SvetimA? A?odA?iA? reikA?mAi??s

A?URNALAS:Ai??FOTOGRAFIJA
TEMA: Fotografija
AUTORIUS:Ai??AgnAi?? NaruA?ytAi??

DATA: 2012-12

SvetimA? A?odA?iA? reikA?mAi??s

AgnAi?? NaruA?ytAi??

Su IndrAi??s Ai??erpytytAi??s (g. 1983) kAi??ryba pirmAi?? kartAi?? susidAi??riau 2007 m. Edinburge, uA?sukusi A? ai??zStillsai??? fotografijos galerijAi?? (vienAi?? svarbiausiA? JungtinAi??je KaralystAi??je). Ten buvo eksponuojamas jos darbas ai??zTylos bAi??visai??? (ai??zA State of Silenceai???), 2006 m. apdovanotas Jerwood fotografijos premija[1]. Tai A?spAi??dingas laimAi??jimas, nes I. Ai??erpytytAi?? ir kiti trys jauni fotografai (Zoe Hatziyannaki, Peter Oetzmann ir Paul WinchAi??Furness) buvo atrinkti iA? 670 pretendentA?. SkaiA?iai reikA?mingi ai??i?? jie yra tarsi kAi??rinio skleidA?iamos energijos matas, energijos, kurios prireikia, kad iA?kiltum tokioje A?alyje kaip JungtinAi?? KaralystAi??, traukianA?ioje protus iA? viso pasaulio, kunkuliuojanA?ioje idAi??jomis, turinA?ioje gilias kritinio mAi??stymo tradicijas. Ten nepakanka turAi??ti aukA?tojo mokslo diplomAi??, bAi??ti A?iaip neblogu menininku ir paA?inoti kAi?? nors svarbioje institucijoje. Reikia visko maA?iusios A?iuri akyse uA?temdyti daugiau nei A?eA?is A?imtus kAi??riniA?. I. Ai??erpytytAi??s darbas turAi??jo tiek jAi??gos ai??i?? tAi?? pajutau, kai jis sustabdAi?? kasdienybAi??s labirintuose klaidA?iojusias mintis, vos tik A?Ai??jus A? galerijAi??.

Pirmiausia veikAi?? atspaudA? dydis ir lygi, beveik sterili tamsa, tobulai iA?ryA?kinanti pirmame plane, prie pat manAi??s, padAi??tus daiktus ai??i?? iA?didintus, blausiai A?vytinA?ius. IA?didintus tiek, kad prilygtA? A?mogui ai??i?? kaip paaiA?kAi??jo, tie daiktai buvo vietoj A?mogaus, Albino Ai??erpyA?io, IndrAi??s tAi??vo, Lietuvos saugumo tarnybos vadovo, 2001 m. A?uvusio autoavarijoje ai??i?? tokia buvo oficiali mirties versija[2]. Ai??tai kodAi??l jie tokie pamAi??kliA?ki, lyg nusikaltimo daiktiniai A?rodymai, savo apA?iuopiamu fiziniu kAi??nu atstojantys A?ia nesantA? A?mogaus kAi??nAi??: A?sivaizduoju, kad galiu paliesti pynutAi??, juosianA?iAi?? uniforminAi?? kepurAi?? su snapeliu, blizgA? parvirtusio telefono, spausdinimo maA?inAi??lAi??s pavirA?iA?, nutrinto lagamino sagtis, perbraukti per A?iek tiek nelygA? popieriaus stirtos A?onAi??, uA?uosti dar neiA?pakuotA? baltiniA? kvapAi??. Tamsos scena atskiria tuos daiktus nuo kasdienio naudojimo, jie A?ia primena skulptAi??ras, lyg nuA?A?iuvAi?? paminklai, esantys pusiau nebe A?ia ai??i?? pusiau anapus. JA? anapusybAi??s tamsa tai???li ai??i?? slogiai, bauginamai ir kartu ai??i?? dengdama paslaptA?, kaA?kAi?? uA?gniauA?dama, dusindama ai??i?? rAi??kdama. Gal todAi??l interneto komentatorius fotografas ZoltA?nas JA?kay paraA?Ai??, kad A?i ai??ztyla labai garsiai???[3]. Taip veikia kAi??rinio vizualumas ai??i?? tikriausiai tokius vaizdus Gottfriedas Boehmas vadino ai??zstipriaisai???, steigianA?iais savAi?? tikrovAi??, pribloA?kianA?iais, neleidA?ianA?iais ginA?ytis, kurianA?iais ai??zbAi??ties prieaugA?ai???[4]. KartAi?? pamaA?ius, tokie vaizdai ima persekioti, nepaleidA?ia minties, verA?ia gilintis A? nutylAi??jimA? prieA?astis.

