Ai??ventieji be aureoliA? iA? paraA?A?iA?

A?URNALAS: KelionAi?? su Bernardinai.lt
TEMA: Tapyba
AUTORIUS:Ai??Ai??Gediminas KajAi??nas

DATA: 2013-08

Ai??ventieji be aureoliA? iA? paraA?A?iA?

Ai??Gediminas KajAi??nas

ai??zTapydama A?ventuosius nevengiu tamsiA? spalvA? tirA?tumo, taip man geriau sekasi kalbAi??ti apie A?ventuosius personaA?us. Kita vertus, vis daA?niau atrodo, kad visi menininkai trokA?ta kurti A?viesiai ir graA?iai. Tai tam tikra siekiamybAi??ai??i??ai???Ai??ai??i?? sako dailininkAi?? Sigita MaslauskaitAi??, kurios darbai kupini barokiA?kos ekspresijos ir verA?lumo. Nors menininkAi?? tapo ne tik A?ventuosius, bet ir natiurmortus, peizaA?us, taA?iau bAi??tent krikA?A?ioniA?ki siuA?etai iA?skiria jAi?? iA? lietuviA?kos tapybos mokyklos. Pokalbyje dailininkAi?? atsiskleidA?ia ir kaip menotyrininkAi??, jautriai ir subtiliai ieA?kanti tiltA? tarp baA?nytinio paveldo, A?iuolaikinio meno ir XXI amA?iaus A?mogaus.

A?velgiant A? biografijos datas, JAi??sA? kelias A? tapybAi??, rodos, buvo nuoseklusAi??ai??i?? nuo deA?imties metA? mokAi??tAi??s Justino VienoA?inskio dailAi??s mokykloje, vAi??liauAi??ai??i?? Vilniaus dailAi??s akademijoje, tad brendote meninAi??je aplinkoje ir kitA? pasirinkimA?, kuo bAi??ti, nAi?? nesvarstAi??teai??i??

Nuo maA?A? dienA? norAi??jau bAi??ti tapytoja ir tikrai neA?inau, kodAi??l. Mano tAi??veliaiAi??ai??i?? paprasti inA?inieriai. Mokiausi tvirtai sovietiA?kai angaA?uotoje mokykloje, taA?iau pieA?imAi?? joje dAi??stAi?? labai gera mokytoja, gaila, pavardAi??s nebepamenu. Man rodos, ji mane ir rekomendavo A? Justino VienoA?inskio (tuomet dar S. Konarskio) vaikA? dailAi??s mokyklAi??. Ten ir prasidAi??jo visi smagumai, nulAi??mAi?? tolesnius pasirinkimus.

Patekau A? Arvydo Ai??altenio klasAi??, o iA? ten, tiesAi?? sakant, net nebuvo kito kelio kaip tik A? DailAi??s akademijAi??. Mat A. Ai??altenisAi??ai??i?? itin charizmatiA?kas mokytojas, jo pamokos padarAi?? didelAi?? A?takAi?? ne vienai tapytojA? kartai. Jis tiek mums ai??zpriburdavoai??? apie tapybos sakralumAi??, menininko paA?aukimAi??, kad skrajodavom padebesiais ir apie niekAi?? kitAi??, kaip tik apie menininko keliAi??, ir nesvajodavome (juokiasi). Idealizuoti menininkAi?? A?ioje mokykloje buvo natAi??ralu: einama tik iki galoai??i?? Toks mums atrodAi?? tikrasis kelias iA? A. Ai??altenio vizijA?. IA? jo rodytA? meno albumA? bei A?spAi??dingA?, vynu kvepianA?iA? pasakojimA? apie menininkA? gyvenimAi?? gavome ir gerA? dailAi??s istorijos pamokA?.

Tuo metu vaikA? dailAi??s mokykloje dAi??stAi?? ir kiti garsAi??s menininkai, geri pedagogai: RiA?ardas Povilas VaitiekAi??nas, Petras RepA?ys, Vytautas PaA?iukonis, Igoris Piekuras, Violeta LauA?onytAi??, Aldona DapkutAi??. Tad po nykokos atmosferos vidurinAi??je A? dailAi??s mokyklAi?? eidavau lyg A? A?ventAi??. VyresnAi??se klasAi??se, jau besiruoA?dama stojamiesiems A? DailAi??s akademijAi??, papildomai mokiausi pas tapytojAi?? JonAi?? GasiAi??nAi??. Jo dirbtuvAi?? buvo A?sikAi??rusi klube ai??zRamybAi??ai???, SavanoriA? prospekte. A?ia ateidavo iA? tarybinAi??s armijos sugrA?A?Ai?? Jono biA?iuliai menininkai, kalbAi??davo apie tapybAi??, brazdindavo gitaromis, A?maikA?taudavo. Jono dirbtuvAi??je tvyrojo eksperimentinAi?? dvasia, skatinanti paieA?kas, nestandartinius sprendimus. KvapAi?? uA?gniauA?Ai?? klausydavomAi??s jA? kalbA?, stebAi??jome ekspresyvias meno iA?raiA?kas. J. GasiAi??nas netingAi??damas mus veA?iodavo A? parodas, kartu lankydavome Kauno dailininkA?Ai??ai??i?? Rimvydo Jankausko-Kampo, Alfonso VilpiA?ausko, EimuA?io MarkAi??no, Elenos BalsiukaitAi??sAi??ai??i?? dirbtuves. Tuometiniame Leningrade ir Maskvoje pamatAi??me A?spAi??dingas Francisco Goyaai???os, Van Gogho, Giorgio Morandi retrospektyvines parodas, aplankydavome ir A?iuolaikinio meno ekspozicijas. Gavus tokias pamokas iA?ties nebuvo kito kelioAi??ai??i?? atrodo, A?eA?iese iA? vaikA? dailAi??s mokyklos stojome A? DailAi??s akademijAi??.

