Svetimas tobulumas. Kristinos GentvainytAi??s fotografija

A?URNALAS:Ai??FOTOGRAFIJA
TEMA: Fotografija Lietuvoje
AUTORIUS:Ai??Kristina SadauskienAi??

DATA: 2012-12

Svetimas tobulumas. Kristinos GentvainytAi??s fotografija

Kristina SadauskienAi??

Uostamiestyje jau trimis bangomis ritosi fotografijos projektas ai??zKitiai???. Projekto tikslas ai??i?? miesto fotografA? bendruomenAi?? paA?vairinti ai??zkitaisai???, naujais, veidais ir vardais.

Projekto dalyviai eksperimentavo fotografijos galimybAi??mis. Ai??domiausi (mano subjektyviu vertinimu) darbai, kuriuose fotografija susitinka su kompiuterinAi??mis manipuliacijomis. Ai?? visus ai??zfotoA?opusai??? senieji fotografai daA?nai tebeA?velgia gana paniekinamai, esAi?? tai A?aidimai, mAi??ginimai uA?maskuoti nekompetencijAi??, net fotografijos iA?davystAi??. Visgi negalima nepastebAi??ti, kad medijA? sintezAi?? leidA?ia atverti naujAi?? platA? prasminA? laukAi??. Be to, nauja meninAi?? kalba yra natAi??rali kintanA?io pasaulio iA?dava.

IA? projekto dalyviA? norisi iA?skirti eksperimentinius Kristinos GentvainytAi??s darbus. Tamsios, abstrakA?ios, iA? paA?iAi??ros tylios, kiek gotiA?kos industrinAi??s konstrukcijos ai??i?? mAi??slios, tobulos simetrijos fotocitatos.

Projekto parodose buvo eksponuoti K. GentvainytAi??s darbai, kuriuose vyrauja industrinAi??s abstrakcijos. Tiesa, jaunosios kAi??rAi??jos portfolio cialis paiement paypal. esama ir kitA? teminiA? krypA?iA?. TaA?iau pagrindinAi?? ir ryA?kiausia juos vienijanti gija ai??i?? tamsus koloritas.

Nenorint blaA?kytis A?iame tekste bus paliestos tik ai??zKiti 2ai??? projekte pristatytos serijos ai??zSimetrijaai??? fotografijos.

Pirmas A?vilgsnis A? fotografijas, be visA? kitA? nuo stebinA?io subjekto kultAi??rinio skonio priklausanA?iA? potyriA?, kelia sutrikimAi??. Sutrinkama, nes vaizdas, nors ryA?kus ir, rodos, iA?kalbingas, sunku perprasti, kas yra regima. Kosminio laivo variklis? Mutanto egzoskeletai? TransformatorinAi??s? KaA?kokios sudAi??tingos technikos fragmentai? StebAi??tojas yra paklaidintas gAi??dA?ioje spAi??lioniA? erdvAi??je, jis priverstas judAi??ti apA?iuopomis. Nesinori klijuoti abstrakcijos etiketAi??s: nors ir niekaip nepavyksta identifikuoti fotografijos erdvAi?? uA?pildanA?iA? objektA?, jA? struktAi??riniai elementai priklauso mAi??sA? suvokiamam pasauliui ai??i?? A?tai laidas, A?tai varA?tas, A?tai tas, kAi?? maA?iau kompiuterio viduriuose. Akivaizdu, kaA?kas iA? technikos pasaulio. A?ia norisi prisiminti natAi??ralistA? kritikAi?? A?mogaus ir A?rankio atotrAi??kiui, kuris randasi A?sigalint sudAi??tingoms technologijoms (ne bet kuris paaiA?kintA? paprasA?iausio buities prietaiso veikimo principus ir konstrukcijAi??). K. GentvainytAi??s atvejis, jei ne intencionaliai, tai vis tiek kaA?kuo siejasi su minAi??ta kritika ai??i?? detalAi??s atrodo paA?A?stamos, bet visuma, A? kuriAi?? jos jungiasi, lieka paslaptis.

