Ai??ventoji maiA?tininkAi?? Dorothy Day

A?URNALAS: KelionAi?? su Bernardinai.lt
TEMA: Religija
AUTORIUS:Ai??Andrius Navickas
DATA: 2014-01

2012 metais Amerikos vyskupai vieningai rekomendavo kanonizuoti A?urnalistAi??, KatalikA? darbininkA? judAi??jimo JAV kAi??rAi??jAi?? Dorothy Day. Ai??ventasis Sostas jau yra suteikAi??s jai Dievo tarno titulAi??, o tai jau pirmasis A?ingsnis kanonizacijos link. VilA?iA?, kad A?i daug ginA?A? kAi??lusi katalikAi?? anarchistAi?? bus paskelbta A?ventAi??ja, pridAi??jo ir tai, kad popieA?ius Benediktas XVI, prieA? pat pasitraukimAi?? GavAi??nios pradA?ios homilijoje pavadino D. Day krikA?A?ioniA?ko atsivertimo pavyzdA?iu.

Dar viena kiek salstelAi??jusi ir pamokoma A?ventumo istorija? Veikiau dar vienas VieA?paties pokA?tas ir mAi??sA? stereotipA? sudauA?ymas A? A?ipulius. Pati D. Day save vadino nenuorama problemA? kAi??lAi??ja. Absoliuti dauguma jAi?? paA?inojusiA?jA? su tuo visiA?kai sutiktA?. Tiesa, dauguma D. Day biA?iuliA? buvo A?sitikinAi??, kad ji kelia dieviA?kAi?? sumaiA?tA? ir primena krikA?A?ioniA?kojo radikalumo vertAi??. Galima drAi??siai sakyti, jog per visAi?? XX amA?iaus BaA?nyA?ios istorijAi?? sunku atrasti kitAi?? taip giliai tikintA? katalikAi??, kuris tiek kartA? vertAi?? BaA?nyA?ios hierarchus griebtis uA? galvA?.

VaikystAi??s klajonAi??s

Dorothy gimAi?? 1897 metA? lapkriA?io 8 dienAi?? Brukline, Niujorke. Ji buvo ketvirta iA? penkiA? vaikA? ir kAi??lAi?? tAi??vams tiek rAi??pesA?iA?, kiek nesugebAi??jo sukelti kiti keturi kartu sudAi??jus.

Ai??eimoje vienareikA?miA?kai dominavo grieA?tas ir reiklus tAi??vas ai??i?? sporto A?urnalistas, kilAi??s iA? pietiniA? valstijA? ir iA?laikAi??s rasinius stereotipus bei konservatyvias politines paA?iAi??ras. Jis vieA?ai atmetAi?? religijAi?? ir mAi??go kartoti, kad pasaulyje tiek blogio, jog kalbAi??ti apie mylintA? KAi??rAi??jAi?? absurdiA?ka. Motina buvo kur kas santAi??resnAi?? ir A?velnesnio bAi??do. Ji priklausAi?? EpiskopalA? BaA?nyA?iai. Mama retsykiais nusivesdavo vaikus A? pamaldas, pasirAi??pino, kad jie bAi??tA? pakrikA?tyti, taA?iau dAi??l gilesnio religinio vaikA? ugdymo nesuko sau galvos. Jos tikAi??jimas buvo veikiau pagarbos savo religinAi??ms A?aknims iA?raiA?ka, o ne asmeninis apsisprendimas.

Kai Dorothy buvo A?eA?eri, tAi??vas gavo darbAi?? Oaklende, ten pervaA?iavo visa A?eima. TaA?iau, kaip atrodAi??, atsivAi??rusios A?viesios A?urnalistinAi??s karjeros galimybAi??s subyrAi??jo per didA?jA? San Francisko A?emAi??s drebAi??jimAi?? 1906 metais. TriuA?kinamas smAi??gis miestui kartu reiA?kAi?? naujAi?? bedarbiA? bangAi??, A? kuriAi?? pateko ir Johnas Day.

PrasidAi??jo karA?tligiA?kos Dorothy tAi??vo darbo paieA?kos, kuriA? metu teko pabadauti bei savo kailiu pajusti, kokia visos A?eimos tragedija tampa nedarbas. Ai??eima pervaA?iavo A? A?ikagAi?? ir apsigyveno skurdA?iame pietiniame rajone. A?ia Dorothy perskaitAi?? Uptono Sinclairo ai??zDA?iunglesai???, kurios tapo literatAi??riniu A?emAi??lapiu po skurdA?jA? A?ikagos rajonAi??. BAi??tent A?ikagoje Dorothy iA? arti pamatAi??, kiek daug A?moniA? kenA?ia skurdAi?? ir kiekvienAi?? dienAi?? kovoja dAi??l iA?gyvenimo.

Po kurio laiko Johnas Day vAi??l pagavo karjeros paukA?tAi?? uA? uodegos, tapo sporto skyriaus redaktoriumi viename iA? laikraA?A?iA?, ir A?eima galAi??jo persikelti A? prestiA?inAi?? A?ikagos A?iaurAi??.

Akademiniame dramblio kaulo bokA?te

Aktyvi, kiek uA?sispyrusi, bet jautri ir mielai padedanti pakliuvusiems A? bAi??dAi?? Dorothy per daug neiA?siskyrAi?? iA? kitA? mokiniA?. Gal daugiau nei A?prasta paauglAi??ms kalbAi??jo apie socialines problemas ir jaudinosi dAi??l pasaulyje egzistuojanA?ios neteisybAi??s. Anksti atsiskleidAi?? talentas raA?yti, taA?iau Day A?eimoje visi turAi??jo tam polinkA?.

Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Kai 1914 metais D. Day iA?vyko studijuoti A? Ilinojaus universitetAi??, atrodAi??, kad jos karjera tekAi??s A?prasta vaga. TaA?iau A?ia ji uA?sibuvo tik dvejus metus. Tiesa, jie turAi??jo labai svarbiAi?? reikA?mAi?? formuojantis jos pasaulAi??A?iAi??rai.

Nors Dorothy visAi?? gyvenimAi?? iA?laikAi?? Dievui pagarbAi?? (vAi??liau pati aiA?kino, jog A?takAi?? padarAi?? dar paauglystAi??je perskaitytos Fiodoro Dostojevskio knygos), taA?iau universitetiniA? studijA? laikais jos prieA?iA?kumas institucinei religijai itin sustiprAi??jo. Dorothy autobiografinAi??je knygoje teigia, kad jAi?? trikdAi?? ir liAi??dino, jog religingi A?monAi??s skaito EvangelijAi??, bet lieka visiA?kai kurti tam, kAi?? skaito. Jie elgiasi kaip veidmainiai: kalba apie artimo meilAi??, solidarumAi??, taA?iau nepastebi A?alia vargstanA?iA? A?moniA? ir neketina jiems padAi??ti.

