Svarbu yra A?mogaus gyvybAi??, visa kita ai??i?? nesvarbu

A?URNALAS: KelionAi?? su Bernardinai.lt
TEMA: Poezija ir religija
AUTORIUS:Ai??Antanas Ai??imkus

DATA: 2013-08

Svarbu yra A?mogaus gyvybAi??, visa kitaAi??ai??i?? nesvarbu

Antanas Ai??imkus

Gintaras Bleizgys (g. 1975 m.)Ai??ai??i?? poetas, literatAi??ros kritikas, pasukAi??s A? verslo vadybos, administravimo ir tarptautinAi??s prekybos barus, taA?iau neuA?mirA?tantis ir tekstA? raA?ymo meno. Debiutavo 1998 m. iA?leidAi??s poezijos knygAi?? ai??zVietovAi??. Ai??iaurAi??ai???, kuri jam pelnAi?? Poetinio DruskininkA? Rudens premijAi??. 1999 m. VU baigAi?? lituanistikos magistrantAi??rAi??. Dirbo ai??zMetA?ai??? redakcijoje, 1999Ai??ai??i??2001m.Ai??ai??i?? ai??zLiteratAi??ros ir menoai??? vyriausiuoju redaktoriumi. LietuviA? PEN centro premijos mecenatas ir MetA? vertAi??jo krAi??slo fundatorius.

ReikAi??tA? pridurti, kad autorius yra A?eA?iA? poezijos (ai??zVietovAi??. Ai??iaurAi??ai??? (1998), ai??zSu grojanA?iom kraujo gAi??lAi??mai??? (2004), ai??zA?iema, ruduo, vasaraai??? (2007). ai??zGiedanti tuA?tumon kariuomenAi??ai??? (2008), ai??zJonas KrikA?tytojasai??? (2010), ai??zSodasai??? (2012)) ir vienos eseistikos knygos (ai??zEstafetAi??ai???, 2010) autorius. DerAi??tA? paminAi??ti, kad Gintaras apdovanotas Jaunojo jotvingio (1998), Jurgos IvanauskaitAi??s, Julijono LindAi??s Dobilo premijomis (2012).

TaA?iau vis dAi??lto svarbiausia, kaip sako paA?nekovas, ne iA?leistos knygos, verslo sAi??kmAi??s ar nesAi??kmAi??s, ne kAi??ryba, o ai??zbAi??ti krikA?A?ioniuAi??ai??i?? visomis A? tAi?? A?odA? telpanA?iomis prasmAi??misai???. KAi?? tai reiA?kia Gintarui Bleizgiui, geriau padAi??s atskleisti su juo pateikiamas pokalbisai??i??

PradAi??kime nuo literatAi??ros. Kada pradAi??jai kurti? Gal A?inai ir kodAi??l?

Kai ko norAi??josi. Kitokio pasaulio. PradA?ioje nelabai ir supratau, kas ta kAi??ryba. Pirmasis eilAi??raA?tis, kurA? paraA?iau, kai man buvo 10 metA?, buvo sukurtas taip: paAi??miau, atsiverA?iau romanAi?? ir sueiliavau pirmAi?? jo puslapA? (juokiasi).

Ir ko aA? tada norAi??jau, net neA?sivaizduoju. O gerokai vAi??liau, gal kokioje deA?imtoje klasAi??je, pradAi??jau rimA?iau raA?yti. TA? kAi??riniA? dabar nelaikau eilAi??raA?A?iais. Bet jau pats kaA?kAi?? kurti norAi??jau, o paskui viskas pasikeitAi?? universitete. Ir tada viskas prasidAi??jo iA? naujo. Nuo tada atsirado tikroji kAi??ryba.

Ar mAi??gai vaikystAi??je skaityti knygas?

