TarpinAi?? kasdienybAi??s keleivio stotelAi?? ir teatras

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: Lietuviai iA?eivijoje
AUTORIUS:Ai??AuA?ra Marija SluckaitAi??-JuraA?ienAi??

DATA: 2013-07

TarpinAi?? kasdienybAi??s keleivio stotelAi?? ir teatras

AuA?ra Marija SluckaitAi??-JuraA?ienAi??

Kai imiesi raA?yti apie iA?kilesnA? A?mogA?, kurA?, atrodo, gana gerai paA?inojai, staiga liAi??dnai susimAi??stai: kaip maA?ai galime pasakyti apie netrumpus vieni kitA? gyvenimus! O tiek, regis, patirta… Ir vis dAi??lto bandai paliudyti bent vienAi?? kitAi?? to A?mogaus bruoA?Ai??. Nes jauti pareigAi?? priminti apie jA? ir nori prisiminti paA?intA? su juo, palikti pagarbos A?enklAi?? ai??i?? padAi??ti dar vienAi?? baltAi?? akmenAi??lA? istorijos atmintyje, nelyginant skulptorAi??s Elenos GaputytAi??s instaliacijoje ai??zTylus liudijimasai???.

Algirdas Landsbergis buvo vienas A?viesiausiA?, pagal kultAi??rinius interesus man artimesniA? A?moniA?, kuriuos sutikau, atsidAi??rusi iA?eivijoje. PlaA?iA? paA?iAi??rA? intelektualas, tipiA?kas universitetinis inteligentas ai??i?? profesorius, kiek primenantis amA?inAi?? studentAi??, buvusA? krepA?ininkAi??, artistiA?kos prigimties paskaitininkas, raA?ytojas, dramaturgas, A?velnia ironija blyksintis paA?nekovas. O man ai??i?? ir kolega. MudviejA? paA?intis ir ilgus metus trukAi??s bendravimas Niujorke susijAi??s su Laisvosios Europos radiju, kur aA? dirbau korespondente, o jis buvo neetatinis bendradarbis ir nuolatos rengdavo praneA?imus A?vairiomis kultAi??ros, iA?eivijos veiklos, RytA? Europos politikos, istorijos ir kitomis temomis. StebAi??jausi jo gebAi??jimu vienu metu gilintis A? keletAi?? plotmiA?, dirbti kelis darbus iA?kart, veikti tarptautiniame PEN klube ir kituose forumuose, domAi??tis Lietuvos reikalais, skaityti paskaitas ne tik studentams universitete, bet A?vairiomis progomis ir visuomenei, o prieA?okiais raA?yti. Jis niekada neturAi??davo laiko, skubAi??davo, bet suspAi??davo visur, kur reikalavo pareiga ir pasiA?adAi??jimas.

Taip jis ir stovi man prieA? akis ai??i?? labai aukA?tas, liekno stoto, berniukiA?kai A? A?onAi?? nubrauktais kiek patamsintais plaukais. Matau jA? su kelioniniu krepA?iu, pilnu knygA?, rankraA?A?iA? ir sumuA?tiniA?, energingu A?ingsniu A?A?engiantA? A? Laisvosios Europos radijAi??, kuris buvo A?sikAi??rAi??s dangoraiA?yje BrodvAi??jaus ir 57-osios gatvAi??s kampe. AtrodAi??, kiek pasilenkia, A?eidamas pro mano redakcijos duris. Liesas veidas su mandagiu siaurA? lAi??pA? A?ypsniu visada giedras, neiA?duodantis nuotaikA? kaitos. Balsas ramus, vos pastebima kaunietiA?ka tartis kiek nuspalvinta amerikietiA?komis priegaidAi??mis. Kai Algirdas prisAi??sdavo prie raA?omojo stalo, sublyksAi??davo didoki, dalA? veido dengiantys akiniai su plonais metaliniais rAi??meliais. Skubiai iA?sitraukdavo iA? krepA?io keletAi?? maA?inraA?A?io lapA?, kartais nebaigtAi?? rankraA?tA?, kurA? A?ia pat baigdavo raA?yti. Jo apA?valgos, neilgi praneA?imai net gana painiomis politinAi??mis ar istorinAi??mis temomis bAi??davo paprasti ir aiA?kAi??s. Per valandAi?? Algirdas spAi??davo studijoje A?skaityti savo tekstAi??, A?nektelAi??ti su manim, su kolegomis, daA?niausiai estu ir latve, atsakyti A? du tris laiA?kus, uA?kAi??sti, o tada iA?skubAi??davo A? universitetAi?? kitoje valstijoje. Radijas buvo tik tarpinAi?? stotelAi?? kasdieniniame jo kelyje ai??i?? tarp namA? Freeporte, esanA?iame tolokai nuo Manhattano, ir Fairleigh Dickinsono universiteto NiudA?ersio valstijoje (A?ia jis daugiau kaip du deA?imtmeA?ius dAi??stAi?? istorijAi??, tautosakAi??, mitologijAi??, literatAi??rAi??, draminAi??s kAi??rybos teorijAi?? ir kt.).

