Ai??ventosios A?emaitijos gimimas

A?URNALAS: KelionAi?? su Bernardinai.lt
TEMA: Lietuvos istorija. A?emaitija
AUTORIUS:Ai??Saulena A?iugA?daitAi??

DATA: 2013-02

Ai??ventosios A?emaitijos gimimas

Saulena A?iugA?daitAi??

PaskutinAi?? pagoniA?ka Lietuvos DidA?iosios KunigaikA?tystAi??s A?emAi??Ai??ai??i?? A?emaitijaAi??ai??i?? krikA?tyti pradAi??ta 1413-aisiais. 1417 metA? spalio 23 dienAi?? A?kurta A?emaiA?iA? vyskupija, jos vyskupu tapo Motiejus TrakiA?kis. Pradedant A?vAi??sti A?ios svarbios sukakties jubiliejA?, siAi??lome A?dAi??miau paA?velgti A? A?emaiA?iA? krikA?to istorinA? kontekstAi?? bei tai, kaip vyko A?io kraA?to christianizacija. Apie visa tai kalbiname istorijos mokslA? daktarAi??, A?emaitijos patriotAi?? VacA? VaivadAi??.

official canadian pharmacy.

A?emaiA?iA? krikA?tas, be jokios abejonAi??s, labai svarbus KatalikA? BaA?nyA?iai. TaA?iau kuo jis reikA?mingas visai Lietuvos DidA?iajai KunigaikA?tystei? Ar tikrai turime kAi?? A?vAi??sti?

Ai?? A?emaitijos krikA?tAi?? turime A?velgti jo istoriniame kontekste. NepamirA?kime, kad, tarptautinAi??s politikos poA?iAi??riu, 1387 metA? krikA?tas ne visiA?kai iA?sprendAi?? ai??zpagoniA?kAi??jAi??ai??? problemAi?? Lietuvos valstybAi??je. Skeptikai galAi??jo sakyti, kad dalis Lietuvos gyventojA?Ai??ai??i?? A?emaiA?iaiAi??ai??i?? iA?lieka pagonys, ir tai kelia abejoniA? dAi??l viso Lietuvos krikA?to nuoA?irdumo. Tiesa, tokia kritika jau negalAi??jo bAi??ti tokia veiksminga kaip iki 1387 metA?, taA?iau bendraujant tarpvalstybiniu lygiu neretai bAi??na, kai net menkAi?? pagrindAi?? turintys argumentai tampa svarbiu politinAi??s kovos A?rankiu. A?emaitijos krikA?tas turAi??jo galutinai paA?alinti galimybAi?? manipuliuoti ai??zpagonybAi??sai??? argumentu.

Kita vertus, taip buvo sprendA?iama ir kita opi problemaAi??ai??i?? kaip integruoti A?emaiA?ius A? Lietuvos valstybAi??. Svarbu atsiA?velgti A? tai, kad XIII amA?iuje sAi??voka ai??zA?emaiA?iaiai??? A?gavo gerokai naujAi?? turinA?, nes, telkiami bendros pasiprieA?inimo VokieA?iA? ordinui idAi??jos, A?emaiA?iais save pradAi??jo vadinti ir dalis kurA?iA?, skalviA?, A?emgaliA?. Taip pat ir A? Mindaugo suvienytAi?? LietuvAi?? A?siliejo dalis A?emgaliA?, sAi??liA?, jotvingiA?. Tad galima sakyti, kad XIII a. pabaigojeAi??ai??i?? XIV a. pradA?ioje A?emaiA?iais ir lietuviais laikomos jau ne tik senosios gentys, bet veikiau A?vairiA? senovAi??s baltiA?kA? kilA?iA? junginiai su integruotais paveldais.

Dalis besiintegruojanA?iA? baltiA?kA? kilA?iA? jau buvo nukariautos VokieA?iA? ordino, tai reiA?kAi??, kad jA? atstovai jau buvo krikA?tyti. Be to, rytuose Lietuva susidAi??rAi?? su RytA? apeigA? krikA?A?ionybe. Visa tai komplikavo etnografiniA? Lietuvos A?emiA? tapatybAi??s paieA?kas, ir A?emaitijos krikA?tas turAi??jo tapti A?vairiA? paveldA?, tradicijA? integracijos kulminacija.

