Tarp formos ir turinio

A?URNALAS: KelionAi?? su Bernardinai.lt
TEMA: Kinas
AUTORIUS:Ai??Andrius Navickas ir Gediminas KajAi??nas

DATA: 2013-02

Tarp formos ir turinio

Andrius Navickas ir Gediminas KajAi??nas

Tai, su kokiu uA?sidegimu bei iA?manymu apie A?emaitijAi??, jos istorijAi??, kultAi??rAi?? pasakoja PlungAi??je gimAi??s reA?isierius Justinas Lingys, ne tik atskleidA?ia jo asmeninA? santykA? su gimtine, taA?iau parodo, jog atmintis, jos iA?saugojimas ir puoselAi??jimas visA? pirma yra save gerbianA?io A?mogaus rAi??pestis bei uA?davinys.

1992 metais debiutavAi??s vaidybiniu filmu ai??zLaikas nenusakomai brangusai???, per A?tai jau du deA?imtmeA?ius besitAi??siantA? reA?isieriaus kAi??rybinA? keliAi?? Justinas Lingys kAi??rAi?? ne tik vaidybinius filmus ar spektaklius, bet yra sukAi??rAi??s kelias deA?imtis dokumentiniA? filmA?, apybraiA?A?, TV laidA? ciklA?, skirtA? Lietuvos istorijai, tradicijoms, atminimo A?amA?inimui, iA?kiliA? asmenybiA? portretams. Tarp A?iA? J. Lingio darbA?, sukurtA? kartu su kolegomis iA? Lietuvos nacionalinio muziejaus, yra tokie filmai kaip ai??z1918 m. Vasario 16-osios Akto signataraiai???,ai??zPasijutau Lietuviu Ai??sas. Dr. Vincas Kudirkaai???, ai??zDr. Jonas BasanaviA?iusai???,ai??zDr. Jonas Ai??liAi??pasai???,ai??zKalbininkas Jonas Jablonskisai???, ai??zBerA?orasai???, ai??zRaktas A? ateitA?ai???,ai??zLedo vaikaiai??? ir kt.

Ne vienas filmas yra pelnAi??s apdovanojimA? ne tik Lietuvoje, bet ir uA?sienyje. J. Lingys to nesureikA?mina, bet su A?emaitiA?ku uA?sispyrimu nepailsdamas pasakoja uA?marA?tin nugrimzdusias istorijas, taip jas prikeldamas naujam gyvenimui A?iandien.

Esate sukAi??rAi??s ne vienAi?? dokumentinA? filmAi??, skirtAi?? A?emaitijos istorijai, paveldui, kultAi??rai, jos A?monAi??ms. KodAi??l bAi??tent A?is regionas Jums toks svarbus?

Esu A?emaitis, o kas gi gali geriau paA?inoti A?emaitijAi?? ir apie jAi?? kalbAi??ti, jei ne A?emaiA?iai. AukA?taiA?iams sunku suprasti, kodAi??l A?emaiA?iai taip karA?tai kalba apie A?emaitijAi??, kartais kur kas karA?A?iau nei aukA?taiA?iai apie AukA?taitijAi??. PrieA?astis paprastaAi??ai??i?? valstybiniu mastu A?emaitijai skiriama maA?iau dAi??mesio. Miestai A?ia nedideli, maA?ai iA?vystyti, pramonAi??s A?ia nedaug, kultAi??ra daugiausia savaiminAi??. DidelAi?? dalis kultAi??ros A?moniA?, iA?eiviA? iA? A?emaitijos, gyvena ir kuria didesniuose Lietuvos miestuoseAi??ai??i?? Vilniuje, Kaune ar uA?sienio A?alyse ir garsina Lietuvos vardAi??, taip pat kartu savo A?irdyse neA?dami ir A?emaitijos vAi??liavAi??.

A?emaitijaAi??ai??i?? mano gimtinAi??, todAi??l ji ir traukia prie savAi??s. Kuriantis A?mogus vienaip ar kitaip atiduoda duoklAi?? savo gimtajam kraA?tui. Nors A?emaitijoje nAi??ra dideliA? miestA?, iA?vystytos pramonAi??s, taA?iau yra savita gamta, tAi??vai, artimA?jA? kapai, atmintis, jungianti mus su praeitimi, vaikystAi??. Savo darbuose kalbu apie tai, kas man asmeniA?kai artima, brangu ir suprantama.

Kokioje aplinkoje formavosi JAi??sA? kaip A?emaiA?io tapatybAi???

Gimiau ir augau PlungAi??je. JaunystAi??je su draugais juokaudavome kalbAi??dami apie PlungAi??s vardo kilmAi??. Senuosiuose raA?ytiniuose A?altiniuose itin retai minimas PlungAi??s vardas, nes A?moniA? susibAi??rimo centras buvo Gondingos piliakalnis su medine pilimi, esantis uA? A?eA?iA? kilometrA? nuo dabartinio PlungAi??s miesto.

Toje vietoje, kur A?iandien A?sikAi??rusi PlungAi??, tuo metu buvo tik keletas bebaigianA?iA? uA?pelkAi??ti eA?erAi??lA? ir bebrA? uA?tvankomis nusAi??tas Babrungo (seniau vadinto BebrA? anga) upelis. Pirmieji uA?sienieA?iai, atvykAi?? A? A?iAi?? vietAi??, jAi?? ir pavadino plunge. A?odis ai??zplungeai??? iA? vokieA?iA? ir anglA? kalbos iA?vertus reiA?kiaAi??ai??i?? ai??znugrimzti, pasinertiai???.