Tais laikais stojamieji visose aukA?tosiose mokyklose vykdavo vienu metu, jei neA?stodavai A? pasirinktAi?? specialybAi??, tekdavo laukti kitA? metA?. Tai buvo traumuojanti patirtis: A?sivaizduok, visi klasAi??s draugai jau studijuoja pasirinktus mokslus, eina gyvenimo keliu, o tuAi??ai??i?? ne. Man bAi??tent taip ir nutikoAi??ai??i?? A? akademijAi?? A?stojau tik iA? treA?io karto. Ai?? tapybAi?? priimdavo A?eA?isai??i??aA?tuonis studentus, o kadangi neA?stojusius vaikinus imdavo A? sovietinAi?? armijAi??, natAi??raliai, jiems buvo teikiama pirmenybAi??. Kita vertus, tapyba, kaip ir skulptAi??ra, anuomet buvo laikomos vyriA?komis specialybAi??mis. Kai A?stojau 1990-aisiais, buvome penkios merginos iA? deA?imties, ir vos keli A?monAi??s buvo A?stojAi?? pirmais metais. Tad nors ir buvo normalu A?stoti tik iA? kelinto bandymo, vis dAi??lto tai kAi??lAi?? nemaA?Ai?? psichologinA? stresAi??. RodAi??s, gyvenimas eina pro A?alA?ai??i?? Per tuos metus teko darbuotis valytoja, mezgAi??ja fabrike, o po darbo ruoA?davausi stojamiesiemsAi??ai??i?? tapydavau. DailAi??s akademijoje susitikau beveik visus draugus iA? J. VienoA?inskio mokyklos, A?stojusius anksA?iau ar drauge su manimi, ar dar po keleriA? metA?.

Esate minAi??jusi, kad iA?skirtinis JAi??sA? kartos bruoA?as buvo ai??zgrumtynAi??s su drobeai???. Kaip nutiko, kad vizijos apie tapybos sakralumAi?? virto grumtynAi??mis?

Studijas DailAi??s akademijoje baigAi??me 1996 metais, prieA? mus jau buvo mokAi??si keli revoliucionieriA? kursai. O mes patys nelabai A?inojome, kas esame: viena vertus, atsivAi??rusios galimybAi??s pamatyti vakarietiA?kAi?? A?iuolaikinA? menAi??, aplankyti meno muges, bienales atskleidAi??, jog tapyba aliejumi ant drobAi??s yra senovinis, ai??znebeaktualusai??? amatas, kad Vakaruose tuo bemaA? niekas neuA?siima. TaA?iau niekas mAi??sA? nemokAi?? ko nors kitoai??i?? Tad pradAi??jome savarankiA?kai ieA?koti savojo kelio. PavyzdA?iui, kurso draugas Gintaras Zubrys baigiamAi??jA? darbAi?? kAi??rAi?? ekologine tema. Tuo metu tai buvo itin paA?angu. Beje, jA? sudomino ne A?iaip ekologinAi?? idAi??ja, bet, kaip ir buvome mokyti, jis ai??zAi??jo iki galoai???, tapo vegetaru, tapAi?? skerdyklose ir t. t. Jo diplominio darbo idAi??ja buvo kubAi?? apauginti A?ole, taA?iau A?olAi?? iA?dygo tik kur ne kur, tad, atAi??jus diplominio gynimo metui, jo kubas buvo pusiau skustas, pusiau luptas. Gal jam ir nebAi??tA? pavykAi?? apsiginti darbo, taA?iau iA? kaA?kur pasirodAi??s filosofas Vytautas AliA?auskas susirinkusiesiems konceptualiai iA?aiA?kino tokio kAi??rinio prasmAi??, gamtos keliamus netikAi??tumus ir pan. (juokiasi).

AA? pati ant statybinio kartono ir drobAi??s tapiau antropomorfinius peizaA?us, naudodama ne tik aliejinius daA?us, bet ir A?vyrAi??, tinkAi??, klijus. Tai buvo ne tiek eksperimentas, kiek kova su tapyba, reikAi??jo ai??ziA?siaiA?kinti santykiusai???ai??i?? Diplominis darbas pavyko, taA?iau tai nebuvo ai??zgera tapybaai??? tiesiogine A?odA?io prasme, kai kas net juokavo, kad geriau bAi??A?iau rodA?iusi treA?ioai??i??ketvirto kurso tapybos darbus. TodAi??l pasiruoA?iau ginamAi??jAi?? kalbAi??, lyg manifestAi??, kuriame akcentavau nematomAi??, ai??ziA?virkA?tinAi?? kAi??rinioai??? pusAi??, sakiau, kad kaip ir tikrasis KAi??rAi??jas mes, tapytojai, taip pat naudojame ir apmatus, ir mazgus, kurie pirmieji krenta A? akis, taA?iau ai??zmylime ir skelbiame anapusinA? kAi??rybos groA?A?!ai??? Iki A?iol manau, kad buvau labai gerai A?vertinta ne uA? darbAi??, bet uA? A?A? manifestAi?? (juokiasi).

