TARP DVIEJA? PASAULIA?: Apie tapytojAi?? IvanAi?? AivazovskA?

A?URNALAS: KRANTAI
TEMA: Tapyba
AUTORIUS:Ai??Alis Nersisian
DATA: 2013-12

Ivanas Aivazovskis (tikr. ai??i?? Hovannes Aivazian, 1817ai??i??1900) ai??i?? garsus armAi??nA? kilmAi??s Rusijos tapytojas, Sankt Peterburgo dailAi??s akademijos auklAi??tinis, daugiausia kAi??rAi??s marinas ai??i?? jAi??ros peizaA?us. Nuo 1845-A?jA? jis gyveno gimtojoje Feodosijoje, kur A?steigAi?? dailAi??s mokyklAi?? ir savo paveikslA? galerijAi??. Jo palikimas ai??i?? apie 6000 paveikslA?, etiudA? ir pieA?iniA?. Per savo gyvenimAi?? dailininkas buvo surengAi??s 120 parodA? Rusijoje ir kitose A?alyse, jo darbA? yra daugelio A?aliA? ai??i?? taip pat ir Lietuvos ai??i?? dailAi??s muziejuose. Apie A?A? menininkAi?? raA?o Alis NERSISIAN, ArmAi??nijos mokslA? akademijos MenA? instituto mokslininkAi??.

Ai??Ai??

Ivanas KonstantinoviA?ius Aivazovskis (Gaivazovskij, tikr. Hovannes Aivazian), vienas A?lovingA?jA? XX amA?iaus rusA? dailininkA?, gimAi?? 1817 metais Feodosijoje, armAi??nA? A?eimoje, pavadintas Hovanneso vardu (tai liudija A?raA?as Feodosijos ArmAi??nA? baA?nyA?ios1 metrikA? knygoje apie Aivazovskio gimimAi?? ir krikA?tAi??; po mirties 1900 metais buvo palaidotas, jo valia, Ai??v. Sarkiso baA?nyA?ios Feodosijoje A?ventoriuje, o antkapiniame paminkle buvo iA?kalti A?odA?iai armAi??nA? kalba: ai??zGimAi??s mirtingas, po savAi??s paliko nemirtingAi?? atminimAi??ai???2.

Tarp A?iA? dviejA? datA? ai??i?? didA?io A?mogaus didis gyvenimas, kupinas A?tempto ir laimingo kAi??rybinio darbo, veiklios visuomeninAi??s tarnystAi??s, pripaA?inimo, A?lovAi??s ir iA?didaus suvokimo, kad priklauso dviem tAi??vynAi??ms ai??i?? Rusijai ir ArmAi??nijai.

Likimas buvo ypatingai palankus Aivazovskiui. Gyvenimo saulAi??lydyje meistras pats prisipaA?ino, kad jam ai??zA?ypsojosi laimAi??ai???3. Jis gimAi?? atkampiame Rusijos imperijos pajAi??rio miestelyje, suvargusio, kone suvis nusigyvenusio kitatauA?io ai??i?? armAi??no A?eimoje. Tokia gyvenimo pradA?ia negalAi??jo berniukui A?adAi??ti ateityje nieko tinkamo. TaA?iau jo aistra pieA?imui ir neeiliniai kAi??rybiniai gabumai atkreipAi?? ir Feodosijos architekto, ir miesto virA?ininko dAi??mesA?. JA? globa padAi??jo jaunam Aivazovskiui nuvykti A? SimferopolA? ir A?stoti ten A? gimnazijAi??. A?ia paauglio armAi??no ai??zgebAi??jimai pieA?tiai??? buvo tokie akivaizdAi??s, kad paskatino jA? paraA?yti praA?ymAi?? priimt A? Peterburgo dailAi??s akademijAi??, ir ai??z13-metis armAi??no sAi??nus iA? Feodosijosai???4, kaip rekomendavo ImperatoriA?kA?jA? rAi??mA? kunigaikA?tis Volkonskis, 1833 metais buvo priimtas.

