Suskilusi asmenybAi??

A?URNALAS: KRANTAI
TEMA: Poezija
AUTORIUS:Ai??Agota StaA?ytAi??
DATA: 2012-03

Suskilusi asmenybAi??

Agota StaA?ytAi??

Maria Komornicka (1876ai??i??1949) ai??i?? Lenkijos poetAi??, A?Ai??jusi A? istorijAi?? ne tik savo kAi??ryba, bet ir tragiA?ku likimu. Gimusi modernizmo kultAi??roje, vadovavusis romantizmo reliktais, save perlauA?Ai?? A? dvi dalis ir, pradAi??jusi gyvenimAi?? kaip Maria Komornicka, jA? uA?baigAi?? kaip Piotras Odmieniecas WAi??astas.

Ai?? Maria Komornicka ai??i?? tai tarsi modernizmo ir romantizmo vaikas, prisidAi??jusi tiek prie vienos, tiek prie kitos meno srovAi??s. Galima traktuoti, jog jos atvejA? lAi??mAi?? modernizmo kultAi??ra, kuri yra siejama su novatoriA?kais XIX a. pabaigos ai??i?? XX a. antrosios pusAi??s meno reiA?kiniais, pasiA?yminA?iais antitradiciA?kumu, eksperimentiA?kumu, Europos klasikinAi??s kultAi??ros krizAi??s pajauta. Modernizmas neigia romantines bei realistines meno normas, linksta prie sudAi??tingos simbolinAi??s raiA?kos. Svarbiausi modernistinio meno A?altiniai ai??i?? asmeniA?kas subjektyvus A?mogA? supanA?ios tikrovAi??s iA?gyvenimas ir A?iuolaikinAi??s civilizacijos patirtys. DidelAi?? dalA? modernizmo meno vienija A?mogaus vidinAi??s krizAi??s tema, gyvenimAi?? A?prasminanA?iA? vertybiA? paieA?ka[1].

Anot vieno apibAi??dinimo ai??i?? ai??zA?ema, liesa, maA?a, nuolat gyva <...> nuo jos dvelkAi?? kaA?kokiu nepaprastu vaikiA?kumu, kaA?kokiu keistu nerimu, bet ir A?avingumuai???, poetAi?? iA?reiA?kAi??Ai?? modernizmAi?? vien savo gyvenimu, jeigu jos santykA? su sava lytimi traktuosime kaip sudAi??tingAi?? simbolinAi?? figAi??rAi??.

Savo oficialios beprotybAi??s laiku, izoliuota nuo visuomenAi??s, Komornicka paraA?Ai?? svarbiausiAi?? kAi??rinA? ai??i?? storAi?? eilAi??raA?A?iA? sAi??siuvinA? ai??zXiAi??ga poezji idyllicznejai???. Turint galvoje raA?ytojos gyvento laikotarpio meno srovAi??, A?ie eilAi??raA?A?iai ai??zturAi??tA?ai??? bAi??ti modernistiniai. TaA?iau viskas truputAi??lA? painiau. PavyzdA?iui, eilAi??raA?tis ai??zRadoAi??Ai?? Ai??liwai???, A?trauktas A? minAi??tAi??jAi?? ai??zknygAi??ai???,Ai?? A?rodo jos artumAi?? romantizmui: ai??zPoetai vis dar buvo artimesni gamtai, jie raA?Ai?? apie miA?kus ir laukus, eA?erus ir jAi??ras suteikdami A?ioms erdvAi??ms simbolinAi?? reikA?mAi??ai???[2], ai??i?? eilAi??se nAi??ra uA?uominA? apie A?iuolaikinA? pasaulA? (jokiA? sAi??sajA? su miestu, technologijomis, greitu tempu), kas yra bAi??dinga modernizmui. Ai??i detalAi?? labai svarbi, nes bent iA? dalies leidA?ia paaiA?kinti Komornickos pasaulAi??A?iAi??rAi?? remiantis romantizmu: ai??zRomantikai suvokAi?? tragiA?kAi?? neatitikimAi?? tarp idealo ir tikrovAi??s, laisvAi??s ir bAi??tinumo, proto ir jausmA?. <...> PripaA?indami vidinius A?mogaus prieA?taravimus romantikai neretai turAi??davo suabejoti, ar idealai apskritai pasiekiami. Ai??is netikrumo jausmas vertAi?? uA?sisklAi??sti savyje, A?siklausyti A? slapA?iausias nuojautas, stAi??mAi?? A? melancholijAi??, ilgesA?ai???[3]. Tai, jog Komornickai buvo bAi??dingas romantizmu persmelktas pasaulio suvokimas, liudija ir jos sesAi??s Angelos prisiminimas: ai??zMan atrodo, kad, nepaisant daugelio skirtingA? psichikos elementA?, tai ilgesys absoliutaus GAi??rio ir GroA?io, savo pranaA?umo jausmas ir nuslAi??pta, bet nuolat nugalima baimAi?? dAi??l piktai jos asmenybAi??je vyravusios paslaptiesai???[4]. Svarbiausi A?odA?iai ai??i?? ai??zilgesys absoliutaus GAi??rio ir GroA?ioai??? (ilgesys idealA?). Modernizmas ir romantizmas nAi??ra vienintelis Marijos skilimas ai??i?? 1907 metais poetAi?? oficialiai pripaA?ino esanti vyras ir atsisakAi?? savojo moteriA?kumo.

