TautodailAi?? Lietuvos mokykloje

A?URNALAS: TAUTODAILAi??SMETRAAi??TIS
TEMA: TautodailAi?? Lietuvoje
AUTORIUS:Ai??Dalia BazarienAi??, Jurgita BazarienAi??

DATA: 2012-12

TautodailAi?? Lietuvos mokykloje

Dalia BazarienAi??, Jurgita BazarienAi??

Kiekviena epocha mokyklai iA?kelia naujas idAi??jas ir naujus reikalavimus. Mokytojai, bAi??dami kAi??rAi??jai, ieA?ko naujA? keliA? to meto problemoms sprAi??sti.

BendrA?jA? programA? uA?daviniai apie darbinA? ugdymAi?? sako: ugdyti atsakomybAi?? uA? savo kraA?to kultAi??rAi??, siekiant plAi??sti technologijA? A?inias ir jas kAi??rybiA?kai taikyti praktiA?koje, naudotis A?vairiais informacijos A?altiniais, rasti informacijos apie istorines, kultAi??rines tautos amatA? ir verslo tradicijas. O vienas iA? tikslA? ai??i?? puoselAi??ti vertybines nuostatas ir bendruosius technologinius gebAi??jimus, bAi??tinus kiekvienam A?mogui nuolat kintanA?ioje sociokultAi??rinAi??je aplinkoje, gebAi??ti naudotis nesudAi??tingomis technologijomis, patirti kAi??rybinAi?? problemA? sprendimA? paieA?kos A?vairovAi?? ir jA? iA?sprendimo dA?iaugsmAi??, iA?siugdyti pozityvias nuostatas nuolatinei technologijA? kaitai. Visi iA?kelti darbinio ugdymo uA?daviniai yra labai svarbAi??s mAi??sA? maA?os, bet turinA?ios savitAi?? charakterA?, tradicijas ir kultAi??rAi?? tautos iA?likimui.

Mokyklose mokinius mes daA?nai raginame siekti aukA?tesniA? poreikiA?, nesuvokdami, ar yra patenkinti A?emesnieji. Saviugda, prasmingas mokymasis yra galimi tik tada, kai mokinio aplinka saugi. Tai tokia aplinka, kai vaikas gali visiA?kai atvirai iA?reikA?ti, kAi?? jis jauA?ia, galvoja ir ko nori.

DaugelA? amA?iA? puoselAi??ta liaudies patirtis pasiekAi?? mus raiA?kia, tobula, laiko nugludinta menine forma. Nors liaudies kAi??ryba vis labiau praranda savo ai??zprigimtinAi??ai??? paskirtA?, daugelis jos funkcijA? tebAi??ra gyvos ir veiksmingos. Viena jA? ai??i?? lavinti jaunAi??jAi?? kartAi??, ugdyti jautrA?, dorAi??, kAi??rybingAi?? A?mogA?.

ai??zMes turime atsakyti, kas turi bAi??ti mokyklos unikalumas. TapatybAi??s ugdymo vieta yra A?eima ir mokykla, ypaA? mokyklose savo tapatybAi?? A?gyjame, sustipriname, tampame patriotais, iA?mokstame tokiA? dalykA?, kurie vAi??liau tampa mAi??sA? gebAi??jimais ir nuostatomis. Manau, kad mAi??sA? mokyklos unikalumas turi bAi??ti tai, kas lietuviA?ka, kas baltiA?ka…ai??? ai??i?? tai PrezidentAi??s patarAi??jos Virginijos BAi??dienAi??s mintys. (Kauno diena, 2012 m. rugsAi??jo 5 d.).

