Ai??viesa, perskrodusi kiautAi??

A?URNALAS:Ai??FOTOGRAFIJA
TEMA: Fotografija
AUTORIUS:Ai??Enrika StriogaitAi??

DATA: 2012-09

Ai??viesa, perskrodusi kiautAi??

Enrika StriogaitAi??

GalimybAi?? vieA?ai reikA?tis, jei paisai apibrAi??A?tA? dogmA?, jeigu tavo idAi??jos politiA?kai sAi??moningos, o veiksmai padeda partijai A?gyvendinti savo planus. Tai sAi??lygos, kuriomis sovietmeA?iu kAi??rAi?? Lietuvos fotografai, sako menotyrininkAi?? Margarita MatulytAi??.

Neseniai pasirodA?iusioje monografijoje “Nihil obstat: Lietuvos fotografija sovietmeA?iu” ji pateikia nuosekliAi?? Lietuvos fotografijos raidAi?? sovietmeA?iu, kurios sAi??lygoms apibAi??dinti naudoja baA?nytinAi??s cenzAi??ros formulAi?? nihil obstat (niekas neprieA?tarauja ai??i?? liet.).

Ai??-Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Gimiau ir augau gAi??dA?iais sovietiniais laikais, taA?iau, sistemos taisykles perpratusi jau vaikystAi??je, taip ir neiA?mokau prie jA? prisitaikyti. GalbAi??t dAi??l to taip vAi??lai, tik nepriklausomybAi??s metais, sugebAi??jau save realizuoti. Ai??i knyga atskleidA?ia vienAi?? mano mAi??gstamiausiA? moksliniA? interesA? sriA?iA? ai??i?? Lietuvos fotografijAi?? sovietmeA?iu,ai??? ai??i?? raA?ote knygos pradA?ioje ir iA?ties ai??i?? sovietinio laikotarpio kultAi??ra A?iandien jau tapo egzotika ir A?domi tema. Pasidalinkite savo patirtimi: kAi?? A?inojote ir konstatavote, jau remdamasi faktais (sovietinAi?? sistema savo neA?tikAi??tumu kartais dvelkia ezoterika), kAi?? atradote naujai, veikiant laiko, atsitraukimo distancijai?

Sovietinio laikotarpio fotografijos tyrimA? Ai??miausi tikrai ne dAi??l egzotikos. RAi??pAi??jo suprasti tuos sudAi??tingus kAi??rybinius procesus, kurie iki A?iol yra vertinami nevienareikA?miA?kai ir kelia ai??zaudrasai???. Tad tyrimo objektas nAi??ra palankus, nes kAi?? bepasakytum, bAi??tinai atsiras ir sutinkanA?iA?, ir kategoriA?kai prieA?taraujanA?iA?. Veikia emocijos, asmeniniai iA?gyvenimai ir prisiminimai. Matyt, dar per maA?a ta laiko distancija, kad visuomenAi?? sugebAi??tA? sovietmetA? vertinti neA?aliA?kai ir A?velgti A? jA? kaip A? vienAi?? vertingA? tautos istoriniA? patirA?iA? ai??i?? juk totalitarinis reA?imas ne tik lauA?Ai?? mAi??sA? dvasiAi??, bet ir grAi??dino. Nauja ir svarbiausia mano monografijoje yra pasirinktas tyrimo aspektas ai??i?? fotografijos sovietizavimas. Manau, kad gana aiA?kiai apibrAi??A?iau sovietiniA? ideologA? siekius ir jA? A?gyvendinimui mobilizuotas priemones. Viena esminiA? sampratA? yra Stalino valdymo metais suformuota mitinAi??s tikrovAi??s kategorija, kuriAi?? savo darbe vadinu altrealybe. Pasitelkiant fotografijAi?? buvo manipuliuojama objektyvia realybe ir kuriamas mitologizuotas pasakojimas apie tai, kas yra sovietinis A?mogus, kokios jo vertybAi??s ir kaip pagal jas darniai funkcionuoja visa socialinAi?? sistema. Tiesa, postalininiais metais, vykdant tam tikras kultAi??ros valdymo reformas, buvo pakeistas poA?iAi??ris ir A? altrealybAi?? fotografijoje. Pasitelkti kasdienybAi??s reiA?kiniai, kuriuose stengtasi A?A?velgti A?mogiA?kAi??sias vertybes, aktualias A?tvirtinant socializmAi??. LietuviA? fotografai, atgaivinAi?? estetinAi?? pasaulAi??jautAi??, ne tik iA?plAi??tAi?? sovietinio gyvenimo reprezentavimo diapazonAi??, bet ir atsiribojo nuo pseudorealistinAi??s raiA?kos. Taip, reikia pripaA?inti, kad jie gana uoliai dalyvavo propagandinAi??je kultAi??ros politikoje, kompromisiniu bAi??du sprAi??sdami oficialiA? interesA? ir autoriniA? idAi??jA? konfliktAi??, bet negalime ignoruoti ir jA? stilistinAi??s kalbos, grindA?iamos dokumentiA?kumo ir psichologizmo sinteze, savitumo, kuris iA?lieka paveikus iki A?iol.

-Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Per knygos pristatymAi?? Kaune minAi??jote, kad sovietiniame laikotarpyje iA?skyrAi??te, regis, tris fotografijos bangas. Ar galAi??tumAi??te papasakoti apie jas?

Taip, tai vienas svarbiausiA? tyrimo rezultatA?. Pavyko pagrA?sti tiesiogines fotografijos raidos sAi??sajas su politiniais etapais ir iA?skirti trijA? kAi??rybiniA? bangA? susiformavimAi??: Stalino valdymo periodu buvo totaliai iA?plAi??totas socrealizmu pagrA?stas fotoA?urnalizmas, Nikitos ChruA?A?iovo vykdoma politika sudarAi?? sAi??lygas iA?kilti A? socialinA? peizaA?Ai?? orientuotam naujajam dokumentalizmui, o Leonido BreA?nevo stagnacijos krizAi?? iA?reiA?kAi?? ir postmodernizmo nuostatas A?prasmino devizualizavimo judAi??jimas. Ai??iA? meniniA? krypA?iA? skirtis atskleidA?iau analizuodama ir gretindama fotografijos kAi??rimo principus. Pirmaisiais okupacijos metais fotografai vadovavosi grieA?tai reglamentuotomis turinio inscenizacijomis, kuriA? pagrindAi?? sudarAi?? sovietiniai simboliai ir idAi??jinAi??s deklaracijos. ai??zAtA?ilimoai??? laikotarpiu naujA?jA? dokumentalistA? publicistinio pobAi??dA?io darbai iA?kAi??lAi?? paprasto A?mogaus ir jo kasdienybAi??s vertybes. Tokios raiA?kos bendrumas, A?vardytas kaip Lietuvos fotografijos mokyklos reiA?kinys, buvo pagrA?stas ne vienu stiliumi, o individualiu autoriA? (Vito Luckaus, Antano Sutkaus, Romualdo Rakausko, Aleksandro Macijausko ir kt.) matymu. Ekspresyvi forma, A?taigios poetinAi??s metaforos, iA?gyventos ir tikros socialinAi??s bAi??senos suteikAi?? fotografijai daugiau meninAi??s jAi??gos ir atvirumo. O A?tai aA?tuntojo deA?imtmeA?io pabaigoje iA?kilusi treA?ios stilistinAi??s bangos ai??zantiestetinAi??ai??? raiA?ka (Algirdo Ai??eA?kaus, Alfonso BudvyA?io, Vytauto BalA?yA?io ir kt.) dAi??l keisto fotografijos turinio ir formalistinAi??s formos trikdAi?? ne tik kultAi??ros politikus, bet ir fotografA? bendruomenAi??, kuri per kelis deA?imtmeA?ius suformavo tradicinius fotografijos meno vertAi??s kriterijus. Beje, Kaune A?iai bangai atstovavo ir gana originaliai reiA?kAi??si savaimingai susibAi??rusi ai??zplAi??A?riA?jA? sekcijaai??? (ArAi??nas Kulikauskas, Gintautas Stulgaitis, Giedrius Liagas ir kt.).

-Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Kaune, regis, buvo stipri fotografija, dariusi A?takAi?? Lietuvos fotomenui apskritai, ar aA? klystu? KokA? vaidmenA? vaidino Kauno fotomenininkA? kAi??ryba, kokios A?ia vyravo mokyklos, autoritetai?

