Ai??viesus rytojus ir jo sutemos: apie literatAi??rAi?? vAi??lyvuoju sovietmeA?iu

A?URNALAS: NAUJASIS A?IDINYS-AIDAI
TEMA: BendrakultAi??riniai renginiai
AUTORIUS:Ai??AkvilAi?? RAi??klaitytAi??
DATA: 2013-02

Ai??viesus rytojus ir jo sutemos:Ai??apie literatAi??rAi?? vAi??lyvuoju sovietmeA?iu

AkvilAi?? RAi??klaitytAi??

2012 m. gruodA?io 7 d. LietuviA? literatAi??ros ir tautosakos institute vyko mokslinAi?? konferencija ai??zAi??viesaus rytojaus sutemos: LietuviA? literatAi??ra vAi??lyvuoju sovietmeA?iuai???. KonferencijAi?? surengAi?? LLTI Ai??iuolaikinAi??s literatAi??ros skyrius, taA?iau simboliA?ka atrodo dalomosiose programAi??lAi??se A?sivAi??lusi klaida, renginio autorystAi?? priskirianti Senosios literatAi??ros skyriui. Mat sovietmetis tikrai pasirodo esAi??s tokia paleolitinAi?? epocha, taip nutolusi nuo A?iandienAi??s patirties, sunkiai apibAi??dinama, nors nuolat juntama, bauginanti kaip niekaip Anapilin neiA?keliaujanti vAi??lAi??. O gal kaltAi??? KaltAi??s baimAi??? ai??i?? apie tai jau po pirmA?jA? praneA?imA? A? diskusijas leidosi konferencijoje dalyvavAi?? ir moderavAi?? literatAi??rologai: Rimantas Kmita, Algis KalAi??da, Laurynas Katkus, Imelda VedrickaitAi??, Dalia SatkauskytAi??, Donata MitaitAi??, Elena BaliutytAi??, JAi??ratAi?? SprindytAi??, Loreta JakonytAi??, Regimantas TamoA?aitis, Taisija LaukkonAi??n, Viktorija Ai??eina-VasiliauskienAi??, Loreta MaA?ianskaitAi??, Dalia StriogaitAi??, AuA?ra JurgutienAi??.

Kaip tardamas A?A?angos A?odA? pastebAi??jo LLTI direktorius Mindaugas Kvietkauskas, sovietmeA?io tyrimai ai??i?? lyg bandymas lA?sti sau po oda: ai??zA?iandien kiekvienas turi, jei ne tiesiogiai savo, tai tikrai tAi??vA?, artimA?jA? sovietmeA?io patirties A?spaudAi??. Juo labiau kad komunizmo-sovietmeA?io formos nebuvo tokios trapios ir hermetiA?kos, kaip kartais gali atrodyti. Jos sugebAi??jo transformuotis ir toliau tebeveikia kaip fantomasai???. Kvietkauskas atkreipAi?? dAi??mesA? A? vAi??lyvojo sovietmeA?io fenomenAi??Ai??ai??i?? sovietmeA?io postmodernizmAi??, apie kurA? kalbama 1988 m. architektAi??ros istorijoje. Tokie ir panaA?Ai??s paradoksai, kuriA? apstu A?vairiuose atminties pasakojimuose ir dokumentuose iA? ai??ztA? laikA?ai???, liudija objekto komplikuotumAi?? ir tyrimA? bAi??tinumAi??.