Taigi, A?emaitijos krikA?tas turAi??tA? bAi??ti vertinamas ir dAi??l to, kad iA?muA?Ai?? idAi??jinA? pagrindAi?? VokieA?iA? ordinui teisinti grobikiA?kus veiksmus prieA? LietuvAi?? ir A?emaitijAi??, ir dAi??l to, jog skatino Lietuvos etnografiniA? A?emiA? vienijimosi procesAi??.

KAi?? apskritai reiA?kia valstybAi??s ar tam tikros teritorijos krikA?tas? Juk A?inome, kad, pasak KatalikA? BaA?nyA?ios, krikA?tas tegali bAi??ti asmeninis?

Istorikai, aptardami christianizacijos plAi??trAi??, ypaA? tais atvejais, kai tyrimai tiesiogiai nAi??ra skirti visuomenAi??s ir atskirA? jos individA? santykiui su naujAi?? tikAi??jimo pradA?iAi?? A?enklinanA?iu aktu, daA?niausiai supaprastina patA? A?vykA?, priskirdami jA? teritorijai, kurioje gyvena ir veikia besikrikA?tijanA?ios visuomenAi??s nariai. Ai??iuo supaprastinimu nesiekiama prieA?tarauti pagrindinei tiesai, kad krikA?tas vis dAi??lto yra asmeninis aktas. KalbAi??dami apie atskirAi?? teritorijAi??, istorikai daA?niausiai nori parodyti, jog krikA?tas gali bAi??ti suvokiamas ir per kitokA?, ne teologinA?, religinA?, bet ir politinA? kontekstAi??.

Beje, A?iame kontekste daA?niausiai gali reikA?tis ne tik valstybAi?? ar jos veiklAi?? organizuojanA?ios politinAi??s jAi??gos, bet ir BaA?nyA?ia. Be to, reikAi??tA? neuA?mirA?ti axis mundi (pasaulio aA?ies) A?v. Augustino visatos harmonijos koncepcijojeAi??ai??i?? krikA?A?ionims privalu kurti paA?vAi??stAi??sias pasaulio aA?ies vietas nekrikA?A?ioniA?kosiose teritorijose. Tada reikia paA?ventinti ir teritorijAi??. Pastarasis aktas neiA?vengiamai turAi??jo A?vykti ir savanoriA?kai krikA?tAi?? priimanA?ios visuomenAi??s teritorijoje.

Kaip nutiko, kad A?emaitija liko paskutine pagoniA?kos Europos sala?

Tai, kad A?emaitija, nepaisant didA?iuliA? krikA?A?ioniA?kojo pasaulio taikiA? bei prievartiniA? pastangA?, liko paskutiniAi??ja politine krikA?tAi?? priAi??musia teritorija Europoje, daugiausia lAi??mAi?? politinAi??s aplinkybAi??s. XIII a. viduryje Lietuvoje vyko arA?Ai??s vidaus karai. NeuA?valdyta A?emaitijos teritorija buvo neparanki Lietuvos karaliui Mindaugui, tad ji buvo uA?raA?yta VokieA?iA? ordinui (pirmAi?? kartAi??Ai??ai??i?? 1253 m., paskutinA?Ai??ai??i?? 1259 m.).

Kadangi VokieA?iA? ordinas atvirai siekAi?? tiksloAi??ai??i?? uA?imti A?emaitijos teritorijAi??, tai natAi??ralu, kad A?emaiA?iams A?io ordino siAi??lomas krikA?tas neatrodAi?? patrauklus ir asocijavosi pirmiausia su nelaisvAi??s primetimu. SituacijAi?? dar labiau komplikavo 1382 m. Jogailos sudaryta Dubysos sutartis, kad ir neratifikuota, perleidusi A?emaitijAi?? Vokietijai, taip pat analogiA?kos Vytauto pasiraA?ytos sutartys (1384 m. ir 1390 m.). Beje, A?is valdovas ir vAi??liau, spaudA?iamas politiniA? aplinkybiA?, net du kartus VokieA?iA? ordinui perleido A?emaitijAi?? (1398 m., 1404 m.)