RyA?tingas Aivazovskio A?uolis A? kAi??rybinio meistriA?kumo aukA?tumas, prasidAi??jAi??s sAi??kmingais ir vaisingais studijA? metais, tAi??sAi??si per visAi?? ilgAi?? ir ryA?kA? meistro gyvenimAi??. Aivazovskio kAi??rybos kelias ai??i?? lygus, galingas ir tvirtas kilimas aukA?tyn. AmA?ininkams bei A?pAi??diniams jisai paliko galybAi?? kAi??riniA?; sulaukAi?? gilios senatvAi??s tebebAi??damas veiklus, entuziastingas, kupinas sumanymA? dailininkas, neA?inantis kAi??rybiniA? duobiA? ar bejAi??gystAi??s. Jo kAi??rybinA? darbAi?? visuomet lydAi??jo platus visuomenAi??s pripaA?inimas.

(Vienas pirmA?jA? Aivazovskio pirkAi??jA? buvo sosto A?pAi??dinis, panorAi??jAi??s A?sigyti jauno DailAi??s akademijos studento paveikslAi??, A?vertintAi?? aukso medaliu5.)

Intensyvaus kAi??rybinio Aivazovskio gyvenimo skaiA?iuojama A?eA?iasdeA?imt treji metai nuo tada, kai jis 1837-aisiais baigAi?? DailAi??s akademijAi?? pirmojo laipsnio aukso medaliu. Per visAi?? tAi?? laikAi?? dailininkas kasmet vienodai sAi??kmingai eksponavo savo kAi??rinius ne tik Peterburge, Maskvoje, bet ir Rusijos imperijos gubernijA? miestuose: Feodosijoje, Odesoje, Kijeve, Chersone, Charkove, Simferopolyje, Nikolajeve, Rygoje ir daugelyje uA?sienio sostiniA?. Parodose Romoje, Neapolyje, Venecijoje, Florencijoje, Genujoje, ParyA?iuje, Londone, Berlyne, Miunchene, Frankfurte, Vienoje, Amsterdame, Kopenhagoje, Niujorke, A?ikagoje, VaA?ingtone, San Franciske ir Konstantinopolyje Ivanas Aivazovskis pristatAi?? ne tiktai savo kAi??rinius ai??i?? jis pristatAi?? XIX amA?iaus rusA? tapybAi??, jos laimAi??jimus, A?lovAi??, jos virA?Ai??nes. Rusijoje jam buvo suteikti profesoriaus, akademiko vardai, o vAi??liau, A?vertinant nepaliaujamAi?? penkiA? deA?imA?iA? metA? triAi??sAi?? ai??zA?lovinant tAi??vynAi??s menAi??ai???6 Viagra Professional online ai??i?? ir Rusijos dailAi??s akademijos garbAi??s nario vardas. Jis buvo Ai??ventojo Vladimiro ir DidA?iojo kunigaikA?A?io Aleksandro NeviA?kio ordinA? kavalierius, turAi??jo tikrojo valstybAi??s patarAi??jo rangAi??. ParyA?iuje rusA? tapytojas buvo
apdovanotas aukA?A?iausiuoju garbAi??s A?enklu ai??i?? GarbAi??s legiono ordinu, Florencijoje iA?rinktas Florencijos dailAi??s akademi-jos nariu.

