Tadas Blinda: patriotizmas komercijai

A?URNALAS: NAUJASIS A?IDINYS ai??i?? AIDAI
TEMA: KINAS
AUTORIUS: TOMAS DAUGIRDAS
DATA: 2011-11
Naujasis A?idinys-Aidai, Nr. 7

Tadas Blinda: patriotizmas komercijai

Tomas Daugirdas

Ai??Ar patriotizmas gali ai??zatsipirktiai???? Gali, ir ne vien atsipirkti, bet ir bAi??ti laidas A? finansinAi?? sAi??kmAi??. Tai parodAi?? filmas Tadas Blinda. PradA?ia viagra without prescriptions uk. ai??i?? jis vis dar lieka A?iAi??rimiausiu filmu Lietuvoje. KodAi??l jA? paA?iAi??rAi??ti eina A?vairAi??s A?monAi??s, galima tik spAi??lioti. Pirmiausia, kad tai lietuviA?kas filmas. Antra, kad tai ankstesnio filmo pratAi??simas, ir treA?ia, kad tai filmas lyg ir apie nacionalinA? herojA?, sukylantA? ir kovojantA?. Tad tarsi viskas A?iame filme yra labai lietuviA?ka. TodAi??l jis tarsi nei iA? A?io, nei iA? to tapo filmu, A? kurA? vedamos moksleiviA? klasAi??s, jis aptarinAi??jamas pamokose, ir vieA?umoje yra A?gavAi??s beveik herojinio epo A?vaizdA?. IA? tiesA? tai yra grynai komerciniA? tikslA? siekiantis filmas, ir apie tai byloja kiekvienas epizodas. Patriotizmas filme panaudojamas kaip vienas iA? komercijos elementA?. Ir kol kas atrodo, kad pasirinkimas gana sAi??kmingas. FilmAi?? galima peikti uA? jo lygA?, taA?iau nemaA?iau A?domu ir simptomiA?ka, kaip A?iandien ai??zkonstruojamasai??? patriotizmas, koks yra komercinis patriotizmo profilis. Filmas apie TadAi?? BlindAi?? yra bene pirmas sukonstruoto ir plaA?iam vartojimui pateikto ai??zpatriotizmoai??? pavyzdys. TaA?iau kokios vertAi??s tas patriotizmas?

PatriotizmAi?? tarsi galima A?A?velgti epizoduose, kuriuose minimas Lietuvos vardas, kur atsiskleidA?ia lenkA? ir lietuviA? A?tampos, lietuviA? kova prieA? rusA? karius, Blindos maiA?te. Svarbu ir tai, kad filmas apeliuoja A? sovietmeA?iu pastatytAi?? ir labai populiarA? TV mini serialAi?? apie TadAi?? BlindAi??, turbAi??t iA?skirtinA? lietuviA?kAi?? nuotykiA? filmAi?? su maiA?to prieA? sovietinAi?? sistemAi??, taigi ir uA? Lietuvos vadavimAi??si iA? jos, prieskoniu. Anais laikais viskas buvo daug paprasA?iau. UA? kiekvieno maiA?to prieA? sistemAi?? ar vyraujanA?iAi?? valdA?iAi?? buvo galima A?A?velgti laisvAi??s kovAi?? uA? LietuvAi?? ir uA? nepriklausomybAi??. Vien Lietuvos vardo paminAi??jimas galAi??jo reikA?ti pasiprieA?inimAi?? sistemai. PasiprieA?inimo simbolika garantavo ir didelA? populiarumAi?? kenA?ianA?ios ir negalinA?ios tikrovAi??je maiA?tauti tautos gretose.

