ai??zTautos dainele, tu iA?likai…ai???

A?URNALAS: KRANTAI
TEMA: Muzika
AUTORIUS:Ai??VytautAi?? MarkeliAi??nienAi??
DATA: 2012-12

ai??zTautos dainele, tu iA?likai…ai???

VytautAi?? MarkeliAi??nienAi??

Tautinio atgimimo metais (XIX a. pab.ai??i??XX a. pr.) muzikA? dAi??ka lietuviA? poetA? sukurtos eilAi??s neretai patirdavo stipriA? sklaidos impulsA?. ProfesionalA? ar mAi??gAi??jA? paraA?yti choriniai kAi??riniai gebAi??jo dar A?taigiau, visuotiniau A?adinti tautiA?kumAi??, ugdyti patriotinius jausmus, skiepyti idealus ar tiesiog puoselAi??ti meninA? skonA?. Ko gero, daA?niausiai amA?ininkai tuo metu rinkosi MAIRONIO (1862ai??i??1932) poetinio A?odA?io iA?tarmAi?? ai??i?? eilAi??raA?A?ius, religines giesmes, balades, dramas, libretus. Jubiliejiniai poeto metai paakino muzikologAi?? VytautAi?? MARKELIA?NIENA? konkreA?iau apA?velgtiAi??Maironio kAi??rybos ir muzikos dialogo erdvAi??.

Ai??ai???Nationai??i??s Song, You Survived …ai??i??

During the years of the national revival (in the late 19th and early 20th centuries), the words of Lithuanian poets would often be spread thanks to music. Choral works written by amateurs and professionals in a fully aware nation could develop patriotic feelings and encourage ideals, or simply cultivate artistic taste. It seems that at that time most chose poetic works, poems, hymns, ballads, dramas and librettos by Maironis (1862ai??i??1932). The poetai??i??s anniversary year encouraged the musicologist
VytautAi?? MARKELIA?NIENAi?? to review the dialogue between music and Maironisai??i?? creations in more detail.

Tautos dainele, tu iA?likai

Viena, kai A?uvo didA?iavyriai;

Kai slAi??gAi?? sunkAi??s vargA? laikai,

Tu irgi daug, oi daug prityrei.

Ai??is posmas ai??i?? antrasis iA? poeto Maironio eilAi??raA?A?io ai??zDainA? dainelAi??sai???, kurA? specialiai jis paraA?Ai?? pirmajai DainA? A?ventei, arba DainA? dienai, 1924 metais vykusiai Kaune, A?aliakalnyje, vadinamojoje KariuomenAi??s paradA? vietoje. Beje, pats renginio pavadinimas tuomet sukAi??lAi?? diskusijas. Vieni siAi??lAi?? vadinti jA? DainA? A?vente, kiti ai??i?? kukliau: DainA? diena. Apsistota ties pastaruoju, maA?iau A?pareigojanA?iu, nes bAi??ta neA?inios ai??i?? ar pavyks?1 ai??zDainA? daineliA?ai??? tekstas netrukus atsirado ant kompozitoriaus Juozo Naujalio darbo stalo ai??i?? apimtas entuziazmo, jis tuojau pat sukAi??rAi?? muzikAi??. Naujalis jau kelis deA?imtmeA?ius su Maironiu dalijosi nuoA?irdA?ia draugyste, o iki tol daug kartA? poetas ir kompozitorius dvasinAi??s bendrystAi??s saitus gludino per savo kAi??rybAi??2. ai??zDainA? dainelAi??sai??? abiem tapo paskutiniuoju drauge sukomponuotu kAi??riniu. Ai??ie posmai ir jA? muzika paliudija vienAi?? tauriausiA? dviejA? lietuviA? menininkA?, tautinio atgimimo metA? augintiniA?, draugystAi??, brandintAi?? A?mogiA?kuoju, o ir ai??i?? svarbiausia ai??i?? giluminiu vertybiniu pagrindu. TaA?iau apie kAi??rybinius Maironio ir Naujalio saitus ai??i?? kiek vAi??liau. Maironio kAi??rybos ir muzikos dialogas aprAi??pAi?? kur kas didesnAi?? erdvAi?? ir lietuviA? kompozitoriA?, ir muzikos A?anrA?, ir tautinAi??s profesinAi??s muzikos formavimosi procesA? A?vairovAi??s atA?vilgiu. TodAi??l pasiA?valgykime po keletAi?? A?ios temos aspektA?: Maironio muzikos pomAi??gis, Maironis ir lietuviA?kos operos reikalai, Maironio ir Naujalio draugystAi??, Maironis ir lietuviA? muzika.