Matyt, dAi??l A?iA? stabtelAi??jimA? ai??ztarpinAi??je stotelAi??jeai??? Algirdas Landsbergis mano atmintyje iA?liko tarsi amA?inas kasdienybAi??s keleivis, kuriam traukinio ar metro vagonas, autobuso krAi??slas atstodavo darbo kambarA?: A?ia jis ruoA?davosi paskaitoms, paskubomis raA?Ai?? straipsnius, recenzijas, laiA?kus, spAi??ju, kad ir savo pjesiA?, apsakymA? apmatus. Kartais pernakvodavo universitete, o kitAi?? dienAi?? grA?A?davo atgal A? FreeportAi??. Ai??is nuolatinis keliavimas (angliA?kas A?odis commuting yra labai populiarus) buvo tapAi??s jo gyvenimo bAi??du. Tai A?prasta daugeliui amerikieA?iA?, kurie dirba mieste, o gyvena ai??i?? iA? reikalo ar savo paA?iA? pasirinkimu ai??i?? priemiesA?iuose, atokiuose miesteliuose. Algirdas nuolatos keliaudavo iA? vienos valstijos A? kitAi??, trumpai sustodamas Manhattane (LandsbergiA? A?eima, anksA?iau gyvenusi Woodhavene, netoli Manhattano esanA?ioje Queenso dalyje, regis, nutarAi?? iA?sikelti ai??ztoliau nuo triukA?mo, arA?iau gamtos, kur grynesnis orasai???).

Ai??Ai??i kasdieninAi?? rutina, gyvenimas ant ratA? man dabar atrodo savotiA?ka metafora, puikiai iA?reiA?kianti egziliA?kAi?? Algirdo lemtA?, privertusiAi?? iA? Europos atsidurti Amerikoje, intelektualinAi?? kelionAi?? (beje, pirmAi??jA? savo romanAi?? 1954 m. jis taip ir pavadino ai??i?? ai??zKelionAi??ai???) per kelias kultAi??ras, daugiaA?akAi?? veiklAi??, susijusiAi?? su A?vairiais kAi??rybos A?anrais ai??i?? proza, drama, literatAi??ros kritika, publicistika, iA? dalies radijo A?urnalistika. ai??zTaip be atvangos keliausiu A?vairiais keliaisai???, ai??i?? raA?Ai?? Landsbergis autobiografijoje (ai??zEgzodo raA?ytojaiai???, Vilnius: Lietuvos raA?ytojA? sAi??jungos leidykla, 1994).

