Svarbiau ne gyvybAi??, bet gyvenimAi?? TAi??vynei atiduoti

A?URNALAS: KelionAi?? su Bernardinai.lt
TEMA: MeilAi?? TAi??vynei
AUTORIUS:Ai??Gediminas KajAi??nas ir Andrius Navickas

DATA: 2012-05

Svarbiau ne gyvybAi??, bet gyvenimAi?? TAi??vynei atiduoti

Gediminas KajAi??nas ir Andrius Navickas

Andrius DruA?kus (g. 1928) partizano priesaikAi?? davAi??, kai jam tebuvo septyniolika. TaA?iau netrukus gavo specialiAi?? uA?duotA?, kuriAi?? sAi??A?iningai ir nuosekliai vykdo visAi?? savo gyvenimAi?? ai??i?? bAi??ti laisvAi??s kovA? metraA?tininku, kuris perteikia tikrAi??jA? jA? vaizdAi??. DalA? jo sukauptA? laisvAi??s kovA? eksponatA? galima iA?vysti ObeliA? muziejuje, RokiA?kio rajone.

Su A. DruA?kumi kalbAi??jomAi??s tiek apie RytA? AukA?taitijos partizanA? kovas, tiek apie jo pastangas plAi??toti kraA?totyros veiklAi??, diegiant jauniems A?monAi??ms TAi??vynAi??s meilAi??.

GimAi??te prieA? karAi?? ir netrukus patekote A? dramatiA?kA? A?vykiA? sAi??kurA?…

Gimiau A?iaurAi??s rytA? Lietuvoje, tarp DusetA? ir ObeliA? ai??i?? VaiA?Ai??nA? kaime, neturtingA? maA?aA?emiA? tAi??vA? ai??i?? Konstancijos ir Juozo ai??i?? A?eimoje. Buvome A?eA?iese, ir tas nedidelis A?emAi??s gabalAi??lis, kurA? turAi??jome, buvo vienintelis pragyvenimo A?altinis. Teko sunkiai dirbti, Ai??jau piemenauti, kad iA?gyventume. Savo darbA?tumu, atkaklumu kaA?kaip sugebAi??jome eiti A? priekA?.

Nors vaikystAi?? buvo sunki, teko patirti nepritekliA?, taA?iau TAi??vynAi??s meilAi?? neuA?geso?

Tikrai ne. Gal ir dAi??l to, kad augau tikrA? patriotA? A?eimoje, be to, vaikystAi??je labai didelAi?? A?takAi?? padarAi?? mokytojas Alfonsas GureviA?ius, kuris buvo tikras Lietuvos patriotas ir sugebAi??jo ir mums A?skiepyti stipriAi?? TAi??vynAi??s meilAi??. Anuomet kaime labai retai kas turAi??davo radijo imtuvAi??, tai mokytojas A?eA?tadieniais kviesdavosi mokinius, ir mes per radijAi?? klausydavomAi??s paskaitA? apie savanoriA? kovas, Lietuvos istorijAi??. Man ypaA? didelA? A?spAi??dA? padarAi?? pasakojimas apie PilAi??nus. Gerdavome arbatAi?? ir karA?tai diskutuodavome. VaikiA?kos, naivios buvo tos diskusijos, bet giliai persmelktos meilAi??s TAi??vynei dvasia. Jos skatino labiau domAi??tis Lietuvos istorija, skaityti knygas.

Paskui prasidAi??jo karas. Kai Lietuva buvo antrAi?? kartAi?? okupuota sovietA?, daugelis mAi??sA? kaimo vyrA?, taip pat ir mano brolis, iA?Ai??jo TAi??vynAi??s ginti A? miA?kus. Labai gerai pamenu, kai vyrai, eidami A? miA?kAi??, A?adAi??jo parneA?ti laisvAi??.

Dilemos, kAi?? palaikyti ai??i?? partizanus ar stribus, nebuvo?

KAi?? jAi??s… Man, paaugliui, atrodAi??, kad stribais tapdavo prasto charakterio ir pikti A?monAi??s, o patys geriausi, A?viesiausi eidavo A? partizanus. Juk jie kovojo savo TAi??vynAi??je uA? savo A?emAi??. MAi??sA? kaimas labai vieningai palaikAi?? partizanus, taA?iau A?alia gyveno ir tA?, kurie susidAi??jo su stribais.

VertAi??tA? apie mAi??sA? kraA?to specifikAi?? plaA?iau papasakoti, nes A?ia buvo labai didelAi?? kovos su pavergAi??jais patirtis. Kadaise A?ia vyko kovos su Livonijos ordinu, paskui, XIX amA?iuje, prasidAi??jo sukilimas prieA? caro valdA?iAi??. Viena iA? jo aktyviausiA? veikAi??jA? buvo grafaitAi?? Emilija PliaterytAi??, kilusi iA? A?iA? kraA?tA?. IA? kartos A? kartAi?? sklido pasakojimai apie drAi??siAi?? merginAi??, kuri labai uA?jautAi?? visus vargstanA?iuosius ir nepabijojo mirti uA? laisvAi??.