Ai??Pagarba knygai, spausdintam A?odA?iui, A?vietimui sudarAi?? esminA? A?ios A?eimos mentaliteto bruoA?Ai??. Ji dalyvavo tame nacionalinAi??s kultAi??ros gyvenime, kuris, tegul dar ir labai lAi??tai, labai nedrAi??siai, itin paprastomis ir kukliomis formomis, bet vis dAi??lto sroveno nenutrAi??kstama tAi??kme, sudarydamas liaudies kultAi??ros pagrindu kuriamAi?? aukA?tesnAi?? pakopAi??, bAi??tinAi?? prielaidAi?? toliau nacionalinei kultAi??rai vystytis ir tarpti, ai??i??Ai??raA?o prof. Vanda ZaborskaitAi?? monografijoje ai??zMaironisai???3. Tokioje MaA?iuliA? A?eimoje augusiam bAi??simajam poetui nuo vaikystAi??s natAi??raliai buvo A?diegtas ryA?ys su tradicija ir kultAi??ra, su lietuviA? kalba ai??i?? raiA?kia, turtinga, kuria iA?moko tarti pirmuosius A?odA?ius ai??i?? aukA?taiA?iA? vakarieA?iA?-A?iaurieA?iA? tarme4. Poeto tAi??vui Aleksandrui MaA?iuliui buvo nesvetimi meniniai polinkiai bei laki fantazija ai??i?? turAi??jAi??s jis ir gerAi?? balsAi??, buvAi??s garsus dainininkas5. Balsinga buvusi ir poeto mylima auklAi?? Ona PalkeviA?iAi??tAi??: gyva, energinga mergina, dainininkAi??, pasakotoja6. Vis dAi??lto A?ios ankstyvos meninAi??s patirties atoA?vaitos, nors tiesiogiai neiA?ugdAi?? muzikuoti linkusio jaunuolio, vAi??liau, ko gero, muzikaliu skambAi??jimu labiausiai praturtino eilAi??raA?A?iA? metroritmikAi??, intonacijA? sAi??skambius ir atsispindAi??jo poetinAi??se Maironio iA?tarmAi??se. O tiesioginis ryA?ys su muzika klostAi??si kiek kitaip. Kaip atsimena amA?ininkai, gyvenime Maironio bAi??ta santAi??raus, nuosaikaus, vengAi?? jis improvizaciA?kA?, impulsyviA? gestA?. Jo nebAi??ta iA?kalbingo, neturAi??jo jis ir muzikinAi??s klausos, negana to, vienodai deklamuodavo bet kurA? savo metrAi?? ir savo eilAi??mis nepadarydavo gilesnio A?spAi??dA?io7. Nors mielai lankydavo koncertus, parodas, teatrAi?? ir labai mAi??go klausytis muzikos (Kauno bute svetainAi??je turAi??jo fortepijonAi??, kuriuo skambindavo jo sveA?iai), didA?iosios, rimtosios muzikos pasaulis netapo tikrAi??ja poeto dvasine savastimi. DraugA? liudijimu, ypaA? mAi??gAi??s Fryderyko Chopino muzikAi??, bet ir tai labiau ai??i?? lengvesnius, saloninius A?io kompozitoriaus muzikos aspektus8.

