SusikertanA?ios A?vilgsniA? perspektyvos

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: Fotografija
AUTORIUS:Ai??Tomas Pabedinskas
DATA: 2014-02

NeregiA? bendruomenAi?? fotografA? Romualdo PoA?erskio ir Mindaugo Kavaliausko akimis

Ai??

SusidomAi??jimas visuomenAi??s sankloda ir fotografijos reikA?me A?vairioms bendruomenAi??ms identifikuoti ar net joms telkti A?iandien tapo ryA?kia tarptautine tiek fotografA? kAi??rybos, tiek fotografijos teorijos tendencija. A?inoma, tai nAi??ra naujas reiA?kinys ai??i?? menininkA? dAi??mesA? visada traukdavo socialinio spektro kraA?tutinumai, visuomenAi??s ai??zdugnoai??? ir ai??zelitoai??? gyvenimas. Tai patvirtina daugelis gerai A?inomA? istoriniA? nuotraukA?, kurias sukAi??rAi?? socialiai angaA?uoti ar tiesiog smalsumo vedami fotografai. Ankstyviausi pavyzdA?iai ai??i?? XIX a. antroje pusAi??je pasirodA?iusi A?kotA? fotografo Johno Thomsono knyga ai??zGatvAi??s gyvenimas Londoneai??? (Street Life in London), to amA?iaus pabaigoje iA?leistas danA? kilmAi??s JAV fotografo Jacobo Riiso albumas ai??zKaip gyvena kita pusAi??ai??? (How the Other Half Lives). Ai??iA? dienA? autoriai vis dar stebina gebAi??jimu visuomenAi??s pakraA?A?iuose, kuriuos fotografai tyrinAi??ja jau daugiau kaip A?imtmetA?, atrasti naujA? intriguojanA?iA? temA?. PavyzdA?iui, Keiptaune A?sikAi??rAi??s baltaodis fotografas Pieteris Hugo 2007 m. iA?leido albumAi?? ai??zHienos ir kiti A?monAi??sai??? (The Hyena & Other Men) apie nigerieA?ius, klajojanA?ius su prijaukintomis hienomis. Ai??iandien A?i knyga jau yra tapusi vertingu kolekciniu leidiniu.

TaA?iau lygia greta su neblAi??stanA?iu menininkA? domAi??jimusi socialiniais paribiais, tebAi??ra aktualAi??s ir su tuo susijAi?? moraliniai klausimai, A? kuriuos atsakyti tiek patiems fotografams, tiek jA? kAi??rybAi?? analizuojantiems teoretikams kiekvienu atveju tenka iA? naujo. Socialines ribas perA?engianA?iam fotografui kylanA?ias (bet nebAi??tinai sAi??moningai suvokiamas) problemas XX a. 8-ajame deA?imtmetyje aiA?kiai ir kartu vaizdA?iai apibrAi??A?Ai?? amerikieA?iA? raA?ytoja Susan Sontag: ai??zNuo pat pradA?ios profesionalioji fotografija daA?niausiai buvo [...] klasinio turizmo atmaina; dauguma fotografA? kombinavo visuomeninio paA?eminimo tyrimus su A?A?ymybiA? portretais [...] fotografija, suvokiama kaip socialinAi?? dokumentika, iA? esmAi??s buvo vidurinAi??s klasAi??s pozicijos, ai??i?? karA?tos ir podraug atsainiai tolerantiA?kos, smalsios ir drauge abejingos, ai??i?? kuri vadinama humanizmu, A?rankis.ai???1 Negatyvaus Sontag tono nebAi??tina priimti besAi??lygiA?kai, vis dAi??lto tenka pripaA?inti, kad tendencijos, kurias raA?ytoja A?vardijo prieA? keturis deA?imtmeA?ius, tebAi??ra gyvos ir A?iandien, o A? klausimus, kuriuos jos provokuoja, dar nerasta galutinio universalaus atsakymo.