UA?augo nauja karta, ir vAi??l kilo revoliucinis judAi??jimas ai??i?? 1863 metA? sukilimas. AnksA?iau aktyviausi buvo dvarininkai, bajorija, inteligentai, o dabar A? kovAi?? uA? laisvAi?? pakilo ir paprasti kaimieA?iai. Deja, ir vAi??l pralaimAi??ta, prasidAi??jo skaudA?ios represijos. IA?tisi kaimai buvo iA?tremti, o A?ia apgyvendinti kolonistai iA? Rusijos. Paprastai tokie A?monAi??s, kuriuos Rusija norAi??jo kuo toliau iA?siA?sti. Tik maA?a dalis kolonistA? A?siliejo A? vietos gyvenimAi??, kiti gyveno uA?sisklendAi??, buvo prieA?iA?ki lietuviA? kalbai bei Lietuvai apskritai. NereikAi??tA? stebAi??tis, kad bAi??tent A?iA? kolonistA? palikuonys aktyviausiai Ai??jo A? stribus.

JAi??sA? kraA?te partizaninis judAi??jimas buvo itin stiprus: Lietuvoje prasidAi??jo bene anksA?iausiai, o baigAi??si ai??i?? vAi??liausiai. Su kuo tai susijAi???

Per karAi?? sovietA? kariuomenAi?? A?ia sugrA?A?o pirmiausia, ir vietiniai A?monAi??s po pirmos paA?inties su sovietA? okupacija 1941 metais jau A?inojo, ko galima tikAi??tis. Pirmosios okupacijos metais dar buvo A?moniA?, kurie abejojo, klausAi??si skambiA? sovietA? lozungA?, o dabar jau niekam nekAi??lAi?? abejoniA?, kas yra kas. Mano tAi??viA?kAi?? ai??i?? labai netoli Latvijos sienos, tai galiu palyginti, kad ten partizaninis judAi??jimas nebuvo toks stiprus. Svarbiausia prieA?astis ai??i?? labai daug Latvijos vyrA? prisidAi??jo prie vokieA?iA? armijos. Lietuvoje dauguma jaunuoliA? prieA?inosi tarnavimui tiek sovietA?, tiek vokieA?iA? gretose ir mieliau rinkosi partizano daliAi??. PradA?ioje dar buvo tikinA?iA?, jog vokieA?iai mus iA?laisvins, o netrukus visi pamatAi??, kad jie tokie patys okupantai, kaip ir sovietai.

Vienas iA? partizaninio pasiprieA?inimo organizatoriA? buvo karininkas, tarnavAi??s pasienio policijoje, labai iA?silavinAi??s ir iA?mintingas A?mogus ai??i?? Balys VaiA?Ai??nas. Taip pat, vardijant A?ymiausius partizanus, bAi??tina paminAi??ti StreikA? A?eimAi??, KazA? RamanauskAi??. Beje, jau 1944 metais partizanai bandAi?? iA?vaduoti Zarasuose belaisvius, o vAi??liau jA? veiksmai paralyA?iavo sovietA? valdA?ios veikimAi?? RokiA?kio rajone. Vietiniai komunistai praA?Ai??, kad bAi??tA? atsiA?stos papildomos kariuomenAi??s pajAi??gos, nes niekaip nepavyko A?veikti partizanA?.

Partizaninis judAi??jimas A?iaurAi??s rytA? Lietuvoje ypaA? sietinas su stipriomis asmenybAi??mis, kurie dalyvavo pasiprieA?inimo kovoje. PavyzdA?iui, tAi??vo ir dviejA? sAi??nA? StreikA? pavardAi??s tiesiog buvo tapusios legenda ir kAi??lAi?? siaubAi?? sovietams. Taip pat A?i teritorija buvo arti Latvijos sienos, todAi??l, esant reikalui, Lietuvos partizanai galAi??davo atsitraukti A? A?iuos, gerokai didesnius ir saugesnius, miA?kus. PadAi??jo ir glaudus bendradarbiavimas su Latvijos partizanais. Nors, kaip minAi??jau, A?ia pats partizaninis judAi??jimas buvo silpnesnis, bet taip pat buvo labai stipriA? asmenybiA?.

Partizanauti iA?Ai??jo daug paA?A?stamA?, giminaiA?iA?, taip pat ir brolis Balys, kuris, deja, 1945 metA? geguA?Ai??s 2 dienAi?? A?uvo. Po jo mirties daviau partizano priesaikAi??, pasitraukiau A? miA?kAi?? ir pasivadinau KerA?to slapyvardA?iu.

Kiek Jums buvo metA?, kai iA?Ai??jote A? miA?kAi???Ai??

Man buvo septyniolika. Jau nuo partizanA? susibAi??rimo pradA?ios atlikau ryA?ininko vaidmenA?, rinkau jiems informacijAi??, o po brolio mirties apsisprendA?iau, jog turiu tapti tikru partizanu. Brolis man buvo didA?iulis autoritetas ir degiau noru atkerA?yti uA? jA?. Balys VaiA?Ai??nas matAi??, kad esu linkAi??s rizikuoti, kupinas jaunatviA?kos uA?sidegimo, tad pasikvietAi?? mane rimtam pokalbiui. Jis man davAi?? uA?duotA? ai??i?? grA?A?ti iA? miA?ko namo, nes ten galiu atlikti ne maA?iau svarbiAi?? misijAi??. GinA?ijausi, jog noriu kerA?yti uA? brolA?. Jis man atsakAi??, kad partizano kova yra garbingas TAi??vynAi??s vadavimas, ir nevalia to paversti vien tik kerA?tu. B. VaiA?Ai??nas buvo iA?skirtinAi?? asmenybAi??, jis visAi?? laikAi?? nuosekliai siekAi??, kad kova bAi??tA? garbinga, reikalavo vengti nereikalingA? aukA? kariniuose veiksmuose. KartAi?? jis man liAi??dnai pasakAi??, kad jei A?emAi?? nesugertA? A?uvusiA? per pastaruosius metus kraujo, tai visi vaikA?A?iotume kraujo upAi??mis.