TaA?iau tai tik keli susiklosA?iusios tikrovAi??s eskizai, ir A?gimto ar iA?ugdyto muzikalumo stoka jokiu bAi??du nenustelbAi?? Maironio A?sitraukimo A? lietuviA? tautinAi??s profesinAi??s muzikos formavimosi erdvAi??. BAi??tina paA?ymAi??ti kitokA? itin reikA?mingAi??, aktyvA? Maironio dalyvavimAi?? tautinAi??s muzikinAi??s kultAi??ros kAi??rime, pagrA?stAi?? ir tapatybAi??s suvokimu, ir apskritai esminiA? to meto muzikinAi??s kultAi??ros procesA? supratimu. DerAi??tA? prisiminti, jog labai svarbia tautinio atgimimo dalimi per du paskutiniuosius XIX a. deA?imtmeA?ius tapo susidarAi??s teatro ir muzikos sAi??jAi??dis. Pirmiausia, A?inoma, paplitAi??s ten, kur negaliojo spaudos ir A?odA?io draudimas arba kur jA? galima buvo A?iaip taip apeiti ai??i?? MaA?ojoje Lietuvoje, lietuviA? bendruomenAi??se JAV, taip pat Rygoje, Sankt Peterburge9. PaA?ioje Lietuvoje A?is sAi??jAi??dis buvo slaptas, taA?iau vis tiek gyvavo vadinamA?jA? lietuviA?kA? vakarA? pavidalu. TokiA? vakarA? Vilniuje surengs ApaA?talA? kuopa, tokiAi?? veiklAi?? puoselAi??s ir 1899 metais Kaune A?kurta ai??zDainosai??? draugija. Yra A?inomi 1896ai??i??1904 metais Lietuvoje surengti 84 slapti vakarai. O atgavus spaudAi?? vyksta stebAi??tinas, nepaprastas kultAi??rinAi??s veiklos pakilimas ai??i?? vienas po kito steigiami laikraA?A?iai, leidA?iamos knygos, rengiamos dailAi??s parodos, kuriasi draugijos. Jau 1905 metais Lietuvoje bAi??ta apie 100 chorA?; A?inoma apie 200 vietoviA?, kur buvo rengiami vaidinimai. 1905ai??i??1915 metais A?vyko apie 1500 koncertA? bei tiek pat teatro spektakliA?10. VAi??liau, atsimindamas A?io sAi??jAi??dA?io intensyvumAi??, vienas jo vadovA? kompozitorius Stasys Ai??imkus raA?Ai??:

LaikotarpA? nuo spaudos atgavimo iki DidA?iojo karo metA? ai??i?? lietuviA? tautinAi??s kultAi??ros kilimo tyrinAi??tojas galAi??tA? pavadinti lietuviA?kA? vakarA? gadyne. Retas baA?nytkaimis nerengAi?? savo ai??zlietuviA?kA? koncertA?ai??? ir vakarA?, retas A?iandien kiek rimtesnio amA?iaus inteligentas nebuvo anais laikais dainininkas ir artistas! <...> Visa tai sakau, norAi??damas priminti, jog mAi??sA? kultAi??rinis ir tautinis kilimas buvo ypatingai susijAi??s su daina. Sunku A?iandien iA?analizuoti, ar tame dainuojanA?iA? pasiryA?ime ir klausanA?iA? dA?iAi??gavime bAi??ta daugiau estetinio gAi??rAi??jimosi, ar patriotinio jausmo, ar noro savAi??ja kultAi??ra dA?iaugtis, ar pasiryA?imo tautAi?? prikelti manifestavimo. GreiA?iausiai viskas kartu, nes muzika, o ypaA? graA?i daina, teikianti grynai estetinio dA?iaugsmo, kartu palieA?ia, suA?adina irAi?? kitus sielos kilniuosius troA?kimus11.