Ai??lovAi??s, kaltAi??s ir baimAi??s fantasmagorija

Rytinio konferencijos posAi??dA?io praneA?imA? tematika atsigrAi??A?Ai?? A? paA?iAi?? sovietmeA?io A?erdA?, kuri, savo ruoA?tu, krypo A?viesios ateities perspektyvon ai??i?? realiais ir siurrealiais keliais, per pasAi??monAi??, baimes, galiAi??. KalAi??da (ai??zPirmojo sovietinAi??s literatAi??ros deA?imtmeA?io sankaupos: kaip buvo programuojama ateities kAi??rybaai???) klausAi??, kaip struktAi??ravosi sovietmeA?io literatAi??ros santvarka per 50 metA? (regalijA?, premijA? ir pan. reikA?mAi??) ir kokia tos santvarkos A?taka likusi A?iandien. LiteratAi??rologas aptarAi?? pirmAi??jAi?? sovietinAi?? dvitomAi?? literatAi??ros antologijAi?? TarybinAi?? lietuviA? proza 1940ai??i??1950 (vyr. redaktorius Jonas Ai??imkus), iA?leistAi?? TarybA? Lietuvos 10-meA?io proga. Prabangi, LiteratAi??ros institutui konsultuojant iA?leista antologija savo forma ir turiniu be uA?uolankA? ir imperatyviai pristato oficialias KomunistA? partijos nuostatas. KalAi??dos pacituotos antologinAi??s ai??zmokslinAi??sai??? kliA?Ai??s: ai??zMAi??sA? poezija nepaprastai suklestAi??jo per pastarAi??jA? deA?imtmetA?ai???; ai??zVisa eilAi?? poetA? telkiasi po A?viesiais Stalino saulAi??s spinduliais ir ryA?tasi uA?duoti smAi??gius supuvusioms praeities liekanomsai??? ai??i?? dabar negali nekelti juoko, bet tas juokas kaA?koks kraupus. KalAi??da atkreipAi?? dAi??mesA? A? ai??znormatyviosai??? poezijos primityvumAi??, orientacijAi?? A? neiA?prususA?, lAi??kA?tas dainuA?kas mAi??gstantA? skaitytojAi?? ir A? tai, kad tokiAi?? poezijAi?? raA?Ai?? net ir ai??zsolidAi??sai??? autoriai, pavyzdA?iui, Kostas Korsakas. Anot KalAi??dos, reikAi??tA? atskirA? tyrimA? antologiniA? autoriA? psichologinei bAi??senai nustatyti, nes kitaip esAi?? sunku suprasti tokios ai??znemokA?iA?kosai??? poezijos paraA?ymo motyvus. Po praneA?imo Satkauskytei iA?kilo klausimas apie lietuviA?kos tradicijos, folkloro vietAi?? tokioje kAi??ryboje: ar kaip nors prasimuA?anti lietuviA?ka prigimtis? JurgutienAi?? retoriA?kai svarstAi??, kaip atpaA?inti sistemos smaugiamuosius ir sistema nuoA?irdA?iai tikAi??jusius raA?ytojus. ai??zSmaugiamA?jA?ai??? ir ai??ztikinA?iA?jA?ai??? leitmotyvas skambAi??jo visos konferencijos metu.

VienAi?? galimA? atsakymA? dAi??l raA?ymo motyvA? savo praneA?ime ai??zKaltAi??s ir bausmAi??s fantasmagorijos vAi??lyvojo tarybmeA?io literatAi??rojeai??? pateikAi?? Katkus. Anot jo, baimAi??, kaltAi?? ir kaltAi??s baimAi??Ai??ai??i?? trys tarybmeA?iu ypaA? svarbios kategorijos. Pasiremdamas Marcelijaus MartinaiA?io, Sauliaus Tomos Kondroto ir RiA?ardo Gavelio kAi??riniais, Katkus kalbAi??jo apie latentinA? kaltumAi?? ne vien psichologine, bet ir etine prasme ai??i?? apie kolektyviai A?sisAi??monintAi?? kaltAi??. TokiAi?? prielaidAi?? pagrindA?iantys istoriniai ir literatAi??riniai liudijimai apie atpildAi??, kurio A?mogus sulaukdavAi??s ne tik uA? sAi??moningus nusikaltimus. Prisiminta Paulio Ricoeuro kaltAi??s kaip neA?varos, (nuo)dAi??mAi??s samprata. DAi??mAi?? iA? iA?orAi??s skverbiasi gilyn A? vidA?, A? sielAi??, taip visuomeninAi??, kolektyviai A?sisAi??monintAi?? kaltAi?? paversdama asmeniniu A?mogaus kaltumu. Be to, tokia kaltAi?? rezonuoja ir su krikA?A?ioniA?ka gimtosios nuodAi??mAi??s atsakomybe. MaA?ianskaitei A?ia kilo klausimas dAi??l lAi??mAi??jo: prieA? kAi?? subAi??jektas jauA?iasi kaltas? Anot jos, rikioriA?ka kaltAi?? yra interiorizuotas teismas, t. y. kaltAi??s negali bAi??ti be teisAi??jo. Ji taip pat priminAi?? savaime konfliktiA?ko dramos A?anro svarbAi?? sovietmeA?iu (JustinAi?? MarcinkeviA?iA?, JuozAi?? GruA?Ai??).