Ai??Koks gi Komornickos gyvenimas iki 1907-A?jA?, kai ji iA? poetAi??s tapo poetu[5]? Marija gimAi?? 1876 metA? liepos 25 dienAi?? Grabowe prie Pilicos, kur praleido vaikystAi?? ir jaunystAi??. BAi??dama vos A?eA?iolikos debiutavo A?urnale ai??zGazeta Warszawaai???, o po dvejA? metA? iA?leido apsakymA? tomelA? ai??zSzkiceai???. Nors patys apsakymai buvo vidutiniA?ki, taA?iau dAi??mesA? atkreipusi brandi ir A?A?valgi kalbAi??jimo maniera pranaA?avo nepaprastAi?? jaunos kritiA?kos merginos talentAi??. 1894 metA? rugsAi??jA? Komornicka, neturAi??dama jokio noro (tam galAi??jo turAi??ti A?takos tuometinis prieA?iA?kas vyrA? poA?iAi??ris A? moteris ai??i?? studentes[6]), iA?vaA?iavo studijuoti A? KembridA?Ai??, kuriame praleido tik pusmetA?. Anksti suA?ibAi??jusi savo talentais, greitai susiA?avAi??jo radikaliA? meniniA? paA?iAi??rA? raA?ytojais WacAi??awu NaAi??kowskiu ir Cezariu Jellenta ai??i?? antifilisteriA?ko jaunimo vadovais. Komornicka juos vadino ai??zLaokoono grupeai???. Ai??ios grupAi??s susitikimo VarA?uvoje rezultatas ai??i?? 1895 metais iA?leista kolektyvinAi?? knyga ai??zForpocztyai??? ai??i?? manifestas, pranaA?avAi??s naujos literatAi??ros pradA?iAi??[7]. Vienas svarbesniA? Marijos gyvenimo A?vykiA? ai??i?? 1898 metA? birA?elio 23 dienAi?? A?vykusi santuoka su poetu Janu LemaAi??skiu, kuri truko tik dvejus metus dAi??l, sakoma, nesuderinamA? charakteriA? skirtumA? (ai??zkomplikuota ir nerami Komornickos prigimtis konfrontavo su A?velniu ir maloniu LemaAi??skiuai???). Jau vestuvinAi??je kelionAi??je LemaAi??skis A?audAi?? A? KomornickAi?? ir pusbrolA?, A?tikAi??jAi??s jA? neiA?tikimybe. PraAi??jus dvejiems metams, Komornicka iA?leido tomelA? ai??zBaAi??nie. Psalmodieai???. O kitAi??met pradAi??jo bendradarbiauti su ai??zChimeraai???, ten spausdino ir savo kritikAi??. 1902 metais pasirodAi??Ai?? savianalitiA?ka poetAi??s proza ai??zBiesyai??? , kur ji prisipaA?A?sta, kad jAi?? kankina persekiojimo manija. 1903 metais Komornicka patyrAi?? pirmAi??jA? ai??zsmAi??gA?ai??? ParyA?iuje ai??i?? prasidAi??jo psichikos sutrikimai.