Tautodailininkai kuria daiktA? pasaulA?, turintA? dvi ypatybes ai??i?? materialinAi?? ir dvasinAi?? kultAi??rAi??. ReikAi??tA? ugdyti tokA? tautodailininkAi??, kuris norAi??tA? perduoti patirtA? jaunimui. AtkAi??rus nepriklausomybAi??, iA?gyvename naujAi?? tautodailininkA? kAi??rybos etapAi?? ai??i?? lyg iA? naujo atveriamas senojo tradicinio meno groA?is, A?kAi??nijAi??s savyje ilgaamA?Ai?? meninio skonio patirtA? ir gyvenimiA?kAi?? A?mogaus darbo iA?mintA?. Kartu iA?kilo tradicinio palikimo iA?saugojimo problema. Nuo senA? laikA? buvo A?prasta, kad A?vairiA? amatA? meistriA?kumo paslaptys buvo perduodamos iA? tAi??vA? vaikams, iA? seneliA? vaikaiA?iams. Toks mokymas bAi??dingas ir A?iandien.

PedagoginAi??je veikloje pastebAi??jau, kad vaikams ir jaunimui tautodailAi??s darbai labai artimi ir suprantami. Imkime bet kuriAi?? sritA? ai??i?? siuvinAi??jimAi??, mezgimAi?? ar nAi??rimAi?? vAi??A?eliu, droA?ybAi?? ir t. t. BAi??tina vieno ar kito darbo gaminimAi?? (mokymAi??si pagaminti) motyvuoti. TautodailAi?? yra viena iA? mAi??sA? tautos iA?likimo garantA?, A?alia kalbos, paproA?iA? ir tradicijA?. Jaunoji karta privalo iA?saugoti gyvAi??jAi?? kultAi??rAi??. Pasaulyje yra daugybAi?? muziejA?, sauganA?iA? didA?iulius tautodailAi??s dirbiniA? lobius iA? praeities. Lietuva gali didA?iuotis, kad be darbA?, esanA?iA? muziejuose, turime daugybAi?? A?moniA? tebekurianA?iA? tradicinius tautodailAi??s dirbinius. Tai ai??i?? gyvoji tautos kultAi??ra. MokiniA? darbA? parodos savo miestuose, mokyklose, miestA? ir respublikinAi??se olimpiadose, tarptautinAi??se mokslinAi??se konferencijose rodo, kad tradicinio meno kAi??rimas yra iA?saugotas.

Mokykla, kaip ir A?eima, yra ta vieta, kur vyksta naujos pamainos mokymo procesas, ugdomi meno verslo kAi??rimo A?gAi??dA?iai. Kas A?mogui A?diegiama vaikystAi??je, pasilieka visam gyvenimui. Manau, kad liaudies menas uA?valdo vaikA? sielas, todAi??l jis toks artimas ir suprantamas jiems. Tai etetinio vaikA? auklAi??jimo pagrindas. Jeigu kiekvieno dalyko mokytojas akcentuos, kaip svarbu mums mylAi??ti ir kurti savo tradicinAi?? kultAi??rAi??, vaikai tikrai tuo patikAi??s.

Tradicinio meno tAi??stinumo ir iA?saugojimo bAi??tina sAi??lyga iA?lieka tokia pati, kaip ir prieA? daugybAi?? metA? ai??i?? kAi??rybiA?kas tradicijA? perAi??mimas iA? kartos A? kartAi??. DaA?nai mokykloje susiduriame su prieA?ingu reiA?kiniu. Mokiniai parneA?a A?inias ir A?gAi??dA?ius A? savo A?eimas. Ne kartAi?? pasitaikAi?? atvejA?, kai penktokAi??s, iA?mokusios nerti vAi??A?eliu, praA?o nAi??riniA? schemA? savo mamoms, nes joms labai patiko iA? savo dukrA? mokintis ar prisiminti nAi??rimAi??. PrieA? A?v. Velykas mokau vaA?ku marginti marguA?ius ir pasakoju, kaip seniau prieA? tokias A?ventes buvo sutvarkomi namai, kokie ruoA?iami patiekalai, kas buvo daroma DidA?iAi??jAi?? savaitAi??. Ir tik viskAi?? atlikus A?eima sAi??sdavo marginti kiauA?iniA?. KiauA?iniA? raA?tuose iA?raA?omi visi norai, svajonAi??s ir linkAi??jimai. SupaA?indinus su spalvA? ir ornamentA? prasmAi??mis, patariu pabandyti visa tai atlikti savo A?eimose. Ai??domu tai, kad vaikai pasakoja, jog geriausiai marguA?ius marginti sekAi??si tAi??veliui. Vadinasi, niekas visuomenAi??je nepakito. Juk senovAi??je marguA?ius margindavo, o ypaA? skutinAi??davo, vyrai.