TemAi?? apie kaltAi??, baimAi?? ir drAi??sAi?? nusikalsti tAi??sAi?? VedrickaitAi?? (ai??zSiurrealistinAi??s galios erozija S. T. Kondroto romanuoseai???), atkreipdama dAi??mesA? A? socrealizmo ir siurrealizmo formA? sAi??sajas, jA? beveik sinchroniA?kAi?? suartAi??jimAi??, suaktyvAi??jimAi?? XX a. pirmoje pusAi??je, panaA?ias ideologijas, skelbusias revoliucijAi??, mokslo paA?angAi??, abiejA? sriA?iA? pradininkA? Karlo Marxo (socrealizmas) ir Sigmundo Freudo (siurrealizmas) bendradarbiavimAi??. Anot VedrickaitAi??s, Kondroto A?vilgsnis perA?engia vieno plano ribas, sovietmetis yra tik vaizdo dalis, bet ne A?velgimo sAi??lyga.

Trys draugai (Ni???????i??Ni????Ni????)

Antrasis posAi??dis pristatAi?? tris skirtingus oficialiai pripaA?intA? sovietmeA?io raA?ytojA? portretus ir likimus. MitaitAi?? skaitAi?? praneA?imAi?? ai??zIA?tikimybAi?? sau: Juozo MaceviA?iaus atvejisai???. Remdamasi kruopA?A?iomis archyviniA? dokumentA? studijomis MitaitAi?? pamAi??gino parodyti sistemai lojalaus, ai??ztikinA?ioai??? sovietinio A?mogaus ambivalentiA?kumAi??. Tokiais atvejais iA?kalbingos tampa ir ai??zsmulkAi??menosai???, kaip mintinai mokamas Boriso Pasternako eilAi??raA?tis, A?mogaus valia niekam neskelbti apie jo mirtA? ir bAi??ti palaidotam atokiai, o ne ai??i?? kaip A?prasta ai??i?? A?lovAi??s kalnelyje.

Antrasis iA? trijA? A?iame posAi??dyje, lyg ant aukA?A?iausio laimAi??tojA? pakylos laiptelio, buvo Eduardui MieA?elaiA?iui skirtas BaliutytAi??s praneA?imas ai??zXX a. septintasis deA?imtmetis (1960ai??i??1970) Eduardo MieA?elaiA?io archyveai???. MinAi??ti metai ai??i?? MieA?elaiA?io gyvenimo ir karjeros kulminacija, raA?ytojas pagrA?stai jautAi??si priklausAi??s sovietiniam elitui. Kaip liudija archyviniai dokumentai, mAi??go bAi??ti vadinamas ai??zLietuviA? poezijos kunigaikA?A?iuai???. Ai??spAi??dingi MieA?elaiA?io uA?raA?A? knygelAi??s komentarai, jo pasiA?ymAi??ti aukA?A?iausiA? valdA?ios virA?Ai??niA? susitikimuose, posAi??dA?iuose, liudija jA? buvus A?vairiapusiA?kAi??, priklausomai nuo aplinkybiA? ai??i?? kAi??rybingAi??, bohemiA?kAi??, kunigaikA?tA? ir nuoA?irdA? A?mogA?.

SprindytAi?? (ai??zSocrealizmo be krantA? limitas Mykolo Sluckio romanamsai???) fiksavo per 60 metA? iA?sitAi??susiAi?? Sluckio prozos laisvAi??jimo trajektorijAi??, (auto)-limitA? formavimAi??si. MokslininkAi??, dar tik pradedanti kruopA?tA? Sluckio kAi??rybos tyrimAi??, pristatAi?? pagrindinius socialistinAi??s kritikos reikalavimus raA?ytojams ir jA? kaitAi??. Ai??domu tai, kad estetiniai sprendimai sovietmeA?iu lyg ir nebuvo ribojami (nors ir suvokti neadekvaA?iai: antai vidinis monologas kildintas ne iA? modernizmo, bet iA? nacionalinio lyrizmo, remtasi prieA?asties ir pasekmAi??s logika), svarbiausia ai??i?? nepajudinti ai??zamA?inA?jA? tiesA?ai??? (tokiA? kaip ai??ztarpukaris ir LDK laikotarpis yra supuvusi praeitisai???; ai??zLietuva A? TSRS A?stojo savo noruai???) ir pasakojimAi?? vainikuoti ai??ztinkamuai??? moralu. RaA?ytojo manevravimas tokiA? reikalavimA? paribiuose gali jautriai uA?fiksuoti asmeninio sAi??moningumo ir sistemos pokyA?ius.