Turint galvoje tokA? politinA? kontekstAi??, nesunku suvokti, kodAi??l A?emaitija buvo gerokai atitrAi??kusi nuo kitA? Lietuvos A?emiA?. Beje, A?emaiA?iai gana A?tariai A?iAi??rAi??jo ir A? Lietuvos krikA?tAi??, ir A? kitus Vytauto projektus, nes jiems christianizacija labai ilgai buvo nelaisvAi??s primetimo sinonimas.

Kalbant apie Lietuvos krikA?tAi??, turime minAi??ti, kad labai svarbu buvo tai, per kAi?? jis bus priimamas. Lietuvos DidA?iojoje KunigaikA?tystAi??je buvo nemaA?ai staA?iatikiA?, yra liudijimA?, jog bAi??ta minA?iA? priimti krikA?tAi?? per RytA? BaA?nyA?iAi??. O kaip su A?emaitija?

Iki XV a. dabartinAi??s A?emaitijos teritorijoje krikA?to klausimas buvo iA?kilAi??s ne vienAi?? kartAi??. A?ia pirmiausia reikAi??tA? prisiminti ApuolAi?? ir A?v. Ansgaro misijAi?? IX a. Jau kalbAi??jome apie nepalankA? krikA?A?ionybei A?emaitijos gyventojA? nusistatymAi?? XIII a., bet labai netikAi??tai ir A?iuo laikotarpiu iA?kilo tam tikrA? krikA?to apmAi??stymo atvejA?. Kaip pavyzdA? galima paminAi??ti vidaus karo laikotarpA?. Mindaugo persekiojamas Dausprungo sAi??nus Tautvilas su savo dAi??de Vykintu 1249 m. pagalbos ieA?koti vyko pas pirmojo svainA?, HaliA?oai??i??VolynAi??s kunigaikA?tA? DanieliA?.

Pats vykimo faktas dar nieko nestebintA?, taA?iau svarbu, kokA? planAi?? rengAi?? staA?iatikio, bet netrukus bandA?iusio orientuotis ir A? katalikybAi??, Danieliaus aplinka. Juk kaip tik iA? Danieliaus Tautvilas vyko A? RygAi?? ir ten 1250 m. krikA?tijosi, o jo dAi??dAi?? Vykintas tuo pat metu vyko A? A?emaitijAi??.

Akivaizdu, kad tiek vienas, tiek ir kitas telkAi?? jAi??gas prieA? MindaugAi??. Galima pagrA?stai spAi??ti, jog Vykintas pritarAi?? Tautvilo krikA?tui. Tad bent jau daliai to meto A?emaitijos kilmingA?jA? krikA?to klausimas dar nebuvo peraugAi??s A? nelaisvAi??s bei karo dilemAi??, ir susiklosA?ius aplinkybAi??ms jis galAi??jo iA?kilti kaip priimtinas sprendimas.

Kita vertus, Tautvilo katalikiA?kam krikA?tui turAi??jo pritarti, o gal net jA? pasiAi??lyti ir pats HaliA?oai??i??VolynAi??s kunigaikA?tis. Tad ieA?kant politinAi??s perspektyvos staA?iatikiA? kunigaikA?A?io aplinkoje turAi??jo dalyvauti ir Vykintas.

Per uA?sitAi??susius XIV a. karus A?emaiA?iai ne kartAi?? susidAi??rAi?? su alternatyvaAi??ai??i?? krikA?tas arba gyvybAi??. Bene labiausiai istoriografijoje iA?garsAi??jo A?ekijos karaliaus Jono LiuksemburgieA?io A?ygis A? A?emaitijAi??, kurio metu iA?eities nebeturAi??jAi?? MedvAi??galio gynAi??jai 1329 m. vasario 2 d. priAi??mAi?? krikA?tAi??. Nurodomas A?spAi??dingas gynAi??jA? skaiA?iusAi??ai??i?? net 6000. Tad bAi??tA? galima sakyti, kad A?emaitija taip pat turAi??jo galimybiA? krikA?tui, taA?iau beveik iA?imtinai A?ios galimybAi??s krypo VakarA? krikA?A?ionybAi??s link.