Universitete Dorothy stengAi??si iA?siversti be tAi??vo pagalbos, todAi??l neretai tekdavo pabadauti, neA?ioti sulopytus drabuA?ius. Net ir tada, kai buvo pinigA?, ji mieliau pirko knygas, o ne maistAi??. Dorothy ne kartAi?? kartojo, jog iA? knygA? ji iA?moko kur kas daugiau negu iA? kurio nors dAi??stytojo.

Pagrindinis dalykas, kurio Dorothy iA?moko universitete, ai??i?? socialinis aktyvumas. Ji A?sitraukAi?? A? kairuoliA? grupAi??, kurios anuomet labai populiarAi??jo visoje Amerikoje. Pagaliau ji sutiko A?moniA?, kurie kalbAi??jo apie jai rAi??pimas problemas, kurie jautrAi??s socialiniam iA?naudojimui. Kuo daugiau ji bendravo su biA?iuliais socialistais, tuo atgrasesnAi??s jai pradAi??jo atrodyti akademinAi??s studijos, kuriose, pasak jos, buvo kalbama apie susigalvotas schemas, o ne apie tikrAi?? pasaulA? su jo problemomis.

Kai tAi??vui gavus darbAi?? Niujorke A?ia pervaA?iavo ir visa A?eima, Dorothy tai priAi??mAi?? kaip A?enklAi?? bandyti dirbti A?urnaliste, mokantis iA? praktikos.

SocialiniA? problemA? metraA?tininkAi??

PirmAi??ja Dorothy darboviete tapo radikalus socialistA? laikraA?tis ai??zThe Callai???. Nediduko, sunkiai finansiA?kai besiverA?ianA?io leidinio redaktorius Chesteris Whiteai???as nebuvo suA?avAi??tas idAi??ja priimti dar vienAi?? darbuotojAi?? ir dar devyniolikmetAi??, neturinA?iAi?? darbo patirties. Dorothy padAi??jo jos atkaklumas ir kAi??rybiA?kumas ai??i?? savybAi??s, kurios dar ne kartAi?? jAi?? gelbAi??jo gyvenime. Mergina papraA?Ai?? jai mokAi??ti itin maA?Ai?? penkiA? doleriA? per savaitAi?? atlyginimAi?? ir paA?adAi??jo uA? tai kasdien raA?yti socialinA? dienoraA?tA?, kuris bAi??tA? publikuojamas ai??zThe Callai??? apie tai, kaip pragyventi uA? tokiAi?? menkutAi?? sumAi??.

Dorothy dienoraA?tis labai patiko laikraA?A?io skaitytojams, ir ji netrukus tapo veikiausiai jauniausia laikraA?A?io redaktoriaus pavaduotoja anuometiniame Niujorke. Ji atrinkdavo informacijAi??, darydavo reportaA?us apie streikus ir kitas protesto akcijas, kalbindavo profsAi??jungA? atstovus. Jai sekAi??si neblogai, to negalima pasakyti apie laikraA?tA?. Prakalbus apie JAV A?sitraukimAi?? A? PirmAi??jA? pasaulinA? karAi??, cenzAi??ra gerokai sustiprAi??jo ir labiausiai kliuvo radikaliems socialistams ai??i?? ai??zThe Callai??? turAi??jo baigti savo veiklAi??.

Dorothy nebuvo tikra, kuo ji labiausiai nori bAi??ti: A?urnaliste, socializmo kovotoja ar anarchiste. Ji A?stojo A? PasaulinA? darbininkA? internacionalAi??, bendravo su A?vairiais socialistA? veikAi??jais. PavyzdA?iui, Niujorke tuo metu buvusiu bolA?evikA? veikAi??ju Levu Trockiu, Emma Goldman, Johnu Reedu ar Eugene O Neil.

1917 metA? lapkritA? ji pirmAi??, bet tikrai ne paskutinA? kartAi?? pateko A? kalAi??jimAi??, kai kartu su grupe moterA? prie BaltA?jA? rAi??mA? VaA?ingtone protestavo prieA? tai, jog moterims nAi??ra suteikiama balsavimo teisAi??. Policija suAi??mAi?? net keturiasdeA?imt aktyviausiA? protestuotojA?, elgAi??si su jomis A?iurkA?A?iai, ir moterys nusprendAi?? kalAi??jime paskelbti bado streikAi??. Dorothy su bendramintAi??mis streikavo beveik dvi savaites, kol A?sikiA?o pats JAV prezidentas ir suteikAi?? malonAi?? A?ioms kalinAi??ms.

Nepaisant A?io sprendimo, Dorothy kritiA?kumas valdA?ios atA?vilgiu nesumaA?Ai??jo, ir mergina apsidA?iaugAi?? galAi??dama jAi?? pliekti socialistinAi??s pakraipos kultAi??riniame A?urnale ai??zThe Massesai???, kuris laikAi??si grieA?tos antikarinAi??s pozicijos. Darbas A?iame leidinyje tAi??sAi??si neilgai, nes vienas iA? Dorothy paA?A?stamA? nusiA?udAi??, ir tai jAi?? labai sukrAi??tAi??, privertAi?? pagalvoti apie gyvenimo pokyA?ius.

TAi??vA? dA?iaugsmui, 1918 metais kartu su seserimi Della Dorothy pradAi??jo lankyti medicinos seserA? kursus. Tuo metu buvo labai daug kare suA?eistA? jaunuoliA?, ir gydytojA? bei medicinos seseliA? labai trAi??ko. AtrodAi??, kad Dorothy ai??zatAi??jo A? protAi??ai???.

TaA?iau ji iA?kentAi?? tik metus. Mergina jautAi??, kad jai labai trAi??ksta A?urnalistinio darbo, be to, vis augo A?sitikinimas, jog nepakanka vien rAi??pintis suluoA?intais jaunuoliais, bet bAi??tina stoti A? kovAi?? su tais, kurie juos siunA?ia A? karo mAi??smalAi??. Tad 1919 metais Dorothy vAi??l grA?A?o A? A?urnalistikAi??, kartu grA?A?o A? Niujorko bohemAi??.