KelionAi??, mistika, eschatologija

TreA?iasis konferencijos posAi??dis, kaip pastebAi??jo pirmininkAi?? JakonytAi??, buvo paA?ymAi??tas trimis raktaA?odA?iais: kelionAi??, mistika ir eschatologija. TamoA?aitis praneA?ime ai??zBronius RadzeviA?ius: kelionAi?? sunkiA? daiktA? ir A?odA?iA? pasaulyjeai??? pristatAi?? vieno talentingiausiA? raA?ytojA?, lietuviA? egzistencialisto psichologinA? portretAi??: ai??zNelankstus, nejudrus, kategoriA?kas, stuobriA?kas, kaip ir Antano Ai??kAi??mos herojus, todAi??l abu ir sulAi??A?oai???. LiteratAi??rologas atkreipAi?? dAi??mesA?, kad RadzeviA?iaus romane ai??zdAi??l visko kaltaai??? moteris (arba jos nebuvimas), A?A?velgAi?? net savitAi?? romanA? subjekto mizoginiA?kumAi??. TamoA?aitis A?maikA?tavo, kad A?iandien tokios depresyvios literatAi??ros gerbAi??jui bAi??tA? pasiAi??lyta gydytis, nes kapitalizmui reikia ne saviA?udA?io, o sveiko, optimistiA?kai nusiteikusio vartotojo (kaip, tam tikra prasme, ir socializmuiAi??ai??i?? laimingo, klusnaus darbininko).

LiteratAi??rinio likimo temAi?? toliau plAi??tojo LaukkonAi??n praneA?imas (ai??zOrfAi??jas buvo ne marksistas, o mistikas: 1968-A?jA? rugpjAi??tis ir Jurijaus Grigorjevo literatAi??rinis likimasai???), apA?vietAi??s dar vienAi?? Lietuvos sovietmeA?io literatAi??ros pusAi?? ai??i?? rusakalbiA? poetA? literatAi??rinio gyvenimo ir kAi??rybos strategijas. OficiozinAi??s literatAi??ros tonAi?? atmetAi?? autoriai rAi??mAi??si kitokia kAi??rybos ir poeto vaidmens samprata. LiteratAi??rinAi?? Grigorjevo (kurio poetika daA?nai lyginama su Josifo Brodskio) biografija gana tipiA?ka jo kartos poetui nonkonformistui: vieA?as debiutas vieA?umoje atlydA?io metais, kritiA?kas nusiteikimas sovietA? valdA?ios atA?vilgiu ir galiausia uA?kirstas kelias A? spaudAi??. SimboliA?ka, kad debiutinis Grigorjevo poezijos rinkinys iA?Ai??jo 1968 m. ties vasaros-rudens riba, o rinkinio pavadinimas RugpjAi??tis (??????N?N?Ni??) teikia semantiniA? aliuzijA? A? 1968 m. Prahos A?vykius ir simboliA?kai artikuliuoja bendrAi?? laikotarpio atmosferAi?? bei paties poeto literatAi??rinA? likimAi??: anot eilAi??raA?A?io eilutAi??s, ai??zIr mAi??sA? artAi??ja pjAi??tis!ai??? (?? ???i??N??i?? ????Ni????????Ni?? ?i???i??Ni?????i??!).

Eschatologijos motyvas buvo plAi??tojamas ir treA?iajame posAi??dA?io praneA?ime ai??zLaikinosios sostinAi??s eschatologija Vytauto Sirijos Giros romane RaudonmedA?io rojusai???, kurA? skaitAi?? literatAi??rologAi?? Ai??eina-VasiliauskienAi??. AutorAi??, remdamasi Vladimiro Toporovo miesto mitologija, susitelkAi?? A? simbolinA? Sirijos Giros teksto lygmenA?, ieA?kodama Laikinosios sostinAi??s mito kodo, kurA? galbAi??t paliko Kaune augAi??s, gyvenAi??s ir tarpukario klestAi??jimAi?? menantis, nors oficialiai jA? prakeikAi??s (ai??zsupuvAi??s kapitalizmasai???), raA?ytojas. Ai??eina-VasiliauskienAi?? klausAi??, ar atidumas detalei, empirikai, A?velgiant A? miestAi?? ir tarpukario atminties A?enklus, galAi??tA? bAi??ti traktuojamas kaip prasiverA?ianti meilAi??s iA?raiA?ka?

