Suvaidintas rokas

A?URNALAS: NAUJASIS A?IDINYS-AIDAI
TEMA: ATMINTIS
AUTORIUS: Vidmantas Staniulis
DATA: 2012-06

Suvaidintas rokas

Vidmantas Staniulis

Kiekvienas A?mogus gyvena ko nors slegiamas. Vienas ai??i?? kad kuo nors nusikalto, kitas ai??i?? kad nepajAi??gAi?? net nusikalsti, treA?ias ai??i?? kad neA?ino, kas jA? slegia. Trys autobiografijA? modeliai: reikia tik pasirinkti ir pritaikyti sau paA?iam.

Alfonsas Nyka-NiliAi??nas, DienoraA?A?io
fragmentai, 2001ai??i??2009
, p. 66ai??i??67

Kiekviena karta turi savo idealus ir vertybes. Mums viena tokiA? buvo rokas. TaA?iau A?i septinto deA?imtmeA?io jaunimo muzikos banga, plAi??stelAi??jusi Vakaruose, mAi??sA? galvose iA? esmAi??s kirtosi su ta valstybe ir aplinka, kurioje gyvenome ir buvome auklAi??jami. Rokas traukAi?? A?A?Ai??liu atvirumu ir sAi??A?iningumu, A?avAi??jo teiginiA? laisvumas ir originalumas. Vakaruose jaunimas A? roko muzikantus A?iAi??rAi??jo kaip A? savo bendraamA?ius, kuriais visada galima pasikliauti, kurie visada pasako tai, kAi?? norima apginti, pasako tiesiai ir atvirai1.

Ar SovietA? SAi??jungoje buvo galima tikAi??tis pasakyti sAi??A?iningai, tiesiai ir atvirai? Pristatydamas Vakaruose atsidAi??rusio CzesAi??awo Miloszo liudijimAi??, Karlas Jaspersas pripaA?ino: ai??zRegime baisius padarinius ir klaikiAi?? sumaiA?tA?, vieA?pataujanA?iAi?? pasaulyje, kurio tikrovAi?? VakarA? A?mogui atrodo neA?tikAi??tina ir todAi??l taip sunkiai apibrAi??A?iamaai???. TaA?iau ar tik dAi??l to A?iandien vieA?os diskusijos apie ai??zvisus slAi??pyniA? bAi??dus, vidines permainas, netikAi??tA? atsivertimA? kAi??liavirsA?ius, asmenybAi??s susidvejinimAi??ai???2? Kitaip tariant, sovietmeA?io poveikA? visuomenei ir asmenybei bei jo A?veikAi?? mAi??suose yra tokios blankios? Nors Lietuvoje vis daA?niau bandoma moksliA?kai paaiA?kinti sovietinAi??s visuomenAi??s virtimAi?? laisva pilietine visuomene, A?A?velgti paslAi??ptus politinio pasiprieA?inimo kovos ir iA?sivadavimo A?enklus netolimoje praeityje, taA?iau kartais tokie aiA?kintojai nejuA?ia veda ne ta kryptimi. Daromos stulbinanA?ios ir tikrovAi??s neatitinkanA?ios ar net jAi?? perkurianA?ios iA?vados. TodAi??l kiekvienas kritiA?kas poA?iAi??ris, asmeniniai atsiminimai ir aA?tresnAi??s diskusijos yra bAi??tinos siekiant iA?vengti naujA? mitA? kAi??rimo bei norint aiA?kiau suprasti savAi??jAi?? praeitA?.

A?velgiant A? Lietuvos persitvarkymo sAi??jAi??dA? lyg A? stebuklAi??3 ar pasakAi??, A?ios stebuklinAi??s pasakos veikAi??jai, vaizduojantys save sau malonioje ir palankioje A?viesoje, patys tampa taip konstruojamA? istoriniA? tyrinAi??jimA? A?altiniais. Ar galima tuomet tikAi??tis objektyvios istorijos? Vieno SAi??jAi??dA?io Seimo Tarybos nario atvirumo akimirkAi?? iA?sakyta mintis prasklaido A?iuos apA?avus: ai??zdaugelis mAi??sA? suprato, kad Lietuvos nepriklausomybAi?? jau neiA?vengiama, todAi??l svarbiausiu rAi??pesA?iu tapo, kokiAi?? istorinAi?? rolAi?? suvaidins kiekvienas, arba kokiAi?? misijAi?? asmeniA?kai atliks istorijos vyksmo A?viesojeai???.

BAi??tent A?ioje A?viesoje randasi ir nauji, vadinamojo lietuviA?ko roko ai??zdidA?iavyriaiai???, paklojAi?? pamatus ai??zdainuojanA?iai revoliucijaiai???. YpaA? valstybiniA? A?venA?iA? arba svarbiA? datA? minAi??jimo iA?vakarAi??se pasirodo vis kiti komunistinAi??s sistemos griovAi??jai, vis atsinaujinantis, besipleA?iantis nepaklusniA?jA? kontingentas. A?iniasklaida pateikia vis naujA?, iki A?iol neA?inoto herojiA?ko nepaklusimo sovietinei sistemai pavyzdA?iA?. TaA?iau net iA? valstybAi??s iA?do finansuojamA? koncertA? scenose Katedros aikA?tAi??je ar TV studijoje tebeskamba banalios fonogramos, kuriose roko dvasia nAi?? nedvelkia. Nesiimu vertinti A?io meno, taA?iau jo gerbAi??jai savuoju atsiribojimu nuo tikrA?jA? roko A?aknA?, muzikos ir dvasios, atrodo, lyg tebegyventA? apgaubti sovietinAi??s praeities sentimentA? ir iliuzijA?. Norint pajausti A?iAi?? specifinAi?? atmosferAi?? uA?tenka apsilankyti NelAi??s PaltinienAi??s, Stasio PovilaiA?io, legendinAi??s grupAi??s Rondo, surenkanA?iA? gausias A?iAi??rovA? minias, koncertuose, kuriA? ai??zdvasingumasai??? niekuo nesiskiria nuo gilaus sovietmeA?io laikA? salAi??se tvyrojusio masinio jausmo. Ko verta vien viena nacionalinio transliuotojo TV laida ai??zMAi??sA? dienos kaip A?ventAi??…ai???!

Kaip apibAi??dinti A?iAi?? kultAi??rinAi?? anomalijAi???

Pasigirsta balsA?, kad ai??zmes ir tada grojome rokAi??ai???, kuris savaime reiA?kAi?? pasiprieA?inimAi?? sovietinei sistemai, taigi ai??zdirbome Lietuvaiai???, ai??zkAi??rAi??me istorijAi??, kuria galime didA?iuotisai??? ir pan. TeisybAi??s dAi??lei reikAi??tA? patikslinti ai??i?? grojome sovietinA? rokAi??. MAi??gdA?iojome vakarietiA?kas jaunimo elgesio formas, mAi??ginanA?ias A?okiruojanA?iai iA?reikA?ti jaunatviA?kAi?? maksimalizmAi??. Ar tame bAi??ta sAi??moningo pasiprieA?inimo sistemai? KodAi??l jaunatviA?kumo siekiai A?iandien kai kuriose studijose interpretuojami kaip politinAi?? rezistencija?

Sistemai, kurioje gyvenome, pavieniai hipiuojantieji ar bandantieji kAi?? nors iA?spausti gitaromis jaunuoliai buvo savitai naudingi kaip gyvi neigiami pavyzdA?iai, leidA?iantys A?sitvirtinti naujajam sovietiniam A?mogui, kuriam buvo numatytas vaidmuo ai??zpertvarkyti pasaulA? ir mAi??styti visos planetos mastu, paA?iam kurti istorinAi?? formacijAi??, o ne jai tarnautiai???4. Ne paslaptis, kad visos neformalios jaunimo grupAi??s buvo ypaA? kontroliuojamos. Jose buvo infiltruota apsA?iai skundikA?. Kita vertus, ir pati ai??ztarybinAi?? liaudisai??? pakankamai neprielankiai A?iAi??rAi??jo A? iA?siA?okAi??lius. Beje, kuriA? tarpe blaA?kAi??si ne vienas paklydAi??s nomenklatAi??ros veikAi??jo sAi??nelis ar dukrelAi??.

Seras Paulas McCartneyai???is, kalbAi??damas apie The Beatles, atskleidA?ia esminAi?? roko tiesAi??: ai??zMus baugino perspektyva tapti panaA?iais A? dainininkus, pamaA?u prarandanA?ius natAi??ralumAi?? ir galop pradedanA?ius dainuoti pseudosentimentalias daineles. Mums atrodAi??, kad ne tik klausytojams, bet ir mums patiems bus geriau, jei dainose bus daugiau realybAi??sai???5.