Prisiminti Landsbergio romanAi?? ai??zKelionAi??ai??? savaip paskatino Antano Ai??kAi??mos ai??zBalta drobulAi??ai???, kai uA?pernai raA?iau jos inscenizacijAi??. Ai??domus faktas ai??i?? abi knygos paraA?ytos 1954 m. Niujorke. Tiesa, Ai??kAi??mos, kuriam kelerius metus nesisekAi?? rasti leidAi??jo, romanas iA?Ai??jo vAi??liau ai??i?? 1958 m. Abu raA?ytojai Amerikos krantus pasiekAi?? tuo pat metu ir tais paA?iais keliais ai??i?? iA? okupacijA? smaugiamos Lietuvos per karo griuvAi??siais nusAi??tAi?? EuropAi??, per pabAi??gAi??liA? stovyklas Vokietijoje. Abu romanus persmelkAi??s iA? gimtosios vietos iA?blokA?to A?mogaus sielvartas, epochos kataklizmA? sukeltas groteskiA?kas gyvenimo pojAi??tis, kai suskaldyta sAi??monAi?? karA?tligiA?kai stengiasi iA? prisiminimA? fragmentA? ir naujos patirties susikurti bent pakenA?iamAi?? tapatybAi??, ieA?kodama atsakymA? A? klausimus: kas aA? esu? kur man eiti? A?inoma, A?iuos romanus daug kas ir skiria: ne tik autoriA? amA?ius (Ai??kAi??ma keturiolika metA? vyresnis uA? LandsbergA?), bet ir temperamentas (gaivaliA?kas, apnuoginti sielos nebijantis Ai??kAi??ma ir uA?sisklendAi??s, ironiA?kas, A? racionaliAi?? analizAi?? linkAi??s Landsbergis). Abu romanai A?ymi staigA? atotrAi??kA? nuo lietuviA? literatAi??ros tradicijos ir posAi??kA? vakarietiA?ko modernizmo link, A?vykusA? tuo pat metu, ai??i?? abu autoriai bandAi?? iA?trAi??kti iA? provincialaus uA?darumo, kad A?silietA? A? VakarA? kultAi??rAi??. Landsbergis Amerikoje greitai ir gana lengvai pritapo prie dvikalbAi??s aplinkos ne tik buitiniu lygmeniu. PublicistikAi??, iA? dalies ir literatAi??rAi??, jis raA?Ai?? tiek lietuviA?kai, tiek angliA?kai, stengAi??si ne tik pats pritapti prie amerikieA?iA? kultAi??ros, bet ir pristatyti lietuviA? raA?ytojA? kAi??rinius ai??i?? sudarAi?? kelias lietuviA? prozos antologijas, iA?leistas anglA? kalba, skaitAi?? apie tai paskaitas, aktyviai veikAi?? tarptautiniame PEN klube.

Bet grA?A?kime prie jo kAi??rybos. Po ai??zKelionAi??sai??? ir noveliA? knygos ai??zIlgoji naktisai??? (1956) praAi??jo daugiau kaip du deA?imtmeA?iai, kol pasirodAi?? antras Landsbergio apsakymA? rinkinys ai??zMuzika, A?A?engiant A? neregAi??tus miestusai??? (1979). Jo veikAi??jai, kad atsispirtA? gyvenimo banalybei, ieA?ko dvasinio praA?viesAi??jimo, keliaudami po pasaulA? ai??i?? atsiduria Romoje, Venecijoje, Velse, Niujorke… Ai?? savo sukurtus personaA?us raA?ytojas A?velgia kartais ironiA?ku, kartais lyriA?kai atlaidA?iu A?vilgsniu. Ai??A? apsakymA? rinkinA? pristatydama per Laisvosios Europos radijAi?? ir iA?eivijos spaudoje, raA?iau, kad daugumAi?? veikAi??jA? matome lyg per spalvotAi?? Venecijos stiklAi?? ai??i?? iA?laikoma atsargi distancija, slepianti tai, kas juos kamuoja, kAi?? jiems skauda.

Ai??Landsbergis, manau, jautAi??, kad jo stiprybAi?? slypi kitur ai??i?? tai grakA?ti ironija ir paradoksalAi??s siuA?eto posAi??kiai, ekspresionistinAi??s spalvos, o kartais grotesko, absurdo dermAi?? pramaiA?iui su lyrizmu.