KAi?? baltA? religijos iA?paA?inAi??jai, vertinant politinAi??s istorijos poA?iAi??riu, prarado ir kAi?? laimAi??jo priimdami EvangelijAi??? Kiek tai sugebAi??jo A?vertinti ano meto politiniai ir dvasiniai vadovai?

Net ir dabar istorikams sunku nurodyti, kokiA? pasekmiA? atneA?davo panaA?aus pobAi??dA?io, kaip kad 1329 m., krikA?tas. GreiA?iausiai ne visi piliA? gynAi??jai nuo jo atsimesdavo. Dar sunkiau pasakyti apie tokius A?mones, kurie, anot A?inomo XX a. vidurio vokieA?iA? teologo K. Rahnerio, galAi??jo tapti anoniminiais krikA?A?ionimis. Deja, uA?uominA? A? informacijAi??, pagrindA?ianA?iAi?? atsimetimAi??, ar atvirkA?A?iaiAi??ai??i?? naujojo tikAi??jimo pastovumAi??Ai??ai??i?? kol kas labai maA?ai.

Jei kalbAi??tume apie radimo ir praradimo aspektAi??, neiA?vengiamai reikAi??tA? atkreipti dAi??mesA? A? tai, kad jau XIII a., vos tik Mindaugui A?tvirtinus Lietuvos valstybAi?? krikA?A?ioniA?kojo pasaulio valstybiA? kontekste, neiA?vengiamai reikAi??jo galvoti ir apie atitinkamAi?? valstybAi??s valdymo mechanizmo sutvarkymAi??, apie diplomatinAi?? veiklAi??, ano laikotarpio politiniA? kontekstA? iA?manymAi??.

ReikAi??jo atitinkamai iA?silavinusio politinio elito, o tai galAi??jo suteikti tik uA?sienyje buvusios aukA?tosios mokyklos ir A?takingiausiA? valdovA? dvarai. Be iA?silavinusio politinio elito buvo neA?manoma galvoti apie sAi??kmingAi?? valstybAi??s raidAi??. KrikA?tas tokioms galimybAi??ms plaA?iai atvAi??rAi?? duris. Be kita ko, net ir LDK plAi??trai rytA? kryptimi reikAi??jo analogiA?ko iA?manymo.

buy maxifort online.

Apskritai, net nelieA?iant individualaus dvasinio gyvenimo, tai tokia plati tema, kad vargu ar A?manoma apibrAi??A?ti bent jau didesnAi?? problemA? dalA?. Galima tik iA?sakyti nuomonAi??, jog, norint sAi??kmingai dalyvauti ano laiko tiek politiniame, kultAi??riniame, o kartais net ir prekybiniame-Ai??kiniame gyvenime, t. y., siekiant iA?saugoti ir stiprinti valstybAi??, krikA?tas bei naujai klostomas dvasinis gyvenimas buvo bAi??tinas.

Kaip konkreA?iai vyko A?emaitijos chistianizacija?

Labai vaizdA?iai turimuose A?altiniuose christianizacijos pradA?ia yra apraA?yta E. S. Piccolaminio ai??zKosmografijojeai???, pasirodA?iusioje XV a. antroje pusAi??je. Ten uA?fiksuota, kaip XV a. pradA?ioje krikA?A?ionybAi?? A?emaitijoje platino Jeronimas iA? Prahos: ai??zPagaliau [Jeronimas] pasiekAi?? kitas gentis, kurios garbino dvasioms paA?vAi??stus miA?kelius ir manAi??, kad iA? visA? miA?keliA? yra vienas, vertas didesnio garbinimo. Ai??iai genA?iai [Jeronimas] daug dienA? kalbAi??jo, aiA?kino mAi??sA? tikAi??jimo tiesas, pagaliau liepAi?? miA?kelA? iA?kirstiai??i??ai???