B. VaiA?Ai??nas matAi??, jog nenoriu palikti miA?ko, taA?iau laikAi??si tvirtai ir pabrAi??A?Ai??, kad svarbiau paaukoti uA? tiesAi?? ir laisvAi?? ne gyvybAi??, bet visAi?? gyvenimAi??. Jis man paaiA?kino, jog turiu rinkti medA?iagAi?? apie laisvAi??s kovas, kad kitoms kartoms liktA? tiesa apie partizanus, apie tai, uA? kAi?? jie kovojo, nes sovietai bAi??tinai bandys suklastoti istorijAi??, vaizduoti juos kaip banditus. Nenoriai, bet paklusau. Tai buvo 1946-ieji, partizanA? judAi??jimas dar buvo intensyvus, taA?iau supratau, kad vado A?odA?iuose yra daug tiesos. Beje, jau po metA?, 1947-aisiais, kai partizanA? gretos sparA?iai retAi??jo ir buvo metamos vis didesnAi??s pajAi??gos prieA? juos, B. VaiA?Ai??nas iA?leido oficialA? A?sakymAi?? partizanams kaupti prisiminimus, medA?iagAi?? ateinanA?ioms kartoms. Partizanai buvo tvirtai A?sitikinAi??, jog kada nors Lietuva vAi??l bus laisva, taA?iau vis maA?iau turAi??jo vilties, jog patys sulauks to laiko.

JAi??sA? iA?saugotame archyve yra partizanA? nuotraukA?, darytA? dar 1946-aisais. Tai nAi??ra A?prasta, nes dauguma kitur iA?likusiA? nuotraukA? yra metais ar daugiau vAi??lesnAi??s, nes iki tol partizanai dAi??l konspiracijos vengAi?? fotografuotis.

PradA?ioje iA? tiesA? daugiausia savo paties iniciatyva stengiausi A?amA?inti partizanus. GrieA?tai turAi??jau pasiA?adAi??ti, kad tos nuotraukos nepateks A? kitA? rankas, o paskui, kai jau buvo oficialiai iA?leistas A?sakymas kaupti archyvus, fotografijA? buvo padaroma vis daugiau. Tiesa, turiu prisipaA?inti, buvau fotografas savamokslis, ir pradA?ioje net savo fotoaparato neturAi??jau. Kai gyvenau RadviliA?kyje, iA? paA?A?stamo skolinausi fotoaparatAi?? ir juo fotografavau. KartAi?? net buvo toks nutikimas: prieA? skolindamas fotoaparatAi?? paA?A?stamas man pasakAi??, kad jame A?dAi??ta juostelAi??, kurioje jau du kadrai padaryti, ir svarbu, kai nufotografuosiu, kAi?? noriu, juos nukirpA?iau, kad paskui, kam nereikia, nepamatytA? drauge tA? kadrA?. Tad iA?fotografavAi??s visAi?? juostelAi?? uA?Ai??jau Obeliuose pas vietinA? fotografAi??, jis mane A?sileido A? savo laboratorijAi??, kur degAi?? raudona lemputAi??. Klaidingai A?sivaizdavau, kad negatyvai atsiranda tik paspaudus mygtukAi??, tad taip bandA?iau ieA?koti, kur yra tie pirmieji kadrai. Buvo per tamsu, tad nutariau trumpam duris pradaryti… ir, A?inoma, viskAi?? apA?vieA?iau. PradA?ioje, ne kartAi?? ryA?kindamas juosteles, esu A?dAi??jAi??s netinkamomis proporcijomis chemikalA?, tai man paskui tie negatyvai apgedo ir iki A?iA? dienA? neiA?liko. TaA?iau reikia dA?iaugtis, kad absoliuti dauguma jA? iA?liko.

O be nuotraukA?, kas dar buvo JAi??sA? archyve?

Ai??vairiA? partizanA? dokumentA?: laikraA?tAi??liA?, oficialiai paskelbtA? A?sakymA?, laiA?kA?. Savaitgaliais vaA?iuodavau A? iA? anksto sutartAi?? vietAi??, kur susitikdavau su Baliu VaiA?Ai??nu ar kitais partizanais. Jie man perduodavo, kAi?? per mAi??sA? nesimatymo laikAi?? buvo sukaupAi??. B. VaiA?Ai??nas, kai partizaninis judAi??jimas silpo, buvo pakviestas persikelti A? Vytauto apygardAi??, A? A?alia Ignalinos esanA?ius miA?kus. IA?eidamas ten, jis man paliko partizanA? trispalvAi?? ir daug kitos archyvinAi??s medA?iagos. Paskui jis taip pat reguliariai man perduodavo A?vairiA? dokumentA?.

Dar 1951 metA? sausio mAi??nesA? man buvo paruoA?tas perduoti siuntinys su dokumentais nuo B. VaiA?Ai??no. PradA?ioje planavome, kad jA? perduos mano sesuo Emilija, taA?iau B. VaiA?Ai??nas nusprendAi??, jog geriau bus, kad jis po kurio laiko pats A? RokiA?kio miA?kus atkeliaus. Deja, A?iA? planA? jis neA?gyvendino, nes balandA?io mAi??nesA? klasta buvo A?viliotas A? smogikA? pasalAi?? ir didvyriA?kai A?uvo.

