TapatybAi??s trajektorijos, (savi)kAi??ros mechanizmai ir herojA? skurdas

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: BendrakultAi??riniai tekstai
AUTORIUS:Ai??Rita RepA?ienAi??

DATA: 2012-07

TapatybAi??s trajektorijos, (savi)kAi??ros mechanizmai ir herojA? skurdas

Rita RepA?ienAi??

Kelerius metus Ai??jau pirmyn be A?viesos, kol mano pAi??dos pajuto A?emAi??,

Ai??ir aA? atgavau gebAi??jimAi?? gyventi dabar, A?iAi?? valandAi??,

o kartu a?i?? aukA?tesnes uA? visas apokalipses, viena kitAi??

turtinanA?ias praeitA? ir dabartA?.

Ai??CzesAi??aw MiAi??osz

Tiesa yra vertybAi?? tada, kai ji mums leidA?ia aiA?kiai suvokti jos prieA?ingybAi?? a?i?? netiesAi??, klaidAi?? ar melAi??, ir sprAi??sti apie mAi??sA? samprotavimA? teisingumAi?? ir klaidingumAi??.

Algirdas Julius Greimas

PripaA?inAi??s savo silpnumAi??, A?mogus tampa stiprus.

HonorAi?? de Balzac

Ai??iuolaikiniA? kultAi??ros studijA? paskirtis Ai??ai??i?? ginti tapatumAi??, gilintis A? aptingusio proto visuomenei nepatogias patriotizmo, kAi??rybinio mAi??stymo, vaizduotAi??s, atsakomybAi??s temas, priminti, kad ir maA?A? tautA? tapatumas nAi??ra tik pilkuma, o jA? lemtis ai??i?? ne vien skurdas ir vargas. Tiesiog reikia surasti moralines atramas, keliant klausimAi??, kokiomis vertybAi??mis grindA?iame savo dabartA?. Ar norime bAi??ti tokie patys kaip visi, ar turAi??tume puoselAi??ti savitumo estetikAi??? Ar verta stengtis kuo nors nustebinti visAi?? pasaulA?? Jau bandAi??me iA? kitA? iA?siskirti drAi??sa, bet Lietuvos kaip drAi??sios A?alies A?vaizdis, atrodo, tapo savo paties parodija.1 Vargu ar pavyktA? suspindAi??ti ir originalumu, o mAi??sA? ai??zarkliukasai??? ai??i?? archajiA?kumas, regis, apskritai yra ai??zmuA?ta kortaai???, nes pagoniA?ka dvasia A?iuolaikiniame pasaulyje laikoma kultAi??riniu anachronizmuai??i??

Kokias vertybes propaguoja naujieji mAi??sA? herojai? Kokius tapatumo bruoA?us jie laiko esminiais? Ar lengvabAi??diA?kas noras atsikratyti atsakomybAi??s, pareigos, prasmAi??s imperatyvA? nepavers mAi??sA? ai??zA?monAi??mis be tAi??vynAi??sai????

Lietuvos, kaip ir kiekvienos A?alies, istorija turi A?viesiAi??, paradinAi?? ir tamsiAi?? kriminogeninAi?? pusAi??. Ne tik slAi??piningaisiais viduramA?iais herojai nesidrovAi??jo savo tikslams naudoti tiek leistinus, tiek neleistinus metodus a?i?? A?altai viskAi?? apskaiA?iavAi??, griebdavosi ginklA?, intrigA?, apgaulAi??s, nuodA?, klastos ir melo. Ai??iuo atA?vilgiu mAi??sA? herojai niekuo nenusileidA?ia kitiems europieA?iams.

PrieA? du A?imtus metA? HonorAi?? de Balzacas, pradAi??jAi??s epopAi??jAi?? ai??zA?mogiA?koji komedijaai???, kuriAi?? sudarAi?? 90 kAi??riniA?, teigAi??, kad tikrasis autorius yra istorija, o jis pats ai??i?? tik jos sekretorius. Populiarusis romanas ai??zKurtizaniA? spindesys ir skurdasai??? buvo paraA?ytas remiantis policijos archyvais, autentiA?ku nusikaltAi??liA? A?argonu ir bylojo apie visuomenAi??s slAi??pinius, A?lugdantA? turto ir A?lovAi??s troA?kimAi??. Jei atsirastA? ir Lietuvoje talentingas istorijos ai??zsekretoriusai???, galAi??tume palyginti, kuo XIX a. prancAi??zai skiriasi nuo XXI a. lietuviA?.

Tie du A?imtmeA?iai su nedideliais pragiedruliais (trumpa, vos jaunystAi??s sulaukusi pirmoji ir sunkiai iA?kovota antroji nepriklausomybAi??) lietuviams nebuvo palankAi??s. Nekeista, kad tiek daug kalbame apie paA?eistAi?? istorinAi?? sAi??monAi??, aukos mAi??stysenAi??, kuriAi?? A?diegAi?? trauminAi?? patirtis, racionalaus poA?iAi??rio, sveiko skepticizmo stokAi?? ir kankinantA? asmenybiA? ilgesA?.