TaA?iau kaip A?iandien? Kas kuria filmo patrauklumAi?? ir kokius jausmus jis paA?adina? Filmo kAi??rAi??jai senus patriotinius vaizdinius (posakius apie ai??zLietuvAi??ai???) A?pina A? komercinA? audinA?, visai nesirAi??pindami siuA?eto, simboliA? ar vaizdA? vientisumu. Lietuvos publikai filmas kaip ir turAi??tA? bAi??ti priimtinas ir patrauklus: A?ia tarsi ir tAi??sinys, ir maiA?tas prieA? ai??zrususai???, ir kova ai??zuA? LietuvAi??ai???. TaA?iau faktas tas, kad komerciA?kai jis nAi??ra orientuotas A? lietuviA?kAi?? publikAi??. Akivaizdu, kad Rusija yra pagrindinAi?? rinka, iA? kurios tikimasi uA?dirbti. AgnAi?? DitkovskytAi??, Tatjana Liutajeva ir Dainius Kazlauskas yra tos ai??zbrendAi??ai??? turinA?ios pavardAi??s, kurios nemaA?ai kAi?? reiA?kia rusA? A?iAi??rovui, juo labiauAi??ai??i?? veikianA?ios drauge tame paA?iame filme. Taip pat, A?inoma, ir Donatas Banionis, beveik A?aukA?tais kabinantis raudonus ikrus. Nukreiptumo A? rusiA?kAi?? publikAi?? esama ir dialoguose. Tam tikras kliA?es nesunkiai atpaA?ins A?iAi??rovas, gyvenantis kliA?iA? ir reklaAi??mosAi??pasaulyje, pavyzdA?iui, ai??zproAi??tu lietuviA? nesuprasiai???. Filme paaiA?kinama, kas yra tie lietuviai, kodAi??l jie maiA?tauja, kokie jie silpni, apkiautAi?? ir naivAi??s. Taip pat iA?aiA?kinama lenkA? ir lietuviA? santykiA? esmAi?? bei parodomas pavyzdys, kaip naudingai galima pasinaudoti lenkA? ir lietuviA? istorijoje A?siA?aknijusia nesantaika…

UA? rusiA?kAi?? potekstAi?? reikia mokAi??ti nepatogumu lietuviA? A?iAi??rovui, nes aktorAi??s filme kalba su gana ryA?kiu rusiA?ku akcentu. Tai bAi??tA? visai neA?sivaizduojama jokiame sovietiniame lietuviA?kame filme, juo labiau ai??i?? filme apie TadAi?? BlindAi??. Sovietiniam lietuviui bAi??tA? visiA?kas papiktinimas, jei vienas pagrindiniA? veikAi??jA? lietuvis dvarininkas rusA? valdomoje teritorijoje turAi??tA? rusAi?? A?monAi?? (kalbanA?iAi?? su rusiA?ku akcentu), o taip pat dukrAi??, beveik neturinA?ias ai??ztipiA?kosai??? lietuvaitAi??s bruoA?A?. TaA?iau mes jau virA? dvideA?imt metA? gyvename nepriklausomoje Lietuvoje, ir filmas tai aiA?kiausiai patvirtina. KAi?? tik minAi??tas faktas veikiausiai neuA?klius jaunajai kartai ar to ji nesureikA?mins. Juolab kad nepriklausomos Lietuvos jaunimas daug maA?iau jautrus praeities realijoms, filme turbAi??t neieA?kos istorinio atitikimo, A?taria akimi neA?A?velgs veikiausiai ir fakto, kad filmo komercinAi?? auditorija nAi??ra pirmiausia Lietuva. Tai yra nenusivils faktu, kad stimuliuodami kai kuriuos patriotinius jausmus, filmo kAi??rAi??jai toli graA?u nAi??ra patriotai… Ir, neabejotina, dAi??l to galAi??s filmAi?? A?iAi??rAi??ti daug atviresne A?irdimi.

Atsiribojus nuo viso to, kas A?eidA?ia sovietmeA?io apgadintAi?? A?vilgsnA? ir norint suprasti tai, kas vyksta A?iandien, bAi??tina A?siA?iAi??rAi??ti A? tai, kAi?? sako A? A?iuolaikinA? komercinA? rAi??bAi?? A?vilktas patriotinis elementas. PradA?ios taA?kas aiA?kus: Lietuvos prieA?ai baudA?iavos panaikinimo (laisvAi??s suteikimo) prieA?auA?ryje mAi??gina iA?provokuoti lietuvius maiA?tui, kad paskui iA? jA? atimtA? bet kokiAi?? galimybAi?? atgauti laisvAi??. Tad aptinkame visai ai??zlaikraA?tinA?ai??? siuA?etAi??, kai kaA?kur (ai??zPeterburgeai???) sukurptas sAi??mokslas, pasiunA?iamas provokatorius, nes norima atimti iA? herojaus tai, kas jam priklauso (laisvAi??), o herojus stengiasi nepasiduoti provokacijai ir apginti savo teises.