Taip. KnygA? labai daug skaiA?iau. Ai??eA?tojeai??i??aA?tuntoje klasAi??je perskaiA?iau visAi?? lietuviA?kai iA?verstAi?? VakarA? Europos klasikAi??. Taip pat daug lietuviA? autoriA?. Kiek buvo bibliotekoje knygA?, tiek ir skaiA?iau. TaA?iau paskui labai pablogAi??jo mano regAi??jimas. DeA?imtoje klasAi??je buvo periodas, kai visai negalAi??jau skaityti, nes nuolat bAi??davo akiA? uA?degimai, tada pradAi??jau pieA?ti. EilAi??raA?A?ius gal irgi pradAi??jau raA?yti, nes A? tekstAi?? reikia maA?iau A?iAi??rAi??ti. O pieA?ti irgiAi??ai??i?? iA? gamtos, grafikaAi??ai??i?? pieA?tuku. Tada paA?iAi??ri ir A? tolA?, ir A? lapAi??Ai??ai??i?? tarsi akiA? pratimai. Ir dar pradAi??jau groti gitara. Grodavau ir iki tol, bet paprastais akordais, o tuo metu pradAi??jau groti iA? natA?, akys irgi pailsAi??davo. O tA? pieA?iniA? dar turiu. Gal kada nors ir kokioje knygoje reikAi??s panaudoti.

Tad esi visA? sriA?iA? menininkas?

Na, netapau nei dailininku, nei dar kuo nors. Nors gitara iki dabar mokausi groti, groju sudAi??tingesnius kAi??rinius. Turiu gerAi?? mokytojAi??Ai??ai??i?? ValdemarAi?? MikuckA?. Jis mane moko ne tik groti, bet ir apskritai supratimo apie muzikAi??, kad matydamas natas, mokAi??A?iau paaiA?kinti, kur paspausti, kur atleisti. Taip yra iki A?iol, ir man tai svarbu, ir netgi ir dabar,Ai??ai??i?? kai raA?au daug eseistikos, per pertraukAi?? imu gitarAi??ai??i??

Nuo maA?ens labai daug veiklosai??i??

Dar ir sportavau, uA?siAi??miau KiokuA?in karatAi??. Kildavo tam tikrA? problemA?: kai groji klasikine gitara, tai reikalingi ilgesni deA?inAi??s rankos pirA?tA? nagai, kuriais stygas kabini, kad garsas bAi??tA? stipresnis. O kultivuodamas RytA? kovos menus pajutau, jog tai trukdo sugniauA?ti kumA?tA?, ir visAi?? laikAi?? taipAi??ai??i?? kai daugiau sportuodavau, nagus nusikerpu, o vAi??liauAi??ai??i?? laikas, skirtas daugiau grotiAi??ai??i?? tada juos auginu.

Na, taip ir gyvenau. Geras gyvenimas buvo tuo metu. NereikAi??jo rAi??pintis, kaip iA?gyventi.

Kas tuo metu viskuo rAi??pinosi?

AA? augau su mama. TAi??vai buvo iA?siskyrAi??. Su tAi??te daug bendraudavau, nes jis gyveno Druskininkuose, o aA? ir mamaAi??ai??i?? Veisiejuose. Iki antros klasAi??s gyvenau Druskininkuose,Ai??ai??i?? visi buvome kartu. Tai man DruskininkaiAi??ai??i?? savas miestas, ir VeisiejaiAi??ai??i?? savas.

O menais ir visa kita veikla uA?siimti skatino mama? Ar pats sugalvodavai?

Daugiausia pats. AA? norAi??jau kaip nors suvokti, kaip iA?eiti iA? A?ito pasaulio, ar matyti giliau negu vien daiktus, medA?ius, A?monesai??i?? nemirtingumo prasmeai??i?? Kad matytum, kaip viskas dAi??liojasi per ilgesnA? laikotarpA?, negu kad trunka mAi??sA?Ai??ai??i?? augalA? ar kokiA? nors gyvAi??nA?Ai??ai??i?? gyvenimas. IA? kur yra gyvybAi?? ir kaip ji skleidA?iasi. Viskas vAi??rAi??si ant A?ios aA?ies, ir tai nebuvo labai patrauklu ir priimtina ir mano mamai, ir giminaiA?iams.

KodAi??l?

TodAi??l, kad tai buvo keista. Ai??ioje vietoje net ir tie kovos menai man derAi??jo. Tegu tai bus kAi??no galimybAi??s, bet jos tampa didesnAi??s.

IA? kur tai atsirado?