TechnologijA?, anksA?iau vadintA? darbais, bei dailAi??s mokomosios programos nuolat keitAi??si, kartu su buities kultAi??ra. Ar tai buvo daroma sAi??moningai, ar bandant dirbti naujoviA?kai, taA?iau programose vis atsirasdavo mAi??sA? kraA?tui nebAi??dingA? darbA?. Kaip antai ai??i?? makramAi?? (mazgA? menas), skiautiniai ir panaA?iai. Daugelyje mokyklA? tai neprigijo, nes tai ne mAi??sA? kraA?to amatai.

Mokydami tradiciniA? menA? mokykloje, mokytojai atsargiai ir jautriai perteikia technologines A?inias, ugdo mokiniA? kAi??rybingumAi??, padeda paA?inti tradicinio meno pagrindus, atskleidA?ia savo sugebAi??jimA? paslaptis, parodo, kaip laikantis tradicijA?, galima sukurti kaA?kAi?? naujo.

Mokant jaunAi??jAi?? kartAi?? tradiciniA? amatA?, didA?iausiAi?? A?kvAi??pimAi?? ir pasitikAi??jimAi?? suteikia mokytojai tautodailininkai. Mokinius labai A?avi, kad jA? mokytojA? darbai parodose, A?urnalA? nuotraukose, knygose. Tada ir jie nori to iA?mokti. Mokinys, kaip ir kiekvienas A?mogus, nori bAi??ti pastebAi??tas ir A?vertintas. Puikiausias darbo A?vertinimas paA?ymiu neatstoja to, kai kAi??rinys atrenkamas parodai, A?vertinamas pagyrimu ar diplomu.

Ai??TechnologijA? dalyko programos suteikia daug laisvAi??s pasirenkant mokomAi??jAi?? veiklAi??. Tokia programa patogi patyrusiam mokytojui. Jis vykdys jAi?? mokydamas gaminti tradicinius meno dirbinius. TaA?iau sudAi??tinga pradedanA?iajam mokytojui. TodAi??l neretai mokiniA? parodose ar olimpiadose matome paveikslA?, pagamintA? iA? makaronA?, kruopA? ir panaA?iai. Ir tai A?vardijama, kaip naujovAi??, kAi??rybiA?kumas.

ApmAi??stant technologijA? dalyko mokomAi??jAi?? programAi??, numatoma meno dirbinio kAi??rimo (mokymo) metodika yra mokinio estetinio auklAi??jimo bendros sistemos dalis. Mokytojai stengiasi iA?saugoti pereinamumAi?? nuo darA?elio, pradiniA? iki vyresniA?jA? klasiA?. Visada buvo manoma, kad vaikas nuo maA?ens turi bAi??ti pratinamas prie darbo, atsakomybAi??s uA? savo veiklAi??, kad pradAi??tas darbas turi bAi??ti bAi??tinai uA?baigtas ir turAi??ti savo paskirtA?.

MAi??sA? tautoje niekada niekas nedirbo beprasmiA? darbA?. Gaminys pirmiausiai turAi??jo paskirtA?, o tik po to buvo puoA?iamas, kad bAi??tA? patrauklus ir A?domus. Darbas ai??i?? ne tik poreikis, bet ir dA?iaugsmas, nes tik darbas pagimdo groA?A?, menAi?? ir visa tai, kAi?? A?mogus palieka po savAi??s. Teisingai ir prasmingai elgiasi mokytojai, mokydami vienos ar kitos technologijos, gamindami tradicinius, praktinA? pritaikymAi?? turinA?ius gaminius. Tuo paA?iu suA?adindami susidomAi??jimAi?? menine kAi??ryba, neslAi??pdami gamybos sunkumA?, tokiA? kaip kruopA?tumas, ilgai trunkantis darbas. Ir parodo, koks graA?us bus A?is kAi??rinys ai??i?? vienintelis toks pasaulyje, nes pagamintas rankomis. Taip iA? lAi??to paA?adinamas menininkas ir kAi??rAi??jas, pasitikintis savimi ai??i?? aA? galiu. Toks, aiA?kiai iA?reikA?tas polinkis A? liaudies kAi??rybAi??, tuo produktyviau vystysis, kuo anksA?iau bAi??simasis menininkas bus A?ito mokomas.