Ai??DidA?ioji transformacija

Ai??BAi??dama 31-eriA? Komornicka sudegino savo turAi??tas moteriA?kas sukneles, paskelbAi?? save esant vyru ir liepAi?? jAi?? vadinti Piotru WAi??astu (vAi??liau prijungAi?? A?odA? Odmienec, kuris reiA?kia ai??zkeistuolis, iA?sigimAi??lisai???). PrieA? tai liepAi?? iA?rauti jai visus dantis ir pakeisti veido formAi??.Ai?? Ai??is aktas, A?okiravAi??s visuomenAi?? (ji vAi??liau atsiribojo nuo Marijos), nebuvo spontaniA?kas ar neapgalvotas. Marija ne tik konstatavo, jog ji yra jis, bet ir atpaA?ino save kaip naujai A?kAi??nytAi?? PiotrAi?? WAi??astAi??, legendinA? Dunin-WAi??sowiczowos A?eimos, iA? kurios buvo kilusi jos motina, pradininkAi??. Be to, ai??zChimerojeai??? pasiraA?inAi??jo pseudonimu ai??zWAi??astai???, domAi??josi A?eimos protAi??viais ir tapatumu.

Prof. Bogdanas Zakrewskis prisimena, kad Piotras buvo draugiA?kas ir labai A?domus paA?nekovas, vienintelAi?? sAi??lyga buvo, kad A? jA? bAi??tA? kreipiamasi tik vyriA?ka vardo forma[8].

Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Pakeitus lytA?[9], visuomenAi?? atstAi??mAi?? KomornickAi??, ir ji pradAi??jo keliones po psichiatrines ligonines. IA?sigelbAi??jimu nuo beprotnamiA? tapo Pirmojo pasaulinio karo pradA?ia 1914-aisiais. Tuomet ji buvo perkelta pas A?eimAi?? Grabowe, kur galAi??jo ramiai ir netrukdomai gyventi. ai??zNepageidaujamas nuomininkasai??? (Marija Komornicka) gyveno senojo dvaro priestato pirmo aukA?to kambariuke. IA? ten siuntAi?? laiA?kus A?monAi??ms ai??i?? vienintelis likAi??s bAi??das bendrauti su iA?orAi??s pasauliu. Ai??ios tragedijos vaisius ai??i?? geriausias ir svarbiausias WAi??asto darbas ai??i?? poezijos rinkinys ai??zXiAi??ga poezji idyllicznejai??? (1917ai??i??1927), dedikuotas mamai.

Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Totalus visuomenAi??s atskyrimas buvo netikAi??tas ir skausmingas, viename laiA?kA? ji raA?o: ai??zO, kaip liAi??dna gyventi A?eimoje ir bAi??ti nuo visko izoliuotam!Ai?? Kaip liAi??dna glAi??dAi??ti vienatvAi??j be <...> suirutAi??s ir neturAi??ti ramybAi??s. Kaip liAi??dna bAi??ti su prasA?iokais uA?kampy, kuris nAi??ra mAi??sA? namai..<...> Man atrodo, kad A?ie dalykai danguje veiktA? taip pat niAi??riai ir A?altaiai???.

Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Nepaisant psichologiA?kai sunkiA? sAi??lygA?, WAi??astas Grabowe ai??zkaip kalinysai??? pragyveno tris deA?imtmeA?ius. Paskutinius savo gyvenimo metus jis praleido slaugos namA? lovoje dAi??l artrito negalAi??damas atsikelti iA? patalo. Tuo metu jau buvo mirusi motina, buvAi??s vyras, tAi??vas, NaAi??kowskis, Jellenta. LaidotuviA? eisenoje Ai??jo tik dvi vienuolAi??s ir Komornickos sesuo Angela. IroniA?ka ai??i?? Ai??Komornicka mirAi?? kovo 8-Ai??jAi??, TarptautinAi?? moters dienAi??.

Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Beje, paskutiniais savo gyvenimo metais laiA?kus ir atvirukus pasiraA?inAi??jo vardu ai??zMariaai???. Kartais tekstuose pasirodydavo moteriA?ka gramatinAi?? forma, kartais pasirodydavo visos jos gyvenimo formos[10]. LaiA?kAi??, siA?stAi?? 1947 metA? gruodA?io 12 dienAi??, pasiraA?Ai?? abiem vardais: ai??zMaria Komornicka-LemaAi??ska (P.O.WAi??ast = Piotr Odmieniec WAi??ast)ai???.