Sovietiniai kAi??rAi??jai, prieA?ingai ai??i?? savo kAi??ryba, jeigu taip galima vadinti, tolo nuo realybAi??s, pieA?dami ir A?kAi??nydami iliuzinAi?? tikrovAi??. Jeigu Lietuvoje sovietmeA?iu bAi??tA? atsiradAi??s bent vienas populiarus dainininkas, pabandAi??s be sistemos palaiminimo prabilti jaunimo masAi??ms, jis tuoj pat bAi??tA? arba pakviestas darbuotis A? valstybinAi?? filharmonijAi??, arba priverstas su muzika atsisveikinti. Be to, psichiatrinAi??se ligoninAi??se ir galingiausioje pasaulio kariuomenAi??je visada atsirastA? laisvA? vietA?…

Akvarium

Kaip sovietinAi??je sistemoje galAi??jo reikA?tis valdA?iai nepaklusnus jaunimas, gali paliudyti epizodas iA? mano studijA? laikA? Lietuvos valstybinAi??s Darbo Raudonosios vAi??liavos ordino konservatorijos KlaipAi??dos fakultete. Jo kultAi??ros klubas savo prezidento Alfonso Jankanto pastangomis 1980 m. pavasarA? A? KlaipAi??dAi?? pakvietAi?? rusA? grupAi?? Akvarium iA? Peterburgo, tuometinio Leningrado. Akvarium ir jos lyderis Borisas GrebenA?A?ikovas buvo vieni populiariausiA? muzikantA? tarp sovietinio jaunimo, Lenino komjaunimo premijos laureatai. TaA?iau po skandalingo pasirodymo Tbilisio roko festivalyje ai??zPavasario ritmaiai??? jie uA?sitraukAi?? reA?imo nemalonAi??6: jA? koncertai buvo apriboti, o patys muzikantai persekiojami. KlaipAi??doje A?ios grupAi??s globa turAi??jau pasirAi??pinti aA?. Konspiracijos sumetimais roko muzikantai A? miestAi?? atvyko atskirai skirtingu laiku, nakvynAi??s praA?Ai?? ne vieA?butyje. Ekspromtu nesuradau kitos iA?eities, kaip tik pasiAi??lyti savo dvivietA? kambarA? studentA? bendrabutyje Debreceno gatvAi??je. Ai?? bendrabutA? po 22 valandos paA?aliniai nebuvo A?leidA?iami, durys uA?rakinamos, o senyva budinA?ioji snAi??duriuodavo koridoriuje ant sofutAi??s. TAi??syk teko sveA?ius ne A?vesdinti, o A?keldinti per balkonAi??.

Ketinome surengti du Akvarium koncertus ai??i?? vienAi?? miesto publikai ai??zA?emaitijosai??? kino teatre, kitAi?? ai??i?? studentams rytojaus dienAi?? FakultetA? kiemelyje. TaA?iau antrajam A?vykti taip ir nebuvo lemta. ai??zA?emaitijosai??? kino teatro salAi??je grupAi??s pasirodymas iA?A?aukAi?? nederamAi?? A?iAi??rovA? elgesA? ai??i?? A?Ai??kavimus, A?vilpimAi??, rankA? mostus. KarA?A?iausi gerbAi??jai net uA?silipo ant kAi??dA?iA? ir susikabinAi?? rankomis siAi??bavo. Ai??okiruojanti apranga ai??i?? galifAi?? kelnAi??s, kariA?ki mundurai, VAi??rmachto kariA?kiA? kepurAi??s bei rokui neA?prasti instrumentai ai??i?? antai fagotas, violonA?elAi?? kAi??rAi?? unikaliAi?? atmosferAi??. Publika A?Ai??lo. Pasibaigus koncertui prie ai??zA?emaitijosai??? A?sismarkavusiA? klaipAi??dieA?iA? laukAi?? daug greitosios pagalbos automobiliA? ir bAi??rys gerai sudAi??tA? vyrukA? civiliais drabuA?iais, kurie, pasitikAi?? paA?ius arA?iausius gerbAi??jus, pasisiAi??lAi?? paveA?Ai??ti. LikAi?? iA?silakstAi?? A? paA?alius.

Su muzikantais sAi??kmingai grA?A?Ai?? A? bendrabutA? visAi?? naktA? dalijomAi??s A?spAi??dA?iais, gAi??rAi??me arbatAi?? ir paA?iurpAi?? kalbAi??jomAi??s apie gyvenimAi?? SovietA? SAi??jungoje. KitAi?? dienAi?? laukAi?? dar vienas netikAi??tumas. Ryte atAi??jAi??s A? studentA? klubAi?? radau susijaudinusA?, perbalusA? JankantAi??. Jis papasakojo, kad buvo iA?kviestas A? KlaipAi??dos KGB, kur jam nurodyta daugiau jokiA? Akvarium koncertA? neorganizuoti, o nelegalams per 24 valandas palikti uostamiestA?. Akvarium koncertas buvo uA?draustas. Ai??iAi?? A?iniAi?? praneA?iau vaikinams, taA?iau neatrodAi??, kad jie bAi??tA? labai nustebAi?? ai??i?? to ir reikAi??jo laukti paA?lijus grupAi??s santykiams su komjaunimu. IA? avangardo akimirksniu jie buvo nublokA?ti A? ariergardAi??.

PrieA? iA?vykdami Akvarium atAi??jo atsisveikinti su KlaipAi??da A? konservatorijos FakultetA? kiemelA?, kur vyko studentA? diskoteka. Akompanuodami lAi??pinAi??mis armonikAi??lAi??mis muzikantai sudainavo vienAi?? geriausiA? savo gabalA?.

Partizanai

Socializmo su A?mogiA?ku veidu epochos procesA? atgarsiai savotiA?kai pasiekdavo ir JoniA?kA?, kuriame gimiau, augau, lankiau mokyklAi?? ir patyriau pirmuosius jaunystAi??s virsmus. Kai kuriA? istoriniA? A?vykiA? liudytoju tapau atsitiktinai. VienAi?? vAi??juotAi?? rudens rytAi?? eidamas A? pamokas pamaA?iau mokyklos futbolo stadionAi??, pilnAi?? kariniA? maA?inA?, apdangstytA? kamufliaA?iniais tinklais, karo lauko virtuvAi??s technikos ir gausybAi?? kareiviA?, liaudyje vadinamA? ai??zpartizanaisai???. VAi??liau paaiA?kAi??jo, jog tai sovietinAi??s armijos daliniai, tankais ir A?udynAi??mis numalA?inAi?? ai??zPrahos pavasarA?ai???7, grA?A?ta iA? A?ekoslovakijos. Ai??ie vyrai buvo mobilizuoti iA? savo darbovieA?iA? su kolAi??kiA?, tarybiniA? Ai??kiA?, A?staigA? ir organizacijA? sunkveA?imiais ir kita technika. IA? ai??zpartizanA?ai??? lietuviA? buvo suformuoti net atskiri batalionai ir dislokuoti A?ekoslovakijos miA?kuose. Per pertraukas bAi??gdavome kareiviA? praA?yti A?enkliukA?, dirA?A? ar piloA?iA?. Vadinamieji ai??zpartizanaiai??? A?ias gAi??rybes dosniai dalindavo. Vaikai dA?iaugAi??si…

VAi??liau su sovietinAi??s armijos ai??zpartizanA?ai??? realybe susipaA?inau per vienAi?? savo tAi??vo istorijAi??. Jis, savais kanalais suA?inojAi??s apie rajono karinio komisariato organizuojamAi?? mobilizacijAi?? nuimti derliA? Rusijos platybAi??se, partizanavimo stengAi??si iA?vengti, todAi??l kol pavojus praAi??jo, su keletu draugA? slapstAi??si garaA?e, nakvoti sugrA?A?damas tik sutemus. Abu su mama drebAi??jome, kad kas neA?skA?stA?. Kaip pigi darbo jAi??ga, prisidengiant apmokymais, A? kariuomenAi?? sovietiniai A?monAi??s buvo A?aukiami reguliariai. Ai??eimoms tai buvo tikras iA?bandymas. Tokios grAi??smAi??s nebuvo tik priklausiusiems komunistinei nomenklatAi??rai. Dauguma pramonAi??s objektA? statybA? neapseidavo be kareiviA? ar kaliniA? pagalbos. A?inojome, jog Baltijos pajAi??ryje, netoli Nemirsetos, kareiviai stato vadinamAi??jAi?? BreA?nevo vilAi?? (BreA?nevas toje viloje taip nAi?? karto ir neapsilankAi??). JoniA?kyje statant grAi??dA? perdirbimo gamyklAi??, pagrindinAi?? darbo jAi??ga buvo ne ai??zpartizanaiai???, o nuteistos moterys tremtinAi??s. JoniA?kieA?iA? santykA? su A?ia sovietine vergove liudija du momentai: elevatoriaus administracijos pastatAi??, kuriame buvo apgyvendintos tremtinAi??s, jie vadino ai??zbaltaisiais rAi??maisai???, o A?alia stAi??ksantA? silikatiniA? plytA? alaus barAi?? ai??i?? ai??zpentagonuai???. ai??zPentagonasai??? nuolat bAi??davo perpildytas. Ne vienas A?igulinio alaus padauginAi??s vyriA?kis iA? ai??zpentagonoai??? sukdavo ne namo, o ai??zbaltA?jA? rAi??mA?ai??? link8. VAi??liau A?ie pavadinimai paplito tarp miestelio gyventojA? kaip bendriniai A?odA?iai, savotiA?ki keiksmaA?odA?iai, apibAi??dinantys A?emiausios reputacijos vietas. Buvo pats Ai??altojo karo A?karA?tis.

