Sutinku ir kai nesutinku

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: Knygos
AUTORIUS:Ai??Viktorija DaujotytAi??
DATA: 2013-09

Sutinku ir kai nesutinku

Viktorija DaujotytAi??

MarA?Ai??nas A. SAKINIAI. ai??i?? Vilnius: Lietuvos raA?ytojA? sAi??jungos leidykla, 2013.

viagra purchase

b_200_318_16777215_00_images_iliustracijos_zurnalas_2013_2013-09-06_nr._3439_sakiniai.jpg

Lietuvos raA?ytojA? sAi??jungos leidykla iA?leido Aido MarA?Ai??no knygAi?? ai??zSakiniai”. Sunku tokiAi??Ai??tvirtai subyrAi??jusiAi?? what supplement acts like viagra. Ai??knygAi?? recenzuoti, tad tik tokios eseistinAi??s pastabos, atsiradusios iA? gyvo kontakto su maA?ais teksteliais, kartais panaA?iais A? dienoraA?A?io A?raA?us, kartais A? kritines A?A?valgas ar trumpus praneA?imus. GraA?iausia, kai nepanaA?u nei A? tAi??, nei A? anAi??, laikosi lyg ir iA? nieko, arti eilAi??raA?A?io, bet ne eilAi??raA?tis. UA?simenama apie krizAi??, bet juk nebAi??tinai. TiesiogAi??kitaAi??bAi??sena, sunkesnAi??, neA?prastesnAi??. Sunku ne raA?yti, o neraA?yti. IA?laukti. Mokantis eilAi??raA?A?ius gali raA?yti ir tada, kai to daryti nereikAi??tA?.

Taip,Ai??sakiniai, bet irAi??akiniai, jeiAi??sAi??nutrupAi??tA?, kaip Aido MarA?Ai??no kAi??ryboje jau yra buvAi?? (ai??zIA?trupAi??jusios r dvAi??s”, 2012); tada apie ai??zSakinius” paradoksalia citata ir uA?siminta: ai??zSkaitytojas man nerAi??pi. TodAi??l jA? ypaA? gerbiu.” AbstrakA?ias esybes irAi??nesybesAi??(pagal DonaldAi?? KajokAi??) gerbti nesunku. Sunkiau su tais, kurie A?ia pat, bet Aidui MarA?Ai??nui ir tai pakeliama. Dailininkas JokAi??bas Jacovskis virA?elyjesakiniA?ai??i??akiniA?Ai??motyvAi?? paryA?kina, tokia graA?i mAi??lyna A, lyg dangaus properA?a tarp debesA?. Toks sakinys, jei ir nepasakytas, tik pamatytas.
PoetAi?? gyvenimas laiko prie pat savo akiA?. Ir todAi??l taip intensyvu, tiek ribAi??jimo, virpAi??jimo, tiek A?spindA?iA? ir atspindA?iA?, tiek tikro ir netikro, tiek A?odA?io akcijA? ir tiek reakcijA?.Ai??Gyvenimo srautas, nepertraukiamas tekAi??jimas, sruvimas sAi??mone ai??i?? be atvangos, dienos darbais (kai jA? pasiseka turAi??ti) ir nakties sapnais, o gal ir sapnais atvirom akim. ai??zDievA? taupyklAi??” (2012),Ai??gyvenimoAi??srautoAi??poezija ai??i?? rinkinio paantraA?te A?i situacija Aido MarA?Ai??no pagauta, A?vardyta. Galiausiai iA?bandyta, nebijant rizikos, ai??i?? bAi??kite, raA?ykitAi??s, eilAi??raA?A?iai, kol raA?otAi??s, suimkite savin visa, kas vyksta, kAi?? matau, girdA?iu, uA?uodA?iu, tekAi??kite. Bet