis, kuris, gavAi??s kapitono laipsnA?, veda turtingAi?? Eduaro seserA? ir ima krautis turtus, pardavinAi??damas kariniA? sandAi??liA? atsargas. VAi??liau jis sugalvoja rinkti mAi??A?iA? laukuose palaidotus karius ir juos perkelti A? specialiai pastatytus nekropolius, kur prie jA? kapA? galAi??tA? rinktis artimieji. Bet ir A?ia jis neapsieina be machinacijA?, nes kas dabar A?ino, kas guli tuose karstuose. TaA?iau kapitonas puikiai supranta, kad sauso nieks neklauso, ir stengiasi pamaloninti kokA? nors politikAi?? ar valdininkAi??… Kaip A?ia neprisiminti 1922 metais iA?tartA? raA?ytojo Anatole’io France’o A?odA?iA?: ai??zMes galvojome, kad A?Ai??stame uA? tAi??vynAi??, o A?uvome uA? pramonininkus.” Vadinasi, taika skaudesnAi?? uA? karAi??…

Savaip PrancAi??zijai, kuri juos uA?mirA?o, kerA?ija tiedu biA?iuliai. Jie, naudodamiesi situacija (kiekviename kaimelyje turi bAi??ti paminklas!), sukuria katalogAi?? (A?ia jau darbuojasi Eduaras) su A?vairiais paminklA? pavyzdA?iais, siAi??lo jA? atskirA? vietoviA? merams, A?ie renkasi, sumoka avansAi??, o katalogo autoriai su pinigais dingsta iA? jA? akiraA?io…

Romanas pasiA?ymi nepretenzingu, paprastam skaitytojui suprantamu pasakojimu, gal tik romano apimtis (576 p.) galAi??jo bAi??ti maA?esnAi??. NemaA?ai istorijA? A?gyja netikAi??tAi?? lAi??A?A?, ir tai liudija, kad autorius yra A?gudAi??s raA?yti detektyvinius romanus. Be abejo, tai ir savotiA?kas paminklas Pirmajam pasauliniam karui ir jo aukoms. Tuo labiau, kad autorius jau raA?o jo tAi??sinA?. Ir savaip tAi??sia tAi?? tradicijAi??, kuriAi?? iA?syk po karo pradAi??jo A?iandien A?inomi raA?ytojai M. Genevoix, R. DorgelA?sas, H. Barbusse’as.

Kaip gimsta raA?ytojas

b_200_292_16777215_00_images_iliustracijos_zurnalas_2013_2013-12-13_nr._3453_naissance.jpg

TAi?? paA?iAi?? dienAi?? ai??i?? lapkriA?io 4-ajAi?? ai??i??Ai?? buvo paskelbtas irThAi??ophraste’o Renaudot premijos laureatas. DAi??l A?ios premijos varA?Ai??si Yannas Moixas su romanu ai??zGimimas” (Grasset leidykla), Etienne’as de MontAi??ty su romanu ai??zIA?ganymo kelias” (Gallimard’o leidykla), Charifas Majdalani su romanu ai??zPaskutinis Marsado didikas” (leidykla ai??zSeuil”) ir Romainas PuAi??rtolas su romanu ai??zNepaprasta Fakiro, uA?strigusio Ikea spintoje, kelionAi??” (leidykla ai??zLe Dilettante”). Po pirmojo balsavimo turo premija atitekoAi??Yannui MoixuiAi??(g. 1968)uA? romanAi?? ai??zGimimas”Ai??(6 balsai), kuris yra ir didA?iausios apimties rudens sezono romanas (1144 puslapiai). Romanas ai??zIA?ganymo kelias” gavo 2 balsus, kiti ai??i??Ai?? po vienAi??.