1972-A?jA? JoniA?kio pavasaris

Buvau ketvirtokas. Mokslo metai Ai??jo A? pabaigAi??. KartAi??, grA?A?damas po pamokA?, atkreipiau dAi??mesA? A? keistAi?? sambrAi??zdA? miesto parke. Teritorija aplink vasaros A?okiA? aikA?telAi?? aptverta, prie parko estrados gausiai A?mirinAi??ja milicininkai ir civiliai asmenys. Paslaptinga A?inia A?aibiA?kai apskriejo mokyklAi??: A?okiA? aikA?telAi??je po nakties atsirado mA?slingi uA?raA?ai. Su keliais draugeliais bandAi??me prieiti arA?iau, taA?iau buvome nuvyti A?alin. Miestelyje sklido kalbos, kad JoniA?kA? pasiekAi?? Kauno A?vykiA? aidas. VAi??liau, kai viskas nurimo, baugiai dairydamiesi slinkome apA?iAi??rAi??ti A?vykio vietos. Ant A?okiA? aikA?telAi??s asfalto baltais daA?ais didelAi??mis raidAi??mis buvo iA?daA?yta: ai??zLaisvAi?? Lietuvaiai???, ai??zOkupantai laukai???. Nutrinti A?iuos uA?raA?us buvo neA?manoma, todAi??l milicininkai juos tiesiog uA?daA?Ai??. Nelabai supratome, kodAi??l kilo toks A?urmulys. VAi??liau, daA?ams blunkant, A?odA?ius buvo galima aiA?kiai perskaityti. TaA?iau uA?raA?ai nedarAi?? jokio poveikio: vasarAi?? parko aikA?telAi??je vykdavo A?okiai, jaunimas trypAi?? A?iuos A?Ai??kius, turbAi??t giliai nemAi??stydamas apie jA? prasmAi??.

KomunistA? propagandistai skleidAi?? A?iniAi??, kad Kaune, Muzikinio teatro sodelyje benzinu apsipylAi??s ir save padegAi??s Romas Kalanta buvo hipis narkomanas. Mes nepajAi??gAi??me suvokti, kas devyniolikmeA?iui galAi??jo suteikti tiek skausmo, kad jis nebegalAi??tA? pakAi??sti savo gyvenimo? Tarp draugA? atvirai svarstyti tokius dalykus buvo neA?prasta ir baugu.

VyresnAi??se klasAi??se per klasAi??s valandAi??les aktualiais klausimais mus ai??zA?viesdavoai??? tarptautininkas iA? rajoninio spaudos organo Tarybinis balsas, redaktoriaus pavaduotojas Algirdas Lititauskas, lektoriai iA? ai??zA?inijosai??? draugijos skyriaus, kuriam vadovavo dabar A?inomas advokatas KAi??stutis A?ilinskas.

Buvome kritiA?ki sovietinAi??s tikrovAi??s atA?vilgiu, taA?iau ne sistemos ai??i?? politika mums nerAi??pAi??jo. Ai??iuo laikotarpiu Lietuva jau buvo visiA?kai sovietizuota, giliai persunkta komunistinAi??s ideologijos. VieA?ajame gyvenime vyravo konformizmas, indiferentiA?kumas ir visuotinis pasiAi??A?lykA?tAi??jimas ramybAi??s drumstAi??jais. PradAi??jAi??s groti roko grupAi??je daA?nai patirdavau, jog ir mano ai??zsaviraiA?kaai??? daA?nai balansavo ant visuomenAi??s pakantumo ribos.

BAi??gnA? palytAi??tas

BAi??damas A?eA?toje klasAi??je Ai??miau mokytis groti muA?amaisiais, kitaip tariant, muA?ti bAi??gnus grupAi??je Sidabriai. Taip JoniA?kio I vidurinAi??je mokykloje 1973 m. prasidAi??jo mano mAi??gAi??jiA?ka muzikinAi?? karjera. Kelio pradA?iAi?? nulAi??mAi?? linksmas nuotykis. UA?baigAi??s chorinio dirigavimo studijas, su paskyrimu A? mokyklAi?? atvyko naujas muzikos mokytojas Pranas Petraitis. Jaunas vyras neturAi??jo mokyklinio darbo patirties, sunkiai suvaldAi?? mAi??sA? klasAi??. Buvo A?prasta, kad mokytojai naujokai yra iA?bandomi A?vairiausiais moksleiviA? iA?sidirbinAi??jimais. IA? pradA?iA? per muzikos pamokas bAi??davo ypatingai triukA?minga. Mokytojas ieA?kojo iA?eiA?iA?, A?vairias bAi??dais bandAi?? pelnyti mAi??sA? pasitikAi??jimAi??: pasakodavo anekdotus iA? kompozitoriA? klasikA? gyvenimo, leido estradinAi??s muzikos plokA?teles, ai??zverbavoai??? A? besikurianA?iAi?? meno saviveikAi??lAi??. Suole sAi??dAi??jau kartu su antrameA?iu Stasiu Povilausku, pravarde Staja. Buvau vienas geresniA? mokiniA?, todAi??l su antrameA?iu buvau pasodintas dAi??l teigiamo poveikio. TaA?iau mano A?taka subrendusiam paaugliui buvo minimali, veikiau viskas nutiko prieA?ingai. Nors ir duodavau jam nusiraA?yti, sufleruodavau per atsakinAi??jimus, Staja daA?nai mAi??gindavo savo kumA?A?iA? kietumAi?? A? mano petA?. Be kita ko, jis neprilygstamai ritmiA?kai dauA?Ai?? delnais suolo lentAi??. Toks meistriA?kumas man buvo nepasiekiamas, aA? buvau A?valdAi??s tik primityvA? ai??zA?anrAi??ai???Ai??ai??i?? barbenimo pirA?tais. KartAi?? jaunasis muzikos pedagogas, netekAi??s kantrybAi??s dAi??l mano muzikinio ai??ztalentoai???, nervingai pasakAi??:

ai??i?? Jeigu toks ai??zkietasai??? ai??i?? ateik A? repeticijAi?? ir pamuA?k tikAi??rus bAi??gnus!

A?inojau, kad smAi??giA? A? petA? vis tiek gausiu, taA?iau iA?drA?sau priimti man mestAi?? iA?A?Ai??kA? ir A? repeticijAi?? nuAi??jau. Staja liko be pripaA?inimo, taA?iau jA? turAi??A?iau laikyti savo pirmuoju bAi??gnA? mokytoju. ai??zKietumasai??? iA?garavo, vos tik paAi??miau lazdeles ir atsisAi??dau prie RMIF (Rygos muzikos instrumentA? fabrikas) muA?amA?jA? komplekto. Rankos ai??i?? sau, kojos ai??i?? sau. IA?pylAi?? prakaitas. Glumino ironiA?kai besiA?ypsantys senbuviai muzikantai vienuoliktokai. Jie ruoA?Ai??si atsisveikinti su mokykla, todAi??l rinkosi pamainAi?? scenoje. Staiga pajutau, jog labai noriu ir galiu rimtai iA?mokti groti bAi??gnais. Keista, taA?iau tada maniau, kad groti muA?amaisiais nAi??ra sunku ai??i?? svarbu turAi??ti A?iokiAi?? tokiAi?? klausAi?? ir jausti ritmAi??. A?ymiai daugiau ai??ztalentoai??? reikia gitaristams. Iki jA? man buvo toli. Matyt, vaikinai tokA? uA?sidegimAi?? pastebAi??jo. Buvau priimtas A? roko grupAi?? ir pradAi??jau paA?intA? su gerokai uA? save vyresniais jaunuoliais, kuria beprotiA?kai
didA?iavausi.