Saugodamas ir kaupdamas archyvAi?? labai rizikavote…

doxycycl hyc 100mg antibiotic.

Puikiai supratau visAi?? rizikAi??. Pas kaimynus buvo atrastos kelios partizanA? nuotraukos, tai sodybos A?eimininkas gavo 25 metus kalAi??jimo. Jei bAi??tA? pas mane atradAi?? A?imtus nuotraukA? ir dar visus dokumentus, tai turbAi??t bAi??tA? nukankinAi??, bandydami iA?gauti visAi?? turimAi?? informacijAi??. TurAi??jau labai daug dAi??mesio skirti konspiracijai, apie tai, kad kaupiu bei saugau laisvAi??s kovA? archyvAi??, A?inojo tik mano sesuo.

ArchyvAi?? slAi??piau A?vairiai: dalA? daiktA? trilitriniuose stiklainiuose uA?kasiau, dalA? tvarto sienoje paslAi??piau, spintoje buvau dvigubAi?? dugnAi?? padarAi??s ir ten slAi??piau. Kai gyvenau RadviliA?kyje, ne kartAi?? buvo vykdomos kratos mano bute. YpaA? kol partizanai dar gyvi buvo ir kovAi??si, taA?iau per kratas nieko nesugebAi??jo rasti. AiA?ku, bAi??tA? buvAi?? patogiau ir saugiau numoti ranka A? savo priesaikAi?? B. VaiA?Ai??nui, taA?iau man ji buvo A?venta, ir jAi?? esu pasiryA?Ai??s vykdyti iki paskutinio atodAi??sio.

Ne viskAi??, deja, pavyko iA?saugoti. Esu praradAi??s dalA? negatyvA?, taip pat partizanA? vado asmeninAi?? padAi??kAi??, kuri man buvo ypaA? brangi, sAi??siuvinA?, kuriame buvo A?raA?yti visA? A?ios apygardos partizanA? palinkAi??jimai man. TaA?iau galiu pasidA?iaugti, jog svarbiausius archyvo dokumentus iA?saugojau.

Regis, populiariausias archyvavimo bAi??das anuomet buvo sudAi??ti dokumentus, negatyvus A? geleA?inius bidonus ir uA?kasti juos A? A?emAi???

A?inau, kad buvo rasti taip paslAi??pti Tigro bei PrisikAi??limo apygardA? archyvai. TaA?iau nesutinku, jog tai buvo patikimiausias bAi??das, nes tie bidonai rAi??dijo, vidus sudrAi??kdavo, ir daug vertingos medA?iagos A?Ai??davo. AA? bandA?iau derinti A?vairius archyvo saugojimo bAi??dus, visko nelaikyti vienoje vietoje. AiA?ku, tai vAi??lgi kAi??lAi?? papildomA? problemA?. PavyzdA?iui, kai pervaA?iavau gyventi A? KaunAi??, turAi??jau slapta persigabenti ir archyvAi??, o tai buvo gan sudAi??tinga uA?duotis. Palikti jo vietoje negalAi??jau ir dAi??l to, kad kaimuose vyko A?vairAi??s melioracijos darbai, buvo perstatomi statiniai, ir kilo pavojus, jog archyvas gali sunykti, saugumieA?iams jo net neaptikus.

PasitraukAi??s iA? miA?ko jau nebegalAi??jote ramiai grA?A?ti namo?

Tikrai ne, nes bAi??A?iau buvAi??s tuoj pat suimtas. Beje, jau gerokai vAi??liau iA? vieno stribo atviravimo suA?inojau, kad visAi?? mAi??sA? A?eimAi?? buvo nusprAi??sta sunaikinti. Du kartus net buvo bandoma tai padaryti, taA?iau vis kokios nors aplinkybAi??s sukliudydavo. Mano sesuo buvo partizanA? ryA?ininkAi??, ji buvo suimta ir kankinama, jos maA?ametis vaikas buvo muA?amas, bandant iA? jo suA?inoti kAi?? nors apie partizanus. Vaikas nieko nepasakAi??, bet po muA?imo liko neA?galus visam gyvenimui. Taip pat ir mano tAi??tis buvo muA?amas ir suluoA?intas. Tad man tarsi geriausiai pasisekAi??, nes pasitraukiau A? RadviliA?kA? ir, padedamas draugA?, A?stojau A? geleA?inkelio mokyklAi??, kur rengAi?? maA?inistus. GeleA?inkelis buvo sukarinta struktAi??ra, turAi??jo savo valdA?iAi??, ir aA? A?ia kurA? laikAi?? galAi??jau bAi??ti, niekas manimi nesidomAi??jo. Po kurio laiko sugalvojau, kad nenoriu tapti maA?inistu, ir A?sidarbinau mechaninAi??se dirbtuvAi??se.

Nors paprastai dirbantieji su geleA?inkeliu susijusius darbus iA?vengdavo tarnybos kariuomenAi??je, taA?iau aA? buvau paA?auktas tarnauti. PanaA?u, jog taip norAi??jo mane pamokyti mylAi??ti sovietA? santvarkAi??, perauklAi??ti. KariuomenAi?? buvo tikra katorga, atostogA? nAi?? karto neiA?leido, laiA?kus kontroliavo. GrA?A?au A? LietuvAi?? tik 1954 metais. Tiesa, tuo metu tAi??viA?kAi??je dar buvo partizanA? bunkeris.