Kaip matyti, visAi?? minimA?jA? laikA? muzikos sAi??jAi??dA? buvo persmelkusi daina ir operos idAi??ja. Ai??iuo poA?iAi??riu A?simintini 1895 metai. Tais metais Maironis, Peterburgo dvasinAi??s akademijos profesorius, sulaukia ne tik pirmojo ai??zPavasario balsA?ai??? leidimo, bet A? A?mones pasklinda ir jo sukomponuotas keturiA? veiksmA? libretas ai??zKame iA?ganymasai???, pirmasis lietuviA?kas operos libretas. Tai mylimiausias poeto jaunystAi??s kAi??rinys, teikAi??s vilA?iA? rimtai muzikinei interpretacijai12. Vis dAi??lto libreto visuma netapo pagrindu lietuviA?kai operai, nors vAi??liau trims jo fragmentams muzikAi?? sukAi??rAi?? Aleksandras KaA?anauskas (1910 metais pelnAi??s Pirmojo lietuviA? muzikos konkurso ai??i?? jA? organizavo Mikalojus Konstantinas A?iurlionis ai??i?? pirmAi??jAi?? premijAi?? uA? chorinAi?? dainAi?? ,, Kur bAi??ga Ai??eA?upAi??ai??? bei keturias lietuviA? liaudies dainA? iA?dailas ir antrAi??jAi?? premijAi?? uA? ,,PranciA?kono ariosoai??? ai??i?? pastarasis pagal Maironio ai??zKame iA?ganymasai??? A?odA?ius). StambesnA? kAi??rinA? ai??i?? kantatAi?? ai??zBrolybAi??s dainaai??? miA?riam chorui ir solistui tenorui ai??i?? 1921 metais sukAi??rAi?? kompozitorius Juozas Gruodis, taA?iau tai nelaikytina A?io kompozitoriaus kAi??rybine sAi??kme ai??i?? veikalas iA?tAi??stas, kupinas techniniA? sunkumA?, tad taip ir netapo repertuariniu kAi??riniu.

A?inomas ir dar vienas, kur kas sAi??kmingesnis Juozo GruodA?io stambus kAi??rinys, tAi??kart A?kvAi??ptas ne Maironio libreto, bet poezijos ai??i?? tai baletas ai??zJAi??ratAi?? ir Kastytisai???, kuriam buvo pasirinkta A?ymioji poeto baladAi?? (deja, kompozitoriui nepavyko rasti talentingo libretisto, gebanA?io iA? A?ios baladAi??s parengti visavertA? libretAi?? ai??i?? jo autorAi??, Kauno valstybAi??s teatro dainininkAi?? Marija LipA?ienAi??, pasuko paprasA?iausiu keliu, nekAi??rybiA?kai perpasakodama Maironio kAi??rinA?)13.

Maironio kaip operos libretisto darbas tAi??sAi??si ir vAi??liau. Ai??tai 1932 metais A?urnale ai??zBangosai??? buvo iA?spausdintas neA?sivardijusio A?urnalisto pokalbis su kompozitoriumi Naujaliu apie lietuviA?kAi?? operAi??. Ai??is A?ia pamini keletAi?? potencialiA? autoriA?: JurgA? KarnaviA?iA?, VytautAi?? BaceviA?iA?, taA?iau abejoja jA? kaip tautinAi??s operos kAi??rAi??jA? sAi??kme ai??i?? pasak jo, pirmas ai??i?? rusas, antras ai??i?? ultramodernistas ir sAi??kmAi??s vargu ar turAi??s. TAi??sdamas toliau priduria:

Yra dar vienas, kuris dirba nesiskardendamas. Tai Tallat-KelpA?a. Jis raA?o operAi?? jau treti metai pagal Maironio libretAi??. Kiek man A?inoma, kai kurios dalys jau baigtos. Reikia tikAi??tis, kad Tallat-KelpA?a kai kAi?? duos, nes jis ai??i?? A?mogus talentingas, o be to, kaip dirigentas turi nemaA?ai patyrimo14.