Sidabriai

Mokyklos roko grupAi?? gyvavo paskutines dienas: viena vertus, visi vaikinai, iA?skyrus mane, buvo baigiamosiose klasAi??se, kita vertus, vadintis roko grupe oficialiai tada jau buvo uA?drausta ai??i?? po Kalantos susideginimo 1972 m. geguA?Ai??s 14-Ai??jAi?? ir kilusiA? jaunimo protestA? sovietA? valdA?ia stengAi??si kruopA?A?iai uA?gesinti bet kokias VakarA? kultAi??ros apraiA?kas. Ai?? LietuvAi?? iA? VakarA? septintAi?? deA?imtmetA? atslinkusias bitlomanijos madas bei roko uA?uomazgas imta kruopA?A?iai naikinti. PradAi??ta aktyviai A?gyvendinti sovietinAi??s kultAi??ros ideologA? sumAi??stytAi?? alternatyvAi?? ai??i?? vokaliniA? instrumentiniA? ansambliA? (VIA) tinklAi??. Atsiritanti VIA jAi??ros banga turAi??jo roko grupes nuplauti ir paskandinti. Septintame deA?imtAi??metyje VIA imta masiA?kai steigti gamyklose, kultAi??ros namuose ir, galiausiai, prie valstybinAi??s filharmonijos. Ai??Ai??valstybinius kolektyvus buvo kvieA?iami profesionalAi??s muzikantai, taip pat geriausi vadinamieji saviveiklininkai. PavyzdA?iui, iA? JoniA?kio A? Estradines melodijas pakviestas saviveiklininkas Rimantas Cininas taip tapo profesionaliu dainininku. Tiesa, ansamblio koncertinAi??je programoje joniA?kieA?iui buvo patikAi??ta atlikti vos dvi dainas. VIA nuolat gastroliuodavo respublikos klubiniA? A?staigA? tinkAi??le. ValstybinAi?? filharmonija buvo pagrindinis A?ios ai??zA?vietAi??jiA?kosai??? misijos vykdytojas ir organizatorius, kol A?iuo vaidmeniu nepradAi??jo dalytis su komjaunimo ai??zprodiuseriaisai???. ValstybinAi??je filharmonijoje kryptingam ir tikslingam ai??zdarbui su jaunimuai??? 1975 m. buvo A?kurtas muzikos vaikams ir jaunimui skyrius.

Darbo kryptis buvo daugiau nei nepalanki vakarietiA?kAi?? rokAi?? bandanA?ioms groti grupAi??ms. Jos turAi??jo nunykti. Sovietinio roko atmaina VIA ilgainiui tapo pagrindiniais masinio muzikinio skonio formuotojais. SAi??junginAi?? firma ai??zMelodijaai??? milA?iniA?kais tiraA?ais leido A?iA? ansambliA? plokA?teles, tapusias prieinamomis kiekvienam. Prisimenu estradinio ansamblio Oktava, vadovaujamo Mindaugo TamoA?iAi??no, plokA?telAi?? ir tA? laikA? itin populiarA? gabalAi??:

stebis motina ir tAi??tis,

kas tam sAi??nui darosi,

lagaminAi?? Ai??mAi?? dAi??tis

ir gitaros stveriasi…

TaA?iau neoficialA? SidabriA? pavadinimAi?? mes kurA? laikAi?? dar iA?laikAi??me. GrupAi??s pavadinimo idAi??ja kilo iA? istorinio mito: SidabrAi?? buvAi??s paskutinis A?iemgaliA? pasiprieA?inimo VokieA?iA? ordinui A?idinys. Pilis stovAi??jo A? vakarus nuo JoniA?kio esanA?iame Kalnelio piliakalnyje, ant kurio A?iuo metu stovi baA?nyA?ia. 1290 m. VokieA?iA? ordinui uA?Ai??mus SidabrAi??, buvo baigtas A?iemgalos nukariavimas. Vienoje iA? paskutiniA? grupAi??s fotosesijos nuotraukA? JoniA?kio miesto parke ant didA?iojo bAi??gno dar matyti uA?raA?as Sidabriai. VAi??liau jo nebeliko. Socializmui A?sitvirtinus vienoje savo baigiamA?jA? faziA?, roko grupAi??s pavadinimas atgimAi?? ir A?sikAi??nijo partinAi??s Ai??kinAi??s nomenklatAi??ros dAi??ka: JoniA?kio apylinkAi??se pastaA?ius didA?iulA?, keliasdeA?imt tAi??kstanA?iA? galvA? kiauliA? kompleksAi??, jis buvo pavadintas Sidabra. MAi??A?lo dvokas A? miestelA? vAi??jui pasisukus sklido nepaisydamas pilies praeities didybAi??s.

PersonaA?ai

SidabriA? grupAi??s sudAi??tis buvo klasikinAi??: trys gitaros ir muA?amieji. Vokalas ir bosinAi?? gitara ai??i?? KAi??stutis KirA?anskas. Nors jis atrodAi?? labiausiai subrendAi??s, taA?iau buvo nuoA?irdus ir paprastas vaikinas. Gyveno kartu tik su mama kukliame butuke prie geleA?inkelio stoties. BaigAi??s mokyklAi??, ruoA?Ai??si mokytis kino mechaniko specialybAi??s Kaune, vAi??liau tapo fotografu miestelio buitinio gyventojA? aptarnavimo kombinato ateljAi??. Fotografuodavo joniA?kieA?iA? vestuves ir laidotuves. Neseniai suA?inojau, jog KAi??stuA?io tarp gyvA?jA? nebAi??ra. Jis nuostabiai aukA?tu balsu nepakartojamai atlikdavo rokenrolAi?? ai??i?? KertukA? ai??zLopA?inAi??ai???:

pasislAi??pAi?? saulutAi?? uA? kalnA? seniai,

seniai sumigo varlAi??s, varnos ir uodai,

mama su tAi??A?iu A?iandien sAi??di vAi??l teatre,

o aA? tupiu namie, praA?au uA?migt tave.

Mik greiA?iau, lopA?inAi?? A?iAi?? dainuoju tau, tik tau…

RitminAi?? gitara ai??i?? Vytautas Venclovas. Jis paskatino ir mane mokytis groti, kantriai rodAi?? akordus ai??i?? A-mol, C-dur, D-dur, F-dur, davAi?? persiraA?yti dainA? sAi??siuvinA? su A?odA?iais ir akordais. Buvo reiklus mokytojas, nebandAi?? manAi??s guosti dAi??l iki kraujo nutrintA? gitaristo pirA?tA?. Vytautas turAi??jo grupAi??je ilgiausius plaukus, jaukA? kambarA? su balkonu tAi??vA? namelyje, visas ai??zDrAi??siA?jA? keliA?ai??? serijos knygas ir puikA? vyA?ninAi??s spalvos A?ekiA?kAi?? motociklAi?? JAWA, su kuriuo vAi??liau A?uvo autokatastrofoje.

SolinAi?? gitara ir vokalas ai??i?? Egidijus Melinis. Egidijum jA? vadino namiA?kiai, mes ai??i?? EgiA?iu. Egitis grupAi??je buvo tikras lyderis. Jis gyveno A?alia mokyklos sodo, kurio A?iltnamiuose nuo ankstyvo pavasario iki vAi??lyvo rudens pluA?Ai??jo jo mama ai??i?? nusipelniusi mokytoja Irena MelinienAi??, o mes susirinkdavome kambaryje klausyti muzikos arba persiraA?yti naujausiA? roko viniliniA? diskA?, kuriuos EgiA?iui parAi??pindavo pusbrolis iA? Kauno (oficiali versija). (A?ymiai vAi??liau suA?inojau, kad bendravardis pusbrolis iA? Kauno gitaristas Egidijus Melinis buvo Aleksoto guru.) UnikaliA? A?raA?A? jis turAi??jo daugybAi?? ai??i?? pradedant Alice CooAi??per, Deep Purple, baigiant Emerson, Lake & Palmer, Black Sabath, T Rex, Suzy Quatro ar Creedence Clearwater Revival. PastarA?jA? daina ai??zWhoai???ll stop the rainai??? buvo ir mAi??sA? A?okiA? repertuare. AparatAi??rAi?? Egitis turAi??jo taip pat iA?skirtinai gerAi??: AC 90 kolonAi??les, Vega plokA?teliA? grotuvAi??. Tranzistorinis 100 vatA? stereo stiprintuvas Brig buvo daugelio svajonAi??. Kambario sienos iki lubA? buvo iA?klijuotos roko plakatais, muzikantA? ir… merginA? nuotraukomis, Melodie & Rhytmus A?urnalo iA?karpomis. Ai??is muzikinis A?urnalas, leidA?iamas RytA? Vokietijoje, buvo prieinamas ne kiekvienam. JoniA?kyje sAi??junginAi??s spaudos kioskas gaudavo vienAi?? ar du A?io leidinio egzempliorius, kuriuos priglausdavo kaA?kas iA? partinAi??s nomenklatAi??ros ai??zrokeriA?ai???. Kambaryje ant sienos kabojo didA?iuliai elnio ragai, vanago iA?kamA?a, lapAi??s kailiukas ir kitokie medA?ioklAi??s trofAi??jai (EgiA?io tAi??vas buvo medA?iotojas ir gamtos apsaugos inspektorius, taA?iau jo namuose neteko matyti).