Ar galite A?sivaizduoti, kad tAi?? klampynAi??, vietAi??, kur galima dingti be pAi??dsakA?, A?monAi??s pavertAi?? vienu graA?iausiu A?emaitijoje ir Lietuvoje OginskiA? parku, pastatAi?? puoA?niAi?? rezidencijAi??, sukAi??rAi?? dvasinA? ir kultAi??rinA? centrAi??. PlungAi??je savo vietAi?? turAi??jo ir pagonybAi??s laikus menantis PerkAi??no Ai??A?uolas, ir vienuoliA? kapucinA? A?rengtas Lurdas. PaA?iame miestelyje pastatyta baA?nyA?ia ir dvi koplyA?ios. Savo maldos namus turAi??jo ir A?ydA? bendruomenAi??. Viskas A?ia puikiai derAi??jo, visiems uA?teko vietos.

Man rodos, A?mogaus tvirtybAi?? kuria praeitisAi??ai??i?? kuo ta praeitis spalvingesnAi??, A?vairesnAi??, kuo daugiau A?inome, daugiau patyrAi??, tuo mAi??sA? dvasinis stuburas tvirtesnis. KultAi??rA? A?vairovAi?? ir jA? sugyvenimo darna ir lemia atskiro A?mogaus pasaulAi??jautAi?? bei tapatybAi??. O kartu ir individo bei bendruomenAi??s vidinAi?? tvirtybAi??.

Mano boA?ius (A?emaitijoje, o ypaA? PlungAi??je, niekas nevadina nei diedukais, nei seneliais) buvo kaimo baA?nytAi??lAi??s patarnautojas. KiekvienAi?? sekmadienA? jis pAi??sA?ias eidavo A? baA?nyA?iAi?? 12 kilometrA?. IA?eidavo ryte, saulei tekant, ir grA?A?davo po Sumos visas A?vytintis. Atrodydavo atjaunAi??jAi??s, vikresnis, ramesnis. Jis buvo giliai tikintis ir savo gyvenime rAi??mAi??si krikA?A?ioniA?kais principais. Nepamenu, kad jis nors kartAi?? prieA? valgA? bAi??tA? nepersiA?egnojAi??s ir nepadAi??kojAi??s Dievui uA? tos dienos duonAi??, bulves ar rAi??gpienA?. Tai mums, vaikams, paliko neiA?dildomAi?? A?spAi??dA?. Nors kartais mes savo A?Ai??liojimais ir sutrikdydavome jo vakarinAi?? maldAi??, taA?iau paprastas ir atlaidus boA?iaus paaiA?kinimas, kad maldos trikdyti negalima, mums buvo didA?iausia religingumo pamoka.

Ai??iandien aA? A?irdies gilumoje didA?iuojuosi tais A?emaitijos A?monAi??mis, kurie turAi??jo to keisto pasitikAi??jimo savimi ir tvirtybAi??s. Jie niekada neatrodAi?? kaip kokie blankAi??s A?eA?Ai??liai, jie nieko nebijojo, kad ir koks A?iaurus bei klastingas bAi??tA? A?is pasaulis. Jie tarsi buvo garantuoti, jog niekas jA? nesunaikins, ir jiems nieko pikta negali atsitikti. Jie tarytum priklausAi?? tai giminei, kuri egzistavo visAi?? laikAi??, nuo pat pradA?iA? pradA?ios, nors nuolat likimas juos skriaudAi??, bet jie viskAi?? iA?tvAi??rAi??. Jie buvo ir liks tokie mano atmintyje.

Ar galima sakyti, kad sovietinAi?? aplinka JAi??sA? brendimui ir formavimuisi turAi??jo maA?esnAi?? A?takAi?? nei alternatyvi A?emaitiA?ka tikrovAi???

IA?ties ta kitokia aplinka turAi??jo be galo didelAi?? reikA?mAi??. Mano vaikystAi??je ir jaunystAi??je bAi??ta A?vykiA?, kurie akivaizdA?iai kalbAi??jo apie pasiprieA?inimAi??, nesutikimAi?? su sovietine ideologija ir okupacija. Puse lAi??pA? jau buvome girdAi??jAi?? ir apie partizanA? kovas, tremtis, laisvAi?? pogrindA?io spaudAi??, A?vykius Prahoje 1968 metais ir Kaune 1972-aisais. Puikiai atsimenu vidurnaktA? tAi?? atsargA? beldimAi?? A? langAi??, kai pas tAi??vus atAi??jo mano pusbrolis atsisveikinti prieA? iA?vykdamas A? PrahAi??. Jis buvo skubiai mobilizuotas ir turAi??jo per pusvalandA? susiruoA?ti ir iA?vykti kartu su sovietinAi??s armijos daliniais malA?inti sukilimo. Atsimenu jo A?odA?ius, pasakytus tAi??vui: ai??zJei reikAi??s A?audyt A?mones, aA? jA? neA?audysiu. Tegu daro kAi?? nori.ai???