eilAi??raA?A?iA? negali bAi??ti tiek, kiek jA? gali (galAi??tA?) bAi??ti. Kur turi nutekAi??ti tas nuolat susitvenkiantis vanduo, greit paA?aliuojantis, juk eilAi??raA?tA? dar reikia ir pasaugoti, neapkrauti, neperkrauti. Lyrikai A?anrA? hierarchijoje suteikiant aukA?A?iausiAi?? vietAi??, matyti, kad daA?nai ji supama publicistikos, eseistikos, kritikos, kitA? raA?ymA?. SAi??monAi??s perkrovA? nuAi??mimo bAi??das buvo ir Sigito GedosAi??gyvavaizdA?iai. Kad siela turAi??tA? darbo, kad neimtA? grauA?ti akmenA?. TA? akmenA?, didesniA? ir maA?iukA?, A?inia, galima ir pasirinkti ai??i?? ypaA? iA? dabarties, iA? to, kas vadinama literatAi??riniu gyvenimu ar negyvenimu. Neabejotinai svarbu, kad to gyvenimo ir negyvenimo liudytojA? bAi??tA?. Daugeliui labiau uA? eilAi??raA?tA? A?domu poetA? tAi??vai, vaikai, mylimosios ir mylimieji, draugai ir nedraugai, kita vertus, gyvenimas visad A?domu,Ai??maitinaAi??tirianA?ius ir tyrinAi??janA?ius kAi??rybAi?? ar bent raA?ybAi?? (platesne prasme). Aidas MarA?Ai??nas teikia praneA?imA? apie save ir savuosius, jis (kaip ir Tomas Venclova), linkAi??s ir eilAi??raA?A?ius komentuoti, aiA?kinti, raA?yti jA? istorijas. Istorijoms priklauso ir paantraA?tAi??s, epigrafai ar pusiau epigrafai.
ai??zSakiniA?” paantraA?tAi?? ai??i??Ai??menkoji eseistika, paraA?yta per porAi?? metA?, 2010ai??i??2012 metais. Rizikinga paantraA?tAi?? ai??i?? kai menkiniesi, tai ir puikiniesi, nors to ir nenorAi??tum. Apie MarA?Ai??nAi?? sakyti, kad tai nAi??ra menka, bAi??tA? per menka. Taip atsitiko, kad knyga iA?Ai??jo kartu su liepos mAi??nesio ai??zMetais”, su MarA?Ai??no eilAi??raA?A?iais ai??zJazminui ir varnalAi??A?ai”, A?variais, gana grieA?tai suderintais jA? paA?iA? sistemos poA?iAi??riu; jau ne srautas, jau tai, kas iA? jo ir virA? jo. Arba po juo, kur VieA?paties landa poezijoje, atsirandanti ai??ztartum iA? nieko ai??i?? A?ia, / kur kryA?iuojasi, liejasi viskas ai??i?? A?viesoj ai??i?? / ne laiku, vis labiau ne laiku ai??i?? per mane” (ai??zNaujas eilAi??raA?tis Arvydui”). Naujas ai??i?? po Sigito Gedos, iA?liekaAi??sankabosAi??irAi??sankalbos, svarbios ir ai??zSakiniams”. Juk ir juose tas pats principas ai??i??Ai??per mane.Ai??UA? objektyvAi?? didesnis atminties subjektyvas ai??i?? persakyta sakinio dalis.Ai??PersakymA?Ai??sakiniai negali iA?vengti. DalA? to, kAi?? sakome, persakome. IA? paskutinio pokalbio su Sigitu Geda, kai iA?tarAi??s: ai??zDabar skaitau MarcelijA? MartinaitA?. ViskAi??.Ai??Labai blogai.