TAi?? iliustruojanA?iA? pavyzdA?iA? nereikia toli ieA?koti. Bene A?ymiausias Lietuvos portretistas Algimantas AleksandraviA?ius, fotografavAi??s Lietuvos ir uA?sienio A?A?ymybes, A?amA?inAi??s raA?ytojA?, teatralA?, dA?iazo muzikantA?, dailininkA?, kunigA? ir vienuoliA? veidus, sukAi??rAi?? nuotraukA? serijas ir apie psichikos ligonius (ai??zBeprotnamis, arba ZaviA?A? dvaro gyventojaiai???, 1997), kalinius (ai??zZonaai???, 2002), neA?galius vaikus (ai??zneGALIOS nePALIESTIai???, 2010). Ai??is ciklas, sakyA?iau, yra tobulas fotografA? polinkio gretinti socialinius kraA?tutinumus pavyzdys ai??i?? neA?galAi??s vaikai A?amA?inti kartu su garsiais Lietuvos A?monAi??mis. Kitas A?iuo poA?iAi??riu ne maA?iau iA?kalbingas pavyzdys ai??i?? Rimaldo VikA?raiA?io ciklas, pasakojantis apie degraduojantA? Lietuvos kaimAi??. Beje, 2009 m. PrancAi??zijoje, Arlyje, kasmet vykstanA?io vieno iA? reikA?mingiausiA? Europos fotografijos festivaliA? ai??zArlio susitikimaiai??? (Les Rencontres dai??i??Arles) A?iuri lietuviA? autoriA? apdovanojo metA? atradimo prizu.

Tarp ryA?kiausiA?, gerai A?inomA? ciklA?, A?amA?inusiA? A?mones, atsidAi??rusius sociumo nuoA?alAi??je, vertAi??tA? paminAi??ti lietuviA?kos humanistinAi??s fotografijos klasiko Antano Sutkaus ai??zAklA?jA? mokyklAi??ai??? (1962), Alfonso BudvyA?io, priskiriamo 9-ojo deA?imtmeA?io ai??zmaiA?tininkA?ai??? kartai, serijAi?? ai??zVyrA? skyrius Nr. 7ai??? (1984) iA? psichiatrijos ligoninAi??s. Nors lietuviA? fotografai tiek anksA?iau domAi??josi, tiek dabar domisi visuomenAi??s paribiais ir uA?ribiais, taA?iau nei fotografijos teoretikai, nei istorikai A?ios tematikos iki A?iol nebuvo iA?skyrAi?? ir iA?samiau analizavAi?? kaip savitos srities.

Taigi net ir konkreA?iA? autoriA? kAi??rybos kontekste nAi??ra atsakyta A? svarbius klausimus: kodAi??l fotografas renkasi tokiAi?? socialiai ir moraliai jautriAi?? temAi??? Ar jo tikslai yra pakankama prieA?astis, kad bAi??tA? perA?engtos socialinAi??s ir asmens privatumo ribos, skirianA?ios autoriA? nuo fotografuojamojo? Kokia vaizdine kalba fotografas pasakoja apie A?mones ir bendruomenes, esanA?ias visuomenAi??s pakraA?tyje? Ar fotografija, net jeigu ji socialiai angaA?uota, yra ai??ztikai??? meno kAi??rinys, ar vis dAi??lto gali keisti socialinAi?? realybAi??, apie kuriAi?? pasakoja?

IeA?kant atsakymA? A? tokius klausimus, A?domu palyginti dviejA? kaunieA?iA? fotografA? ai??i?? Romualdo PoA?erskio ir Mindaugo Kavaliausko fotografijA? ciklus, skirtus neregiA? temai, pasakojanA?ius apie nematanA?iAi?? ir ai??znematomAi??ai??? bendruomenAi??. Ai??ie autoriai, priklausantys skirtingoms kartoms, skirtingai vertina tiek fotografijAi??, tiek paA?iAi?? socialinAi?? tikrovAi??.

Jaunas fotografas Mindaugas Kavaliauskas cikle ai??zNe(pa)matytas gyvenimas: prie aklA?jA?ai??? (2012) pristato A?mones, kurie gyvena kaimynystAi??je, bet jam, kaip ir daugeliui matanA?iA?jA?, yra maA?ai paA?A?stami. ai??zKauno A?aliakalnyje vyksta gyvenimas didelAi??s neregiA? ir silpnaregiA? bendruomenAi??s, kuri iA? A?alies vos pastebima tiems, kas skuba, bAi??ga, nesustodami pralekia pro SavanoriA? ir Taikos prospektA? sankryA?Ai??ai???, ai??i?? aiA?kina Kavaliauskas ir teigia jautAi??s pareigAi?? ai??zdokumentuoti A?ios ignoruojamos [ai??i??] bendruomenAi??s kasdienybAi??ai???.2 Taigi autorius pripaA?A?sta, kad apie neregiA? gyvenimAi?? maA?ai kAi?? A?ino, nors jie yra kasdieninAi??s jo aplinkos dalis. Ai??iuo atA?vilgiu fotografo poA?iAi??ris sutampa su laikysena tos sveikosios visuomenAi??s dalies, kuriai atrodo, kad neregiai yra ai??zkitokieai???.