Apie laisvAi??s ilgesA? bylojo ir vyresniA?jA? gyvas A?odis apie nepriklausomos Lietuvos laikus, tikinA?iA?jA? persekiojimus, A?vykiai BerA?ore, A?emaiA?iA? Kalvarijoje ir kitose baA?nyA?iose. Nors apie tai neraA?Ai?? jokia oficialioji sovietinAi?? spauda, gyvas A?odis iA? lAi??pA? A? lAi??pas greitai rado keliAi?? A? tas A?irdis, kurios buvo iA?siilgusios tiesos.

Kai dar mokiausi mokykloje, vienAi?? Vasario 16-osios rytAi?? PlungAi??je A?monAi??s atAi??jAi?? A? turgA? nuA?A?iuvo. Paties aukA?A?iausio klevo virA?Ai??nAi??je plevAi??savo rankA? darbo siAi??ta trispalvAi??: geltona, A?alia ir raudona. PusAi?? dienos A?emaiA?iai stebAi??jo sovietinio saugumo darbuotojA? pastangas nuplAi??A?ti jA? laisvAi??s ir svajoniA? simbolA?. Po to dar keletAi?? metA? sovietinio saugumo darbuotojai ieA?kojo, kas tai buvo padarAi??, apklausAi?? daug A?moniA?, taip pat ir mane, taA?iau taip ir nesuA?inojo tikrA?jA? ai??zkaltininkA?ai???. Tik Lietuvai atgavus nepriklausomybAi?? paaiA?kAi??jo, kad tai padarAi?? vienas mano bendraamA?is.

Matyt, jaunatviA?kas maksimalizmas vertAi?? domAi??tis ne vien kultAi??ra, ieA?koti slepiamos tiesos, nesumeluotos tikrovAi??s.

Tad kelias A? reA?isAi??rAi?? buvo ilgas?

Tarp jaunimo sklandAi?? tokia sparnuota frazAi??: ai??zLietuviA? bajorai sovietA? armijoje netarnaujaai???. Ai??is gal tik juokais tariamas posakis taip pat formavo jauno A?mogaus poA?iAi??rA? A? esamAi?? situacijAi?? bei supanA?iAi?? tikrovAi??. Ne kartAi?? girdAi??davome vyresniA?jA? draugA? pasakojimA? apie tarnybAi?? sovietinAi??je armijoje, apie karAi?? Afganistane ir beprasmiA?kas aukas, apie ai??zdiedovA?A?inAi??ai???. TodAi??l baigAi?? mokyklAi?? visi stengAi??si kur nors A?stoti mokytis, kad tik netektA? tarnauti sovietinAi??je armijoje. Ir mes visi A?stojomeAi??ai??i?? vieni ten, kur ir norAi??jo, kitiAi??ai??i?? gal ir ne pagal A?irdies kvietimAi??, kad tik nereikAi??tA? eiti A? armijAi??.

Niekas net dokumentA? nepriAi??mAi?? A? reA?isAi??rAi??, juk kinas, teatras ir televizija visais laikas buvo ideologinis ginklas. A?ia galAi??jo patekti tik ideologiA?kai susipratAi??, lojalAi??s sovietinei santvarkai ir nepriekaiA?tingos reputacijos A?monAi??s. Tad manAi??s nepriAi??mAi??. Taip pat galvojau apie DailAi??s akademijAi??, bet ir ten sakAi??Ai??ai??i?? geriau net nebandyk, iA?vardijo pavardes A?moniA?, kurie bus priimti, ir ten man vietos nebuvo. MAi??ginau tapti istoriku, iA?laikiau visus stojamuosius egzaminus aukA?tais balais irai??i?? nepriAi??mAi??. KodAi??l? Niekas nieko neaiA?kino, tik sekretorAi?? atiduodama dokumentus burbtelAi??jo, kad mano lietuviA? kalba turi A?emaitiA?kA? priegaidA?iA?ai??i?? Jei neA?leidA?ia pro duris, tenka ieA?koti atviro langoai??i?? TodAi??l teko Kauno politechnikos institute krimsti techninius mokslus. PabaigAi??s KPI A?gijau automatiko-telemechaniko specialybAi??. Kompiuteriai, kuriA? vienas tuo metu uA?Ai??mAi?? kambarA? ir svAi??rAi?? keletAi?? tonA?, buvo mano kasdienio darbo palydovai. TaA?iau noras kurti ir dirbti su A?monAi??mis neiA?blAi??so.

Per tuos metus po darbo, naktA? ar laisvalaikiu darAi??me darbus, kuriuos norAi??jome daryti, bendravome su A?monAi??mis, su kuriais norAi??jome bendrauti. Tarp jA? buvo ir A?viesaus atminimo tAi??vas Stanislovas. Daug jaunA? A?moniA? pas jA? atrasdavo dvasinAi?? pusiausvyrAi??. Jis ir mane padrAi??sino, sako, pasikalbAi??k su Dievu. AA? paklausiau, kur man jA? rasti, o tAi??vas Stanislovas atsakAi??: ai??zDievas visur yra.ai??? NuAi??jau PaberA?Ai??je A? 1863 m. sukilAi??liA? kapus, ten prie JAi??zaus NazarieA?io medinAi??s skulptAi??ros ir pasiA?nekAi??jomai??i?? Jei A?sileidi DievAi?? A? A?irdA?, tai jis ir kalba per A?enklus, tylAi??, nuojautAi??ai??i??