Taigi ai??i?? labai blogai. Prisieina persakyti. Pridurti: taip sakAi?? tas, kuris daA?niausiai buvo teisus, bet dar daA?niau neteisus. Arba kitaip: daA?niausiai buvo neteisus, bet dar daA?niau teisus. Taip galima sakyti ir apie Aido MarA?Ai??no ai??zSakinius”. Bet ar teisus / neteisus A?ia bAi??tA? svarbiausia? Gal ne. Svarbiau suvokti bendresnA? laukAi??, kuris matomas, kuriame mAi??stoma. Nors su Donatu PetroA?iumi ir pasiginA?ija, kad taip nesakAi??s, man ir ginA?ytis nesinori: jei ir nesakiau, tai galAi??jau sakyti; jei persakiau, kas kito sakyta, tai juk ne A?iaip sau. Jei atrodo, kad taip, tai juk irgi ne A?iaip sau. Sutinku ir kai nesutinku. Ai??iek tiek nesutinku ir kai sutinku. Tai A? tonAi?? knygai. Visos paradoksinAi??s formos ir formelAi??s Aidui MarA?Ai??nui tinka ir pritinka. Kas menkiau, matyti, nepaslAi??psi. Niekas negali mAi??styti lygiai, lygiai A?temptai, prasmingai, A?domiai. NeiA?vengsi duobiA?, duobeliA?. Bet matyti ir kas gerai, tikslu, kas A?domu, kas pasakoma, atveriama ai??i?? apie save kituose, apie kitus savyje. Ne, apie ValdAi?? KukulAi?? ne taip, pagalvoju, bet po keleto puslapiA? randu kitaip ai??i?? neapeisi, vien Sigito Gedos nuomone nepamatuosi, ai??i?? ketera, briauna, kuri ir skiria, ir jungia. Matymas, vertinimas ai??zSakiniuose” gyvai pulsuoja, keiA?iasi, kinta. Taip veikia subjektyvas ai??i?? atminties, sAi??monAi??s, matymo, girdAi??jimo, tikrai galingesis uA? objektyvAi??, jo plaA?iau ir nesiaiA?kinant. Akylas ir dantingas,Ai??dantA?pasigenda ir ten, kur pasaulis lytimas tik lAi??pomis. Ar eseistika nAi??ra gyvenimo pasilengvinimas? RaA?ai, bet juk irAi??raA?inAi??ji, neprivalai A?sikinkyti A? pavalkus, be kuriA? neA?veiksi didesnAi??s apimties teksto, toAi??romano, kuris vis tarsi A?mAi??A?uoja ir prieA? Aido MarA?Ai??no akis. Kas A?ino? Gal tieAi??bandymaiAi??jau veda kaA?kur toliau ar giliau, gal tie galandami, gludinamiAi??sakiniaiAi??turi dar ir jiems patiems neA?A?iAi??rimAi?? tikslAi???
Noras, iA? kurio ai??zSakiniA?” eseistika kilusi, ai??i?? nemenkas: ai??ziA?mokti sukurti sakinA? ai??i??Ai?? paprastAi??, aiA?kA?, nepretenzingAi??” (p. 11). ParaA?yti gal ir paprasA?iau, bet sukurti? KAi??rybos veiksmas ai??i?? tAi??riA?kas, tAi??rio; neuA?tenka pavirA?iaus, reikia gylio, aukA?A?io. Sapno; gali bAi??ti, kad poetai mokosi sapnuoti;Ai??onirinAi??Ai??poezija. Talentingai sapnuoti reikia talento ai??i?? kaip ir poezijai: ai??zSapnavau OnAi?? BaliukonAi??. Vyko jos knygos pristatymas. Storiausio folianto. Du skirtingi leidimai iA? karto. Iliustracijos DorAi?? stiliumi (…) Pristatymo vakarAi??lyje OnAi?? BalikukonAi?? sAi??dAi??jo man ant keliA?. Kitur jai nebebuvo vietos” (p. 85). O juk iA? tiesA? ai??i?? Aido MarA?Ai??no poezija iA?laiko ir OnAi??s BaliukonAi??s vietAi??. Ne tik jos. Geri eilAi??raA?A?iai, gera eseistika saugo ir tuos, kuriA? nebAi??ra. Petras Palilionis ai??zPoezijos pavasario laureatA? bibliotekAi??lAi??je” kAi?? tik iA?leido OnAi?? BaliukonAi??, graA?iai skamba, geri eilAi??raA?A?iai, aukA?tos prabos. Tik vAi??lesniu laiku juose radosi kiek ai??zper daug poezijos”. Ne apie jAi?? taip sako Aidas MarA?Ai??nas, apie kitAi?? poetAi??, redaguojamAi??, mokomAi?? (p. 65). Bet ir bendresnAi?? situacija, pavojus, kadAi?? buy roaccutane in uk with mastercard. viskasAi??neuA?goA?tA?Ai??nieko.Ai??O to goA?imo pasitaiko ir ai??zSakiniuose”. Nuo pat pradA?ios, nuo dedikacinio ar kokio skiriamojo A?raA?o: ai??zNesAi??dAi??jau prie BreA?nevo, Andropovo ir A?ernenkos.” Tas pats A?altinis ai??i?? kaip ir menkinimosi.