Sunkiojo roko klausydavome pakankamai garsiai ai??i?? kai EgiA?io moA?iutAi?? ateidavo papraA?yti griausmAi?? pritildyti, matydavome tik jos lAi??pA? judesius. Egitis savo kambario langAi?? laikAi?? visada pravirAi??, todAi??l muzika buvo girdAi??ti net Komjaunimo gatvAi??s praeiviams. Jaunuolis drAi??siai savo kambaryje rAi??kAi??, pelenus nubarstydamas A? kaukolAi??s formos peleninAi??. Manau, tai buvo tikra kaukolAi??! Kukliai sAi??dAi??davau ant sofutAi??s ir kantriai laukdavau A?raA?o ar plokA?telAi??s, klausydamasis EgiA?io nuotykiA? istorijA? arba pamokymA?. Ai?? draugus Egitis kreipdavosi ai??zseniai???. Tai bylojo jo nelygstamAi?? autoritetAi??. BAi??tent tada pirmAi?? kartAi?? iA?girdau apie Raganius (daina ai??zIA?tirpAi??s sniegasai??? buvo mAi??sA? A?okiA? repertuare), VaizbAi??nus, Kertukus, turAi??jau galimybAi?? prisiliesti prie Liverpulio ketAi??veriukAi??s The Beatles plokA?teliA?. DaugybAi?? nuostabiA? firminiA? diskA? laikyti savo rankose!

Debiutas

Mano vieA?as bAi??gnininko debiutas A?vyko mokyklos naujametinio karnavalo vakarAi??. TurAi??jau groti muA?amaisiais A?okiuose, o pabaigoje pirmAi?? kartAi?? sudainuoti tradicinA? rokenrolAi?? ai??zMano batai buvo duai???. A?iauriai jaudinausi. Pasisekimas buvo nelauktas: karnavalinAi?? mokyklos salAi?? skandavo ai??zPakartot!ai??? Visiems buvo labai linksma. Neabejoju, kad atrodA?iau labai juokingai, ir bAi??tent A?ia slypAi??jo ai??zsAi??kmAi??sai??? prieA?astis. SalAi??s tarpduryje pamaA?iau savo tAi??vAi??. Tai mane truputA? atvAi??sino. Pasirodo, ilgai negrA?A?damas iA? mokyklos sukAi??liau namiA?kiA? susirAi??pinimAi??, tad tAi??vas atAi??jo manAi??s ieA?koti. TaA?iau pamatAi??s scenoje nurimo ir sulaukAi?? A?okiA? pabaigos. Namo grA?A?ome kartu, dalijausi A?spAi??dA?iais. TaA?iau ne viskAi?? tAi??vams galAi??jau papasakoti…

Vakaro pradA?ia taip pat buvo ypatinga ai??i?? prieA? A?okius visa grupAi?? iA?Ai??jome laukan, prie stadiono tribAi??nos senbuviai iA?traukAi?? spirituoto AnykA?A?iA? vaisiA? vyno ir pasiuntAi?? ratu. PriAi??jus mano eilei atsisakyti neiA?drA?sau. TruktelAi??jau gurkA?nelA?. Tai buvo pirmas kartas. Ai??ios dozAi??s pakako, kad visAi?? vakarAi?? plaukAi?? vaizdai, o burnoje jauA?iau A?leikA?tulA?. KitokiA? pasekmiA? nebuvo… Tapau pilnateisiu SidabriA? nariu. VAi??liau ne kartAi?? patyriau, kad alkoholis nebuvo svetimas masiniams susibAi??rimams. Veikiau prieA?ingai. Net mokyklos A?okiA? salAi??je neretai plaukAi?? lengvas vaisiA? vyno dvelksmas.

Minint Spalio socialistinAi??s revoliucijos, kitaip tariant, bolA?evikinio perversmo metines, miestelio gatvAi??se stovAi??jo staliukai ir buvo nemokamai pilstoma degtinAi??. Milicija A?litinAi??janA?iA? A?moniA? tomis dienomis nepakuodavoAi??ai??i?? sovietinis A?mogus turAi??jo teisAi?? A?vAi??sti.

Be lituoklio ai??i?? nAi?? iA? vietos!

MAi??sA? garso aparatAi??ra buvo apgailAi??tina. KolonAi??les iA? storos faneros bandAi??me konstruoti patys, garsiakalbius iA?montuodavome iA? kino aparatAi??ros, tik jie normaliai atkurdavo A?emus daA?nius. Naudojome lempinius stipAi??rintuvus ir ruporus, skirtus mokyklos stadiono A?garsinimui. Mikrofonus nuo juostiniA? ai??zlietuviA?kA?ai??? magnetofonA? Daina prie stovA? tvirtindavome lipnia izoliacine juosta. MuA?amieji skambAi??jo tragiA?kai. Jie buvo uA?tempti kiaulAi??s oda, lAi??kA?tAi??s tarA?kAi??jo kaip skardos lakA?tai. Ai?? didA?jA? bAi??gnAi??, kad negaustA?, prikiA?davome laikraA?A?iA? ir porolono, o pedalo spyruoklAi?? buvo amA?ina problema: nutrAi??kdavo per A?okius po keletAi?? kartA?, tekdavo daryti priverstines pertraukas ir remontuoti. ViskAi?? stengAi??mAi??s perdirbti, perlituoti ir pertvarkyti. Juokaudavome: gal pabandyti groti rokAi?? kanklAi??mis ar skrabalais? Tik turint ypatingAi?? raA?ytojo talentAi??, bAi??tA? galima pabandyti apibAi??dinti garsAi??, kurA? skleisdavo klaviA?iniai ai??i?? sovietinAi??s elektronikos tvarinys jonika Junost.

Formalus mAi??sA? vadovas Pranas Petraitis stengAi??si A?tikinti mokyklos vadovybAi?? nupirkti bent kaA?kokius instrumentus. TaA?iau kai parveA?Ai?? Leningrado gamybos elektrines gitaras Tonika ir garso aparatAi??ros komplektAi?? Solist, padarytAi?? karinAi??s technikos gamykloje, nedaug teapsidA?iaugAi??me. Gitaros buvo tokios sunkios, kad po A?okiA? mausdavo peA?ius. Tik bosinAi?? gitarAi?? turAi??jome tA? laikA? kriterijais vertinant padoriAi?? ai??i?? bulgarA? gamybos Orfei. MuA?amA?jA? lazdeles, stygas, mediatorius pirkdavome Rygoje, todAi??l turAi??jome itin taupyti ir saugoti. Mokyklos saviveiklos bAi??reliA? ataskaitiniams koncertams, kurie vykdavo rajono kultAi??ros rAi??muose, gaudavome pasiskolinti geresnAi?? aparatAi??rAi??: A?ekiA?kus Amati muA?amuosius, vengriA?kus Beag stiprintuvus ir kolonAi??les, vokiA?kas gitaras Musima ir Eterna de Lux. LaimAi??s valandos! TaA?iau praAi??jus koncertams turAi??davome grA?A?ti A? niAi??riAi?? kasdienybAi??.

PadorAi??s muzikiniai instrumentai ir kita aparatAi??ra pavieniais atvejais A? SovietA? SAi??jungAi?? patekdavo per tolimojo plaukiojimo jAi??reivius, sportininkus ar nomenklatAi??ros diplomatus, kurie galAi??davo iA?vykti uA? geleA?inAi??s uA?dangos. ParveA?tus instrumentus ai??zspekuliantaiai??? nelegaliai parduodavo juodojoje rinkoje. Kaip ir firminius dA?insus, plokA?teles ar kramtomAi??jAi?? gumAi??. FirminiA? instrumentA? kainos buvo nemenkos, pavyzdA?iui, amerikietiA?kas Fender Jazz bass, apie kurA? svajojo mano draugas bosistas iA? II vidurinAi??s mokyklos Saulius MarkeviA?ius, kainavo apie penkis tAi??kstanA?ius rubliA?!