Jei vadovausimAi??s nuostata, kad politika yra neiA?vengiamai neA?varus reikalas, netgi dvasinAi?? prostitucija, nes visa politikos kasdienybAi?? apkrAi??sta korupcijos, gobA?umo, veidmainystAi??s virusais, atsidursime hipotetiniame lietuviA?ko sukirpimo pasaulyje. A?inoma, toks poA?iAi??ris ne iA? pirA?to lauA?tas, nes, jei Lietuvos politinA? elitAi?? suskirstysime A? teistus, teisiamus ir ai??znekaltusai???, paaiA?kAi??s, kad padorumo iA?ties likAi?? nelabai daug, vis dAi??lto nuolatos aimanuoti, guostis, nesvarbu, apie kAi?? kalbAi??tume, esAi?? blogiau yra tik pas mus, nederAi??tA?.

Gal verA?iau mokytis, kaip kadaise siAi??lAi?? Julio CortA?zaras, ai??zA?iAi??rAi??ti A? gyvenimAi?? kaip A? A?aidimAi?? ir neieA?koti jame tvarkos, nes bet kokia tikrovAi??s aiA?kinimo sistema yra tik jos interpretacijaai???? Gal tada kiekvienas pats susikursime humaniA?kesnAi??, daugialypAi??, kAi??rybingAi?? tikrovAi??, paremtAi?? individo laisve ir teisingumu?

Tariami herojai realybAi??s fone

ai??zA?mogui nAi??ra nieko praA?Ai??tingesnio, kaip bAi??ti A?pareigotam atstovauti kokiai nors A?aliaiai???, ai??i?? laiA?ke AndrAi?? Bretonui raA?Ai?? Jacquesai??i??as VachAi??. PasenAi??s poA?iAi??ris! Dabar A? A?iAi?? ai??zpraA?Ai??tA?ai??? verA?iasi visi, kas netingi, nesvarbu, kad neturi tokiam atstovavimui bAi??tinos kompetencijos.

Tariami herojai sugrA?A?ta net iA? politinAi??s nebAi??ties, kad atliktA? A?ventAi?? valdA?ios ir galios misijAi??. Pasak Thomo Mertono, pranaA?iA?ka iliuzija ai??zyra visais laikais labai paplitusios bandos iliuzijos prieA?ybAi??.ai???2 Dabarties herojai, siekdami prilygti pranaA?ams, nesistengia iA?sklaidyti apgaulingA? ai??zbandosai??? iliuzijA?, nebando oponuoti masAi??ms, jie elgiasi visiA?kai atvirkA?A?iai ai??i?? naudojasi masiA? naivumu, patiklumu, sAi??kmingai gundo jas miglotais paA?adais sukurti rojA? A?emAi??je, be vargo pelnydami minios pripaA?inimAi??. Neatsitiktinai visA? reitingA? (tik neA?inia, ar jie patikimi) lyderiu tapo naujasis tautos herojus ai??i?? Viktoras Uspaskichas, stokojantis privalomA? raA?tingumo, kalbos gebAi??jimA?, tinkamo iA?silavinimo, t. y. atstovavimui bAi??tinos kompetencijos.

PrieA? pusmetA? internete atsirado nuotrauka, kurioje A?is veikAi??jas, dar bAi??damas Seimo narys, skaito ai??zsavo raA?ytAi??ai??? dokumentAi?? su gramatinAi??mis klaidomis vos ne kiekviename A?odyje. NatAi??ralu, kad pateiktas ir klausimas: ai??zNegi tautos atstovas Europos Parlamente nesugeba reikA?ti minA?iA? kalba tautos, kuriai atstovauja?ai???3

Kaip kuriamas A?io herojaus mitas? Kuo jis pavergia a?i?? sveika nuovoka, nuoA?irdumu, iA?skirtinumu? Ar tiesiog gerai veikia paslAi??ptas manipuliavimo vox populi mechanizmas?

StebukliniA? pasakA? tradicinAi?? schema ai??i?? treA?iojo brolio mitas. Tai herojus, kuriuo niekas netiki, visi niekina, bet bAi??tent jis laimi ir karalaitAi??, ir karalystAi??. Ai??iais laikais karalaitAi??s, tiesa, prarado savo, kaip vertingo prizo vaidmenA? (feministAi??s teigia paA?ios jo grieA?tai atsisakiusios), taA?iau karalystAi??, o ypaA? jos iA?das, tebAi??ra geidA?iami.

Broliai pasakose daA?niausiai bAi??na trys. Du vyresnieji paprastai visaip kenkia jaunAi??liui. Tuo paremta ir dabarties stebuklinAi?? pasaka. Vyriausiasis brolis (socialdemokratas Algirdas ButkeviA?ius) visus politinius avantiAi??ristus, neatsakingai A?adanA?ius rinkAi??jams aukso kalnus, vadina siauraproA?iais, bet paklaustas, kodAi??l A? rinkimus eina susiAi??mAi??s uA? rankA? su dviem didA?iausiais iA? tokiA?, aiA?kina, esAi?? tai kompromisas, kurio neiA?vengsi. PrieA?astis paprasta ai??i?? partijos nelaimAi??si, kai nebeturi tAi??zo (AMB). Vidurinysis brolis (ai??zteisingasisai??? tvarkdarys Rolandas Paksas) iA?mintingai tyli, nes vis dar turi vilA?iA?, kad finiA?o tiesiojoje pavyks aplenkti jauniausiAi?? brolA? (pagal tradicijAi?? ai??i?? tai ai??zivanuA?kaai???), o tada premjero kAi??dAi?? vAi??l atiteks jam.