Galvojau kaA?kada apie tai, iA? kur tai kilo. Gal dAi??l to, kad Druskininkus suvokiau kaip kurortAi??. Mano tAi??tis dirbo vadinamajame Fizioterapijos parke, ir kai buvau visai maA?as, dar ne visai suprasdavau tAi?? pasaulA?, tad maA?iau, kad A?mogaus galimybAi??s yra didesnAi??s negu atrodo, nes A?monAi??s ten atvaA?iuoja gydytis, nusiramintiAi??ai??i?? ir psichologiA?kai, ir fiziA?kai. Jie sportuodavo, bAi??davo gamtoje. Ir todAi??l Ai??miausi ir tA? kovos menA?, ir paiA?ymo, ir eilAi??raA?A?iA?. Pastarieji irgi tai reiA?kiaAi??ai??i?? kad daugiau kai kAi?? galAi??A?iau padaryti. Ir netgi kai vAi??liau versle pradAi??jau dirbti, tai ta pati paradigma.

Kalbant apie paradigmAi??,Ai??ai??i?? bet kodAi??l vis dAi??lto ilgainiui nugalAi??jo eilAi??raA?A?iai, o ne sportas ar kita sritis?

AA? labai intensyviai sportavau ir savo miestelyje, ir rajone, ir apskrity, dalyvaudavau varA?ybose ir buvau gana daug pasiekAi??s, bet truputAi??lA? persitempiau ir apsirgauai??i?? Tai mane sustabdAi??, nes galbAi??t bAi??A?iau tapAi??s vien sportininku, o dabar teko daugiau A? literatAi??rAi?? grAi??A?tis.

Paskui viskas keitAi??si, nes vAi??liau aiA?kAi??jo mano paA?iAi??ros, kai kas koncentravosi, dar paauglystAi??je labai stipriai pasinAi??riau A? krikA?A?ionybAi??ai??i??

Tai krikA?A?ionybAi?? ne vaikystAi??je patA? aplankAi???

Ne, atradau bAi??damas maA?daug A?eA?iolikos metA?. Per RytA? kovos menus labiau A? budizmAi?? ir kriA?naizmAi?? linkau. Bet A?irdyje nelabai to norAi??jau. Buvo net ir psichologiA?kai negera, tikrai nenorAi??jau nei budistu, nei kriA?naistu tapti. KrikA?A?ionybAi?? sovietmeA?iu buvo Lietuvoje prislopinta, nustumta oficialiosios valdA?ios, slepiama nuo per sovietinA? reA?imAi?? gimusiA? A?moniA?. Vis dAi??lto Dievas rado mane. NepriklausomybAi??s pradA?ioje labai entuziastingai panirau A? krikA?A?ionybAi??.

Kitus moA?iutAi?? A? baA?nyA?iAi?? vedaai??i?? Racionaliai nusprendeiai??i??

NeA?inau, ar racionaliai, ar labiau emociA?kaiai??i?? Labiau aA? buvau tas, kuris paskui save artimuosius tenai traukAi??, viskas vyko tarsi atbuline eiga.

Tai irgi turbAi??t siejasi su nemirtingumo paradigma?ai??i??

Na, taip (juokiasi). Tuo momentu gal visiA?kai ir nesupratau viso to, bet dabar, kai A?iAi??riu iA? tolAi??liau, lyg ir aiA?ku. Ir prie sporto vis grA?A?tu, ir dabar, pavyzdA?iui, jauA?iu, kaip kAi??nas, dar jaunas bAi??damas, jau senstaAi??ai??i?? jau nebegali siekti rezultatA?, ne A? kalnAi?? kilti gali, o tik palaikyti esamAi?? fizinAi?? formAi??. Tai labai didelis pokytis ir patyrimasAi??ai??i?? ir psichologinis, ir emocinis, tada pasidarai ramesnis, nes viskas tiesiog jau kitaip. Ir su kAi??ryba tas patAi??ai??i?? pradedi maA?iau jaudintis, kad A?vertintas ar neA?vertintas, nes tiesiog nebe tai tampa svarbu. Stengiesi ramiai bAi??ti savo vietojeai??i??

Jei vAi??l grA?A?tume A? Tavo ankstesnius metus, nuotykius su poezijaai??i?? Esi kalbAi??jAi??s apie Sigito Gedos eilAi??raA?A?iA? poemos ai??zStrazdasai??? poveikA?ai??i??