KlaidA?iojimas migloje

BAi??dama dvideA?imt dvejA?, Dorothy aistringai A?simylAi??jo uA? jAi?? vyresnA? buvusA? A?urnalistAi?? LionelA? Moise. Audringos biografijos vyriA?kis kurA? laikAi?? talkino toje paA?ioje ligoninAi??je, kurioje dirbo ir Dorothy, o paskui jie pradAi??jo kartu gyventi Niujorke. Lionelis buvo radikalus anarchistas ir nuotykiA? ieA?kotojas, nenustygstantis vienoje vietoje. Kai Dorothy jam pasakAi??, kad laukiasi, jis grieA?tai liepAi?? darytis abortAi??, nes esAi?? nusikaltimas A?iame neteisingame pasaulyje gimdyti vaikus. Tokia mylimojo reakcija sukrAi??tAi?? Dorothy, taA?iau ji pakluso ir padarAi??, kaip kartojo visAi?? likusA? gyvenimAi??, didA?iausiAi?? klaidAi?? ir nusikaltimAi??. Beje, kai Dorothy grA?A?o iA? ligoninAi??s, kurioje buvo nuA?udytas jos negimAi??s kAi??dikis, ji vietoj Lionelio rado raA?telA?: jis linkAi??jo sAi??kmAi??s ir patarAi?? susirasti turtingAi?? vyrAi?? ir uA? jo iA?tekAi??ti.

Dorothy pasijuto sugniuA?dyta. Ji bandAi?? skausmAi?? malA?inti alkoholiu, net galvojo apie saviA?udybAi??. Galiausiai ciniA?kai pasinaudojo pabAi??gusio meiluA?io patarimu ir iA?tekAi??jo uA? turtingo vyriA?kio Berkeley Toby, kuris jAi?? iA?siveA?Ai?? ilgai povestuvinei kelionei po EuropAi??. Dorothy labai patiko Europa, taA?iau ji taip pat suprato, kad negali gyventi su nemylimu vyru. Pora iA?siskyrAi??, nepraAi??jus nAi?? metams po vestuviA?.

Jos meilAi??s istorijos tuo nesibaigAi??. Netrukus Niujorke ji sutiko antrAi??jAi?? gyvenimo meilAi?? ai??i?? anarchistAi?? mokslininkAi??, niekinantA? religijAi?? ir santuokAi??, ForesterA? BatterhamAi??. Pora kartu gyveno ketverius metus. DaugybAi?? valandA? jie prakalbAi??davo apie tai, kaip valdA?ia iA?naudoja A?mones, ir tuo pat metu sukdamiesi po, regis, nesibaigianA?ius vakarAi??lius.

1924 metais buvo iA?spausdinta Dorothy Day knyga ai??zVienuoliktoji mergelAi??ai???, turinti nemaA?ai autobiografiniA? elementA?. Pati knyga nebuvo labai sAi??kmingai iA?parduota, taA?iau ji patraukAi?? kino filmA? kAi??rAi??jA? dAi??mesA?, ir autorei pavyko parduoti ekranizacijos teises uA? gana solidA? honorarAi??. Tai buvo pirmoji ir, regis, paskutinAi??, solidi pinigA? suma, kuriAi?? Dorothy turAi??jo savo rankose. Netrukus pinigai buvo investuoti nusiperkant A?emAi??s sklypAi?? ir namAi?? Steiteno saloje (Staten Island). Ten kurA? laikAi?? Dorothy gyveno su Foresteriu, bet netrukus miesto trauka nugalAi??jo.

1926 metais Dorothy vAi??l pasijuto besilaukianti kAi??dikio. Kaip ir Lionelis, Foresteris pasiAi??lAi?? abortAi??, taA?iau Dorothy jau buvo esminiA? pokyA?iA? kelyje. NAi??A?tumAi?? ji priAi??mAi?? kaip VieA?paties gailestingumo A?enklAi??, kuris paA?adino naujam gyvenimui.

Dukros palaidAi??nAi??s sugrA?A?imas

EpiskopalA? baA?nyA?ioje Dorothy buvo gavusi labai menkus krikA?A?ioniA?kojo tikAi??jimo pagrindus. TaA?iau A?ios sAi??klos vis sukirbAi??davo jos A?irdyje. YpaA? kai sutikdavo krikA?A?ionA?, kuris ne tik kalbAi??jo apie tikAi??jimAi??, bet ir gyveno juo. Taip pat Dorothy didA?iulAi?? A?takAi?? nuo pat ankstyvos jaunystAi??s darAi?? katalikiA?kAi?? liturgija. Ji mAi??gdavo uA?eiti A? katalikA? baA?nyA?iAi??, kai ten buvo aukojamos A?v. MiA?ios ir paprasA?iausiai stebAi??ti tai, kas vyksta.

NepamirA?kime, kad tuo metu A? katalikus JAV buvo A?velgiama iA? aukA?to, nes dauguma jA? buvo A?emesnio socialinio sluoksnio atstovai, iA?eiviai iA? Airijos, Lenkijos ar LotynA? Amerikos. Kaip vAi??liau prisipaA?ino Dortohy, pirmasis A?spAi??dis, kurA? ji patyrAi?? apsilankiusi katalikiA?kose MiA?iose, kad tai iA? viso pasaulio susirinkusiA? sunkiai gyvenanA?iA? A?moniA? bendrija.

Po nutraukto ankstesnio nAi??A?tumo Dorothy nuolat jautAi?? A?irdyje tuA?tumAi??, kad ir kAi?? darytA?. Net ir gyvenimas su mylimu Foresteriu, kurA? ji apibAi??dino kaip laimAi??s periodAi??, regis, visAi?? laikAi?? kaA?ko stokojo. Ji buvo A?sitikinusi, jog niekada daugiau negalAi??s turAi??ti vaikA?, ir pravirkdavo, pamaA?iusi mamas su kAi??dikiais ant rankA?. NAi??A?tumas moteriai buvo tikras stebuklas, dovana, kurios nesijautAi?? esanti verta, malonAi??, atskleidA?ianti, kad, nepaisydamas visA? klajoniA?, nuopuoliA?, Dievas jAi?? myli ir laimina.

Dorothy buvo skaudu girdAi??ti, jog Foresteris nenori kAi??dikio, taA?iau A?A?syk ji nAi?? akimirkos nesuabejojo, kad gimdys. Foresteris matAi?? Dorothy pasiryA?imAi?? ir susitaikAi?? su mintimi, jog namuose bus kAi??dikis. Jis net pamilo trapiAi?? graA?utAi?? TamarAi??, taA?iau kai Dorothy tvirtai pareiA?kAi??, kad dukra priims katalikiA?kAi?? krikA?tAi??, to jam jau buvo per daug.

Jis matAi??, kaip keiA?iasi Dorothy poA?iAi??ris A? tikAi??jimAi??, taA?iau to rimtai nepriAi??mAi??. Jam religija buvo opiumas liaudA?iai, apgaulAi??, kuri nuodija A?mogaus gyvenimAi??. Foresteris niekaip negalAi??jo suprasti, kodAi??l jo maiA?tingoji Dorothy keiA?iasi. Ne, ji ir toliau iA?liko nenuorama maiA?tininkAi??, taA?iau jos maiA?tas A?gijo naujAi?? gelmAi?? ir kryptA?.