PlAi??stelAi??jus naujiems vAi??jams, A?iuolaikiA?koms raiA?kos galimybAi??ms, mes pasijutome lyg dinozaurai, stovintys prie molberto su teptukais rankose. Taip prasidAi??jo mAi??sA? ai??zgrumtynAi??sai??? su drobe ir aliejumi, kaip sakAi?? viena menotyrininkAi??, ai??znualintame tradicijos laukeai???. Ne tiek su materija kaip tokia, kiek su paA?ia tapyba: laidojome jAi?? ir vAi??l prikAi??lAi??me, deginome, pilstAi??me daA?us, klijus, aliejus, tirpius skysA?ius, gramdAi??me, pjaustAi??me, zulinome, spardAi??me paveikslA? pavirA?ius. Ar tai buvo graA?u? Taip, mums buvo graA?uai??i??

O grumtynAi??s su tradicija, lietuviA?kAi??ja tapybos mokykla?

Turiu pripaA?inti, kad studijos Vilniaus dailAi??s akademijoje, A. Ai??altenio, J. GasiAi??no, R. P. VaitiekAi??no pastatymai, natiurmortai, apskritai jA? pamokosAi??ai??i?? tai mano mokykla. Ar tai galima apibendrinti kaip ai??zlietuviA?kAi??jAi?? tapybos mokyklAi??ai???? NeA?inauai??i?? Tiesa, A?ioje mokykloje privilegijuotAi?? vietAi?? uA?ima arsininkai ir vokieA?iA? ekspresionistai, taA?iau A? jAi?? patenka ir italA? minimalistai, ai??zarte poveraai??? atstovai, maA?ieji olandai. Besimokydami pirmame kurse, J. GasiAi??no paraginti, vaA?inAi??jome A? Kauno M. K. A?iurlionio muziejA? kopijuoti Antano Samuolio, Viktoro Vizgirdos, Antano GudaiA?io. Man tai buvo gera amato mokykla. PasirodAi??, kad, pavyzdA?iui, A. Samuolio taip mAi??gstamos geltonos spalvos jo darbuose yra ne tiek jau daug, ten daugiau violetinio daA?o ir ochros, nors, iA? A?alies paA?iAi??rAi??jAi??s, sakytum, kad uA?teptas storas geltono daA?o sluoksnis. AtsivAi??rAi?? akys, kad tapyba nAi??ra spontaniA?kas sluoksniA? tepimas ir intuityvus A?viesos bei tamsos gaudymas, o visA? pirmaAi??ai??i?? racionalus spalvA? santykis. Ai??is ai??zatradimasai??? taip nudA?iugino, kad kurA? laikAi?? mAi??gdA?iojau A?iuos dailininkus, kol persisotinusi meA?iau.

Paskui Ai??miau ieA?koti savo kelio, savo braiA?o. Kai tapai, nelabai galvoji, kam priklausai, kokiai mokyklaiAi??ai??i?? tiesiog dirbi kaip pavyksta. Tik prieA? deA?imtmetA?, kai ieA?kodama formos bei turinio vienybAi??s nutapiau pirmuosius A?ventuosius, pamaA?iau, kad bAi??tent su jais galiu iA?siskirti iA? lietuviA?kos tapybos konteksto. Ai??ventieji, barokiniai siuA?etai, drA?stu sakyti, mane iA?traukia iA? bendro vaizdo. Ir tai mane dA?iugina. Tad nors tam tikra prasme ir jauA?iuosi esanti lietuviA?kos tapybos tAi??sAi??ja, A?iandien mokausi iA? Georgeso de la Touro, Rubenso, Rembrandtai???o, Francisco de ZurbarA?no, Francisco Goyaai???os.

IA?ties JAi??sA? tapyboje A?ymiAi?? vietAi?? uA?ima A?ventA?jA? vaizdavimas, bibliniai motyvai ar baA?nytinio gyvenimo fragmentai. Kuo Jums paA?iai svarbios A?ios temos?

DaA?nai teigiu, kad man svarbiausiaAi??ai??i?? ne tema, o tapybinAi?? raiA?ka, paveikslo kokybAi??. Apie paveikslA? turinA?, kodAi??l tapau A?ventuosius, nuolat klausinAi??ja parodA? A?iAi??rovai, A?urnalistai ir dailAi??s kritikai. Natiurmortus ir peizaA?us visi tarsi supranta be paaiA?kinimA?, nors man atrodo, jog A?anro poA?iAi??riu mano kAi??ryba vientisa. AA?, neatsiA?velgdama A? vaizduojamAi?? objektAi??, ieA?kau savo tapyboje to patiesAi??ai??i?? santykio su pasauliu, A?monAi??mis, savimi iA?raiA?kos. Kai atidA?iau perA?velgiu savo darbus, turiu prisipaA?inti, kad man svarbu, jog tuose paveiksluose yra A?ventieji ir kankiniai. Noras vaizduoti A?ventuosius iA? tiesA? plaukia iA? tikAi??jimo. Negaliu atsiriboti: uA? dirbtuvAi??s sienA? esu krikA?A?ionAi??, o dirbtuvAi??jeAi??ai??i?? tik tapytoja. Ai??ventA?jA? vaizdavimas, kaip jau minAi??jau, buvo ir galimybAi?? iA?siskirti iA? niAi??rokos lietuviA?kos tapybos mokyklos, tad man paA?iai tai buvo kito pasakojimo atradimas.