Taip, tada aA? pradAi??jau labai rimtai domAi??tis poezija. Tai nutiko gana vAi??lai, kai akys pradAi??jo gesti. Mokytoja perskaitAi?? dalA? Gedos ai??zStrazdoai???, paskui iA? bibliotekos pasiAi??miau daugiau jo kAi??rybos, ir pradAi??jau skaityti, pasiAi??miau viskAi??, kas buvo Gedos. Paskui skaiA?iau viskAi??, kas buvo poeto Kornelijaus Platelio, viskAi??, kas buvo poeto Donaldo Kajoko, ir taip toliau.

Poezija tapo labai svarbiai??i?? Ir dar, matyt, tos akysai??i??

Jeigu iA? tikAi??jimo pozicijA? A?iAi??rAi??tume, tai sakyA?iau, kad taip Dievas sudAi??liojo, jog tiesiog eilAi??raA?A?iA? skaitymas maA?iau vargina akis negu romanas. O man irgi labai tiko, kad galAi??jau skaityti. Ir Gedos kAi??ryba man labai patiko, nes pajutau gamtAi?? toje vietoje, kurioje gyvenu (tose vietose yra gyvenAi??s ir poetas Sigitas Geda). Taip aA? jAi?? ir pamaA?iauAi??ai??i?? taip, kaip raA?o Geda. Bent jau A?sivaizduoju, kad taip pamaA?iau.

O kada pats pasijutai esAi??s poetas?

Kai paskaiA?iau kitA?, ir pats pradAi??jau daugiau raA?yti. Bet tai buvo dar ne ta kAi??rybaAi??ai??i?? daugiau noras kurti. RaA?iau gan agresyviai, pats siunA?iau A? laikraA?A?ius, o kadangi jA? buvo ne tiek daug, tai visi kaime pradAi??jo A?iAi??rAi??ti kaip A? poetAi??. Tarsi kaukAi?? uA?dAi??jo.

Tai buvo deA?imtoje klasAi??jeAi??ai??i?? valstybAi??je buvo pervartA? metai. Mano moA?iutAi?? tada labai sirgo, o jos ir A? ligonines niekur nepriimdavo, jinai namuose gyveno ir po pusAi??s metA? numirAi??. Tai lygiagreA?iai buvo tokia akivaizdi patirtis, kad su A?mogumi gyvenai A?alia ankA?tame bute, o jis paskui merdAi??ja, mirA?ta.

Jinai numirAi?? geguA?Ai??s mAi??nesA?, po to birA?elio pradA?ioje pradeda viskas A?ydAi??ti. A?ydinA?iA? jazminA? A?iedA? kvapas ir mirtis, tai tarsi toks kvepiantis anapusybAi??s dvelksmas. Nuo to laiko taip pradAi??jau A? pasaulA? A?iAi??rAi??ti,Ai??ai??i?? kad tuose A?eA?Ai??liuose, tuose kvapuose, naktA?, nebAi??davo apA?viesti miA?kai, pamiA?kAi??s, miestelis, kur gyvenau, ta prietema, ta tamsaAi??ai??i?? ir iA? jos kvepia kaA?kasai??i?? AnapusybAi??s dvelksmasAi??ai??i?? A?ia kaA?kas uA?simezgAi??, kas svarbu kAi??ryboje visAi?? laikAi??. PradA?ia buvo ten, bet sAi??moningai to dar ne visai supratau.

Tavo kAi??ryboje labai daug artimo A?mogaus iA?Ai??jimoai??i??

Manau, kad nuo to laiko apAi??mAi?? labai keistas ir stiprus pojAi??tis, kad visa kitaAi??ai??i?? nesvarbu. SvarbuAi??ai??i?? A?mogaus gyvybAi??, ir tai A?iame pasaulyje aukA?A?iau viso kito. Daiktai beprasmiai, kai nAi??ra A?mogaus. A?mogaus kAi??nas beprasmis, kai jame nAi??ra gyvybAi??s. Ir kai matai merdAi??jantA? A?mogA? ir A?inai, kad jis tuoj mirs, supranti, kad neabejotinai mes visi mirsime, kad mAi??sA? gyvenimas, buvimas A?ia yra labai laikini.