K. GentvainytAi??s fotografijos nepasiduoda staigiai akistatai. Jos ragina ieA?koti kitA? atpaA?inimo ir suvokimo bAi??dA?. Tad skaitymo procesas prasideda nuo vaizdo organizacijos analizAi??s. FotomontaA?uose gausu detaliA?, kuriA? priklausomybAi??s ryA?iai sunkiai suvokiami, taA?iau netrukus pastebi A?A? tAi?? bendro ai??i?? centravimAi??: tiesios ar gaubtos linijos tAi??siasi link centrinio elemento arba jA? apsupa. Centrinis elementas ai??i?? daA?niausiai masyvus, vientisas ar sudAi??tinis objektas. Centro ir periferijos santykis darbuose gali bAi??ti iA?reiA?kiamas kaip smulkaus ir stambaus opozicija. Ir nors skaitant figAi??ratyviai sunku suprasti, kas yra vaizduojama, kuriama regimybAi??, jog vaizduojamas darinys yra didA?iulis ir, galbAi??t, dar didesnio objekto dalis. Prielaida, jog kAi??riniuose uA?fiksuotas tik kaA?kieno fragmentas, kyla dAi??l to, jog daugeliu atveju periferijoje esantys elementai dingsta uA? rAi??mA?, pasAi??dami A?tarimAi??, kad jie tAi??siasi toliau, jungiasi su dar kaA?kuo.

Atkreipiant dAi??mesA? A? chromatines kategorijas pirmiausia pastebimas vyraujantis monochromiA?kumas. Dauguma darbA? nespalvoti. Jei esama kitA? spalvA? ai??i?? jos daA?niausiai tik iA?skiria kai kuriuos vaizdAi?? sudaranA?ius elementus ir taip pabrAi??A?ia visumos masyvumAi??. FotomontaA?uose galima pastebAi??ti ir vienodas medA?iagines elementA? savybes, kurias galima apibAi??dinti kaip metaliA?kumAi??. Vieni pavirA?iai blizga A?altu metalu, kiti yra ardomi gruoblAi??tumo, tarsi sugrauA?ti rAi??dA?iA?, paveikti laiko. DAi??l savo metaliA?kos sandaros konstrukcijos suvokiamos kaip statiA?kos, nes metalas juk tvirtas, nelankstus. Taigi regimi objektai nejudrAi??s. MetalinAi?? sudAi??tingA?jA? dariniA? prigimtis juos taip pat apibrAi??A?ia kaip dirbtinus. FotografijA? fono plokA?tuma ai??i?? nebyli. Joje neaptinkama jokiA? daiktA? ai??i?? tik arba akinanti A?viesa, arba sugerianti tamsa. Ai??alia metaliniA? konstrukcijA? nematyti ai??zaptarnaujanA?io personaloai???, taip pat neiA?duodamas procesas, kuriam jos tarnautA?. NeA?inia, A?mogiA?kojo faktoriaus buvimo trAi??kumas, tamsa ir A?altuma ar statiA?kumas kuria nekasdieniA?kos, neA?prastos erdvAi??s pojAi??tA?. Ji atrodo tarsi priklausanti kitam pasauliui ai??i?? svetima mAi??siA?kiam. Ta fono tuA?tuma kartu su vaizduojamA? objektA? statiA?kumu ir masyvumu taip pat nurodo ir nebylumAi??. A?velgiant A? fotomontaA?us atrodo, kad tie didA?iuliai konstruktai yra nebylAi??s. Apie temporalinius parametrus kalbAi??ti sunku, nors fantastiniA? filmA? iA?paikinta sAi??monAi?? tuoj atpaA?A?sta kai kuriuos fragmentus kaip futuristinius ar net priklausanA?ius kosminiA? uA?kariavimA? ateiA?iai.