Prireikia A?iek tiek laiko, kad atA?lytum nuo to rAi??kianA?ios tamsos poveikio ir pradAi??tum matyti, kas pavaizduota, skaityti A?enklus. Tokia kepurAi?? su snapeliu man visada asocijuosis su sovietmeA?io prievartinAi??mis struktAi??romis, gatvAi??mis marA?iruojanA?iais kariA?kiais, bauginusiais neA?A?velgiamu uniformos (galios) anonimiA?kumu. Ir tamsos abstraktumas leidA?ia skleistis praeities vaizduotei, gimdanA?iai persekiojimo baimAi??s ir mirties vaizdinius. Dabar tokiA? kepuriA? nebepastebiu. Bet A?tai ai??i?? Lietuvos herbo vytis jos priekyje. Tai ai??i?? dabartinAi??s valstybAi??s atributas, esantis visiA?kai A?ia pat, o ne A?mAi??kA?A?iojantis iA? praeities. Tuomet tamsos anonimiA?kumas, grAi??smingi nutylAi??jimai, jos riksmas irgi priklauso dabarA?iai. Kaip ir mirties A?enklai: pargriuvusi kAi??dAi?? ir savo paties laidu apsivijAi??s telefonas ai??i?? nutraukta komunikacija, dar viena tyla, traA?kanti eterio tuA?tuma. Inkriminuojantys daiktai pasakoja apie konkretaus A?mogaus bAi??tA?: du gimimo liudijimai ai??i?? rusiA?kas ai??i?? tAi??vo ir lietuviA?kas ai??i?? dukters (ai??zStillsai??? galerijoje atpaA?A?stami man, bet ne daugumai kitA? A?iAi??rovA?), daug keliavAi??s lagaminas… ir tai viskas. Tai ai??i?? vieninteliai individualumo A?enklai; visi kiti daiktai priklauso ne A?mogui, o biurokratinAi??s maA?inos vienetui. A?mogaus erdvinAi?? ir laikinAi?? bAi??tis sutalpinama A? popierinio dokumento plokA?tumAi??, kuriAi?? per kelias sekundes sunaikina popieriaus smulkintuvas, A?ia demonstruojantis savo vidurius. Tai kulminacija. O epilogas ai??i?? (dukters) rankos nuo A?tampos iA?siA?ovusiomis gyslomis, spaudA?ianA?ios viena kitAi??, uA?gniauA?usios skausmAi??, gedinA?ios ai??i?? ir dabartyje, ir praeityje, ta pati neA?inios tyla sovietinAi??je ir nepriklausomoje Lietuvoje. Kad A?adintA? vaizduotAi??, skausmas turi bAi??ti nutylAi??tas, istorija ai??i?? nebaigta.