ValdA?ios troA?kimo suvienyta kompromisinAi?? brolija jau sutarAi??, kad premjeras bus tas iA? jA?, kuris geriausiai pasirodys, ir dabar tarsi trys garsieji mitiniai rusA? bylinos karA?ygiai dairosi po bAi??simo rinkimA? mAi??A?io laukAi??, regAi??dami aplink save vien pigmAi??jus ir kitokiAi?? politinAi?? smulkmAi??.

ai??zMes A?inome kaipai???, ai??i?? teigia Uspaskichas virtualioje erdvAi??je.4 Ai?? LietuvAi??Ai??pirmAi?? kartAi?? atvykAi??sAi??1985Ai??m., jis, A?aliai atkAi??rus nepriklausomybAi??, netrukus,Ai??1991Ai??m., tapo Lietuvos pilieA?iu, 2004 m. buvo koalicinAi??s vyriausybAi??s ekonomikos ministras, nepaisant A?tarimA? kriminaliniais nusikaltimais, uA?dAi??tA? antrankiA? ir to, kad nuolat visus varsto A?pygomis iA? TV ekrano, buvo iA?rinktas A? EuroparlamentAi??, o po A?iA? rinkimA? neabejoja tapsiAi??s premjeru. 2012 m. vasario pradA?ioje pradAi??jAi??s rinkimA? kampanijAi?? pareiA?kAi??, kad dabartinis premjeras Andrius Kubilius turAi??tA? mikliai atsistatydinti.5 Kovo pabaigoje delfi uA?sakymu visuomenAi??s nuomonAi??s ir rinkos tyrimA? bendrovAi?? ai??zSpinter tyrimaiai??? atliko apklausAi??, pagal kuriAi?? dauguma apklaustA?jA? mano, kad Uspaskichas ai??i?? tinkamiausias kandidatas A? ministrus pirmininkus.6 GeguA?Ai??s pabaigoje jis pats patvirtino: ai??zNebAi??A?iau prieA? tapti premjeru.ai???7 Populiariausias A?alies dienraA?tis iA?kart sukurpAi?? dar vienAi?? vaizdinA?: ai??zV. Uspaskichas jau matuojasi premjero kAi??dAi??.ai???8 Svajoti nedraudA?iama, bAi??dos prasideda tada, kai tA? svajoniA? uA?hipnotizuota minia padeda jas A?gyvendinti.

VisuomenAi??s nuomonAi?? formuojama atakuojant jos sAi??monAi?? konkreA?iais vaizdiniais, A?diegianA?iais tam tikrus lAi??kesA?ius. TikrovAi?? A?gauna iA?kreiptas iliuzines formas, o A?monAi??s, tapAi?? manipuliatoriA? A?kaitais, nebeturi valios pasiprieA?inti absurdiA?kam politiniam realybAi??s A?ou, kuris lems A?alies gyvenimAi?? ne tokiu ir trumpu ai??i?? ketveriA? metA? ai??i?? laikotarpiu. ValdA?ios OlimpAi?? lengviausia A?turmuoti pasitelkiant populistams ypaA? palankiAi?? A?iniasklaidAi??, visada pasirengusiAi?? paslaugiai patarnauti… Gal Darius Kuolys vis dAi??lto teisus, per politines vaikA?tynes prie PrezidentAi??ros geguA?Ai??s 31 d. raginAi??s: ai??zPagerbkime laisvAi?? lietuviA?kAi?? A?odA? tylos minute?ai???9

Kaip iA?vengti kasdieninio smegenA? A?turmo, kai uA? A?odA?iA? slypi ne tiesos ieA?kojimas vieA?ojo gAi??rio labui, o tik merkantilAi??s partiniai ir asmeniniai interesai?

Uspaskichas, reikia pripaA?inti, puikiai vaidina juokdarA? ai??i?? per AuksiniA? svogAi??nA? teikimo ceremonijAi?? vAi??l tAi?? patvirtino, su Natalija Bunke traukdamas dainuA?kAi?? su A?simintinu priedainiu ai??zGaunas visiA?ka figniaai???. Ir galAi??tA? sau vaidinti, kas gi A?ia baisaus, juk kiekvienas daro, kAi?? moka geriausiai. TaA?iau juokdarys nusprendAi?? tapti karaliumi.