Taip pamaA?u laikai keitAi??si, tad A? reA?isAi??rAi?? A?stojau jau Nepriklausomoje Lietuvoje.

TaA?iau vAi??liau vis tiek atradote, kaip minAi??jote, tAi?? langAi??, pro kurA? patekote A? reA?isAi??rAi???

Ai??irdA?iai juk neA?sakysi. PabaigAi??s mokslus Kauno politechnikos institute, atsikAi??liau A? VilniA?, atidirbau paskirtAi?? laikAi?? inA?inieriumi-konstruktoriumi ir, pasitaikius progai, pradAi??jau darbuotis Kino studijoje vaidybiniA? filmA? administratoriumi. Taip praAi??jo 5 metai, per kuriuos aA? tikrinausi savo paA?aukimAi??Ai??ai??i?? ar tikrai reA?isAi??ra mano kelias. Tai buvo ieA?kojimA? metai, per kuriuos pamaA?iau kino virtuvAi?? ir supratau, kad aA? tikrai noriu tai daryti, ir nieko daugiau.

PradAi??jau ruoA?tis stojamiesiems, galvojau apie mokslus Maskvoje. Kaip tik tais metais vienas paA?A?stamas papraA?Ai?? jam pagelbAi??ti stojamiesiems A? reA?isAi??rAi?? Vilniuje. Per perA?iAi??rAi?? priAi??jo viena dAi??stytoja ir pasiteiravo, kodAi??l aA? nestoju. BandA?iau jai paaiA?kinti, kad ketinu studijuoti Maskvoje, o ji pasiAi??lAi?? stoti A?ia, Vilniuje. PabandA?iau, manimi patikAi??jo. Taip ir pradAi??jau studijuoti reA?isAi??rAi??.

Mano mokytojai buvo A?viesaus atminimo reA?isieriai Vytautas A?ibiras ir Henrikas Ai??ableviA?ius. Be jA?, reA?isAi??ros paslapA?iA? mokiausi iA? visA? to meto Lietuvos kino ir teatro reA?isieriA?. Paraleliniame Jono Vaitkaus kurse tuo metu mokAi??si Oskaras KorA?unovas, Gintaras Varnas, Audrius Nakas ir kiti. JA? kursas pasuko daugiau formos kryptimi, tai matyti ir iA? dabartiniA? jA? darbA?, o aA? iA? savo mokytojA? iA?mokau prioritetAi?? teikti turiniui, tuo tarpu formaAi??ai??i?? tik papildoma priemonAi?? turiniui perteikti. TodAi??l man ir buvo A?domu ne pasakytiAi??ai??i??ai??zkaipai???, o ai??zkAi??ai???. A?inoma, svarbiausia kine ir apskritai mene formos ir turinio darna, taA?iau kartais geram turiniui uA?tenka ir paA?ios paprasA?iausios formos, kad suskambAi??tA? turinys.

Na, o toliau dAi??mesys ir finansavimas kinui ir teatrui valstybinu lygmeniu kasmet vis maA?Ai??jo, tad konkurencija tarp reA?isieriA? buvo ir iki A?iol tebAi??ra gan didelAi??, todAi??l visiA?kai natAi??ralu, jog didA?iausiAi?? finansavimAi?? A?gyvendinti savo sumanymus gauna A?inomi vardai. Taip natAi??raliai susiklostAi??, kad teko ieA?koti savos vietos po saule.

Savo kAi??ryboje didelA? dAi??mesA? skiriate A?emaitijai. Kaip galAi??tumAi??te nusakyti A?emaitijos kraA?to bei A?emaiA?io iA?skirtinumAi??, kitoniA?kumAi??? Kas tai lAi??mAi???

A?emaitijos iA?skirtinumas susijAi??s su jos gamta, todAi??l ir A?monAi??s A?ia kitokie. Ai??is kraA?tas labai kalvotas, dirvoA?emyje labai daug akmenA?, gerokai daugiau pelkiA?, glAi??dumA? ir gAi??dumA?, vietA?, kur A?mogui ne taip paprasta iA?gyventi. TodAi??l iA?likti A?ia buvo bAi??tinos milA?iniA?kos pastangos, kasdienAi??s pastangos. Tas kasdienis darbas, vargas, sunkumai ir suformavo A?emaiA?io charakterA? A?iek tiek kitokA? nei dzAi??ko ar aukA?taiA?io.

IA? rytA? Lietuvos atvykAi??s A?mogus ir patekAi??s A? A?emaitijos miA?kus atkreipia dAi??mesA?, kad tie miA?kai A?ia visiA?kai kitokie. KitoniA?kumAi?? lemia egliA? gausa, nes A?ia drAi??gnesnAi?? A?emAi??, o eglAi??s praleidA?ia maA?iau A?viesos, todAi??l tie miA?kai dvelkia tam tikra mistika, paslaptimi. A?ia daugiau rupAi??A?iA?, gyvaA?iA?, ropliA?, apie kuriuos sklando keisA?iausios legendos. Teta pasakojo, kad grybaujant tokiuose miA?kuose neretai pasiklysti ir pradeda ausyse cypti, tada piktoji dvasia nori to A?mogaus sielAi?? paimti sau, o angelasAi??ai??i?? sau. Kad ausyse necyptA? ir neprapultum, reikia kalbAi??ti maldAi?? ai??zVieA?paties angelasai???. Padeda. Tai gali patvirtinti ne vienas A?emaitis.