ai??zA State of Silenceai???, sako I. Ai??erpytytAi??, yra ne tik ai??zTylos bAi??visai???, bet ir ai??zTylos valstybAi??ai???: ai??zAi??is darbas kvestionuoja institucinAi?? neteisybAi?? ir biurokratinAi?? valstybAi??, kuriai mano tAi??tis priklausAi??.[5] Dabar vis labiau augant biurokratijai, stiprAi??ja ir A?io kAi??rinio vizualinis paveikumas. Konkreti mirtis vis labiau tolsta laike ai??i?? 2001-ieji dabar jau atrodo kaip kita era. TaA?iau popierinio gyvenimo pranaA?ystAi?? pildosi, laikas uA?verA?iamas popieriais ai??i?? baltais, tylinA?iais, verA?ianA?iais tylAi??ti. TylAi??ti kaip tylAi??ta penkiasdeA?imt sovietmeA?io metA?, tylAi??ti toliau, nes ir dabartinAi??je valstybAi??je nAi??ra teisiniA? instrumentA?, kuriuos pasitelkus bAi??tA? galima be baimAi??s ieA?koti tiesos. Nesaugumo jausmas liko panaA?us; paA?iai fotografei, neA?inanA?iai tikrosios tAi??vo A?Ai??ties prieA?asties, jis liko tas pats. Dabarties biurokratinAi?? Lietuvos valstybAi?? naikina bAi??tA? kaip naikino anoji Stalino, po to BreA?nevo sistema, tik taikiais metodais, beveik be kraujo. Ir ne tik Lietuva ai??i?? visa Europa tokia, kaip tik todAi??l kitA? A?aliA? pilieA?iai A?iame kAi??rinyje atpaA?A?sta savo patirtis.

Vis dAi??lto pavadinimo prasmAi?? ne dviguba, o net keturguba. Pavadinimo tyla, kaip ir vaizdo ramybAi??, iA? tikrA?jA? dengia nesaugumAi??, chaosAi??, tvarkos nebuvimAi??. BAi??tent tai ir pastebi tas pats ZoltA?nas JA?kay ai??i?? pargriuvAi??s telefonas, parvirtusi kAi??dAi??, nuA?iurAi??s lagaminas ai??zvizualizuoja betvarkAi??ai???. Bet jam tai ai??i?? universalija, ne konkreA?ios valstybAi??s, kurioje reikia gyventi, betvarkAi??. DirbtinAi??, reklaminAi?? biurokratijos tvarka slAi??pAi?? (sovietmeA?iu) ir tebeslepia betvarkAi??, bet kuo gilesnAi?? betvarkAi??, tuo daugiau jai reikia popierinAi??s tvarkos ir ai??zgero A?vaizdA?ioai???. Viskas, ir maskuojantis blizgesys, ir mirtis, ir betvarkAi??, uA?koduota tame paA?iame A?odyje ai??zstateai???: ai??zin stateai??? juk yra ir ai??ziA?kilmingumasai???, ai??zpompastikaai???, ai??zto lie in stateai??? ai??i?? tai bAi??ti iA?kilmingai paA?arvotam. Bet A?terpkime neA?ymA? neA?ymimAi??jA? artikelA? ai??zaai??? (esantA? I. Ai??erpytytAi??s kAi??rinio pavadinime) ir gausime ai??zin a stateai??? ai??i??ai??zsuverstasai???, ai??zsusijaudinAi??sai???, ai??znervingasai???, ai??zbeprotisai???. IA?kilmingas mirusiA?jA? kulto garbinimas paminklais, A?lovinant praeitA?, kurioje jau nuplautas kraujas ir smurtas, ir iA? proto varantis valstybAi??s abejingumas dabarA?iai, rAi??kaujant apie menkniekius, kad nesimatytA?, kaip dauginasi betvarkAi??. Ai??tai kAi?? perskaiA?iau I. Ai??erpytytAi??s parodoje ai??zStillsai??? galerijoje.