Foresteris paliko dukrAi?? ir jos motinAi??. Jis jA? visai neapleido, kartais aplankydavo, pagal galimybes padAi??davo materialiai, taA?iau Dorothy atsigrAi??A?imas A? DievAi?? jAi?? iA?skyrAi?? su meiluA?iu tarsi du laivus, kurie nuplaukAi?? skirtingomis kryptimis.

RuoA?damasi dukters krikA?tui, Dorothy sutiko sesAi?? AloyzAi??, kuri tapo jos pirmAi??ja katechete. Moteris godA?iai gAi??rAi?? A?inias apie krikA?A?ioniA? tikAi??jimAi??, kurio, kaip tik dabar suprato, iki to laiko visai neiA?manAi??. Netrukus, po dukros Tamaros krikA?to, katalikiA?kAi?? krikA?tAi?? priAi??mAi?? ir Dorothy. Jos krikA?to mama buvo sesAi?? Aloyza.

IA?melstas susitikimas

Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Dorothy atrado gyvenimAi?? keiA?iantA? tikAi??jimAi??, taA?iau prireikAi?? bent penkeriA? metA?, kol ji suvokAi?? tikrAi??jAi?? savo misijAi?? ir paA?ino bendruomenAi??, kur pasijuto kaip namie. Po atsivertimo ji skaitAi?? daug katalikiA?kA? knygA? ir kartu tAi??sAi?? A?urnalistAi??s darbAi?? A?vairiose katalikiA?kose leidiniuose. Dorothy gyvenime pasikeitAi?? beveik viskas, taA?iau iA?liko uA?uojauta iA?naudojamiems ir skurstantiems A?monAi??ms bei A?sitikinimas, kad dabartinAi?? ekonominAi?? ir socialinAi?? pasaulio tvarka iA? esmAi??s neteisinga.

Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? KatalikA? mAi??stytojA? darbuose ji atrado daug panaA?ios visuomenAi??s kritikos, kuriAi?? iA?sako ir socialistai. TaA?iau tarp BaA?nyA?ios ir darbininkA? klasAi??s praraja augo, ir Dorothy tai skaudA?iai iA?gyveno. Jos A?sitikinimu, poA?iAi??rA? derAi??jo keisti abiem pusAi??ms. Kunigams, vyskupams reikAi??tA? daug didesnio solidarumo su tais, kurie yra iA?naudojami, o darbininkai savo ruoA?tu turi suprasti, kad BaA?nyA?ios socialinis mokymas siAi??lo svarbiAi?? alternatyvAi?? socialistinei kovai.

1932 metais Dorothy vaA?iavo A? VaA?ingtonAi?? daryti reportaA?o apie AlkanA?jA? eitynes. Tai buvo komunistA? suorganizuota protesto akcija, kai darbo netekAi?? ar neteisingai maA?Ai?? atlyginimAi?? gaunantys darbininkai iA? A?vairiA? Amerikos vietA? rinkosi prie BaltA?jA? rAi??mA?, kad valdA?ia A?sisAi??monintA?, su kokiomis sunkiomis problemomis susiduria visuomenAi??. Tai buvo DidA?iosios depresijos laikotarpis, kai JAV ekonomika gavo triuA?kinamAi?? smAi??gA?, skaudA?iausiai jis palietAi?? vidurinAi?? ir A?emesniAi??jAi?? klasAi??, katastrofiA?kai pradAi??jo augti bedarbiA? skaiA?ius.

Dorothy raA?Ai?? reportaA?us apie eitynes katalikiA?kiems leidiniams ai??zCommonwealai??? ir ai??zAmericaai???. EitynAi??s vyko gruodA?, ir Dorothy Ai??vA?. MergelAi??s Nekaltojo prasidAi??jimo A?ventAi??s dienAi?? uA?Ai??jo pasimelsti A? baA?nyA?iAi??. Ji praA?Ai?? Ai??vA?. Marijos uA?tarimo ir pagalbos surasti bAi??dAi??, kaip bAi??tA? galima geriausiai padAi??ti kenA?iantiems A?monAi??ms. Kai kitAi?? dienAi?? moteris grA?A?o namo, labai nustebo radusi nepaA?A?stamAi?? vyriA?kA?. Tai buvo Peteris Maurinas, gerokai vyresnis uA? Dortohy iA?eivis iA? PrancAi??zijos, pervaA?iavAi??s Kanadon, o paskui ai??i?? JAV. P. Maurinas turAi??jo darbo A?vairiose katalikiA?kose iniciatyvose patirties, labai gerai iA?manAi?? katalikiA?kAi?? teologijAi?? bei personalistinAi?? filosofijAi??.

Tai buvo A?mogus, kuris tiesiog kunkuliavo intelektualine energija ir svajojo perkeisti visuomenAi??, remdamasis krikA?A?ioniA?kojo socialinio mokymo pagrindais. TaA?iau ilgAi?? laikAi?? jis nerado giminingos sielos, kuri galAi??tA? padAi??ti A?kAi??nyti idAi??jas. Skaitydamas katalikiA?kus leidinius, jis atkreipAi?? dAi??mesA? A? Dorothy raA?inius. Maurinui pasirodAi?? labai artima jos pozicija ir susirAi??pinimas kenA?ianA?iaisiais. Per biA?iulA? jis gavo A?urnalistAi??s adresAi?? ir atAi??jo kviesti bendrai veiklai, kurios vienas svarbiausiA? elementA? turAi??jo bAi??ti katalikiA?ko laikraA?A?io, skirto darbininkams, leidyba.

Du labai skirtingi A?monAi??s, pirmAi?? kartAi?? matantys vienas kitAi??… IdAi??ja apie bendrAi?? veiklAi?? skambAi??jo kaip beprotybAi??? TaA?iau Dorothy A?iame susitikime atpaA?ino atsakAi?? A? maldas. VieA?pats atsiuntAi?? aiA?kA? atsakymAi??, ir ji buvo pasiryA?usi jA? priimti. Maurinas taip pat buvo suA?avAi??tas ai??i?? pirmAi?? kartAi?? jis aiA?kiai pajuto, kad ilgai brandintos mintys apie tai, kaip galima A?gyvendinti darbininkA? evangelizacijAi??, pradAi??jo A?sikAi??nyti.