Kadangi A?emaitijoje gyventojA? visada buvo maA?iau, susitikAi?? A?monAi??s jautAi??si ne kaip prieA?ai, bet savi. BAi??tent A?ios prieA?astys ir lAi??mAi?? tai, kad formavosi kiek kitokia A?moniA? pasaulAi??A?iAi??ra bei gyvenimo bAi??das. DzAi??kai, kurie gyvena smAi??lAi??tose puA?ingose vietovAi??se, bAi??rAi??si A? bendruomenes, nes taip iA?gyventi buvo kur kas lengviau. O A?emaitis, nors ir sunkiai, galAi??jo verstis vienas ar maA?ame A?eimos rate. Tas monotoniA?kas kasdienis vargas nesitikint iA? nieko pagalbos ir formavo A?emaiA?io charakterA?.

Beje, kalbant apie A?emaiA?io tikAi??jimAi??, visa tai lygiai taip pat tinka. Paskutiniai pagonys Europoje buvo A?emaiA?iai, visomis jAi??gomis prisiriA?Ai?? prie savo tikAi??jimo, taA?iau ir aktyviausi krikA?A?ionys tiek carinAi??s, tiek sovietinAi??s okupacijos metais buvo jie. Tai liudija ir KraA?iA? skerdynAi??s, ir A?vykiai KAi??staiA?iA? baA?nyA?ioje, ir PanA? kalnas, ir A?emaiA?iA? KalvarijA? koplyA?iA? istorija. Beje, pastaroji vieta unikali, nes tai vienintelAi?? vieta, kur sovietiniai buldozeriai nesugebAi??jo iA?griauti tikAi??jimo A?enklA?, Kristaus kanA?ios kelio ir koplyA?iA?. A?emaiA?iai aktyviai gynAi?? savo tikAi??jimAi??, nes tai viena iA? svarbiausiA? A?mogaus tapatybAi??s iA?raiA?kA?.

Minite A?emaiA?iA? KalvarijAi?? kaip unikalA? sakralinA? A?emaitijos centrAi??. Apie A?iAi?? vietAi?? taip pat esate sukAi??rAi??s dokumentinA? filmAi??. KokiAi?? vietAi?? A?mogaus gyvenime uA?Ai??mAi?? A?i vieta?

A?emaiA?iA? Kalvarija A?kurta tokioje vietoje, kad praktiA?kai iA? visA? pusiA? yra panaA?us atstumasAi??ai??i?? apie 30 kilometrA?. Kai vyskupo Jurgio TiA?keviA?iaus iniciatyva buvo pradAi??tos statyti koplyA?ios ir KryA?iaus kelias, buvo atsiA?velgta A? tai, kad vidutiniA?kai per dienAi?? A?mogus galAi??tA? pasiekti A?iAi?? vietAi??. A?emaiA?iA? KalvarijA? atlaidai vyksta vasarAi??, per patA? darbymetA?, ir A?sivaizduokiteAi??ai??i?? Ai??kininko ir samdinio sutartyje bAi??davo numatoma, kad Ai??kininkas iA?leis samdinA? A? didA?iuosius KalvarijA? atlaidus. Kiekvieno tikinA?io A?mogaus gyvenime A?ie atlaidai buvo be galo svarbAi??s, ir kartAi?? per metus nuvykti A? A?emaiA?iA? KalvarijAi??, apeiti kalnus, atlikti iA?paA?intA?, priimti Ai??venA?iausiAi??jA? sakramentAi?? buvo vidinAi?? A?mogaus pareiga. TodAi??l visi stengAi??si savo darbus nudirbti taip, kad turAi??tA? galimybAi?? dalyvauti atlaiduose. Beje, ir atlaidA? laikasAi??ai??i?? pati liepos pradA?iaAi??ai??i?? neatsitiktinis, nes A? pabaigAi?? jau eina A?ienapjAi??tAi??, netrukus prasidAi??s rugiapjAi??tAi??, tad liepos 2ai??i??12 dienosAi??ai??i?? trumpa atokvAi??pio minutAi??lAi?? tarp darbA? ir galimybAi?? pasirAi??pinti savo dvasiniais reikalais.

Atrodo, toks paprastas dalykasAi??ai??i?? kvapas. O jo A?emaiA?iA? Kalvarijoje pamirA?ti negali. Per atlaidus nedrA?sdavome net pakrutAi??ti, matydami, kaip, atvaA?iavAi?? iA? kitA? A?emaitijos parapijA?, A?monAi??s puoA?davo koplyA?ias. KiekvienAi?? koplyA?iAi?? puoA?davo vis kita parapija. Ai??ventorius, kryA?iai, seni koplytstulpiai ir koplyA?ios pakvipdavo tujomis, vAi??drynais, levandomis ar ramunAi??mis. Tas kvapas plaukiojo po visAi?? A?emaiA?iA? KalvarijAi??, nustelbdamas kasdienA? A?ieno, tvarto, dirbanA?iA?jA? kvapAi??. Viskas tada kvepia daug labiau.