O iA? kur ta ekspresija JAi??sA? darbuose? Su Jumis kalbantis, sudarote ramaus A?mogaus A?spAi??dA?, o darbai, net ir tie patys A?ventieji, kupini ekspresijos ir dramatiA?kumoai??i??

Man keista tai girdAi??ti, nors ir draugai daA?nai mane apibAi??dina ir mato kaip santAi??rA? A?mogA? (juokiasi). O aA? pati daA?nai grauA?iuosi, kad ne vietoje iA?siA?oku, ekspresyviai elgiuosi, kalbu, kur geriau patylAi??ti. TiesAi?? sakant, daA?nai jauA?iu vidinA? nerimAi??, kuris yra ir mano kAi??rybos variklis, kartais stokoju ir trokA?tu vidinAi??s ramybAi??s, todAi??l, matyt, ir mano darbai tokieai??i?? BAi??na, matau, kad nutapiau kai kAi?? A?viesaus, A?velnaus ir graA?aus, taA?iau vAi??liau pasiA?iAi??riuAi??ai??i?? per maA?a to, kaA?kaip konvencionalu, neA?tikina, prastai atrodo. Tada tiesiog uA?tapau. Ai??tai taip ir pasireiA?kia toji krikA?A?ioniA?ka ekspresija. Visada smagu tapyti ant seno darbo, taA?iau norisi kokybAi??s.

Matyt, dAi??l tos ekspresijos ir JAi??sA? nutapyti A?ventiejiAi??ai??i?? ne palaimingos A?viesos nutvieksti, bet, rodos, esantys paA?iame gyvenimo tirA?tume. Tapote ne ikonas, bet visA? pirma A?mogA??

KaA?kuriame RytA? BaA?nyA?ios susirinkime ikona buvo prilyginta Ai??ventajam RaA?tui, tad jos negali tapyti tiesiog savo malonumui, tai sakralus, labai aiA?kA? kanonAi?? ir taisykles turintis veiksmas. Tuo tarpu KatalikA? BaA?nyA?ios istorija ir menas nestokoja A?vairiausiA? -izmA?, sroviA? bei krypA?iA?. Kaip minAi??jau, dabar mane A?kvepia baroko menas, jame gausu kontrastA?, tamsos, staiga iA?nyranA?ios A?viesos, verA?laus, neramaus, tirA?to potAi??pio ir kitA? man artimA? tapybos raiA?kA?. Nerimas, egzaltacija, atgailaAi??ai??i?? tai vis toje epochoje iA? naujo mAi??styti ir permAi??styti dalykai, kurie man taip pat rAi??pi. AA? dA?iaugiuosi, jei pavyksta suteikti religinio turinio paveikslams dramatiA?ko misticizmo, monumentalumo, o veikAi??jamsAi??ai??i?? psichologizmo.

Tiesa, nAi?? vienam savo nutapytam A?ventajam dar nenupieA?iau aureolAi??s. Mano A?ventiejiAi??ai??i?? visA? pirma A?monAi??s. Juk tokie jie ir buvoAi??ai??i?? nuodAi??mingi ir klystantys, paA?eisti ir klumpantys. Net ir apaA?talai, akis A? akA? regAi??jAi?? DievAi??, su juo kalbAi??jAi?? ir valgAi??, ir tieAi??ai??i?? iA?duoda, palieka, abejojaai??i?? Tapydama A?ventuosius nevengiu tamsiA? spalvA? tirA?tumo, taip man geriau sekasi kalbAi??ti apie A?ventuosius personaA?us. Kita vertus, vis daA?niau atrodo, kad visi menininkai trokA?ta kurti A?viesiai ir graA?iai. Tai tam tikra siekiamybAi??. IA? pradA?iA?, priklausomai nuo aplinkos ar mokyklos, tAi?? siekA? norisi ignoruoti, neigti, galbAi??t norisi provokuoti, patraukti dAi??mesA?, priversti A?iAi??rovAi?? atsigrAi??A?tiai??i?? VAi??liau pradedi trokA?ti prieA?ingA? dalykA?. AA? ir pati, A?avAi??damasi Rembrandtai???o, Soutineai???o darbuose glAi??dinA?ia tirA?tuma, vidiniu dramatizmu, labai trokA?tu nutapyti kaA?kAi?? A?viesaus, skaidraus, paprastai tariant, graA?ausai??i??

Gal ai??zA?viesaus ir graA?ausai??? siekiamybAi?? slypi paA?ioje meno prigimtyje?