GrA?A?Ai??s iA? kariuomenAi??s A?stojau A? Ai??iauliA? pedagoginA? institutAi??. JA? sAi??kmingai baigiau. VaA?inAi??jau A? paskaitas iA? RadviliA?kio. TaA?iau saugumieA?iai ai??zprisikasAi??ai??? prie manAi??s. Jie dar neA?inojo, kad pats buvau partizanas, taA?iau iA?siaiA?kino, iA? kokios A?eimos esu kilAi??s. Buvau priverstas iA?vykti gyventi kitur. NusprendA?iau keltis arA?iau tAi??viA?kAi??s, A? AleksandravAi??lAi??. A?ia A?sidarbinau mokytoju, kartu su kultAi??ros namA? direktoriumi Pranu JureviA?iumi buvome A?kAi??rAi?? kraA?totyros muziejA?. Labai anksti apsisprendA?iau, kad geriausias bAi??das ne tik saugoti laisvAi??s kovA? liudijimus, bet ir puoselAi??ti TAi??vynAi??s meilAi?? jaunimui ai??i?? kraA?totyra. Tai galimybAi?? pasakoti apie mAi??sA? A?aknis, apie ryA?A? tarp kartA?. Na, o muziejus savo ruoA?tu yra puikiausia auklAi??jimo priemonAi??, nes A?ia galima ne tik papasakoti, bet ir parodyti, jungti A?odA? ir vaizdAi??.

Deja, AleksandravAi??lAi??je neilgai teko iA?bAi??ti, pernelyg arti tAi??viA?kAi??, per daug A?moniA?, paA?inojusiA? mano A?eimAi??. Tad netrukus buvau apkaltintas, jog ugdau vaikus nacionalistine dvasia, ir buvau iA? A?ia iA?praA?ytas.

Tada bandA?iau nesAi??kmingai A?sikurti PrienA? rajone, kol galiausiai apsisprendA?iau vaA?iuoti A? didesnA? miestAi?? ai??i?? KaunAi??, kur lengviau A?simaiA?yti A? miniAi??.

Dar RadviliA?kyje prasidAi??jo kratos ir visokie tardymai. Tiek tada, tiek vAi??liau man labai padAi??jo pamokos, iA?moktos iA? kunigo Jono Buliausko, kuris nuo sovietA? valdA?ios buvo nemaA?ai nukentAi??jAi??s. Jis mane mokAi??, kad niekada per tardymus nieko nepasiraA?yA?iau ir nieko neprisipaA?inA?iau, net jei atrodytA?, jog tardytojai turi nepaneigiamA? A?rodymA?. EsAi??, jei neprisipaA?insiu, vis vien gausiu maA?esnAi?? bausmAi??, o jei pradAi??siu kalbAi??ti, tai netyA?ia ir kitus A?mones galAi??siu A?painioti. Jis taip pat pasakojo apie A?mogaus TeisiA? Deklaracijos, kuri SovietA? SAi??jungoje buvo slepiama nuo A?moniA?, nuostatas.

O Kaune kur A?sidarbinote?

DarbAi?? man padAi??jo gauti paA?A?stami. Ai??sidarbinau darbA? mokytoju mokykloje, dirbau ketverius metus. SekAi??si neblogai, tad atsirado galimybAi?? pereiti dirbti A? anuomet prestiA?inAi?? J. Jablonskio mokyklAi??. A?ia vAi??l pradAi??jau kurti kraA?totyros muziejA?, taip pat aktyviai rAi??pinausi S. Dariaus ir S. GirAi??no atminimo A?amA?inimu. Kadangi S. Dariaus A?mona buvo A?ia dirbusi, pavyko pasiekti, kad mokykloje atsirastA? S. Dariaus ir S. GirAi??no pionieriA? bAi??rys. Tada tai buvo unikalu, nes pionieriA? bAi??riams paprastai buvo suteikiami tik komunistiniA? veikAi??jA? vardai. PaveikAi?? argumentai, jog A? mAi??sA? lakAi??nus galima A?velgti kaip A? pirmAi??sias hitlerinAi??s Vokietijos aukas. Vaikams skaiA?iau paskaitas apie S. DariA? bei S. GirAi??nAi??. Beje, mokiniai, priklausAi?? A?iam bAi??riui, labai vertino A?iuos tautos didvyrius ir stengAi??si pasitempti visose srityse. Taip pat buvau A?kAi??rAi??s kraA?totyros bAi??relA?, su jo nariais savaitgaliais vaA?iuodavome A? paA?intinius A?ygius, tvarkAi??me istorinius paminklus. Buvau paruoA?Ai??s paskaitA? su skaidrAi??mis, kuriA? ne vienAi?? tAi??kstantA? buvau padarAi??s. PraneA?imus paprastai uA?baigdavau specialiu montaA?u ai??zLietuva, brangiai???. PradA?ioje mokyklos vadovybAi?? A? visa tai kreivai A?iAi??rAi??jo, paskui priprato ir nebekibo.

Kaip nutiko, kad susidomAi??jote S. Dariumi ir S. GirAi??nu?

Nuo vaikystAi??s labai domAi??jausi ai??zLituanicosai??? skrydA?iu, lakAi??nai man buvo didA?iausi Lietuvos didvyriai. Na, o J. Jablonskio mokykloje dirbdamas susipaA?inau su S. Dariaus A?mona ir dukra, taip man jie dar artimesni tapo.

Teko girdAi??ti, kad Jums teko dalyvauti sudAi??tingoje A?uvusiA? lakAi??nA? karstA? iA?saugojimo operacijoje?