Daugumoje Lietuvos mokyklA?, atkAi??rus nepriklausomybAi??, uA?sibrAi??A?ta perduoti jaunajai kartai senuosius tautos paproA?ius, tradicijas, liaudies menAi??. Ai??iandien labai svarbu, kad patys mokiniai ne tik kurtA? tautodailAi??s dirbinius, bet ir A?inotA? A?io amato istorijAi?? bei pajustA? savyje pasitikAi??jimAi?? sukurti savo rankomis maA?Ai??jA? meno stebuklAi??. Kiekvienas jaunojo kAi??rAi??jo darbas yra kitoks. Kiekvienos akys A? pasaulA? A?iAi??ri savaip. Savaip suderinamos spalvos siuvinAi??jant ir pasirenkant raA?tAi??, savaip numezgamos pirA?tinAi??s ir kojinAi??s, iA?droA?iamas medinis A?aukA?tas ar A?aislas. NatAi??ralu, kad mokytojas padeda, pataria, pagrA?stai A?rodo, kas padaryta ar pasirinkta netinkamai. Ir A?inoma, visada suranda uA? kAi?? pagirti. Labai svarbu, kad vaikai A?alia savAi??s matytA? dirbantA? ir kuriantA? A?mogA?. Tada nejuA?iomis ima juo sekti. Sunku apibrAi??A?ti mokytojo indAi??lA? A? jaunosios kartos mokymAi??. Atpildas ne visada ateina iA? karto ir ne iA? visA?. A?ymi lietuviA? pedagogAi?? GabrielAi?? PetkeviA?aitAi??-BitAi?? yra pasakiusi, jei mokytojAi?? iA?girdo bent vienas iA? A?imto, vadinasi darbas nenuAi??jo veltui.

DaA?nai mokytojo, netgi patyrusio, neiA?girsta valdA?ios A?staigos, mokyklA? vadovai. Keistai bandomas A?diegti lyA?iA? lygybAi??s A?statymas technologijA? pamokose. NesusimAi??styta apie tokio A?statymo reikalavimus ai??i?? vienodai mokinti ir berniukus, ir mergaites: medA?io ir metalo darbA?, elektronikos, siuvinAi??jimo, mezgimo ir nAi??rimo, siuvimo bei mitybos. NesusimAi??styta ir apie tai, kad dirbant (mokantis) padalinus klasAi?? mechaniA?kai per pusAi??, A? miA?rias grupes, atskirA? temA? mokymui prarandama pusAi?? laiko. PusAi?? metA? vienas pogrupis mokysis tekstilAi??s ir mitybos, o kitas pogrupis ai??i?? konstrukciniA? medA?iagA? ir elektronikos. Po pusAi??s metA? pogrupiai apsikeiA?ia. Ir mokytojas to paties moko kitAi?? pogrupA?. Penktose, A?eA?tose, septintose klasAi??se technologijA? mokymui skiriamos dvi savaitinAi??s pamokos. Per mokslo metus ai??i?? 72 pamokos. AA?tuntose klasAi??se ai??i?? viena savaitinAi?? pamoka. Vadinasi, mergaitAi??s (kartu su berniukais) mitybos ir tekstilAi??s darbA? mokinsis tik 36 pamokas (aA?tuntose klasAi??se ai??i?? 18). Atitinkamai ai??i?? berniukai (kartu su mergaitAi??mis) mokinsis elektronikos, medA?io ir metalo darbA?. Taip dirbant, mokinius A?manoma tik supaA?indinti su A?vairiomis technologijomis ir truputA? pabandyti praktiA?kai atlikti nedidelius darbus. Kyla klausimas: ar A?manoma vidutiniA?kai penkiolika mokiniA? iA?mokinti megzti per aA?tuonias pamokas? Nekalbant apie kokio nors konkretaus gaminio pagaminimAi??. Taip mokant mokinys ne tik neiA?moksta vienos ar kitos technologijos, bet ir nepatiria dA?iaugsmo ai??i?? padariau pats: numezgiau A?alikAi??, pirA?tines, kojines, iA?siuvinAi??jau staltiesAi??lAi??, iA?droA?iau A?aukA?tAi?? ar lentynAi??lAi??. Vadinasi, prarandama galutinio rezultato siekiamybAi??, tuo paA?iu ir mokymosi motyvacija. O mokytojas, privalAi??damas uA?imti mokinius, daA?nai vykdo beprasmAi?? veiklAi??. LiAi??dniausia tai, kad kai kuriose mokyklose ir taip trumpas laikas gaiA?tamas svetimA? kultAi??rA? paA?inimui (Afrikos tautA?, japonA? ir kt.). Negalima paneigti, kad kitA? kultAi??rA? paA?inimas nereikalingas, bet ne mainais A? savAi??jAi??.