DAi??stydama krikA?A?ioniA?ko meno istorijAi?? su A?vairiA? specialybiA? studentais daA?nai padiskutuoju apie meno prigimtA?. Viskas gerai, kol kalbame apie ankstyvAi??jA? krikA?A?ionybAi??s menAi??, kuriame atsispindi BaA?nyA?ios doktrinos gludinimas, sakramentA? teologijos formavimasis, matoma netgi polemika su pavojingais eretiA?kais judAi??jimais. TaA?iau kai ateiname prie NaujA?jA? laikA?, iA?kyla daug klausimA?. XX a. meninAi??je raiA?koje atsiskleidA?ia kritinAi??s aliuzijos A? istorijAi?? ir religijAi??, atsiranda drastiA?kA? elementA?, kuriA? jau negalime vadinti ai??zgroA?iuai???. Tad kokia meno prigimtis? Studentams sakau, kad ir postmodernioje raiA?koje slypi Tiesos ilgesys. XX amA?iaus dramatiA?ka istorija negalAi??jo nepalikti pAi??dsako A?mogaus sAi??monAi??je. Ar iA?gyvenus karA?, mirA?iA?, tremA?iA? baisybes A?manoma lyg niekur nieko stovAi??ti prie graA?iai apsodinto tvenkinio ir tapyti gulbes? Ar ai??zDievo mirtisai??? nieko nereiA?kia NaujA?jA? laikA? A?mogui?

A?inoma, menininkai neretai gyvena atsiskyrAi??, nereaguodami A? iA?orinius dirgiklius ir sukuria A?edevrA?. PavyzdA?iui, Paulis Cezanneai???as tapAi?? tyriausius paveikslus, o tuo tarpu jo draugai A?uvo Pirmajame pasauliniame kare. Bet dar daA?niau menininkai nori dalyvauti gyvenimo vyksme, A?vykiA? sAi??kuryje, todAi??l ir A?iandienAi??je kAi??ryboje matomas dabartinis laikas.

Mano dAi??stytojas jAi??zuitas Marko Ivanas Rupnikas, didelis A?iuolaikinio meno gerbAi??jas, kartAi?? vaikA?A?iodamas po Venecijos bienalAi??, kurioje vyravo iA?imtinai akustinis videomenas, prisipaA?ino, jog staiga suvokAi??, kad jam tai labai panaA?u A? klausyklAi??. Pasak jo, A?aukianti ir klykianti A?mogaus raiA?ka yra kur kas natAi??ralesnAi?? ir tikresnAi?? esamoje situacijoje nei abejingumas ar saldA?iA?, mielA? ir nieko nereiA?kianA?iA? objektA? A?tampavimas. Tad, A?velgiant A? A?iA? dienA? menAi??, sunku kalbAi??ti GAi??rio ir GroA?io kategorijomis, tiksliauAi??ai??i?? apie jas reikia kitaip klausti. Beje, lygiai kaip ir apie DievAi??. TaA?iau negalima paneigti Tiesos ilgesioai??i??

O kaip JAi??s pati A?velgiate A? A?iuolaikinA? menAi??, kAi?? jame atrandate?

Manau, kad A?iandien kuriantys profesionalai ir yra A?iuolaikiniai menininkai. O jei klausiate apie netradicines meno formas ir reiA?kinius, man jie labai A?domAi??s. Jei tik turiu galimybAi??, visada stengiuosi nuvykti A? Venecijos ar Kaselio bienalAi??, kaimyninAi??se A?alyse vykstanA?ias A?iuolaikinio meno parodas.

2009-aisiais pati iA?bandA?iau netradicines medA?iagas. Tais metais dalyvavau projekte ai??zMenas netikAi??tose erdvAi??seai??? ir sukAi??riau instaliacijAi?? iA? raudonA? drenaA?iniA? vamzdA?iA?: nupyniau 10 metrA? ilgio kasAi?? ir jAi?? nuleidau pro buvusA? VisA? Ai??ventA?jA? vienuolyno langAi??. InstaliacijAi?? pavadinau ai??zMano princuiai???. Man tai buvo A?domi patirtis. IdAi??jAi?? sugalvojau per kelias sekundes, kasAi?? su draugais ir tAi??A?iu supyniau ir pakabinau per kelias valandas. Ai??iam kAi??riniui neprireikAi?? labai daug laiko sAi??naudA?, finansiniA? iA?laidA?, taA?iau jis buvo iA?kart pastebAi??tas ir labai gerai A?vertintas. Suprantu A?iuolaikinio meno vartotojAi??, kuriam kasa ai??zMano princuiai??? yra suprantamesnis ir linksmesnis dalykas nei, pavyzdA?iui, tirA?tai nutapytas ai??zAi??v. Jeronimasai???. KasAi?? jis atpaA?A?sta, tuo tarpu A?v. JeronimAi??Ai??ai??i?? nebAi??tinai.

Ai??iuo atveju galima kalbAi??ti apie meno atAi??jimAi?? pas A?mogA?. Juk muziejai tradicine prasme yra atgyvenos, rodos, ten tik dulkAi??s kaupiasi. Tuo tarpu A?iuolaikinis menas yra paslankesnis, kupinas vyksmo.

Neseniai teko klausyti olandA? muzeologo Pieterio van Menscho paskaitAi??, jis pasakojo, kad prieA? keletAi?? metA? buvo uA?darytas Frankfurto nacionalinis muziejus. Tiesa, darbuotojai neatleisti, tik dabar A?is muziejus tapo pop-up muziejumi. Tai reiA?kia, kad muziejus rengia specialias parodas konkreA?ioms bendruomenAi??ms ir A?iuolaikinAi??mis priemonAi??mis pristato bei aiA?kina savo kolekcijas. A?monAi??s susirenka jA? paA?iAi??rAi??ti, bendrauja, valgo, A?aidA?ia, taip pat turi galimybAi?? susipaA?inti su menu.