Yra A?domiA? Marijos Komornickos ir Piotro WAi??asto pasaulAi??A?iAi??ros skirtumA?, nors, regis, tai tas pats asmuo. PavyzdA?iui, Marija buvo nusprendusi neturAi??ti vaikA?, o jos pjesAi?? ai??zSkrzywdzeniai??? pristatAi?? santuokAi?? kaip amA?inAi?? kovAi?? dAi??l valdA?ios ir nestokojo tokiA? drastiA?kA? detaliA? kaip vedybinAi?? prievarta. WAi??astas motinystAi?? vertino jau kitaip ai??i?? ai??ztinkamaiai???, jo paties kAi??ryboje nestigo aistringos erotikos. Apskritai galbAi??t A?i metamorfozAi?? buvo akstinas Komornickai pasiekti neregAi??tA? kAi??rybiniA? aukA?tumA? ir iA?sivaduoti iA? mAi??stymAi?? gniauA?ianA?iA? rAi??mA?.Ai?? Be to, reikia atsiA?velgti A? tai, jog menininkas yra kitaip jauA?ianti bAi??tybAi??: ai??zKuo labiau kAi??rAi??jas jauA?iasi su viskuo susijAi??s (kalbinamas, kvieA?iamas, lieA?iamas), tuo galbAi??t stipriau veikia ir egzistencinAi??s savisaugos principas: neprarasti savojo ai??zaA?ai???, vidinAi??s tapatybAi??s, neiA?nykti. Juk kaip nevarA?omas subjektyvumas naikina kito arba daikto ribas, lygiai taip pasaulio aktyvumas ar net agresyvumas (kai viskas lieA?ia, viskas skauda ir skaudina) skaldo ai??zaA?ai??? vidinA? branduolA?, ardo sAi??monAi??s tapatumAi??. Ir iA? A?ia matyti, kodAi??l menininkai daA?niau serga dvasinAi??mis ligomis. SAi??monAi?? neatlaiko nenutrAi??kstamA? pasaulio atakA?ai???[11]. GalbAi??t Komornicka pradAi??jo jausti tokius stiprius impulsus iA? aplinkos, kad, norAi??dama nuo to apsisaugoti, susikAi??rAi?? naujAi??, matyt, stipresnAi?? tapatybAi??. KAi??no transformacija tapo A?rankiu iA?laisvinti sAi??monei ar net pasAi??monei.

Komornickos transformacijos aiA?kinimA? yra A?vairiA?. Jai / jam esant gyvai / gyvam, tai buvo traktuojama kaip sunkus psichikos sutrikimas. Ai??iais laikais ta pati aplinkybAi?? tikriausiai bAi??tA? A?vardyta kaip transseksualumas, kai A?mogus jauA?iasi esantis kita lytimi negu gimAi?? ir siekia susitapatinti su vidine lytimi vardo, iA?vaizdos ar net lyties (viso kAi??no) pakeitimu.