Ai??is jausmas lydi iki dabar. Mamos liga ir mirtis. Kai jai dar sergant paskutinA? kartAi?? buvome iA? Vilniaus grA?A?Ai?? A? namus, A? Veisiejus, jai paA?iai buvo ir graudu, ir juokinga: yra maA?ina, yra garaA?as, yra neblogai A?rengtas butas, atveA?ti nauji baldai,ai??i?? ir ji juokiasi, nes viso A?ito nebereikia, nes jinai mirA?ta,Ai??ai??i?? viskas. Ir niekam to nereikia, jei tenai nAi??ra mamos.

GyvybAi?? yra svarbiau uA? viskAi??. Gal man dabar tAi?? pojAi??tA? pavyksta perteikti. O mirusiA?jA? kulto labai nemAi??gstu, kai puoA?ia kapus, kai buA?iuoja mirusiuosius ir panaA?iai.

O kai raA?ai apie tokius skaudA?ius dalykus, kaip tame skausme raA?ydamas iA?bAi??ni? Ar jis kaip tik raA?ant slAi??gsta?

A?monAi??ms tik atrodo, kad A?ia skausmasAi??ai??i?? iA? tiesA? jo nAi??ra. Tik didelAi?? ramybAi??. Na, taip, raA?ant yra laikino atsisveikinimo skausmas. Bet tai jokiu bAi??du nAi??ra tragedija. Yra raA?ymas apie tai, kas buvo, kaip dabar reikAi??s gyventi naujame pasaulyje be tos gyvybAi??s, be A?alia buvusiA?jA? A?moniA?. Kai kas A?ia A?A?velgia baisiAi?? kanA?iAi??. Esu tiesiog fanatiA?kas krikA?A?ionis, ir A?ia nAi??ra man skausmo. Nes didesnis skausmas matyti, kaip A?mogus kankinasi, laukti jo mirties,Ai??ai??i?? kalbAi??ti su gyvu A?mogumi apie tai, nes bAi??na kalbama, kaip laidoti.

Bet tai ir yra tikinA?iojo pozicija,Ai??ai??i?? kad sugebAi??jome su mama apie tai pasikalbAi??ti. Ji A?inojo, kad ateis laikas, kai negalAi??s kalbAi??ti, bet dar bus gyva. Kol galAi??jo, stengAi??si pasakyti kai kuriuos svarbius dalykus. Ir apie savo gyvenimAi??, ir ligos bAi??senAi??, potyrius, ir apie laidotuves, kokiA? ji norAi??tA?. Tai sudAi??tinga.

GalbAi??t tai, kad labai atvirai raA?au, yra didA?iausia nuostaba A?monAi??ms. Jiems tai neA?prasta. Ir manau, jog tai labai didelAi?? mano rizika, kad gali bAi??ti, jog kai kur nepataikau.

Neseniai vienoje kavinAi??je aktorius Andrius BialobA?eskis skaitAi?? mano eilAi??raA?A?ius. SAi??di visi ir valgo, o jisai skaito eilAi??raA?tA? apie tai, kaip mamai prijungtas zondas, kaip aA? susapnuoju jAi?? ir klausiu: ai??zAr jau gali dabar nuryti maistAi?? po mirties?ai???ai??i?? DAi??l metastaziA? smegenyse jai buvo dingAi??s rijimo refleksas, ji negalAi??davo pati praryti maisto.

Kai skaito tokA? eilAi??raA?tA? tokioje vietoje, tai darosi baisu, kad tekstas neatitinka aplinkos, visuomenAi??s. Ta kavinAi?? galAi??tA? bAi??ti ir kaip metaforaAi??ai??i?? kad visuomenAi??je apskritai esame A?pratAi?? kreipti dAi??mesA? A? kitus dalykus ir iA? tikrA?jA? slepiame mirtA?, slepiame, kad su ja susidursimeai??i?? Sakome, jog esame tikintieji, bet realiai bAi??game nuo mirties. O ji yra toks pat faktas, kaip ir kiti. Tai yra vienintelis dalykas, kurA? aA? tiksliai A?inau,Ai??ai??i?? kad mirsiu. Visa kita yra tik iliuzijos.