KatalikA? darbininkA? judAi??jimas

Maurinas buvo A?sitikinAi??s, kad BaA?nyA?ios socialinis mokymas gali atsakyti A? tuos klausimus, kuriuos kelia socialistai, taA?iau patys siAi??lo abejotinos vertAi??s sprendimus. SocialistA? idAi??jos tik didino susiprieA?inimAi?? ir neapykantAi?? visuomenAi??je, be to, socialistai grieA?tai kritikavo viskAi??, kas susijAi?? su tikAi??jimu, jiems visai nerAi??pAi??jo dvasiniai darbininkA? poreikiai, viskAi?? jie bandAi?? suvesti A? materijAi??.

TaA?iau kaip pasiekti darbininkus, kaip kalbAi??ti jiems suprantama kalba? 1933 metA? geguA?Ai??s 1 dienAi?? pasaulA? iA?vydo 8 puslapiA? laikraA?tis, pavadintas ai??zKatalikas darbininkasai???. Data buvo pasirinkta sAi??moningai, nes pirmojo numerio tiraA?as, kuris nebuvo didelis ai??i?? 2500 kopijA? ai??i?? buvo iA?platintas daugiausia A? A?ventinius socialistA? organizuotus renginius susirinkusiems darbininkams. LaikraA?A?io dvasinis A?kvAi??pAi??jas buvo Maurinas, bet redaktorAi?? ir visA? leidybos reikalA? variklis ai??i?? Dorothy Day. BAi??tent ji nusprendAi?? laikraA?tA? pardavinAi??ti uA? simbolinA? vieno cento mokestA?, kad bAi??tA? prieinamas kiekvienam, ir A?io principo laikraA?A?io leidAi??jai laikosi iki A?iol.

LaikraA?tis buvo leidA?iamas iA? savA? lAi??A?A?, nuolat ieA?kant rAi??mAi??jA?. Leidinio pavadinimas buvo sAi??moningas iA?A?Ai??kis tuo metu populiariam ai??zKomunistui darbininkuiai???. PrieA? pradAi??dami leisti ai??zKatalikAi?? darbininkAi??ai???, nei Dorothy Day, nei Peteris Maurinas nesitarAi?? su vietiniais katalikA? hierarchais, ir A?ie buvo gerokai nustebinti, iA?vydAi?? laikraA?tA?. Niujorko vyskupas pradAi??jo nerimauti, ar nebandoma prisidengiant katalikA? vardu skelbti BaA?nyA?ios mokymui prieA?taraujanA?iA? dalykA? ir net ketino pareikalauti keisti laikraA?A?io pavadinimAi??, taA?iau Dorothy pavyko jA? A?tikinti, kad tai tik sukeltA? skandalAi??. Pavadinimas iA?liko, taA?iau santykiai su hierarchais toli graA?u ne visada buvo sklandAi??s.

Netrukus mAi??nesinio laikraA?A?io tiraA?as pradAi??jo smarkiai augti, o 1936 metais ai??zKatalikas darbininkasai??? jau buvo leidA?iamas 150 tAi??kstanA?iA? egzemplioriA? tiraA?u. Tai rodAi??, kad unikalus katalikiA?kas balsas, drAi??siai kritikuojantis socialinAi?? neteisybAi??, atvirai apraA?antis darbininkA? socialines problemas, palaikantis profsAi??jungas ir kartu metantis iA?A?Ai??kA? urbanizacijai bei industrializmui, buvo labai reikalingas.

Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Kiekviename laikraA?A?io numeryje skaitytojai atrasdavo Maurino svarstymA? apie socialines problemas, tekstA?, siAi??lanA?iA? A?sisAi??moninti, jog gyvenimas perpildytuose miestuose, kur daugybAi?? nuodingA? terA?alA?, griauna A?mogA? tiek fiziA?kai, tiek dvasiA?kai, todAi??l derAi??tA? grA?A?ti gyventi A? kaimAi??, ten kurti katalikiA?kas komunas. Dorothy kiekviename numeryje raA?Ai?? redakcinAi?? skiltA?. DaA?niausiai tai buvo solidarumAi?? auginantys bei pagarbAi?? A?mogaus orumui ugdantys raA?iniai.

PradA?ioje laikraA?A?io leidyba buvo svarbiausia Dorothy Day veikla, taA?iau prasidAi??jus A?iemai A? duris pradAi??jo belstis benamiai. Tai buvo reakcija A? Maurino tekstus, kuriuose jis ragino krikA?A?ionis prisiminti senAi?? svetingumo praktikAi??. Jis kritikavo A?sitikinimAi??, kad turime rAi??pintis tik savo artimaisiais, o rAi??pinimAi??si kitais palikti valstybinAi??ms institucijoms ar karitatyvinAi??ms organizacijoms. Anot jo, kiekvienas miesto rajonas turAi??tA? A?steigti Svetingumo namus, kur galAi??tA? kreiptis tie, kuriems reikia pagalbos, o kiekviena krikA?A?ioniA? A?eima privalAi??tA? turAi??ti Kristaus kambarA? ar bent lovAi??, skirtAi?? tiems, kuriuos atsiuntAi?? Dievas.

Svetingumo namai

Pirmaisiais Svetingumo namais tapo paA?ios Dorothy Day butas. VAi??liau buvo iA?nuomotas atskiras plotas deA?imA?iai moterA?, o netrukus ir butas vyrams. IA? karto krito A? akis tai, jog, skirtingai nuo daugumos tuo metu veikusiA? labdaros organizacijA?, KatalikA? darbininkA? judAi??jimas nebandAi?? perauklAi??ti tA?, kuriems svetingai atvAi??rAi?? duris. NukryA?iuotasis ant sienos buvo vienintelis aiA?kus liudijimas, kad A?ia gyvena krikA?A?ionys. Dorothy ir jos pagalbininkai nemoralizavo, nereikalavo iA? atAi??jusiA?jA? paA?adA?, bet kantriai jais rAi??pindavosi. Tai buvo labai sudAi??tinga, taA?iau Dorothy atkaklumas tik augo. Ji aplankAi?? daugybAi?? parduotuviA?, praA?ydama savininkA? atiduoti suvytusias ar prekinAi?? iA?vaizdAi?? praradusias darA?oves, derAi??josi su kepAi??jais dAi??l maA?esniA? duonos kainA?.

DidA?iosios depresijos A?aizdos buvo labai skaudA?ios, ir Svetingumo namA? reikAi??jo vis daugiau. 1936 metais jau veikAi?? 33 KatalikA? darbininkA? judAi??jimo A?kurti Svetingumo namai. Tai buvo decentralizuotas judAi??jimas, o ne grieA?tAi?? struktAi??rAi?? turinti organizacija. Kiekvieni Svetingumo namai tvarkAi??si savarankiA?kai.