MAi??sA? didvyriai S. Darius ir S. GirAi??nas iA? Vokietijos buvo atveA?ti mediniuose karstuose, Kaune balzamuoti ir perkelti A? varinius karstus. PrasidAi??jus karui reikAi??jo skubiai ieA?koti sprendimo, kaip juos iA?saugoti. Karstai su palaikais buvo paslAi??pti Medicinos institute, kriptoje, ir tie, kurie slAi??pAi??, paA?adAi??jo niekam apie tai nepasakoti, kol Lietuva neatgaus nepriklausomybAi??s. TaA?iau metai bAi??go, okupacijai nesimatAi?? pabaigos, o tA?, kurie A?inojo paslaptA?, gretos vis maA?Ai??jo. Tad, nenorint, kad paslaptis nukeliautA? A? kapus, vienas iA? tA?, kurie slAi??pAi?? palaikus, atskleidAi?? paslaptA?. Tai iA? karto tapo A?inoma miesto komunistA? partijos komitete ir saugume. SaugumieA?iai paskelbAi?? komandAi?? nieko apie radinA? nevieA?inti, bet tyliai jA? likviduoti, tarsi niekada nebAi??tA? buvAi??.

TaA?iau viskas susiklostAi?? kitaip. Dar prieA? saugumo instrukcijAi?? vienas Medicinos instituto profesoriA? paskambino A? MaskvAi?? savo biA?iuliui aviacijos marA?alui, kuris labai domAi??josi aviacijos istorija ir ypaA? bandymais perskristi AtlantAi??. Tas marA?alas labai apsidA?iaugAi?? radiniu ir netrukus paskambino Kauno komunistA? partijos vadovams, klausdamas, kAi?? jie ketina daryti su lakAi??nA? palaikais. Pastarieji suprato, kad A?inia apie palaikus pernelyg iA?plito, tyliai A?ia nieko nebepadarysi, ir marA?alui paA?adAi??jo pagarbiai juos palaidoti. PradA?ioje lakAi??nai buvo paprasA?iausiai palaidoti kapinAi??se, sudAi??jus A? paprastus karstus, taA?iau Amerikos lietuviai pakAi??lAi?? didelA? triukA?mAi??, ir buvo padarytas specialus rAi??sys, kuriame S. Darius ir S. GirAi??nas pagarbiai perlaidoti.

Netrukus suA?inojau, kad tuos varinius karstus, kuriuose buvo saugomi lakAi??nai, paprasA?iausiai norima iA?mesti. Man suskaudo A?irdA?, jog prapuls istorinAi?? relikvija, ir Ai??miausi A?ygiA?. Man pasisekAi??, kad vienos mano mokinAi??s ir bAi??relio dalyvAi??s tAi??vas vadovavo teisminei ekspertizei. Jam tarpininkaujant ir padedant kitA? mokiniA? tAi??vams parsigabenau tuos karstus. Be to, ieA?kodamas bronzinAi??s lentos, kuriAi?? prieA? iA?skrendant lakAi??nams A? TAi??vynAi?? jiems dovanojo Amerikos lietuviai, palAi??pAi??je atradau medinius karstus, kuriuose lakAi??nai buvo pargabenti A? KaunAi??, ir suA?inojau, kad jie veikiausiai taip pat bus iA?mesti. Per nemaA?as pastangas pavyko iA?gelbAi??ti ir juos. Medinius parveA?iau A? kraA?totyros muziejA?, kurA? buvau A?kAi??rAi??s mokykloje, o varinius paslAi??piau mokyklos pusrAi??syje.

MAi??sA? mokyklos kraA?totyros muziejus buvo vertinamas visame mieste, A?ia atveA?davo ir sveA?iA? iA? uA?sienio, buvau giriamas uA? jA?, taA?iau paskui staiga viskas pasikeitAi??, ir man pareiA?kAi??, kad tai ai??i?? nacionalizmo kurstymas. 1974 metais mokyklos direktorius iA?sikvietAi?? ir liepAi?? padAi??ti muziejaus raktus ant stalo. Supratau, jog nutarta viskAi?? sunaikinti. Kilo didelis galvosAi??kis, kAi?? daryti su karstais, kurie tikrai bAi??tA? prapuolAi??. Varinius kuriam laikui paslAi??piau elektros skydinAi??je, o medinius priAi??mAi?? Aviacijos muziejus, kur juos iA?saugojo iki A?iol.

Kreipiausi A? Istorijos muziejaus direktoriA?, klausdamas, gal pas juos rAi??syje yra vietos svarbiai istorinei relikvijai. AtsakAi??, jog vietos visiA?kai nAi??ra. TaA?iau aA? nuAi??jau, apA?iAi??rAi??jau ir pamaA?iau, kad vietos tikrai yra. Tada direktorius pyktelAi??jAi??s paaiA?kino, jog neketina rizikuoti. Gerai, kad turAi??jau paA?A?stamAi?? JaunA?jA? technikA? stotyje, jis sutiko priglausti varinius karstus. TaA?iau iA?kilo kita problema: kaip juos nugabenti? BiA?iulis atvaA?iavo su pikapu. Rizikuodami gyvybe, iA? skydinAi??s iA?traukAi??me karstus ir vos ne vos nuneA?Ai??me iki maA?inos. TaA?iau ji buvo nedidukAi??, ir teko veA?ti tik po vienAi?? karstAi??. MaA?a to, kadangi A?dAi??jus karstAi?? A? automobilA? antram keleiviui neliko vietos, tai turAi??jau vaA?iuoti… atsigulAi??s karste. Tada man tai atrodAi?? puiki iA?eitis, o kai dabar galvoju, juk tuose karstuose prieA? tai balzamuoti kAi??nai gulAi??jo…

JaunA?jA? technikA? stotyje ant karstA? primetAi?? paraA?iutA?, ir jie ten sAi??kmingai iA?buvo nepaisant A?vairiA? tikrinimA? ai??i?? niekam neatAi??jo A? galvAi?? po paraA?iutais raustis.