PerA?engAi??s kitoniA?kumo ribas, fotografas neiA?vengiamai turi apsisprAi??sti, kaip tAi?? neA?prastAi?? gyvenimAi?? perteiks nuotraukose. Pasak Kavaliausko, daug kam gali atrodyti keista tai, kas neregiams yra savaime suprantama, taA?iau jis akcentuoja ne ai??zkeistumAi??ai???, o ai??zgyvenimo groA?A?ai???.3 Fotografijos netampa menamais langais A? tAi?? didA?iajai visuomenAi??s daliai paslaptingAi?? aplinkAi??, kurioje viskas panaA?u A? ai??zkeistus ritualusai???.4 PrieA?ingai ai??i?? aklumAi?? iA?duoda ne asmens iA?vaizda ar veido bruoA?ai, bet kasdienybAi??s detalAi??s: specialAi??s turAi??klai pasivaikA?A?iojimo alAi??joje, Brailio raA?tas ant mokyklos baigimo diplomA?ai??i?? BAi??tent A?ios A? akis nekrintanA?ios smulkmenos tampa svarbiausiu vaizdiniu A?odynu, iA? kurio fotografas dAi??lioja pasakojimAi?? apie akluosius ir jA? bendruomenAi??. Likdamas iA?tikimas savo braiA?ui, bet nenutoldamas ir nuo tarptautiniA? A?iandieninAi??s fotografijos tendencijA?, autorius nevengia A?velniai ironiA?kA? sugretinimA?. PavyzdA?iui, vienoje nuotraukoje tautiniais drabuA?iais pasipuoA?usiA? neregiA? pasirodymas scenoje nufotografuotas, A?velgiant pro duris, kurias puoA?ia plakatas, reklamuojantis egzotiA?kus A?okius.

Daugelis A?io ciklo nuotraukA? yra reportaA?inAi??s, bet jas papildo pavieniA? asmenA? portretai, sukurti studijoje ai??i?? fotografuojami A?monAi??s atsiduria jiems neA?prastoje aplinkoje, atskirti nuo bendruomenAi??s. Ai??ie atvaizdai neatspindi socialinAi??s neregiA? kasdienybAi??s, A?ia dAi??mesys sutelktas A? individualius bruoA?us. Nelauktai atsiveria, kokios skirtingos, ryA?kios jA? asmenybAi??s, sunki negalia neA?stengAi?? suniveliuoti veidA?. Dalis studijoje sukurtA? fotografijA? atskleidA?ia ir dar vienAi?? netikAi??tAi?? aspektAi?? ai??i?? iA? kai kuriA? neregiA? kAi??no kalbos, veido iA?raiA?kos matyti, kad jie smalsiai, A?aismingai, dA?iugiai tyrinAi??ja naujAi?? aplinkAi??, yra apimti anksA?iau galbAi??t nepatirto jausmo. Tokiomis akimirkomis fotografas ir jo herojus tartum tampa lygiaverA?iais partneriais, iA? kuriA? kiekvienas atsidAi??rAi?? jam neA?prastoje situacijoje, todAi??l kAi??rybinis bendradarbiavimas reikalauja abipusio pasitikAi??jimo.

Vis dAi??lto pripaA?inus estetinA? ir emocinA? A?io ciklo A?taigumAi??, neiA?vengiamai reikAi??tA? klausti: kokia yra socialinAi?? A?io projekto reikA?mAi??? A?inoma, iA?matuoti realA? kAi??rybos poveikA? neregiA? bendruomenei ar tiems, kurie yra A?alia jos, tikriausiai neA?manoma, taA?iau autoriaus intencijos ir fotografijA? perduodama A?inia gana aiA?ki: skiriasi tik neregiA? buitis, o ne bAi??tis. Kasdieninis jA? gyvenimas gali atrodyti neA?prastas, bet patys A?monAi??s nuotraukose niekuo nesiskiria nuo sveikA?jA?.