Lietuvos nepriklausomybAi??s atkAi??rimo pradA?ioje, ruoA?iant mokomAi??sias programas, buvo kalbama, kad mokykla turi jaunimAi?? ruoA?ti A?eimai. Mokyti slaugos darbA?, ugdyti rAi??pestingumAi?? ir meilAi?? savo tAi??vams ir seneliams, neA?galiems A?monAi??ms ir gamtai. PakalbAi??ta ir pamirA?ta. Nejau iA? tikrA?jA? pakito ir A?eimos samprata?

Mokykloje, mokymo pradA?ioje, apleliuojame A? jutiminAi?? patirtA?. TodAi??l daA?niausiai pradedame nuo meno, nes geras menas visada pasako daug tiesos, be to provokuoja daug mAi??styti. Liaudies kAi??ryba ai??i?? ne tik universali vaikA? ugdymo priemonAi??, bet ir didA?ioji kultAi??ros vertybAi??, kurios negali ignoruoti nei vienas gyvas A?mogus. Menas iA?kelia tautos individualybAi??, formuoja jos sielAi??, iA?ryA?kina epochos dvasiAi??. Daugelis manome, kad gyvename naujos didelAi??s kultAi??ros epochos iA?vakarAi??se. Pradedame pastebAi??ti, kad nei politika, nei ekonomika negali patenkinti A?mogaus begaliniA? troA?kimA?. VieA?asis A?monijos gyvenimas darosi atA?iauresnis, todAi??l A?viesesnAi??s ir jautresnAi??s asmenybAi??s ieA?ko atgaivos kultAi??ros ir meno srityse. Ai??iandien jau tikime, kad A?monija pavargs nuo brutaliA? instinktA? diktatAi??ros ir jAi?? apims kultAi??ros vertybiA? ilgesys.

LITERATA?RA

  1. GalaunAi?? P., 1988, LietuviA? liaudies menas, Vilnius.
  2. Kudirka J., Milius V., VyA?niauskaitAi?? A., 1983, ValstieA?iA? verslai, Vilnius.
  3. ???i????Ni???i??N??????i?? ??. ??., 1985, ???i??Ni????????Ni???i?? ???i??N?Ni???i??Ni???i??. ??Ni???i??????Ni?????? N??????i??Ni??, ????N??????i??.
  4. ???i????Ni??N??? ?i??. ?i??., 1985, ?i???i??Ni???? ?? ???i??Ni???????????i?? Ni??????Ni??Ni???i??N?Ni??????, ????N??????i??.
  5. Bendrosios programos ir iA?silavinimo standartai, 2003, Vilnius.