Pasaka ir/arba kritika

Paskutiniame konferencijos posAi??dyje buvo susitelkta A? du literatAi??rinio lauko polaukius: literatAi??rAi??, kurios adresatas yra vaikai, ir A? literatAi??ros kritikAi??. TaA?iau A?ie du laukai neretai persidengia tarpusavyje, ir tai savo praneA?ime ai??zPasaka ai??i?? alternatyvus vaikA? literatAi??ros A?anrasai??? A?rodAi?? StriogaitAi??. Anot jos, vaikA? literatAi??ra buvo laikoma ne tokia pavojinga sritimi kaip suaugusiA?jA?, todAi??l ir cenzAi??ra vaikiA?koms knygelAi??ms nebAi??davusi tokia grieA?ta. SovietmeA?iu sukurta daug A?domiA? pasakos modeliA?, alegoriniA? personaA?A?, kAi??rybingai adaptuotas socrealizmas (ironija, satyra ai??i?? antai pasakose statybininkai vabalai vagia medA?iagas), nors palaikoma ir klasiA? kovos idAi??ja, neapykanta prieA?ui ir pan. StriogaitAi??, kaip ir SprindytAi??, priAi??jo prie panaA?ios iA?vados, kad kAi??rinio forma sovietmeA?iu praktiA?kai buvusi nevarA?oma, svarbiausia ai??i?? duoklAi?? ideologijai.

Kokiais kriterijais savo darbuose rAi??mAi??si nepatogios ideologinAi??s pozicijos laikAi??sis literatAi??ros kritikas Albertas Zalatorius, savo praneA?ime (ai??zAlberto Zalatoriaus kritikos metodologiniai pagrindaiai???) pristatAi?? JurgutienAi??. SubAi??jektyvistinAi?? metodologija, formalistinis objektyvizmas, intuityvistinAi?? kritikaAi??ai??i?? literatAi??rologAi?? apsvarstAi?? A?vairius epitetus, kurie galAi??tA? nusakyti sAi??A?iningo kritiko pozicijAi??, atsidAi??rus pseudomokslinio grotesko akivaizdoje. Ne atsitiktinai susiklostAi?? egzistencialistinAi??s tokio kritiko vertybinAi??s linkmAi??s: kAi??rinio meninAi?? vertAi?? priklausanti nuo to, kaip stipriai veikia skaitytojo jausmus ir protAi??. PrieA?indamasis marksistiniam dogmatiA?kam vertinimui, Zalatorius puoselAi??jo ai??zinterpretacijos menoai??? teorijAi??, kuri, kaip pastebAi??jo A? svarstymus A?sitraukusi BaliutytAi??, buvo per daug psichologizuota. Anot jos, ai??zA?mogiA?kumo pertekliusai??? buvo Zalatoriaus kritikos silpnybAi??, ir bAi??tent dAi??l to jis ir yra savo epochos ai??zrezultatasai???.

Nepaprastai intensyviAi?? ai??zAi??viesaus rytojaus sutemA?ai??? konferencijAi?? uA?sklendAi?? sutemos uA? lango, taA?iau A?viesa ai??i?? ne rytojaus, o tyrimA?, studijA?, mokslinio intereso, archyvA? proA?ektoriA? A?viesa ai??i?? dar turAi??s atsigrAi??A?ti A? daugybAi?? A?eA?Ai??liuose skendinA?iA? nepatogiA? uA?kaboriA?, konferencijoje iA?keltA? ar dar nesuformuluotA? klausimA?. Ai??sibAi??gAi??jusi sovietmeA?io literatAi??ros tyrimA? programa prilygsta ilgam, bet bAi??tinam mAi??sA? kultAi??ros psichoterapijos seansui, be kurio taip ir liktumAi??m amA?ini vaiduokliA? gaudytojai.