Ai??okiai, A?okiai

JoniA?kio I vidurinAi??s mokyklos pastatas didA?iuliame 2,2 ha bajoro Stanislovo Goeso dovanotame A?emAi??s sklype buvo statytas dar nepriklausomos Lietuvos laikais, 1932 m. Patalpos erdvios, platAi??s, A?viesAi??s koridoriai, o antrajame aukA?te ai??i?? mokyklos aktA? salAi??, kurioje vykdavo A?okiai (mums ai??i?? svarbiausias mokyklos gyvenimo A?vykis) ir roko grupAi??s repeticijos. SalAi??s grindys ai??i?? Ai??A?uolinis parketas, didA?iuliai dvigubi langai, scena su uA?danga ir kulisais, akustika gana gera. Mokykla turAi??jo vadinamAi??jA? paradinA? ir du tarnybinius A?Ai??jimus. Paradinis paprastai bAi??davo uA?rakintas. Nors mokykloje buvo A?rengti tualetai, taA?iau jais naudotis mokiniai negalAi??jo ai??i?? jie neveikAi??. Tekdavo keliauti A? lauko tualetAi??, kuris, A?varos poA?iAi??riu, A?velniai tariant, buvo klaikus. TodAi??l vienos tarnybinAi??s durys nuolat turAi??jo bAi??ti atviros, net ir A?okiA? metu, kai paprastai viskas bAi??davo uA?rakinama, kad A? A?okiA? vakarus nepatektA? paA?aliniai iA? miesto.

Merginos A? mokyklos A?okius privalAi??davo ateiti su uniformomis, jokiA? aukA?takulniA? ir papuoA?alA?, net auskarai bAi??davo iA?segami. Ai??okiuose privalAi??davo budAi??ti mokytojai. Ai??viesa salAi??je ai??i?? minimali, kiek sklido apA?vietimo nuo scenos. Per pertraukAi??les salAi?? iA?tuA?tAi??davo ai??i?? visi skubAi??davo A? laukAi?? parAi??kyti. Daugiausia grodavome angliA?kus gabalus, taA?iau A?odA?iai bAi??davo lietuviA?ki ai??i?? arba mAi??sA? kAi??ryba, arba poetA?-romantikA? eilAi??s. Mes grojome: ai??zVenusai??? (Shocking Blue), ai??zYellow riverai??? (Christie), ai??zHey Judeai???, ai??zLet it beai???, ai??zYesterdayai??? (The Beatles). Pasitaikydavo, jog dainuodavome ir angliA?kai, taA?iau tas A?Ai??kalojimas nieko bendra su anglA? kalba neturAi??jo. Ai??okiuose prieA?paskutinis gabalas bAi??tinai turAi??davo bAi??ti lAi??tas ir lyriA?kas ai??i?? ai??zkvieA?ia merginosai???, o pabaigojeAi??ai??i?? tradicinis rokenrolas. DainA? tekstai mums buvo labai svarbAi??s. Juose atsispindAi??jo visa roko esmAi??. TikAi??jome, jog rokas turi bAi??ti paremtas sAi??A?iningumu. TaA?iau ar galAi??jo melo bei prisitaikymo terpAi??je ilgai gyvuoti tiesos troA?kimas?

Ai??okiA? vakarai vykdavo ir kultAi??ros rAi??muose, taA?iau juose moksleiviai galAi??jo lankytis tik per vasaros atostogas. Neretai A? A?okiA? salAi?? A?siverA?davo ai??zreidoai??? bAi??rys. UA?degdavo visas A?viesas ir vaikA? kambario milicininkAi?? su draugovininkais apA?iAi??rinAi??davo A?okAi??jA? veidus ai??i?? ar nesi moksleivis? Merginos bAi??gdavo slAi??ptis A? tualetAi??, ne vienAi?? aukAi?? esame ir mes paslAi??pAi?? muzikantA? kambarAi??lyje.

MAi??sA? grupAi??s repeticijos vykdavo po pamokA? ai??i?? tris kartus per savaitAi??, taA?iau mes, A?inoma, mielai bAi??tume A? jas Ai??jAi?? kasdien. Kitomis dienomis repetuodavo miA?rus choras. Mums lankyti chorAi?? taip pat buvo privaloma, jeigu norAi??jome groti ansamblyje, ai??i?? toks buvo vadovo Prano PetraiA?io parAi??dymas. Prie salAi??s buvo pradinukA? klasAi??, todAi??l tik pamokoms pasibaigus galAi??davome A?jungti savo stiprintuvus. Be to, salAi??s duris turAi??jome laikyti uA?remtas iA? vidaus, nes jas nuolat varstydavo smalsuoliai.

SusirinkAi?? ir sujungAi?? aparatAi??rAi??, kol ateis mokytojas, galAi??davome tobulinti A?okiA? repertuaro gabalus. TaA?iau daA?nai uA?eidavo direktorAi??s pavaduotoja ir reikalaudavo groti tyliau. AtAi??jus vadovui, repetuodavome koncertinA? repertuarAi??. Mokytojo Prano PetraiA?io vedama, mAi??sA? grupAi?? darAi??si tipiA?ku vokaliniu instrumentiniu ansambliu.

Ilgas plaukas ai??i?? trumpas…

Nepaisant geleA?inAi??s uA?dangos bei Ai??altojo karo, VakarA? jaunimo revoliucijos aidas pasiekAi?? ir tolimiausius SovietA? SAi??jungos provincijos uA?kampius. VakarA? pasaulA? bitlomanija krAi??tAi??, kai man buvo treji, todAi??l nepaliauju stebAi??tis, kaip man ji galAi??jo padaryti tokiAi?? milA?iniA?kAi?? A?takAi??. Jeigu neA?ioji ilgus plaukus ai??i?? esi bitlas. Tam buvo suteikiamas neigiamas atspalvis, taA?iau mes troA?kome auginti ilgus plaukus. Mokyklose buvo grieA?ti reikalavimai vaikinA? A?ukuosenoms. JoniA?kio I vidurinAi??je karinio parengimo vadovas Stasys A?alakis su karininko uniforma galAi??jo uA?eiti A? bet kuriAi?? pamokAi?? ir pradAi??ti matuoti vaikinA? plaukA? ilgA?. Tempdavome kaklus kiek A?manoma. Jeigu tavo A?ukuosena neatitiko mums nelabai suvokiamA? kriterijA? ai??i?? tiesiu taikymu iA? pamokA? keliauji A? buitinio gyventojA? aptarnavimo kombinato kirpyklAi??. VyriA?kas kirpimas kainuodavo nebrangiai ai??i?? 10ai??i??20 kapeikA?… SugrA?A?Ai?? A? sukarintAi?? mokyklAi??, galAi??davome jau netrukdomi ardyti KalaA?nikovo automatus, A?ygiuoti, komanduoti rusiA?kai, maukA?lintis dujokaukes. NebetrukdAi?? apkirpta makaulAi?? ai??i?? sovietinio jaunuolio iA?vaizda negalAi??jo iA?siskirti iA? bendro pilkumos fono ir uniforminio stiliaus. VisuomenAi??je vyravo nuostata ai??i?? jokios individualybAi??s! Prisimenu, kaip mAi??sA? grupAi??s muzikantai A?io mokytojo karininko buvo iA?varyti A? kirpyklAi??, iA? kur sugrA?A?o visiA?kai pliki. Mokykloje kilo sAi??myA?is. Skandalas! ai??zKAi?? tai reiA?kia?ai??? ai??i?? neslAi??pAi?? savo pasipiktinimo komjaunimo aktyvistai. Mokyklos vadovybAi?? ne juokais iA?sigando: kaip reikAi??s pasiaiA?kinti partijos rajono komiteto agitacijos ir propagandos skyriaus veikAi??jams, kai mokyklos koncerte pasirodys plikai kirpti vaikAi??zai. GrAi??sAi?? kolektyviniai svarstymai, elgesio vertinimas sumaA?intas iki nepatenkinamo. Incidentas iA?siA?okAi??liams galAi??jo labai rimtai atsiliepti ateityje. UA? elgesA?, nesuderinamAi?? su sovietinio jaunuolio A?tampais, grAi??sAi?? visuotinis pasmerkimas. Asmens charakteristika, kurioje vienas svarbiausiA? punktA? buvo idAi??jinAi??s brandos A?vertinimas, buvo neatsiejama nuo brandos atestato. Neigiamas A?vertinimas reiA?kAi?? uA?darytas duris A? aukA?tojo mokslo A?staigas, institutus ir universitetus, ir tiesA? keliAi?? A? profkAi??.