Feministinis aiA?kinimas teigia, kad Komornicka savo metamorfoze norAi??jo bAi??ti labiau ai??zA?mogumiai???, o ne vyru. Jinai kaip kAi??rAi??ja labai greitai pasiekAi?? beveik viskAi??, kAi?? galAi??jo. Suvokdama, kad intelektualiai virA?ija ne tik daugybAi?? moterA?, bet ir daugumAi?? vyrA?, negebAi??jo savAi??s atrasti kultAi??roje, kurioje vien vyriA?ka lytis suteikia A?mogaus teises ir laisves. Moteris negalAi??jo dalyvauti rinkimuose, studijuoti ar pati priimti sprendimus (nebent teoriA?kai). Su panaA?ia problema turAi??jo susidurti kone kiekviena romantizmo epochos moteris. (Lenkijoje tuo metu dar vyravo romantizmo reliktai, nors XIX a. pabaigaai??i??XX a. pirmoji pusAi?? priskiriama modernizmui; Anglijoje jau pAi??tAi?? emancipacijos vAi??jai). Zofia NaAi??kowska (minAi??to WacAi??awo NaAi??kowskio duktAi??), bAi??dama penkiolikos, apie tai raA?Ai?? ai??zDziennikyai??? (ai??zDienoraA?tyjeai???): ai??zVyras gali paA?inti pilnAi?? gyvenimAi??, juk vyras yra tapatus A?mogui. Moterims palikti tik gyvenimo trupiniai: privalai bAi??ti arba moterimi, arba A?mogumiai??? (1899, spalio 5)[12]. Svarbu paminAi??ti, jog NaAi??kowskAi?? ir KomornickAi?? siejo tam tikras ryA?ys. IA? pradA?iA? Komornicka NaAi??kowskai buvo savotiA?ku pavyzdA?iu. DAi??l A?ios prieA?asties Zofijos ai??zDziennikyai??? nemaA?ai dAi??mesio skirta poetei Marijai Komornickai. Nepaisant to, paA?ios Zofijos gyvenimas ai??i?? tai tarsi Marijos gyvenimo prieA?ingybAi??: kai ji pirmoji 1907 metais per Lenkijos moterA? suvaA?iavimAi?? reikalavo lygios su vyrais erotinAi??s laisvAi??s, tais paA?iais metais Komornicka atsisakAi?? viso savo moteriA?kumo.

ai??zSunku man A?sivaizduoti, kur dingo nuostabus talentas ir apsiniaukusi Komornickos siela, uA?daryti daugybei metA? A? beprotnamA?ai???, ai??i?? raA?Ai?? Zofia NaAi??kowska.

Be Zofijos ai??zDziennikyai???, daug informacijos apie KomornickAi?? gauname iA? motinai raA?ytA? Komornickos laiA?kA?. PoetAi??s santykis su A?eima (ypaA? su motina) buvo gana sudAi??tingas. ai??zStebiuosi, kad man priekaiA?tauji dAi??l sijonA?. Nenusipelniau to. Kas per palaidinAi??, juk per ankA?ta. PelerinAi?? dAi??vAi??k.ai??? Marijos Komornickos mama Ai??mAi?? kontroliuoti savo dukros egzistencijAi?? ir sprendAi?? dAi??l tolimesnio uA?darymo. ai??zBetgi aA? niekad nebAi??siu beprotAi??, ai??i?? nepaisant to, apkrovei mane visa krAi??va neabejotinA? ai??sA?rodymA?ai???ai??? (1909, birA?elio 17)[13].

how many days does cialis 20 mg work.

IA? tiesA?, pati Komornicka nelaikAi?? savAi??s pamiA?usia: ai??zEsu absoliuA?iai A?sitikinAi??s, kad anksA?iau ar vAi??liau sulauksiu savo reabilitacijos, kuri ne vienAi?? nutrenks, o daugybAi?? net labai dorA? A?moniA? sudegins gAi??dos liepsnose arba iA?blukins nepataisomoje A?alojeai??? (1909, birA?elio 27)[14]. Ir ji buvo teisi. SavotiA?kas Komornickos sugrA?A?imas iA? tremties ir susidomAi??jimas jos kAi??ryba ai??i?? 60 metais pasirodA?iusi plati biografija. Taip pat tuo metu atsirado pirmosios Marijos Podrazy-Kwiatowskos studijos. IA?Ai??jo rinkinys ai??zMiscellanae z progranicza XIX i XX wiekuai???, kur labai daug dAi??mesio skirta Komornickai. Be to, poetAi??s istorija buvo A?kvAi??pimas Tadeuszui RA?A?ewicziui paraA?yti pjesAi?? ai??zBiaAi??e maAi??A?eAi??stwaai???. 1979 metais pasirodAi?? Marijos Janionio A?kicas ai??zGdzie jest Lemanska?ai???, 1981 ai??i?? Edwardo Bonieckio monografija ai??zModernistyczny dramat ciaAi??a. Maria Komornickaai???, Katarzynos Ewos Zdanowicz knyga ai??zKto siAi?? boi Marii K.?ai???

90-A?jA? pabaigoje Komornicka susidomAi??jo Izabela Filipiak, kuri jai paskyrAi?? savo daktaro disertacijAi??. VAi??liau iA? to atsirado ai??zKsiAi??ga Emai???. Knygos antraA?tAi?? ai??zEmai??? yra Marijos Komornickos sceninis alter ego.