Bet neveltui pasakoju apie A?spAi??dA? ten, Edinburge, nes tyla nusako ir emigranto bAi??senAi?? ai??i?? tAi?? ypatingAi?? susvetimAi??jusios kalbos tylAi?? gyvenant tarp Anglijos ir Lietuvos, kai nesi visiA?kai nei A?ia, nei ten[6]. Tuomet pati trejus metus gyvenau tarp Vilniaus, Edinburgo ir Londono, nebeA?inodama, kam iA? tikrA?jA? priklausau, ar mano veiksmai turi kokiAi?? nors prasmAi??, ar mano darbai kam nors reikalingi. AtpaA?A?stu tAi?? jausmAi??, apie kurA? pasakoja fotografAi?? ai??i?? geriau tylAi??ti, nes vos prasiA?iosi, akcentas iA?duos, kad nesi A?ia A?eimininkAi??. Taip aplink tave auga tylos gniuA?ulas, tarsi tavo siela bAi??tA? apsivyniojusi vystyklais, idant taptA? kokonu, kuriame pasislAi??pusi gali pamaA?u transformuotis ai??i?? A? kaA?kAi??. Tokiame tylos gniuA?ule vaikA?A?iojau ir po ai??zStillsai??? (A?is A?odis irgi nurodo A? tylAi??!) galerijAi??, kol staiga pamaA?iau du jau minAi??tus gimimo liudijimus ai??i?? sovietinA? ir lietuviA?kAi??. Skirtingai nei popieriA? stirtos, spausdinimo maA?inAi??lAi?? ar kepurAi??, jie kalbAi??jo tik man. PamaA?iau juose A?rAi??mintAi?? Lietuvos istorijAi?? ir jos suspaustAi?? laikAi??, nes tiek nedaug pasikeitAi?? ai??i?? tik A?enklai. Tie trys tapatybAi??s A?enklai (du dokumentai ir Vytis) tik paryA?kino, kiek nutolAi??s I. Ai??erpytytAi??s pasakojimas nuo Lietuvos. A?ia vietiniA? Lietuvos fotografijos problemA? nerasi nAi?? pAi??dsako. UA?uot ieA?kojusi tautiA?kumo, fotografAi?? surado daiktus, kurie lyg biurokratinio mito archetipinAi??s figAi??ros gali apsigyventi bet kurios tautos atstovo A?sivaizdavimuose.

VAi??lesnis I. Ai??erpytytAi??s projektas ai??z(1944 ai??i?? 1991)ai??? vizualiai yra nuosaikesnis, kartu ir kvieA?iantis prisiminti istorijAi??, ir akivaizdA?iai parodantis atminties nusidAi??vAi??jimAi??[7]. JA? sudaro trys dalys: pastatA?, kuriuose pokariu buvo A?sikAi??rusios represinAi??s organizacijos NKVD, MVD, MGB, KGB, fotografijos tada ir dabar, tie patys pastatai, meistrA? iA?droA?ti iA? medA?io, ir miA?ko fotografijos (ai??zMiA?ko broliaiai???). Fotografijos iA? praeities ai??i?? nespalvotos, dabartinAi??s ai??i?? spalvotos. Pastatuose, kur anksA?iau buvo tardomi ir kankinami reA?imui netinkami A?monAi??s, dabar veikia bibliotekos, mokyklos, gyvena A?monAi??s. SovietmeA?iu viskas buvo pakeista taip, kad gyvenimo poreikiai numarintA? praeitA?, kad laikas iA?trintA? atmintA?. Bet galbAi??t A?ia veikAi?? ir mankurto sindromas, padedantis negirdAi??ti aukA? riksmo name, kuriame gyveni? DienoraA?tiA?kas nuotraukA? klijavimas languotame sAi??siuvinyje, A?alia tik kukliai pieA?tuku uA?raA?ant, kas A?ia buvo ir kas esti dabar, yra atsargumo kalba, tarsi norint iA?laikyti veiksmo slaptumAi??, vengiant atminties blyksniu trikdyti A?iA? namA? ramybAi??. Tai, regis, patvirtina ir dabar nufotografuotA? namA? vaizdai ai??i?? A? juos A?velgiama kiek iA? tolo, nepriartAi??jant, pro medA?ius, kartais ai??i?? prietemoje, kai ypaA? jaukiai atrodo viduje uA?sisklendAi??s gyvenimas. Tegu bAi??na…