Eseistikoje (kaip ir eilAi??raA?tyje) kas nors yra, kai lyg ir nieko nAi??ra. Nieko ypatingo, tik gyvenimas, tik A?monAi??s, mylimi ir nelabai, svarbAi??s ir nelabai. Tik dangus, tik debesys, gal ir svarbiausi, knygos iA?vaizdai pasitelkti iA? Algimanto KunA?iaus, bet kiek nublankAi??, ne tA? formatA?. Lauko apribos, akiratis, regratis, horizontas. Nuo jA? priklauso, kas patenka, o kas ne, prie ko sustojama, kas apeinama. Ratas A?moniA?, su kuriais bAi??nama (patys artimiausi), su kuriais susitinkama ai??i?? anksA?iau bare, kavinAi??je, dabar labiau kokiame literatAi??ros vakare ar tiesiog einant, vaikA?tant. Bet labiausiai ai??i?? tekstuose, kurie raA?omi, redaguojami, skaitomi. ArtimiausiA?, mylimiausiA? dalia ai??i?? bAi??ti kurianA?io A?mogaus sAi??monAi??s vieA?umoje; bet kitas tas buvimas nei kokiame ai??zStiliuje”, labai saugus, juk net papeA?iojamas liekiAi??meilAi??s laukeAi??(pagal ArvydAi?? Ai??liogerA?), dalyvaujantA? ir ai??zSakiniuose”. IA? Ai??liogerio ai??i??Ai??daiktas; pirmiau nei iA? Donaldo Kajoko. GraA?us eilAi??raA?tis ai??i??Ai?? geras daiktas (p. 297). Taip, labiau daiktas nei koks dalykas. Tikras daiktas ai??i?? atskiras; kaip ir medA?io lapas su savo gyslelAi??m. Taip ir eilAi??raA?tis. EsAi?? gali bAi??ti ir dalykas, nepasiekiantis daikto-eilAi??raA?A?io. Taip, kadAi??raA?ytum, reikia gyvenimA?, ne tik gyvenimo, patirties. Reikia tos neaiA?kios daugiskaitos, lyg bAi??tum buvAi??s ten, kur nebuvai. ai??zKaA?ko ai??i?? metafizinio juokdario, iA? tA? gyvenimA? puvAi??siA? iA?auganA?io, nelygAi??Axis mundi, Pasaulio medA?io, ant kurio vAi??l iA?noksta gyvenimai” (p. 272). RaA?antis negali iA?vengti raA?ymo svarstymA?, jei ir ne problemA?. Aidas MarA?Ai??nas prieina esminA? taA?kAi??: ai??zRaA?yti geraiai??i?? kai raA?ymA? aukA?tumos baigiasi iA?miklinto stiliaus vingrybAi??mis ai??i?? manAi??s netenkina. RaA?ytiAi??labai geraiAi??ai??i??Ai?? per sunku” (p. 272). RaA?ytiAi??sakiniais, sakymais-pasakymais, neAi??vardan formos, nebent ja vykusiai suA?aistum. Paradoksas: pradedi nuo to, kAi?? nori pasakyti, bet tas noras virsta (ir turi virsti) tekstu, forma, stiliumi; bAi??tA? gerai, kad tokiu iA?miklintu, kad to miklumo nAi?? nepastebAi??tum. Skaidru ai??i?? matyti. Aidas MarA?Ai??nasAi??taiAi??pajAi??gia. Kol nepakliAi??va A? teksto traukos inercijAi??, kai reikia uA?pildyti,Ai??priraA?yti.Ai??Ar reikAi??tA? A? tokias vietas baksnoti? Tokio lygio raA?anA?iajam, koks yra Aidas MarA?Ai??nas, nebAi??tina. Jis pats puikiausiai jauA?ia, kur yra silpnesnis. O skaitantys, juolabAi??gerbiami, irgi