Siekdamas uA?sibrAi??A?to tikslo, neseniai jis sAi??kmingai A?valdAi?? naujAi?? A?anrAi?? ai??i?? visa spauda Ai??mAi?? mirgAi??ti draminiais monologais, kuriais teisinAi?? nelieA?iamybAi?? praradAi??s europarlamentaras kreipiasi A? PrezidentAi??, reikalaudamas teisingumo ir demokratijos: ai??zGerbiama Prezidente, leiskite paprieA?tarautiai???; ai??zGerbiama Prezidente, JAi??sA? pasisakymas apie tai, kad Darbo partijai norint formuoti VyriausybAi??, ji neturAi??tA? vilkinti savo bylos, nesuteikia garbAi??s nei demokratijai, nei paA?iai prezidento institucijai, nebent tik neiA?prususiems gerbAi??jams, kurie nesupranta demokratijos sAi??vokos ir puoselAi??ja autoritarinA? reA?imAi??ai???. ai??zAr PrezidentAi?? galAi??tA? man patarti, kur ir A? kAi?? ai??zdemokratinAi??je ir teisinAi??jeai??? valstybAi??je kreiptis, kad bAi??tA? A?vertinti falsifikatai ir nustatyta tiesa?ai??? ai??i?? retoriA?kai klausia, nepamirA?damas pagirti: ai??zGerbiama Prezidente, JAi??s esate puiki finansA? specialistAi??ai???ai??i??10

Taip skleidA?iama aktyvaus dialogo iliuzija, o nekalta uA?uomina apie ai??zneiA?prususius gerbAi??jusai??? pabrAi??A?ia savaime suprantamAi?? PrezidentAi??s kritiko iA?prusimAi??ai??i??

Herojus kuria pats save, visi kiti tampa jo savikAi??ros A?rankiais, privalomu fonu, pasyvia terpe, dirva, A? kuriAi??, patrAi??A?tAi?? tuA?A?iais paA?adais, krinta herojaus stropiai ir tankiai sAi??jamas politinis grAi??das. Kai klausausi A?io liaudies numylAi??tinio iA?tarmiA?, prieA? akis iA?kyla graudus, bet teisingas A?vaizdis ai??i?? anksA?iau sakydavo, kad iA? kiekvieno lietuviA? inteligento kiA?eniA? vis dar kyA?o plAi??go rankenos, o politinio elito senbuvis Uspaskichas uA?antyje, atrodo, vis dar neA?iojasi A?altkalvio A?rankius, t. y. iki A?iol pasikliauja A?iam sluoksniui bAi??dingu mentalitetu. Labai panaA?u, kad po naujA?jA? rinkimA? prasidAi??s kakistokratijos (tamsuoliA? valdA?ios) era, nes kAi?? gi atsineA? su savimi naujasis lyderis? Verslininko patirtA? su skandalingAi??ja vokeliA? istorija? Partijos vadovo A?dirbA? juodosios buhalterijos srityje, kad ai??zmitriA? rankA?ai??? politikAi?? A?diegtA? valstybAi??s mastu?

Vienas A?ymiausiA? prancAi??zA? tradicinio teatro atstovA? Paulis Claudelis draminAi??je poemoje ai??zAuksinAi?? galvaai???, paraA?ytoje 1890 m., A? scenAi?? iA?vedAi?? ai??zGelbAi??tojAi??, netikAi??tai A?siverA?usA? A? valdA?ios virA?Ai??nAi??, HerojA?, gebantA? aplink save sutelkti visus kolektyvinAi??s vilties polAi??kiusai???. Poema aprAi??pia tris laiko tarpsnius: ai??zpaA?aukimo, galios ir A?lovAi??s, kanA?iosai???. Valkataujantis jaunuolis Simonas Angelas, ai??zniekam neA?inomas bastAi??nas, netikAi??tai supranta, kad jo laukia nepaprastas likimas. Jis pajunta, kad neveiklumo, vidutiniA?kumo, pilkos kasdienybAi??s iA?varginta tauta su juo sieja visus savo lAi??kesA?ius: ai??zMan buvo A?adAi??ta A?lovAi??, ji negailestinga, ji nekenA?ia aA?arA?, moterA? ir lAi??kuriavimo, nes ji neA?ino, kas yra silpnumas…ai??? Jis A?gyvendins A?iuos didA?ius lAi??kesA?ius tada, kai, laimAi??jAi??s ne vienAi?? mAi??A?A? ir tapAi??s Auksine Galva, nuA?udys senAi??jA? imperatoriA?, pompastiA?kAi??, geranoriA?kAi?? iA?gverAi??lA?, simbolizuojantA? teisAi??tumAi?? ir nusistovAi??jusiAi?? tvarkAi??. ai??zIA?eik! a?i?? dar spAi??ja suA?ukti jis. a?i?? Vadovausiu aA?, nes tai teisinga.ai??? BAi??damas ai??znepasotinamas, uA?sispyrAi??s, nesutramdomasai??? uA?kariautojas, kuriam niekada negana, jis nerte neria A? begalinA? nuotykA?, kuris ai??zmAi??A?is po mAi??A?io nuves jo kariaunAi?? iki atokiausiA? pasaulio dykyniA?ai???11.

Ai??iuolaikiniams herojams irgi nesvarbu, ar jie turi tapatumo pagrindus, tinkamAi?? kompetencijAi??, jiems uA?tenka aklo minios pripaA?inimo, A?alininkA? ir A?lovintojA? iA?tikimybAi??s, kad bAi??tA? visada visur matomi, girdimi ir reikalingi.