SovietmeA?iu A?emaiA?iA? Kalvarija tapo ir tylaus pasiprieA?inimo okupacijai iA?raiA?ka, A?enklas to, su kuo A?mogus tapatinasi, kas jis yra. Neretai ir A?alia nugriautA? kryA?iA? bei koplytAi??liA? A?monAi??s suklupdavo ar nusiAi??mAi?? kepurAi?? stabtelAi??davo pasimelsti, atsipraA?yti, paA?lovinti. Juk A?ios dvasinAi??s atramos salos buvo bAi??tinos A?mogui, idant gyvenimas A?gautA? gelmAi??. IA?griautus medinius kryA?ius bei koplytAi??les A?monAi??s keitAi?? geleA?iniais kryA?iaisAi??ai??i?? A?mAi??rydavo taip, kad buldozeriai neiA?verstA?. Tame A?emaitiA?kame medinAi??s architektAi??ros kontekste geleA?is keistai atrodo, bet vAi??lgiAi??ai??i?? tai tik A?enklas tos dvasinio gyvenimo bAi??tinybAi??s. Ir A?iandien BerA?ore, A?alia PlateliA?, galima matyti atstatytA? koplyA?iA?, o A?aliaAi??ai??i?? didA?iuliA? geleA?iniA? kryA?iA?, rodanA?iA? A?emaiA?iA? pasiaukojimAi?? siekiant iA?saugoti tai, kas jiems brangu ir A?venta. Sovietmetis buvo lyg rakA?tis tautos gyvenime, svetimkAi??nis mAi??sA? istorijoje, todAi??l ir tie geleA?iniai kryA?iai, svetimi A?emaitiA?kai kryA?dirbystei savo medA?iagiA?kumu, A?iandien A?gauna visiA?kai naujA? ir daug bylojanA?iA? prasmiA?.

A?emaitijos kraA?tas iA?skirtinis ir savo maA?Ai??ja medine architektAi??raAi??ai??i?? kryA?iais, koplytAi??lAi??mis. Vos ne kiekviename kieme buvo A?prasta kAi?? nors meistrauti, dirbti iA? medA?io.

IA?ties medis A?emaiA?iA? kultAi??roje ir gyvenime uA?Ai??mAi?? labai svarbiAi?? vietAi??. Medis ir maitino, ir globojo, ir A?ildAi??. A?monAi??s avAi??jo medines klumpes, skobAi?? luotus, statAi?? namus, tAi??vas jaunystAi??je turAi??jo medinA? dviratA?. Medis visada jaukus ir A?iltas, visada gyvas, net jei jis ir nukirstas. GalbAi??t todAi??l A?emaiA?iA? dievdirbiai mielai DievAi?? droA?davo iA? medA?io. Ne vienas jA? pasakojo, kad, droA?iant RAi??pintojAi??lA? sekmadienA? ar A?ventAi?? dienAi??, darbas sekasi puikiai, bet jei bandysi padaryti kaA?kAi?? kitAi??, o ypaA? skeltanagA?, bAi??tinai A?sipjausi ar susiA?eisi. A?emaitijoje koplytAi??lAi??s, pilnos A?ventA?jA?, nekeliamos A? padanges, A? koplytstulpius kaip kad AukA?taitijoje, bet tradiciA?kai statomos ant A?emAi??s arba keliamos A? medA?Ai??ai??i?? pirminA? A?altinA?. Ai??ventieji ir Dievas turi bAi??ti A?alia, su jais buvo kalbama kasdien.

A?emaiA?iA? koplytAi??lAi??se daA?nai pamatysi Ai??vA?. MergelAi?? MarijAi??Ai??ai??i?? Dievo motinAi?? ir tautos globAi??jAi??. Ir tai taip pat neatsitiktinai. Juk daug vyrA? iA?eidavo A? karus, vaikai daA?nai augdavo su mama. TodAi??l motina globAi??ja, kaip egzistencinio iA?likimo garantas, asociatyviai labai stipriai susijusi ir su Ai??vA?. MergelAi??s Marijos kultu. Taip pat A?emaiA?iA? kryA?dirbystAi??je gausu ir PietA? skulptAi??rAi??liA?Ai??ai??i?? tai ne tik atskleidA?ia motinos ir sAi??naus kanA?ios istorijAi??, bet ir vAi??l atkreipia dAi??mesA? A? motinAi??, net kanA?ios akivaizdoje liudijanA?iAi?? gyvenimAi??. Ir A?ie simboliai nebAi??tinai juk bAi??davo racionaliai suvokiami, labiau intuityviai iA?jausti, iA?gyventi. Ir pats pamenu savo vaikystAi??, kai su tAi??vu eidavome A? baA?nyA?iAi??, o ypaA? per DidA?iAi??jAi?? savaitAi?? pamaldos vykdavo lotyniA?kai. Kai kartAi?? pasiskundA?iau, kad nieko nesuprantu, kas giedama, jis man atsakAi??, jog tau nieko ir nereikia suprasti, giesmAi??s giedamos Dievui, kad jis suprastA?, o mes tik ateiname ir atneA?ame jam savo A?irdis ir pagarbAi??.