IA? tikrA?jA?, daugelA? metA? dirbdamas su teatru Juozas Tallat-KelpA?a nemenkAi?? dAi??mesA? skyrAi?? sceninei muzikai. XX a. treA?iajameai??i??ketvirtajame deA?imtmeA?iais sukAi??rAi?? muzikAi?? keliems dramos spektakliams. TaA?iau svarbiausias jo tikslas buvo opera. 1938 metais dAi??l to buvo pasiAi??mAi??s kAi??rybiniA? atostogA?. Pagal jo pasiAi??lytAi?? planAi?? dar anksA?iau Maironis paraA?Ai?? libretAi?? 4 veiksmA? su epilogu operai ai??zNelaimingos DangutAi??s vestuvAi??sai??? (1930 metais libretas buvo iA?spausdintas). VAi??liau Maironio tekstas Tallat-KelpA?os nebetenkino, ir naujo libreto darbui jis pasitelkAi?? kalbininkAi?? JurgA? TalmantAi?? bei poetAi?? KazA? InA?iAi??rAi??. Pagal galutinA? variantAi?? tai turAi??jo bAi??ti 3 veiksmA?, 4 paveikslA? opera, pavadinimu ai??zVilmantAi??ai??? (arba ai??zTAi??vAi??no duktAi??ai???). Dirbdamas su pertraukomis 1941 metais Tallat-KelpA?a iA? esmAi??s baigAi?? klavyrAi??, o 1945 metais papildAi?? ir orkestravo operos A?A?angAi??. Ai??ioji buvo atliekama koncertuose antraA?te ai??zUvertiAi??ra lietuviA?komis temomisai???. Klavyras saugomas archyve, taip ir neprigijAi??s repertuare ai??i?? labai jau tradicinAi?? muzikos kalba, nevieningas stilius15.

PrieA? apA?velgdama treA?iAi??jA? aspektAi?? ai??i?? Maironio ir Naujalio draugystAi?? ai??i?? pirmiausia pacituoA?iau Naujalio mokinA? kompozitoriA? JonAi?? NabaA?Ai??:

ai??z<...> man norisi perfrazuoti vieno J. W. Goetheai???s biografo A?odA?ius: Jei man bAi??tinai reikAi??tA? iA?sikraustyti A? negyvenamAi?? salAi?? ir tebAi??tA? leista pasiimti 10 dainA?, nesvyruodamas pirmiausia imA?iau ai??zVasaros naktisai???, o apie kitas 9 dar pagalvoA?iau…16

Ai??iais A?odA?iais NabaA?as patvirtina ne tik ir vAi??liau neiA?blAi??susius dar jaunystAi??je susiformavusius individualius vertybinius idealus, asmeniA?kai iA?gyventAi?? lemtingAi?? paA?intA? su Naujalio dainA? poetiA?kumu, su A?velniu ir natAi??raliu jA? groA?iu, bet pripaA?A?sta ir jA? visuotinumAi??: tos Maironio ir Naujalio dainos kadaise suvaidino esminAi?? kultAi??rinAi?? meninAi?? misijAi?? ai??i?? tautos A?adinimo, vienijimo, aukA?tA? idealA? skiepijimo, patriotiniA? jausmA? ugdymo. Drauge su Naujalio muzika Maironio eilAi??raA?A?iai A?gavo populiariausios liaudies dainos teises, tauriai, poetiA?kai formuodami bei iA?reikA?dami patriotinA? jausmAi??17.