Romantizmo epochos suformuotas etinis herojaus kodeksas, kai individualistinis polAi??kis sutapo su nacionaliniais siekiais, kai herojiA?ka asmenybAi?? nesiekAi??, kad minia keliaklupsA?iautA?, nes ji rAi??pinosi tautos atgimimu, A?iandien atrodo beviltiA?kai atgyvenAi??s. Dabar A? A?lovAi?? verA?iamasi ne per kanA?ias, o per kitA? galvas, atsisakyti idealA?, keisti vaidmenis ir A?vaizdA?ius, mainyti veidus yra A?prastinAi?? priimtina politinAi?? praktika.

Tad kokiA? gi asmenybiA? pasigendame? TokiA?, kurios pagaliau sukiltA? prieA? visuomenAi??s ribotumAi?? ir politikA? veidmainystAi??? TikAi??tis, kad dabar, kai visus apAi??mAi??s totalinis proto ir dvasios nuovargis, atsiras idealistiA?kai nusiteikusiA? herojA?, bAi??tA? pernelyg naivu. Gal todAi??l ir Lietuvos vizija iki 2030 m. yra ganAi??tinai kukli ai??i?? viliamasi sukurti bent jau solidariAi?? visuomenAi??, kuriai rAi??pAi??tA? ai??zugdyti Lietuvos kultAi??rinAi?? ir politinAi?? savivokAi??, formuojant autentiA?kAi?? istorijos politikAi??, skatinant tautinAi??s tapatybAi??s svarstymAi?? vieA?ojoje erdvAi??je, iA?ryA?kinant pozityvias istorines patirtisai???.12

Ar vienas lauke karys?

KanoninAi??s formulAi??s, visuotinio nusivylimo fone kartojamos tarsi burtaA?odA?iai, vis tiek neatleidA?ia nuo atsakomybAi??s. PrieA? save ir prieA? kitus. Sparnuota frazAi?? ai??zsavame kaime pranaA?u nebAi??siai??? ilgAi?? laikAi?? buvo taikoma vienam ryA?kiausiA? Lietuvos kino reA?isieriA? Ai??arAi??nui Bartui, uA?sienyje A?inomam kur kas geriau ir vertinamam kur kas labiau negu gimtinAi??je.

Kinas ryA?kiai iA?siskiria Lietuvos kultAi??ros panoramoje. PlaA?iai vykdomas net projektas ai??zMokomAi??s iA? kinoai???, kvieA?iantis mesti A?alin nuobodA?ius vadovAi??lius ir pasinerti A? vizualiai patrauklias kino pamokas. Lietuvos mokiniA? parlamentas, matyt, ta proga ir prisiminAi??, kad pats Leninas kadaise sakAi??: ai??zSvarbiausias iA? visA? menA? mums yra kinas.ai??? TodAi??l ragina ai??zMokytis, mokytis ir dar kartAi?? mokytisai???, nors proletariato vadas ai??zniekada neliepAi?? iA?moktiai???.13Ai??NuoA?irdA?iai besiA?ypsantis amA?inai gyvo bolA?eviko veidas Maskvos Kremliaus ir raudonA? vAi??liavA? fone a?i?? tik nekaltas pokA?tas? Na, bet tiek to, tegul kiekvienas juokauja pagal savo supratimAi??ai??i??

Vis ryA?kesnA? vaidmenA? visuomenAi??s gyvenime prisiimantis kino menas skatina aptarti ir jo herojA? spindesA? dvasinio skurdo fone.

PrieA? trejus metus interviu, pavadintame ai??zAi??arAi??nas Bartas a?i?? lietuviA? kino filosofasai???, kalbAi??ta apie jo filmA? veiksmAi??, plAi??tojamAi?? abstrakA?ioje, tolimoje ir nepaA?A?stamoje erdvAi??je neapibrAi??A?tu laiku. Paklaustas, ar jam svarbus esamasis laikas, reA?isierius atsakAi??: ai??zA?ia turbAi??t net negalima vartoti A?odA?io ai??zsvarbusai???, nes laikas, kuriame gyvenu, tai yra viskas, kAi?? turiu. Kaip ir kiekvienas iA? mAi??sA?. Tai yra A?ita A? virA?A? iA?kilusi gyvybAi??s puta, kuriAi?? neA?ame pirmyn A? ateitA?. BAi??tent A?iuo metu putojame ir esame gyvi. Po A?imto metA? nAi?? vieno iA? mAi??sA? nebus, netgi tA?, kurie dabar yra maA?uA?iai, tad laikas, kuriame gyvenu, yra esmAi??, nes jokio kito laiko nepaA?A?stu. Kita vertus, mAi??sA? A?sivaizdavimas yra grindA?iamas prisiminimais, o jie, kaip A?inome, dyla. Smegenys prisiminimus dAi??lioja, kaip joms patinka. TodAi??l netgi tAi?? patA? laikAi??, kuriame gyvename, mes nelabai galime nutverti uA? uodegos.ai???14