Toks yra ir Tadas Blinda, A?iA? dienA? herojus, patekAi??s A? provokacijos audras, kuriam nerAi??pi jokios kitA? nuskriaustA?jA? ar draugA? teisAi??s, nerAi??pi jokie idealai, dAi??l kuriA? bAi??tA? verta paaukoti gyvybAi??. Jis nAi?? iA? tolo neprimena Narsiosios A?irdies herojaus, A?kAi??nyto Melo Gibsono. Dabartinis Blinda nAi??ra joks maiA?tininkas prieA? sistemAi?? ar blogA?, kuris tAi?? sistemAi?? kuria, nes jokios ai??zsistemosai??? nAi??ra, o kai jis pripaA?A?sta caro galiAi??, tai net nemano, kad prieA? jAi?? galima sukilti. Blinda gali bAi??ti pavadintas savotiA?ku ai??zbuitiniu idealistuai???, tikinA?iu, kad galima susikurti gerAi?? ir graA?A? gyvenimAi?? taip, tarsi nebAi??tA? jokios politinAi??s sistemos, svetimos savivaliaujanA?ios kariuomenAi??s. DidA?iausias patriotizmas veikiausiai yra tas, kad jis nenori niekur bAi??gti ar trauktis (tai yra ai??zemigruotiai???), o nori kurtis gyvenimAi?? ten, kur gimAi?? ir augo, tai yra savame kraA?te.

TodAi??l nestebina, kad rusA? karinis pulkas elgiasi ne kaip politinAi??s sistemos A?rankis, o kaip gauja reketininkA?, kuriA? nesaisto jokia karininkA? elgesio etika. Jie atvyksta A? dvarAi?? kaip nusikaltAi??liA? bAi??rys, terorizuoja A?eimininkAi?? ir jo A?eimAi??. Nestebina, kad dvarininkas Gruinius, kurA? su Blinda sieja ir asmeniniai ryA?iai, papraA?o Blindos maskolius iA?vyti iA? jo dvaro, kad gyvenimas sugrA?A?tA? A? vAi??A?es. TeisiA?jA? teisAi??s apginamos, chuliganai iA?vejami, prie viso to prisidAi??jAi?? kaimieA?iai gauna teisAi?? A? A?emAi?? ir A? laisvAi??. ai??zPilietinAi?? visuomenAi??ai??? triumfuoja. Visi atgauna savo gyvenimus, apgynAi?? savo teises A? juos. PabAi??gti, iA?vykti A? neA?iniAi?? iA? savo namA? susiruoA?Ai??s dvarininkas lieka kur buvAi??s. MaA?a to, jo paklydAi??lAi?? A?mona papraA?o atleidimo. Blinda gali iA?eiti iA? miA?ko ir gyventi kaip paprastas A?mogus, koks jis ir yra, gali atsiverti savo jausmams ir pojAi??A?iams, apie kuriA? pilnatvAi?? svajoja. Tuo visos laimAi??s svajonAi??s ir iA?sisemia. Visi pasirengAi?? gyventi ilgai ir laimingai, vienas kitam atleidAi?? ir susitaikAi??, nekamuojami blogA? prisiminimA? ir nepersekiojami savo tAi??vA? ar seneliA? iA?gyventA? kanA?iA? bei situacijA? be iA?eiA?iA? prisiAi??minimA?.

Sakytume, filmo siuA?etas bAi??tA? artimesnis komedijos A?anrui, o ne A? herojinius jausmus apeliuojanA?iai dramai apie istorinAi?? asmenybAi??. Kita vertus, filmas nemaA?ai pasako apie dabarties lietuviA?kAi??jAi?? bAi??klAi??. Pirmiausia individualiam maiA?tui nesama jokio pagrindo. Herojaus idealas yra ne iA?skirtinAi?? asmenybAi??, turinti giliA? jausmA?, svajoniA? ar net iA?gyvenanti vidines pareigA? A?tampas. Dabartinis lietuviA?kasis herojus nAi??ra Hamletas, Cezaris ar Judas, jis yra vidutinybAi??, net atsidAi??rusi maiA?tininko kailyje, daro viskAi??, kad galiausiai to vaidmens atsisakytA?, nes nepajAi??gi suvokti reiA?kiniA?, kuriuos dabartine kalba vadintume ai??zgeopolitiniaisai??? ar ai??zglobaliaisai???. Jis yra vidutinybAi??, nematanti ir nenorinti matyti toliau savo kaimo. (Viename epizode buvimAi?? Kaukaze pusiau rimtai, bet labai simptomiA?kai Blinda perinterpretuoja kaip buvimAi?? ai??zpas KazAi??ai???.) Tai yra vidutinybAi??, kurios natAi??roje esama tam tikro A?aismingumo, taA?iau nAi??ra jokios ugnies, noro paA?inti ar iA?gyventi neeilinius dalykus. Kilusi sumaiA?tis sukelia varA?anA?iA? nepatogumA?, uA?tarimo ir apgynimo ieA?kantys kaimieA?iai nepaA?adina jokio noro juos ginti ar ieA?koti teisybAi??s. VidutinybAi?? ir siekia to, ko gali siekti vidutinybAi??: patogiai A?sikurti, ramiai gyventi ir daugiau niekada nieko negirdAi??ti apie jokius sAi??mokslus ar jokius nedraugiA?kus giminaiA?ius lenkus, kuriA? ryA?kus atstovas neiA?vengiamai turAi??jo A?Ai??ti, kad A?sivieA?patautA? taika ir ramybAi??.