Maria Komornicka, anuo laiku pasmerkta dAi??l savo nesuvokiamo skilimo, dabar apibAi??dinama kaip nepaprastai talentinga, nors WAi??asto gyvenimo dalA? nugyveno labai vieniA?a. StanisAi??awas Pigonas apie jAi?? atsiliepia taip: ai??zTai buvo literatAi??rinAi?? individualybAi??, A?iandien pamirA?ta, bet kitados labai A?A?ymi ir garsi <...> apstulbinusi ir suA?ibusi kaip ryA?kus, nors trumpalaikis meteorasai???[15].

Ai??ai??zBet kiekviena individuali tiesa, palyginus su realybe, kreivai iA?kreipta kreivame mAi??sA? prisiminimA? ir mAi??sA? sAi??monAi??s veidrodyje, yra toli nuo tiesosai???, ai??i?? papildo Angela Komornicka[16].

RadoAi??Ai?? Ai??liw

…Nagle zatrzymaAi?? mnie tuman radoAi??ci!

To chmura drzew radowaAi??a siAi?? w sadzie.

PrzysiAi??gam wam, A?e mA?wiAi?? bez przenoAi??ni!

Z tych mAi??odych Ai??liw kurzyAi??o siAi?? rozradowanie

Jak z mAi??odych ludzkich gAi??A?w!

Co za promienienie zwichrzonych gaAi??Ai??zek!.

KipiaAi??y niemym szaAi??em! WyciAi??gaAi??y

Ai??ywe gaAi??Ai??zek drewno jak promienie!

A cA?A? za wielkie szczAi??Ai??cie im siAi?? staAi??o?..

JakieAi?? gAi??Ai??bokie, niesAi??ychane, w samym szpiku!

JakieAi?? cud-zdarzenie miazgi rdzennej?!

Wiem juA?!… DoszedAi?? mnie szept tajemniczy:

ai??zPRZED AsWITEM SPADA?O TROCHA? AsNIEGU…”

Na mokrAi?? czarnAi?? ziemiAi?? spadAi?? tak biaAi??y!…

Przez powietrze leciaAi??y gwiazdeczki,

UkAi??adaAi??y siAi?? z cichym Ai??adem (ludzie spali)

Jak AnioAi??A?w dar, szata godowa.

Z wolna dniaAi??o ai??i?? czy teA? Ai??wiatAi??o biAi??o od Ai??niegu..

Czy pojmujesz magiAi?? sAi??A?w tych, czAi??owiecze?

Przed Ai??witem… trochAi?? Ai??niegu… dniaAi??o…

Pokusa Ai?? Ai?? Ai??

CiAi??gnAi?? mnie zAi??a sfinksowe lice ai??i??

CiAi??gnie pAi??omienno-czarna toAi?? ai??i??

Jej niezgAi??Ai??bione tajemnice ai??i??

Jej Ai??wietne, ostre bAi??yskawice

I rudej szerci dzika woAi??.

GorAi??cy dech demona pali

MAi?? nagAi?? pierAi??, mA?j nagi kark ai??i??

ChA?r potAi??pionych sAi??yszAi?? w dali,

Z chrzAi??stem drzew suchych, z szczAi??kiem stali ai??i??

I drA?Ai??… i wtA?rzAi?? ruchem warg.

Na trzAi??sawiska ostre trawy

WeszAi??y me nogi czyste ai??i?? bose ai??i??

Przede mnAi?? Ai??uny rozAi??wit krwawy ai??i??

Za mnAi?? szemranie trwA?g bezgAi??ose…

I oddalony pAi??acz siklawy…

SlyvA? dA?iaugsmasAi??

…NetikAi??tai mane sulaikAi?? dA?iaugsmo migla!

Tai debesys medA?iA? sode dA?iaugAi??si.
Prisiekiu jums, kad kalbu be metaforA?!
IA? A?iA? jaunA? slyvA? garavo dA?iaugsmas
Kaip iA? jauno A?mogaus galvos!
Kas per spindulingos suA?iauA?tos A?akelAi??s!
Putojo tyli beprotybAi??! IA?tempAi??
GyvA? A?akeliA? medienAi?? kaip spindulius!
Kas gi iA? didelAi??s laimAi??s jiems atsitiko?…
Kokie gilAi??s, negirdAi??ti, savuose A?iulpuose!