Yra ir kitokiA? pavyzdA?iA?Ai??ai??i?? kaA?kuriame Olandijos mieste neseniai buvo uA?darytas daugiau nei A?imtmetA? gyvavAi??s muziejus, kurio itin vertinga numizmatikos kolekcija iA?parduodama aukcione. KodAi??l? Nes A?i kolekcija su to miesto gyventojais nebuvo susijusi, ir laikas parodAi??, kad ji jiems nieko nereiA?kAi??. Toks vyksmas gali bAi??ti vertinamas ir kaip globalizacijos procesas, taA?iau taip pat jis parodo ir visuomenAi??s poreikius. Kita vertus, visada buvo ir, manau, bus krikA?A?ioniA?kus lobynus pristatanA?iA? baA?nyA?iA? muziejA?, specifinA? pobAi??dA? iA?saugos privaA?ios aristokratA? kolekcijos, savo veido nepraras judaizmo religijAi?? ir istorijAi?? rodanA?ios institucijos. Kuo didesnAi?? A?vairovAi??, tuo A?domiau gyventi.

TaA?iau tam, kad A?mogus suprastA? JAi??sA? nutapytAi?? Ai??v. JeronimAi??, A?iandien prie paveikslo turAi??tumAi??te prikabinti aiA?kinamAi??jAi?? instrukcijAi??.

Taip, visiA?kai tam pritariu. Neseniai kolegos filologai universitete pasidalijo liAi??dnu atradimu: retas studentas gali pasakyti bent vienAi?? Ai??ventojo RaA?to parabolAi??, JAi??zaus palyginimAi??, kalboje, apskritai kultAi??roje gyvuojantA? kaip retorinAi?? figAi??rAi?? ar vaizdinA?. Jie Biblijos paprasA?iausiai nAi??ra skaitAi??, nedaug kas yra girdAi??jAi??s apie ai??zSAi??nA? palaidAi??nAi??ai???, ikonografiniai simboliai bei A?enklai jiems taip pat neatpaA?A?stami. Tad ne tik prie mano A?ventA?jA?, bet ir prie daugumos krikA?A?ioniA?ko turinio meno pavyzdA?iA? reikAi??tA? elementariA? paaiA?kinimA?, kas A?ia vaizduojama ir kodAi??l. Galime kalbAi??ti apie elementarias iA?silavinimo spragas, galime kelti rimtesniA? klausimA? apie krikA?A?ioniA?kosios kultAi??ros marginalizavimAi?? ir pan. Kad ir kaip bAi??tA?, taA?iau norint krikA?A?ioniA?ko objektoAi??ai??i?? meno kAi??rinio, liturginio indoAi??ai??i?? prasmAi?? atskleisti A?mogui, vis daA?niau tenka pradAi??ti nuo paA?iA? paprasA?iausiA?, chrestomatiniA? dalykA?, pavyzdA?iui, kada gyveno JAi??zus Kristus, kodAi??l atsirado krikA?A?ionybAi??.

TodAi??l nesistebiu ir nepriekaiA?tauju, jei A?iAi??rovas neatpaA?A?sta mano A?ventA?jA?, neperskaito ikonografijos, tiesiog priimu tai kaip natAi??raliAi?? sekuliarizacijos pasekmAi?? ir stengiuosi nesikrimsti, kad esu jau nebe ai??zcentroai???, bet paraA?A?iA? gyventoja. Darau tai, kas man A?domu ir kuo tikiu, ir mAi??giniu dalintis bei sudominti kitus.

Esate ne tik dailininkAi??, bet ir menotyrininkAi??. Kaip Jumyse sugyvena praktikAi?? ir teoretikAi??? Ar kartais menotyrininkAi?? nekaiA?ioja kojos menininkei?

PraktikAi?? ir teoretikAi?? manyje gerai sutaria, laimAi??, niekada nesipyksta (juokiasi). Menotyros studijas pradAi??jau baigusi Vilniaus dailAi??s akademijAi?? ir iA?vykusi studijuoti A? RomAi??, nes, nors ir labai patiko mokytis tapybos, baigusi akademijAi?? ir metus pagyvenusi kaip laisva menininkAi??, pajutau ai??zintelektinA? alkA?ai???, norAi??jau iA?mokti kalbA?, pamatyti pasaulio. Be to, ne visada atAi??jusi A? studijAi?? A?inodavau, kAi?? noriu kurti, o mano mokytojA? teiginiai, kad viskAi?? galima pasiekti tik ai??zjuodu darbuai???, rodAi??si perdAi??ti. Ne visada maA?iau prasmAi?? stovAi??ti prie drobAi??s kaip prie stakliA?, rodAi??s, kartais kur kas prasmingiau neskubant pypkutAi?? sutraukti ar nieko neveiktiai??i?? TurAi??jau praktiniA? tapybos A?iniA?, taA?iau labai maA?ai iA?maniau filosofijAi??, kultAi??ros istorijAi??, meno teorijAi??. Taip mano kelyje 1997 metais atsirado Grigaliaus universitetas Romoje, kur studijavau BaA?nytinA? menAi?? ir pildA?iau iA?silavinimo spragas (juokiasi).