Ai??A?kart nesigilinsiu A? Algirdo Landsbergio prozAi??. Apie kai kuriuos jos bruoA?us uA?siminiau tik todAi??l, kad jie artimai susijAi?? su autoriaus laikysena, atspindi jo paties bAi??dAi??. Mudu gana ilgai graA?iai bendravome, A? vienas kitAi?? irgi A?velgdami lyg per spalvotAi?? Venecijos stiklAi?? ai??i?? nelietAi??me esminiA? ai??zmazgA?ai???, skauduliA? ar dvejoniA?. Algirdas sugebAi??jo iA?laikyti gerus santykius su A?monAi??mis (o kontaktA?, ypaA? literatAi??riniA?, turAi??jo labai daug), paisydamas mandagaus atstumo, vengdamas ryA?kesniA? svyravimA? ir konfliktA?. SugebAi??davo puikiai, tarsi patyrAi??s aktorius, nuslAi??pti savo nuotaikas, nuoskaudas, net asmenines nuostatas, jeigu jos galAi??jo bAi??ti nemalonios paA?nekovui. Vis dAi??lto retkarA?iais pro mandagaus intelektualo kaukAi??, pro humoro ir lengvos ironijos lukA?tAi?? prasimuA?davo tai, kas jam buvo ypaA? svarbu. Vienas iA? tokiA? atviresniA? nervA? ai??i?? jaudinamai rAi??pestinga tAi??vA?, ypaA? motinos, globa. Prisimenu jos laidotuves didelAi??se katalikiA?kose Queenso kapinAi??se (A?iandien turbAi??t jau uA?darytose). DidA?iulis, kiek akys uA?mato, plikas plotas be medA?iA? ar krAi??mokA?niA?, nusAi??tas vienas A? kitAi?? panaA?iais juodo marmuro paminklais, ai??i?? tai paskutinAi?? daugelio kartA? A?vairiA? tautybiA? emigrantA? gyvenimo stotelAi??. Tolumoje keistai, lyg ant plokA?tikalnAi??s, dunkso Manhattano dangoraiA?iA? panoramaai??i?? Algirdas tada stovAi??jo prie atviro kapo ir maA?iau, kaip neatpaA?A?stamai pasikeitAi??s jo veidas, paA?enklintas A?irdgAi??los ir gedulo. GalbAi??t toks atviras, nei skausmo, nei dA?iaugsmo neslepiantis jis daA?niau bAi??davo su dviem puikiais savo sAi??numisai??i??

PaA?inau ir kitAi??, ai??zberniukiA?kaiai??? kiek valiAi??kiA?kAi??, artistiA?kAi?? Algirdo pusAi??, pasireikA?davusiAi?? itin retomis akimirkomis. JA? mums labai stigo, nes Niujorke tenka gyventi tarsi aukA?tos A?tampos lauke. IA?trAi??kAi?? iA? miesto, kartais susitikdavome per atostogas Maine, prie Atlanto vandenyno. Algirdas, toli graA?u neabejingas skaniam maistui, kviesdavo valgyti ai??zlobsteriA?ai??? ai??i?? didA?iA?jA? vAi??A?iA?. Per tokius pobAi??vius, kuriuos mAi??go vadinti puotomis, jis visus uA?krAi??sdavo jaunatviA?ku savo linksmumu. Esame ai??zpuotavAi??ai??? ir Freeporte, prie vandens. Bet labiausiai Algirdas atsipalaiduodavo, kalbAi??damas apie krepA?inA?. RetkarA?iais abu su JuraA?u, susitikAi?? radijo studijoje, nusileisdavo A? barAi??, kad gurkA?nodami alA? pasikalbAi??tA? apie tAi?? A?aidimAi??, kuris nuo Kauno laikA? buvo turbAi??t pirmoji nerealizuota aukA?taAi??gio Algirdo jaunystAi??s svajonAi??. Po to jis susiA?avAi??jo teatru, bet A?iAi?? aistrAi?? irgi buvo sunku A?gyvendinti. Scena, virtusi ilgalaike jo pasija, atvedAi?? LandsbergA? prie dramaturgijos. Teatro trauka suartino jA? ir su Jonu JuraA?u, tapo spalvingo jA? bendravimo pamatu. Bet A?ia jau kita tema, kuriAi?? paliesiu tik bendrais bruoA?ais.