Viename iA? ankstyvA?jA? filmA? ai??zKoridoriusai??? (1995), sekdamas herojaus kelionAi?? simboliniu gyvenimo koridoriumi, Bartas ramiai, be komentarA? ir egzaltacijos stebi dramatiA?kus 1991-A?jA? sausio A?vykius, lauA?us prie Seimo, demonstracijas ir atskleidA?ia ai??zpototalitarinAi??s erdvAi??s A?mogaus bAi??senAi?? ai??i?? skausmingai juntamAi?? laiko lAi??A?A?ai???,15 skambant A?storo Piazzollos muzikai. Tolesni ieA?kojimai (ai??zLaisvAi??ai???, 2000, ai??zSeptyni nematomi A?monAi??sai???, 2005) ai??i?? tai tarsi mAi??ginimas apibrAi??A?ti A?mogaus ribas, parodyti, kaip keiA?iasi herojA? ai??zA?sivaizdavimas apie save ir laisvAi??ai???. MA?slingose erdvAi??se fiksuojama ai??ztai, kas nematomaai???,16 laikas suvokiamas kaip paslaptis, ilgoms pauzAi??ms suteikiamos gilios reikA?mAi??s.

Kur riba tarp savAi??s ir kitA?, tarp vieA?umo ir privatumo, tarp to, kas tikra ir kas A?sivaizduojama? Herojus (pranaA?as ar bent jau asmuo, trokA?tantis juo tapti) dramatiA?kai prabyla A? publikAi??: ai??zNoriu pasakyti, kad esu dar gyvas. Kol A?mogus yra gyvas, kol jis kvAi??puoja, tol jis nori kAi?? nors pasakyti. KAi??rybinis darbas ai??i?? viena iA? mAi??sA? bendravimo formA?. Mes norim bAi??ti iA?girsti.ai???17

SprAi??sdamas globalias primityvaus Eurazijos aborigeno problemas, A?is kAi??rAi??jas, vedlys ar pranaA?as imasi viskAi?? apimanA?ios misijos ai??i?? uA?tikrinti (nepanaA?u, kad aborigenA?) iA?likimAi??.

TaA?iau naujasis herojaus vaizdinys ai??i?? ai??zA?mogus, kurio nesaisto nei sienos, nei pilietybAi??, nei tautybAi??ai???,18 ai??i?? deja, nAi?? kiek neintriguoja. Svieto perAi??jAi??no filosofija gaji, bet stokoja A?avesio ir originalumo. Gal iA? tikrA?jA?, ai??zkirsdamas svetimas erdves, jis nesuranda nei savAi??s, nei nusiraminimo, nei saugaus prieglobsA?ioai????19 Ar tapAi??s ai??zpasaulio A?mogumiai???, jis atrado laisvAi??, ar tiesiog virto ai??zA?mogumi be tAi??vynAi??sai????

AA?iAi?? Dievui, kad Bartas, pasinAi??rAi??s A? herojaus paieA?kas, nerealizavo planuoto sumanymo ai??i?? pastatyti filmAi?? apie PilAi??nA? gynAi??jAi?? MargirA?. Vien A?sigilinti A? XIV a. Lietuvos DidA?iosios KunigaikA?tystAi??s istorijAi?? A?ia nepakaktA?, ypaA? jei kunigaikA?A?io Margirio apskritai nebAi??taai??i?? YpaA? kai siAi??loma mokytis iA? kino, tartum nebAi??tA? pasirinkimo laisvAi??sai??i??

ai??zLabai nesveika melancholiA?kam ir kartu choleriA?kam temperamentui pabAi??ti tarp visokiA? istoriniA? baisenybiA?, nes po to skaudina ne tik asmeniniai paklydimai, bet ir kolektyvinAi?? gAi??da slegia.ai???20

Kad ir iA? kurios ai??i?? politinAi??s ar kultAi??rinAi??s ai??i?? pusAi??s A?iAi??rAi??tume, tapatumo problema glaudA?iai susijusi su vertybAi??mis, o jA? hierarchija dabar sujaukta kaip niekad anksA?iau. NatAi??ralu, kad ir tautos herojai arogantiA?kai dedasi visaA?iniais, jA? iA?mintimi niekam nevalia abejoti, jA? pasitikAi??jimas savimi beribisai??i?? Gal iA? tikrA?jA? tik tada, kai liausimAi??s kanonizavAi?? save, pakeisime ir herojA? kanonus, kad pagaliau atsirastA? tokiA?, kuriA? iA?mintimi galima pasikliauti?

Ai??iuolaikiniA? herojA? modusas

StereotipinAi?? visaA?iniA? ir visagaliA? laikysena jau seniai tapo nacionaliniu standartu. SusikAi??rAi?? tokA? monolitinA? A?vaizdA?, tariami herojai tapo savo paA?iA? belaisviais, kurie dedasi A?inantys vienintelA? tikrAi??, teisingAi?? laisvAi??s keliAi??.

Ai??iuolaikiniA? herojA? elgesio kodeksas nesiremia etika, jie abejingi, beA?irdA?iai, niekuo nesistebintys. Pasaulis, jA? manymu, neturi jokiA? vidaus taisykliA?. Jie nepuoselAi??ja bendruomenAi??s jausmo,21 skatinanA?io atstovauti jos interesams. Jie tik imituoja bendruomenAi??s gynimo funkcijas, siekdami ai??zherojiniA?ai??? savo tikslA?.