IA? A?ventA?jA? A?emaitijos kryA?dirbystAi??je vienas iA? populiariausiA? yra A?v. Jurgis. JA? A?emaiA?iai myli, nes jis yra kovotojas, taip pat ir pavyzdys, kad uA? save, uA? savo laisvAi??, uA? savo tikAi??jimAi??, gyvenimAi?? turi kovoti su kardu, ietimi ar kaip kitaip. Neretai sakoma, kad A?emaiA?iai yra labai nuolankAi??s, kantrAi??s, tyliai kenA?ia ir nieko nedaro. Tai netiesa. Istorija mums liudija, kad jei jau A?emaitis kaA?kAi?? pradAi??jo, jA? sustabdyti sunku.

Kai su uA?sidegimu ir giliu iA?manymu pasakojate apie A?emaitijAi??, susidaro A?spAi??dis, kad kitaip ir negalAi??jo bAi??tiAi??ai??i?? tiesiog privalAi??jote kurti dokumentinius filmus, A?amA?inanA?ius A?emaitijos kultAi??rAi?? bei istorijAi??.

Filmai apie A?emaitijAi?? ir jos A?monesAi??ai??i?? maA?oji mano kAi??rybos dalis. Tai duoklAi?? praeiA?iai, gimtinei. AA? daugiau dirbu A?amA?inant Lietuvos istorinAi??-kultAi??rinAi?? atmintA?, o A?emaitija, kalbant apie Lietuvos kultAi??ros rAi??mimo prioritetus, lieka podukros vietoje. TodAi??l A?emaitis nebAi??tA? A?emaitis, jei atkakliai ir kantriai nedirbtA? gimtinAi??s labui. DaA?nas, gimAi??s ir augAi??s A?emaitijoje, neklausia tAi??vA?, kAi?? A?emAi?? jam davAi??, o klausia savAi??s, kAi?? pats jai gali duoti. Dauguma leidiniA?, skirtA? A?emaitijos istorijos, kultAi??ros paveldui, pasirodo tik A?moniA? entuziazmo ir uA?sidegimo dAi??ka. Lygiai taip pat ir man.

Kalbant apie lietuviA?kAi?? kinematografAi??, susidaro A?spAi??dis, kad atsakingieji uA? lietuviA?ko kino plAi??trAi?? ir propagavimAi?? istoriniA? ir antropologiniA? temA?, svarbiA? Lietuvai, apskritai nelaiko tinkamu objektu. UA?tektA? suskaiA?iuoti, kiek per NepriklausomybAi??s dvideA?imtmetA? sukurta istoriniA? filmA?, kad suprastum, jog dAi??l atminimo A?amA?inimo mes turime dideliA? bAi??dA?. Rodos, pati kultAi??rinAi?? aplinka istorijAi??, kaip galimAi?? kAi??rybinAi?? dirbtuvAi??, besAi??lygiA?kai atmeta. Ai??iaip menus kurti ir kalbAi??ti apie savo vidinius iA?gyvenimus, dramas yra viena, visai kas kitaAi??ai??i?? domAi??tis istoriniu paveldu plaA?iAi??ja prasme, puoselAi??ti jA?. Tam reikia didesnio A?inojimo ir iA?manymo. Tam reikia daugiau darbo, daugiau pastangA?.

Greitai minAi??sime Lietuvos NepriklausomybAi??s akto 95-metA?. KAi?? mes A?inome apie NepriklausomybAi??s aktAi?? pasiraA?iusius signatarus? Kiek pavardA?iA? galAi??tume iA?vardyti, kAi?? jau kalbAi??ti apie iA?samesnes A?inias apie jA? biografijas. Kas buvo Stanislovas NarutaviA?ius? Kuo uA?siAi??mAi?? Jonas SmilgeviA?ius ar Justinas Staugaitis? TaA?iau mes puikiai A?inome BudulA? ar kitus personaA?us iA? A?ydrA?jA? ekranA?. Rodos, yra du skirtingi pasauliai, kurie tarpusavyje niekaip nesusieina, taA?iau juk taip nAi??ra.

Nesenas naujametis pavyzdys parodAi??, kad mes gana turtingi, turime keletAi?? milijonA? fejerverkams iA?A?audyti A? orAi??, bet niekaip nerandame pinigA? bent iA? dalies finansuoti filmA? apie A?algirio mAi??A?A?, rezistencijAi??, VytautAi?? DidA?jA? ar kitas istorines asmenybes bei A?vykius. DaA?niausiai mes teikiame pirmenybAi?? formai, kuriAi?? formuoja vartotojiA?ka kultAi??ra, kuriai svarbus apvalkalas, A?vaizdis, bet ne tiek rAi??pi pats turinys. Tad A?ioje perspektyvoje ir atsiskleidA?ia tai, kas mes esame A?iandien, kaip A?velgiame ar tiksliauAi??ai??i?? kaip ignoruojame savo praeitA? ir retai kuris susimAi??stome apie ateitA?. Juk forma bAi??gant laikui kinta, daA?niausiai ji sunyksta, darosi primityvi ir net juokinga. Tuo tarpu turinys, jei jis turi gylA?, su laiku tik brAi??sta ir skleidA?iasi.