Ir JuraA?as, ir aA? susipaA?inome su Landsbergiu 1975 m. Miunchene. Vos prieA? kelis mAi??nesius buvome priverstinai emigravAi?? iA? Sovietijos. NetikAi??tas mAi??sA? ai??zskrydisai??? A? kitAi?? geleA?inAi??s uA?dangos pusAi?? (buvome iA?skraidinti lAi??ktuvu iA? Maskvos) sutapo su lietuviA? (taip pat estA? ir latviA?) redakcijA? atidarymu LaisvAi??s/Laivosios Europos radijuje Miunchene. Buvau pakviesta dirbti redaktore, vAi??liau korespondente (nenumatytai pravertAi?? literatAi??rinis mano iA?silavinimas ir redaktorAi??s darbas leidykloje). Landsbergis irgi panaA?iu laiku uA?mezgAi?? ryA?A? su radiju, siA?sdavo redakcijai informacijAi?? iA? Niujorko. Netrukus jis, pasiAi??mAi??s A?monAi?? Joan, kuriAi?? lietuviA?kai vadinome Jane, atvyko asmeniA?kai su mumis susipaA?inti. Mudviem, vienu likimo kirA?iu praradusiems draugus ir bendraminA?ius gimtinAi??je, buvo itin malonu svetimame kraA?te sutikti A?mogA?, kuris ne tik domAi??josi mAi??sA? patirtimi, netipiA?ku gyvenimo posAi??kiu, bet ir turAi??jo panaA?iA? interesA? ai??i?? raA?Ai?? prozAi??, draminius tekstus. Landsbergis jau buvo paskelbAi??s tris pjeses, apie vienAi?? iA? jA? ai??i?? ai??zPenkis stulpus turgaus aikA?tAi??jeai??? ai??i?? A?inojome, dar gyvendami Lietuvoje, nors sovietmeA?iu vien A?ios dramos tema, kuri sukosi apie pokario partizanus, buvo absoliutus tabu. (Tas pavadinimas ilgainiui tapo nelyginant vizitine dramaturgo Landsbergio kortele, nors pokalbiuose pasitaikydavo kuriozA? dAi??l stulpA? skaiA?iaus ai??i?? keturi… trys… ak, atsipraA?au, taip, taip, penki stulpai turgaus aikA?tAi??je, kaipgi, A?inoma, girdAi??jome…) Tada Miunchene tarp mAi??sA? uA?simezgAi?? gana artimas ryA?ys (kaip tokiais atvejais sakoma, kalbAi??jomAi??s visAi?? naktA?).

O po metA?, kai ir mudu su Jonu persikAi??lAi??me A? NiujorkAi??, visi trys tapome dar artimesni. Algirdas kolegiA?kai stengAi??si padAi??ti JuraA?ui A?sigyventi Amerikos teatre, uA?megzti paA?intis su teatralais, anglA? kalba raA?yti laiA?kus, paraiA?kas, gyvenimo ir kAi??rybos apraA?ymus (A? NiujorkAi?? atvykome silpnai mokAi??dami angliA?kai). Algirdas gerai iA?manAi?? teatro reikalus, Kolumbijos universitete buvo apgynAi??s magistro laipsnA? iA? Bertolto Brechto ir Paulio Claudelio epiniA? dramA? analizAi??s. Tiesa, dAi??l darbA? gausos jam beveik nelikdavo laiko pasiA?iAi??rAi??ti spektakliA?. JuraA?as, iA?troA?kAi??s laisvos VakarA? kultAi??ros vAi??jA?, stengAi??si kuo daugiau (kiek leido kiA?enAi??) pamatyti eksperimentiniA? (ir ne tik) pastatymA?. Algirdo ir Jono pokalbiai nuolat sukdavosi apie teatrAi??, kartais tai primindavo teoretiko ginA?Ai?? su praktiku. Tada ypaA? gerai atsiskleisdavo RytA? Europos ir VakarA? teatro sampratA? paralelAi??s, skirtinga paA?nekovA? patirtis. PoA?iAi??riai ne visada sutapdavo, bet Landsbergio nuomonAi?? greiA?iau galAi??jai nuspAi??ti, negu iA?girsdavai atvirai reiA?kiamAi?? ai??i?? daA?niau ji taip ir likdavo uA? profesoriA?kA? akiniA? su metaliniais rAi??meliais, tik kartais blykstelAi??dama lengvos ironijos atspalviais. (Sakoma, kad jo pjesAi??s ai??zVaikai gintaro rAi??muoseai??? veikAi??jo ReA?isieriaus prototipas yra JuraA?as, bet pats autorius to nAi??ra patvirtinAi??s.)

Man atrodo, JuraA?o teatro vizija nebuvo labai artima Landsbergio skoniui, kAi??rybiniam temperamentui. Vis dAi??lto savaip imponavo, nes Algirdas domAi??josi Jono statomais spektakliais, atvykdavo A? kiekvienAi?? premjerAi?? ne tik Niujorko eksperimentiniuose teatruose ar BrodvAi??juje, bet ir kitA? miestA? ai??i?? Stamfordo, Jeilio ar Providenco ai??i?? repertuariniuose teatruose, atvyko ir A? ai??zIdiotoai??? premjerAi?? Dalase, Teksaso valstijoje. JuraA?o spektaklius Algirdas ne tik pasiA?iAi??rAi??davo, bet ir aptardavo per Laisvosios Europos radijAi??, trumpai juos recenzuodamas arba darydamas interviu su reA?isieriumi. VAi??liau tas recenzijas paskelbdavo iA?eivijos spaudoje, daA?nai pasiraA?ydamas inicialais JA? ir kt.