Aivazovskis buvo veiklus XIX a. ketvirtojoai??i??paskutiniojo deA?imtmeA?iA? Rusijos kultAi??rinio ir visuomeninio gyvenimo dalyvis. Dar jaunas jis A?Ai??jo A? geriausiA? A?alies A?moniA? ratAi??, ir jo vieta didA?iulAi??s imperijos kultAi??rinAi??je bendrijoje liko tvirta, nepajudinama iki paskutiniA? gyvenimo dienA?. KeitAi??si istorijos gairAi??s ir A?vykiai, A?monAi??s ir jA? idAi??jos, ai??i?? Aivazovskis visais atvejais liko A?vairiausiA? paA?iAi??rA?, A?moniA? ir idAi??jA? amA?ininkas, neiA?duodantis savo paA?aukimo ir neiA?klystantis iA? savo kelio meno pasaulyje. Jo turtingas A?vykiA? gyvenimas reiA?kAi??si paA?intimis, artumu arba draugyste su ryA?kiausiais to meto meninAi??s minties atstovais. Susitikimas 1836 metais akademistA? parodoje su Aleksandru PuA?kinu (Aivazovskis poetui buvo pristatytas kaip vienas talentingiausiA? Peterburgo akademijos studentA?), paA?intis su Visarionu Belinskiu, Karlu Briullovu, Michailu Glinka, V. A?ukovskiu, Ivanu Krylovu ir daugeliu kitA? nuostabiA? epochos asmenybiA? dar paA?ioje Aivazovskio kAi??rybinio kelio pradA?ioje turAi??jo A?takos jo asmenybAi??s ir kAi??rybinei brandai. Penktojo deA?imtmeA?io pirmojoje pusAi??je, staA?uodamasis Italijoje, Aivazovskis susipaA?ino ir suartAi??jo su Nikolajumi Gogoliu, Aleksandru Ivanovu, jA? sveikino anglA? dailininkas Williamas Turneris. Jaunieji meistAi??ro amA?ininkai, kitos kartos ir kitA? meniniA? tikAi??jimA? atstovai ai??i?? Ivanas Kramskojus, Pavelas Tretjakovas, Ilja Repinas, Archipas KuindA?i,
V. Stasovas, Aleksandras Benua ai??i?? skirtingu, daA?nai kritiA?ku, o kitAi??syk ir nepakanA?iu poA?iAi??riu A? Aivazovskio kAi??rybAi?? vis dAi??lto pripaA?ino jo vaidmenA? ir iA?skirtinAi?? reikA?mAi?? rusA? tapybos istorijoje. VAi??lyvaisiais gyvenimo metais senstelAi??jAi??s meistras susitikinAi??jo su Antonu A?echovu, galbAi??t paA?inojo ir FiodorAi?? DostojevskA?: yra A?inoma, kad jis padovanojo savo portretinAi?? nuotraukAi?? raA?ytojo A?monai Annai Dostojevskajai. AivazovskA? jo namuose Feodosijoje lankAi?? netrumpai ten vieA?Ai??dami visoje Rusijoje A?inomi muzikantai, dailininkai, artistai.

cheapest cialis black online

Aivazovskis buvo artimas ne tik A?ymiesiems kAi??rybinio rusA? visuomenAi??s elito atstovams. 1836 metais jis dalyvavo mokomuosiuose Baltijos laivyno plaukiojimuose, 1839 ai??i?? karinAi??je jAi??rA? operacijoje. 1844 metais grA?A?Ai??s A? RusijAi?? iA? komandiruotAi??s uA?sienyje, jis buvo paskirtas A? Rusijos imperijos VyriausiAi??jA? jAi??rA? A?tabAi?? ir kaip tapytojas dalyvavo kariniuose rusA? eskadros manevruose prie Kaukazo krantA?, su admirolu Fiodoru Litke plaukiojo po EgAi??jo jAi??rAi??, savo paveiksluose A?amA?ino daugelA? Krymo karo A?vykiA?, asmeniA?kai paA?inojo garsiuosius rusA? laivyno vadus MichailAi?? LazarevAi??, PavelAi?? NachimovAi??, VladimirAi?? KornilovAi??, VladimirAi?? IstominAi??, su kai kuriais jA? biA?iuliavosi. Kai buvo A?venA?iamas Aivazovskio kAi??rybinAi??s veiklos deA?imtmetis, admirolas Vladimiras Kornilovas atvyko iA? Sevastopolio A? FeodosijAi?? linijiniu laivu ai??zDvylika apaA?talA?ai???, lydimas penkiA? karo laivA?, kad pagerbtA? A?A?ymA?jA? jubiliatAi??. Dailininkas pavaizdavo visus reikA?mingiausius rusA? laivyno mAi??A?ius, jo batalinAi??s drobAi??s ai??i?? tai rusA? karinio jAi??rA? laivyno svarbiausiA? A?vykiA?, pagrindiniA? kautyniA? ir pergaliA? metraA?tis.