Dorothy veikla sulaukAi?? toli graA?u ne vien pritarimo. NetrAi??ko kritikA?, kurie sakAi??, jog ji ne tiek padeda tikriems vargA?ams, kiek pataikauja alkoholikams ir valkatoms, kurie patys kalti dAi??l savo bAi??dA?. TaA?iau Dorothy atkakliai kartojo, kad kiekvienas A?mogus yra Dievo ambasadorius, ir visiA?kai nesvarbu, kodAi??l jis atsidAi??rAi?? krizAi??je, padAi??dami mes rAi??pinamAi??s paA?iu stokojanA?iu Kristumi.

KartAi?? socialinAi?? darbuotoja, atAi??jusi apA?iAi??rAi??ti Svetingumo namA?, nustebusi paklausAi??, kiek laiko A?ia leidA?iama varguoliams pasilikti. Dorothy grieA?tai atsakAi??, kad tiek, kiek jie panorAi??s: ai??zJie gyvena su mumis ir mirA?ta kartu su mumis. Gyvieji deramai pasirAi??pina mirusiaisiais. Kaip ir kiekvienoje A?eimoje, juk tie, kas pasibeldAi?? A? Svetingumo namA? duris, tapo mAi??sA? A?eima. Ne, iA? tiesA? jie visada buvo mAi??sA? A?eima ai??i?? broliai ir seserys Kristuje.ai???

Dorothy daA?nai kartojo P. Maurino tezAi??, kad turime kurti tokiAi?? visuomenAi??, kurioje bAi??tA? lengviau tapti geram. Reikalingos esminAi??s institucinAi??s permainos, bAi??tina maA?inti socialinAi?? nelygybAi??, mokyti turtinguosius dalintis su vargA?ais, ugdyti darbininkA? gebAi??jimAi?? jungtis ir kartu siekti socialinio teisingumo. TaA?iau beviltiA?ka svaiA?ioti apie socialinAi?? revoliucijAi??, kol neA?vyko A?irdA?iA? persikeitimas. Nepakanka vien skelbti teisingesnAi??s visuomenAi??s deklaracijas, reikia A?ia ir dabar liudyti solidarumAi?? ir artimo meilAi??.

Viena iA? KatalikA? darbininkA? judAi??jimAi?? pagrindA?ianA?iA? teziA? ai??i?? neA?manoma mylAi??ti VieA?paties IA?ganytojo, kol esi aklas A?alia kenA?ianA?iA? A?moniA? bAi??doms ir rAi??pesA?iams. Kaip Kristus pirmiausia buvo Gydytojas, kuris drAi??siai Ai??jo pas tuos, kuriems labiausiai reikAi??jo iA?gydymo, taip ir kiekvienas krikA?A?ionis turi pirmiausia eiti pas tuos, kuriems sunkiausia, kurie prislAi??gti kasdieniA? rAi??pesA?iA?, vargA?. Darbininkai nutolo nuo BaA?nyA?ios tik dAi??l to, kad pernelyg retai jie matAi?? krikA?A?ionis, kurie gyvena tuo, kAi?? skelbia, pernelyg daA?nai tai, kas neteisinga, buvo grimuojama pseudokrikA?A?ioniA?kais pateisinimais.

KatalikA? darbininkA? judAi??jimas eksperimentavo ir su A?emAi??s Ai??kio komunomis. 1935 metais komunAi?? bandyta kurti Steiteno saloje esanA?iame D. Day Ai??kyje. Nors komunos kurA? laikAi?? iA?gyvendavo, taA?iau jos prigijo kur kas sunkiau nei Svetingumo namai.

Palaiminti taikdariai

Dorothy socialinAi?? veikla turAi??jo kritikA?, taA?iau iA? esmAi??s buvo vertinama palankiai. YpaA? DidA?iosios depresijos laikotarpiu, kai ji praktiA?kai parodAi??, kAi?? reiA?kia rAi??pintis patekusiais A? bAi??dAi??. KatalikA? darbininkA? veikla keitAi?? ir visos JAV BaA?nyA?ios santykA? su darbininkais. Atsirado vis daugiau katalikiA?kA? socialiniA? iniciatyvA?, maA?Ai??jo komunistinAi??s propagandos veiksmingumas. Jei Dorothy bAi??tA? apsiribojusi tik tuo, jai bAi??tA? buvAi?? kur kas lengviau tapti A?takingiausia pasauliete JAV BaA?nyA?ioje, taA?iau paA?iai Dorothy rAi??pAi??jo ne aplinkiniA? pritarimas, o iA?tikimybAi?? JAi??zui. Pastarasis, jos A?sitikinimu, buvo neatsiejamas nuo taikdarystAi??s ir pacifizmo.

Jau Pirmojo pasaulinio karo metais, dar nesugrA?A?usi A? mylinA?io TAi??vo namus, Dorothy grieA?tai kritikavo amerikieA?iA? dalyvavimAi?? kare. Ai??is karas nebuvo populiarus JAV, todAi??l Dorothy netrAi??ko bendraminA?iA?. Pritarimo ji sulaukAi?? ir tada, kai, atAi??jus Vokietijoje A? valdA?iAi?? Hitleriui ir pradAi??jus A?ydA? puolimAi??, Dorothy tapo viena iA? su antisemitizmu kovojanA?ios organizacijos steigAi??jA?. Ji nesitaikstAi?? su jokia diskriminacija ir teisiA? paA?eidimais. Taip pat aistringai ir nuosekliai ji gynAi?? darbininkus, A?ydus ar juodaodA?ius. Kiekvienas A?mogus yra nelygstamAi?? orumAi?? turintis Dievo kAi??rinys, ir su juo negali bAi??ti elgiamasi nepagarbiai, jau nekalbant apie teisiA? apribojimAi?? ar smurtAi??.

PirmAi??jAi?? audringos kritikos bangAi?? Dorothy teko atlaikyti jau 1936-aisiais, kai Ispanijoje prasidAi??jo pilietinis karas. Dauguma katalikA? A?vairiose pasaulio vietose emocingai palaikAi?? generolAi?? FrankAi??, kuris save vaizdavo kaip BaA?nyA?ios gynAi??jAi?? nuo antikrikA?A?ioniA?kai nusiteikusiA? respublikonA?. TaA?iau, beje, kaip ir Jacques Maritainai???as ar Emanuelis Mounier ai??i?? A?ymAi??s katalikai filosofai PrancAi??zijoje, Dorothy Day grieA?tai atsisakAi?? laikraA?tyje palaikyti kuriAi?? nors kariaujanA?iAi?? pusAi?? ir teigAi??, jog kiekvienas katalikas turi melsti ne kurios nors pusAi??s pergalAi??s, o taikos.