Kokie stebuklai ai??i?? A?vykiai minkA?timuose A?erdies?!

AA? A?inau jau!.. Paslaptingas A?nabA?desys pasiekAi?? mane:
ai??zPrieA? auA?rAi?? iA?krito truputis sniego…ai???

Ant drAi??gnos juodos A?emAi??s nukrito taip baltai!..
IA? oro skrido A?vaigA?delAi??s,

KlostAi??si ramiai, tvarkingai (A?monAi??s miegojo),
Kaip AngelA? dovana,Ai?? Dievo skraistAi??.
LAi??tai A?vito ai??i?? argi ir A?viesa buvo nuo sniego?..

buy candy echeck.
Ar supranti A?iA? A?odA?iA? magijAi??, A?mogau?
PrieA? auA?rAi??… truputis sniego… A?vito…

Pagunda

Mane traukiaAi?? blogio paslaptingas veidas ai??i??
Tai trauka liepsnojanA?ios ai??i?? juodos gelmAi??s ai??i??
Jos neiA?tirtos paslapties ai??i??
Jos nuostabiA?, ryA?kiA? A?aibA?

Ir rudA? A?eriA? laukinio kvapo.

Degina karA?tas demono kvAi??pavimas
Mano nuogAi?? krAi??tinAi??, mano nuogAi?? kaklAi?? ai??i??
ChorAi?? pasmerktA?jA? girdA?iu tolumoje
Su sausA? medA?iA? traA?kAi??jimu, su plieno A?vangAi??jimuAi?? ai??i??
Ir drebu… ir akompanuoju lAi??pA? virpAi??jimu.

PerAi?? liAi??dnasAi?? aA?trias A?oles
AtAi??jauAi?? A?variomis pAi??domis ai??i?? basakojAi?? ai??i??
PrieA? mane kruvinas auA?ros raudonis ai??i??
Su manim A?lamAi??jimas nebylios baimAi??s…

Ir tolimas kalnA? kriokliA? verkimas…


[1] Giedrius ViliAi??nas. LiteratAi??ros vadovAi??liai 11ai??i??12 klasei. MaA?oji serija / Modernizmas, I dalis. XX amA?iaus pirmoji pusAi??. ai??i?? Vilnius: Baltos lankos, 2003, p. 5.

[2] Saulius A?UKAS. LiteratAi??ros teorija. Atidus skaitymas // VidurinAi??s mokyklos 11ai??i??12 klasei, II dalis. ai??i?? Ai??Vilnius: Baltos lankos, 2001, p. 53.

[3] Saulius A?UKAS. LiteratAi??ros teorija ir kAi??riniA? interpretacijos // LiteratAi??ros vadovAi??lis 11ai??i??12 klasei, I dalis. ai??i?? Ai??Vilnius: Baltos lankos, 2001, p. 140.

[4] http://www.innastrona.pl/kult_ludzie_komornicka.phtml

[5] http://www.grupaphp.com/klasyka/komornicka.php

[6] http://en.wikipedia.org/wiki/Female_education#Modern_period

[7] http://www.innastrona.pl/kult_ludzie_komornicka.phtml

[8] Ten pat.

[9] Pakeisti lytA? iA? esmAi??s nebuvo A?manoma, todAi??l, sakydama ai??zpakeitus lytA?ai???, turiu omeny jos asmeninA? apsisprendimAi?? vadintis kita lytimi.

[10] LenkA? kalboje skirtingai nei lietuviA? kalboje gausu specifiniA? dalykA?, atskirianA?iA? moteris ir vyrus net gramatine forma, pvz, giminAi?? atskleidA?ia ir veiksmaA?odis.

[11] Viktorija DAUJOTYTAi??. LiteratAi??ros filosofija. ai??i?? Vilnius: Vilniaus dailAi??s akademijos leidykla, 2001, p. 65ai??i??66.

[12] http://www.innastrona.pl/kult_ludzie_komornicka.phtml

[13] Ten pat.

[14] Ten pat.

[15] http://www.grupaphp.com/klasyka/komornicka.php

[16] http://www.innastrona.pl/kult_ludzie_komornicka.phtml