Aivazovskis buvo apdovanotas ne tik iA?skirtiniu dailininko talentu, bet ir spalvingu visuomenininko temperamentu. Penktojo deA?imtmeA?io viduryje A?love vainikuotas kAi??rAi??jas ryA?tasi persikelti iA? imperijos sostinAi??s A? FeodosijAi??. Ai??is jo apsisprendimas lemtingai atsiliepAi?? jo gimtojo miesto gyvenimui. Aivazovskis atidarAi?? Feodosijoje dailAi??s mokykAi??lAi?? ir A?steigAi?? paveikslA? galerijAi??, inicijavo archeologinius kasinAi??jimus miesto apylinkAi??se, pats dalyvavo juose (jo rasti eksponatai saugomi ErmitaA?e) ir pasirAi??pino pastatu Istorijos ir archeologijos muziejui, jis prisidAi??jo prie uosto statybos, geleA?inkelio tiesimo ir vandentiekio atnaujinimo (perdavAi?? miesto nuosavybei savo dvaro ai??zSubaA?ai??? vandenA?). Jis pats dalyvavo projektuojant ir statant daugelA? dideliA? ir maA?A? Feodosijos A?renginiA?. 1881 metais Feodosijos dAi??ma uA? ypatingus nuopelnus miestui vienbalsiai suteikAi?? dailininkui Feodosijos miesto garbAi??s pilieA?io vardAi??7.

Visas Aivazovskio gyvenimas, jo kAi??ryba, visuomeninAi?? veikla, pilietinis entuziazmas, jo neslAi??gstanti energija, visos nepaprastos galios ir talentai buvo atiduoti tarnaujant Rusijai, stiprinant jos A?lovAi?? ir didybAi??. TaA?iau dailininkas turAi??jo ir kitAi?? tAi??vynAi??. Jis buvo armAi??nA? tautos sAi??nus.

Aivazovskis ne tik savo kilme buvo armAi??nas. GimAi??s bei augAi??s armAi??nA? A?eimoje, jis ir pradinA? iA?silavinimAi?? gavo armAi??niA?koje parapinAi??je mokykloje. Visi svarbiausi dailininko asmeninio gyvenimo A?vykiai buvo A?teisinti armAi??nA? BaA?nyA?ios: jungtuvAi??s su pirmAi??ja A?mona Julija Grevs, skyrybos su ja (leidimAi?? joms Aivazovskis iA?praA?Ai?? iA? EA?miadzino sinodo), santuoka su antrAi??ja A?mona, armAi??ne Anna Sarkisova. Viename asmeniniA? laiA?kA? Aivazovskis apibendrino savo vedybinio gyvenimo patirtA? sakydamas, jog antrAi??kart tuokdamasis jis labai baiminosi ai??zsusieti savo gyvenimAi?? su kitataute moterimi, kad netektA? aA?arA? lietiai???8.