A?inoma, nereikia suprasti nesveikaiAi??ai??i?? jokiu bAi??du nesimAi??gauju tuo. Ne apie tai kalbu. Kalbu apie tai, ko noriu: noriu bAi??ti kito lygio bAi??tybAi??. BAi??ti Atpirktu A?mogumi, Kristaus broliu. Kaip Ai??ventajame RaA?te pasakyta: jau ai??zkitoks Adomasai???. Ar kaip Pauliaus laiA?kuose raA?oma: ai??zArgi neA?inote, kad tikintieji teis pasaulA? ir angelus?ai??? Mes nesame angelai ir jais nebAi??sime, bet mes (atpirktieji) teisime angelus: kas mes tokie esame, kur mAi??sA? vieta? Niekad nesuabejojau A?mogaus nemirtingumu, nuo tada, kai esu krikA?A?ionis, kas beatsitiktA?, niekad nesuabejojau savo iA?gelbAi??jimu.

GalbAi??t tai kokia nors didybAi??, daug kuo galiu abejoti, bet va A?ituo kaA?kaip nesuabejoju. Ir todAi??l kanA?ios man A?ia nAi??ra. Ji yra visai kas kita. KanA?ia man tai, jeigu A?inau, kad mano koks nors giminaitis nAi??ra iA?gelbAi??tas, nAi??ra tikintis, tai yra kanA?ia. Nes ar aA? galAi??siu bAi??ti danguje be jo? Tai yra pats didA?iausias klausimasAi??ai??i?? kaip aA? galAi??A?iau bAi??ti laimingas be mylimA? A?moniA?? Nieko negaliu padaryti, esu bejAi??gis, nes tik Dievas gali iA?gelbAi??ti A?mogA?. Galiu melsti, kad Dievas tai padarytA?.

O jei plaA?iau papasakotum apie savoAi??ai??i?? krikA?A?ionioAi??ai??i?? kasdienA? gyvenimAi???

Maldai kasdien skiriu daug laiko. NAi??ra taip, kad A?iandien esi krikA?A?ionis, o rytojAi??ai??i?? ne. Tiesiog yra A?moniA?, uA? kuriuos meldA?iuosi, pavyzdA?iui, 16 ar 18 metA?. Yra A?moniA?, uA? kuriuos meldA?iuosi 3 metus. Malda A?iuo atveju yra tam tikra mano tarnystAi??, ir kaip aA? sakau, tai kova ne su A?io pasaulio galybAi??mis, nes A?ia jau A?mogus negali nieko padarytiAi??ai??i?? tai Dievo valia dAi??l iA?gelbAi??jimo. PraA?au ir paprastA? dalykA?Ai??ai??i?? ir kad tas A?mogus sveikas bAi??tA?, kad jisai nebijotA?, kad jam sektA?si A?eimojeAi??ai??i?? daug ko, bet esmAi?? vis dAi??lto yra A?mogaus iA?gelbAi??jimas, Kristaus teikiamo atpirkimo priAi??mimas.

A?mogaus esmAi??, kaip manau, yra ne A?iame pasaulyje, o Dangaus karalystAi??je. Ir aA? save vadinu Dangaus karalystAi??s pilieA?iu.

Ar iA? karto Ai??mei liudyti? Kaip jautiesi literatA? bendruomenAi??je?

Apskritai savo gyvenime pradAi??jau greitai aplinkiniams liudyti dar mokyklos laikais. GalbAi??t su literatais buvo kitaip, nes tiesiogAi??ai??i?? daA?nai jie nenori klausytisai??i?? Man reikAi??jo nueiti tam tikrAi?? kAi??rybinA? keliAi??, kad galAi??A?iau gana laisvai tai daryti ir knygose.

KAi?? turi omenyje, kai sakaiAi??ai??i?? ai??znueiti tam tikrAi?? kAi??rybinA? keliAi??ai????

Manau, jog paskutinAi??se savo knygose man pavyko ir liudyti.

NAi??ra paprasta padaryti, kad tai nebAi??tA? banalu, kad tai nebAi??tA? stereotipiA?ka, nes menas skirtas tam, kad galAi??tum kitaip paA?velgti A? pasaulA?. Stengiausi, kad tai bAi??tA? ir menas, bet kartu ir atitiktA? tas tiesas, kurias noriu pasakyti arba paliudyti. Tai buvo pats sunkiausias uA?davinys. Ir kai sakau ai??zbuvoai???, man paA?iam keista, nes jis tebAi??ra. Niekas nepraAi??jo, bet dabar jauA?iuosi gana laimingas, nes manau, kad pavyko A?iek tiek uA?raA?yti to, kAi?? laikau svarbiausia savo gyvenime. Ir keisA?iausia, kad net ir tam tikro pripaA?inimo gavau bAi??tent tada, kai uA?raA?iau tam tikrA? liudijimA?. Gali bAi??ti, kad bAi??tent toks liudijimas ir yra stiprioji mano kAi??rybos pusAi??.