Maironis ir Naujalis susitiko 1892-aisiais Kaune. Tais paA?iais metais Naujalis sukAi??rAi?? pirmAi?? dainAi?? pagal Maironio A?odA?ius ai??i?? ai??zJau slavai sukiloai???. BaigAi??s dainAi?? kurti, Naujalis sAi??do jos pergroti, o tuo metu kaip tik atAi??jo Maironis. Poetui daina taip patikusi, kad iA?sipraA?Ai?? iA? kompozitoriaus rankraA?tA? ir 1894 metais iA?siveA?Ai?? jA? A? PeterburgAi??. A?inoma, kad Peterburgo dvasinAi??je akademijoje daina buvo atlikta, pasakojama, jog prieA? gresianA?iAi?? kratAi?? poetas rankraA?tA? sunaikinAi??s A?mesdamas A? besikAi??renanA?iAi?? krosnA?. Taip A?uvo pirmas poeto ir kompozitoriaus bendradarbiavimo paliudijimas. RankraA?tis Naujalio nebuvo atstatytas, bet tekstas ai??zJau slavai sukiloai??? netrukus buvo panaudotas A?eslovo Sasnausko ir iA?liko iki mAi??sA? dienA?18. Beje, 1929-aisiais JAV apsigyvenAi??s lietuviA? kompozitorius, muzikologas, aktyvus visuomenininkas Juozas A?ileviA?ius ai??zAiduoseai??? 1963 metais iA?spausdintame straipsnyje ai??zMaironis garsuoseai??? teigAi??, esAi?? pastarosios Naujalio dainos, nors ir nespausdintos, nuoraA?as saugomas LietuviA? muzikologijos archyve (A?ileviA?ius buvo jo steigAi??jas iA? pradA?iA? Elizabete, vAi??liau ai??i?? A?ikagoje). TaA?iau A?is teiginys kelia abejoniA?19.

Taip uA?simezgusi Naujalio biA?iulystAi?? ir bendradarbiavimas su Maironiu netruko peraugti A? stipriAi?? draugystAi??. Juos abu jungAi?? ne tik kAi??ryba, bet ir tarnystAi?? Dievui: Maironio kaip dvasininko, o Naujalio kaip ilgameA?io baA?nyA?ios vargonininko (Kauno katedroje pradAi??jAi??s vargonininkauti 1892-aisiais, jis liko iA?tikimas A?iam paA?aukimui ligi mirties). Juos jungAi?? ir stilistinAi?? kryptis, kuriAi?? galAi??tume apibAi??dinti kaip romantinAi?? klasikinAi??, o jA? abiejA? estetinA? idealAi??, ko gero, taikliausiai nusakytA? Adomo JakA?to mintis: ai??zVienintelis mano dAi??snis ai??i?? tai groA?isai???20. DaA?nai Maironis, paraA?Ai??s eilAi??raA?tA?, ai??zdar A?iltAi??ai??? jA? atneA?davo Naujaliui, kad A?is sukurtA? jam muzikAi??, arba ateidavo tiesiog padiskutuoti, kurie eilAi??raA?A?iai tinka dainoms21. O Naujalis A?ia tema turAi??jo savo nuomonAi??, kuriAi?? nekart skelbAi?? ir tuometinAi??je spaudoje, ai??i?? A?tai kad ir 1909 metais jo paties pradAi??tame leisti pirmajame lietuviA?kame muzikiniame laikAi??raA?tyje ai??zVargonininkasai??? iA?spausdintas straipsnis, kuriame jis kritiA?kai vertino A?eslovo Sasnausko ai??zLietuviA?kos muzikosai??? veikalA? serijAi??.

Paskutinioji Maironio ir Naujalio sukomponuota daina, kaip sakyta, buvo ai??zDainA? dainelAi??sai???, kurios tekstAi?? poetas sukAi??rAi?? specialiai 1924 metA? DainA? dienai, o Naujalis tuoj pat su meile ir dA?iaugsmu paraA?Ai?? jai muzikAi??. Betgi ji nebuvo atlikta A?ventAi??je. RankraA?tyje ai??i?? Naujalio prieraA?as: ParaA?iau dainA? dienai, bet nenorAi??jo A?traukti22. Ai??i pakili, A?ventiA?ka daina, ko gero, nebuvo atlikta dAi??l tuometinio DainA? dienos komiteto nariA? ginA?A?, nesutarimA?, be to, tai bAi??ta naujo kAi??rinio ir gal bijotasi, kad chorai nespAi??s tinkamai su juo susidoroti. Vis dAi??lto per tAi?? graA?A? trijA? deA?imtmeA?iA? draugystAi??s laikAi?? Naujalio buvo sukurtos 28 choro dainos, pusAi?? jA? ai??i?? pagal Maironio eiles. Beveik iA?imtinai pasirinkdamas tik Maironio A?odA?ius, daugiausia jo ankstyvAi??jAi?? patriotinAi?? bei asmeninAi?? lyrikAi??, Naujalis paprastomis muzikinAi??mis priemonAi??mis ir jA? tarpusavio darna siekAi?? atskleisti A?io poeto poezijos pasaulA?, pasirinktAi?? poetinA? vaizdAi??.