JuraA?as bandAi?? ir kAi??rybiA?kai bendradarbiauti su Landsbergiu. Dalaso dramos teatro kvieA?iamas pastatyti spektaklA? pagal Dostojevskio ai??zIdiotAi??ai???,Ai??pasiAi??lAi?? Algirdui paraA?yti romano inscenizacijAi??. Landsbergis, kad ir spaudA?iamas daugybAi??s A?sipareigojimA?, Ai??mAi??si darbo. TaA?iau bendradarbiauti jiems nebuvo lengva, jau vien dAi??l to, kad mes tuo metu vAi??l gyvenome Miunchene, taigi dirbti kartu jie neturAi??jo galimybAi??s. Smarkiai skyrAi??si ir jA? poA?iAi??riai A? sceninAi?? kAi??rinio interpretacijAi??. ai??zIdioto pasakaai???, kuriAi?? Landsbergis paraA?Ai?? Dostojevskio romano motyvais, gerokai prasilenkAi?? su JuraA?o koncepcija. Rasti sAi??lyA?io taA?kus, suderinti skirtumus sekAi??si sunkiai. Po ilgA? dvejoniA? JuraA?as pastatAi?? ai??zIdiotAi??ai???, daugiau remdamasis Dostojevskio romanu negu pjese. Landsbergio ai??zIdioto pasakaai??? vAi??liau buvo pastatyta PanevAi??A?io dramos teatre (reA?. Saulius Varnas) ir SlovAi??nijoje.

Gyvendami Miunchene, mes jau reA?iau matydavomAi??s su Algirdu. RetkarA?iais vasarAi??, per atostogas, jis atvykdavo A? EuropAi??, tada aplankydavo ir mus. IA? tA? susitikimA? ryA?kiau A?siminAi?? vienas epizodas, susijAi??s su teatru. 1986 m. pavasarA? Nyderlanduose, Nacionaliniame Gento teatre, JuraA?as statAi?? belgA? dramaturgo Mauriceai??i??o Maeterlincko pjesAi?? ai??zPrincesAi?? MaleinAi??ai???. KAi??rybinis darbas su flamandA? aktoriais buvo lAi??tas, vangus ir ilgas, tad A?iame Belgijos mieste teko lankytis daugybAi?? kartA?. Gentas, vadinamas Ai??iaurAi??s Venecija, A?avAi??jo savo kanalais, rAi??stoka gotikos architektAi??ra, senAi??ja flamandA? tapyba katedrose, A?vieA?iu Leonido A?okoladu, kuriuo prakvipusios gatvAi??s, A?imtu alaus rAi??A?iA? ir belgA? virtuve, garsAi??janA?ia ypatingais padaA?ais. FlamandA? aktorius nelengva atitraukti nuo hedonistiA?kA? gyvenimo malonumA? ai??i?? maistas ir seksas, bent jau anuomet, uA?Ai??mAi?? itin svarbiAi?? vietAi?? jA? gyvenime. Vis dAi??lto, nepaisant atsipalaidavimo nuotaikA?, JuraA?ui pavyko sukurti A?spAi??dingAi?? spektaklA? pagal niekada A?ia nestatytAi?? A?io miesto sAi??naus (Maeterlinckas, gimAi??s Gente, gyveno PrancAi??zijoje) pjesAi??.

Tai buvo neeilinis A?vykis. Ai?? premjerAi?? atvyko nemaA?ai biA?iuliA? iA? keleto Europos miestA? ir ai??i?? maloniam mAi??sA? nustebimui ai??i?? Algirdas Landsbergis iA? Niujorko. Kartu su juo atkeliavo nedidukas, sportiA?kas, tvirtas vyrukas ai??i?? dar vienas lietuvis, pabAi??gAi??s iA? SovietA? SAi??jungos. Tai buvo Bronius Venclovas, sudAi??tingais keliais iA? Maskvos per KongAi??, ZairAi?? pasiekAi??s AmerikAi?? ir gavAi??s politinA? prieglobstA?. IA? paA?iAi??ros atrodAi?? nuoA?irdus, paprastas tylenis. Algirdas tAi??viA?kai jA? globojo, papraA?Ai??, kad Laisvosios Europos radijas leistA? bAi??gliui laikinai padirbAi??ti ai??i?? Bronius persiA?sdavo paA?tAi?? lietuviA? redakcijai iA? Niujorko A? MiunchenAi??, Algirdas studijoje A?raA?Ai?? su juo vienAi?? kitAi?? pasikalbAi??jimAi??, o tAi?? kovo mAi??nesA? jiedu kartu atvyko A? GentAi??.