Aivazovskio meilAi?? savo tautai, jo armAi??niA?kumas pasireikA?davo A?vairiausiais bAi??dais. Taip, jis padovanojo mchitarieA?iA? vienuolynui Venecijoje paveikslAi?? ai??zAi??vyturys Neapolyjeai???, EA?miadzino muziejui ai??i?? paveikslAi?? ai??zPasaulio sutvAi??rimasai???, nutapAi?? paveikslAi?? armAi??nA? baA?nyA?iai Brusuose, jis buvo vienas mecenatA?, padAi??jusiA? iA?leisti armAi??nA? istorikA? darbus: Gevondo ai??zArabA? A?siverA?imAi?? A? ArmAi??nijAi??ai??? (1857) ir S. Asogiko ai??zVisuotinAi?? istorijAi??ai??? (1859). Dailininko iniciatyva jo vyresnysis brolis Gabrielis Aivazianas, A?A?ymus mokslininkas, arkivyskupas, 1857 metais ParyA?iuje armAi??nA? kalba iA?leido ai??zVenecijos mchitarieA?iA? kongregacijos veiklos istorines apybraiA?asai???. Ai??alia viso to garsusis rusA? dailininkas be galo domAi??josi Feodosijos armAi??nA? bendruomenAi??s kasdieniu gyvenimu ir pats aktyviai jame dalyvavo.

rhinathiol promethazine side effects.

Itin turtingame kAi??rybiniame dailininko palikime yra atskirA? darbA?, skirtA? ArmAi??nijai ir armAi??nA? tautos istorijai: ai??zArmAi??nai mchitarieA?iai Ai??v. Lozoriaus saloje. Venecijaai??? (1843), ai??zArarato kalno slAi??nisai??? (1882), ai??zArarato kalnasai??? (1885), ai??zNojaus nuA?engimas nuo Araratoai??? (1889), ai??zArmAi??nA? tautos krikA?tas. Grigorijus Ai??vietAi??jasai??? (1892), ai??zPriesaika. Pulko vadas Vardanas Mamikonianasai??? (1892). AivazovskA? giliai sukrAi??tAi?? armAi??nA? A?udynAi??s sultoniA?kojoje Turkijoje 1895 metais. Jis sukAi??rAi?? serijAi?? paveikslA? ta tema, taip pat darbAi??, skirtAi?? visA? armAi??nA? katolikui MkrtiA?iui Chrimianui ai??zAirikas EA?miadzino apylinkAi??seai??? (1895). Bet kur kas didesnAi?? ir svarbesnAi?? buvo reali Aivazovskio pagalba savo tAi??vynainiams persekiojimA? ir masiniA? A?udymA? Turkijoje metais. ai??zGAi??da nusigrAi??A?ti nuo savo tautos, ypaA? nuo tokios maA?os ir engiamosai???9, ai??i?? teigAi?? dailininkas. Jisai siuntAi?? rinkliavAi??, sukauptAi?? iA? savo parodA? A? paramos vargstanA?ioms armAi??nA? A?eimoms fondAi??, visokeriopai padAi??davo armAi??nams pabAi??gAi??liams A?sikurti Kryme: daugelis jA? pastogAi?? rado dailininko dvare Ai??achmamai ir jo apylinkAi??se.

Aivazovskis visAi?? savo gyvenimAi?? palaikAi?? glaudA?ius ryA?ius su A?ymiais armAi??nA? diasporos atstovais ir plaA?iai susiraA?inAi??jo su tAi??vynainiais, gyvenanA?iais A?vairiuose miestuose ir A?alyse, ai??i?? laisvai raA?Ai?? ir armAi??niA?kai, ir rusiA?kai, A? pastaruosius laiA?kus daA?nai A?terpdamas paskirus armAi??niA?kus A?odA?ius, posakius, o kartais ir iA?tisus pasaA?us. Tarp jo korespondentA? armAi??nA? buvo A?inomi mokslininkai, visuomenAi??s ir valstybAi??s veikAi??jai, laikraA?A?iA? ir A?urnalA? leidAi??jai bei redaktoriai, naftos pramonininkai ir mecenatai, architektai, artistai ir kompozitoriai, medikai ir dvasininkijos atstovai iA? Peterburgo, Maskvos, Konstantinopolio, Krymo, Tifliso, Baku, ParyA?iaus, Stokholmo… Jis intensyviai susiraA?inAi??jo su visA? armAi??nA? katolikais Nersesu AA?tarakeci, Gevorgu IV ir MkrtiA?iumi Chrimianu. Savo laiA?kuose armAi??nus vadino ai??ztauta mAi??sA?ai???10 ir armAi??niA?kus laiA?kus pasiraA?inAi??jo ne kaip kitaip, o tik nuo gimimo jam duotu vardu Hovannes. LaiA?ke katolikui Gevorgui IV, atsakydamas A? patriarcho kvietimAi?? aplankyti ArmAi??nijAi??, Aivazovskis raA?Ai??: ai??z<...> aA? jau seniai turAi??jau atvykti A? neuA?mirA?tamAi??jAi?? gimtAi??jAi?? A?emAi??, kad vAi??l pasidA?iaugA?iau jAi?? regAi??damas…ai???11.