order tadacip 10mg no prescription.

Kai vidutinybAi?? vaizduojama kaip visuomenAi??s herojus, tai reiA?kia, kad A?mogaus ir visuomenAi??s gyvenime nesama kelrodA?iA?, kurie paskatintA? aukoti patogumAi??, leistis A? rizikingus A?ygius ir galbAi??t patirti nemaA?A? nuostoliA?. Viskas susitelkia A? ai??zA?ia ir dabarai???, tam tikrAi?? bAi??klAi??s ir jausenos kraA?tutinumAi??, kuris gali tapti, o gal jau yra tapAi??s simptomiA?ku nepriklausomos Lietuvos visuomenei.

NepriklausomybAi??s pradA?ioje A?Ai??kis ai??zA?ia ir dabarai??? reiA?kAi?? didelA? ir naujAi?? dalykAi??, jis buvo maiA?tingas ir provokavo. Filosofas Arvydas Ai??liogeris Ai??mAi?? plAi??toti mintis, kurios vAi??liau iA?sivystAi?? A? ai??ztoposofijAi??ai???, vietos iA?mintA?. ai??zA?ia ir dabarai??? vaduojantis iA? sovietinio kasdienybAi??s gyvenimo A?A?alo, raginta nebijoti gyventi autentiA?kai, remiantis tais iA?gyvenimais ir bAi??sena, kuri iA?gyvenama A?iAi?? akimirkAi??. Tai buvo labai stiprus maiA?tas prieA? totalitarinAi??s valstybAi??s ideologizuotAi?? kasdienybAi??, kai kiekvienas savo asmeninA? gyvenimAi?? tarsi turAi??jo projektuoti pagal tai, kaip jis atitinka valstybAi??s skelbiamus ideologinius tikslus. Idealai buvo primesti ir uA?duoti, A? juos buvo A?sprausta individuali laisvAi??, kuri dAi??l to prarasdavo savo prigimtA? ir tapdavo prievarta sau. NepriklausomybAi??s pradA?ia taip pat iA?kAi??lAi?? idealus, taA?iau jie buvo daug arA?iau ai??zprie odosai???, nes skatino atsigrAi??A?ti A? savo, savo artimA?jA?, A?eimos istorijAi??, A? jAi?? paA?velgti naujai ir atgauti tAi?? gyvenimAi??, kurA? bAi??tume norAi??jAi?? gyventi, tuos idealus ir vertybes, kurie buvo naikinami. Gyvenimas vien ai??zA?ia ir dabarai???, atsidAi??rAi??s laisvAi??s aplinkoje, kai jo nevarA?o jokios ideologijos, skatina rastis savo istorijAi?? bei kilmAi?? pamirA?usiAi??, nuo palankiA? aplinkybiA? priklausanA?iAi?? vidutinybAi??s ideologijAi??. Ai??i skleidA?ia vidutinybAi??s supratimAi?? apie valstybAi?? ir patogA?, naudotis teisAi??mis grA?stAi?? patriotizmAi??. Filmas apie TadAi?? BlindAi?? yra tokios naujosios vidutinybAi??s veidrodis. A?iAi??rovA? komentaruose apie filmAi?? nesama ai??zvidurioai??? nuomoniA?: vieni jA? labai liaupsina, kiti sutrina A? miltus. Tad viltis nemenka, kad kurA? laikAi?? pilietinei vidutinybei dar nepavyks uA?valdyti patriotiniA? herojA? arenos.