VyresnAi??s kartos fotografas Romualdas PoA?erskis A? aklA?jA? gyvenimAi?? A?velgia kiek kitaip, gilinasi ne tik A? jA? kasdienybAi?? ir buitA?, menamo dramatizmo suteikia subtiliai atskleidA?iama bAi??tis. Ciklo ai??zTarp A?viesos ir tamsosai??? autoriui svarbi fotografuojamA? A?moniA? psichologija, tarpusavio santykiai, emociniai gana uA?daros bendruomenAi??s ryA?iai. Fotografas nevengia rodyti negalios A?enklA?, bet renkasi tokias akimirkas, kai veiduose atsispindi intensyvAi??s jausmai, o elgesys atskleidA?ia A?iltus ir artimus tarpusavio ryA?ius. PavyzdA?iui, fotografuodamas neregAi?? mamAi?? su vaiku ant rankA?, PoA?erskis nepasakoja jokio siuA?eto, nesidomi konkreA?iomis aplinkybAi??mis, visas dAi??mesys nukreiptas A? vaiko ir motinos ryA?A?. Pasitelkdamas kadravimAi??, apA?vietimAi??, sukuria nuo buities detaliA? apvalytAi?? fotopaveikslAi??, uA? kurio tarytum driekiasi galybAi?? motinos ir vaiko atvaizdA?, pradedant nuo sakralinAi??s dailAi??s, baigiant amerikieA?iA? fotografAi??s Dorotheos Lange garsiAi??ja nuotrauka ai??zMigruojanti motinaai??? (1936). Ir ikoniniai, ir maA?iau A?inomi kAi??riniai tarsi susilieja A? vienAi?? archetipinA? motinos A?vaizdA?, kurA? fotografui belieka A?A?velgti A?iA? dienA? tikrovAi??je ir savaip interpretuoti atvaizde.

Kai kuriA? fotografijA? sAi??sajos su archetipiniais siuA?etais ir ikoniniu jA? vaizdavimu nAi??ra atsitiktinAi??s, PoA?erskis tAi??sia humanistinAi?? Lietuvos fotografijos tradicijAi??, kuria iA? dalies vadovaujasi ir fotografuodamas neregius. A?velgdamas A? jA? bendruomenAi??, yra atidus kasdienybAi??s detalAi??ms, charakterizuojanA?ioms socialinA? neregiA? gyvenimAi??, vis dAi??lto labiau stengiasi iA?ryA?kinti tai, kas sieja juos su sveikaisiais: vidinA? pasaulA? ir A?iltus tarpusavio ryA?ius. PoA?erskiui, kaip ir jo pirmtakams, vadinamiems Lietuvos fotografijos klasikais, svarbiausia yra ne konkreA?ios socialinAi??s aplinkybAi??s ar A?mogaus individualumas, o bendraA?mogiA?ka prigimtis, atsiskleidA?ianti tam tikromis gyvenimo akimirkomis.

Kita vertus, fotografijose rodant aklA?jA? kitoniA?kumAi??, vienintelis bAi??das A?gyvendinti paties autoriaus sau iA?keltAi?? uA?davinA?5 ir A?tikinti A?iAi??rovus, kad A?ie A?monAi??s priklauso ai??znormaliaiai??? visuomenei,Ai?? ai??i?? yra atskleisti jA? A?mogiA?kumAi??. Ai??iuo atA?vilgiu neregiai iA? esmAi??s niekuo nesiskiria nuo matanA?iA?jA?. Taip kyla ir taip yra iA?sprendA?iamas konfliktas, PoA?erskio fotografijoms suteikiantis dramatizmo: aklieji gyvena kitaip, taA?iau A?mogiA?kosios prigimties tai nekeiA?ia, o tik savaip jAi?? iA?ryA?kina.

Taigi abu fotografai A?velgia iA? gana skirtingA? perspektyvA?: Kavaliauskas akluosius rodo kaip A?mones, kurie maA?ai kuo skiriasi nuo sveikA?jA?; PoA?erskis pabrAi??A?ia neregiA? iA?gyvenamAi?? dramAi??, bet ji vis dAi??lto nenuslopina prigimtinio universalaus jA? A?mogiA?kumo. Kita vertus, nors poA?iAi??riai skirtingi, nuotraukA? visuma atskleidA?ia nemaA?ai kAi??rybiniA? panaA?umA?: abu autoriai renkasi spalvotAi?? fotografijAi??, taiko reportaA?inA? metodAi?? (iA?imtis A?iuo atA?vilgiu ai??i?? anksA?iau aptartos neregiA? nuotraukos, Kavaliausko sukurtos studijoje). Kartais fiksuoja panaA?ias akimirkas ir siuA?etus, pavyzdA?iui, Brailio raA?tAi?? maA?inAi??le spausdinantA? berniukAi??.