Romanas ai??zGimimas” ai??i?? dvyliktoji Y. Moixo knyga, tarp kuriA? reikAi??tA? paminAi??ti romanus ai??zAnisa Korto” ir ai??zPodiumas”, pagal kurA? buvo pastatytas ir kino filmas. PremijuotAi??jA? romanAi?? galima suvokti kaip autobiografijos parodijAi??. Pirmieji aA?tuoniasdeA?imt penki romano puslapiai skirti tam, kad parodytA?, kaip gimsta romano pasakotojas, kurio nuo pat pirmos gyvenimo akimirkos nekenA?ia tAi??vai, ginekologas, akuA?erAi??, kurie jam laido prakeiksmus ir jeigu ko nors linki, tai tik numirti. TaA?iau netrukus A?iAi?? tragiA?kAi?? situacijAi?? keiA?ia burleska. Susirinkusieji prie kAi??dikio pastebi, kad jis gimAi?? jau apipjaustytas. Ir prasideda absurdiA?kos diskusijos, kuriose dalyvauja ir tAi??vai, ir gydytojas, ir kunigas, ir rabinas. Kas jis ai??i??Ai??Ai?? A?ydas ar ne? O jeigu A?ydas, kaip tada suprasti ai??i??Ai?? A?ydas antisemitA? A?eimoje! VAi??liau paaiA?kAi??ja, kad kAi??dikis nenori gimti A?ioje A?eimoje, jis siekia pasirinkti savo dvasinA? tAi??vAi?? ai??i?? bAi??simAi?? krikA?tatAi??vA?, nuolatos prie moterA? priekabiaujantA? MarkAi?? AstolfAi?? OhAi??, nenusisekusA? raA?ytojAi??, kuris jA? A?ves A? literatAi??ros pasaulA?. Ai??iAi?? istorijAi?? ne vienAi?? sykA? pertraukia samprotavimai apie raA?ytojus AndrAi?? Gide’Ai??, JamesAi?? Joyce’Ai??, aktoriA? FernandelA?, Ai??iaurAi??s KorAi??jAi??, dA?iazAi??, religijAi??, rasizmAi??, pornografijAi??. YpaA? daug dAi??mesio skiriama poetui Charles’ui PAi??guy, kuris, kaip ir pats romano autorius, gyveno Orleane, raA?ytojui Alainui-Fournier, ai??zDidA?iojo Molno” autoriui, nes jie abu A?uvo 1914 metais Pirmajame pasauliniame kare. VAi??liau uA?mezgamas dialogas su Georges’u Bataille’iu, prabylama apie beprotybAi??s erotiA?kumAi??. Romano puslapiuose gausu aforizmA?, juokingA? epizodA?, aleksandrinu paraA?ytA? eilAi??raA?A?iA?.

Taigi A?A? romanAi?? galima suvokti kaip pasakojimAi?? apie raA?ytojo gimimAi??. Jeigu raA?ai, vadinasi, tarsi iA? naujo A?eini A? gyvenimAi?? su nauju vardu, tampi ne vieno kAi??rinio tAi??vu. Tikrai barokiA?kos dvasios romanas, kuriame kAi??rAi??jas blaA?komas tarp dviejA? poliA? ai??i??Ai?? pragaro ir rojaus… Bet A?velgdamas A? tokios apimties kAi??rinA?, neiA?vengiamai susimAi??stai, ar daug drAi??suoliA? ryA?is nerti A? A?iAi?? kunkuliuojanA?iAi?? magmAi??!..

ThAi??ophraste’o Renaudot premija uA? esAi?? atiteko raA?ytojui Gabrieliui Matzneffui (g. 1936) uA? straipsniA? rinkinA? ai??zSerafimai ai??i?? tai galas!”, kuris pavadintas eilute iA? E. Rostand’o dramos ai??zEreliukas”. Knygoje surinkti straipsniai, pasirodAi?? tarp 1954 ir 2012 metA?. Juose pateikiamos paA?ios A?vairiausios temos, pradedant prancAi??zA? intervencija Libijoje ir baigiant iA?maniaisiais telefonais.

Kai prekiavo vergais

b_200_295_16777215_00_images_iliustracijos_zurnalas_2013_2013-12-13_nr._3453_liv-3580-la-saison-de-l-ombre._FEMINA.jpg

LapkriA?io 6 dienAi?? A?iuri, kuriAi?? sudaro vien moterys,Ai??ai??zFemina” premijAi??Ai??po deA?imties balsavimo turA? skyrAi?? iA? KamerAi??no kilusiai raA?ytojaiAi??LAi??onorai MianoAi??(g. 1973)Ai??uA? romanAi?? ai??zA?ksmAi??s sezonas”(Grasset leidykla). Jai savo balsAi?? atidavAi?? penkios moterys, ir A?itaip ji A?veikAi?? Pierre’o Lemaitre’o romanAi?? ai??zIki pasimatymo tenai, aukA?tybAi??se” (Albino Michelio leidykla), Charifo Majdalani romanAi?? ai??zPaskutinis Marsado didikas” (leidykla ai??zSeuil”), CAi??line Minard romanAi?? ai??zVos nebAi??ti nudAi??tam” (leidykla ai??zRivages”) ir Laurent’o Seksiko romanAi?? ai??zEduardo EinA?teino atvejis” (Flammariono leidykla), kuriam teko 4 balsai.