Toks herojus nAi?? kiek nepanaA?us A? Homero didvyrius ai??zIliadojeai??? ir ai??zOdisAi??jojeai???, Sofoklio ai??zAntigonAi??jeai??? ar Vergilijaus ai??zEneidojeai??? (beje, pagrindinis jos veikAi??jas EnAi??jas manipuliuoja karalienAi??s DidonAi??s groA?iu ir atstumia jos meilAi??, kas A?iais laikais bAi??tA? vertinama kaip negarbingas smerktinas elgesys).22

Dabar herojiA?kumo samprata yra pagrauA?ta antiherojiA?kA? nuostatA?, nors visuomenAi?? vis dar ilgisi klasikiniA?/romantiniA? herojA?, kuriA? etika remtA?si klasikiniu Aristotelio dorybAi??s kodu, kai geri A?proA?iai A?diegiami A? praktikAi?? ir laikui bAi??gant tampa dorybAi??mis. ApA?vieta entuziastingai sveikino individualizmAi??, deja, herojA? ai??i?? romantikAi?? nuvainikavo racionalizmas ir pramoninAi?? revoliucija.23

RiA?mondo (JAV) universiteto profesoriA? Scotto T. Allisono ir Georgo R. Goethalso naujausioje knygoje ai??zHerojai: kAi?? jie veikia ir kodAi??l jA? reikiaai??? (Heroes: What They Do and Why We Need Them), iA?leistoje Oksforde 2011 m., aptariamos herojA? kAi??rimo tradicijos, heroizmo psichologija ir su herojais siejamos vertybAi??s. KodAi??l tam tikrus A?mones laikome didvyriais? Kokios savybAi??s bAi??dingos jiems patiems ir kokiomis savybAi??mis juos apdovanoja visuomenAi??? KAi?? reikia padaryti, kad pelnytum kitA? susiA?avAi??jimAi??? Knygos kAi??rAi??jai parodo, kaip dauguma A?moniA? suvokia blogA?, piktadarystAi?? ir kodAi??l tokie gyvybiA?kai svarbAi??s yra herojai a?i?? ne tik realAi??s A?monAi??s, bet ir fantastinAi??s asmenybAi??s. Knygoje aptariama daugybAi?? herojA?, tokiA? kaip Eleonora Roosevelt, Voltas Kovalskis iA? Clinto Eastwoodo garsiojo filmo ai??zGran Torinoai???, senatorius Tedas Kennedyai??i??s, Arktikos tyrinAi??tojas Ernestas Shackletonas, ir nemaA?ai piktadariA?, tokiA? kaip Shakespeareai??i??o Jagas.24

Privalomos A?iuolaikinio herojaus kvalifikacijos (protingas, stiprus, nesavanaudis, rAi??pestingas, charizmatiA?kas, nenusimenantis, patikimas ir A?kvepiantis) formuoja ir socialinAi??s psichikos modelius. Ai??tikindami savo tikrumu, mAi??sA? pasirenkami herojai vykdo svarbiAi?? A?vieA?iamAi??jAi?? visuomenAi??s misijAi??.25

TapatybAi??s mitologija

Savirefleksija, gebAi??jimas paA?velgti A? save iA? A?ono, atsitraukus bent keletAi?? A?ingsniA?, prisimerkus ar net sunAi??rus pirA?tais magiA?kAi??jA? kiaurAi??jA? kvadratAi??, kuris padeda atsiriboti nuo paA?aliniA? vaizdA?, privalomi ne tik herojams, bet ir ai??zgyvenimo eiliniamsai???. Kadaise Gilbertas K. Chestertonas raA?Ai??: ai??zPaprasti dalykai vertingesni uA? nepaprastus; ne, jie net nepaprastesni uA? juos. Nors seni filantropai ir sakAi??, kad prarasiu savo idealus ir pradAi??siu tikAi??ti metodais, kuriuos siAi??lo praktiA?ki politikai, taA?iau aA? idealA? nepraradau.ai???26

Paprasti, kasdieniA?ki dalykai, praeities patirtis ir ateities viltys sudaro bendros gyvensenos pamatAi??. TaA?iau daugelis tariamA? herojA? kasdienybAi??je, dienA? pilkumoje, jauA?iasi niekam nereikalingi, o, svarbiausia ai??i?? niekieno nematomi.

KAi?? veikti su tokiais proginiais herojais, kuriems kasdienybAi?? yra pernelyg sunki naA?ta? Norisi slAi??ptis nuo jA? kuo toliau kur nors kitame pusrutulyje, iA?nykti praeities laike ar bent iA?jungti televizoriA?ai??i??

Save kuriantys A?iandienos herojai garbingai elgtis ir net dorai gyventi moka tik TV ekrane, tokia veidmainystAi?? ir dvasinis skurdas atskleidA?ia paradinio jA? spindesio menkumAi??, kAi??rybingumo, charizmos, A?avesio stokAi??. Vis dAi??lto kiekvienas maskaradas kada nors baigiasi, o po jo ateina (turAi??tA? ateiti!) kiti laikai su kitais herojais, kuriais nebAi??tA? gAi??da A?avAi??tis, net norAi??tA?si jais sekti.