Dainas pagal Maironio eiles raA?Ai?? ir Sasnauskas, KaA?anauskas, Juozas Tallat-KelpA?a, Bronius BudriAi??nas, Konradas Kaveckas, kiti kompozitoriai, ir, ko gero, ne vien todAi??l, kad Maironis buvo A?ymiausias to meto lietuviA? poetas. Ypatingai traukAi?? jo etinAi??, pilietinAi??, patriotinAi?? pozicija, tapusi artima ir kompozitoriams, ir giesmininkams, ir klausytojams. Ilgus metus Maironis buvo labiausiai iA?dainuotas Lietuvos poetas. Negana to, ne viena lietuviA? kompozitoriaus giesmAi?? pagal Maironio eiles buvo iA?sikovojusi tautiA?kos giesmAi??s, kone himno statusAi?? (Sasnausko ai??zJau slavai sukiloai???, Naujalio ai??zKur bAi??ga Ai??eA?upAi??). KAi?? jau kalbAi??ti apie svarbiausiAi?? lietuviA? religinAi?? giesmAi?? ai??zMarija, Marijaai??? ai??i?? pagal Maironio A?odA?ius sukurtAi?? Sasnausko, kurios reikA?mAi?? A?tai kaip aptaria prof. Viktorija DaujotytAi??:

Sakytume, religinis himnas, iA?pleA?iantis tikAi??jimo erdvAi?? ir bendAi??rosiomis dvasinAi??mis pagavomis23.

Jau minAi??tame iA?eivijos muzikologo Juozo A?ileviA?iaus straipsnyje ai??zMaironis garsuoseai??? (1963) autorius bandAi?? paskaiA?iuoti, kiek ir kas raA?Ai?? Maironio eilAi??ms: net 35 kompozitoriai, sukurti ir iA?spausdinti 83 veikalai. Tarp kompozitoriA? populiariausi Maironio eilAi??raA?A?iai yra ai??zMano gimtinAi??ai??? (A?inomi net 7 skirtingi dainA? variantai), ai??zKur bAi??ga Ai??eA?upAi??ai??? (5 variantai).

Ai??iA? laikA? kompozitoriA? dAi??mesys Maironiui atslAi??gAi??s. Tai visiA?kai natAi??ralus procesas, paliudijantis, kad kompozitoriai daA?niau renkasi amA?ininkA? lyrikAi??, tvinksinA?iAi?? artimesnio laiko pulsu. TaA?iau, kad, pasak prof. DaujotytAi??s, ai??zpoetai, jau tapAi?? nacionalinAi??s istorijos dalimi, yra lyg nelieA?iamos dvasinAi??s atsargosai???24, paliudija kai kurie reti, bet labai prasmingi Maironio poezijos sugrA?A?imai A? muzikines partitAi??ras. Vienas tokiA? ai??i?? kompozitoriaus Broniaus KutaviA?iaus choro A?edevras, sukomponuotas 1988-aisiais, SAi??jAi??dA?io metais ai??i?? ai??zNebeuA?tvenksi upAi??s bAi??gimoai???. NelieA?iamos dvasinAi??s atsargos visada suranda savo laikAi??.