Kaip mokykloje veikAi?? kolektyvinio spaudimo sistema? NusiA?engusieji ir nepaklusnieji buvo kvieA?iami svarstyti elgesio A? pionieriaus, sovietA? sAi??jungos didvyrio Olego KoA?evojaus memorialinA? kambarA?. Ai??iame ai??zraudonajame kampelyjeai??? kvepAi??jo iA?vaA?kuotas parketas, tviskAi??jo geriausi baldai, buvo saugomos pionieriA? draugovAi??s ir bAi??riA? vAi??liavos, trimitai ir bAi??gneliai. Ant sienos kabojo bronzinis Lenino bareljefas ir Antrojo pasaulinio karo didvyriA?kA? epizodA? nuotraukos, ant A?urnalinio stalelio ai??i?? atverstas laikraA?tis su eilinio komunistA? partijos suvaA?iavimo medA?iaga. Ai??iame ypatingame kambaryje galAi??jo posAi??dA?iauti tik pionieriA? ir komjaunuoliA? rinktinis aktyvas. Sunku vienareikA?miA?kai suvokti A?iA? jaunA? A?moniA? entuziastingos ideologinAi??s veiklos motyvus. Karjerizmas? Nenoras mAi??styti? AteistinAi?? pasaulAi??A?iAi??ra? Dar ir A?iandien, praAi??jus daugiau nei keturiasdeA?imA?iai metA?, apima gAi??da, prisimenant daugumos niekinantA? poA?iAi??rA? A? vienAi?? klasAi??s mergaitAi??, ZitAi?? B., kuri lankAi?? baA?nyA?iAi?? ir nebuvo komjaunuolAi??. Tai palaikAi?? ir klasAi??s auklAi??toja Vida A?ukauskienAi??, rusA? kalbos mokytoja ir mokyklos partinAi??s kuopelAi??s sekretorAi??.

Mes turAi??jome gyventi melo apsuptyje ir patys iA?mokti meluoti.

SavotiA?kai glumino vyraujantis poA?iAi??ris, jog muzikantai vaikA?to uA?rietAi?? nosis, kitaip tariant, maivosi. IA? tiesA? mes tik troA?kome bAi??ti savimi paA?iais ir dAi??jome nemenkas pastangas atkreipti A? save merginA? dAi??mesA?.

Repeticijos ir muzika atimdavo begales laiko ai??i?? praktiA?kai net mokslams laiko pritrAi??kdavo. Kai kurie mokytojai atlaidA?iai A?iAi??rAi??jo A? A?iuos tinginystAi??s pateisinimus. Mes turAi??jome savo pasaulA?, kurA? labai vertinome. Ai??is pasaulis mums formavo kritiA?kAi?? mAi??stymAi??, kurio taip stokojo sovietinAi?? visuomenAi??.

NeA?vykAi??s virsmas

SovietA? SAi??jungoje visas jaunimas turAi??jo virsti komjaunimu, t. y. komunistiniu jaunimu. UnifikuojamA? jaunuoliA? skirtumai iA?ryA?kAi??davo paA?iais netikAi??A?iausiais rakursais. Buvo eiliniai komjaunuoliai ir aktyvas, kurio visi turAi??jo klausyti. Mes, muzikantai, daA?nai uA?sitraukdavome aktyvistA? nemalonAi??. TaA?iau aktyvistai tapdavo labai mieli, kai reikAi??davo groti tautA? draugystAi??s vakaruose ar kituose jA? renginiuose.

Ideologinis spaudimas tolydA?iai stiprAi??jo ir mokykliniams ansambliams. Mes klausAi??mAi??s ir mokAi??mAi??s groti iA? vakarietiA?kA? grupiA?, taA?iau vis daugiau turAi??jome groti sovietiniA? estradiniA? kompozitoriA? dainA?. Ai??okiA? repertuarAi??, A?inoma, iA?laikAi??me, taA?iau koncertines programas vadovas Pranas Petraitis sudarinAi??jo savaip. Kitas labai svarbus faktorius, mano galva, lAi??mAi??s pigaus repertuaro programas ai??i?? publikos skonis. Ilgainiui tapome tipiA?ku VIA. MAi??sA? vadovas A?sidarbino rajoniniA? kultAi??ros rAi??mA? meno vadovu. Mums tai reiA?kAi??, kad galAi??jome naudotis A?ymiai geresne nei mokyklos aparatAi??ra, koncertuoti po kolAi??kiA? ir tarybiniA? Ai??kiA? ataskaitinius susirinkimus, o atskirais atvejais groti baliuose suomiA?kose pirtyse.

Taip tolome nuo roko. Paskutinis mokyklos koncertas susidAi??jo vien iA? populiariA? A?lageriA? ir dainuA?kA?, kurioms publika ai??i?? susirinkAi?? tAi??veliai ir miestelio gyventojai ai??i?? karA?tai plojo. Mes pataikavome publikos skoniui. Buvo aiA?ku, kad baigAi?? mokyklAi?? pasuksime skirtingais keliais. Nors buvo minA?iA? pasilikti ir groti toliau, taA?iau jautAi??me, kad tai veda A? niekur, A? degradacijAi??, savAi??s naikinimAi??. Mes buvome tapAi?? integralia sovietinAi??s kultAi??ros dalimi.

Lietuvoje, kaip ir visoje SovietA? SAi??jungoje, tolydA?io stiprAi??jo komjaunimo vaidmuo formuojant jaunimo muzikinAi?? veiklAi??. Ilgainiui komjaunimas Ai??mAi??si globoti ir kontroliuoti visas jaunimo grupiA? koncertines organizacijas. YpaA? po 1986 m., kai Rusijoje jau buvo prasidAi??jusi glastnost politika ir perestrojka, susizgribo ir Lietuvos jaunoji nomenklatAi??ra ai??i?? po komjaunimo stogu steigAi??si gausybAi?? kooperatyvA?, su komjaunimo vAi??liava imta organizuoti roko festivalius, bardA? koncertus, diskotekA? konkursus ir kitus renginius.

Ai?? JoniA?kA? rajono komjaunuoliA? iniciatyva daA?nai atkakdavo diskotekA? vedAi??jas Romualdas Volodka iA? Ai??iauliA?. Ypatingos finansinAi??s sAi??kmAi??s susilaukdavo netradiciniA? A?anrA? atstovai, pavyzdA?iui, hipnotizuotojo Gutmano vieA?i seansai, A? kuriuos publika verA?davosi pro bet kokias uA?kardas. BilietA? nebuvo A?manoma gauti. Ai??io ai??zdvasinAi??s sveikatos gydytojoai???, atvykusio komjaunimo linija, pasirodymai susilaukdavo milA?iniA?ko pasisekimoAi??ai??i?? JoniA?kio kultAi??ros rAi??muose buvo organizuoti net penki seansai, taA?iau publikai reikalaujant prireikAi?? ir dar vieno. Tai nestebino, nes per KaA?pirovskio TV hipAi??nozAi??s seansus miestelis taip pat iA?tuA?tAi??davo.

Komjaunimo proteA?Ai?? buvo atviros visos koncertiniA? saliA? durys. MAi??gstamiausi komjaunimo atlikAi??jai buvo Simas BabraviA?ius su gitara bei A?iaudine skrybAi??le ir bardas iA? Ai??iauliA? Virgis StakAi??nas. Taip pat HiperbolAi??, 1980 m. tapusi liaudies kolektyvu, vAi??liau neetatiniu valstybinAi??s filharmonijos ansambliu ai??i?? vietiniai komjaunuoliai A?ia grupe labai didA?iuodavosi. Toliau ai??i?? PanevAi??A?io Ekrano ansamblis, Ai??iauliA? dviraA?iA? ir varikliA? gamyklos VIA Vairas, uA? nuopelnus LTSR kultAi??ros ministerijos kolegijos ir LRPST Prezidiumo nutarimu 1979Ai??m. tapAi??s Liaudies estradiniu ansambliu Vairas.

VilkaviA?kyje pradAi??ta masiA?kai siAi??ti dA?insus, kai sovietinAi?? nomenklatAi??ra suprato, kad dA?insai sistemai pavojaus sukelti nebegali ai??i?? juos dAi??vAi??s patikimas komjaunimo suburtas jaunimas. Patikimas sovietinis A?mogus galAi??jo neA?ioti net plaA?ias kelnes arba dA?insus bei kaA?kAi?? nekalto sugroti.

Ai?? JoniA?kio rajono kultAi??ros rAi??muose, kuriuose vAi??liau teko darbuotis sovietinAi??s kultAi??ros labui, vykusius koncertus liaudis buvo suveA?ama iA? viso rajono kolAi??kiA? ir tarybiniA? Ai??kiA?. Sunkiai patikAi??A?iau, kad A?iuose renginiuose buvo griaunama sovietinAi?? sistema, bent man nei salAi??je, nei uA?kulisiuose, nei grimo kambariuose to pastebAi??ti nepavyko. Veikiau prieA?ingai ai??i?? taip buvo kuriamas laimingo A?mogaus sovietinAi??je realybAi??je paveikslas.