Po metA?, praleistA? Romoje, iA?mokusi kalbAi?? ir iA?gyvenusi kultAi??rinA? A?okAi??, atsiveA?iau molbertAi?? ir vAi??l pradAi??jau tapyti. Pamenu, pirmAi?? kartAi?? tapiau KoliziejA?, saulAi??lydA?, parkAi?? prie Nerono vilos. Juokingiausia buvo suvokti, kad vos prieA? metus didA?iausio formato paveikslus tapiau, karpiau, naikinau, o dabar A?tai stoviu klasikine poza su molbertu bei teptuku rankoje ir maA?ame kartonAi??lyje tapau graA?A? peizaA?Ai??. Tuo metu tiesiog fiziA?kai buvau iA?siilgusi paties tapymo veiksmo, terpentino kvapo.

Kaip JAi??s A?iandien regite Lietuvos baA?nyA?iA? interjerAi??, sienas puoA?ianA?ius saldA?ius, daA?niausiai A?emos meninAi??s kokybAi??s paveikslus? Ar Jums, kaip menininkei bei menotyrininkei, tai nebado akiA??

Per pastarAi??jA? dvideA?imtmetA? Lietuvoje buvo A?rengtos kelios deA?imtys liturginiA? erdviA?, sukurta nemaA?ai religinio meno. YpaA? graA?iA? A?iuolaikinAi??s religinAi??s dailAi??s pavyzdA?iA? galima pamatyti atgimusiuose Lietuvos vienuolynuose. BAi??tA? galima paminAi??ti skulptoriaus Rimanto Sakalausko altorius Vilniaus BernardinA? baA?nyA?ioje ir KryA?iA? kalno pranciA?konA? koplyA?ioje, Vlado UrbanaviA?iaus suprojektuotAi?? presbiterijAi?? Vilniaus Pal. Jurgio MatulaiA?io baA?nyA?ioje, Ksenijos JaroA?evaitAi??s skulptAi??ras karmeliA?iA? ir BernardinA? baA?nyA?iose, Vaidoto KvaA?io KryA?iaus kelio stotis Vilniaus joanitA? baA?nyA?iose.

Kiek kitokia situacija yra parapinAi??se baA?nyA?iose, nes A?ia kiekvienas tikintysis turi savo balsAi??, reiA?kia savo nuomonAi??. Jei moA?iutAi?? visAi?? gyvenimAi?? meldAi??si prie salsvoko, bet jai brangaus paveikslo, A?iuolaikiA?kai pavaizduotas A?ventasis jAi?? greiA?iau papiktintA?, o naujoviA?kas kAi??rinys kartais gali tapti net vidinio konflikto parapijoje prieA?astimi. TodAi??l A? meninAi??s vertAi??s neturinA?ius religinius atvaizdus, prie kuriA? meldA?iamasi ir degamos A?vakelAi??s, mano galva, reikia A?velgti jautriai ir atsargiai.

Esu Vilniaus arkivyskupijos baA?nytinio meno komisijos narAi?? ir kartais tenka sprAi??sti vieno ar kito kAi??rinio A?kurdinimAi?? baA?nyA?ioje. Neseniai teko lankytis baA?nytAi??lAi??je netoli Vilniaus, kurioje klebonas pakabino neskoningAi?? ir prastai nutapytAi?? kenA?ianA?io JAi??zaus paveikslAi??. Pirmasis impulsas ragintA? kuo greiA?iau tokA? darbAi?? nukabinti. TaA?iau kai suA?inojau, kad paveikslAi?? nutapAi?? neA?gali, visAi?? gyvenimAi?? lankiusi ir rAi??musi A?iAi?? baA?nyA?iAi?? moteris, Ai??miau A?velgti A? jA? kiek kitaip. Ai??iuo atA?vilgiu man netgi graA?us katalikiA?kojo meno formA? ir pavidalA? eklektiA?kumas, jis atskleidA?ia mAi??sA? tikAi??jimo gyvybingumAi??. Juk viskas skoningai ir stilingai sudAi??styta ir sutvarkyta daA?niausiai bAi??na ten, kur jau nebevyksta pamaldumas, tai yraAi??ai??i?? muziejuje.

Kita vertus, reikia pripaA?inti, kad mAi??sA? baA?nytinis menas nedaA?nai gali lygintis su senose krikA?A?ioniA?kose A?alyse sukurtais A?edevrais. IA?kiliems Europos dailininkams Lietuvoje buvo per A?alta dirbti, per maA?ai jiems buvo mokama, be keliA? A?edevrA? Vilniuje, Kaune, PaA?aislyje, mes nelabai kAi?? ir turime. O kur dar karai, gaisrai, okupacijos, kurios sunaikino didA?iAi??jAi?? dalA? Lietuvos religinio paveldo. Kalbant apie A?iuolaikinA? menAi??, yra pagrindo liAi??dAi??ti dAi??l pigumo ir blizgesio apraiA?kA? mAi??sA? baA?nyA?iose. Kaip baA?nyA?iAi?? lankanti tikinA?ioji manyA?iau, kad parapijA? klebonai galAi??tA? skirti daugiau dAi??mesio profesionaliam menui, aiA?kinti, A?viesti savo parapijieA?ius, kodAi??l ir kuo vienas ar kitas kAi??rinys yra vertingas, meniA?kas, svarbus.