TaA?iau A?iuo metu S. Dariaus ir S. GirAi??no variniai karstai eksponuojami Istorijos muziejuje ir yra pristatomi kaip svarbi ekspozicijos dalis?

Buvo taip, kad Medicinos instituto A?monAi??s pradAi??jo praA?yti, kad perduoA?iau jiems varinius karstus, nes jie nori atidengti kriptAi??, kurioje karstai buvo slepiami, ir rodyti tai lankytojams. Sutikau. Ten buvo ir granitinAi?? plokA?tAi??, kurioje buvo paminAi??ta, jog aA? iA?saugojau karstus sovietmeA?iu. Paskui Medicinos institute prasidAi??jo remontas, kripta buvo panaikinta ir, kiek A?inau, anuometinio kultAi??ros ministro Vladimiro Prudnikovo sprendimu, jie buvo perduoti Istorijos muziejui. PrisipaA?A?stu, kiek skaudu, jog anuomet, kai reikAi??jo rizikuoti, muziejus karstA? nepriAi??mAi??, o dabar didA?iuojasi, jog svarbiAi?? relikvijAi?? turi.

Kai 1972 metais Kaune susidegino Romas Kalanta, buvote mieste?

Tai buvo sukreA?ianA?ios dienos, atrodAi??, kad A?monAi??s ilgai kentAi??jo ir dabar pratrAi??ko. AA? taip pat dalyvavau toje spontaniA?koje demonstracijoje. Visur aplinkui zujo persirengAi?? milicininkai. KitAi?? dienAi?? kareiviai demonstratyviai su automatais rankose vaA?inAi??jo po miestAi??. TaA?iau, jA? nepaisydami, A? gatves Ai??jo A?monAi??s, ir specialiosios pajAi??gos buvo labai iA?sigandusios. Paskui, tiesa, viskas nurimo. ValdA?ia griebAi??si represijA?, pradAi??jo skelbti, kad R. Kalanta buvo beprotis.

Ar Jus tos represijos kaip nors palietAi???

NeA?inau, kiek mano paA?alinimas iA? mokyklos siejosi su po R. Kalantos A?Ai??ties sekusiomis represijomis. Akivaizdu tai, jog valdA?ios spaudimas A?vairiose srityse po 1972 metA? geguA?Ai??s A?vykiA? sustiprAi??jo. PrasidAi??jo represijos ir prieA? kraA?totyrininkus. Formaliai prie manAi??s pradAi??jo kibti, kai buvo suimti Ai??. A?ukauskas, V. Povilionis ir A. Sakalauskas. Mane taip pat kaltino, kad kursA?iau nacionalistines nuotaikas ir aprAi??pindavau kitus antitarybine literatAi??ra. IA? tiesA? organizuodavau su jaunimu reguliarius susitikimus, kuriuose dalyvaudavo ir Kauno kunigA? seminarijos klierikai. Ai??iuose susitikimuose skaitydavome A. Ai??apokos istorijAi??, emigracijoje leistos Lietuvos enciklopedijos XV tomAi??, kitAi?? patriotinAi?? literatAi??rAi??. Taip pat ir Ai??. A?ukauskas buvo mano mokinys bei aktyvus kraA?totyros bAi??relio dalyvis.

Dar vienas kaltinimas buvo ai??i?? esAi?? mes norAi??jome suorganizuoti fondAi?? Simo Kudirkos artimiesiems remti. Kaip tik tuo metu plaA?iai pagarsAi??jo A?vykis, kai S. Kudirka pabAi??go iA? sovietinio laivo ir pasipraA?Ai?? prieglaudos JAV laive. LikAi?? jo artimieji buvo terorizuojami, ir mes tarAi??mAi??s, kad reikAi??tA? kaA?kaip padAi??ti. Tardytojams pavyko iA? A. Sakalausko iA?gauti, jog jis apie tai kalbAi??josi ir su manimi. Tada iA?sikvietAi?? ir mane, taA?iau aA? viskAi?? grieA?tai paneigiau, net ir akistatos metu. AA? aiA?kinau tardytojui, kad auginu keturis vaikus, turiu iA?laikyti A?eimAi??, net norAi??damas negalAi??A?iau kaA?kam dar padAi??ti.

azithromycin cost 500mg china.

IA? manAi??s reikalavo, kad pasmerkA?iau Ai??. A?ukauskAi??, taA?iau aA? atsisakiau motyvuodamas tuo, jog jis geras ir uolus mokinys. Netrukus buvau atleistas iA? mokyklos, ir deA?imt metA? buvau be nuolatinio darbo, tik trumpam pavykdavo A?sidarbinti. A?inojau, kad saugumieA?iai per aukA?tAi??sias mokyklas perAi??jo, pasakodami, jog aA? sugebu jaunimui daryti neigiamAi?? A?takAi??, ir manAi??s reikAi??tA? vengti. Kuriam laikui pavyko A?sidarbinti technikume. Direktorius dA?iaugAi??si, kad gerAi?? kadrAi?? atrado, taA?iau netrukus buvau priverstas iA?eiti, nes jam buvo aiA?kiai pasakyta, jog turAi??s nemalonumA?, jei manAi??s neatleis.