AiA?ku, panaA?us A?siverA?imas A? gyvenimAi?? negalAi??jo bAi??ti sutiktas palankiai. KonkreA?iu atveju A?monAi??s kreipAi??si A? VytautAi??, o pastarasis JeronimAi?? atA?aukAi?? ir iA?siuntAi?? iA? valstybAi??s.

A?ia minimas laikotarpis, kai dar nekalbama apie baA?nyA?ias ir nuolatinA? kunigA? rezidavimAi?? prie jA?. IA? E. S. Piccolaminio apraA?ymo galima labai gyvai A?sivaizduoti misijos eigAi??. A?ia pirmiausia reikAi??tA? atkreipti dAi??mesA? A? tai, kad Jeronimas iA? Prahos, atvykAi??s A? konkreA?iAi?? vietAi??, pirmiausia ai??zdaug dienA? kalbAi??jo, aiA?kino mAi??sA? tikAi??jimo tiesasai???. Apie mokymAi?? kalbama ir per 1413 m. valdovA? Jogailos bei Vytauto vykdytAi?? A?emaiA?iA? krikA?to akcijAi??. J. DlugoA?as nurodo, jog Jogaila iA?vertAi?? A? A?emaiA?iams suprantamAi?? kalbAi?? pagrindines maldas, o akcijos metu buvo mokoma pagrindiniA? tikAi??jimo tiesA?.

Taip kaip ir per Lietuvos krikA?tAi??, vargu ar A?emaitijoje buvo krikA?tijama panardinant upAi??jeAi??ai??i?? vis dAi??lto A? A?A? kraA?tAi?? buvo susiruoA?ta, jei tikAi??sim J. DlugoA?u, apie A?v. Martyno dienAi??, t. y. apie lapkriA?io 11-Ai??jAi??. GreiA?iausiai ir A?ia buvo pasitenkinta uA?pilant A?vAi??sto vandens ant galvos. Apie tai, kad tikAi??jimo tiesA? mokAi?? didikA? lydimi 1417 m. A?emaitijoje misijon iA?sirengAi?? Vilniaus ir Lvovo vyskupai, kalba to laiko A?altiniai. Net ir A?steigus pirmAi??sias baA?nyA?ias, labai svarbi vieta turAi??jo atitekti misijA? veiklaiAi??ai??i?? baA?nyA?iA? tinklas iki pat XVI a. vidurio ir pabaigos buvo per retas, kad bAi??tA? galima be jos apsieiti. Kiek galima sprAi??sti iA? iA?likusiA? A?altiniA?, vietos gyventojA? pasiprieA?inimo daugiausia buvo sulaukiama pradiniu katechizacijos laikotarpiu, t. y. tada, kai misionieriai, katechetai dar ieA?kojo savo veiklai sAi??kmingos bendravimo formos. Bet jau XV a. treA?iajame deA?imtmetyje aA?tresniA? susidAi??rimA?, bent jau tokiA?, kaip apraA?yta E. S. Piccolaminio tekste, A?altiniai nebefiksuoja. Labai svarbA? vaidmenA? sielovados darbe suvaidino klebonai, kiti parapijose dirbAi?? kunigai. Jiems ir teko pagrindinAi?? katechizacijos naA?ta.

AiA?kinant pagrindines tiesas tankAi??janA?iame baA?nyA?iA? tinkle turAi??jo bAi??ti panaudojamos ne tik sakyklos, bet lankomi ir parapijos teritorijos gyventojai. Prie A?emaiA?iA? vyskupijos baA?nyA?iA? nuo XV a. antrosios pusAi??s, o ypaA? nuo XVI a. pirmosios pusAi??s vis daA?niau imtos steigti mokyklos. Jose bAi??tent parapijA? dvasininkai daA?niausiai ir bAi??davo pirmaisiais ne tik pagrindiniA? tikAi??jimo tiesA? mokytojais. O A?ia jau turAi??tumAi??me kalbAi??ti ir apie pradinio A?vietimo A?staigA? tinklo klostymAi??si parapijose.

Kaip formavosi pirmoji A?emaitijos baA?nytinAi?? struktAi??ra: vyskupija ir parapijos?