ai??zA?ksmAi??s sezonas” ai??i?? septintasis L. Miano romanas. Jo veiksmas vyksta XVII a. CentrinAi??je Afrikoje. Po kaimelA? nusiauAi??busio gaisro iA? ryto bantu genties A?monAi??s pastebi, kad dingo deA?imt jaunuoliA? ir du vyrai. Tai tampa didA?iausia mA?sle, ir A?is A?vykis dar labiau visus sukreA?ia. TaA?iau tA? jaunuoliA? motinas, kurios iA? tiesA? neA?ino, kur dingo jA? sAi??nAi??s, genties vadai uA?daro tarsi jos bAi??tA? kalA?iausios. TaA?iau genties vadas Mukanas, nors ir nesulaukAi??s senoliA? pritarimo, iA?siruoA?ia drauge su kitais ieA?koti pradingusiA?jA?. Tuo bando pasinaudoti jo brolis Mutangas, tikAi??damasis uA?grobti genties vado pareigas. KaimelA? palieka ir tylioji EjabAi??, kuri, irgi paA?eisdama genties paproA?ius, viena pasieks vandenynAi??. Kaimelyje lieka pribuvAi??ja EbeisAi??, kuri stebi, kas dedasi aplinkui, ir tvarko gentainiA? gyvenimAi??. Trys pasakotojai ai??i?? Mukanas, EjabAi?? ir EbeisAi?? ai??i?? ir pasakoja A?iAi?? istorijAi??. IeA?kodami pradingAi??liA?, patys ieA?kotojai netenka dvideA?imt septyniA? bendraA?ygiA?, bet paslaptA? iA?siaiA?kina ai??i?? pasirodo, kad vandenyno pakrantAi??je gyvenanA?ios juodaodA?iA? gentys grobia gentainius iA? Afrikos gilumos, juos parduoda baltiesiems, o A?ie gabena kaip vergus A? AmerikAi??.

Ai??iuo romanu autorAi?? norAi??jo atskleisti savo genties istorijAi??, prisiminti nelengvus protAi??viA? likimus ir iA?saugoti atmintA?. PrancAi??zA? kritikai L. Miano lygina su amerikieA?iA? raA?ytoja Toni Morrison.

b_200_301_16777215_00_images_iliustracijos_zurnalas_2013_2013-12-13_nr._3453_dictionnaire-amoureux-marcel-proust-1410585-616x0.jpg

ai??zFemina” premija, skiriama uA?sienio raA?ytojui, atiteko JAV atstovui Richardui Fordui uA? romanAi?? ai??zKanada” (leidykla ai??zL’Olivier”), kur sAi??nus aiA?kinasi savo A?eimos istorijAi??, nes jo tAi??vai uA? apiplAi??A?imAi?? patenka A? kalAi??jimAi??.

ai??zFemina” premija uA? esAi?? buvo paskirtaAi??tAi??vui ir sAi??nui Jeanui-Poliui ir RaphaAi??liui Enthovenams uA? ai??zMeilingAi?? A?odynAi?? apie MarcelA? ProustAi??”Ai??(Plon/Grasset leidykAi??la), kuriame pagal abAi??cAi??lAi?? sudAi??lioti straipsniai apie atskirus raA?ytojo gyvenimo faktus, jo kAi??rybos temas ir problemas, epizodus ir motyvus.

Aistros glAi??byje

LapkriA?io 12 dienAi??Ai??MAi??dicis premijaAi??po pirmo balsavimo turo atiteko 44 metA?Ai??Marie Darrieussecq uA? romanAi?? ai??zReikia be galo mylAi??ti vyrus”Ai??(P.O.L. leidykla). UA? jos romanAi?? buvo atiduoti 5 balsai, du teko Philippe’o Vasset romanui ai??zSAi??mokslas” (Fayard’o leidykla), po vienAi?? balsAi?? gavo CAi??line Minard uA? romanAi?? ai??zVos nebAi??ti nudAi??tam” (leidykla ai??zRivages”) ir FrAi??dAi??ricas Verger uA? romanAi?? ai??zArdenas” (Gallimard’o leidykla). Beje, premijAi?? pelniusi raA?ytoja jau paA?A?stama lietuviA? skaitytojams, nes 1999 metais ai??zAlgarvAi??s” leidykla iA?leido jos romanAi?? ai??zTruizmai”.

b_200_297_16777215_00_images_iliustracijos_zurnalas_2013_2013-12-13_nr._3453_marie.jpg