Skaitant A?iA? industrine dvasia dvelkianA?iA? kAi??riniA? topologines gaires pastebima, kad visus juos dalija vertikali centrinAi?? aA?is, o viena kAi??rinio pusAi?? veidrodiniu bAi??du atkartoja kitAi??. DeA?inAi??je ir kairAi??se vaizdo pusAi??se esantys elementai identiA?ki. Ai??siA?iAi??rAi??jus A? centrinius masyvius objektus kai kur pastebimos ai??znenatAi??raliosai??? jungtys, gaubtai susieinanA?ios paA?iame centre, ai??i?? primena suveriamus veidrodA?ius, kurie atspindA? gali padauginti begalAi?? kartA?. AiA?kAi??ja konstrukcijA? prigimtis ai??i?? paskiri fragmentai dubliuojami veidrodiniu principu, o vAi??liau suglaudA?iami uA?maskuojant sandAi??ros linijAi??.

Tiesa, tai, kaip regimieji objektai yra sukurti, nAi??ra svarbiausia. Nors intriguoja jA? funkcija, ji taip pat nAi??ra svarbi. Jie, nebyliai iA?sirikiavAi?? jaunosios fotografAi??s darbuose, suteikia progAi?? pasvarstyti apie tobulumo svorA?. Prisiminkime, kad serija pavadinta ai??zSimetrijaai???. Termino pasitikrinimas ai??i?? TarptautiniA? A?odA?iA? A?odynas padeda iA?skleisti visas jo reikA?mes: SimA?trija [gr. symmetria ai??i?? atitikimas]: 1. daliA?, esanA?iA? prieA?ingose skirianA?iosios linijos (simetrijos aA?ies) arba centro (simetrijos centro) pusAi??se, veidrodiA?kas tapatumas; 2. fiz. sistemos erdvinis arba jos fiz. dAi??snius iA?reiA?kianA?iA? matematiniA? struktAi??rA? taisyklingumas.

Taigi A?odyne minimas tapatumas ir taisyklingumas. Jie siejami su proporcingumu, tolygumu, sutikimu su taisyklAi??mis, taigi ir su normalumu, tvarka, pastovumu. Nereikia giliai atmintyje ieA?koti asociacijos su aukso pjAi??viu, mAi??ginimu atrasti universalA? groA?A?, matu. ElementA? tvarkingumas siejasi su estetiA?kumu. Simetrija yra A?prastas dalykas, gamtoje jos esti A?vairiA? atmainA? (spindulinAi??, veidrodinAi??), bet daA?niausiai ji nAi??ra ideali. MedA?io lapas ar A?mogaus veidas iA? pirmo A?vilgsnio atrodo simetriA?ki, bet A?siA?iAi??rAi??jus geriau pasimato daugybAi?? skirtumA?.

K. GentvainytAi??s fotomontaA?ai ai??i?? tobulos veidrodinio atspindA?io simetrijos eksperimentas. Jo rezultatas stebAi??tojui sukelia estetinA? pasigAi??rAi??jimAi??, traukia akA?. Vaizduojami objektai yra A?alti, neizoliuoti montaA?A? erdvAi??je (lyg besikAi??sinantys prasitAi??sti uA? rAi??mA?), nutolAi??, nepaA?inAi??s.

Taigi tobulumas pasirodo galimas tik bAi??damas neorganinAi??s kilmAi??s. Jis sukonstruotas, paslaptingas, svetimas, negyvas.

generic tri mix gel.

Kiberpanku alsuojantys fotomontaA?ai ai??i?? nepaneigiamai A?domus eksperimentas, viliojantis A?dAi??miau pasvarstyti apie stereotipinAi?? groA?io ir tobulumo sampratAi??. Ai??iuose kAi??riniuose tobulumas stoja viename polyje su mechaniA?kumu, A?altumu, statiA?kumu, tad natAi??raliai kitame polyje iA?kyla gyvumas, A?iluma, dinamika ir… asimetrija ai??i?? tai, kas apibrAi??A?ia A?mogA?.