Nuo XIX a. pabaigosai??i??XX a. pradA?ios A?iuolaikiniame pamaldume pastebima labai A?domi tendencija: nedidelAi??s meninAi??s kokybAi??s paveikslai greiA?iau tampa ai??zA?ventiai??? negu meniA?kieji kAi??riniai. KodAi??l? NeA?inau. Tai jau religinAi??s antropologijos sritis. RudenA? lankydamasi Romoje uA?sukau A? Santa Maria Sopra Minerva baA?nyA?iAi??, kurioje palaidota A?v. Kotryna SienietAi?? ir kurioje yra tokiA? genijA? kaip Filippo Lippi, Gian Lorenzo Bernini, Michelangelo, Fra Angelico darbai. TaA?iau tAi?? vakarAi?? tuA?A?ioje baA?nyA?ioje prie garsiA?jA? menininkA? kAi??riniA? tvyrojo tamsa, o A?vakiA? jAi??ra apA?viesta buvo tradicinAi?? Lurdo Marijos skulptAi??ra.

Arba A?tai vilnietiA?kas pavyzdysAi??ai??i?? Gailestingojo JAi??zaus atvaizdas, nutapytas pagal A?v. Faustinos Kovalskos vizijAi??, korektiA?ku akademiniu stiliumi, taA?iau visame pasaulyje paplitAi??s Krokuvos Gailestingojo JAi??zaus paveikslasAi??ai??i?? saldumo virA?Ai??nAi??, kuriame JAi??zus vaizduojamas lyg herojus iA? holivudinio filmo A?ydro dangaus fone. Visur, kur tik sklinda Dievo gailestingumo kultas, net ir kraA?tuose, turinA?iuose senas religinio meno tradicijas, A?is paveikslas yra labai vertinamas. Galima traukioti peA?iais, taA?iau A?monAi??s meldA?iasi nesvarstydami, ar tai menas, ar ne. GalbAi??t nepaA?A?stantis baA?nytinio gyvenimo ir kai kuriA? pamaldumo formA? meno kritikas norAi??tA? susiimti uA? galvos, taA?iau aA? nenorAi??A?iau tokio pobAi??dA?io kAi??riniA? smerkti ar labai kritiA?kai vertinti, tik norAi??A?iau suprastiai??i?? Gal iA? tiesA?, kaip teigia kai kurie religijotyrininkai, saldAi??s ir banalokai nurausvinti A?ventA?jA? atvaizdai rodo A?velnumo ir meilAi??s ilgesA?, po A?monijAi?? iA?tikusiA? XX amA?iaus tragedijA?Ai??ai??i?? pasauliniA? karA?, Holokausto, masiniA? nekaltA? A?moniA? A?udyniA?, trAi??mimA?, badoai??i??

Kita vertus, labiau nei kiA?iniai paveikslai, mAi??sA? baA?nyA?iose liAi??dina voratinkliai, dulkAi??s ir peliA? kakuA?iai. O paveikslaiAi??ai??i?? kas A?ino, gal po keliA? A?imtA? metA? tas kiA?inis atvaizdas, kuris A?iandien taip bado akis, bus A?ventas, arba pagyvens, susidAi??vAi??s ir bus tiesiog sudegintasai??i??

Ketvirti metai vadovaujate Vilniuje A?steigtam BaA?nytinio paveldo muziejui. IA? kur kilo tokio muziejaus poreikis? Kaip galAi??tumAi??te apibAi??dinti A?iandienAi?? religinio paveldo padAi??tA? Lietuvoje?

DidA?ioji dauguma Lietuvos kultAi??ros paveldo vertybiA? iA?liko ir mAi??sA? dienas pasiekAi??, nes jas saugojo, slAi??pAi??, godojo ir puoselAi??jo Lietuvos KatalikA? BaA?nyA?iaAi??ai??i?? kunigai, parapijA? tikintieji, darbA?tieji zakristijonai, ai??zproA?kelAi??sai???. A?ia uA?tektA? suskaiA?iuoti, kiek turime dvarA? kultAi??ros paveldo objektA? ir kiekAi??ai??i?? baA?nytiniA?. Santykis tikriausiai bAi??tA? 100 : 1.

MaA?Ai??jant tikinA?iA?jA? Europoje ir siekiant apsaugoti baA?nytines vertybes nuo iA?nykimo, vagysA?iA?, nebenaudojami liturginiai reikmenys, drabuA?iai, knygos atiduodami saugoti A? diecezinius arba valstybinius sakralaus meno muziejus. Vokietijoje, PrancAi??zijoje tokie muziejai pradAi??ti kurti jau XIX pabaigoje. Sekuliarizacijos banga atsirito ir iki mAi??sA?, BaA?nytinio meno muziejus Kaune buvo A?steigtas tarpukariu. Atgavus NepriklausomybAi??, A?kurti muziejai VilkaviA?kyje, Kaune, Varniuose, Vilniuje.

Ai??iandien kai kuriuose kraA?tuose, pavyzdA?iui, Belgijoje ir Olandijoje baA?nyA?ios ir vienuolynai tampa muziejais, bibliotekomis, restoranais, klubais. Tokia realybAi??. Lietuvoje panaA?Ai??s dalykai vyko sovietmeA?iu, o dabar reikia pasirAi??pinti, kad trapAi??s ir vertingi, taA?iau liturgijoje nebenaudojami daiktai bAi??tA? iA?saugoti ateinanA?ioms kartoms.