Devintajam romanui pavadinimAi?? M. DarAi??rieussecq pasiskolino iA? prancAi??zA? raA?ytojos Marguerite Duras. IA? ankstesnio M. Darrieussecq romano ai??zKlev” (2011) atkeliavo SolanA?a, kur buvo demonstruojamas jos seksualinis auklAi??jimas. Dabar ji jau Los AndA?ele, tipiA?ka Holivudo A?vaigA?dutAi??, bendraujanti su tokiais aktoriais kaip George’as Clooney’s, Mattas Damonas. Kaip tik viename vakarAi??lyje, kurA? surengAi?? George’as, jAi?? tiesiog trenkAi?? A?aibas ai??i??Ai?? ji iA?vydo juodaodA? aktoriA? ir reA?isieriA? KukuesAi??, patraukusA? jAi?? mA?slinga ir melancholiA?ka iA?vaizda, iA? kurios sklinda vidinAi?? jAi??ga. KilAi??s iA? KamerAi??no, Holivudo filmuose jis vaidindavo tik antraeilius, nors ir puikius vaidmenis, bet svajoja pastatyti filmAi?? Afrikoje pagal anglA? raA?ytojo J. KonAi??rado romanAi?? ai??zTamsos A?irdis”. Tai ne tik jo svajonAi??, bet ir aistra. Mat jis nori iA?siaiA?kinti savo A?aknis ir suvokia, kad filmas bus geriausias bAi??das A?itai padaryti. Juk jis aiA?kiai pareiA?kia, kad ai??zafrikieA?iai nAi??ra juodaodA?iai, jie priklauso bantu ir baka, nilotA? ir mandengA?, koykoy ir suahili gentims”. Ir, be abejo, jam pavyksta surasti lAi??A?A? filmui pastatyti.

TaA?iau SolanA?a apimta kitokios aistros ai??i??Ai?? ji nori sudegti juodaodA?io glAi??byje. Kukuesas jAi?? reguliariai A?sileidA?ia A? savo pasaulA?. Bendraudama su juo, SolanA?a ima suprasti spalvas. ai??zJi buvo baltaodAi?? ir to neA?inojo.” Ji nieko neA?ino ir apie KongAi??, apie kurA? jai pasakoja mylimasis: tuo momentu ji norAi??tA?, kad jis jAi?? buA?iuotA?, nes jie tiek ilgai nesimatAi??. Nors SolanA?a gauna vaidmenA? jo filme, bet jauA?ia, kad mylimasis daugiau apimtas aistros filmui negu jai. BAi??da ta, kad SolanA?a, nors ir sulaukusi trisdeA?imties, liko paauglAi??, painioja kinAi?? ir tikrovAi??. Kukuesui po ilgA? vargA? ir kanA?iA? vis dAi??lto pavyks pastatyti filmAi??, bet SolanA?a taip ir nesupras, kad mylima per prievartAi?? nebAi??si… NeuA?tenka vien A?aukti: reikia be galo mylAi??ti vyrus!

MAi??dicis premija, skiriama uA?sienio raA?ytojui, atiteko NyderlandA? A?urnalistui ir raA?ytojui Toine’ui Heijmansui uA? pirmAi??jA? romanAi?? ai??zJAi??roje” (Bourgois leidykla), psichologinA? trilerA?, pasakojantA? apie mAi??tomAi?? audros burlaivA?, kuris personaA?ams tampa uA?dara erdve.

MAi??dicis premija uA? esAi??Ai??A?vertino baltarusiA? raA?ytojosAi??Svetlanos AleksijeviA? knygAi?? ai??zRaudonojo A?mogaus galas, arba nusivylimo metas”Ai??(leidykla ai??zActes Sud”), pasakojanA?iAi?? apie sovietinAi??s imperijos A?lugimAi?? ir jos A?mones, pasiklydusius laike.

b_200_331_16777215_00_images_iliustracijos_zurnalas_2013_2013-12-13_nr._3453_rouge.jpg

MeilAi?? ir neapykanta

LapkriA?io 19 dienAi?? po keturiA? balsavimo turA? buvo paskirta paskutinAi?? iA? garbingiausiA?Ai??ai??i?? InteralliAi?? ai??i?? premija uA? antrAi??jA? Nelly Alard romanAi?? ai??zVienos poros akimirka”Ai??(Gallimard’o leidykla). Ji A?veikAi?? Ai??tienne’o de Montety romanAi?? ai??zIA?ganymo kelias” (Gallimard’o leidykla), Judithos Perrignon romanAi?? ai??zSilpnieji ir stiprieji” (leidykla ai??zStock”) ir Karine Tuil ai??zIA?galvoti mAi??sA? gyvenimus” (Grasset leidykla). Beje, po 22 metA? pertraukos A?i premija teko moteriai.