Dar sudAi??tingiau ginti taikdariA?kAi?? pozicijAi?? tapo po to, kai Japonija uA?puolAi?? Perl Harboro uostAi?? ir taip A?vAi??lAi?? JAV A? AntrAi??jA? pasaulinA? karAi??. DidA?ioji dalis JAV krikA?A?ioniA? tvirtino, kad kiekvienas tikras patriotas privalo remti A?A? karAi??, nes jis yra teisingas, taip esAi?? ginami ir viso pasaulio A?ydai nuo kraupaus persekiojimo. Dorothy atsakas buvo ai??zKatalike darbininkeai??? paskelbtas Kristaus ir patrioto dialogas, kuriame patriotas kaltina, jog Kristaus mokymas nepraktiA?kas ir pasenAi??s. EsAi?? jis per maA?ai veiksmingas, ginant savo A?alA?. Ai??iuo dialogu Dorothy aiA?kiai parodAi?? savo santykA? su patriotine retorika. Ji sakAi??, kad myli savo A?alA? ir yra pasiruoA?usi viskAi?? jai atiduoti, taA?iau Kristaus reikia klausyti labiau. Moteris teigAi??, jog KatalikA? darbininkA? judAi??jimo nariai yra pasiruoA?Ai?? negailAi??dami jAi??gA? rAi??pintis suA?eistaisiais, padAi??ti tiems, kurie per karAi?? patiria sunkumA?, taA?iau nesutinka su ginklu rankose kovoti prieA? kitus A?mones.

TokiAi?? Dorothy pozicijAi?? smerkAi?? net dalis bendraA?ygiA?. Per keletAi?? karo mAi??nesiA? buvo uA?daryta net penkiolika Svetingumo namA?, nemaA?a dalis A?moniA? pasitraukAi?? iA? judAi??jimo, taA?iau net ir per A?iAi?? krizAi?? Dorothy iA?liko iA?oriA?kai rami. Tiesa, jos dienoraA?A?iai atskleidA?ia, kiek skausmo ir vidiniA? kovA? teko iA?kAi??sti, taA?iau moteris buvo A?sitikinusi, kad niekas neatA?aukAi?? JAi??zaus Kristaus Kalno pamokslo, kuriame jis laimina taikdarius ir romiuosius, o ne karingus patriotus. Vienoje iA? vieA?A? diskusijA? Dorothy buvo paklausta, ar jos pozicija nAi??ra veidmainiA?ka ai??i?? juk, jei kas A?siverA?tA? A? jos namus, pradAi??tA? A?aloti ir prievartauti artimuosius, negi ji nesigriebtA? visA? ginklA?, kurie leistA? apsiginti. Dorothy tvirtai atsakAi??, kad bAi??tinai pasinaudotA? veiksmingiausiais ginklais, kuriuos A?monija turi: pasninku ir malda. Jos tvirtas atsakymas kAi??lAi?? pagarbAi??, taA?iau jam pritarAi?? nedaugelis.

Vienas karas keitAi?? kitAi??. Po Antrojo pasaulinio karo prasidAi??jo Ai??altasis karas, kuriame bAi??ta ne maA?iau neapykantos, baimAi??s ir susiprieA?inimo. PaA?iai Dorothy tai buvo A?rodymas, jog kariniai veiksmai neatneA?a tikrosios taikos, o tik keiA?ia vienus mAi??A?ius kitais. Beje, Ai??altojo karo metu Dorothy pacifizmas susidAi??rAi?? su dar didesniais sunkumais.

Kai JAV kilo tikra karinAi?? isterija, A?alA? uA?plAi??do propagandiniai praneA?imai apie kraugerius komunistus, kurie pasiryA?Ai?? uA?pulti JAV, prasidAi??jo ai??zraganA? medA?ioklAi??ai???, visur vaidenosi komunistA? agentai. KatalikA? darbininkA? judAi??jimas pateko A? FederaliniA? tyrimA? biuro akiratA?. Kaip rodo archyvinAi?? medA?iaga, FTB sekAi?? Dorothy, rinko apie jAi?? medA?iagAi?? ir rimtai svarstAi??, ar nederAi??tA? jAi?? ilgam A?kalinti kaip A?mogA?, kuris kelia grAi??smAi?? nacionaliniam saugumui. Nuo A?io A?kalinimo Dievas Dorothy apsaugojo, taA?iau ne nuo kitA?.

Kai 1955 metA? birA?elio 15 dienAi?? visoje JAV nuskambAi??jo sirena, skelbianti oro pavojA?, ir prasidAi??jo mokymai, kuriA? metu kiekvienas privalAi??jo palikti savo darbo vietAi?? ir keliauti A? specialias slAi??ptuves, Dorothy kartu su nedidele grupe A?moniA? sAi??dAi??jo prieA? savivaldybAi??s pastatAi??. Ji paskelbAi??: ai??zMes nesimokysime bijoti. Jei mes pasitikime atomine bomba, vadinasi, netikime Dievu. Mes meluojame sau ir kitiems, kad per atominius sprogimus kas nors gali iA?likti gyvas.ai??? Tai kartu buvo ir protesto aktas prieA? atominio ginklo panaudojimAi?? Japonijoje.

PirmAi?? kartAi?? Dorothy gavo A?spAi??jimAi??. TaA?iau kitais metais, kartojant mokymus, ji vAi??l surengAi?? protestAi??. DAi??l to moteris penkioms dienoms buvo A?kalinta. Dar po metA? A?kalinimo laikas padidAi??jo iki mAi??nesio. Nepaisant visA? A?iA? sankcijA?, Dorothy pacifistinAi??se akcijose dalyvavo vis daugiau A?moniA?, ir tai trikdAi?? valdA?iAi??. 1961 metais susirinko keli tAi??kstanA?iai protestuotojA?. Kiekvienais metais Dorothy atlikdavo jai skirtAi?? bausmAi??, taA?iau likdavo nepalauA?iama. NeA?inia, kuo visa tai bAi??tA? pasibaigAi??, nes valdA?ios institucijA? kantrybAi?? buvo visai iA?sekusi, taA?iau pasikeitus tarptautinei situacijai kasmetiniai mokymai buvo nutraukti.

Dorothy Day veikAi?? ne tik JAV. 1963 metais ji buvo viena iA? 50-ies viso pasaulio moterA?, kurios susirinko Romoje padAi??koti popieA?iui Jonui XXIII uA? enciklikAi?? ai??zTaika A?emAi??jeai???. Deja, popieA?ius jau buvo labai silpnas ir negalAi??jo asmeniA?kai susitikti su motinomis, tik perdavAi?? joms palaiminimAi??.