A?emaiA?iA? vyskupijos struktAi??ros formavimuisi pirmAi?? postAi??mA? davAi?? Konstancos BaA?nytinis susirinkimas, kuris 1416 m. rugpjAi??A?io 11 d. A?galiojo Vilniaus ir Lvovo vyskupus pakrikA?tyti A?emaitijAi?? ir A?steigti vyskupijAi??. Ai??iAi?? misijAi?? Vilniaus vyskupas Petras ir Lvovo vyskupas Jonas sAi??kmingai atliko jau kitais metaisAi??ai??i?? apie tai byloja didA?iojo Lietuvos kunigaikA?A?io Vytauto 1417 m. spalio 28 d. aktas. J. DlugoA?o teigimu, tuo metu Medininkuose turAi??jo bAi??ti A?steigta katedra, o vyskupijojeAi??ai??i?? 12 baA?nyA?iA?. Vyskupijos veiklos pradA?ioje baA?nyA?iA? tinklas plAi??tAi??si labai lAi??tai, daugiausia valdovA? arba vyskupo fundacijA? dAi??ka. Kadangi vyskupo materialinAi??s galimybAi??s plAi??sti baA?nyA?iA? tinklAi?? buvo menkos, aktyviau A?iame procese dalyvauti jis negalAi??jo.

Ai??i padAi??tis ryA?kiau pasikeitAi?? XV a. antrojoje pusAi??je bei XVI a. pradA?ioje. Tuo metu materialiai jau buvo sustiprAi??jusi A?emaitijos bajorija, ji pradAi??jo aktyviau steigti savo funduojamas baA?nyA?ias. XVI a. antrojoje pusAi??je A?emaiA?iA? vyskupija buvo suskirstyta A? 3 dekanatusAi??ai??i?? LuokAi??s, ViduklAi??s ir Virbalio. Augo parapiniA? baA?nyA?iA? skaiA?ius, XV a. pabaigoje buvo apie 20 baA?nyA?iA?, XVI a. viduryjeAi??ai??i?? 45, o A?io amA?iaus pabaigojeAi??ai??i?? per 60. Atitinkamai augo ir dekanatA? skaiA?ius. 1636 m. A?emaiA?iA? vyskupijos sinodo medA?iagoje nurodoma, kad jA? jau buvo 6Ai??ai??i?? KraA?iA?, Rietavo, JoniA?kio, Skuodo, Ai??eduvos bei Virbalio. Jie jungAi??, kaip nurodo to paties Sinodo medA?iaga, net 96 baA?nyA?ias.

Nors baA?nyA?iA? tinklas XVai??i??XVI a. pirmojoje pusAi??je buvo retas, nereikAi??tA? sumenkinti A?iuo laikotarpiu kunigA? nuveikto sielovados darbo. Nepaisant krizAi??s XVI a. pradA?ioje prasidAi??jus reformacijai ir daA?nai nykiai pieA?iamA? katalikA? baA?nyA?iA? vaizdA? 1579 m. vizitacijoje, vis dAi??lto reikia pripaA?inti, kad tuo metu A?emaitijoje jau veikAi?? stiprios parapijA? bendruomenAi??s, kurios savo pareiga laikAi?? ne tik priA?iAi??rAi??ti baA?nyA?ios fizinAi?? bAi??klAi??, bet ir skundAi??si vizitatoriui dAi??l vieno ar kito kunigo blogai atliekamo sielovados darbo. Tad palyginti per trumpAi?? laikotarpA? pagrindiniai tikslai A?emaiA?iA? vyskupijoje buvo pasiekti.

A?emaiA?iA? vyskupijoje ypaA? aktyviai padAi??tis pradAi??jo keistis po Tridento BaA?nytinio susirinkimo, ganytojaujant vyskupui Merkeliui GiedraiA?iui (1576ai??i??1609). Reikia pabrAi??A?ti, kad ir XVII a. pradA?ioje, siekiant sAi??kmingai A?gyvendinti sielovados darbAi??, dar reikAi??jo pasaulieA?iA? administratoriA? pagalbos. Buvo reikalingos ir atskiriems dvarams ar net valsA?iams skirtos instrukcijos, kuriose, A?alia privalomA? laikytis pareigA? BaA?nyA?iai, nurodoma ir bausmiA? uA? nurodymA? nepaisymAi?? sistema. DvasininkA? ir pasaulieA?iA? pastangos davAi?? vaisiA?Ai??ai??i?? jau XVIII a. pabaigoje susiformavo ir literatAi??roje daA?nai pasitaikantis apibAi??dinimasAi??ai??i?? Ai??ventoji A?emaitija.