Premijuotojo romano centre ai??i?? vos keturiasdeA?imties metA? slenkstA? perA?engusi pora A?iuljetAi?? ir OlivjAi??. TaA?iau iA? paA?iAi??ros jie atrodo jaunesni. Pora augina A?eA?eriA? metA? dukrAi?? EmAi?? ir ketveriA? A?oanAi??. Informatikos techniniA? projektA? vadovAi?? A?iuljetAi?? augo LimoA?e, iA?gyveno tAi??vA? skyrybas, pateko A? pensionatAi??. A?odA?iu, gyvenimas jos neglostAi??. Patrauklus, bet stokojantis pasitikAi??jimo OlivjAi?? padeda A?monai namuose, priA?iAi??ri ir auklAi??ja vaikus. Jis dirba A?takingo laikraA?A?io A?urnalistu. Ai??itaip jie gyvena jau deA?imt metA?, ir poros istorijAi?? A?iuljetAi?? apibAi??dina tokiais A?odA?iais: ai??zSusitikimas po to IA?davystAi?? po to MeilAi?? po to IA?siskyrimas po to Vedybos po to Bendras gyvenimas.”

b_200_312_16777215_00_images_iliustracijos_zurnalas_2013_2013-12-13_nr._3453_moment-couple.jpg

Gal poros gyvenimas bAi??tA? susiklostAi??s ir kitaip, jei OlivjAi?? bAi??tA? uA?tekAi?? drAi??sos pasakyti meiluA?ei: ai??zNebenoriu tavAi??s matyti.” Mat nesiprieA?indamas graA?ios ir jaunos rusvaplaukAi??s Viktorijos vilionAi??ms, OlivjAi?? nenujautAi??, kad ji gali sukelti grAi??smAi?? jam ir A?iuljetei. Jis visai nesivarA?Ai??, uA?megzdamas ryA?A? su Viktorija, manydamas, kad tokios sAi??vokos kaip ai??ziA?davystAi??”, ai??zapgauta moteris” priklauso XIX amA?iui. TaA?iau netrukus Viktorija ima jA? persekioti, pradeda A?antaA?uoti, kelti isterijAi??. MeiluA?Ai?? ima juo manipuliuoti, pasirodo netgi A?iauri, nes jai svarbiausia viena ai??i?? uA?imti kitos moters vietAi??. O dAi??l A?ito ji pasiruoA?usi viskam. AutorAi?? tarsi uA?duoda klausimAi??, kas A?itoje situacijoje yra kalA?iausias: vyras, kuris iA?davAi?? A?monAi??, A?mona, kuri kankinasi, ar nesuvaldoma meiluA?Ai??, kuri atakuoja porAi??? O A?iuljetei atrodo, kad neiA?tikimybAi?? bAi??dinga tik ai??zmiestelAi??nA? dramai ar iA?Ai??jusiam iA? mados vodeviliui”.

RaA?ytoja analizuoja psichologinAi?? situacijAi??, galvodama, kas neleidA?ia OlivjAi?? nutraukti santykiA? su meiluA?e, kas verA?ia A?iuljetAi?? likti su vyru. KodAi??l A?i pora negali iA?guiti A?sibrovAi??lAi??s iA? savo gyvenimo? Ai??i trijulAi?? blaA?kosi tarp meilAi??s ir neapykantos. Ir nors iA? pradA?iA? A?iuljetAi?? A?ninka A? alkoholA?, ima piktnaudA?iauti migdomaisiais, galiausiai ji nutaria stoti A? kovAi??… AutorAi?? istorijAi?? pasakoja nuoA?irdA?iai, kartais pasitelkdama humorAi??, taA?iau nepaprastai skrupulingai, psichologiA?kai motyvuodama smulkiausius poelgius, niekada nenukrypdama A? meloAi??dramAi??.

IA?dalytos visos garbingiausios premijos. TaA?iau jomis gyvenimas nesibaigia. PrieA?ingai, gal kai kurie premijuotieji romanai netaps tik vienadieniu skaitalu, kaip literatAi??ros premijA? istorijoje yra nutikAi?? ne kartAi??. Gal kuriems nors iA? jA? pavyks ir ilgiau iA?likti skaitytojA? atmintyje. TaA?iau A?iandien net ir pats A?A?valgiausias literatAi??ros kritikas to negali pasakyti. Vadinasi, reikia laukti tik visagalio teisAi??jo Laiko nuosprendA?io. O jis, kaip A?inia, daA?niausiai bAi??na negailestingas…