Imkime, pavyzdA?iui, filmus, sukurtus dvideA?imtojo amA?iaus viduryje. Formos poA?iAi??riu absoliuti jA? dauguma atrodo primityvAi??s, nes per tAi?? laikAi?? mes labai toli paA?engAi??me ieA?kodami naujA? ir netikAi??tA? sprendimA?. TaA?iau turinys, jei jis buvo, amA?inA?jA? vertybiA? atskleidimas gelbsti net ir primityviausiAi?? ai??zkaipai???. Tai pasakytina ne tik apie kinAi??, knygas, bet ir apskritai apie visAi?? kultAi??rAi?? ir visuomenAi??s gyvenimAi??. Mes orientuojamAi??s iA?imtinai A? formAi??: padaA?ome aptrupAi??jusias baA?nyA?ias, renovuojame kultAi??ros namus ar bibliotekas, iA?asfaltuojame kelius, pastatome paminklAi??, taA?iau nepakankamai investuojame A? A?moniA? A?vietimAi??, bendruomeniA? kAi??rimAi??, tradicijA? puoselAi??jimAi??, pasaulAi??A?iAi??ros formavimAi??. Ai?? tai per maA?ai kreipiamas dAi??mesys. Pats laikas A?iandien atsigrAi??A?ti ir A? turinA?. PradAi??ti niekada ne vAi??lu. Tai liudija ir toks pavyzdys: kartu su kolegomis iA? Lietuvos nacionalinio muziejaus sukAi??rAi??me tokius dokumentinius filmus: ai??z1918 m. Vasario 16-osios Akto signataraiai???, ai??zPasijutau Lietuviu esAi??s. Dr. Vincas Kudirkaai??? ai??zDr. Jonas BasanaviA?iusai???, ai??zDr. Jonas Ai??liAi??pasai???, ai??zKalbininkas Jonas Jablonskisai??? ir kt. UA? filmus ai??zDr. Jonas BasanaviA?iusai??? ir ai??zDr. Jonas Ai??liAi??pasai??? kartu su kolege, scenarijaus autore Inga Beruliene pelnAi??me V. Kudirkos premijAi??.

Kuo Jums svarbus A?iais metais minimas A?emaitijos krikA?to jubiliejus?

JubiliejusAi??ai??i?? atspirties taA?kas tam, kad pamatytume, kas padaryta, A?vertintume, kur esame, ir eitume toliau. Jausmas dvejopas. Viena vertus, karta, gimusi ir brendusi sovietmeA?iu, yra paA?enklinta ir suformuota to laiko su savo ideologija, demonstracijomis ir A?Ai??kiais. TaA?iau laisvAi?? suteikAi?? galimybAi?? rinktis, ir dabar mes kaip parduotuvAi??je iA? prekystaliA? galime pasirinkti ir tikAi??jimAi??, ir tradicijAi??, ir pasaulAi??A?iAi??rAi??. Kas nepatinka, tAi?? atmetame, kas patinkaAi??ai??i?? pritaikome sau. Tad ir turime katalikA?, priAi??musiA? sakramentus ir tikinA?iA? reinkarnacija ar horoskopais. A?mogA? traukia graA?iai ir patogiai pateiktos naujos religijos ir tikAi??jimai. Gal tai tik verslo sukurtas blizgutis pasipelnyti, o jeigu ne? Visur karaliauja maiA?alynAi??, o ypaA? A?moniA? galvose ir A?irdyse.

Matau daug jaunimo pozityvumo ir tikrumo. AtradAi?? tikAi??jimAi??, BaA?nyA?iAi??, jie grynina savo patirtA?, remdamiesi tradicija. Ir tai, man rodos, yra tas grAi??das, iA? kurio iA?augs nauja ir dvasiA?kai tvirta visuomenAi??s dalis. Gali keistis forma, taA?iau turinys, patikrintas laiko ir gyvuojantis tAi??kstantmeA?ius, iA?liks A?iandien per sAi??moningAi?? jaunosios kartos apsisprendimAi??.

Gaila, bet neigiami procesai, vykstantys pasaulyje, neaplenkia ir A?emaitijos. Kalbu apie kultAi??rA?, tradicijA?, mAi??stymo niveliacijAi??, savitumo ir iA?skirtinumo nykimAi??. Orientuojantis A? europietiA?kus standartus, A?mogus verA?iamas tapti bendrapilieA?iu, taip tolstant nuo esminiA? savo A?aknA?. Juk ir A?emaitijos ribos siaurAi??ja, nykstant A?emaiA?iA? tarmei. Norint iA?laikyti savitumAi??, A?iandien bAi??tini sAi??moningi sprendimai.

Ai??iandien dar yra vienas kitas A?mogus, sAi??moningai ir kryptingai puoselAi??jantis A?emaiA?iA? kultAi??rAi??, kalbAi??, paproA?ius, nors dauguma visuomenAi??s orientuojasi A? bendrus A?proA?ius, kuriuos neretai diktuoja vakarietiA?kos mados. Kita vertus, tA? vienetA? dAi??ka ir laikosi pasaulisai??i?? Kurdamas dokumentinius filmus apie LietuvAi?? ir apie A?emaitijAi?? pamaA?iau, kad visais laikais buvo daug garbingA? A?moniA?, nesavanaudiA?kai dirbanA?iA? bendram gAi??riui. Tas ai??zbendras gAi??risai??? buvo keliamas aukA?A?iau uA? asmeninius interesus, garbAi?? ar materialinAi?? naudAi??. Ai??ie pavyzdA?iai galAi??tA? mus A?kvAi??pti.

Kalbino Andrius Navickas ir Gediminas KajAi??nas

Straipsnyje panaudotos nuotraukos iA? J. Lingio archyvo