SalAi??s centre, geriausiose vietose sAi??dAi??davo komunistA? partijos rajono komiteto pirmasis sekretorius Adolfas GuA?A?inas su A?mona. Ai??is sekretorius buvo ir poetas, iA?leidAi??s savo eilAi??raA?A?iA? knygelAi??. Asmeninis sekretoriaus draugas ir A?emietis kompozitorius Algimantas Raudonikis, pasiskolinAi??s Lietuvos liaudies labui A?lagerio ai??zLauksiu tavAi??s ateinatai??? (uA?stalAi??s variantas ai??zSkinsiu raudonAi?? roA?Ai??ai???) melodijAi??, sukAi??rAi?? joniA?kieA?iA? dainAi?? A?io poeto A?odA?iais. Vietinis partinis elitas atlaidA?iai A?ypsodavosi, kai VIA Nerija konferansjAi?? Juozas Zavaliauskas A?velniai paA?iepdavo vis dar kai kur pasitaikanA?ias socialistinio gyvenimo negeroves. KonferansjAi?? bAi??damas aA?trus maA?ai rizikuodavo: humoreskos paprastai buvo rusA? autoriA? vertimai, aprobuoti Centro komitete tvirtinant filharmonijos ansambliA? programAi??. DaA?niausiai po tokios kritikos bAi??davo atliekama broliA?kos rusA? tautos tarybinio kompozitoriaus daina. PavyzdA?iui, Igorio LuA?ionoko ?Y?i??N???N? ???i????N?Ni???? ?i??????Ni????Ni???i?? ???i??Ni??Ni??9 (VIA ?Y?i??N???N?Ni??Ni??). KitA? sovietiniA? respublikA? kompozitoriA? kAi??riniai programoje bAi??davo privalomi, t. y. turAi??jo sudaryti ne maA?iau 15%. VIA muzikavimo stilius buvo paremtas bulgarA? ir jugoslavA? estrada. Koncertuoti A? didA?iuosius SAi??jungos miestus ai??i?? MaskvAi??, RygAi??, LeningradAi?? ai??i?? daugiausia atvykdavo bAi??tent A?iA? socialistinio lagerio A?aliA? atlikAi??jA?.

UA?danga

Vieneri mano metai roko grupAi??je Sidabriai prabAi??go akimirksniu. EgiA?io, KAi??stuA?io ir Vytauto iA?leistuviA? vakare jau grojo naujai suburtas mokyklos ansamblis: Romas KlupA?as ai??i?? bosinAi?? gitara, Rimantas Strikulis ai??i?? solinAi?? gitara, Petras Benaitis ai??i?? muA?amieji, ir Vidmantas Staniulis ai??i?? ritminAi?? gitara, vokalas. Mes savAi??s roko grupe jau nelaikAi??me. A?inojome, kad norint groti rokAi?? reikia daug dirbti ir tobulAi??ti. VadinomAi??s JoniA?kio I vidurinAi??s mokyklos estradinis ansamblis. KeitAi??si ansamblio muzikantai, sudAi??tis: Alfredas MartAi??zas ai??i?? klaviA?iniai, Rimantas Briedis ai??i?? gitara, Adolfas A?akaitis ai??i?? vokalas, Irena Ai??ermokaitAi?? ai??i?? vokalas, Regina GedraitytAi?? ai??i?? vokalas. TaA?iau mAi??sA? branduolys, ketveriukAi?? ai??i?? Romas, Petras, Fredis ir A?iA? eiluA?iA? autorius ai??i?? iA?likome drauge iki mokyklos baigimo. Dalyvavome konkursuose A?emaitijos taurAi??, Vilniaus bokA?tai, tapome rajoniniA? kultAi??ros rAi??mA? VIA ansambliu. Taip A?siliejome A? bendrAi?? lietuviA?kos populiariosios estradinAi??s muzikos srautAi??.

Procesai, atsispindintys maA?ose asmeninAi??s patirties detalAi??se, leidA?ia atsiskleisti bendram reiA?kinio vaizdui. Mes anksti supratome, kad save iA?reikA?ti sovietinAi??je visuomenAi??je nAi??ra paprasta. Apie jokiAi?? politikAi?? negalvojome, taA?iau buvo kam galvoti uA? mus. Sovietinis A?mogus ai??i?? politinis A?mogus. PolitikAi?? buvo bandoma A?A?velgti kiekviename laisvame judesyje, kiekvienAi?? neformalA? A?ingsnA? ideologizuoti. Mes supratome, kad tik laisvas A?mogus laisvame pasaulyje gali laisvai kurti. Tai, kAi?? darAi??me mes, tebuvo apgailAi??tina karikatAi??ra. SuvaidintAi?? roko spektaklA? teliko iA?imti iA? repertuaro…

Kai viename naujausiA? dokumentiniA? filmA?10 realus personaA?as teigia, kad bijojo represijA?, sunku tuo patikAi??ti. O gal vaikinas tiesiog nesuprato, kad Roko marA?A? saugumAi?? garantavo jo organizatoriai, t. y. komjaunimas ir uA?sakovai, komunistA? partija? Be jA? nurodymo sovietinAi??je visuomenAi??je niekas negalAi??jo nurodyti kAi?? nors represuoti. Nebent disidentai pogrindyje bAi??tA? nutarAi?? areA?tuoti visus ai??zdainuojanA?ios revoliucijosai??? A?aukAi??lius. Ar buvo uA? kAi???

Ai??

1 The Beatles istorija, sudarAi?? Remigijus Mikalauskas, Vilnius: UAB IntelektualiniA? sistemA? taikymo centras, 1998.

2 Karl Jaspers, ai??zAi??vadasai???, in: CzesAi??aw Milosz, Pavergtas protas, iA? lenkA? kalbos vertAi?? Almis Grybauskas, Vilnius: Lietuvos raA?ytojA? sAi??jungos leidykla, 1995, p. 5.

3 SAi??jAi??dA?io iA?takA? beieA?kant: NepaklusniA?jA? tinklaveikos galia, mokslinAi??s redaktorAi??s AinAi?? RamonaitAi??, JAi??ratAi?? KavaliauskaitAi??, Vilnius: Baltos lankos, 2011, p. 11.

4 CzesAi??aw Milosz, op. cit., p. 23.

5 The Beatles istorija, p. 115ai??i??116.

6 Pirmajame SovietA? SAi??jungos roko festivalyje, A?vykusiame 1980 m. kovo 8ai??i??16 d. Tbilisyje, grupAi?? Akvarium buvo diskvalifikuota dAi??l ai??znetinkamo elgesioai???: GrebenA?A?ikovas atsigulAi?? ant scenos su gitara tarp kojA?, Vsevolodas Gakelis ant jo padAi??jo violonA?elAi??, o fagotininkas AleksandAi??ras Aleksandrovas imitavo A?audymAi?? iA? automato A? A?iAi??rovus. A?iuri traktavo tai kaip homoseksualizmo propagandAi??. SuomiA? televizija pagal A?iAi?? istorijAi?? sukAi??rAi?? dokumentinA? filmAi?? Sovietinis rokas (Mindaugas Peleckis, Lietuvos rokas: iA?takos ir raida, Vilnius: Mintis, 2011, p. 86).

7 ai??zPrahos pavasarisai??? prasidAi??jo gAi??dA?iAi?? 1968 m. sausio 6 d., kai Alexanderis DubA?ekas A?ekoslovakijos komunistA? partijos vadovaujanA?iame poste pakeitAi?? AntonAi??nAi??Ai??NovotnA?. Ateidamas A? valdA?iAi?? DubA?ekas atsineA?Ai?? ir savotiA?kAi?? supratimAi?? apie tai, koks turi bAi??ti socializmas ai??i?? kitoks, nei jA? kAi??rAi?? Stalinas, BreA?nevas ar NovotnA?, ai??i?? socializmas su ai??zA?mogiA?ku veiduai???. Jo A?alininkai buvo daugiausia intelektualai ir studentai, aiA?kiausiai suvokAi?? pokyA?iA? reikalingumAi??. Ai??ios moderniojo socializmo idAi??jos buvo tarsi gaivus gAi??sis visoje tuometinAi??je socialistinAi??je sistemoje (plg. A?taigA? Lai??i??Express reporterio liudijimAi??: Michel Salomon, Prague notebook: The strangled revoliution, Boston: Little, Brown, 1971; pranc. orig. 1968).

8 Trumpai tariant, vyriA?kiai ieA?kojo ai??zmeilAi??sai??? nuotykiA?…

9 Ai??iuo A?inomo A?ilAi??s komunisto Victoro Jaraai???os atminimo klausimu neatsiliko ir lietuviA?koji ai??zestradaai???: Juozo NekroA?iaus ir Mindaugo TamoA?iAi??no kAi??rinA? ai??zApginkime dainAi??ai??? ypaA? iA?populiarino Stasys Povilaitis.

10 NAi??rius PeA?iAi??ra-Atsuktuvas, grupAi??s UA? tAi??vynAi?? lyderis GiedrAi??s A?iA?kytAi??s filme Kaip mes A?aidAi??me revoliucijAi?? (2011).