patys apsisprendA?ia. ai??zSakiniai” ai??i?? subjektyvAi??s, bet jie ir nesiekia bAi??ti kitokie. IA? A?ia ir jA? intriga, lydinti skaitymAi??, A?domumas. Esame daugiabriauniai veidrodA?iai, atspindime vieni kitus, atsispindime; ir tada, kai to specialiai nesiekiame. Ir net kai vengiame ar bijome. Aido MarA?Ai??no atspindinti ir kartu A?spindinti sAi??monAi?? ai??i??Ai?? intensyvi, ribanti, ribuliuojanti. A?mogus, kuris ne tik raA?o. Dar ir skaito, netgi filosofijAi?? (FriedrichAi?? Nietzsche, Albert’Ai?? Camus, EmanuelA? LevinAi??…), netgi FranzAi?? KafkAi??. Netgi lietuviA? autorius. A?iAi??ri senus filmus, liAi??dnus ir nostalgiA?kus, klasikAi??. Klausosi muzikos, muzikalus. Mintis, poetines bAi??senas iA?vaikA?to, iA?plauko, iA?guli. SAi??di maA?iausiai. Atrodo, kad ir eilAi??raA?tA? geba vertinti iA? klausos. Arba iA? oro, labai prisodrinto ai??i?? kvapA?, garsA?, tylos. Tame prisodrintame ore galima iA?tarti:Ai??vardanAi??formos (p. 303); greiA?iausiai tasAi??vardanAi??yra svetimybAi??, bet kAi?? daryti su himnu, su poteriais? VAi??lgi nebAi??tina suprasti paA?odA?iui, forma yra tai, ko iA?vengti negalima. Tik reikia, kad ji nesustingtA?. ai??zJei tikrai esi poetas ir ilgai gyveni, raA?ydamas A?gyji daug anapusinAi??s patirties, apie kuriAi?? kalbAi??ti A?odA?iais ai??i?? beprasmiA?ka. Gal tik tiek: labai esi, bet nesi dar labiau, o iA? nebuvimo perspektyvos A?gali matyti A?mogA? tokA?, koks A?is yra, tikrAi??jA? gyvybAi??s groA?A? ir siaubAi??, neA?kainojamAi?? netobulumAi?? be jokios pridAi??tinAi??s vertAi??s” (p. 246). Ar tai ta pati mistika, kuri pagal JosifAi?? BrodskA? rodo pralaimAi??jimAi??? Ar ir ta ai??i?? sapnA?, slaptosios MarA?Ai??no eseistikos versmAi??s, iA? kurios kyla gyvybAi??s groA?is ir siaubas ai??i?? neatskiriamai. Bet ne tik iA? tos slaptosios gilybAi??s, bet ir paA?iame pavirA?iuje. Arba gyvenime. Gyvename juk paA?iame pavirA?iuje, A?sikabinAi??, A?sitvAi??rAi??. TarpAi??baisiai graA?ausAi??irAi??dar baisiau graA?esnioAi??nAi??ra ribos (p. 246). KaiAi??viskoAi??daug, nebematytiAi??niekoAi??(p. 54). NeiA?leisti iA? akiA?Ai??nieko. Nepraleisti nepajutus mirties ai??i??Ai?? ai??zSakiniuose” kartojasiAi??numirAi??,Ai??numirAi??, numirAi??…Ai??Lyg paskutiniai pokalbiai, paskutiniai A?odA?iai. Mirtis yra siuA?eto genas, ai??i?? kadaise iA?tarta Jurijaus Lotmano, paprastai, nei struktAi??ralistiA?kai, nei semiotiA?kai, be jokio kvadrato, sakyti, kad mirtis yra gyvenimo prieA?prieA?a, per menka. Mirtis atnaujina pasakojimAi??, pasakojimus. Ir gyvenimAi??, jo moralines atramas.