Tiesiog kAi??ryba man nAi??ra tikslas. KAi??ryba man dabar yra viena iA? keliA? priemoniA?. Kaip malda ir panaA?Ai??s dalykai.

O koks tada yra tikslas?

TikslasAi??ai??i?? bAi??ti krikA?A?ioniu visomis A? tAi?? A?odA? telpanA?iomis prasmAi??mis. Ir, A?inoma, stengtis, kad gyvenime tai kuo labiau A?siA?aknytA?. Nes, kad ir kAi?? mes sakytume, bet gyvename labai bedieviA?koje aplinkoje. Tai atskleidA?ia ir televizija, ir radijas, ir reklamos, ir apsrangaAi??ai??i?? gyvename stipriai komercializuotoje visuomenAi??je. Ir tikAi??jimas daA?nam tAi??ra kaukAi??. Norint bAi??ti krikA?A?ioniu, vis dAi??lto reikia stipriai nuo A?ito pasaulio nusitolinti, bet kartu tai nereiA?kia, jog reikia uA?sidaryti vienutAi??je ir pasaulyje nedalyvauti. Jame privalai bAi??ti ir veikti. Mano, kaip krikA?A?ionio, pozicijaAi??ai??i?? pasaulyje reikia veikti.

Pats ne tik kAi??ryba uA?siimi, bet daug laiko dirbi verslo struktAi??rose. Kaip sekasi suderinti krikA?A?ionA? ir verslininkAi??? Ar yra ribos, kuriA? Tau, kaip tikinA?iam, versle geriau neperA?engti?

Yra tA? ribA?, kur aA? negaliu dalyvauti, tiksliau, gal ir galiu, bet esu silpnas,Ai??ai??i?? tai yra pardavimai, visokia maA?meninAi?? prekyba, prekiA? reklama, nes A?ia yra labai daug brukimo A?monAi??ms. Bet yra daug dalykA?, kur galiu ramiai veiktiAi??ai??i?? visi infrastruktAi??riniai projektai, keliA? tiesimas, nuotekA?, vandentiekio tinklA? tiesimas, ligoniniA?, mokyklA? renovacijos, A?moniA? mokymas A?vairiomis temomis. A?ia man niekas nesikerta, ir kad A?ia nauda gaunama, tai pati nauda nAi??ra blogis, nes darbu A?gyta nauda atitinka krikA?A?ioniA?kAi?? mano supratimAi??.

Pagal veiklos specifikAi?? esu konsultantas, padedu A?gyvendinti A?vairius sumanymus. Ai??ioje srityje susiduriu su A?moniA? svajonAi??mis, fantazijomis. Tai ir verslininkus, ir politikus matau kaip kAi??rAi??jus, nes matau, kaip jie A?sivaizduoja pasaulA? ir daiktus, kaip mano, kad turAi??tA? bAi??ti. A?ia man viskas dera. Tiktai yra visokiA? dalykA?Ai??ai??i?? kaip A?gyvendinti, kaip padaryti. DaugybAi?? interesA?ai??i?? Tai jau nesmagi sritis. Ir visada gali pakliAi??ti A? negeras situacijas, taiAi??ai??i?? slegianti pusAi??, kita vertus,Ai??ai??i?? galbAi??t ir kAi??rybai impulsA? tokios A?tampos duoda.

Ai??itoje srityje pradirbau keliolika metA?. Tad realiai tai yra mano gyvenimas, ir ko nors atsisakyti nelabai noriu.

Ir A?monAi??se, kuriose dirbu, stengiuosi diegti supratimAi??, kad nei aA?, nei koks kitas vadovas negali rAi??kti ant pavaldiniA? ar perdAi??tai demonstruoti savo galiAi??, nes tiesiog visi esame vienodi, kiekvienas turime atlikti savo funkcijas, ir graA?u, kai pasiseka tai padarytiai??i??