Brandinant A?A? rezultatAi?? labai daug nuveikAi?? beveik visi vyskupijos ganytojai, bet ypaA? iA?siskiria jau minAi??tas Merkelis Giedraitis, Jurgis TiA?keviA?ius (1633ai??i??1649), Antanas TiA?keviA?ius (1740ai??i??1762), Juozapas Arnulpas Giedraitis (1802ai??i??1838). XIX a. ne tik A?emaitijos vyskupijos, bet ir visos Lietuvos istorija neA?sivaizduojama be Motiejaus ValanA?iaus (1850ai??i??1875). O kur dar daugelis iA?skirtiniA? gabumA? turAi??jusiA? kunigA?, vienuoliA?, pleA?iant baA?nyA?iA? bei vienuolijA? tinklAi??, aktyviai dalyvavusiA? pasaulieA?iA?. Tarp pastarA?jA? bAi??tA? galima iA?skirti ir JonAi?? KarolA? ChodkeviA?iA?, kurio didelio rAi??pesA?io dAi??ka 1616 m. buvo A?steigta bei sAi??kmingai veikAi?? jAi??zuitA? vadovaujama kolegija KraA?iuose.

A?emaitija buvo apkrikA?tyta vAi??liau nei kita Lietuvos teritorija. Ar galima teigti, kad A?ios dalies christianizacija vAi??lavo, palyginti su likusia Lietuvos dalimi? Ar galime kalbAi??ti apie A?emaitijos krikA?A?ioniA?kos tradicijos specifinius bruoA?us?

A?velgiant tik A? materialines iA?raiA?kas, A?emaitija, palyginti su visa Lietuva, vAi??lavo kuriant baA?nytinA? tinklAi??. TaA?iau ne visada materialinAi?? iA?raiA?ka tiksliai atspindi dvasinAi?? bAi??klAi??. Juk neatsitiktinai XVIII a. pabaigoje raA?oma apie Ai??ventAi??jAi?? A?emaitijAi??. Toks apibAi??dinimas tikrai nebuvo vien vieA?A?jA? ryA?iA? reikalas, nes teko patirti tikrai sudAi??tingA? iA?bandymA?, kurie atskleidAi?? A?emaiA?iA? iA?tikimybAi?? tikAi??jimui. Pakanka paminAi??ti 1886 m. KAi??staiA?iA? baA?nyA?ios gynybAi??, kuri sutraukAi?? ne tik vietinius, bet ir nutolusiA? vietoviA? tikinA?iuosius, taip pat 1893-iaisiais KraA?iA? baA?nyA?ios gynybAi??.

Tai, kad stipri krikA?A?ioniA?ka dvasia A?emaitijoje buvo gyva ir XX amA?iuje, gali patvirtinti kiekvienas, kas atmena sovietmeA?iu vykusius A?emaiA?iA? Kalvarijos ar Ai??iluvos atlaidus. Taip pat A?spAi??dingas atlaidA? tradicijas iA?laikAi?? ir atskiros parapijos. Ko gero, A?iAi?? dvasiAi?? geriausiai A?iuo metu gali perteikti tikinA?iA?jA? sukurti ir neatsiejama gyvenimo dalimi tapAi?? ai??zA?emaiA?iA? Kalvarijos kalnaiai???, su kuriais A?emaitis subrAi??sta kaip tikintysis, su kuriais nesiskiria visAi?? sAi??moningAi?? savo, kaip krikA?A?ionio, gyvenimAi??, kurie jA? palydi ir A? amA?inAi??jA? atilsA?.

Kalbino Saulena A?iugA?daitAi??