TurbAi??t tai ir bus svarbiausia ai??zSakiniuose”. TurbAi??t dAi??l to pradAi??jau apie juos galvoti, galiausiai raA?yti, kad neliktA? nepastebAi??ta. Mirtis atveria akis. SugrAi??A?ina. Prie savo ir prie kultAi??ros, tradicijos tAi??vA?. Aidas MarA?Ai??nas naujai iA?kAi??lAi??, A?prasminoAi??tAi??viA?kumAi??, kaip gyvenimo aA?A?,Ai??axis mundi. TAi??vas, mirAi??s tAi??vas, vis svarbesnis, gyviau juntamas, suvokiamas, bAi??tinas. RyA?kus, daugiabriaunis A?spaudas eilAi??raA?tyje ai??zGaraA?inis” (rinkinys ai??zAi??okiai”, 2008). Pirmajame ai??zSakiniA?” puslapyje: ai??zTreji metai, kai numirAi?? tAi??vas. Siaubas ne dAi??l to, kad tAi??vas mirAi?? ir pasaulis, niekam to neA?inant, pasibaigAi??, o labiau dAi??l to, jog nuo naujo pasaulio pradA?ios abejingai praAi??jo treji metai” (p. 11). SAi??monAi?? skaiA?iuoja nuo tAi??vo mirties praAi??jusius metus, jau kito, kitokio gyvenimo. GrA?A?dama, tikrindama, neuA?mirA?dama ir mirties estetikos. Kadaise profesorAi?? Elena A?ervinskienAi??, skaitydama paskaitas apie AntonAi?? A?echovAi??, su nuostaba sakydavo, kad A?iam raA?ytojui mirtis gali bAi??ti graA?i, kad mirtis iA?leidA?ia giliAi?? groA?io A?aknA? ar A?iedAi??, bet tik matanA?iam, jauA?ianA?iam. Aido MarA?Ai??no citatos tAi??sa: ai??zPrieA? trejetAi?? metA?, dvideA?imties laipsniA? A?alA?iu paA?enklintAi?? rytAi??, mAi??sA? namuose mirti praA?ydo ir slyvos A?akelAi??, kuriAi?? nuneA?Ai??m tAi??vui, ai??i?? karste jiedu buvo pats tobuliausias rimas.” TAi??vo,Ai??tAi??velioAi??A?eA?Ai??lis visoje knygoje ai??i?? trapi, prasminga istorija, kurioje daug A?moniA? gali atpaA?inti save. Ir save jau savo vaikuose. Daugiau, giliau negu tik atskiras, biografinis vingis. Lyg sAi??monAi??s pasiprieA?inimas uA?plaukianA?iai ar ant mAi??sA? akiA? vis labiau uA?traukiamai miglai ai??i?? neliks tAi??vo, motinos vardA?, neliks ir jA? paA?iA?, jA? gelianA?ios atminties, to A?variai liAi??dno dA?iaugsmo ir sapne (p. 162). Gal kaip tik tas sAi??monAi??je naujai, patikimai iA?siskleidAi??sAi?? acquire baclofen tAi??viA?kumasAi??nutiesAi?? lyg kokA? naujAi?? lieptAi??, sakysim, A? JustinAi?? MarcinkeviA?iA?. Skirsnis ai??zNumirAi?? Justinas MarcinkeviA?ius” apima kelis fragmentus, kuriuos jungia gyva, skvarbi, kritiA?ka ir kartu empatiA?ka mintis. Jos intymioji konfigAi??racija tarp bendresniA? ideologemA?: ai??zDabar pagalvojau, kad Justinas MarcinkeviA?ius ai??i?? vienatinis mano sutiktas poetas, A? kurA? kreipdavausi tik daugiskaita. Bet dabar, trapios amA?inybAi??s akivaizdoje, man tai pasirodAi?? familiaru” (p. 165). ai??zTragedija daro JustinAi?? MarcinkeviA?iA? poetu, neatA?aukiamai. Tuo, kuriam sakau Tu. Ir priduriu ai??i?? kaip Sigitui Gedai, Jonui StrielkAi??nui, sau ai??i?? vargA?as, vargA?as poete” (p. 166).
Poezija savo klausimus turi iA?sisprAi??sti pati. Tai yra ai??i?? poetA? rankomis ir A?irdimis. EilAi??raA?A?iais, eseistika, galiausiaiAi??sakiniais.
Aidas MarA?Ai??nas neatsisako nei pasakyti, nei pasisakyti, neuA?mirA?damas, kad yra dalykA? (ir daiktA?), kuriuos ai??ziA?reikA?ti teiA?gali poezija”.

cialis black market