GalbAi??t kartais esu prastas vadovas ar vadybininkas, nes nemoku stipriai ir tiksliai paspausti (spaudimas kartais paA?iam darbuotojui padeda aiA?kiau susivokti, kAi?? reikia daryti), galbAi??t kartais esu per daug atlaidus ir lAi??tas, o versle reikia greiA?ioai??i?? Bet pastebAi??jau, kad po kurio laiko pasirodo, jog ir lAi??tumas davAi?? gerA? rezultatA?ai??i??

A?mogus, kuriam suteikei laisvAi?? veikti, kartais padaro daugiau negu tas, kuriam tiksliai suformuluotos uA?duotys, nes mes patys neA?inome tiksliA? uA?duoA?iA?. Tikiu Dievo ranka visurai??i??

Kasmet skiri lAi??A?A? labdarai, tarp tos veiklosAi??ai??i?? kasmet perki ai??zVertAi??jo krAi??slAi??ai??? geriausiam vertAi??jui. Kaip tai atsirado Tavo gyvenime?

MAi??sA? A?monAi??s skiria daug dAi??mesio rAi??mimui. Daugiausia skiriame A?vairiA? konfesijA? baA?nytinAi??ms struktAi??roms, bendruomenAi??ms. Taip pat skiriame ir ai??zMarijos radijuiai???, pats daug vaA?inAi??ju automobiliu ir daA?niausiai klausausi ai??zMarijos radijAi??ai???. Jeigu yra pinigA? ir gali tai padaryti, tai kodAi??l gi ne? Juk nuo to ir mums, ir mAi??sA? vaikams geriau. Tad tai nAi??ra kaA?kas labai stebuklinga.

DAi??l ai??zVertAi??jo krAi??sloai???Ai??ai??i?? prieA? keliolika metA? nebuvo premijA? vertAi??jams, ir TarptautinAi??s raA?ytojA? organizacijos lietuviA? PEN centras nutarAi?? A?steigti premijAi?? vertAi??jams. KalbAi??ta, kad pinigA? nAi??raAi??ai??i?? tai kAi?? galAi??tume vertAi??jui padovanoti? Atrodo, A. Gailius pasakAi??, kad vertAi??jas versdamas daug sAi??di. Tad galAi??tA? krAi??slas bAi??ti padovanotas, nes kAi??dAi?? gal nelabai graA?uai??i?? Tuo metu aA? baldais prekiavau, tai ir pasakiau, jog parAi??pinsiu krAi??slAi??, ir taip prasidAi??jo ir tAi??siasi iki A?iol. Jau baldA? prekyba seniai nebeuA?siimu, tai krAi??slAi?? tiesiog nuperku. Irgi nieko ypatinga A?ia nAi??ra. Tiesa, tai, kad ta premija tapo rimta, yra smaguAi??ai??i?? KultAi??ros ministerija jau apdovanojamajam ir pinigA? prideda.

Esi iA?leidAi??s jau septynetAi?? knygA? ir toliau intensyviai raA?ai. Kaip suspAi??ji? Kokie Tavo leidybiniai planai?

NeA?inau, dAi??l to raA?ymo gal tiesioginis mano darbas kenA?iaai??i?? TodAi??l, tarkim, romano ir nesugebu paraA?yti, nes jam reikia daugiau laiko, susikoncentruoti, o dirbant tiek, kiek dirbu dabar, tai tikrai nAi??ra A?manoma.

Apie planusAi??ai??i?? jau esu atidavAi??s A? leidyklAi?? eilAi??raA?A?iA? knygAi?? ai??zIA?sikvAi??pink, mirtie, kai sAi??linsi manAi??sai???. Galvoju, kad kitais metais ji tikriausiai turAi??tA? iA?eiti.

Intensyviai raA?au eseistikos knygAi??, kuriAi?? turAi??A?iau baigti dar A?iemet. O paskui galvoju leisti poemAi??, kuriAi?? taip pat jau esu paraA?Ai??s. Man buvo labai sAi??kmingas kAi??rybinis periodas. TaigiAi??ai??i?? trys knygos A? priekA? yra. O kol jos iA?eis, tai, manau, raA?ysiu toliau.