KaunAi?? vadinu nacionalinAi??s fotografijos sostine. VisA? pirma dAi??l to, kad A?iame mieste gyveno ir kAi??rAi?? tokie fotografai kaip Balys BuraA?as, Kazys DaugAi??la, Petras Babickas, Vytautas Augustinas, Antanina ir Kazys Lauciai, Povilas KarpaviA?ius, Vitas Luckus, tAi??sia savo kAi??rybinA? keliAi?? jau klasikais tapAi?? Romualdas Rakauskas, Aleksandras Macijauskas, Romualdas PoA?erskis. DAi??l to, kad niekur kitur Lietuvoje nei prieA? karAi??, nei po jo nebuvo tiek daug fotografijos organizacijA?. ReikA?mingAi?? indAi??lA? lietuviA? kultAi??rai paliko 1933 m. A?kurta Lietuvos fotomAi??gAi??jA? sAi??junga, 1963 m. ProfsAi??jungA? kultAi??ros rAi??muose A?steigtas anuomet stipriausias respublikoje fotoklubas, o pagrindines fotografijos meno pajAi??gas koncentravo ir fotomenininko statuso kriterijus iA?grynino Kaune suburta KlubA? taryba, kurios iniciatyva, kaunieA?iA? bei vilnieA?iA? bendromis pastangomis 1969 m. A?steigta Lietuvos fotografijos meno draugija. Be to, Kaune buvo dar viena svarbi fotografijos sklaidos bazAi?? ai??i?? A?urnalai. PrieA?kariu naujos fotografijos stilistikos ai??zvirtuveai??? tapo 1931 m. A?steigtas A?urnalas ai??zNaujoji Romuvaai???, o nuo 1967 m. viena iA? palankiausiA? niA?A? reikA?ti originalias menines idAi??jas ir publikuoti naujus kAi??rinius fotografams tapo A?urnalas ai??zNemunasai???, kuriame sovietmeA?iu paskelbtos fotografijos sudaro lietuviA? aukso fondAi??. O ir A?iandien stipriausia bei progresyviausia fotografA? organizacija veikia Kaune ai??i?? nuoA?irdA?iai A?aviuosi Gintaro A?esonio ir jo vadovaujamo Lietuvos fotomenininkA? sAi??jungos Kauno skyriaus darbais. Stebina ne tik jA? gebAi??jimas orientuotis dabartyje, bet ir nuolatinis dAi??mesys retrospektyvai.

-Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Pristatydama savo knygAi?? minAi??jote ir apie sovietmeA?iu A?sikAi??rusiAi?? fotomenininkA? kAi??rybinAi?? draugijAi??. Ar galAi??tumAi??te papasakoti apie jAi??, kada ir kur ji A?sikAi??rAi??? Regis, joje veikAi?? savikontrolAi?? ai??i?? t. y. kAi?? galima rodyti ir ko ne, daA?nai ji pati nustatydavo, o ne koks partinis ai??zdAi??dAi??ai????

1969 m. Vilniuje A?steigta Lietuvos fotografijos meno draugija tapo ne tik pirmAi??ja SovietA? SAi??jungos fotografijos meno kAi??rAi??jus vienijanA?ia organizacija, bet ir metodinio lietuviA? fotografijos administravimo centru. Toks kAi??rybinAi??s srities centralizavimas turAi??jo ir teigiamA?, ir neigiamA? padariniA?: fotografija pagaliau pripaA?inta menu, fotografams atsirado daugiau galimybiA? profesionaliai meninei veiklai, bet pastangos iA?saugoti organizacijAi?? ir stiprinti jos materialinAi?? bazAi?? vertAi?? pataikauti sovietinei ideologijai ir varA?yti autoriA? raiA?kAi??. Nors nebuvo akivaizdaus kitaminA?iA? persekiojimo ar atviro jA? kAi??rybos marinimo, tradicijos nesilaikantys treA?iosios bangos menininkai patyrAi?? tam tikrAi?? spaudimAi??, buvo apribotas jA? darbo vieA?as rodymas. Tad draugijos misija buvo dvilypAi?? ai??i?? organizacija administravo kontrolAi??, bet tuo pat metu suteikAi?? sovietmeA?iu unikalias galimybes.

-Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Kaip, jAi??sA? galva, sovietinio laikotarpio fotomenininkA? kAi??ryba veikia A?iA? dienA? fotografijos meno procesAi???

Ai??iuolaikinAi??je lietuviA? fotografijoje A?A?velgiu dvi kryptis, kuriA? iA?takos slypi sovietmeA?io fotografA? kAi??ryboje. Vieni, ypaA? Lietuvos fotomenininkA? sAi??jungos nariai, plAi??toja naujojo dokumentalizmo tradicijas, o jaunoji karta ai??i?? Vilniaus dailAi??s akademijos auklAi??tiniai ai??i?? tAi??sia konceptualiAi?? meninAi?? raiA?kAi??. TaA?iau A?iandien svarbiausia ne fotografinAi?? forma, o menininko socialinis aktyvumas, jo praneA?imo aktualumas ir intensyvus diskursas apie dabarties problemas.