1965 metais Dorothy Day vAi??l vyko A? RomAi??, kur kartu su grupe aktyvisA?iA? vieA?ai pasninkavo, praA?ydamos VieA?paties, kad Jis suteiktA? stiprybAi??s Susirinkimo dalyviams nutarimuose patvirtinti neprievartinio konfliktA? sprendimo kelio kilnumAi??. Dorothy labai dA?iaugAi??si, jog vienoje iA? Susirinkimo konstitucijA? atsispindAi??jo pagarba taikdarystei, buvo A?raA?ytas reikalavimas, kad A?mogui turi bAi??ti suteikta galimybAi?? atlikti alternatyviAi?? tarnybAi?? savo A?aliai be ginklo rankose, taip pat raginama konflikto metu pirmiausia iA?bandyti visas taikias priemones.

PaskutinA? kartAi?? Romoje Dorothy lankAi??si 1967 metais, kai vyko Tarptautinis pasaulieA?iA? kongresas. Ji buvo viena iA? svarbiausiA? jo veikAi??jA? ir galAi??jo A?sitikinti, jog nuosekli bei atsidavusi veikla duoda vaisiA? ir uA? JAV ribA?. Dorothy buvo viena iA? dviejA? JAV delegacijos nariA?, kuriems buvo suteikta galimybAi?? A?v. KomunijAi?? gauti iA? paties popieA?iaus Pauliaus VI rankA?.

Nenuorama iki paskutinio atodAi??sio

Nenuorama Dorothy niekada nebijojo plaukti prieA? vieA?osios nuomonAi??s srovAi??. Kai JAV visa propagandos maA?ina buvo A?jungta parodyti komunistinAi??s Kubos baisumAi??, ji bAi??tinai nusprendAi?? A?sitikinti savo akimis ir asmeniA?kai pakalbAi??ti su Fideliu Castro, kaip su to paties katalikA? tikAi??jimo iA?paA?inAi??ju. JAV pilieA?iams nebuvo iA?duodamos vizos A? KubAi??, ir Dorothy griebAi??si sudAi??tingA? manipuliacijA?, kol pagaliau A? KubAi?? pateko turAi??dama A?ekoslovakijoje iA?duotAi?? vizAi??. Pasimatyti su Kubos vadovu jai nepavyko. Dorothy nuliAi??dino jo asmenybAi??s kulto apraiA?kos, taA?iau pokalbiai su eiliniais kubieA?iais nuteikAi?? viltingai. GrA?A?usi ji raA?Ai?? apie Kuboje esantA? dvasinA? potencialAi?? ir tuo vAi??l papiktino nemaA?Ai?? dalA? amerikieA?iA?, kuriems tokie raA?iniai atrodAi?? vos ne tAi??vynAi??s iA?davystAi?? ir pataikavimas komunistams.

Dorothy Day paskutinA? kartAi?? buvo A?kalinta 1973 metais, kai jai sukako 75-eri. Silpstanti sveikata, kojA? skausmai jau trukdAi?? nuolat keliauti po visAi?? AmerikAi??, taA?iau ji buvo pasiryA?usi mesti viskAi?? ir vykti ten, kur skriaudA?iami A?monAi??s ir reikAi??jo palaikymo. Dorothy kartojo, kad kiekvienas krikA?A?ionis privalo palaikyti silpnuosius, nes bAi??tent taip visada elgAi??si Kristus. ai??zMes pernelyg esame susidomAi??jAi?? tuo, kaip tapti lyderiais, o derAi??tA? stengtis bAi??ti ne lyderiais, o tarnais. Kai krikA?A?ionys nebemoka tarnauti kitiems, jie nustoja bAi??ti Kristaus sekAi??jaisai???, ai??i?? ne kartAi?? raA?Ai?? Dorothy.

1973 metais ji nuvyko A? KalifornijAi?? palaikyti seno paA?A?stamo Cezario Chavezo ir vietos fermeriA? profsAi??jungos protesto eityniA?. Nepaisydama artrito keliamA? kanA?iA?, senolAi?? Dorothy Ai??jo pirmose protestuotojA? eilAi??se, prilaikoma Chavezo. ProtestuotojA? jau laukAi?? policija, kuri ne tik iA?vaikAi?? eisenos dalyvius, bet ir suAi??mAi?? aktyvistus. Nuotrauka, vaizduojanti A?ilAi?? Dorothy Day su antrankiais, pateko A? pirmuosius laikraA?A?iA? puslapius ne tik JAV, bet ir uA? jos ribA?. Kilus pasipiktinimo bangai, Dorothy su kitais protestuotojais buvo paleista iA? daboklAi??s, o A?iniasklaidos dAi??mesys padAi??jo C. Chavezui ir jo bendraminA?iams pasiekti, kad neteisingi suvarA?ymai, prieA? kuriuos protestavo, bAi??tA? panaikinti.

Dorothy buvo tapusi kairuoliA?kos katalikybAi??s simboliu, taA?iau ji gerokai skyrAi??si nuo ai??zprogresyviA? katalikA?ai???, kritikuojanA?iA? BaA?nyA?iAi?? dAi??l esAi?? nelanksA?ios pozicijos seksualinAi??s moralAi??s klausimais. Pati patyrusi aborto siaubAi??, Dorothy atkakliai kovojo uA? kiekvienos gyvybAi??s iA?saugojimAi?? ir atmetAi?? seksualinAi??s revoliucijos ideologijAi??. Glumindama daugelA? to meto pacifistA? ir anarchistA?, Dorothy tvirtai gynAi?? A?eimos institucijAi??, aukA?tino santuokAi?? ir kritikavo nesantuokinius lytinius ryA?ius, kaip griaunanA?ius A?mones ir santykius iA? vidaus. Ji netiko nAi?? vienai ideologijai, nes buvo tvirtai pasirinkusi klausytis tik To, kuris palietAi?? jAi?? savuoju Gailestingumu, grAi??A?inusiu gyvybAi??.

Paskutiniais gyvenimo metais Dorothy jau nebegalAi??jo iA?eiti iA? savo kambarAi??lio, taA?iau iA?saugojo vidinA? skaidrumAi?? ir tvirtybAi??. BAi??tent A?iame kambarAi??lyje nepasikelianA?iAi?? iA? lovos jAi?? aplankAi?? ir didA?ioji dvasios sesAi?? Motina TeresAi??. Ji padovanojo Dorothy sarA? ir kryA?elA?, parodydama, jog jos veikloje atpaA?A?sta tAi?? paA?iAi?? dieviA?kAi?? tarnystAi?? vargA?ams.

ai??zNevadinkite mane A?ventAi??jaai???, ai??i?? prieA? pat mirtA? sake Dorothy. Kartu ji pripaA?ino: ai??zJei aA? ko nors pasiekiau savo gyvenime, tai tik todAi??l, kad niekada nesigAi??dijau kalbAi??ti apie DievAi??. Nuo tos akimirkos, kai JA? sutikau, visas mano gyvenimas buvo mylintis atsakymas Jam.ai???