Mediniai namukai ai??i?? iA?droA?ti kruopA?A?iai atkartojant visas smulkmenas ai??i?? dar labiau nutolAi?? nuo istorijos, jie, kaip ir visi maA?i dalykai, mieli. Tarsi A?rodymas, kaip geriausia elgtis su trauminAi??mis patirtimis, su nemaloniais istoriniais faktais ai??i?? paversti juos A?aisliuku, kurA? iA?sitraukus kartais galima uA?sitarnauti uA?uojautAi?? ar pagarbAi??. Man atrodo, kad I. Ai??erpytytAi??s fotografijA? ir objektA? neutralumas yra taktiA?kas bAi??das kalbAi??ti apie Lietuvos istorijAi?? vakarieA?iams, kuriems ji nepatogiai primena Ai??altojo Karo politinA? kompromisAi??. Tuomet jos knygai A?A?angAi?? raA?antis ai??zTate Modernai??? fotografijos skyriaus kuratorius Simonas Bakeris gali A?A?velgti sAi??sajA? su kitais panaA?iais meno objektais ir siurrealizmu, pasAi??mone, paslapties romantika, su Georgeai??i??o Batailleai??i??o idAi??ja, kad tokios vietos plyA?ta nuo A?tampos, kurios prireikia norint uA?mirA?ti trauminA? A?vykA?, bet visi tie posAi??kiai A? meno ir filosofijos kontekstus leidA?ia jam iA?vengti aA?triA? politikos briaunA?[8]. SantAi??ria meno kalba ai??zlaikydamasi etiketoai??? I. Ai??erpytytAi?? primena ir apie tai, kad tiesioginis susidAi??rimas su aukA? akimis, kaip panaA?iu laiku ir su ta paA?ia atminties atgaivinimo intencija KAi??stuA?io GrigaliAi??no sukauptame ai??zMirties dienoraA?tyjeai???, jiems, tais laikais savo namuose kaupusiems ai??zgerovAi??s visuomenAi??sai??? A?rodymus ir uA?daruose sodeliuose auginusiems gAi??les, bAi??tA? ai??znesuvirA?kinamasai???.

BAi??dama ai??zStillsai??? galerijoje pajutau, kaip dvelktelAi??jo A?altis ai??i?? iA? Lietuvos. Bet monumentalAi??s tyliA? daiktA? vaizdai tikriausiai iA?reiA?kAi?? universalA? troA?kimAi?? pasiprieA?inti mirA?iai ir individAi?? pajungiantiems galios mechanizmams, valstybAi??s leviatanams.

thailand online pharmacy.



[1] Jerwood Photography Award ai??i?? premija, teikta 2003ai??i??2008 m. novatoriA?kiausiai kuriantiems jauniems fotografijos menininkams JungtinAi??je KaralystAi??je, inicijuota ai??zPortfolioai??? A?urnalo.

[2] A?r. IndrAi??s Ai??erpytytAi??s internetinAi?? svetainAi??: http://www.indre-serpytyte.com.

[3] ZoltA?n JA?kay, ai??zIndre Serpytyte / A State of Silenceai???, in: http://zoltanjokay.de/zoltanblog/indre-serpytyte-a-state-of-silence.

[4] Erika GrigoraviA?ienAi??, Vaizdinis posAi??kis, Vilnius: Lietuvos kultAi??ros tyrimA? institutas, 2011, p. 33.

prednisone 10 mg dose pack rx.store.

[5] Joerg Colberg, ai??zA Conversation with Indre Serpytyteai???, in: Conscientious Extended, Jun 21, 2010, http://jmcolberg.com/weblog/extended/archives/a_conversation_with_indre_serpytyte.

[6] GiedrAi?? SteikAi??naitAi??, ai??zFotografAi?? I. Ai??erpytytAi??: menAi?? reikia paliestiai???, Moteris, 2010 m. lapkriA?io 19 d., http://www.moteris.lt/veidai/fotografe-i-serpytyte-mena-reikia-paliesti.d?id=59671509#ixzz28P2Z8fTS.

[7] Ai??is fragmentas publikuotas knygoje AgnAi?? NaruA?ytAi??, Lietuvos fotografija: 1990 ai??i?? 2010, Vilnius: ai??zBaltos lankosai???, 2011, p. xx. Padaryti nedideli pakeitimai.

[8] Simon Baker, ai??zIntroductionai???, IndrAi?? Ai??erpytytAi??, 1944ai??i??1991, published by IndrAi?? Ai??erpytytAi??, metai nenurodyti, p. Iai??i??VI.