1 ai??zLietuva ai??i?? drAi??si A?alisai??? A?vaizdA?io kAi??rimo fiasko?, http://www.ekonomika.lt/naujiena/lietuva-drasi-salis-ivaizdzio-kurimo-fiasko-11483.html [2012-06-02]

2 Thomas Merton, NAi?? vienas A?mogus nAi??ra sala. IA? anglA? kalbos vertAi?? Kipras Kristijonas Ai??imulynas. Vilnius: KatalikA? pasaulio leidiniai, 2010, p. 12.

3 Laura A?ekanaviA?ienAi??, V. Uspaskicho lietuviA? kalbos sugebAi??jimai: po klaidAi?? kiekviename A?odyje, http://www1.lrytas.lt/-13232739701321769102-v-uspaskicho-lietuviA?-kalbos-sugebAi??imai-po-klaidAi??-kiekviename-A?odyje.htm [2012-07-09]

4 http://www.uspaskich.eu/ [2012-06-02]

5 V. Uspaskichas: Premjeras A. Kubilius turAi??tA? atsistatydinti, http://www.sekunde.lt/lietuva/v-uspaskichas-premjeras-a-kubilius-turetu-atsistatydinti/ [2012-06-02]

6 Apklausa: I. DegutienAi??s reitingai krinta, geriausias premjeras ai??i?? V. Uspaskichas, http://m.delfi.lt/naujienos/article.php?id=58675595 [2012-06-02]

7 V. Uspaskichas: nebAi??A?iau prieA? tapti premjeru, http://www.ekonomika.lt/naujiena/v-uspaskichas-nebuciau-pries-tapti-premjeru-25872.html [2012-06-02]

8 V. Uspaskichas jau matuojasi premjero kAi??dAi??, http://www.lrytas.lt/-13379674861336946600-v-uspaskichas-jau-matuojasi-premjero-kAi??dAi??.htm [2012-06-02]

9 ai??zUA? laisvAi?? A?odA?ai???, http://uzteisinguma.lt/simono-daukanto-aiksteje-ivyko-pilietines-vaikstynes-uz-laisva-zodi/ [2012-06-02]

10Ai??Ai??Ai?? http://www.uspaskich.eu/aktualijos/v-uspaskich-ai??zgerbiama-prezidente-leiskite-papriestarautiai???/; http://www.vtv.lt/naujienos/politikos-komentarai/v.uspaskich-prezidente-jusu-pasisakymas-nesuteikia-garbes-demokra.html; http://www.valstietis.lt/Pradzia/Naujienos/Lietuvoje/V.-Uspaskich-prezidente-ar-tokia-jus-isivaizduojate-teisine-ir-demokratine-Lietuva [2012-07-09]

11Ai??Ai??Ai?? Raoul Girardet, Politiniai mitai ir mitologijos. VertAi?? JAi??ratAi?? SkersytAi??, Vilnius: Apostrofa, 2007, p. 89.

12Ai??Ai??Ai?? Lietuvos paA?angos strategija ai??zLietuva 2030ai???, p. 12, http://www.lietuva2030.lt/images/stories/2030.pdf [2012-06-03]

13Ai??Ai??Ai?? http://lmp.lt/2011/11/mokytis-mokytis-ir-dar-karta-mokytis-ai??i??-pasake-leninas/ [2012-06-04]

14Ai??Ai??Ai?? http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2009-11-04-sarunas-bartas-lietuviu-kino-filosofas/34707 [2012-06-04]

15Ai??Ai??Ai?? http://www.7md.lt/lt/2012-02-03/kinas/tai_kas_ateina_veliau.html [2012-06-04]

16Ai??Ai??Ai?? http://www.7md.lt/lt/2012-03-02/kinas/kai_niekas_nesikeicia.html [2012-06-04]

17Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? http://www.15min.lt/naujiena/zmones/lietuviai/sbartas-noriu-pasakyti-kad-esu-dar-gyvas-3-118953 [2012-06-04]

18Ai??Ai??Ai?? http://aplinkkeliai.lt/dialogai-ai??i??-polilogai/isslystanti-dabartis-pokalbis-su-sarunu-bartu/ [2012-06-04]

19Ai??Ai??Ai?? http://www.7md.lt/lt/2012-01-20/kinas/klajunu_istorijos.html [2012-06-04]

20Ai??Ai??Ai?? Ten pat.

21Ai??Ai??Ai?? Four Conceptions of the Heroic by Vera Norman, adapted from a presentation given at the February 2003 FORum, http://www.kindreason.com/archives/4heroes.htm [2012-06-04]

22Ai??Ai??Ai?? Ten pat.

23Ai??Ai??Ai?? Ten pat.

24Ai??Ai??Ai?? Scott T. Allison, George R. Goethals, Heroes: What They Do and Why We Need Them, Richmond, Virginia: Oxford University Press., 2011.

25Ai??Ai??Ai?? Ten pat.

26Ai??Ai??Ai?? Gilbert K. Chesterton, Ortodoksija. IA? anglA? kalbos vertAi?? Rasa DrazdauskienAi??, Vilnius: Aidai, 1998, p. 52.