Po ai??zPrincesAi??s MaleinAi??sai??? premjeros mes su biA?iuliais patraukAi??me A? bohemos pamAi??gtAi?? tavernAi??, vaiA?inomAi??s vynu, kurA? ilgaplaukis A?eimininkas, panaA?us A? romantiA?kAi?? tapytojAi??, pilstAi?? iA? molinio Ai??soA?io. Algirdas, A?ybA?iodamas sAi??moju, leidosi A? Kauno laikA? prisiminimus apie jAi??zuitA? gimnazijAi??, pirmuosius vaidinimus, jaunystAi??s nuotykius. Pakili nuotaika pagavo ir mAi??sA? naujAi?? paA?A?stamAi??, atsistojAi??s jis pakAi??lAi?? tostAi?? ai??zuA? Gento ir Kapsuko draugystAi??ai???(MarijampolAi??je, perkrikA?tytoje A? KapsukAi??, gyveno Broniaus tAi??vai). Tai buvo linksmas, nerAi??pestingas, A?ventiA?kas vakaras, kurA? baigAi??me triukA?mingu pasivaikA?A?iojimu kanalA? krantinAi??mis, dainuodami ir flamandA? policininkams pasakodami apie Lietuvos okupacijAi??.

PasigAi??rAi??jAi??s Gento A?domybAi??mis, Algirdas su savo globotiniu iA?vyko atgal A? JAV. O praAi??jus keletui mAi??nesiA? pasiekAi?? netikAi??ta A?inia: politinis bAi??glys Venclovas iA? Niujorko staiga grA?A?o A? LietuvAi?? (tada dar sovietinAi??). SvarstAi??me, ar Bronius taip pasielgAi?? savo valia. VAi??liau suA?inojome, kad jam pavyko iA?vengti bausmAi??s uA? ai??ztAi??vynAi??s iA?davimAi??ai??? ai??i?? atsipirkAi??s keletu raportA?, kuriuose, pasak gandA?, pasmerkAi?? visus, dariusius jam ai??zkenksmingAi??ai??? antitarybinAi?? A?takAi??, tarp jA? ir Gento premjeros dalyviusai??i??

Ai??io, senokai A? praeitA? nugrimzdusio epizodo A?ia nAi?? nevertAi??tA? minAi??ti, bet internetinAi??je spaudoje atsitiktinai pastebAi??jau straipsniukAi?? ai??zViena neA?tikAi??tinai spalvinga gyvenimo istorijaai??? (SAi??duvos gidas, 2011-12-15). Nesigilinant A? tikrai keistas, orveliA?kas (vargu ar tiksliai apraA?ytas) tos istorijos detales, akivaizdu, kad Bronius Venclovas, grA?A?Ai??s A? KapsukAi??, patyrAi?? keletAi?? sunkiA? kriziA? ai??i?? nugrimzdo A? alkoholizmAi??, sunkiai iA?tvAi??rAi?? skyrybas, bandAi?? net nusiA?udyti. IA?sigydAi?? sportuodamas, A?sidarbino sanitaru Ai??vAi??kA?nos psichiatrijos ligoninAi??je ir dabar padeda ai??zprisikeltiai??? kitiems alkoholikams. O svarbiausia, kad atrado tikrAi??jA? savo paA?aukimAi?? ai??i?? tai ilgA? distancijA? bAi??gimas. BuvAi??s politinis bAi??glys neseniai krose ai??zBAi??gam apie Ai??ilutAi??ai??? pripaA?intas ai??zlabiausiai patyrusiu bAi??gikuai???.