Rusijos pilietis, rusA? dailininkas Aivazovskis buvo armAi??nA? patriotas. Jis laimingai gyveno tarp dviejA? pasauliA?: milA?iniA?kos, galingos Rusijos imperijos bei rusA? kultAi??ros ai??i?? ir armAi??nA?, savo tautinAi??s A?eimos, pasaulio. Aivazovskio santykis su ArmAi??nija nebuvo A?altas, tai nebuvo nusiA?alinusio, ryA?A? su tAi??vyne praradusio, surusAi??jusio armAi??no santykis. Tai buvo karA?tas iA?tikimo sAi??naus jausmas. ArmAi??nija ir armAi??niA?kumas garsiam rusA? tapytojui buvo jo asmeninio, dvasinio gyvenimo esmAi??, kaip Rusija ir rusA? kultAi??ra ai??i?? veidrodis, atspindintis jo triumfalinio kAi??rybinio gyvenimo A?ygius. Aivazovskio jausmas savo tautai buvo asmeniA?kas ir intymus, grindA?iamas meile, atmintimi, ilgesiu ir pareiga. Su Rusija jA? siejo kiti jausmai: didA?iavimasis, kad prisidAi??jAi??s prie didA?io kraA?to didA?ios kultAi??ros, pasitenkinimas prasmingai nugyventu gyvenimu.

Skirtingai, taA?iau lygiai vienodai Aivazovskis priklausAi?? dviem tautoms ir dviem kultAi??roms. TokA? jis save matAi?? XIX amA?iuje. TokA? jA? turi paA?inti ir XXI A?imtmetis.

IA? rusA? kalbos vertAi?? NijolAi?? KvaraciejAi??tAi??

1 celerity stand. ???????i???i??????N???????. ?i??????N????i????Ni??Ni?? ?? ???i??Ni???i??Ni?????i???i??Ni??. ai??i?? ?i??Ni???i?????i????: ?????i??N?Ni???i????, 1967, N?. 9.

2 ??.??. ?i???i??Ni??N??i????????. ?????i???? ?s????N?Ni???i????Ni????????????Ni?? ???????i???i??????N???????. 1817ai??i??1900. ai??i?? ??.: ??N???N?N?N?Ni??????, 1962, N?. 145.

3 Ten pat, p. 64.

4 ???????i???i??????N???????. ?i??????N????i????Ni??Ni?? ?? ???i??Ni???i??Ni?????i???i??Ni??, N?. 11.

5 Ten pat, p. 18.

6 Ten pat, p. 220.

7 Ten pat, p. 180.

8 Ten pat, p. 187.

9 ??.??. ?i???i??Ni??N??i????????. Min. veik., p. 92.

10 buy estrace online ???????i???i??????N???????. ?i??????N????i????Ni??Ni?? ?? ???i??Ni???i??Ni?????i???i??Ni??, N?. 94.

11 Ten pat, p. 155.