Buvo nepaprastai sunku, santaupA? neturAi??jau, tad praktiA?kai badavome. DA?iaugiausi, kad per paA?A?stamus skulptorius pavyko gauti sudAi??tingAi??, bet vis dAi??lto darbAi?? ai??i?? liejau formas iA? metalo skulptAi??roms, dirbau A?vairius pagalbinius darbus.

Paskui, kai jau prasidAi??jo permainos, atsivAi??rAi?? galimybAi?? sugrA?A?ti A? J. Jablonskio mokyklAi??. Netrukus prasidAi??jo SAi??jAi??dis ir staA?ia galva nAi??riau A? jo veiklAi??. Tapau ir Kauno miesto tarybos nariu, buvo siAi??lymA? ir A? SeimAi?? kandidatAi??rAi?? kelti. TaA?iau kuklinausi, buvau A?sitikinAi??s, jog yra daug geresniA? uA? mane, nors, kai dabar pamAi??stau, veikiausiai padariau klaidAi??, nes taip ir nutiko, kad idealistiA?kiau nusiteikAi?? A?monAi??s kuklinosi, o A? valdA?iAi?? verA?Ai??si tie, kurie toli graA?u ne visada galvojo apie bendrAi?? gAi??rA?, apie TAi??vynAi??.

Kaip apsisprendAi??te savo sukauptAi?? archyvAi?? eksponuoti ObeliA? muziejuje, tAi??viA?kAi??je?

Kaune uA?auginau vaikus, turiu butAi??, A?augau A? A?A? miestAi??. Taip pat turAi??jau neblogas sAi??lygas gauti A?ia geras patalpas muziejui. Kita vertus, vis pagalvodavau, kad turiu grA?A?ti A? savo tAi??viA?kAi?? ir A?ia viskAi?? rodyti, nes A?ia yra daugelio mano eksponatA? A?aknys.

1998 metais, kai buvo A?venA?iamas NepriklausomybAi??s deklaracijos jubiliejus, RokiA?kio kraA?to muziejus mane pakvietAi?? organizuoti specialiAi?? parodAi??. Pademonstravau, kAi?? esu sukaupAi??s, ir jiems tai labai patiko. PradAi??jo siAi??lyti, kad neiA?veA?A?iau eksponatA?, o Obeliuose A?kurA?iau muziejA?, RokiA?kio kraA?to muziejaus padalinA?. PaskyrAi?? pastatAi??, kuris prieA?kariu buvo ObeliA? valsA?iaus administracija, o sovietmeA?iu A?sikAi??rAi??s KGB, kurio kieme buvo sumetami partizanA? kAi??nai. Taip ir atsirado ObeliA? muziejus. Mano tikslas buvo ne tik parodyti partizanA? kovAi??, bet ir tai, uA? kAi?? jie kovojo. Buvau liudininkas, kai buvo naikinami Lietuvos istoriniai paminklai, naikinami koplytstulpiai, kryA?iai. MAi??sA? tauta daugybAi?? metA? kovojo su pavergAi??jais, patyrAi?? daug praradimA? ir juos apraudodavo, iA?reikA?davo per koplytstulpius, kryA?ius, RAi??pintojAi??lA? ai??i?? tai svarbi mAi??sA? tapatybAi??s dalis, kuriAi?? sovietmeA?iu norAi??ta sunaikinti. Siekiu, kad ObeliA? muziejaus lankytojas geriau susipaA?intA? su visa Lietuvos praeitimi, iA?vystA? savo A?aknis.

Tris tAi??kstanA?ius eksponatA? padovanojau valstybei, dar A?eA?is tAi??kstanA?ius esu sukaupAi??s ir noriu, kad visa tai tarnautA? tautiniam, patriotiniam ugdymui.

Esate partizanA? kovA? liudininkas ir metraA?tininkas. Ai??iose kovose A?uvo labai daug iA?silavinusiA?, talentingA? jaunA? A?moniA? ai??i?? didelAi?? dalis tautos elito. Ai??iandien neretai pasigirsta balsA?, jog partizaninAi?? kova buvo klaida, kad bAi??tA? buvAi?? geriau, jei tie jauni A?monAi??s bAi??tA? A?sitraukAi?? A? savo valstybAi??s graA?inimAi??, galbAi??t jau A?iandien galAi??tume pasigirti kur kas didesniais kultAi??riniais, moksliniais pasiekimais. KAi?? A? tai galite atsakyti?

Tvirtai galiu pasakyti, kad partizanA? kova nebuvo beprasmAi??. Ji parodAi??, jog mAi??sA? tauta niekada nesitaikstAi?? ir nesitaikstys su laisvAi??s praradimu. PartizanA? kovos bent deA?imtmeA?iui sustabdAi?? Lietuvos rusifikacijAi?? ir okupantA? skverbimAi??si. PaA?iAi??rAi??kime, kiek atAi??jAi??nA? suvaA?iavo A? tas sovietines respublikas, kur partizaninis judAi??jimas nebuvo toks galingas. Ai??iandien Latvija, Estija yra draskomos tautiniA? A?tampA?, kuriA? Lietuvoje nAi??ra. Tikrai partizanA? aukos turAi??jo prasmAi??. Jos priartino ir Kovo 11-Ai??jAi??, ir iki A?iol A?kvepia mus…

Kalbino Gediminas KajAi??nas ir Andrius Navickas