Ai??i SAi??duvos A?urnalistA? apraA?yta istorija su paradoksalia atomazga man gyvai priminAi?? vienAi?? iA? geriausiA? Algirdo Landsbergio apsakymA? ai??zDainos gimimasai???, paraA?ytAi?? prieA? keletAi?? deA?imtmeA?iA?. Pacituosiu iA?traukAi??:

ai??z… prieA? dvi vasaras mes didelAi?? ekskursijAi?? laivu atplukdAi??m j NeapolA?, darbas buvo nesunkus, mes kiekvienas buvom atsakingas uA? penkis A?mones, A?eA?iasAi??deA?imt mAi??sA? mAi??lynkepuriA? visoj ekskursijoj, nastajaA?A?ij batalijon, ir kai nuvaA?iavom A? RomAi?? automobiliu, toksai ruskelis uA?siA?iopsojo, ir toks inA?inierius Ai??mAi?? ir pradingo, koksai triukA?mas pakilo, mus visus uA?aliarmavo, o eksAi??kursija buvo gera, laive kasdien katlietai, mAi??sA? laimei, ta italA? policija tokia nususus, nepalyginsi su mAi??siA?ke, mane pasiuntAi?? su Vladimiru geleA?inkeliA? stoties saugot, A?iAi??rim, ogi tasai snarglys-bAi??glys prie bilietA? langelio su dviem policininkais! Mudu priA?okam ir tempiam jA?, aA? keikiuos lietuviA?kai, Vladimiras rusiA?kai, baimAi?? reikia iA? karto A?varyt, tie italai mus visus nuvedAi?? A? gelA?kelio posAi??tAi??, iA? ten A? centrinAi?? bAi??stinAi??, sienos nedaA?ytos, tinkas byAi??ra, tai tau ir policija, o mes tAi?? laikAi?? pakeliui iA?naudojom ir bAi??gliui tiek baimAi??s A?kvAi??pAi??m, sakAi??m, A?monAi??, vaikus A? MordovijAi?? iA?grAi??sim, kad jam iA?garavo noras bAi??gt, ir atsisakymAi?? bAi??gt patvirtino, ir pasiraA?Ai?? pareiA?kimAi?? (durAi??nius, norAi??jo bAi??gt, o italiA?kai nei mikt, ir angliA?kai tik gudbai), ir sugrA?A?o kaip avinAi??lis, A?lapiu klynu, aA? jam kumA?A?iu A? tuA?A?iAi?? vietAi?? ambasados koridoriuj, kad atsiAi??mintA? gudbai, o jis suunkA?tAi?? kaip A?uo: gudbaiai??i??ai???

Apsakymas ai??zDainos gimimasai???, tiksliai perteikiantis homo sovieticus psichologijAi??, paraA?ytas A?maikA?A?iai groteskiA?ku stiliumi. IA? naujo jA? perskaiA?iusi, pagalvojau: nesunku A?sivaizduoti, kad Algirdas, iA?girdAi??s apie dingusio savo ai??zglobotinioai??? nuotykius, bAi??tA? galAi??jAi??s paraA?yti panaA?A? ai??zneA?tikAi??tinai spalvingAi??ai??? apsakymAi?? bAi??glio tema, pavadintAi??, pavyzdA?iui, ai??zBAi??giko gimimasai??? ai??i?? apie ilgAi?? vieno suvalkieA?io maratonAi?? iA? Kapsuko per MaskvAi??, KongAi??, ZairAi??, NiujorkAi?? atgal A? MarijampolAi?? ir aplink Ai??ilutAi??…

Paskutiniaisiais Algirdo Landsbergio gyvenimo metais mAi??sA? keliai jau nebesusikryA?iuodavo. Gyvenome skirtingose geografinAi??se platumose, mudu su Jonu daA?nai vykdavome dirbti A? LietuvAi??. O Landsbergis, baigAi??s dAi??styti Fairleigh Dickinsono universitete, toliau tAi??sAi?? A?vieA?iamAi??jAi?? veiklAi??, skaitAi?? paskaitas bibliotekose, redagavo A?vairius leidinius, bendradarbiavo su PEN klubo nariais ir vis A?adAi??jo maA?inti darbA? krAi??vA?, apriboti kultAi??rinAi?? veiklAi??, kad pagaliau atsidAi??tA? tik literatAi??rai. Bet nesuspAi??jo. Jo gyvenimas nutrAi??ko staiga ir savaip simboliA?kai: praradAi??s sAi??monAi??, krito eidamas ai??i?? taigi kasdieninAi?? savo kelionAi?? tAi??sAi?? iki paskutinAi??s sekundAi??sai??i??