A?ia iA?ryA?kAi??ja galimi prieA?taringi A?iA? ciklA? vertinimai. Socialiniu poA?iAi??riu jie atrodo prasmingi. Be to, nei vienu, nei kitu atveju nekyla moraliniA? abejoniA?, kokios neretai apima, kai socialinAi??s atskirties grupAi??s vieA?ai iA?statomos ai??znormaliosai??? visuomenAi??s apA?iAi??rai. Ir Kavaliauskas, ir PoA?erskis ai??zslidA?iAi??ai??? temAi?? pasirinko gana dAi??sningai, turAi??dami nemelagingA? motyvA?: pirmasis A?amA?ino jo kaimynystAi??je gyvenanA?ius A?mones, taigi ai??i?? dalA? savo paties socialinAi??s aplinkos; antrasis susidomAi??jo aklaisiais, nuosekliai laikydamasis humanistinAi??s pasaulAi??A?iAi??ros ir toliau tAi??sdamas fotopasakojimAi?? apie visuomenAi??s pakraA?A?iuose atsidAi??rusius A?mones ar bendruomenes.

Kita vertus, fotografai, regis, dar ne iki galo iA?naudojo kAi??rybines galimybes, kurias teikia pasirinktoji tema ir pelnytas dalies aklA?jA? bendruomenAi??s pasitikAi??jimas. AnkstesnAi??mis vienai temai skirtomis savo nuotraukomis abu autoriai A?rodAi??, kad tyrinAi??dami bendruomenAi??s sociokultAi??rinAi?? sanklodAi?? gali jautriai (PoA?erskio ciklai ai??zLigoninAi??jeai???, 1976ai??i??1982, ai??zPaskutinieji namaiai???, 1983ai??i??1990) ar su A?iuolaikinei fotografijai bAi??dinga kritine distancija (Kavaliausko ai??zKraA?iA? portretasai???, 2002) atskleisti ir individualius A?moniA?, atsidAi??rusiA? socialinio gyvenimo pakraA?tyje, iA?gyvenimus. Toks jA? kAi??rybos kontekstas nuteikia ryA?kesnio kAi??rybinio individualumo tikAi??tis ir nuotraukose, pasakojanA?iose apie aklA?jA? bendruomenAi??. TaA?iau bet kokie vertinimai A?iuo atveju nAi??ra galutiniai ai??i?? tai kartu ir bandymas nuA?ymAi??ti gaires, kur link galAi??tA? plAi??totis Mindaugo Kavaliausko ir Romualdo PoA?erskio vis dar kuriamos fotoistorijos iA? neregiA? gyvenimo.

1Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Susan Sontag, Apie fotografijAi??, Vilnius: Baltos lankos, 2000, p. 64ai??i??65.

2Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Mindaugas Kavaliauskas, AudiovizualinAi?? paroda ai??zNe(pa)matytas gyvenimas: prie aklA?jA?ai??? ketvirtadienA?, sausio 17 d. [interaktyvus]. [A?iAi??rAi??ta 2013 m. gruodA?io 23 d.]. Prieiga per internetAi??: .

3Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? AgnAi?? KairiAi??naitAi??, M. Kavaliauskas: fotografuodamas neregiA? kasdienybAi??, pastebiu gyvenimo groA?A? [interaktyvus]. [A?iAi??rAi??ta 2013 m. gruodA?io 23 d.]. Prieiga per internetAi??:

4Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Max Kozloff, The Theatre if The Face. Portrait Photography Since 1900, London, New York: Phaidon, 2007, p. 210.

5Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Projekto apraA?yme Romualdas PoA?erskis teigia, kad A?is projektas ai??i?? tai kAi??rybiA?kas poA?iAi??ris A? skatinimAi?? maA?inti socialinAi?? atskirtA?, o jo rezultatas ai??i?? ai??zkeliaujantiai??? fotoparoda yra mobili priemonAi?? uA?megzti glaudesnius aklA?jA? bendruomenAi??s ryA?ius su aplinka.