1 Ona NARBUTIENAi??. Muzikinis Kaunas. ai??i?? Kaunas: Ai??viesa, 1992, p. 8.

2 Juozas NAUJALIS. Straipsniai, laiA?kai, dokumentai. AmA?ininkA? atsiminimai. Straipsniai apie kAi??rybAi?? / SudarAi?? ir paaiA?kinimus paraA?Ai?? Ona NarbutienAi??. ai??i?? Vilnius: Vaga, 1968, p. 227.

3 Vanda ZABORSKAITAi??. Maironis. ai??i?? Vilnius: Vaga, 1987, p. 17.

4 Ten pat, p. 13.

5 Ten pat, p. 15.

6 Ten pat, p. 13.

7 Ten pat, p. 299.

8 Ten pat.

9 Jonas BRUVERIS. Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras. ai??i?? Vilnius: Mokslo ir enciklopedijA? leidybos institutas, 2006, p. 39.

10 Ten pat.

11 Stasys Ai??IMKUS. Straipsniai, dokumentai, laiA?kai. AmA?ininkA? atsiminimai / SudarAi?? Dana PalionytAi??. ai??i?? Vilnius: Vaga, 1967, p. 194, 216.

12 Jonas LANKUTIS. Maironio dramaturgija // Maironis. RaA?tai / KnygAi?? parengAi??, komentarus paraA?Ai?? Irena SlavinskaitAi?? ai??i?? Vilnius: Vaga, 1988, p. 11.

13 Algirdas AMBRAZAS. Juozo GruodA?io gyvenimas ir kAi??ryba. ai??i?? Vilnius: Vaga, 1981, p. 90, 184.

14 Juozas NAUJALIS. Straipsniai, laiA?kai, dokumentai. AmA?ininkA? atsiminimai. Straipsniai apie kAi??rybAi??, p. 92ai??i??97.

15 Algirdas AMBRAZAS. Juozas Tallat-KelpA?a // Lietuvos muzikos istorija, II knyga. NepriklausomybAi??s metai 1918ai??i??1940 / Sudarytojas ir ats. redaktorius ai??i?? prof. habil. dr. Algirdas Jonas Ambrazas ai??i?? Vilnius: Vaga, 2009, p. 609ai??i??610.

16 Jonas NABAA?AS. Pirmosios harmonijos pamokos // Juozas Naujalis. Straipsniai. LaiA?kai, dokumentai. AmA?ininkA? atsiminimai. Straipsniai apie kAi??rybAi??, p. 180ai??i??181.

17 Ona NARBUTIENAi??. Juozas Naujalis. ai??i?? Kaunas: Ai??viesa, 1989, p. 106.

18 Juozas NAUJALIS. Straipsniai, laiA?kai, dokumentai. AmA?ininkA? atsiminimai. Straipsniai apie kAi??rybAi??, p. 54.

19 Juozas A?ILEVIA?IUS. Maironis muzikos garsuose // Aidai. ai??i?? 1963,
Nr. 7 ai??i?? prieiga http://www.aidai.us/index.php?option=com_content
&task=view&id=3376&Itemid=267 (A?iAi??rAi??ta 2012-11-22)

20 Ona NARBUTIENAi??. PaA?velkime A? pradA?iAi?? kitomis akimis… Kai kurie J. Naujalio vertinimo klausimai. ai??i?? Onos NarbutienAi??s A?eimos archyvas, rankraA?tis, p. 7.

21 Juozas NAUJALIS. Straipsniai, laiA?kai, dokumentai. AmA?ininkA? atsiminimai. Straipsniai apie kAi??rybAi??, p. 54.

22 Ona NARBUTIENAi??. Juozas Naujalis. ai??i?? Kaunas: Ai??viesa, 1989, p. 68.

23 Viktorija DAUJOTYTAi??. MinAi??ti MaironA?, LietuvAi??, viltA?. ai??i?? http://www.berAi??Ai??nardinai.lt/straipsnis/2012-11-14-viktorijos-daujotyte-mineti-maironi-lietuva-vilti/90775 (A?iAi??rAi??ta 2012-11-24)

24 Ten pat.